Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 375
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į salę. Pradedame gegužės 14 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis, ko seniai kai kas laukia. (Balsas salėje) E. Gentvilas sako, kad tik dėl to ateina į darbą.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant Vyriausybės pusvalandį tik noriu informuoti, kad yra likę trys, rodos, ar ne?.. Keturi klausimų blokai, tai aš manau, kad tikrai galime būti pasiruošę balsavimo langą pradėti maždaug 14 val. 40 min.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pranešimas
O dabar Vyriausybės pusvalandyje yra sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, kurį kviečiu į tribūną pristatyti aktualiausius sveikatos klausimus. Kaip paprastai būna, prašytume pristatymui skirti iki 15 minučių ir likusį laiką išnaudotume klausimams ir atsakymams. Prašau, ministre, žodis jums.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Ačiū už galimybę šiandieną pasidalyti tam tikra informacija apie mūsų sveikatos reformų ir projektų pažangą, eigą. Kai kurių dalykų galbūt viešumoje ir nepastebėjote, turime nemažai tų krypčių. O šiandieną aš pasirinkau suteikti jums informacijos apie tris tokius dalykus: apie sveikatos centrus, apie Greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir apie pavėžėjimą kaip tokį naują elementą.
Čia turiu priemonių, tai gal pradėsime tada būtent nuo įstaigų ir paslaugų pertvarkos, kurios turinyje… Turėjau mintyje sveikatos centrus. Aš gal tiktai priminsiu, kad, kuriant sveikatos centrus, buvo atlikta analizė. Analizavome, kokia yra paslaugų apimties situacija savivaldybėse. Na, iki reformų matėme, kad kai kuriose iš jų tų paslaugų yra 40, 50, kartais 60 %, turiu mintyje, būtiniausių sveikatos paslaugų. Na, priežasčių ten, matyt, yra ir buvo įvairių, tačiau, kaip sakoma, ne pjuvenas pjaustyti šiandien susirinkome. Yra būtent pats faktas (priminsiu), kad turėjome situaciją, kai apie 50 % pacientų iš mažų ir vidutinių savivaldybių pajudėjo į didžiuosius miestus, todėl regioninės, universiteto lygio gydymo įstaigos turi tą per didelę perkrovą. Taigi, mūsų sveikatos centrų idėja, priminsiu, buvo, kad 80 % visų būtiniausių paslaugų tikrai būtų galima teikti būtent sveikatos centruose, na, o pacientai dėl to galėtų tikrai sugrįžti. Reikia sveikatos centrus, be abejo, matyti visame bendrame kontekste, visoje tinklo reformoje.
Kaip žinote, stacionarinių paslaugų skyrių kriterijai nustatyti Vyriausybės. 2025 metais bus tam tikras įsivertinimas. Na, o kai kalbame apie sveikatos centrus, tai, be abejo, yra suplanuotos ir vykdomos investicijos į šeimos gydytojo institucijos plėtrą – čia ir komandos plėtra, ir biurokratijos mažinimas, įvairūs kiti finansavimo pokyčiai. Esminis dalykas, be abejo, yra ambulatorinės specializuotos pagalbos pokyčiai. Kaip ir minėjau, jeigu mūsų tikslas yra, kad stacionarinė specializuota pagalba būtų sukoncentruota kompetencijos centruose, daugiaprofilinėse ligoninėse, tai tas santykis yra, kad kitose gydymo įstaigose mums norisi matyti daugiau dienos chirurgijos, matyti daugiau dienos stacionaro paslaugų. Tą, beje, mums dėl tinklo akcentavo jau keliolika metų tiek Europos Sąjungos institucijų ekspertai, tiek tarptautinės organizacijos – EBPO ir panašiai. Taigi nesvarbu, ar tai būtų struktūriškai, ar funkciškai sukurti sveikatos centrai, bet iš principo tai yra integruojama pirminė priežiūra su antrine, ambulatorinė – su stacionarine, su asmens visuomenės sveikatos dalykais. Viso to pagrindinis tikslas yra tai, kad mes pradėtume sąmoningai, aktyviai patys valdyti tuos pacientų srautus, bet nepaliktume gyvenimo tiesiog savieigai.
Kaip jau minėjau, tai tikrai jau vyksta, kad didiname šeimos gydytojų komandą. Kai pradėjome, turėjome santykį 1,9, 2030 metais norime judėti link 3,8, šiuo metu yra 2,2. Tam kiekvienais metais tinkamai, nuosekliai didinamas finansavimas ir iš PSDF. Parlamentui tikrai didžiulis ačiū už Slaugos praktikos įstatymo pokyčius, už slaugytojų profesijos prestižo didinimą. Tie visi mūsų atlikti pokyčiai tikrai irgi labai prisidės prie šeimos gydytojo darbo tobulinimo.
Ką mes šiandieną turime, tai iš esmės visose Lietuvos savivaldybėse sveikatos centrų kūrimas yra pajudėjęs. Neringoje dar yra prie to dirbama, bet panašu, kad ir ten bus funkcinis sveikatos centras. Iš principo čia jums rodau tuos pateiktus skaičius. Esmė yra, kad mes turime užtikrinti dešimt paslaugų grupių ir maždaug 75 paslaugas būtent visuose sveikatos centruose. Tos grupės būtų: mano minėta pirminė ambulatorinė priežiūra, pirminė stacionarinė asmens sveikatos priežiūra ir visi kiti dalykai, baigiant dienos chirurgija ir kitomis paslaugomis.
Kur mes dabar esame? Iš pradžių mes judėjome nuo maždaug 123 mln. investicijų, pačių sveikatos centrų kūrimo. Situacija šiuo metu yra tokia, kad savivaldybės tikrai dialogo būdu dirbo prie įvairių savo projektų. Kiekviena savivaldybė turi savo projektą. Jie paprastai skiriasi pagal tai, kas savivaldybei yra aktualiausia. Dabar apie 45 darbo dienas, tarkime, čia tuos artimiausius mėnesius, Centrinė projektų valdymo agentūra dirba prie projektų vertinimo. Be abejo, po to nežiūrėsime biurokratiškai, bet jeigu kažkam reikės pasitaisyti, pasikoreguoti, tai agentūra yra pasirengusi suteikti to papildomo laiko. Kad ir kaip ten būtų, matyt, finansavimo sutartys jau bus pasirašomos arčiau rudens pirmųjų mėnesių. Tos investicijos, kurių pagal modernizavimo planus savivaldybės nusprendė nepanaudoti, nes buvo toks preliminarus skirstymas, tai atitinkamai pagal tam tikrus kriterijus grąžinsime tas kai kurių savivaldybių nepanaudotas investicijas vėl atgal sveikatos centrams ir ten tada žiūrėsime, kokie yra dar tie poreikiai, ką mes galime papildomai finansuoti.
Dabar judame jau link vadinamųjų minkštųjų dalykų. Ekrane jūs matote sveikatos centrų veiklos modelio diegimo išraišką eurais – apie 30–30 mln. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra vadinamosios minkštosios investicijos, kurios jau panaudojamos esamuose sveikatos centruose. Tai ir koordinatorių finansavimas, įvairių mokymų finansavimas, įvairių veiklų finansavimas, mokymasis šeimos gydytojo komandoms kartu su koordinatoriais, su atvejo vadybininkais dirbant, įtraukiant net pacientus. Bus įvairių priemonių, kurios skatins sveikatos centruose tobulinti tą paciento kelią ir stiprinti bendradarbiavimą tų organizacijų, kurios yra kartu viename sveikatos centre. Čia daugiau nesustosiu, gal ko nors norėsite paklausti. Judu link kitų dviejų dalykų.
Antrasis dalykas, kuriuo norėjau pasidalinti, yra mūsų greitosios medicinos pagalbos situacija. Tikrai ačiū parlamentui – teisingi sprendimai, turime stiprią, tikrai stiprią organizaciją, mano nuomone, kuri dabar tikrai rodo ir pirmuosius labai stiprius žingsnius, tai yra beveik 3 tūkst. darbuotojų organizaciją su keturiais filialais. Pirmieji nepilni metai rodo net ir tam tikrą pagerėjusį operatyvumą, bet aš nenorėčiau čia per daug tuo džiaugtis. Iš tikrųjų mums dabar rūpi tam tikri skaitmenizavimo, veiklos standartizavimo dalykai tam, kad mes (labai atsiprašau, neperjungiau jums skaidrių) turėtume geresnius analizės duomenis, kad mes sprendimus priimtume pagal tikrai objektyvius ir kokybiškus duomenis, todėl turime projektus, kuriais standartizuosime ir dispečerinės darbą, standartizuosime apskritai visą skubiosios pagalbos teikimo protokolą visoms brigadoms. Norime judėti, kad čia, šitoje tarnyboje, veiktų ir medicininių konsultacijų sistema, kuri galėtų mus nuvesti iš tikrųjų labai toli link darbo efektyvinimo.
Noriu pasidžiaugti vienu tokiu dalyku. Pamenu, šito parlamento darbo pradžioje net ir Sveikatos reikalų komitete tikrai turėjome ne vieną diskusiją, kur ten kokia mašina turi važiuoti, kur turi stovėti, kur tos dispečerinės, kiek čia tų brigadų. Tikrai džiaugiuosi, kad pasiteisino ta idėja. Jeigu turėsime vieną stiprią vadovų komandą, vieną stiprią organizaciją, tai jinai pati vadovaudamasi duomenimis ir bendradarbiaudama su savivaldybėmis tikrai tuos sprendimus ras. Tikrai noriu pasidžiaugti, kad jau turime įsteigtas net devynias naujas pastotes, keturios yra renovuotos. Artimiausiu metu numatomos pastotės Simne, Neringoje, Sedoje. Šitas skaidres, kaip suprantu, jūs galėsite turėti, tai specialiai surašėme, kad turėtumėte po ranka, nes tai yra aktualu jums bendradarbiaujant su savivaldybių komandomis. Bet tikrai, man atrodo, geras čia buvo ėjimas. Aš jau nekalbu apie tai, kad, kaip pamenate, paveldėjome įvairių problemų: 48 skirtingos organizacijos turėjo skirtingas darbo apmokėjimo tvarkas, darbo apmokėjimo politikas, nepaisant to, kad kaip ir buvo vieningas mokėjimas už brigadas. Kaip matote, problemą išsprendėme ir suvienodinome tuos darbo užmokesčius, suvienodinome, sakykime, kaip žmonėms palankiausią variantą, aukščiausią variantą. Matote, kai kur teko tą darbo užmokestį didinti 11 %, kai kur buvo net 80 %. Tokie buvo didžiuliai skirtumai tarp šitoje srityje dirbančių žmonių. Labai džiaugiuosi, kad net truputėlį anksčiau padarėme šituos sprendinius ir pavyko tai įgyvendinti.
Dabar artimiausi dalykai. Laukia… Greitosios medicinos pagalbos vadovų komanda dirba prie infrastruktūros modernizavimo, prie naujų automobilių pirkimų, vyksta specifikacijų rengimas, jau tuoj bus skelbiami pirmieji konkursai. Komanda išsidėliojo automobilių pristatymus per keletą metų tam, kad koreliuotų gerai su esamu parku. Noriu atkreipti dėmesį, kad automobiliai perkami daug aukštesnės klasės, nei iki šiol turėjome, daug galingesni tam, kad turėtų ir stipresnes važiuokles, ir kur kas platesnę vidaus įrangą. Esame numatę ir investicijas į vairuotojų perkvalifikavimą, kaip matote, virš 1 mln. eurų, nes čia sprendžiame du uždavinius. Vienas dalykas, norime, kad visi vairuotojai būtų taip pat paramedikai ir taip komanda dirbtų efektyviai. Kitas dalykas, kadangi perkame kur kas modernesnius automobilius, tai ne vienam vairuotojui, nežinau, ar ne vienam, bet maždaug apie 40 %, reikės ir kitos kategorijos, C1 kategorijos, vairavimo teisių. Tuo irgi rūpinamės. Ir turime didelį gražų projektą, apie 13 mln. išmaniosios greitosios medicinos pagalbos algoritmui diegti. Tikrai labai modernus įrankis, kuris turėtų sujungti visus dalyvius į visiškai naujos kokybės darbą.
Aš labai atsiprašau, ekrane skaidres matau greičiau, o jums neparodžiau.
PIRMININKAS. Ministre, prašyčiau šiek tiek greičiau baigti.
A. DULKYS. Aš tuojau, keli žodžiai ir baigsiu, o jūs manęs paklausite. Jums paklausus dar kažką pasakysiu, jeigu manysiu, kad neišsitekau. Pavėžėjimo pilotą turėjome, išbandėme, pasidarėme, galutiniai sprendimai jau priimti paskutiniame Vyriausybės posėdyje, matysite medžiagą, kiek čia bandomojo pavėžėjimo metu buvo tų pavėžėjimų, kokios apimtys. Bet galutiniai sprendimai kartu su Savivaldybių asociacija, su bandomojo projekto dalyviais buvo, kad nusprendėme, kad visas nespecializuotas paslaugas perkeliame į valstybės lygmenį ir būtent Greitosios medicinos pagalbos tarnyba užtikrins visą pavėžėjimo koordinavimą ir organizavimą valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus hemodializės paslaugas, kurios savivaldybėms ir iki šiol buvo geriausiai žinomos. Taip buvo išspręsta mūsų startiniame projekte vis dėlto netobula vieta dėl geografinio pavėžėjimo principo, atitinkamų finansavimo problemų, nusprendėme, kad viso pavėžėjimo registracija būtų visur vienoda – 1808. Taigi viską koncentruojame į vieną sistemą.
Tik iš karto pasakau, užbėgdamas galimam klausimui, kad pavėžėjimo funkcijai Greitosios medicinos pagalbos tarnyba gauna papildomų išteklių, tai nėra skubiosios pagalbos resursų naudojimas, tai yra visiškai iš kito šaltinio, papildomi ištekliai, o tarnyba tiesiog bus koordinatorė ir tam samdys papildomas pajėgas.
Čia aš save stabdau ir bus malonu atsakyti į tai, kas jums atrodo svarbu.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar skirsime 15 minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už jūsų pristatymą. Aš turėčiau porą klausimų. Jūs čia mums pristatėte daug įvairiausių proceso rodiklių, paminėjote, kas kaip vyksta. Aš manau, kad kas domisi, ir taip neblogai tą procesą seka. Bet aš norėčiau paklausti, koks yra rezultatas, nes reformos daromos ne tam, kad būtų pasigirta procesu, bet jūs žadėjote, kad trumpės eilės, priartės paslaugos prie gyventojų, pagerės sveikatos rodikliai. Tai aš noriu jūsų paklausti, kaip šitie dalykai pasikeitė, ką jūs galėtumėte apie tai pasakyti?
Ir dar vienas labai konkretus klausimas. Jūs paminėjote, kad centrų veiklos modeliui diegti yra numatyta 30 mln. eurų. Tai yra didelė suma. Kas konkrečiai bus daroma ir kas tą darys? Kokios čia įstaigos diegs šiuos dalykus? Kas ves mokymus? Dėkoju.
A. DULKYS. Gerai. Į pirmą klausimą ir jūs labai puikiai žinote atsakymą, kad visų šitų atliktų veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams. Tikrai tie rodikliai bus pagerėję. Vieną iš jų aš jau paminėjau – greitosios, skubios pagalbos rodikliai jau dabar gerėja. Sistema teikia… Visų konsultacijų, paslaugų praėjusiais metais suteiktas rekordinis skaičius. Įvairių kitų paslaugų taip pat suteikta nuo 10 iki 20 % daugiau, bet, kaip minėjau, dėl tokių tikrų palyginamų dalykų dar reikės sulaukti tam tikro laiko.
Dabar kas bus mano minėtosios, aš kaip gerai suprantu, tos minkštosios priemonės, kur aš, kur tie 30, taip… Tai čia į šį dalyką įeina sveikatos centruose koordinatoriaus veiklos finansavimas, įvairių dokumentų, kurių reikės sveikatos centro teikiamoms paslaugoms koordinuoti, rengimas. Čia stebėsime tam tikrus rodiklius.
Dabar dėl mokymų, tai šiuo atveju bus daugiadalykinės specialistų komandos įtrauktos. Aš turiu mintyje visus šeimos gydytojo komandos narius. Jie kartu turės mokymus apie efektyvius paslaugų teikimo modelius, patys tai darys praktikoje, darys tai kartu įtraukdami ir pacientus, jų artimuosius. Mokymai bus ir pacientams, ir jų artimiesiems. Taip pat galės įsigyti tam tikrų reikalingų priemonių, prietaisų. Čia neturima omenyje kokia nors sudėtinga įranga, bet, tarkime, ar reikėtų prietaisų kraujo spaudimui matuoti, ar gliukozės, ar kokiems nors kitiems dalykams. Tai irgi turės galimybę padaryti.
Na ir visoms toms veikloms… Ai, dar atvejo vadybininkas kiekviename sveikatos centre taip pat žiūrės pacientų srautų valdymo funkcijas ir bus tam tikri mokymai, kaip geriau tą paciento kelią organizuoti. Dar virš 1 mln. eurų teks tokiems mokymams, kur jau pati Sveikatos apsaugos ministerija koordinuos. Tai bus apskritai tokie vadybiniai mokymai sveikatos centrų komandoms, kaip organizuoti savo darbą ir kaip bendradarbiauti. Na ir pateikėjai bus, būtent patys sveikatos centrai ir teiks. Kaip ir modernizavimo planuose, taip ir šiems projektams yra maždaug analogiškai padėliotos preliminarios sumos, bet savivaldybės apie tai tikrai jau puikiai žino.
Na, jeigu jus kas nors sudomins labiau, aš paprašysiu jums atsiųsti daugiau tos detalios informacijos, nes ten gana detaliai aprašuose yra viskas sudėliota. Aš neabejoju, kad savivaldybės, kaip mačiau dabar, rengia projektus, jau dabar jos tikrai laukia tų minkštųjų dalių, ypač dėl koordinatorių, atvejo vadybininkų. Manau, kad turėsime puikių projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, reforma yra reforma, kaip sako, viskas vyksta lyg ir sklandžiai, bet kai su paprastu žmogumi bendrauji, tai jiems labiausiai rūpi paslaugos. Paslaugos ir kuo greičiau prieinamos paslaugos. Kaip jūs planuojate ir kaip jūs jaučiate dabar tą rezultatą, kad tas kelias sutrumpėjo ir nėra eilių trijų… ar pusę metų? Kaip tos eilės buvo, kiek man dabar teko kalbėtis su paprastais žmonėmis, tebėra lygiai taip pat.
Jūs nieko nepasakėte apie specialistus. Mums šiandien jų labai trūksta. Kaip yra dėl specialistų ir jų parengimo? Ar mes tą skaičių didiname? Kaip mes tą trūkumą galėtume spręsti?
Ir trečias mano klausimas. Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjoje dalyvausite, kokį atsakymą davėte gerbiamam Seimo nariui D. Kepeniui? Kokį sprendimą Lietuva pasirašys ir kokias priims rekomendacijas, kurias teikia Pasaulio sveikatos organizacija? Jūs gegužės mėnesio pabaigoje dalyvausite asamblėjoje. Ačiū.
A. DULKYS. Tik tolimiausias gal… Atsakymo dar nedavėme. Tebevyksta derybos. Renginys bus gegužės paskutinėmis dienomis. Galiu tik pakartoti, kad iš principo mes palaikome, kad tokio bendradarbiavimo reikia ir kad tokių tarptautinių susitarimų reikia. Bet kokių dar ten tų detalių yra, sakykime, kokių dar nesutarimų yra, tai ten komandos – ir Užsienio reikalų ministerija, ir visi atašė, ir kiti dalyviai – dar aiškinasi, tai dar neturiu to atsakymo.
Dabar kitas klausimas buvo dėl paprasto žmogaus. Žinokite, ką matau praktikoje, tai mums, be abejo, labai svarbu dabar, ir to tikiuosi iš sveikatos centrų, nes tą matau ir užsienio gydymo įstaigose, visą laiką, kai pati įstaiga negali padėti žmogui, labai svarbu, kad ji padėtų tam žmogui sistemoje surasti kitą gydytoją. Praktiškai dažniausiai būna, nesakau, kad nėra problemų, bet tikrai apie 90 % situacijų, kai žmogus sako: aš norėjau pas tokį specialistą, man pasakė, kad po 5 mėnesių, ką man dabar daryti? Tada mes einame į mūsų informacinę pacientų registravimo sistemą, sakau, sakykite, koks jūsų miestas, kokio jums specialisto reikia, ir labai dažnai ten įvedę randame, kad net po 2–3 savaičių yra tas specialistas, bet kažkur galbūt gretimoje įstaigoje, gal tolesnėje, gal artimesnėje, bet tikrai tų situacijų yra nemažai. Čia, kur jūs… (Balsai salėje) Žiūrėkite, per dieną… Matote, kaip yra: jūs pabendravote, aš su kažkuo pabendravau, mes esame pajėgūs per dieną išklausyti arba įsijausti į dvi tris istorijas, bet kiekvieną dieną sistemoje yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių situacijų, sistema fiksuoja apie 70 tūkst. situacijų kiekvieną parą, kur medikas ir pacientas susiduria. Vadinasi, turime daugybę atvejų, kai tos problemos yra išsprendžiamos.
Dabar atsakau į jūsų klausimą, ką turime daryti? Jeigu mes aklai svarstysime ir matysime, kad vienintelė priemonė yra tik rengti daugiau darbuotojų, tai niekur nenuves, nes darbdaviai… Tarp 40 EBPO šalių mes ir dabar jau esame ketvirta valstybė pagal medikų skaičių, kiek mes rengiame. Vadinasi, tos priemonės negana, na, negi mes tapsime valstybe, pasaulyje rengiančia daugiausia medikų, ir manysime, kad tas problemas galima išspręsti? Dėl medikų rengimo skaičiaus, kurį nuosekliai didiname, yra dvi labai svarbios išorinės sudedamosios dalys. Viena, mes jau ją pakoregavome, tai yra pakeitėme valstybinio užsakymo komiteto darbo veiklą tam, kad dominuotų vykdomoji valdžia, praktikai, medikų organizacijos, o ne akademinis pasaulis, kad moko, kas mums patinka, o ne to, ko galbūt reikia, bet čia tas rezultatas ateis kiek vėliau, praėjusių metų pabaigoje tas ciklas prasidėjo. Kita dedamoji dalis yra labai svarbi: kokios tos mūsų įstaigos, ar jos turi pacientų, kokia ta organizacinė kultūra, ar tie skyriai efektyvūs, ar neefektyvūs, nes jeigu kas nors tikisi prikalbinti gerą specialistą atvažiuoti dirbti į kiaurą parą veikiantį skyrių, kuriame nėra pacientų, tai irgi yra nerealu. Jūs esate teisi, bet mes turime imti visas dedamąsias dalis ir daryti vienu metu, daryti net ir tokius dalykus, kur rezultatai bus vėliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs geras pasakorius, bet mums pasakų nereikia pasakoti, gražiai pasakojate, viskas yra teisinga ir norisi tikėti, kad taip yra. Mano konkretus klausimas irgi apie personalą: kiek, jūs jau ketveri metai ministras, per tą laikotarpį buvo paruošta slaugytojų, gydytojų ir kiek jų liko Lietuvoje? Galite pasakyti tokį skaičių?
A. DULKYS. Ne, žinokite, aš jums tokio skaičiaus nepasakysiu, galiu tiktai pasakyti, kad jų parengta yra daugiau. Savo priemones dabar mes numatėme ir būtent pristatėme planuose, kad slaugytojams turėsime, ruošiamės dabar ir stipendijas mokėti, tai čia ne pasakos. (Balsai salėje) Tai aš jums ir sakau, sakau skaičiais, kad apie 22 mln. eurų teks šitiems dalykams. Pavyzdžiui, apie 15 mln. eurų mes skirsime studijų stipendijoms finansuoti, bet, aišku, įpareigodami dėl dvejų metų laikotarpio, dėl rezidentūros ciklo. Visus šituos skaičius mes tikrai galime pateikti, jie yra, neabejoju, kad jūs juos žinote.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, pasikartosiu, bet klausimą formuluosiu kiek kitaip ir atkreipsiu dėmesį į tam tikras detales dėl to paties šį mėnesį įvyksiančio balsavimo, kai 194 Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės balsuos dėl dviejų dokumentų. Šie projektai, kitaip dar vadinami pandemine sutartimi, ir Tarptautinių sveikatos taisyklių pakeitimai turėtų būti teisiškai privalomi ir reglamentuotų valstybių santykius su PSO.
Dabar apie tas detales. Prieš 5 mėnesius 11 Estijos parlamentarų laišku kreipėsi į PSO prašydami atmesti siūlomą tarptautinį susitarimą. Slovakija taip pat nesudarys jokių tarptautinių susitarimų dėl pandemijų su PSO. Jungtinė Karalystė irgi atsisako PSO pandeminės sutarties, kuri taptų viršesnė už bet kuriuos šios šalies įstatymus, kištųsi ir į žemės ūkio vystymąsi…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …pagal laisvos rinkos principus. Ką nusprendė Lietuva dėl šių dokumentų? Ar bus taip, kaip su Lisabonos sutartimi – pasirašysime neskaitę, ir dar pirmi?
A. DULKYS. Jūs tikrai esate neteisus, jokių privalomų dalykų niekas nesirengia tenai įdėti. Aš gal noriu jums priminti, kad svarbiausia mintis ir idėja yra, kad šalys turi bendradarbiauti, kai yra ekstremalios situacijos, kai yra pandemijos, nes šita situacija parodė, kad to bendradarbiavimo nebuvo. Buvo didžiulių problemų dėl farmacijos pramonės, turėjome labai netolygius vakcinų pasaulyje paskirstymus, kada Europa jau kovojo su pandemija, turėjo vakcinų, o Afrikos žemynas dar turėjo didžiulių problemų, kaip ir kitos pasaulio šalys.
Taigi susitarimo esmė yra išmokti koordinuoti savo veiksmus, bendradarbiauti gydymo įstaigoms, mokslui, universitetams, valstybėms kovoti su infekcijomis kartu, nes virusui yra neįdomios jokios sienos. Esant tokiam mobiliam žmonių gyvenimui šitame pasaulyje, virusui visiškai neįdomu, kaip tą sieną kirsti ar nekirsti. (Balsas salėje) Tai juk yra tam tikri tyrimai padaryti ir skelbiami, bet aš žinau jūsų pozicijas. Tikrai netikiu, kad čia galėčiau jus kaip nors įtikinti. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Neužduokite klausimų be eilės. Dabar klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, matome jus pakankamai aktyviai keliaujantį po regionus. Visiškai neseniai lankėtės ir Dzūkijos kurorte, neabejoju, kad esate prie žmonių ir matote visą situaciją.
Skaidrėse buvo užsiminta, tarp greitosios medicinos pagalbos projektų yra ir išmaniosios greitosios medicinos pagalbos diegimas. Galbūt galėtumėte detaliau pakomentuoti, kas tai yra, ir pristatyti trupučiuką tuos išmaniuosius diegimus? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums už šį klausimą. Taigi, išmanioji GMP yra tokia įrankių ir sistemų visuma, kada visi dalyviai, ar tai būtų dispečerinė, ar tai būtų greitosios medicinos pagalbos automobilyje esantys žmonės, ar tai tie žmonės, kurie yra įvykyje ir juos jau konsultuoja telefonu žmogus, ar tai yra medikai, kurie šiuo metu yra gydymo įstaigoje, į kurią netrukus bus atvežtas pacientas iš įvykio, – visi šitie mano paminėti dalyviai veikia vienoje sistemoje online režimu ir veikia pagal labai aiškų tarptautinį protokolą, kada kiekvienas veiksmas yra daromas labai tiksliai, kada kiekvienas klausimas yra užduodamas tiktai pagal nustatytą eiliškumą, kada net klausimo formuluotė yra labai svarbi, kad būtų kuo greičiau suteikta tiksli pagalba. Vadinasi, tuo metu, kai dispečerinėje žmogus konsultuoja ir tuos žmones, kurie įspėjo apie įvykį, bet tuo pačiu metu, sakykime, per turimus prietaisus medikai jau gali siųsti informaciją į gydymo įstaigą, siųsti duomenis apie žmogaus būklę, gali priimti sprendimus, ruošti operacinę ar atlikti dar kokius kitus veiksmus.
Tai, ką aš sakau, galbūt jums atrodo, kad taip ir dabar turėtų būti. Deja, šiuo metu, iki mūsų šitos tarnybos modernizavimo, tik trečdalyje Lietuvos paslaugos vyko apskritai pagal tarptautinį protokolą. Kitos tas paslaugas teikusios įstaigos, organizacijos veikė, sakykime, kaip kas įsivaizdavo arba kaip nors nusižiūrėdamos. Čia visa esmė yra, kad visi veikia vienoje sistemoje, pagal tarptautiniu mastu pasiteisinusius protokolus, visus veiksmus daro, kaip sakoma, kuo greičiau. Tai tikrai labai geras projektas. Jo pabaiga bus 2026 metais.
Šiaip aš visiškai nepavydus žmogus, bet čia truputėlį baltai pavydžiu tiems žmonėms, kurie 2026 metais turės visą tą sistemą ir galės ja pasidžiaugti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Ačiū jums už diskusiją.
Dėl vedimo tvarkos – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš supratau, kad mes kalbėsimės apie sveikatos reformą, bet aš pusę valandos girdėjau kalbas apie gydomosios medicinos reformą, kurioje kol kas jokių laimėjimų neturime – visi laimėjimai bus ateityje. Aš prašau, kadangi šiandien mūsų darbo diena yra labai trumpa, o ministras dar nespėjo išeiti, duokime jam 15 minučių, tegul papasakoja apie sveikatos reformą, ne tik apie gydomąją mediciną, bet apie sveikatą, nes ten yra 90 % esmės. Jisai kalbėjo apie 10 %, apie gydomąją mediciną. (Balsai salėje) 15 minučių dar leiskime jam papasakoti apie sveikatos reformą, kas yra daroma ir kas bus padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet mūsų laikas jau baigėsi. Aš manau, kad jūs tikrai galėsite per Vyriausybės valandą dar paklausti visų rūpimų klausimų. Ministras galės pasiruošti ir į juos atsakyti.
14.37 val.
Įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745 (pateikimas)
Dabar norėčiau pereiti prie darbotvarkės 2-3 klausimo – įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-3745. Kviečiu susisiekimo viceministrę A. Vaiciukevičiūtę trumpai pristatyti klausimą.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, teikiame projektą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“. Šia Nairobio konvencija siekiama reglamentuoti klausimus, susijusius su laivų nuolaužų pašalinimu, reglamentuoti informacijos apie nuolaužų pobūdį ir buvimo vietą teikimą, įtvirtinti laivo savininko atsakomybę, susijusią su laivų nuolaužomis, taip pat numatyti tam tikro dydžio privalomąjį laivų draudimą, garantuojantį nuskendusio laivo ir jo dalies iškėlimo išlaidų valstybei, kurios teritorijoje, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje atsirado laivų nuolaužų, ar kitoms susijusioms valstybėms atlyginimą.
Taip pat įpareigoti visus laivus, kurių bendroji talpa yra 300 ir daugiau, atvykstančius į Lietuvos Respublikos jūrų uostus (ar išvykstančius iš jų) ar atvykstančius į teritorinėje jūroje esančius jūros įrenginius (ar išvykstančius iš jų), turėti privalomąjį draudimo ar kito finansinio garanto liudijimą.
Na, ir paskutinis dalykas – suteikti galimybę laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, savininkams draudimo liudijimo sertifikatą įgyti savo valstybėje. Siūlau pritarti įstatymo projektui ir jį svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Čia, jeigu galima. Ačiū jums už pristatytą dokumentą. Čia daugiausia kalbama apie draudimą. Ar būtų taip, kad, sakykime, jeigu nuskęstų laivas kur nors Klaipėdos farvateryje ir jisai nebūtų sutvarkęs dokumentacijos, įkeistas ar kaip nors, ar dėl to būtų kažkokių pasekmių ir įpareigojimas Lietuvai tas nuolaužas ištraukti? Žinome, kad buvo panašių atvejų.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Būtent dėl to ir svarstoma ši Nairobio konvencija, kad būtų galima išvengti tokių situacijų ir reglamentuoti įvairius atvejus pagal konvencijos nuostatas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, atsakėte.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, pirmiausia, įvardykite, kokia ten dimensija, kas yra 300? Jūs paminėjote, kurių daugiau negu 300… Ko? Kubinių metrų talpa ar kas čia yra? Kiek, jūsų žiniomis, tokių laivų su Lietuvos vėliava yra registre?
PIRMININKAS. Dėkui.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Geras klausimas. Dėkoju. Dėl 300 pasitikslinsiu, nes šiuo atveju taip pat neturiu užsirašiusi. O dėl tokio skaičiaus irgi galėsime patikslinti, kai klausimas bus perkeltas į komitetus. Šiuo metu neturiu atsakymo.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Ačiū už pristatymą. Dabar dėl motyvų. Prieš kalbės A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, nedaugelis iš jūsų skaitė ir įsigilino į šios konvencijos tekstą, todėl lengvai pasiduoda propagandai. Pradėsiu nuo to, kad lietuviškai laivas yra vyriškosios giminės, o angliškai ship yra moteriškosios giminės. Angliškai giminė yra gender. Aš manau, toks genderizmo propagavimas gali sukelti lyties keitimo bangą. Tai galimai pakeis lyties ir šeimos sampratą, kėsinsis į krikščioniškąsias vertybes.
Taip pat konvencijoje nėra nustatyta, kas trauks tas laivų duženas. Gali būti, kad subėgs visų 72 lyčių atstovai. Tai vėl reikš reikšmingus mūsų kultūros nuostolius. Apskritai, aš manau, reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ši konvencija neprieštarauja Lietuvos Respublikos pagrindiniam įstatymui. Juolab kad tarp ratifikavusių šalių yra Baltarusija, kuri net neturi priėjimo prie jūros. Ar tai nėra tam tikra klasta, kuria mus bandoma įvilioti į mūsų kultūrai ir mūsų valstybei svetimus dalykus? Todėl kviečiu griežtai balsuoti prieš. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aš tikrai manau, kad bus ką atsisukti ir pažiūrėti. Už kalbės V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš manau, kad tos nuolaužos, kurių atsiranda farvateryje, sustabdo laivybą, turi būti suprantamos ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, apsispręsime balsuodami. Aš vis tiek siūlyčiau baigti visus pristatymus ir tada balsuoti vienu ypu.
14.42 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73 ir 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4.1 klausimas – įstatymų projektų paketas. Į tribūną kviečiu finansų viceministrą D. Sadecką pristatyti Mokėjimų įstatymo pakeitimo ir susijusius įstatymų projektus.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2, 15, 64, 71, 72, 73 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektą ir lydimųjų aštuonių įstatymų projektų paketą. Jį sudaro Finansinio tvarumo, Bankų, Centrinių kredito unijų, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Finansinių priemonių rinkų, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros, Lietuvos banko ir Mokėjimo įstaigų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai.
Teikiamu įstatymų paketu sprendžiami šie klausimai arba šios pastebėtos problemos. Pirma, šiuo metu pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga nėra labai paplitusi tarp mokėjimo paslaugų vartotojų tiek dėl menko šios paslaugos žinomumo, tiek dėl žemo gyventojų finansinio raštingumo. Nors reguliavimas nustato pareigą Lietuvos bankui detalizuoti paslaugų apimtį, tačiau galiojantis Mokėjimų įstatymas nenustato pagrindinių principų, kaip turėtų būti nustatomos paslaugų apimtys ir maksimalus įkainis, atsižvelgiant į besikeičiančius gyventojų poreikius.
Kitas sprendžiamas klausimas. Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos priežiūros praktika parodė, kad kartais yra būtinybė priežiūros institucijai priimti sprendimą skirti laikinąjį administratorių, kuris laikinai perimtų mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos arba administracijos vadovo įgaliojimus, o šių organų įgaliojimai būtų laikinai sustabdomi. Tačiau šiuo metu tiek Mokėjimo įstaigų įstatyme, tiek Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme tokia galimybė nėra numatyta ir priežiūros institucija neturi teisės paskirti laikinojo administratoriaus.
Trečias klausimas, sprendžiamas teikiamu įstatymų projektų paketu. Finansinio tvarumo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2022 metų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2036.
Likusiais įstatymų projektais, tai yra Bankų ir kitais, yra atliekami daugiau techninio pobūdžio pakeitimai, susiję su praktikoje pastebėtomis problemomis. Pristatysiu pagrindines įstatymų projektų pakete siūlomas priemones. Kalbant apie Mokėjimų įstatymą, viena iš priemonių yra pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų sudėtis ir jos peržiūra. Siūloma įstatyme nustatyti konkrečius kriterijus, kaip nustatoma paslaugų, kurios turi būti teikiamos pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje, apimtis, atsisakant pavedimo Lietuvos bankui įvertinti, kokia ta paslaugų apimtis yra pakankama, kad būtų galima patenkinti įprastus vartotojų mokėjimo poreikius. Šiuo atveju siūlome įtvirtinti kriterijų, kad mokėjimo paslaugų apimtis turi atitikti 90 % vartotojų poreikių. Taip pat įstatyme yra siūloma nustatyti, kad kredito pavedimai apima ir momentinius mokėjimus.
Kita priemonė yra susijusi su pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos maksimaliu komisiniu atlyginimu ir jo peržiūra. Siūloma, kad maksimalus komisinis atlyginimas būtų nustatomas įstatyme ir siejamas su minimaliąja mėnesine alga, tai yra tam tikras procentas nuo minimaliosios mėnesinės algos, ir taip pat priklausytų nuo pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos apimties pokyčių. Pagal siūlomą algoritmą apskaičiuotas komisinis dydis būtų apie 1 euras, kai, palyginus su šiuo metu nustatytu Lietuvos banko komisiniu atlyginimu, jis sudaro 1,47 euro. Dar viena priemonė – siūloma nustatyti pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėties ir maksimalaus komisinio atlyginimo peržiūros dažnumą. Siūloma nustatyti retesnę peržiūrą, būtent kas trejus metus, o ne kas metus, kaip vyksta šiuo metu. Taip pat papildomai nustatoma pareiga informuoti mokėjimo paslaugų vartotojus apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga, nes, kaip minėjau, šiuo metu šia paslauga naudojasi santykinai mažai klientų.
Taip pat siūloma plėsti kredito įstaigų, kurioms numatyta prievolė teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ratą, tai yra papildomai būtų įtrauktos ir tos kredito įstaigos, kurios teikia ne visas į mokėjimo krepšelį įtrauktas paslaugas, tai yra neteikia, pavyzdžiui, grynųjų pinigų mokėjimo į sąskaitą paslaugos. Ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi priemonė yra lyginamoji interneto svetainė, skirta mažoms ir labai mažoms įmonėms. Siūloma sukurti lyginamąją mokėjimo paslaugų įkainių interneto svetainę, skirtą smulkiajam verslui aktualių mokėjimo paslaugų įkainiams palyginti. Numatoma, kad interneto svetainę administruos Lietuvos bankas ir svetainė leis įmonėms pasirinkti geriausius jų poreikius atitinkančius mokėjimo paslaugų teikėjus ir skatins mokėjimo paslaugų teikėjų konkurenciją.
Mokėjimo paslaugų įstaigų… Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, kaip minėjau, siūloma nustatyti galimybę priežiūros institucijai paskirti laikinąjį administratorių, kuris laikinai perimtų mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos stebėtojų tarybos, valdybos ar administracijos vadovo įgaliojimus, o šių organų įgaliojimai būtų laikinai sustabdomi. Taip pat būtų nustatytos laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai. Jie būtų nustatomi konkrečioje sudaromoje laikino administravimo sutartyje ir laikinasis administratorius būtų skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais šis terminas galėtų būti vieną kartą pratęstas ne ilgesniam negu dar vienų metų laikotarpiui. Taip pat priežiūros institucija galėtų reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais teiktų informaciją apie mokėjimo įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos finansinę būklę ir savo atliktus veiksmus. Taip pat nustatyti atvejus, kada, paskyrus laikinąjį administratorių, mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos tiek valdymo organai, tiek stebėtojų taryba, tiek valdyba, tiek administracijos vadovo įgaliojimai galėtų būti ir nestabdomi, ir laikinasis administratorius laikinai veiktų kartu su šiais organais. Tačiau šiems organams priimant konkrečius sprendimus arba imantis tam tikrų veiksmų būtų būtina gauti laikinojo administratoriaus pritarimą. Atitinkamai yra atsisakoma iš esmės identiškų nuostatų dėl laikinojo atstovo veiklos priežiūros skyrimo.
Taip pat, kaip ir minėjau, yra teikiamas Finansinio tvarumo įstatymo projektas, kuriame siūlomi techniniai Europos Sąjungos reglamentą įgyvendinantys pakeitimai, taip pat nustatoma, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti kito reglamento, tai yra 2014 metų Nr. 806, nuostatą, susijusią su sankcijų skyrimu, papildomas įstatymas nustatant naują poveikio priemonių taikymo pagrindą už mano minėto reglamento reikalavimų pažeidimus. Kaip ir minėjau, kituose įstatymuose, tiek Bankų įstatyme, tiek kituose teikiamuose įstatymuose, yra daromi daugiau techninio pobūdžio pakeitimai atsižvelgiant į pastebėtą problematiką. Prašyčiau priimti teikiamus įstatymų projektus svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, turbūt jūs patvirtinsite, kad bankų įkainiai už teikiamas paslaugas yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, bankų pelnai tokioje nedidelėje ir nelabai turtingoje valstybėje kaip Lietuva taip pat siekia tikrai kosminius dydžius. Užtekdavo bankams milijono per dieną grynojo pelno, šioje kadencijoje – 3 mln. per dieną. Mano klausimas būtų, kodėl jūs šiuo įstatymu ar šiuo paketu siaurinate Lietuvos banko priežiūros funkcijas kontroliuojant komercinius bankus ir dėl jų tiesiog perkeliate į įstatymą kažkokias formules? Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nemanau, kad siauriname tuos Lietuvos banko įgaliojimus. Kaip ir minėjau, Lietuvos bankas ir toliau nustatys tiek įkainį, tiek tam tikrą paslaugos krepšelio sudėtį, tačiau nustatome tam tikrus principus, kaip jie turėtų būti nustatomi. Toks yra tikslas – apibrėžti tam tikrus principus ir aiškumą. Taip, 90 % yra šiuo metu siūloma įstatymo projekte, kad turi tenkinti 90 % vartotojų poreikių. Mes manome, kad tai yra tam tikras būdas turėti lankstumą, jeigu vartotojų poreikiai keičiasi, tarkime, vartotojai naudoja arba daugiau, arba mažiau grynųjų pinigų, kad Lietuvos bankas, nekeičiant įstatymo, galėtų į tai reaguoti. Taip pat iš anksto yra sutarimas, kokios dalies gyventojų poreikius mes vis dėlto siekiame tenkinti. Manau, kad tai gali būti diskutuojama komitete, ar tai turi būti 90 %, ar kokia nors kita imtis, tarkime, ar 95 %, ar 80 %. Manau, dėl to galima būtų diskutuoti, kokia ta aprėptis turėtų būti. Tačiau manome, kad svarbu apibrėžti vis dėlto principus, kaip yra nustatomas tiek atlygis, tiek ir paslaugų apimtis, į ką orientuojantis. Tai, manau, galėtų pasakyti Seimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aišku, čia ne jūsų srities, kaip sakant, kuruojamas klausimas, kurį turite pristatyti, labai gaila, kad ne finansų ministrė tai daro. Turbūt jūs nežinosite, kodėl šis paketas nebuvo atneštas prieš porą metų, kai palūkanos pradėjo drastiškai kilti. Tada gal kitas klausimas, kodėl įsigaliojimo data gana toli, sakykime, po metų beveik, kokios tai lemiančios priežastys ir nuo ko priklauso, kad ta įsigaliojimo data galėtų būti daug anksčiau? Ačiū.
D. SADECKAS. Kalbant apie Mokėjimų įstatymą, tai jisai įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. tam, kad nauji įkainiai įsigaliotų visiems metams. Yra standartas, kad kitų įstatymų nuostatos, kurios susijusios ir su, sakykime taip, veiklos reguliavimu, įsigalioja dviem datomis, tai yra arba gegužės 1 dieną, arba lapkričio 1 dieną. Tai kiti teisės aktai čia įsigaliotų lapkričio 1 dieną.
Jūs turbūt klausiate apie kitą įstatymų paketą, kurį netrukus pristatysiu, tai yra būtent apie fiksuotųjų palūkanų įstatymą, tai jo įsigaliojimas yra 2025 m. gegužės 1 d.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašau pasakyti, kodėl kas trejus metus apskaičiuoja priežiūros institucija, užtikrindama komisinius atlyginimus, kodėl ne kas dvejus metus? Sakysime, vienam vienus metus tarp trejų metų… Tai yra viena. Kodėl yra, kaip jūs sakote, oi, kaip gerai, mes dabar sumažiname, 1 euras? Tas kiekvienas komisinis 1 euras, aš manau, bankams yra labai dideli pinigai ir dideli pelnai po to sukraunami.
Ir dar vieno noriu paklausti. Laikinasis administratorius kokiais atvejais yra skiriamas? Čia vieneriems metams, kaip jūs sakėte, bendradarbiavimo sutartis turi būti pasirašyta būtent su priežiūros institucija.
D. SADECKAS. Ačiū, ne vienas klausimas, bandysiu atsakyti iš eilės turbūt. Dėl trejų metų. Siūlome iš tikrųjų, kad būtų tam tikras nustatytų sąlygų stabilumas. Kaip pavyzdys, minimalioji alga, kaip žinome, linkusi kasmet augti, tai tuomet turbūt vis perskaičiuotume į didžiąją pusę tą įkainį, nes jis yra susietas su tam tikru procentu nuo minimaliosios algos, tai turbūt jisai vis kiltų kasmet. Mes pailginame tą laiką dėl to, kad kas trejus metus keistųsi tas įkainis ir būtent mokėjimo krepšelio apimtis. Atkreipiu dėmesį, kad koeficientas yra įstatyme, tai šiuo atveju turbūt nekaitaliosime įstatymo kas metus. Turbūt būtų tokia logika, kad jisai būtų užfiksuotas ilgesniam laikui ir nebūtų keičiamas kas metus.
Kalbant apie laikinąjį administratorių, tai jo paskyrimas yra siejamas tada, kada iš esmės atsiranda vakuumas, sakykime, valdymo organų. Pavyzdys: tarkime, akcininkas dėl reputacijos dalykų negali vykdyti savo funkcijų pagal finansų įstaigų reguliavimą ir tuomet tam, kad nebūtų valdymo organų vakuumo, gali būti paskirtas laikinasis administratorius. Bet šiuo atveju sprendimą priima priežiūros institucija, visais atvejais atsižvelgdama į situaciją.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti už pristatymą ir turiu tokius du techninius klausimus. Dabartiniame įstatyme galioja, kad klientas gali su banku pasirašyti ir dėl kitos valiutos, mokėjimo krepšelį turėti. Dabar jūs tai apribojate, nors leidžiate vykdyti operacijas Europos ekonominėje erdvėje, kurioje ne tik eurai yra? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas būtų dėl grynųjų pinigų išėmimo. Dabar bankų priežiūros institucija yra patvirtinusi minimalią 550 eurų sumą. Ministerija, siūlydama 90 % bankų klientų tenkinantį dydį, vis tiek tikriausiai žiūrėjo pagal operacijas ir kokia tai būtų suma šiandien?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, dėl mokėjimo krepšelio turinio, kokie pavedimai įeina, tai turbūt būtų nustatoma priežiūros… tai yra Lietuvos banko. Turbūt dėl to bus galima diskutuoti, ar tai gali būti pavedimai ir kitomis valiutomis, ne tik eurais. Neturiu šiuo metu šito atsakymo.
Dėl grynųjų pinigų. Tikslas patenkinti turbūt 90 % gyventojų poreikių. Tai vėlgi turbūt bus skaičiuojama tada, kada jau įsigalios. Turbūt tai priklausys nuo konkrečių metų ir konkrečių aplinkybių, kiek bus matoma, kad gyventojai naudoja tų grynųjų pinigų. Šiuo metu neturiu to dydžio, koks jisai būtų, nes tai nustatytų Lietuvos bankas. Turbūt komitete galėtume prašyti Lietuvos banko pateikti tą informaciją, kaip ją vertintų iš anksto, koks tai galėtų būti dydis, nes tai turėtų būti nustatoma artėjant jau teisės aktų įsigaliojimui.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Dėl siaurinamų priežiūros funkcijų dabar Lietuvos bankas, aš manau, tikrai negeba prižiūrėti ir prekybcentrių. Vokietijoje 50 % leidžiama naudotis grynaisiais pinigais. Pas mus jau atsiranda prekybcentrių, kur atsiskaitoma tiktai kortelėmis ir nuo kiekvieno maisto produkto pirkimo, perbraukus kortelę, paimama 10 centų. Tai yra tikrai labai daug, nes per dieną vartojimas, pirkimas yra tikrai didžiulis, ir tai bankams yra naudinga. Ar tas funkcijų susiaurinimas nepakenks vartotojui, pačiam gyventojui? Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, kas yra teikiama šiuose įstatymų projektuose, yra susiję su pagrindine sąskaitos mokėjimo paslaugų sudėtimi, tai yra daugiau taikoma gyventojams, bet ne aptarnaujant bankus, verslo subjektus. Iš tikrųjų, tai nėra tarpusavyje susiję dalykai.
Kitas dalykas. Kaip ir sakiau, šiuo metu yra nenustatyti jokie principai, kaip Lietuvos bankas nustato tiek paslaugų krepšelio apimtį, įskaitant ir, pavyzdžiui, grynųjų pinigų sumą, kokią galima išgryninti be papildomo mokesčio, tiek ir kaip yra nustatomas komisinis atlygis. Galimai Lietuvos bankas turėtų daugiau, sakykime, užtikrintumo arba būtų labiau apibrėžta, kaip jis tai daro, ir galbūt būtų mažiau diskusijų su rinkos dalyviais. Manome, kad tai turbūt padėtų turėti daugiau aiškumo ir daugiau apibrėžtumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus dėl šio klausimo. Dabar dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami netrukus.
14.59 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Suprantu, kad jūs taip pat pristatysite šį paketą. Tai yra Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir lydimojo įstatymo pateikimas. Prašau pristatyti.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia kitą įstatymų projektų paketą. Tai yra Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektus. Trumpai apie įstatymų projektais sprendžiamą problematiką.
O dėl Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projekto, tai Lietuvos bankas yra atlikęs analizę. Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvoje susidarė fiksuotųjų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas, nes kredito davėjai fiksuotosios palūkanos normos vartotojams nesiūlo arba siūlo labai neaktyviai. Vadinasi, vartotojui nėra užtikrinama reali galimybė rinktis jam palankiausią produktą, nes jam nesuteikiama visa informacija apie galimybę rinktis būsto kreditą ne tik su kintama palūkanų norma, bet ir su fiksuotąja palūkanų norma.
Pastebėtina, kad Lietuvoje faktiškai visos būsto paskolos suteikiamos su kintamomis palūkanų normomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Atlikta analizė parodė, kad vidutiniškai Lietuvoje 2023 metais tik 3 % naujų paskolų buvo išduota su fiksuotąja palūkanų norma ir fiksuota ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kai euro zonoje tokių paskolų yra 78 %.
Kitu įstatymo projektu – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo projektu – yra atliekami nedideli pakeitimai, siekiant įstatymo nuostatą suderinti su 2023 metais priimtomis Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų, taip pat panaikinti šiuo metu įstatyme esančias nuorodas į Europos bankininkystės institucijos gaires ir patikslinti periodinių draudimo įmokų apskaičiavimo nuostatas.
Pagrindinės siūlomos priemonės, susijusios Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimais, yra įpareigoti kredito davėją prieš sudarant būsto paskolos sutartį pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: tai galimybė rinktis būsto paskolas su kintama palūkanų norma ir galimybė rinktis būsto paskolas su bent penkerių metų fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu kredito davėjas negalėtų pateikti pasiūlymo dėl bent penkeriems metams fiksuotosios palūkanų normos, tokiu atveju jis privalėtų pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamos kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu. Šią pareigą turėtų tik tie kredito davėjai, kurių būsto paskolų portfelis yra didesnis negu 50 mln. eurų. Manome, kad šie finansų rinkos dalyviai yra pajėgūs teikti būsto paskolas su fiksuotąja palūkanų norma ir apsidrausti nuo su šiuo produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje.
Ir trečias dalykas. Būtų įpareigojama kredito davėjus reguliariai informuoti kredito gavėjus arba vartotojus apie Lietuvos banko skelbiamas rinkoje esančias kreditavimo sąlygas, taip siekiant šviesti vartotojus apie potencialias refinansavimo galimybes ir naudą.
Tikimės, kad įstatymo pakeitimai duos teigiamą pokytį, nes, kaip jau buvo minėta, asmeniui, ketinančiam imti būsto kreditą, būtų suteikiama visa informacija apie galimybę rinktis būsto kreditą tiek su kintama palūkanų norma, tiek ir su fiksuotąja palūkanų norma. Taigi būtų sudaryta reali galimybė rinktis jam palankiausią produktą.
Kaip ir minėjau, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme yra keičiamos nuorodos į Europos bankininkystės institucijos gaires, pagal kurias keičiasi draudimo įmokos apskaičiavimo tvarka už depozitinėje sąskaitoje, keliems asmenims priklausančioje, laikomas lėšas. Nustatoma, kad jeigu nėra galimybės vienoje depozitinėje sąskaitoje nustatyti tikslios vienam indėlininkui priklausančios pagrindinių apdraustų indėlių sumos arba didžiausios galimos pagrindinių apdraustų indėlių sumos, tada įmokos apskaičiavimo tikslais yra laikoma, kad visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra apdraustos ir nuo visos tos sumos yra apskaičiuojamos ir mokamos periodinės indėlių draudimo įmokos. Anksčiau buvo numatyta, kad periodinių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais vienoje sąskaitoje esančios lėšos laikomos priklausančios tik vienam indėlininkui.
Tiek būtų trumpai apie pakeitimus. Prašyčiau priimti teikiamus įstatymų projektus svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų: kodėl Finansų ministerija ir Vyriausybė tiek ilgai laukė, kad pagelbėtų gyventojams, imantiems būsto paskolą, kad jiems būtų apskaičiuojamos bent jau tos paskolos išlaidos, kad penkeriems metams gautų paskolas su fiksuotąja palūkanų norma? Kiek pamenu, Lietuvos bankas prieš dvejus metus buvo iškėlęs… Tačiau tik besibaigiant kadencijai iš Vyriausybės ir Finansų ministerijos šis projektas atkeliauja į Seimą, kol jis bus priimtas, tai turbūt pasibaigs kadencija, bus kita valdžia. Tad norėčiau sužinoti iš jūsų, kodėl tiek ilgai delsėte?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Turbūt visą laiką norisi teisės aktų greičiau arba greičiau reaguoti į tam tikrą susidariusią situaciją, tačiau teisėkūros procesai gana ilgai užtrunka, ypač kai kalbame apie įstatymų rengimą. Dėl Lietuvos banko analizės, tai ji iš tikrųjų buvo atlikta ne prieš dvejus metus, o pernai pavasarį. Vėliau buvo viešoji konsultacija, ji truko iki pat metų vidurio. Kaip sakiau, natūralu, paskui tie teisėkūriniai procesai, jie dar užtrunka tam tikrą laiką. Sutinku, kad galėjo būti galbūt greičiau, bet turime nuo viešosios konsultacijos pabaigos, ne visus, o šiek tiek daugiau nei pusę metų praėjusius.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų pritariu gerbiamo Artūro pasakymui, tikrai daug labiau galėjome padėti jaunoms šeimoms. Prašome pasakyti, kas kiek laiko dabar perskaičiuojamos palūkanos? Dabar fiksuotos palūkanos, o kintamos gal kartais yra naudingiau kai kuriais atvejais? Kas kiek laiko būtų galima keisti tą sutartį? Ar yra taip numatyta įstatyme?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Šiuo atveju yra tik nustatoma, kad turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl fiksuotųjų palūkanų normų, kurios būtų ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tai turėtų būti ne trumpesnis negu penkerių metų laikotarpis, tačiau vartotojas turi teisę rinktis, kas jam atrodo palankiau. Rinktis tą pasiūlymą su fiksuotomis palūkanomis ar galbūt su kintamomis, turbūt analogiškai kaip ir renkantis elektros kainą: galime rinktis ir pagal rinką, ir fiksuoti tam tikram laikui. Tai jau gyventojo, vartotojo apsisprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, viceministre. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Lietuvos būsto paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis praktiškai nėra. Europos Centriniam Bankui žymiai padidinus bazines palūkanų normas ir vis žadant, bet vengiant jas sumažinti, nemaža dalis Lietuvos gyventojų, mokėdami būsto paskolas, susiduria su finansiniais iššūkiais. O palankių fiksuotų būsto paskolų bankai Lietuvoje neteikia. Manau, būtina tobulinti įstatyminę bazę, kad ši situacija keistųsi iš esmės. Palaikau šį įstatymo projektą, nes jis suteikia laisvę pasirinkti. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienas paskolos gavėjas turėtų realią galimybę pasirinkti jam tinkamiausią palūkanų normos tipą, atsižvelgdamas į asmeninę rizikos toleranciją bei finansines perspektyvas, reikalauti iš kreditų teikėjų siūlyti tiek kintamojo, tiek fiksuotojo tipo paskolas. Suteikiame galimybę vartotojams priimti palankiausius sprendimus. Sutinku, kad gal šis įstatymo projektas pateiktas ir pavėluotai, bet geriau priimti jį dabar ir suteikti žmonėms galimybę pasirinkti. Tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir dėkoju Finansų ministerijai už jo parengimą ir pateikimą. Ačiū.
15.09 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 31, 39, 69, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3731, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 191, 22, 241 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3732, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3733 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu energetikos viceministrę pristatyti darbotvarkės 2-7 klausimą – projektų paketą, tai yra Elektros energetikos įstatymą ir lydimuosius įstatymų projektus. Prašom.
I. ŽILIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiais įstatymų projektų pakeitimais yra siūlomas dažnesnis reguliuojamų galutinių kainų buitiniams vartotojams perskaičiavimas, tai yra numatyti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir energetikos įmonėms, esant reikšmingiems svyravimams energijos išteklių rinkose, perskaičiuoti buitiniams vartotojams reguliuojamus galutinius tarifus kas 3 mėnesius arba kartą per ketvirtį. Energetikos įmonėms nepateikus tarybai pasiūlymų perskaičiuoti energijos produktų kainas ir tarifus buitiniams vartotojams, suteikti tarybai galimybę vienašališkai perskaičiuoti kainas ir tarifus buitiniams vartotojams.
Gamtinėms dujoms ir suskystintų naftos dujų vartotojams šis mechanizmas aktyvuojamas, kai gamtinių dujų produktų kainų svyravimai yra didesni negu 20 %, o elektros srityje – jeigu elektros energijos įsigijimo kainos svyravimas yra didesnis negu 40 %. Taip pat yra numatyta suteikti galimybę gamtinių dujų įmonėms, vykdančioms Lietuvos energetikos sistemai reikšmingus projektus ir valdančioms finansines rizikas, naudotis rinkoje prieinamomis finansinėmis apsidraudimo priemonėmis. Tai leistų suvaldyti didelių projektų kaštus.
Taip pat siūloma nustatyti, kad energijos skirstymo operatoriaus tinklų, nutiestų valstybinės reikšmės kelio ar geležinkelio juostoje ar apsaugos zonoje, perkėlimo ar rekonstravimo sąnaudos būtų pasidalinamos atsižvelgiant į elektros tinklų amžių. Dabar nustatyta, kad moka tas, kurio iniciatyva reikia iškelti ESO tinklus. Tai sukelia įvairių įtampų tarp valstybės įmonių, nenoriai leidžiama tiesti ESO tinklus kelių ar geležinkelio apsaugos zonose.
Taigi siūloma, jei elektros tinklai įrengti daugiau kaip prieš penkerius metus, už perkėlimą ar rekonstravimą moka ESO, tačiau jei įrengti ne daugiau kaip prieš penkerius metus, moka kelių ar geležinkelių valdytojai, tai yra „Via Lietuva“ ar „LTG Infra“. Taip pat reglamentuojama galimybė kelių ir geležinkelių infrastruktūros turėtojams patiems atlikti skirstomųjų elektros tinklų perkėlimo ar rekonstravimo darbus. Tai yra galimybė pagreitinti tinklų tiesimą.
Taip pat siūloma reglamentuoti centralizuotus energijos duomenų mainus per platformos sistemą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatant naudojimo tvarką. Ši paslauga aktuali subjektams, kurie vartotojo energijos duomenis galėtų panaudoti siekdami kurti naujas paslaugas ar priimti verslo sprendimus, grįstus realiais neautomatizuotų ar išmaniųjų apskaitos prietaisų energijos suvartojimo duomenimis. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti finansinio patikimumo sąlygas asmenims, siekiantiems gauti leidimus plėtoti elektros gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją.
Ir yra dalis pakeitimų, kurie susiję su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos techninės priežiūros veikla. Siūloma suteikti tarybai įgaliojimus nustatyti Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas, taip pat tvirtinti Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus.
Taip pat įstatymų lygiu reglamentuoti tarybos administracijos valstybės tarnautojų teises duoti privalomuosius nurodymus asmenims dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo. Ir ypač tai yra svarbu tada, kai energetikos įrenginiai gali kelti grėsmę asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui… sužalojimui.
Taip pat įstatymo lygiu nustatyti, kad taryba ar tarybos įgalioti administracijos valstybės tarnautojai atlieka ne tik energetikos įmonių reguliuojamos veiklos, tačiau ir energetikos objektų, energetikos įrenginių ir vartotojų energetikos įrenginių patikrinimus, bei suteikti atitinkamas teises siekiant užtikrinti atliekamų patikrinimų efektyvumą. Taip pat yra detalizuojamas tarybos posėdžių tvarkos teisinis reglamentavimas.
Prašome pritarti projektams po pateikimo, jų svarstymui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji viceministre, na, mane stebina jūsų pateiktame projekte penkerių metų terminas ESO nutiestiems tinklams. Kas gali atsitikti per penkerius metus tinklams, kurie yra nutiesti iš elektros vartotojų pinigų? Kažkas nori juos iškelti ir tada, jeigu tinklai yra senesni negu penkeri metai, vėl mokesčių mokėtojams reikia susimokėti, kai visoje Lietuvoje yra tinklų, kuriems jau yra 50 metų ir kurių ESO nespėja sutvarkyti. Tai kokią jūs čia papildomą prievolę bandote skirti vartotojams penkerių metų terminu?
Kitas klausimas yra iš kito pristatyto failo. Tai yra finansinio patikimumo reikalavimai vystantiesiems atsinaujinančios energijos išteklius. Plačiau pasakykite, kodėl atsirado ši nuostata ir kas ją motyvavo atsirasti? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Dėl pirmo klausimo. Atkreipiu dėmesį, kad tokia procedūra būtų taikoma tik esant valstybinės svarbos projektams, tai yra kai tiesiama „Via Baltica“, taip pat „Rail Baltica“. Tai yra irgi viešojo intereso projektai, kurie taip pat turėtų būti įgyvendinami laiku. Taigi, čia yra trys labai svarbios sritys: tiek energetikos, tiek ir geležinkelių infrastruktūra, taip pat ir kelių infrastruktūra. Buvo nustatytas toks penkerių metų terminas viešos konsultacijos metu. Manau, mes galėsime padiskutuoti komitetuose, jeigu yra kitokių nuomonių.
Atsakau dėl tam tikrų finansinės drausmės priemonių. Įmonės, kurios nori gauti leidimus plėtoti arba gaminti… Atkreipiu dėmesį, kad bet kokiu atveju yra rezervuojami tinklo pralaidumai. Įmonė turėtų būti finansiškai pajėgi įvykdyti tokius projektus, ir yra numatyta, kad skolos negali viršyti daugiau negu 10 tūkst. eurų tiek valstybei, tiek „Sodrai“ ir kitoms institucijoms. Tai manome, kad tikrai yra labai svarbi nuostata, kuri leis efektyviai naudoti tinklo pralaidumus ir užtikrinti viešąjį interesą.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, aš kalbėsiu apie VERTʼą, Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuriai dabar yra suteikti daug platesni įgaliojimai. Man truputėlį kelia tokią nuostabą dėl patekimo į fizinio asmens teritoriją – fotografuoti galima, surašyti protokolą, administracinį pažeidimą ir panašiai. Prašau pasakyti, kas čia sukelia būtent tą situaciją ir kodėl dabar įstatyme atsiranda šitos nuostatos? Suprantu, galimai gali būti, kad VERTʼas neturėjo įgaliojimų, kai sutartys buvo blogai pasirašytos ir kai mes matėme, kad mažoms įmonėms buvo pritaikytos baudos. Ar šitas turėjo, ar dar kažkas yra daugiau?
I. ŽILIENĖ. Šitas pokytis atsirado galbūt dėl to, kad prieš keletą metų Valstybinė energetikos inspekcija buvo prijungta prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tiesiog tuo metu tikriausiai per skubą keletas nuostatų, kurios yra susijusios su technine priežiūra, liko poįstatyminiuose teisės aktuose. Užtai šiuo pakeitimu mes perkėlėme į įstatymų lygmenį, tiesiog kad turėtų didesnę svarbą.
Dabar kodėl yra svarbu techninė priežiūra? Dažnai atsitinka tokių situacijų, kai energetikos įrenginys yra technologiškai netvarkingas, jo negalima eksploatuoti. Taigi, inspektoriai atėję turi turėti teisę sustabdyti tokio įrenginio darbą, įpareigoti nevykdyti veiklos, kol nebus pašalinti pažeidimai.
Dabar dėl patekimo į fizinių asmenų patalpas. Pateiksiu pavyzdį, koks galėtų būti. Įsivaizduokime, kad yra suskystintų naftos dujų balionas daugiabučiame name. Kaimynai užuodžia, kad yra dujų nuotėkis, tai realiai jie turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su savo nuogąstavimais. VERTʼas atėjęs, aišku, prieš tai įspėjęs buto savininką prieš 3 darbo dienas, taip pat gavęs to buto savininko sutikimą arba esant teismo sprendimui… Tik tokiu atveju bus galima patekti į patalpas. Taip pat įstatymo projekte yra parašyta, kad turi būti laikomasi visų asmens duomenų apsaugos teisės aktų, tai yra jeigu yra fotografuojama, tai negali būti fotografuojami patys gyventojai, turi būti tikrai užtikrinama asmenų asmens duomenų apsauga ir tai yra jau reglamentuota. Taigi, šitie saugikliai yra į įstatymo projektą sudėti ir manome, kad jie bus pakankami.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Atsisako klausti. Taigi, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, viceministre.
I. ŽILIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Aš tiktai priminsiu, kad po motyvų iškart jau balsuosime ir dėl visų likusių klausimų, tai kviečiu pasiruošti ir būti salėje. Už kalbės A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, perskaitęs medžiagą, galvoju, ko siekiama šiuo pakeitimu? Gamtinių dujų įstatymo pakeitimu siekiama sudaryti lankstesnes galimybes gamtinių dujų kainų reguliavimui buitiniams vartotojams. Tai labai svarbus veiksnys, ypač tais atvejais, kai susiformuoja reikšmingas atotrūkis. Įstatyme konkretizuojama, koks atotrūkis laikytinas reikšmingu tarp patvirtintuose tarifuose įtrauktų prognozuojamų išteklių įsigijimo kainų ir faktinių įsigijimo kainų. Dabar gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Siūlome leisti juos perskaičiuoti kartą per ketvirtį. Toks sprendimas, manau, leistų išvengti reikšmingų reguliuojamų sąnaudų nuokrypių. Siūlomi pokyčiai leistų gamtinių dujų įmonėms, valdant finansines rizikas ir vykdant energetikos sistemai reikšmingus projektus, naudotis rinkoje prieinamomis finansinėmis apsidraudimo priemonėmis, kurių sąnaudos galėtų būti įskaičiuotos į kainas. Pavyzdžiui, toks mechanizmas leis apsidrausti dėl valiutų kurso svyravimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, tikrai yra pozityvių dalykų. Tarkime, su keletu nuostatų tikrai negaliu sutikti. Viceministrė pristatė, kad apsirūpinant gamtinėmis dujomis labai svarbios finansinės draudimo priemonės. Taip, bet dujos gyventojams aprūpinti, turint SGD terminalą ir Inčukalno saugyklą, turi būti perkamos vasarą ir laikomos saugykloje, ko nedaro mūsų UAB „Ignitis“, vienintelis aprūpinantis Lietuvą dujomis. Štai kur yra problema. O tada ieškoma pirkti brangiai sezono metu ir jau taikyti finansinio apsidraudimo priemones. Štai mes turime šią problemą. O tas kiekis nėra didelis – vos kelios teravatvalandės. Mes galime jas pasidėti ir ramiai gyventi, bet laivas ir Inčukalnas mūsų kaimyninėje valstybėje naudojamas komerciniams srautams. Pasirodo, konkursuose dėl talpyklų nedalyvaujame, dėl srautų taip pat nedalyvaujame, perkame iš antrinės rinkos ir taip toliau, turime didžiausias kainas apsirūpindami dujomis, už kurias kompensavome žvėriškus pinigus iš vartotojų kišenės ir iš valstybės biudžeto. Čia už tą buvusį laikotarpį. Ir neatsižvelgia į tuos siūlymus, į viešus svarstymus nei VERTʼas, nei Energetikos ministerija. Čia aš taip pat dalyvavau ir siūliau.
Antras dalykas. Ką reiškia penkeri metai ESO tinklui, nutiestam už mokesčių mokėtojų pinigus? Jeigu tiesiama „Rail Baltica“ iš europinių pinigų, kur finansavimo liūto dalis ateina būtent iš ten, taip reikia ir daryti, tegul už tas lėšas ir tiesia. Kam Lietuvos vartotojams dar kartą susimokėti už tai, ką jie prieš penkerius metus sukišo į elektros tinklų tiesimą? Čia tos nuostatos, su kuriomis negaliu sutikti. O šiaip yra ir tikrai gerų nuostatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu apsispręsti ir balsuoti. Kas pritaria šiems projektams po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 14. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl visų siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną.
Prašau. L. Nagienė per centrinį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ir Energetikos komisija lygiai taip pat. Komisijai duoti.
PIRMININKAS. Taip, siūloma įtraukti Energetikos ir darnios plėtros komisiją. Gal galime visam tam komplektui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745 (pateikimo tęsinys)
Popietinės darbotvarkės pradžioje buvo įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas. Kviečiu dėl šios skaldančios konvencijos apsispręsti ir balsuoti po pateikimo.
Balsavo 101: už – 94, prieš – 2, susilaikė 5. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.24 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73 ir 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimų paketas. Tai yra Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 102: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta.
Dėl visų klausimų pagrindiniu komitetu numatytas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galime pritarti tam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis. Pateikimas.
Balsavo 99: už – 88, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo yra pritarta.
Analogiškai pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstyti birželio 4 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kadangi ką tik balsavome, registruotis tikrai neverta. Skelbiu posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.