LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL transporto priemonių techninę apžiūrą ir ekspertizę reglamentuojančių teisės aktų
2022 m. lapkričio d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) įgyvendintų analitinės antikorupcinės žvalgybos priemonių rezultatus, atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
- Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (su pakeitimais);
- Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I.
Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo[1] (toliau šiame skirsnyje – Aprašas):
1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Pagal Aprašo 114.3 papunkčio nuostatas įmonei teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdoma, jeigu įmonė atlieka techninę (-es) ekspertizę (-es), kuriai (-ioms) nėra parengusi atlikimo metodikos (-ų). Vadovaujantis Aprašo 115.2 papunkčiu, tokia įmonės teisė sustabdoma kol bus pašalintas nustatytas trūkumas.
Pagal Aprašo 119.1 papunkčio ekspertui teisė atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę sustabdoma, jeigu ekspertas atliko techninę (-es) ekspertizę (-es), kuriai (-ioms) nėra parengta atlikimo metodika (-os). Vadovaujantis Aprašo 120.2 papunkčiu, tokia teisė sustabdoma 60 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Aprašo nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad neaišku, ar gali būti sankcija skiriama arba (tik) įmonei, arba (tik) ekspertui (jeigu taip, tai kokiais konkrečiais atvejais).
Šiuo atveju reikšminga, kad pagal Aprašu nustatytą teisinį reglamentavimą techninės ekspertizės išvados išdavimo teisė suteikiama tik įmonei[2] (ekspertui suteikiant tik įmonės darbuotojo statusą), kuri yra atsakinga už Aprašu techninės ekspertizės atlikimo darbų organizavimą ir jiems keliamų reikalavimų įgyvendinimą (pavyzdžiui, įmonė privalo turėti reikiamą įrangą; parengti ekspertizės atlikimo metodiką ir kt.). Taigi, ekspertas iš esmės negali be įmonės dalyvavimo atlikti ir (pavyzdžiui, veikdamas įmonės vardu) išduoti techninės ekspertizės išvados. Tačiau, kadangi Aprašas dėl tų pačių aplinkybių (jeigu nėra parengta atlikimo metodika) numato dvi sankcijas (susijusias su įmonės ir eksperto atsakomybe), tačiau nepaaiškina jų taikymo, lieka neaišku, ar minėtos Aprašo nuostatos suteikia teisę selektyviai (arba įmonei, arba ekspertui) taikyti sankciją, ar visais pažeidimo (kada ekspertizė atliekama neturint parengtos metodikos) nustatymo atvejais atitinkama sankcija turi būti skiriama ir įmonei, ir ekspertui.
Tuo atveju, jeigu aukščiau minėtos Aprašo nuostatos suteikia teisę sankciją taikyti selektyviai, nėra aišku, kokia tvarka (pagrindais) ir kokiais atvejais gali būti priimamas sprendimas skirti sankciją tik vienam konkrečiam subjektui (pavyzdžiui: tik ekspertui), kadangi, pavyzdžiui, iš esmės nei įmonė, nei ekspertas techninės ekspertizės išvados atlikimo ir išvados išdavimo procedūrose negali veikti savarankiškai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą minėtos Aprašo nuostatos turėtų būti konkretinamos ne tik teisinio aiškumo tikslais, bet ir siekiant išvengti galimo nesąžiningo elgesio apraiškų (pavyzdžiui, sankciją skiriant tik ekspertui (nors turėtų būti skiriama ir įmonei), siekiant kad įmonės veiklos galimybės nebūtų apribojamos).
2.2. Aprašas nenustato apribojimų ar papildomų reikalavimų dėl eksperto teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę atnaujinimo atvejais, kada tokia teisė jam buvo panaikinta.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo nuostatas (pavyzdžiui, Aprašo 125 punkto nuostatos) įmonės atžvilgiu yra nustatyti apribojimai dėl teisės atnaujinimo (teisė gali būti atnaujinama bendrąja tvarka ne anksčiau kaip po 2 metų nuo Inspekcijos viršininko įsakymo panaikinti teisę atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę įsigaliojimo dienos). Todėl manytume, kad atskirais atvejais (pavyzdžiui, kuomet eksperto teisė buvo panaikinta dėl veiklos (ypatingai turinčios korupcinės veikos požymių) pažeidimų) tokie apribojimai turėtų būti nustatyti ir eksperto atžvilgiu.
Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas nesąžiningoms eksperto veiklos apraiškoms, kadangi, pavyzdžiui: panaikinus eksperto teisę dėl nustatytų veiklos pažeidimų (kurie taip pat gali turėti korupcijos požymių), asmuo galėtų nedelsiant kreiptis dėl minėtos teisės suteikimo bendrąja tvarka.
2.3. Pagal Aprašo 54.4 – 54.5 papunkčių nuostatas atliekant techninę ekspertizę transporto priemonėms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, užsakovas papildomai pateikia 1) išvadą dėl ratų pastatymo parametrų atitikties gamintojo reikalavimams (tik M1 klasei), 2) išvadą dėl kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikties gamintojo reikalavimams bei 3) išvadą dėl elektroninių saugos sistemų atitikties gamintojo reikalavimams, tačiau vadovaujantis Aprašo 55 punkto nuostatomis šių išvadų pateikimas neprivalomas atvejais, jeigu techninės ekspertizės užsakovas pageidauja, kad šių parametrų ir sistemų veikimas būtų tikrinami panaudojant techninės ekspertizės įmonėje turimą diagnostikos įrangą.
Pagal Aprašo 62 punkto nuostatas techninę ekspertizę transporto priemonėms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, atliekantis ekspertas, nustatęs faktinių duomenų ir dokumentuose pateiktų duomenų neatitikimą, gali motyvuotai pareikalauti, kad papildomai būtų pristatyti reikalingi dokumentai. Ekspertas taip pat turi teisę paskirti (jei nustatytas faktinių duomenų neatitikimas) transporto priemonės centrinių elektrinių valdymo sistemų (blokų) ir jų elektros grandinių patikrinimą (diagnostiką) šią paslaugą teikiančioje įmonėje arba tai atlikti techninės ekspertizės įmonėje (jei turi tam skirtą įrangą).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Aprašo nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
2.3.1. Pagal Aprašo nuostatas, nustačius (faktinių aplinkybių ir pateiktų dokumentų) duomenų neatitikimą, ekspertui suteikiama arba teisė paskirti transporto priemonės centrinių elektrinių valdymo sistemų (blokų) ir jų elektros grandinių patikrinimą (diagnostiką) šią paslaugą teikiančioje įmonėje, arba šį patikrinimą (diagnostiką) ekspertas gali atlikti pats. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, formuluotė „turi teisę“ gali būti suvokiama taip, kad ekspertas gali priimti sprendimą neskirti patikrinimo (diagnostikos) net ir tais atvejais, jeigu šio patikrinimo (diagnostikos) pats neatlieka (arba neatliks).
Dėl minėtų argumentų minėtos Aprašo nuostatos gali būti vertintinos kaip sudarančios sąlygas eksperto diskrecijai (galimybėms veikti savo nuožiūra, galimai nepagrįstai).
2.3.2. Teisinio aiškumo požiūriu svarstytina, ar vadovaujantis Aprašo 62 punkto nuostatomis atliekamas eksperto patikrinimas yra (gali būti) prilyginamas Aprašo 55 punkto nuostatose nustatytai įmonės galimybei suteikti patikrinimo paslaugą.
Šiuo atveju aktualu yra tai, kad Aprašo 55 punkte nustatytų paslaugų suteikimas susijęs su įmonės atlygintinų (tikėtina) paslaugų suteikimu. Dėl minėtos priežasties atvejai, kada dėl pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų ir faktinių duomenų neatitikimo ekspertui suteikiama teisė atlikti „patikrinimą“ suteikiamos atlygintinos paslaugos (tikėtina, tikslu nustatyti neatitikimo priežastis ir asmeniškai atliekamo patikrinimo rezultatais „konstatuoti faktines aplinkybes“), gali būti svarstytini veiklos skaidrumo ir sąlygų pasielgti nesąžiningai ir / ar neobjektyviai sudarymo aspektais.
2.3.3. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš Aprašo nuostatų neaišku, ar užsakovo techninei ekspertizei pateikiami dokumentai yra prilyginami techninės ekspertizės dokumentams ir jiems yra taikomi Aprašo 82 punkte nustatyti apskaitos ir / ar saugojimo reikalavimui. Tuo atveju, jeigu minėtų dokumentų apskaita nevykdoma, tokia aplinkybė gali būti palanki nesąžiningo elgesio rizikos veiksnių pasireiškimui.
2.3.4. Aprašu tik epizodiškai reglamentuojami reikalavimai (ypatingai dėl ekspertizės eigos duomenų fiksavimo) ekspertizės veiksmams, iš esmės nereglamentuojama šių veiksmų atlikimo tvarka (pavyzdžiui, pagal Aprašo 59 punkto nuostatas transporto priemonė, kuriai atliekama techninė ekspertizė, fotografuojama (turi būti padarytos transporto priemonės bendro vaizdo, identifikavimo lentelės, identifikavimo numerio nuotraukos). Dėl minėtos priežasties iš Aprašo neaišku, ar techninės ekspertizės procedūros / jų (ekspertizės tikslų požiūriu reikšmingi) rezultatai yra fiksuojami visais atvejais.
Tuo atveju jeigu apskaitomų techninės ekspertizės dokumentų turinys neleidžia visais atvejais patvirtinti reikšmingų duomenų autentiškumo, manytume, kad siekiant užtikrinti skaidrumą Aprašas gali būti tobulinimas konkretinant techninės ekspertizės procedūroms keliamus reikalavimus ir jų atlikimo tvarką.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus Aprašo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėto teisės akto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1) Nepakankamai aiški sankcijos sustabdyti teisę atlikti transporto priemonių ekspertizę skyrimo ekspertui ir įmonei tvarka;
2) Eksperto teisės panaikinimo atveju neužkertamas kelias kreiptis (bendrąja tvarka) dėl pakartotinės teisės suteikimo.
Dėl Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo[3] (toliau šiame skirsnyje – Aprašas):
1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Vadovaujantis Aprašo 38 punkto nuostatomis, kiekvienais metais įmonės administracijos vadovo sudaryta vertinimo komisija (toliau – Komisija) atlieka eilinį kontrolierių darbo vertinimą. Nustačius sunkius kontrolierių darbo pažeidimus organizuojamas neeilinis kontrolieriaus darbo vertinimas. Pagal Aprašo 42 punkto nuostatas esant neigiamoms vertinimo (eilinio ar neeilinio) išvadoms arba vertinimo komisijai du kartus iš eilės kontrolierių įvertinus nepatenkinamai, sprendimą dėl tolesnio kontrolieriaus darbo tikslingumo priima įmonės vadovas.
Aprašas nekonkretizuoja „neigiamo“ ir „nepatenkinamo“ vertinimo požymių (ar kriterijų), todėl minėtos Aprašo nuostatos vertintino kaip sukuriančios sąlygas dviprasmiškam jų įgyvendinimui. Siekiant teisinio aiškumo siūlytume tobulinti atskleidžiant „neigiamo“ ir „nepatenkinamo“ įvertinimo skirtumus.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Aprašo 40 punkte (40.1 – 40.2 papunkčiuose) nurodyti sunkūs kontrolieriaus darbo pažeidimai[4] turi korupcinės veikos požymių, todėl minėtos Aprašo nuostatos, kad dėl tokių veikų kontrolieriaus darbą įvertinus neigiamai arba du kartus iš eilės įvertinus nepatenkinamai jis gali būti paliekamas tolimesniam darbui antikorupciniu požiūriu gali būti vertintinos kaip ydingos.
2.2. Aprašo 45.1 papunkčio nuostatos nustato, kad teisė atlikti apžiūrą įmonei sustabdoma, jeigu įmonė ar stotis pakartotinai pažeidžia įstatymų, reglamentuojančių techninės apžiūros atlikimą, ar kitų teisės aktų, susijusių su įmonės veikla, reikalavimus arba gaunama pranešimų iš kitų kontrolės teisę turinčių institucijų apie šiurkščius ar besikartojančius teisės aktų reikalavimų pažeidimus įmonėje.
Pagal minėtas nuostatas teisės atlikti apžiūrą įmonei sustabdymas siejamas su įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimais ir kontrolės institucijų pranešimais apie šiurkščius ar besikartojančius teisės aktų pažeidimus įmonėje. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos savo turiniu yra abstrakčios, todėl sudaro sąlygas itin plačioms jų interpretacijoms (pavyzdžiui: formaliai įmonės teisė galėtų būti sustabdoma, jeigu kontrolės teisę turinčios institucijos pateikia informaciją apie besikartojančius teisės aktų reikalavimų, tiesiogiai nesusijusius su pagrindine įmonės atliekama veikla, pažeidimus). Šiuo atveju taip pat reikšminga yra tai, kad Aprašas nekonkretina „šiurkščių“ ir „besikartojančių“ teisės aktų reikalavimų pažeidimų kriterijų (pavyzdžiui: koks pažeidimas laikytinas šiurkščiu; per kokį laikotarpį ir koks padarytų pažeidimų skaičius laikytinas besikartojančiu ir pan.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą svarstytinas Aprašo nuostatų tobulinimo tikslingumas.
2.3. Pagal Aprašo 46 punkto nuostatas teisės atlikti apžiūrą įmonei sustabdymas panaikinamas per Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) nustatytą laiką pašalinus trūkumus.
Minėtos nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu, kadangi neaišku kokius konkrečius terminus pažeidimų pašalinimo terminus Administracija turi teisę nustatyti. Kita vertus, minėtos nuostatos vertintinos ir kaip Administracijai suteikiančios diskrecinę teisę savo nuožiūra spręsti dėl konkretaus termino (pašalinti pažeidimus) nustatymo.
2.4. Pagal Aprašo 55 punkto nuostatas kontrolieriaus teisės atlikti techninę apžiūrą panaikinamas siejamas tik su Aprašo 39 punkte nustatyto nors vieno labai sunkaus darbo pažeidimo[5] padarymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtas Aprašo 55 ir 39 punktu nuostatas teisės atlikti apžiūrą panaikinimas fiziniams asmenims gali būti siejamas su veiklos atliekant techninę apžiūrą pažeidimais (taip pat galimai turinčiais korupcinės veikos požymių). Tačiau pagal Aprašo nuostatas panaikinus fizinio asmens teisę atlikti techninę apžiūrą netaikomi jokie papildomi apribojimai dėl tokios teisės atnaujinimo (pavyzdžiui, kaip įmonėms, kurioms pagal Aprašo 49 punkto nuostatas panaikinus teisę atlikti apžiūrą, pakartotinai ji gali įgyjama bendra tvarka, bet ne anksčiau kaip po 3 metų).
Dėl minėtos priežasties manytina, kad Aprašas gali būti tobulintinas nustatant atitinkamus apribojimus ir fizinių asmenų atžvilgiu. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokie pakeitimai leistų užkardinti nesąžiningo elgesio riziką.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Aprašo 30 punktas nustato, kad Įmonė negali užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių projektavimu, gamyba, prekyba, taip pat technine priežiūra ir (ar) remontu, išskyrus atskirais atvejais nedidelės apimties žibintų reguliavimo darbus, už kuriuos papildomas mokestis negali būti imamas.
Iš Aprašo nuostatų neaišku formuluotės „atskirais atvejais“ turinys. Kadangi minėtos formuluotės taikymas susijęs su išimties dėl draudžiamos veiklos taikymu, manytume, kad minėtos formuluotės prasmė galėtų būti paaiškinta (pavyzdžiui: nurodant pavyzdinius aktualius atvejus arba jų kriterijus).
3.2. Aprašo 49 punktas nustato, kad įmonė, kuriai buvo panaikinta teisė atlikti apžiūrą, pakartotinai ją gali įgyti bendra tvarka, bet ne anksčiau kaip po 3 metų.
Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Aprašo 47.2 papunkčio nuostatas teisė atlikti apžiūrą įmonei gali būti panaikinama jos pačios prašymu – y. y. nesant jokių objektyviai neigiamų jos veiklos veiksnių. Atsižvelgdami į tai manytume, kad svarstytina, kodėl tokiais atvejais įmonei yra apribojamos veiklos atnaujinimo galimybės.
Atlikus Aprašo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėto teisės akto nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1) Teisinio reglamentavimo abstraktumas sudaro sąlygas dviprasmiškumas taikant nuostatas, susijusias su teisės atlikti apžiūrą įmonei sustabdymu.
2) Galimai neužkardoma sunkius (taip pat sistemingai daromus) korupcinės veikos požymius turinčius veiklos pažeidimus padariusių kontrolierių darbo įmonėje veikla.
3) Kontrolieriaus teisės panaikinimo atveju neužkertamas kelias kreiptis (bendrąja tvarka) dėl pakartotinės teisės suteikimo.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[6], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]