LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-2383(3) ES

2018-12-12 Nr. 107-P-39
Vilnius

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Petras Nevulis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė.

            Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos  Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė.

 

2.      Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2018-12-04

3

9

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „nepratekamas dirbtinis vandens telkinys“, tačiau kitose projekto nuostatose vartojama sąvoka „dirbtinis nepratekamas vandens telkinys“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 16 straipsnis). Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką arba šią sąvoką tikslinti.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Visur įstatyme vartoti sąvoką

„nepratekamas dirbtinis vandens telkinys“.

 

 

3

27

 

 

2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Iš projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateikto sąvokos ,,vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimas“ apibrėžimo nėra aišku, kokia dar veikla, be išvardintos apibrėžime, būtų laikoma vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimu. Atsižvelgus į tai, bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, nes įstatymuose tokie žodžiai paprastai nevartojami, bei išvardinti visas veiklas, kurias aukščiau minėta sąvoka apimtų.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje pateiktoje sąvokos ,,vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas“ apibrėžime, nurodant analogiškas veiklas, minėtas žodis nėra vartojamas.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Neaišku, kaip būtų įmanoma įvardinti visas veiklas, kurios gali daryti tiesioginį poveikį vandens telkiniams ar jų kokybei. Bandymas sudaryti baigtinį veiklų sąrašą tik suponuotų nuolatinį sąvokos apibrėžimo ir atitinkamai įstatymo keitimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad  3 straipsnio 28 dalyje atkartojamos 27 dalyje minimos veiklos, tačiau žodis „pavyzdžiui“ nevartomas, nes pabaigoje pasakoma: „ ... arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei.“ , todėl šiame apibrėžime veiklų sąrašas taip pat nėra baigtinis.

 

 

11

3

 

 

3. Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Aplinkosauginius reikalavimus Reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose ,  siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras, juose nustatydamas:

1) vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų vykdymo laikotarpius ir reikalavimus atsižvelgiant į žuvų neršto ir paukščių perėjimo laiką ir Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus;

2) leistinas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų apimtis, atsižvelgiant į paviršinių vandens telkinių, kuriuose įrengti vidaus vandens keliai, uostai ir prieplaukos, hidromorfologines sąlygas;

3) iškastų dugno nuosėdų ir grunto tyrimų ir tvarkymo reikalavimus;

4) vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti būtinų dokumentų rengimo ir  derinimo tvarką.“

 

 

14

6

 

 

4. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų nustatymo kriterijus ir tokių upių ar jų ruožų sąrašą aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Taigi pagal projekto nuostatas Vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai pačiai nustatyti aukščiau minėtus kriterijus ir pagal savo nustatytus kriterijus sudaryti ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ir jų ruožų sąrašą. Kyla abejonių, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad tiek kriterijus, tiek upių ar jų ruožų sąrašą siūloma nustatyti tam pačiam subjektui. Manytina, kad aukščiau minėti kriterijai turėtų būti nustatyti projektu keičiamame įstatyme, o pagal įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus Vyriausybė sudarytų atitinkamų upių ar jų ruožų, kuriuose negali būti statomos užtvankos, sąrašą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį:

„6. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje, ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų nustatymo kriterijus ir tokių upių ar jų ruožų sąrašą aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Į šį sąrašą įtraukiami:

1) upės ar jų ruožai, patenkantys į saugomas teritorijas;

2) upės ar jų ruožai, kuriose aptinkamos Lietuvos Raudonosios knygos žuvų rūšys, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rūšys;

3)  upės ar jų ruožai, kurių užtvenkimas neleistų užtikrinti geros vandens telkinių būklės ir direktyvos 2000/60/EB reikalavimų įgyvendinimo.“

 

 

14

4

 

 

5. Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant atitinkami upės ir (arba) ežerai, reguliuojami taip, kad bloginama jų būklė, galėtų būti atliekami esant bet kuriai iš 14 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatytų sąlygų, ar esant šių sąlygų visumai. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Patikslinti 14 straipsnio 4 dalį:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ir kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogina jų būklę, gali būti vykdomi, kai:

1) tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras;

2) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų, naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni;

3) imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.

tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų, naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.“

 

 

14

5

 

 

6. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šios dalies 1 pastraipoje nurodyti darbai ir (arba) priemonės gali būti atliekami, jeigu ,,tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras“. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta veikla ,,laikoma labai svarbia visuomenei“, jeigu jos vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi abejose projekto nuostatose, apibūdinant tos pačios veiklos svarbą visuomenei, vartojamos skirtingos sąvokos, t. y., ,,labai svarbi visuomenės interesams“ ir ,,labai svarbi visuomenei“. Svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Patikslinti 14 straipsnio 5 dalį:

„5. Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos veiklos laikomos labai svarbios visuomenei visuomenės interesams ir yra būtinos, jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas.“

 

 

15

3

 

 

7. Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įrašytinas pilnas Nacionalinės žemės tarnybos pavadinimas.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Patikslinti 15 straipsnio 3 dalį:

„3. Dėl nepalankių klimatinių sąlygų, netinkamai veikiančių ir (arba) neveikiančių hidrotechnikos statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami.“

 

 

25

4

 

 

8. Iš projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kuriam subjektui (subjektams) teikiamos šioje dalyje minimos ataskaitos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.     

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Suteikiami įgaliojimai aplinkos ministrui nustatyti ataskaitų teikimo tvarką, kurioje ir bus nurodyta konkreti institucija, kuriai teikiamos atskaitos. Netikslinga įstatymo lygmeniu nurodyti konkrečią instituciją, kuri vykdant reorganizacijas galėtų pasikeisti.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

       4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė