LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4770

 

2020-06-03 Nr. 110-P-16

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

 

 

*

 

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiroje eilutėje.

 

 

Pritarti.

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2020-05-08)

 

 

1(10)

 

 

(13)

 

2.   Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo, aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys.“.

     Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

     Pirma, pagal projekto nuostatas kitiems asmenims galėtų būti parduodami mėgėjų sodo sklypai bei individualiems gyvenamiesiems namams statyti skirti valstybinės žemės sklypai, kurie fiziniams asmenims suteikti laikantis suteikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų pagal įstatymu įgaliotų subjektų sprendimus. Gali būti atvejų, kai tokius žemės sklypus asmenys, kuriems jie buvo suteikti, faktiškai naudoja konkretiems tikslams, pavyzdžiui, mėgėjų sodo sklypus naudoja žemės ūkio produktų išsiauginimui ir panašiai. Tokiuose sklypuose gali ir nebūti pastatytų ar statomų statinių. Taigi gali būti susiklostę faktiniai valstybinės žemės panaudos santykiai. Kyla abejonių, ar, esant galiojantiems sprendimams dėl žemės sklypų suteikimo konkretiems jų naudotojams bei nenutrūkus tokių žemės sklypų panaudos santykiams, minėti žemės sklypai turėtų būti parduodami.

     Be to, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas yra keičiamame įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kitiems asmenims būtų parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys faktiškai nenaudojami, apleisti, ,,pamiršti“ žemės sklypai. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas, kaip jau buvo minėta, būtų parduodami ir faktiškai naudojami žemės sklypai. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto tikslus.

     Antra, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas - mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar žemės sklypai, kurie būtų parduodami aukciono būdu, yra tinkamai suformuoti, ar parengti jų planai. Jeigu sklypai nėra suformuoti, o jų planai neparengti, tai nėra aišku kurie subjektai ir iš kokių lėšų tokius sklypus suformuotų ir parengtų jų planus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

     Trečia, nėra aiškus formuluotės „žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti“ turinys. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose formuluotės „pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos)“ nereikėtų atsisakyti.

 

 

 

Pritarti.

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

2(10)

 

 

1(13)

 

3.    Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje po žodžių „nekeičiant numatytos“ reikėtų įrašyti žodį „pagrindinės“.

 

 

 

Pritarti.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

2

 

1

 

4.    Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

 

Pritarti.

 

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

 

2

 

 

3

 

5.    Svarstytina, ar kalbiniu aspektu nereikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų prieš formuluotę „9 straipsnio 9 dalies nuostatas“ įrašant žodžius „Žemės įstatymo“.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

2

 

 

 

 

 

 

6. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus“. Pažymėtina, kad minėta projekto aiškinamojo rašto nuostata projekte neatsispindi. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad asmenys teise pirkti jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus gali pasinaudoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kartu svarstytina, ar nereikėtų nustatyti termino, iki kurio valstybinių žemės sklypų patikėtiniai, įsigaliojus įstatymui, privalo informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad jie iki nustatytos datos turi teisę pirkti šiuos žemės sklypus, taip pat informuoti apie pasekmes, kurios kiltų tokios teisės neįgyvendinus.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-05-08)

 

 

*

 

 

7. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo ar nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Pažymėtina, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar toks vertinimas buvo atliktas.

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti.

 

 

 

STT antikorupcinio vertinimo išvada gauta.

8.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2020-06-03)

1, 2

 

 

 Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4770 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto Nr. XIIIP-4770 nuostatos tik sudarytų prielaidas galimai nenaudojamų žemės sklypų pardavimui kitiems asmenims, tačiau nėra aišku, kokia tvarka būtų priimami su šių nuostatų įgyvendinimu susiję sprendimai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, taip pat egzistuoja rizika, kad Projekto Nr. XIIIP-4770 siūlymų įgyvendinimas galimai sukeltų daug probleminių situacijų, taip pat galimai susijusių su asmenų teisėtų lūkesčių ir kitų interesų pažeidimais.

     Atlikus Projekto Nr. XIIIP-4771 antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad juo siūlomos nuostatos gali sudaryti sąlygas dviprasmiškumams jas įgyvendinant, o taip pat neužtikrinti siekiamų tikslų įgyvendinimo.

     Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. gegužės 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-4770 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms[1], dėl Projekto Nr. XIIIP-4770 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias (papildomas) pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekte siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnį papildyti 13 dalimi ir nustatyti, kad „Mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nuo 2023 m. sausio 1 d., nekeičiant numatytos žemės naudojimo paskirties ir būdo,  aukciono būdu gali įsigyti kiti asmenys“.

     Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:

1.1. Valstybinės žemės sklypų (kurie buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, bet už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais (toliau – žemės sklypai) pardavimo aukciono būdu kitiems asmenims teisinės prielaidos susijusios su aplinkybėmis, kad žemės sklypas nėra išnuomotas ir jame nėra pastatytų ar statomų statinių, nustatymu ir patvirtinimu.

     Taigi, priėmus Projektą turėtų būti kiekvienu atveju patvirtinamas faktas, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių ir jis nėra išnuomotas. Tačiau nei iš Projekto, nei iš jo lydimųjų dokumentų neaišku, kaip bus įgyvendinamas tokių aplinkybių, kad žemės sklype nėra (ar yra) pastatytų ar statomų statinių, jis nėra išnuomotas konstatavimas (kas ir kokia tvarka atliks (ar atliks) konkrečių sklypų patikrinimą ir patvirtins faktą, kad sklypas atitinka Projekte numatomus kriterijus).

1.2. Be to, svarstytina, ar aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytos pareigos įgyvendinimą (jeigu įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas atitinkamos institucijos ar asmenys būtų įgalioti tai padaryti) nepasunkintų aplinkybės, kad:

1.2.1. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) ir jį detalizuojantį Statybos techninį reglamentą STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR), patvirtintą aplinkos ministro 2019 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-173 (su pakeitimais), „statinio“ sąvoka apima itin daug statiniams priskiriamų objektų[2] (šiuo atveju sutiktina, kad ne visi šie objektai yra aktualūs Projekte numatomo teisinio reglamentavimo atveju), todėl egzistuoja rizika, kad atliekant aplinkybių patikrinimą kai kurie iš šių objektų gali būti neidentifikuoti kaip statiniai.

1.2.2. Vadovaujantis Statybos įstatymu bet kokie statybos darbais sukurti objektai taikant Projekte siūlomas nuostatas gali būti interpretuojami kaip statomi (pradėti ar neužbaigti) statiniai (ypatingais atvejais, kai tokių statinių statybai leidimai nereikalingi). Jeigu taikant Projekte siūlomas nuostatas asmeniui būtų parduotas faktiškai nenaudojamas ir Projekto kriterijus atitinkantis žemės sklypas, tačiau jame būtų likę statybos darbais sukurtų objektų liekanų (pavyzdžiui, sunykusio šiltnamio, kuris pagal STR 7.20 punktą priskiriamas kitos paskirties negyvenamųjų pastatų kategorijai, pamatai (ar net jų fragmentai) ir buvęs žemės sklypo savininkas teigtų, kad jame buvo pradėta, bet nepabaigta statinio (šiltnamio) statyba ar pan., tai tokiu atveju žemės sklypas kitam asmeniui parduotas neteisėtai.

     Dėl minėtų priežasčių, mūsų nuomone, įgyvendinant Projekte siūlomas nuostatas gali kilti daug ginčytinų situacijų.

1.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus Projektą valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus, tačiau Projektas šio aspekto neatskleidžia. Taip pat nei Projektas, nei Projekto aiškinamasis raštas neatskleidžia Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcijos, t. y. kas, kaip ir kokia tvarka dalyvaus priimant sprendimus (pavyzdžiui, kaip nurodyta 1.1 pastaboje, sprendimuose dėl faktinių aplinkybių, kad žemės sklype nėra pastatytų ar statomų statinių) dėl Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimo. Tai sudaro prielaidas nuogąstauti, kad priėmus Projektą tik formaliai bus atliekamas žemės sklypų atitikties Projekte siūlomiems kriterijams vertinimas (pavyzdžiui: tik nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų pagrindais bus priimamas sprendimas, ar žemės sklype yra pastatytų statinių; sutarčių registro duomenų pagrindu bus priimamas sprendimas, kad žemės sklypai nėra išnuomoti; net ir žinomi žemės sklypų naudotojai bus informuojami tik visuomenės informavimo priemonėmis, bet ne asmeniškai ir pan.), tačiau po žemės sklypų pardavimo kitiems asmenims kilusių problemų sprendimo našta teks (buvusiems ir esamiems) žemės sklypų savininkams.

     Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant objektyvių sprendimų kiekvienu atveju individualiai turėtų būti įvertinamos su Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės (ar žemės sklype tikrai nėra pastatytų ar pradėtų statyti pastatų; ar žemės sklypas tikrai faktiškai nenaudojamas; ar tikrai asmuo už žemės sklypą nėra sumokėjęs įmokos, tačiau dėl įvairių priežasčių tai patvirtinančių duomenų nėra ir kt.), o siekiant užtikrinti asmenų teisėtų interesų apsaugą tokių sprendimų priėmimo tvarka turėtų būti nustatyta atskiru teisės aktu. Priešingu atveju kyla rizika, kad formalių sprendimų priėmimas ne tik sudarys sąlygas asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimams, bet ir (pavyzdžiui, dėl žemės sklypo pardavimo kilus ginčams tarp buvusio ir naujo savininko) pareigos įrodyti sudarytų sandorių teisėtumą perkėlimui suinteresuotiems asmenims[3].

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti diskusijų ir žalingų padarinių (dėl galimų asmenų teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimų, pasitikėjimo valstybės valdžia ir jos institucijoms sumažėjimo), prieš priimant Projektą turėtų būti nuodugniai išnagrinėta ir apibendrinta su panašiais atvejais (kada faktiškai nenaudojami žemės sklypai buvo perleisti kitiems asmenims) susijusi teisminė praktika, identifikuotos ir Projekto lydimuosiuose dokumentuose nurodytos galimos Projekto nuostatų rizikos. Taip pat manome, kad minėtais tikslais turėtų būti atskleidžiama ir Projekto siūlomų nuostatų įgyvendinimo koncepcija (kaip ir kokiu būdu bus konstatuojamos Projekto nuostatų įgyvendinimui reikšmingos aplinkybės, užtikrinami asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai).

1.4. Spendžiant iš Projekto aiškinamojo rašto, Projektu siekiama išspręsti faktiškai nenaudojamų individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui ar individualiems gyvenamiesiems namams statyti suteiktų sklypų problemą (kai asmenys nevykdo su minėtais sklypais susijusių pareigų (nemoka žemės mokesčio); dėl apleistų ir faktiškai nenaudojamų sklypų neigiamus padarinius patiria kiti asmenys ir pan.). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte siūlomi kriterijai nėra pakankami, kad būtų galima objektyviai konstatuoti, jog žemės sklypai faktiškai yra nenaudojami ir tuo pagrindu sudaryti teisines prielaidas jų perleidimui kitiems asmenims (pavyzdžiui, net nesant pastatų žemės sklypai gali būti faktiškai naudojami pagal tiesioginę paskirtį (pavyzdžiui, sodininkystei, daržininkystei ir pan.)[4], į tai, sprendžiant iš Projekte siūlomo teisinio reglamentavimo, įgyvendinant Projekto nuostatas nebūtų atsižvelgiama).

1.5. Pagal Projekto nuostatas kitiems asmenims aukciono būdu bus parduodami mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybinės žemės sklypai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal suplanavimo projektus (kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos) buvo suteikti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui.

     Iš Projekto neaišku, ar prieš žemės sklypų pardavimą jų planavimo dokumentai būtų tikrinami ir (prireikus) papildomai tikslinami (šiuo atveju turėtų būti numatyta, iš kokių lėšų tai būtų daroma), atliekami kiti su žemės sklypų formavimu susiję darbai. Projekto nuostatos gali būti suvokiamos ir taip, kad kitiems asmenims žemės sklypai bus parduodami neatliekant tokių darbų, t. y. vadovaujantis tik turimais suplanavimo projektais.

     Atkreipiame dėmesį, kad sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos daugelio sodo sklypų suplanavimo dokumentų duomenys dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui: didelės matavimui naudotų prietaisų paklaidos) yra netikslūs, jų vizualiniai (schemų, planų) duomenys neatitinka matavimo duomenų ir pan. Dėl minėtų priežasčių manome, kad Projekto siūlymų įgyvendinimas gali sukelti papildomų sunkumų arba valstybei (dėl nustatytų netikslumų kilę ginčai su kitų žemės sklypų savininkais (pavyzdžiui, dėl sklypų ribų) gali užtęsti sklypų pardavimo aukcionuose procedūras ir pan.), arba žemės sklypų savininkams.

     Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlytina diskutuoti dėl Projekto nuostatų ir aptarti bei įvertinti jo įgyvendinimo tvarkos alternatyvas.

 

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

​            4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): daryti Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4770 svarstymo komitete pertrauką iki Žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė pateiks rinkinį teisės aktų projektų, kuriuos reikalinga priimti pasibaigus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas ir P. Čimbaras.                                                                                                    

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė


[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b1598b7090fe11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=4c9d6317-9917-4b28-a9ae-6fbf69a13c61.

[2]Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas „statinys“ apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pagal 2 straipsnio 37 dalį „pastatas“ apibrėžiamas kaip apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; pagal 2 straipsnio 17 dalies nuostatas „Inžineriniai statiniai“ apibrėžiami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal STR 5.1 punktą pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. Pagal STR 6 punktą gyvenamosios paskirties pastatai skirstomi į 4 pogrupius, iš kurių vienas (gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims pastatai) skirstomi į daugiau kaip 6 kategorijas (t. y. (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai), kurių sąrašas nebaigtinis; tuo tarpu pagal STR 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi 22 pogrupius (sąrašas nebaigtinis), kurie papildomai skirstomi į itin daug (STR įvardinama apie 56) kategorijų pastatų, o jų sąrašas nebaigtinis.

[3] Kai kuriais atvejais tokios pareigos įgyvendinimas gali būti pasunkintas dėl aplinkybių, kad žemės sklypų suteikimas gali būti susijęs su itin ilgu laikotarpiu (dėl to su sprendimais susiję dokumentai gali būti neišlikę), teisinio reglamentavimo (taip pat ir galiojusio iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo) pokyčių gausa ir kt., o tai būtų nesąžininga ir socialine prasme.

[4] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtą nuomonę pagrindžia ir teisminės praktikos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. sprendimas byloje 2A-122-232/2015. Minėtos bylos duomenimis, ieškovė įsigijo žemės sklypą sodininkų bendrijoje ir jį privatizavo, tačiau šio sandorio neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Kadangi ieškovė šio sklypo kurį laiką nenaudojo, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių, suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl šio sklypo įsigijimo ir prijungimo prie jau turimo sklypo. Sodo bendrijos valdymo organai apskrities viršininko administracijai neprieštaraujant inicijavo sklypo pardavimą iš esmės remdamiesi faktu, kad ieškovė neįregistravo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir faktiškai jo nenaudojo (sklypas buvo apleistas, jame nebuvo pastatų ar laikinų statinių). Tačiau teismas minėtoje byloje nustatęs teisinio reglamentavimo spragas (kad nors sutartis ir numatė, kad per vieną mėnesį turi būti įregistruota Žemėtvarkos skyriuje, tačiau sutartyje nebuvo išaiškinta, kuri šalis turėtų tai padaryti ir nebuvo ir nurodytos tokio neįregistravimo pasekmės) konstatavo, kad valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, o teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, kurio tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų, nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės, ir šiuo pagrindu teismas priėmė sprendimą žemės sklypo pardavimą kitam asmeniui pripažinti neteisėtu, panaikino su tuo susijusius administracinius aktus ir pritaikė restituciją. Plačiau: https://e-teismai.lt/byla/266138042831153/2A-122-232/2015.