Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 49, 2022 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 93
STENOGRAMA
2021 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Kažkaip negausiai po pietų. Linkiu jau baigti pietus ir rinktis į salę, užimti darbo vietas. Pradėsime darbą netrukus.
Gerbiami kolegos, sveiki mūsų vakariniame plenariniame posėdyje. Pradedame posėdį. Registracija, kaip ir siūlėte. (Gongas)
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Tikėsimės, kad vykstant posėdžiui jų padaugės.
14.02 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553(2) (svarstymas)
Pradedame darbotvarkės 2-1 klausimą – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553(2). Pranešėjas – gerbiamas J. Urbanavičius. Prašom į tribūną. Svarstymo stadija. Prašom pateikti komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, mieli kolegos. Pristatau Seimo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-553(2). Buvo gauta Seimo narių pastabų ir pasiūlymų. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymams mes pritarėme ir galiu pateikti mūsų komiteto išvadą. Taip pat yra gautas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas, jam taip pat yra pritarta. Sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-553(2). Komiteto balsavimas būtų toks: už – 7, susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam J. Urbanavičiui. Pristatė komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai.
Kviečiu gerbiamą A. Vinkų diskutuoti. Prašom į tribūną. Jūs tarsi nustebote, bet prašom, prašom – žodis jums.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip skaičiau iš aiškinamojo rašto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pastebimas neetatinių aplinkosaugos inspektorių veiklos aktyvumo ir efektyvumo mažėjimas, taip pat jų skaičiaus mažėjimas. Taigi logiška, kad siekiama sudaryti galimybes organizuoti efektyvesnę neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, praplėsti jų veiklos galimybes siekiant skatinti visuomenę aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą.
Taip pat manau, kad labai gerai, kad šiems asmenims sugriežtinami keliami reikalavimai, kad neetatiniais aplinkos inspektoriais negalėtų tapti asmenys, teisti už nusikaltimus ir taip toliau, aiškiau ir išsamiau reglamentuojamas galių suteikimas, šių galių panaikinimas, sustabdymas, atsakomybė, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos organizavimas ir įvertinimas, jų teisės ir pareigos, reagavimas į galimus aplinkosaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekiant kito keičiamo įstatymo tikslo pritraukti į šią veiklą daugiau asmenų. Manyčiau teisinga, kad buvę aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnai, kurie, suprantama, savo praktikoje įgiję tokio darbo patirties, galėtų tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais jiems net nelaikant testo. Kitiems kandidatams toks testavimas būtų taikomas. Logiškas ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių laikotarpio pailginimas nuo vienų iki penkerių metų. Taigi įstatymo projekte siūloma nemažai pakeitimų, bet jie, mano galva, yra racionalūs, priimtini, todėl balsuosiu už šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Dabar kviečiu diskutuoti gerbiamą K. Mažeiką. Prašau, tik jūs kažkodėl į kitą pusę bėgate. Jums balsuoti nereikės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad palaukėte. Iš tikrųjų pasižymėjau keletą aspektų dėl šio projekto.
Pirmiausia tai sveikinu, nes šis projektas yra rengtas dar praeitos Vyriausybės. Ministerijoje tikrai buvo daug diskusijų, tačiau, kaip ir tada, taip ir dabar, matau, yra keletas punktų, kurie iš tikrųjų kelia tam tikrų abejonių. Kalbant apie konkrečius punktus, tai turbūt svarbu paminėti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal šį projektą vienu atveju galės patruliuoti savarankiškai, kalbant apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, tačiau kitu atveju tie patys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, turi teisę savarankiškai tikrinti asmenų dokumentus, tačiau visas veiklas turi derinti su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnu. Taigi, na, turbūt vienas kitam prieštaraujantys punktai – tikiuosi, kad tai yra nepabaigtų diskusijų komitete išdava.
Turbūt reikėtų paminėti, kad ta diskusija apie tai, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai galės gavę pažymėjimą tiesiog bet kuriuo paros metu važiuoti tikrinti, kaip viename ar kitame miške medžiojama, viename ar kitame ežere ar tvenkinyje žvejojama, ir jie galės susitikti su to tvenkinio nuomininkais arba to miško medžioklės ploto nuomininkais, kurie taip pat kontroliuos. Iš tikrųjų tai tokia priešprieša, kuri gali sukelti tam tikrų probleminių situacijų ir nesusipratimų, kurių tikrai nesinorėtų, kad būtų, nes paties projekto, kaip ir minėjau, iš principo tikslas yra padėti aplinkos apsaugos inspektoriams, kurių tikrai dabar trūksta, yra neužimti visi etatai, apsaugoti būtent tuos gamtos išteklius, prie ko žmonės tikrai gali prisidėti.
Bet turbūt nerimą kelia kitas dalykas – tai, kad šiandien situacija Aplinkos apsaugos departamente yra tokia, kad jau pusę metų Aplinkos apsaugos departamentas yra be vadovo, kad buvo paskelbtas konkursas, kuris neįvyko, o naujas nėra skelbiamas. Taigi nerimą kelia tai, kad kol mes bandome suteikti visuomenei tikrai svarbų įrankį padėti apsaugoti gamtos išteklius, šalia tokių probleminių situacijų kaip „Grigeo“, kaip „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojų bylos, kaip kitų organizacijų įsipareigojimų nevykdymas tos žuvys ir tie žvėrys, kuriuos mes saugome, neturės tinkamos aplinkos, kurioje jie galės gyventi, nes tai, kas vyksta, tie procesai tikrai neramina. Ta teršiama gamta, naikinamos natūralios buveinės, na, tikrai panašu, kad yra iššūkis ir toms rūšims, kurias turime saugoti. Taigi tikrai linkiu komitete padirbėti, ties pačiu projektu nesustoti ir kelti klausimus turbūt dėl Aplinkos ministerijos politinės vadovybės. Čia turbūt kreipiuosi į valdančiuosius, kad pagaliau pajudėtų problemos ir Aplinkos apsaugos departamentas tikrai funkcionuotų ir dirbtų Lietuvos žmonėms, kad būtų ginamas viešasis interesas, nebūtų taikstomasi su teršėjais, gamtos niokotojais ir kitaip besipelnančiais iš gamtos.
Taigi, mielieji, prašau susitelkimo. Šiuo atveju atsižvelkime į tuos iššūkius, kurie yra tikrai labai grėsmingi. O su šiuo projektu, manau, visuomenei galėtų būti tikrai suteiktas didelis mandatas ir ji galėtų prisidėti prie išteklių saugojimo, taip saugant ir valstybės biudžeto lėšas. Taigi ačiū už diskusiją.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Dabar motyvai po svarstymo. Pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti už, prieš. Gerbiama L. Girskienė kalbėtų už. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ilgai lauktas įstatymo pakeitimas. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali būti labai naudingi ir tuo mes įsitikinome iš tikrųjų ne kartą. Jie gali būti naudingi vykdant kontrolę. Visuomenė kasdien vis aktyviau domisi savo gyvenamąja aplinka, ūkio subjektų veikla, aktyviai gina savo teisę į sveiką ir švarią aplinką. Visuomenė padeda išaiškinti daug pažeidimų ir tai džiugina.
Aplinkos apsaugos departamente trūksta pajėgų. Mano žiniomis, metų pradžioje buvo laisvi net 59 aplinkos apsaugos inspektorių etatai. Konkursai trunka ilgai – 3–4 mėnesius. Per metus neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių sumažėjo nuo 600 iki 300. Buvo daug diskusijų dėl jų įgalinimo ir šiandien džiaugiuosi, kad mes jiems tuos įgaliojimus pagaliau suteikėme. Todėl kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Po svarstymo kalba vienas už, vienas prieš. Negaliu suteikti daugiau žodžio, bet dėkoju už jūsų nuomonę ir apsispręsime, matyt, balsuodami.
14.12 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196 (svarstymas)
Toliau 2-2 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196. Vėl gerbiamas J. Urbanavičius mums pateiks komiteto išvadą. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas taip pat svarstė šį klausimą ir mūsų išvada – atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas atmesti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateiktą išvadą. Diskutuojančių nematau. Vienas – už, vienas – prieš. Irgi nematau užsirašiusių. Vadinasi, apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, svarstytume 2-3 klausimą, bet dar kol kas nematome pranešėjo, lyg ir neatvykęs gerbiamas ministras.
Tada gal 2-4 klausimas. Kreipiuosi į gerbiamą Liną. Atsiprašau, 2-5.1. Toliau 2-5.1, nes ir 2-3… O, atsiprašau, gerbiamas Linai, tada pakviesime ministrą. Jis kaip tik labai laiku pasirodė. Prašom tiesiai į tribūną. 2-3 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-846. Prašom padaryti pateikimą. Prašom.
14.14 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 8, 10, 13, 17 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-846 (pateikimas)
K. NAVICKAS. Laba diena. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatau Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame iš esmės atsiranda nauja sąvoka „rezervavimo sutartys“. Ne preliminarios sutartys, kaip buvo iki šiol, bet rezervavimo sutartys. To reikia dėl to, kad būtų galima kaupti valstybės rezervą pasitelkiant privačius saugotojus. Preliminarios sutartys tam netinka, nes pagal preliminarias sutartis nėra ilgalaikių įsipareigojimų ir nėra garantijų, kad jų bus laikomasi. Iš esmės mes turime valstybės maisto rezervą labai, kaip čia pasakius, susidedantį iš kelių produktų. Iš tikrųjų norint užtikrinti valstybės poreikius ir užtikrinti gyventojų minimalius reikalavimus reikia rasti efektyvių būdų, kaip nelaimės atveju būtų galima suteikti reikiamą būtiną pagalbą. Tiek būtų trumpai iš manęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau, tuoj įjungsiu mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti dėl to paties rezervo, ar iš tikrųjų jis pagal sutartis yra ir saugomas, nes visada būna pas mus taip, atrodo, viskas gerai, bet kai atsitinka nelaimė, ko nors visada pritrūksta. Pavyzdžiui, imant pabėgėlius, atrodo, ir mokymai vyko, ir 45 tūkst. galime apgyvendinti, ir panašiai, bet kai atsitinka bėda, na, faktiškai nėra pasiruošę. Ar nebus taip su rezervu? Aišku, sutartys yra, bet ar realiai kas nors prižiūri, kaip tos sutartys vykdomos, ir, tarkime, ar tikrai yra tie rezervai. Kažkas gauna finansavimą, o gali būti taip, kad esamu momentu nieko nebus.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Matote, visada reikia vertinti nuo to, kas yra dabar. Valstybės rezervas yra riboto naudojimo informacija, aš negaliu įvardinti produktų grupių, bet galiu pasakyti, kad mes šiandien saugome tik trijų rūšių produktus. Norėdami užtikrinti, kad mes galėtume maistą pateikti laiku ir per trumpą laiką, galėtume pateikti tik du iš tų produktų, nors viskas yra valstybės rankose ir saugo strateginės paskirties valstybės įmonė. Kaip yra dabar, tai tikrai netinka.
Buvo, 2011 metais valstybė kaupė fizinį įvairių produktų rezervą, pati pardavinėjo, pati kaupė, bet tai ir brangi, ir labai neefektyvi priemonė. Mes pasižiūrėjome, kaip NATO valstybės, kaip kitos Europos Sąjungos šalys, tai dauguma pasitelkia privačius saugotojus ir tas veikia. Ir mes manome, kad sutarties, būtent sutarties, o ne preliminarios sutarties atsiradimas jau yra tas garantas, kad kitas subjektas rezervo saugotojas vykdytų įsipareigojimus. Kita vertus, yra numatyti ir kontroliniai patikrinimai, ir visas valstybės aparatas gali tą. Manau, kad užtikrins, ir čia yra bendras reikalas, tuo labiau kad tai nėra labai dideli kiekiai, dėl kurių reikėtų statyti kokią nors naują infrastruktūrą ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausimą nori užduoti gerbiamas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo pritariu šiai iniciatyvai ir tikrai manau, kad naudinga pasikliauti mūsų Lietuvos verslu ir už tai turėtume jų patiriamas išlaidas, tuos kaštus padengti, jeigu to rezervo nereikės panaudoti. Iš aiškinamojo rašto tik nesupratau, kiek planuojame sutaupyti, nes dabar įsigijimas ir išlaikymas irgi kainuoja valstybei. To nereikės. Bet kiek, planuojate, bus sutaupoma ir kiek bus išleidžiama verslui už saugojimą?
K. NAVICKAS. Atsakydamas nežinau, kiek aš čia galiu viešai įvardinti, bet procentiškai turėtų būti nuo dabartinio, ką mes skaičiuojame, tai pradžioje, pirmus metus, sutaupyti mes neplanuojame, nes reikės laikyti ir valstybės rezervą, ir naujas sutartis… Bet ilgainiui, pardavę, esamas išlaidas mes planuojame 30–35 % mažesnes, iki, irgi priklauso nuo susitarimo, bet iki 50 % gali mažėti, bet 30 % – tai tas, kas yra saugiuose rėmuose.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Jūsų taip pat norėtų paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu paklausti: sakykite, tai visais atvejais atsiranda ta nauja rezervinė sutartis, visais atvejais? Kiek supratau dabar iš jūsų kalbos, kad čia yra rezervavimo sutartis ne tik ekstremalios situacijos atveju, bet visais atvejais būtų sudaryta. Kiek iš viso, sakysim, jūs dabar jau įvardinote, apie 30 % sutaupymas, tai kiek jūs dabar išleisdavote, žodžiu, atitinkamai mes minus 30 %, taip supratau iš jūsų? Ar jūs planuojate pasitelkti vieną tiekėją tokiais atvejais ar keletą tiekėjų pasitelkdami sudaryti rezervą, kaip iš tikrųjų?
K. NAVICKAS. Mes planuojame kelis tiekėjus pasitelkti. Aišku, tai bus vykdoma per viešuosius pirkimus. Kas geriausiai atitiks iškeltas sąlygas, tas subjektas ir laimės. Čia reikia paminėti, yra labai svarbu, kad produktai per trumpą laiką, sąlyginai per trumpą laiką, turi pasiekti visus Lietuvos teritorijos kampelius. Tai čia yra ta viena iš sąlygų, kad paslaugos teikėjas turi įsipareigoti ir turėti logistinius pajėgumus išdalinti maisto rezervą, neduok Dieve, nelaimės atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat norėtų paklausti gerbiamas L. Savickas. Bet nematau salėje. Nėra. Tada gerbiamas K. Mažeika klausia paskutinis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Ministre, tikrai toks pirminis įspūdis, kad tas realus rezervas tampa popieriniu. Tai yra kad tos sutartys, kad sutartis bus tas dokumentas, kuriuo mes turime tikėti, pasitikėti, kad kažkur kažkas saugo tam tikrą produktą ar produktų grupes, kurias jūs įsivaizduojate. Tai išsklaidykite abejones, kas užsiims kontrole? Ar tai yra tiesiog viešųjų pirkimų būdu, kad kažkas pateiks, kažkas patikrins ir tada galbūt mes tą rezervą turime? Koks ministerijos vaidmuo formuojant tą rezervą, prisiimant atsakomybę? Kaip ir prieš tai kolega minėjo, tiek ir kaukių atveju buvo, prisimenate, kai buvo pirmas karantinas, tiek ir pabėgėlių atveju, tai parodė, kad tie popieriniai rezervai iš tikrųjų kelia didelę sumaištį po to, kai reikia iš tikrųjų juo pasinaudoti. Kas bus tas garantas, kad tai tikrai būtų praktiškai įvykdoma. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tik dar kartą turiu pakartoti, ką sakiau gerbiamam E. Pupiniui, mes turime atsiremti nuo to, ką turime. Bet atsakant tiesiogiai, ką jūs klausiate, kas atsakinga, tai ja lieka Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerija bus atsakinga už rezervo formavimą, viešuosius pirkimus ir kontrolę, kaip ta sutartis yra vykdoma. Atsakomybė lieka Žemės ūkio ministerijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vyktų pasisakymai už ir prieš, bet kadangi niekas nėra užsirašęs kalbėti, tai balsavimas balsavimo metu.
14.22 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824 (pateikimas)
Dabar prašysime ministro nepabėgti iš tribūnos ir pristatyti 2-4 klausimą – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824. Prašom.
K. NAVICKAS. Čia yra XVIII Vyriausybės programoje ir koalicinėje sutartyje numatytas įsipareigojimas, kad naminių augintinių, tai šunų, kačių, šeškų, kontrolė, ne tai, kad kontrolė, politikos formavimas, įgyvendinimas, kontrolė būtų pavesta Aplinkos ministerijai, paimant kompetenciją iš Žemės ūkio ministerijos. Tikrai buvo daug diskusijų ir Seime, kodėl reikia tokio sprendimo, ir buvo priekaištų dėl netinkamos naminių gyvūnų kontrolės dalyko. Šiuo sprendimu tikimasi, kad Aplinkos ministerija tai darys geriau. Tai tokia ir esmė viso šito pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų šiandien bus teikiamas ir kitas įstatymo projektas, kuris norės įvesti tam tikrą kiekį atstovų, kurie žiūrės gyvūnų gerovės. Aš netikiu, kad ir tie ką nors padarys. Norėčiau paklausti, kokia šiuo metu situacija su tuo, ką mes priėmėme. Iš tikrųjų ar tikrai pagerėjo situacija, nes bent jau tėviškėje, kaime, kur aš žiūriu, tai iš esmės kol kas niekas nepasikeitė. Tie šuniukai, kurie lakstė nečipuoti, tie ir laksto, katytės taip pat džiaugiasi savo laisve. Ar tikrai tas įstatymas, kuris priimtas iki kitų metų gegužės, bus įgyvendintas? Ačiū.
K. NAVICKAS. Mes tikrai matome tokių teigiamų poslinkių po įstatymo pakeitimo, mes matome greičiau reaguojančią mūsų Maisto ir veterinarijos tarnybą dėl atvejų, kai vyksta žiaurus elgesys su gyvūnais arba dėl nelegalių veisyklų. Tas poslinkis tikrai yra. Aš dabar neturiu statistikos, kiek yra sužymėtų naminių šunų ir kačių, bet kompensavimo tvarka yra patvirtinta, kas gali… Socialiai remtini žmonės gali kreiptis. Vėl turėčiau pakelti, nes ne šio įstatymo projekto objektas, ką jūs klausiate, bet aš galėsiu patikslinti raštu, tiesiog atsiųsiu jums, atsakysiu detaliai į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau nori paklausti gerbiama D. Šakalienė. Tuoj įjungsime. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Iš tikrųjų man patinka ši idėja. Tikrai Aplinkos ministerija, manau, galėtų geriau tai atlikti. Tikriausiai visi gerai žinome, kad kartais, paradoksalu, funkcija yra, o žmogaus nėra. Kolegos sako, kad, atrodo, ketvirtis etato dabar tam skirta Žemės ūkio ministerijoje, o, kalbant apie perkėlimą į Aplinkos ministeriją, ar bus užtikrinta, kad būtų realūs žmonės, kurie galėtų atlikti tą funkciją, ar tikrai bus resursų, kurie adekvačiai reikalingi? Niekas nekalba apie prabangą, bet tiesiog adekvatūs resursai.
K. NAVICKAS. Čia, matote, klausimas nevisiškai man, aplinkos ministrui, bet ką aš buvau kalbėjęs ir esu gavęs patikinimą, kad jie turi, aš žinau informaciją, kad jie turėjo etatą ir ieškojo žmogaus. Ar yra dabar įdarbintas žmogus, negaliu patvirtinti, nes ne mano kuruojama sritis, bet tikrai jie yra nusimatę išteklius. Ministras, matyt, patvirtins per Vyriausybės valandą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, kaip nutiktų, jei Seimas vis dėlto apsispręstų ir nepriimtų jūsų siūlomų pataisų? Kaip yra minima aiškinamajame rašte, šiandien 0,25 etato ministerijos specialistai rūpinasi gyvūnų gerovės politikos formavimo sritimi ministerijoje. Ar taip ir liktų ir dėl visų pasekmių, kalbu apie žiaurų elgesį su gyvūnais ir visas kitas problemas, kurios šiandien yra akivaizdžiai nesprendžiamos? Matyt, ministerija nėra pajėgi.
O kitas dalykas – jūsų siūlymas perkelti Aplinkos ministerijai visas šias funkcijas, ne tik gyvūnų gerovės politikos formavimą, bet ir kontrolę. Tiek tuomet, kai jūs buvote aplinkos ministru, tiek dabar buvo 70 laisvų inspektorių etatų ir tiesiog nėra pareigūnų. Ir su šiandieniais iššūkiais, kurie tenka aplinkosaugininkams, tai yra ir pramonės objektų kontrolė, ir gyvosios gamtos, ir miškų, ir taip toliau, ir dar esant tokiam žmonių stygiui, kaip jūs įsivaizduojate, kaip susitvarkys Aplinkos ministerija su pavestomis funkcijomis? Ačiū.
K. NAVICKAS. Kaip būtų, jeigu būtų? Tikrai turėtume stiprinti, ir čia neišvengiamai turėtume stiprinti pajėgumus. Mes ir dabar darome vieną funkciją, mes koordinuojame kompensacijas socialiai… per mūsų Nacionalinę mokėjimų agentūrą yra vykdomas kompensavimas socialiai remtiniems žmonėms už augintinių žymėjimą. Čia klausimas, ar neliks. Čia ne įstatymo objektas.
O dėl užtikrinimo aš labai tikiuosi, kad Aplinkos ministerija sėkmingai pabaigs Aplinkos apsaugos departamento pertvarką. Sudarys sąlygas, kad galėtų kilti atlyginimai, ir turėtų užtekti. Čia ne mano kompetencijos sritis, aš tik įlendu į pono S. Gentvilo batus, bet, ką mes matėme ir jūs tikriausiai matėte dirbdamas tenai, reikia pirmiausia paskirstyti užduotis pagal prioritetines, pagal rizikos zonas ir galima labai nesunkiai sutvarkyti, tiksliau, galima sutvarkyti sunkiai iš tikrųjų, bet galima susitvarkyti su iššūkiais, kurie kyla Aplinkos apsaugos departamente. Vienas dalykas, aišku, neišvengiamai reikia stiprinti Vilniaus padalinį arba pasitelkti iš kitų. Bet Vilniuje, kaip mieste.
O kalbant apie gyvosios gamtos… Vėlgi gyvosios gamtos yra objektų, kuriuose vyksta intensyvi medžioklė ir žvejyba. Ten atitinkami padaliniai turi būti dislokuoti ir, aišku, tada lieka funkcijų ir dėl papildomų, kur atsiranda su tuo. Man atrodo, aš vėlgi negaliu patvirtinti, bet man atrodo, kad net ir biudžetiniai asignavimai bus atitinkamai pakoreguoti šiame biudžete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti gerbiamo ministro, ar vyko diskusijos ir jeigu taip, kiek jų vyko tarp Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos šia tema dėl pertvarkos? Ir taip pat noriu paklausti, ar buvo dėl šios pertvarkos kalbama su visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi gyvūnų gerove? Ačiū.
K. NAVICKAS. Buvo abiem atvejais. Tikrai nepasakysiu skaičiaus, bet lyg nemažai – tiek formaliai, tiek neformaliai, nes gyvūnų globos organizacijos ir dabar intensyviai bendradarbiauja, dirba kartu petys petin su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Iš tikrųjų tos konsultacijos ne tik kad buvo, bet dar ir vyksta. O čia jau yra pribrendęs ir techniškai sutvarkytas perėmimo procesas, kaip galėtų būti, jeigu įstatymas būtų patvirtintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties įdomiai nuskambėjo ministro pasakyti žodžiai, kad tikisi, kad Aplinkos ministerija šitą darbą atliks geriau. O jeigu neatliks, kam tada perduosime? Toks retorinis klausimas.
Iš principo norėčiau apie kitką pasisakyti. Esame EBPO nariai, Aplinkos ministerija ir taip praslydo, sakyčiau, stojant į EBPO, su visa miškų sistema, kur Aplinkos ministerija ir formuoja politiką, ir vykdo ekonominę veiklą, ir atlieka kontrolę. Dabar lygiai tą patį mes norime padaryti dar ir su gyvūnais, kad jie formuos visą politinę laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje formą, ir patys vykdys veiklą, prižiūrės registrą, ir patys kontroliuos. Ar nevertėjo padaryti taip, kad visa veikla liktų Žemės ūkio ministerijoje, o kontrolę palikti Aplinkos ministerijai?
K. NAVICKAS. Iš tikrųjų aš priimu pastabą, nes pats keistai jaučiuosi atiduodamas tam tikras funkcijas kitai ministerijai, tai priimu ir nekomentuosiu.
Dėl antros – nėra rizikos ir nevertina net EBPO, jeigu sritis yra vienos ministerijos kompetencijos srityje. Rizika atsiranda, kai yra viskas vienoje įstaigoje. Aplinkos ministerijoje ilgą laiką buvo išduodami leidimai ir kontrolę ta pati institucija darė, tas atskyrimas yra įvykęs, tai yra skirtingos institucijos atiduoda, tiksliau, skirtingos: viena institucija išduoda leidimus, kita tikrina, kaip jie įgyvendinami. Tad šis atskyriams tikrai rekomenduojamas dėl visų dalykų, įskaitant ir žemės ūkyje. Mes svarstome ir nagrinėjame, kaip galėtume atskirti leidimus nuo kontrolės, bet tai yra dar ilgesnių diskusijų klausimas. Nematau rizikos, kad yra vienose rankose, kaip ministerijos, svarbiau, kad nebūtų toje pačioje institucijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų jūs man pradedate patikti. Jūs, kai buvote aplinkos ministru, kai buvote žemės ūkio ministru, jūs ką kalbėjote? Viską apipjaustinėjote. Atsimenu, kaip Veterinarijos tarnybos norėjote atsisakyti. Atnešėte čia į Seimą – tikslas ir noras buvo sunaikinti Veterinarijos tarnybą, padaryti departamentą. Gavote velnių, atgal išėjote. Dabar jūs kaip žydas būsite apipjaustytas. Pasakykite man, ar aplinkos ministrui… Ar jūs gerai jaučiatės, kai iš savo ministerijos išpjaunate dalį skyriaus, dalį žmonių, kai, priešingai, turėtumėte ginti ir už tai atsakyti?
Ir kitas toks savotiškas klausimas: ar jums atrodo, kad šiandien reikalinga Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija? Gal abi sujungti ir padaryti vieną pavaduojančią, nes vienas veterinariją naikina, kitas šituos naikina. Ir po to bus dar begalė įstatymų, bet jau ne jūsų, o kolegų, kur irgi faktiškai pusę išpjaus.
K. NAVICKAS. Veterinarijos įstatymo aš neatnešiau, aš atnešiu ketvirtadienį. Tai ne naikinimo, o pavaldumo klausimas, ir nereikia čia taip labai retoriškai apsimesti, hiperbolizuotai sakyti. Aš manau, abi ministerijos turi pakankamai darbo ir abiem užteks veiklos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimams užduoti laikas baigėsi, dėkojame ministrui. Dabar pasisakymai. Motyvai už – gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kompleksiškai norėčiau kalbėti ne tik apie šį įstatymo projektą, bet apskritai apie visą gyvūnų gerovės paketą, ir tai yra viena iš tų dalių. Kalbant apie priešistorę, nevyriausybinės organizacijos, ko gerbiama Ligita klausė, šį sprendimą siūlė dar nuo 2017–2018 metų. Tai tikrai yra aptarta, išdiskutuota, susitikimai įvykę ir siūlau vėlgi vertinti ir holistiškiau šį klausimą, nes gyvūnų gerovė aplinkos sričiai yra kur kas artimesnė nei žemės ūkiui, kur mes kalbame apie ūkį, apie ekonominę veiklą, tad gyvūnų gerovė yra kas kita ir Aplinkos ministerija natūraliau tam tinka.
Kalbant apie Europos Sąjungos, kitų šalių praktiką, matome irgi pačių įvairiausių pavyzdžių ir tikrai nėra visur taip, kad būtų Žemės ūkio ministerija. Yra šalių, tokių kaip Italija, kur net Sveikatos apsaugos ministerija kuruoja gyvūnų gerovės sritį. Kviečiu palaikyti šį projektą kaip visos kompleksinės gyvūnų gerovės pertvarkos dalį ir judėti toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Ministre, kol dar neišėjote, tai noriu žiūrėdamas jums į akis pasakyti, kad man gėda, kad jūs atnešate tokį projektą, kad jūs iš viso nesuprantate, kas tai per funkcijos ir ką daro veterinarijos gydytojai ir kas atsakingas už gyvūnų gerovę. Jeigu jums atrodo, kad medikai gali gesinti gaisrus vietoj gaisrininkų, tai atneškite tokį projektą, nes čia labai panašus projektas. Tai žmonės, kurie nieko bendro neturi su gyvūnų gerove, su išsilavinimu, atliks funkciją, kuri bus visiškai nesuprantama jiems turbūt ne tik išsilavinimo prasme, bet ir kitomis prasmėmis. Turbūt tai, kas yra, tai yra didžiulis nesusipratimas ir tai, kad ateina ministras su tokiu projektu, tai man tik gėda ir apmaudu…
Jeigu tai, kad praeitoje kadencijoje aš kažkada pajuokavau būdamas ministru, kad jeigu taip blogai, tai perrinkime ir jūs tuos juokus suprantate rimtai, tai iš tikrųjų atsiprašau, jeigu taip išgirdote. Tikrai negaliu pasakyti nė vieno gero žodžio. Turbūt visos veterinarų bendruomenės vardu manau, kad tai tikrai yra didžiulis nesusipratimas ir tikrai šį projektą vertėtų kuo greičiau užbaigti, nes turbūt tie 190 laisvų etatų Maisto ir veterinarijos tarnyboje ir yra problemos priežastis, kuri lemia, kad gyvūnų gerove nėra tinkamai rūpinamasi. Ministre, jūs pasirūpinkite, kad finansavimas būtų užtikrintas pakankamas, kad tie žmonės galėtų dirbti savo darbą, kad ateitų kompetentingi žmonės ir kad tas rezultatas būtų, ir tų tokių projektų, kuriuos ir kolegos užregistravę dėl gyvūnų gerovės, neatsirastų. O tarnyba turėtų ir turi visas teises, visas funkcijas, tik duokite jūs jiems tai, ko jie prašo. Turbūt tai yra esmė ir atsakymas į visus klausimus ir į visas problemas, apie kurias čia dabar kalbame. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Dėkoju ministrui.
14.37 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-167, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4, 8, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-168 (pateikimas)
Dabar kitas 2-5.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-167. Gerbiamas L. Jonauskas. Prašau. Iš karto gal ir lydimąjį 2-5.2 klausimą pristatykite – Laukinės gyvūnijos įstatymą Nr. XIVP-168. Dėkoju.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū gerbiamam pirmininkui. Gerbiami kolegos, išties mūsų šiandieninio posėdžio antra dalis yra skirta būtent gyvūnų gerovės klausimams.
Iš esmės Seimas epizodiškai, galbūt tokiomis progomis bando spręsti dėl gyvūnų gerovės iškylančias problemas, klausimus, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Tokio vieno esminio sprendimo diskusijoje iš tikrųjų trūksta. Mano pataisos ir yra skirtos, matyt, kad išspręstume visas susikaupusias problemas, bandytume jas spręsti, ir esu įsitikinęs, kad iš tikrųjų šiomis pataisomis mes tai galėtume padaryti. Situacija šiandien tikrai yra bloga dėl gyvūnų gerovės ir žiauraus elgesio su gyvūnais, ir dėl politikos formavimo gyvūnų gerovės srityje. Tai atskleidė ir prieš tai klausimą pristatęs žemės ūkio ministras, kai tampa akivaizdu, jog gyvūnų gerovės politikos formavimui Žemės ūkio ministerija skiria vos 0,25 etato. Tai reiškia, kad šita sritis tikrai neturi šeimininko ir artimiausiu metu neturės.
Apie tai, kad yra daug problemų gyvūnų gerovės srityje, šiandien komentavo ir premjerė I. Šimonytė. Jinai taip pat sutinka ir akivaizdu, kad tas problemas reikia spręsti. Mes turime aibę gyvūnų gerovės problemų ir atvejų, kurie kone kas savaitę išryškėja, visuomenėje sukelia tikrai nemažą rezonansą. Nepaisant to, kad dedame tam tikras pastangas, tų atvejų nemažėja. Per 30 ir daugiau Nepriklausomybės metų situacija yra tokia, kad ne tik kad gyvūnų prieglaudų daugėja, bet ir tose prieglaudose daugėja gyvūnų. Vadinasi, kad iš tikrųjų kelias, kurį esame pasirinkę, reikalauja naujų sprendimų ir tie sprendimai galėtų būti priimti įsteigiant naują instituciją, kuri turėtų būti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba, kuri užsiimtų ne tik gyvūnų gerovės politikos formavimu, bet ir nemaža dalimi užsiimtų kontrole, kaip atsakingi, kompetentingi savo sričių pareigūnai, kurie yra atsakingi už gyvūnų gerovės sritį, atlieka savo darbą arba neatlieka savo darbo. Lygiai taip pat, jeigu būtų informacija, su ta informacija galėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ar prokuratūrą, taip pat teiktų pasiūlymus Seimui, Prezidentui dėl gyvūnų gerovės politikos formavimo.
Aš neabejoju, kad tokia tarnyba iš keliolikos teisininkų tikrai būtų pajėgi išspręsti susikaupusias problemas ir pirmiausia imtųsi rezonansinių dalykų, kurie iš esmės yra apleisti. Daugyklos. Jeigu girdime pranešimų apie tai, kad identifikuota tokia daugykla, kur ne tik vyksta žiaurus elgesys su gyvūnais, bet nėra mokami mokesčiai valstybei ir taip toliau, bet lygiai po pusės metų ar dar po kurio laikotarpio vėl tie patys pažeidimai įvyksta, vadinasi, nėra sistemingo požiūrio ir nėra tarnybos, nėra šeimininko, kuris imtų ir spręstų visas šitas problemas.
Mano siūlymas yra steigti šitą tarnybą. Nepaisant to, kad valdantieji turi tam tikrų kritikos detalių, abejonių dėl finansavimo, manau, jeigu tarnyba veiks užtikrintai, tikrai į biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių, kurie šiandien yra slepiami, nemokami (kalbu apie gyvūnų veisimą ir taip toliau), ir tikrai dar tų lėšų liks biudžete kitoms reikmėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. E. Pupinis vėl pirmas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kai kurie čia ateina mažinti institucijų, jūs ateinate padidinti institucijų skaičių. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų ieškoti kokio nors viduriuko, tarkime, galbūt stiprinti kurią nors kitą tarnybą, nes paprastai naujoje tarnyboje reikalingas direktorius, direktoriaus pavaduotojas, buhalteris, vairuotojas ir taip toliau, nelieka kam dirbti. Šiuo atveju yra kelios tarnybos, Maisto ir veterinarijos tarnyba, galbūt netgi savivaldai reikia duoti papildomų finansų, kad galbūt įsteigtų kokius nors etatus, o neiti prie naujos tarnybos kūrimo. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Puikus klausimas. Atsakymas būtų toks, kad, kaip girdėjote ir šiandien, ta tarnyba neturi kur daugiau plėstis ar neturi kur daugiau mažėti, kaip sakote, galėtų kažkiek susisiaurinti, nes yra tik 0,25 etato Žemės ūkio ministerijoje. O visos kitos institucijos, kurios šiandien sprendžia šiuos klausimus, kalbu apie savivaldos, apie policijos pareigūnus, apie Maisto ir veterinarijos tarnybą, akivaizdu, kad nesprendžia šitų problemų. Apskritai Maisto ir veterinarijos tarnyba šiandien turi labai daug jai pavestų funkcijų ir kai yra pasirinkimas (galbūt, nežinau) Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriui važiuoti patikrinti restorano ar dešrų cecho, jis tikrai mieliau rinksis važiuoti ten, negu tikrinti, kaip koks gyvūnas, prie būdos pririštas, gyvena. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš vietos nediskutuokime. Dabar užduos klausimą gerbiamas G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų mano klausimas labai susijęs su gerbiamo E. Pupinio. Vis dėlto aš prie to paties norėčiau. Taigi tikrai galima skirti papildomų lėšų ir visiškai atskirus etatus, pavyzdžiui, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje… Akivaizdu, kad turėtų būti vykdoma gyvūnų auginimo, priežiūros kontrolė, su tuo visiškai sutinku. Bet kodėl nesustiprinti kurią nors instituciją, skiriant kokius nors atsakingus papildomus asmenis, gal dar kokį motyvą pasakysite.
Antras klausimas, o kas, jūsų nuomone, valstybėje atstovauja žmonių gerovės kontrolieriaus subjektui?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Puikūs klausimai. Be abejonės, mes visi ir turėtume tam atstovauti, tiktai vieni atstovauja, o kiti dykaduoniauja Seimo salėje.
Bet atsakant į pirmą klausimo dalį, iš tikrųjų šiandien trūksta vienos institucijos, kurioje būtų konsoliduota politikos formavimas, kontrolė ir visos kitos funkcijos. Kaip ir minėjau, iš tikrųjų, kai Maisto ir veterinarijos tarnyboje yra daromos įvairios administracinės pertvarkos ir taip toliau ir vis tiek jokio rezultato, gerėjimo nematyti, vadinasi, reikalingas kitoks požiūris ir kitoks priėjimas. Dar kartelį pasakysiu, kad iš daugelio institucijų, kurios šiandien atsakingos už gyvūnų gerovės politikos formavimą, nėra vienos esminės, nėra šeimininko, todėl yra tokia betvarkė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega posėdžio pirmininke. Linai, žiūriu, išmanumo ir idėjų tau netrūksta. Tu kaip tas spaliukas revoliucionierius, pirmą kadenciją kokio velnio tik išėjęs, ko tik neužregistruoji. Ar dėl statistikos, ar dėl ko tu taip darai? Iš tiesų, žiūrėkite, socialdemokratai prisidėjo prie urėdijų sunaikinimo, socialdemokratai prisidėjo prie Sporto departamento sutvarkymo, socialdemokratai prisidėjo prie begalės centralizuotų įstaigų sunaikinimo. Jūs dabar siūlote įkurti naują tarnybą. Tai dabar yra vienas toks dalykas. Ar galite įsivaizduoti, kiek gali dirbti darbuotojų, kiek tai kainuos pinigų? O kitas dalykas. Šiaip jums iki kadencijos liko treji metai, tai kam jūs rūpinatės ta darbo vieta sau?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kai kitus kolegas giriu už gerus klausimus, tai šis klausimas tikrai nelabai vykęs, pergudravote pats save, priminęs aibę įvairių keistų reformų, kurių socialdemokratai tikrai nedarė ir nieko nenaikino. Matyt, daug metų sėdėdamas Seimo salėje pasimetate tarp įvairiausių sprendimų ir nepamenate, ką kalbate. Kolega, aš klausiau įdėmiai jūsų klausimo, jūs būkite malonus išklausyti ir mane, jeigu išties jus domina atsakymas. O atsakydamas į jūsų klausimą norėjau pasakyti, kad jeigu lygiai taip aistringai domėtumėtės įstatymais, tai būtumėte paskaitęs aiškinamąją raštą, kur viskas labai aiški surašyta. Yra numatoma tarnyboje iki 15 etatų, o kaina galėtų būti nuo 320 iki 370 tūkst. eurų per metus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
L. JONAITIS (LSDPF). Automobilių, Žemaitaiti, neskaičiuokite.
PIRMININKAS. …nepereikime prie tokių tarpusavio debatų. Toliau klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma aš noriu padėkoti gyvūnų globos asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, kurios iš esmės per paskutinius ketverius penkerius metus atlieka efektyvią kontrolę. Mano klausimas būtų dėl 2-6.1 klausimo. Projekte Nr. XIVP-167 yra rašoma: steigiama Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba, kuri kontroliuotų ir prižiūrėtų, tirtų pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų, tirtų įmonių, įstaigų, organizacijų perduotus pareiškėjų skundus, perduotų ikiteisminio tyrimo informaciją, teiktų Respublikos Prezidentui ir panašiai. Tačiau yra toks dalykas ir iškilo klausimas, įstatymo projekte vis dėlto aš pasigendu informacijos apie tai, kas būtų, jeigu Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba aptiktų administracinio nusižengimo požymių. Nusikalstamos veikos atveju tarnyba praneša ikiteisminėms institucijoms, o kaip dėl administracinio nusižengimo? Ar aptikusi tokio pobūdžio teisės pažeidimų, ji neturėtų pranešti šito policijai? Šito tai nėra, kas iš tikrųjų kontrolieriaus tarnybai privalu. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Diskusijose tikrai buvo numatyta, kad tokiais atvejais tarnybos pareigūnai praneštų atsakingoms, kompetentingoms institucijoms pagal kompetencijos sritį dėl administracinės nuobaudos, bet patys Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos pareigūnai nesurašinėtų administracinių nusižengimų protokolų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, žinodama jūsų gerus norus ir gerą valią, nesu tikra, ar tai yra geriausias būdas juos įgyvendinti. Užduosiu keletą klausimų, nes keli projektai. Kaip jūs sugraduotumėte eilės tvarka, kur yra didžiausios problemos iš trijų pasirinkimų? Ar įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kurie gyvūnų gerovę reglamentuoja? Ar įgyvendinimas, kas ir kaip tai daro, kokybiškai, nekokybiškai, ar užtenka pajėgumų? Ar kaip kontrolė įgyvendinama? Nes jūsų projektas kalba apie kontrolę.
Dar keli trumpesni klausimai prie to paties, tai dėl nevyriausybinių organizacijų nuomonės. Ar su jomis kalbėjote, gal galite įvardinti, su kokiomis organizacijomis? Ir dėl gyvūnų gerovės politikos perkėlimo į Aplinkos ministeriją, kokia čia jūsų pozicija? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, geri klausimai. Visus tris paminėtus aspektus dėčiau į vieną lygį. Kalbu tiek apie kontrolę, tiek apie politiką, tiek apie teisės aktus. Manau, kad vienodai svarbus mūsų indėlis į visus tris lygius. Kitu atveju, jeigu vienam skirsime prioritetą, gali būti, kad kitoje srityje nepadarę iki galo namų darbų turėsime vėl tą situaciją, kokia yra iki šiol. Ta situacija nėra pati geriausia.
Dėl funkcijų perkėlimo iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją mes diskutavome. Tikrai iš principo pritartume, bet toks projektas, kaip šiandien buvo pristatytas Seime, tikrai reikalauja nemažai tobulinimo ir pastangų, kad būtų geras. Juo labiau kad ne tik nėra perduodama etatų, bet dar yra numatytas laikinas perkėlimas, tai yra funkcijos perkeliamos tik vieniems metams, iki 2023 metų, kai Seimas vėl turėtų apsispręsti, ką daryti, ar palikti tą funkciją Aplinkos ministerijai, ar grąžinti atgal į Žemės ūkio ministeriją, jeigu Aplinkos ministerija nesusitvarkys su jomis. Bet tokias diskusijas apie funkcijų perkėlimą, bent jau kontrolės, turėjome dar 2013 metais ir vėlesniu laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Gerbiamas kolega, aš tik klausimą dėl pavaldumo. Kaip manote, ar turėtų būti pavaldi Vyriausybei, ar Žemės ūkio ministerijai, nes tai, ką matėme, ką prieš tai pateikė ministras, tai kratosi tos atsakomybės ir ta institucija spardo, tiksliau, mėto galbūt kaip karštą bulvę vieni nuo kitų, tai turbūt nėra solidu ir tai turbūt kenkia apskritai pačiam gyvūnų gerovės kaip tikslui, kad mes to siekiame. Faktiškai su tokiais pareiškimais atrodo, kad visiems rūpi, bet niekam nerūpi, niekas nenori prisiimti atsakomybės. Turbūt klausimas dėl pavaldumo. Galbūt tikrai yra svarbu, kad kaip ir veterinarijos tarnyba, kad būtų atsiejama nuo politinių aspektų ir būtų pavaldi galbūt Vyriausybei, kur tikrai ten yra mažiau tos politikos, o daugiau konkrečių tikslų ir funkcijų. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, tikrai geras klausimas. Pavaldumas išties numatytas kaip ir kitų Seimo kontrolierių. Seimas savo nutarimu steigtų kontrolieriaus tarnybą, o kontrolierių penkerių metų kadencijai paskirtume mes čia, Seime, Seimo Pirmininko teikimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors laikas baigiasi, bet paskutinė klausimą užduos gerbiama D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gal tiesiog trumpai. Iš tikrųjų buvo labai geros pastabos pasakytos, kad tai yra kaip karšta bulvė mėtoma iš vienos srities į kitą, nors atrodo, kad visi, kas turime gyvūnų, augintinių namuose, turime aiškų suvokimą, kad tai yra šeimos nariai, kad yra mums labai svarbūs. Tiesiog šeimos nariai. Tai kodėl šioje situacijoje yra svarbu turėti instituciją, kuri realiai tuo rūpintųsi, kuri iš tikrųjų nebūtų išmėtyta per penkiolika kitų įstaigų, institucijų ar organizacijų? Ką iš esmės tai pakeistų praktiškai?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Puikus klausimas. Iš tikrųjų prieš tai klausimus uždavę, replikavę kai kurie Seimo nariai galbūt net ciniškai replikavo, kad galbūt čia žmonių problemas reikėtų spręsti, ne gyvūnų. Bet toks požiūris ir veda prie to, kad gyvūnų gerovės problemų mes turime labai daug ir jos nėra sprendžiamos. Jeigu tokiu pačiu ritmu važiuosime toliau, tai iš tikrųjų tų problemų ne mažės, o kaip tik tik daugės. Kaip ir minėjau, šeimininko nebuvimas, vienos atsakingos institucijos aukščiausio pavaldumo lygmeniu nebuvimas kaip tik ir sudaro prielaidas atsirasti toms problemoms, kurių tikrai šiandien Lietuvoje yra labai daug.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už, prieš. Prieš kalba R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš ir prieš tai savo kalboje pasakiau, tai aš manau, kad naujų tarnybų įkūrimas tikrai didelio pliuso neduos. Tikrai sveikintina Lino iniciatyva ir jo noras, bet kai aš skaitau, kad tarnyba, kuri susijusi su gyvūnų globa arba su gyvūnų priežiūra bus sukelta Seimo lygmeniu ir Seimo lygmeniu net dalyvaus Seimo Pirmininkė ir Seimo nariai skirdami į pareigas atsakingą asmenį, man šiek tiek primena tokį juokingą dalyką. Jeigu mes žiūrėsime, tai Veterinarijos tarnybą mes nužeminame iki Žemės ūkio ministerijos departamento lygmens, ji šiandien apima faktiškai apie 17–25 mlrd. apyvartos ir pajamų, apima ne tik Lietuvoje gyvenančių 2,72 mln. gyventojų, bet apima ir visą eksportą, o mes čia dabar Seimo lygmeniu skirsime. Yra Seime institucija, kuri šiandien kaip ir tokio darbo neturi, ten yra keletas pareigūnų, aš ją vadinu Seimo kontrolieriaus tarnyba. Aš siūlau Seimo kontrolieriaus tarnybai pavesti šunų priežiūrą ir tarnyboje tai bent žmonės turės darbo. Dabar panašu, kad ten darbo neturi, o kažką imituoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau už užsirašė kalbėti gerbiamas K. Mažeika. Buvote suklydęs?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, atsiprašau, vicepirmininke. Tema karšta kaip ta bulvė, kaip prieš tai kalbėjome. Iš tiesų gyvūnų gerovė kol kas yra pačių gyvūnų reikalas. Tiek skirtingų projektų, kuriuos mes šiandien matome, turbūt rodo, kad tikrai didelis chaosas. Kalbant apie šios Vyriausybės darbus, tai pavadinimų keitimas, gerbiamam kolegai, jeigu girdės Linas, pasakysiu, kad turbūt būtų tiksliau, kad mes tiesiog pakeistume Veterinarijos tarnybos pavadinimą į Valstybinę maisto, veterinarijos ir gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą. Tai turbūt apimtų viską, ir tą dalį funkcijų, apie kurias kalbame. Panašu, kad tas 0,25 etato šiandien ir atsako į visus klausimus, kad pirmiausia trūksta kompetentingų žmonių, nors struktūra yra puiki. Kad ministerija, užuot tą funkciją spardžiusi kaip futbolo kamuolį kuo toliau nuo savęs, prisiimtų atsakomybę, galų gale užkeltų kartelę, kalbant apie finansus, kad paskutinėje valstybės tarnybos vietoje nebūtų Veterinarijos tarnyba, kurios koeficientai yra mažiausi, kad nebėgtų žmonės, pasitaikius progai, į kitus departamentus, į kitas valstybės tarnybos institucijas. Kol kas tai yra tramplynas pradedantiesiems specialistams. Kad ta kompetencija liktų ir gyvūnų gerovė būtų tikrai svarbi, manau, visos galimybės yra, paklotas puikus pagrindas ir būtų galima, jeigu ministras turėtų ryžto ir Vyriausybė užsibrėžtų, kad finansavimas tai tarnybai būtų kuo normalesnis, adekvatesnis, o mes kartu tuos pavadinimus čia, salėje, tikrai galėtume pakeisti. Na, linkiu sėkmės ir pirmyn.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė. Taigi apsispręsime balsuodami.
14.56 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-556, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-557 (pateikimas)
Dabar vėlgi kviečiu gerbiamą L. Jonauską į tribūną. 2-6.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-556, galbūt 2-6.2 klausimą iš karto – projektas Nr. XIVP-557, Administracinių nusižengimų kodeksas, lydimasis. Prašom pristatyti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandien Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra numatyta, kad sukeltas fizinis ir psichologinis skausmas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Tuo tarpu priemonės, kurios ir per dresūrą, ir individualiai naudojamos, kaip elektrošoką sukeliantys antkakliai, smaugiamieji ar dygliuoti antkakliai, yra naudojamos, nepaisant to, kad tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais.
Mano ir kolegų įstatymo pataisų tikslas yra apriboti laisvą disponavimą šitais prietaisais ir numatyti tam tikrus ribojimus prekybai.
Tai reiškia, kad laisvai šitų įrenginių, tai yra elektrošoką sukeliančių, smaugiamųjų ir dygliuotų antkaklių, nebūtų galima nusipirkti, o jeigu kas nors norėtų pardavinėti ar nelegaliai pirkti, už disponavimą ir prekybą Administracinių nusižengimų kodekse būtų numatytos baudos. Problema yra ta, kad iš tikrųjų kiekvienoje gyvūnų prekių parduotuvėje, kone kiekvienoje gyvūnų prekių parduotuvėje galima nusipirkti elektrošoką sukeliančių įrenginių, o internete net galima rasti įvairiausių patarimų, kuriais yra skatinama spręsti įvairias problemas.
Vieną tokią turėčiau paminėti. Pavyzdys yra toks, kad žmonės laikė augintinį, šunį, ir šuo buvo toks prieraišus, kad kai žmogus išeidavo į darbą, tas šuo pradėdavo loti. Ieškodami problemos sprendimo žmonės kažkur rado patarimą nusipirkti elektrošoką sukeliantį įrenginį ir tas šuo nebelos. Na, taip ir nutiko. Čia yra pateikiamas kaip sėkmingas pavyzdys. Vadinasi, parduodami prietaisai, kurie gyvūnams sukelia skausmą, ir tai yra žiaurus elgesys, ir ta prekyba vyksta tiesiog čia ir dabar.
Daugelis Europos Sąjungos šalių prekybą elektrošoką sukeliančiomis apykaklėmis yra uždraudusios, tarp jų yra Švedija, Danija, Norvegija, Austrija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė. Lygiai taip pat yra įvesti ribojimai ir smaugiamiesiems bei griežtiems dygliuotiems antkakliams. Išimtys būtų taikomos tik tarnybinių šunų dresavimui, su tam tikrais apribojimais būtų galima nusipirkti, nes, kaip žinote, tarnybinių šunų dresūrai ir apskritai šunims taikomi tam tikri specifiniai reikalavimai, tarp jų gali būti – ir net žaloti žmones. Mano įstatymo pataisų tikslas yra apriboti žiaurų elgesį su gyvūnais sukeliančių priemonių prekybą ir disponavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. D. Šakalienė klausia pirmoji. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš esmės tokią repliką. Man atrodo, visi turime aiškiai suvokti, kad gyvūno kankinimas ir žiaurus elgesys su gyvūnu nėra gyvūno dresūra ir nėra gyvūno ugdymas, nėra jo auklėjimas. Gal galėtumėte tiesiog ir patikslinti, kokią šiuo atveju žalą daro šitie antkakliai? Pateikėte keletą pavyzdžių, bet iš esmės gyvūno smaugimas yra deguonies patekimo apribojimas, hipoksija, kai kalbama apie elektrošoką, tai yra nuolatinis sukrėtimas tiek gyvūno fizinei, tiek psichinei sveikatai, kokį poveikį tai daro ir ar tai iš tiesų yra auklėjimo arba gyvūno valdymo priemonė?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Iš esmės jūs ir atsakėte į tuos klausimus. Iš tikrųjų yra sukeliamas ne tik skausmas, bet ir galybė įvairiausių fizinių pažeidimų, kurie atsiranda tiek naudojant elektrošoką sukeliančius antkaklius, tiek smaugiamuosius, tiek griežtus dygliuotus. Būtent dėl šių priežasčių daugelis Europos Sąjungos šalių juos draudžia ir neleidžia naudoti. Yra skeptikų, kurie sako: kaip aš susitvarkysiu su savo augintiniu, jeigu jis gali mane kažkur nutempti ar pamatęs kitą šunį pulti mieste prie kito šuns su savimi tempdamas šeimininką ir taip toliau. Bet čia prieisime ir prie kito kompleksinio pasiūlymo – siūlymo įvesti kvalifikacinius reikalavimus šunų dresūrai ir žmonėms, kurie užsiima būtent dresūra.
Šiandien daugelis žmonių, kurie neturi reikalingų kompetencijų, yra tik išklausę tam tikrus kursus ir gavę iš asociacijų leidimus užsiimti šunų dresūra, vadinami dresuotojais. Jie pagal patentą užsiima dresūros veikla ir nežinodami, nemokėdami gyvūną, augintinį padaro asocialų, agresyvų, o tų sukeltų bėdų paskui nebėra galimybės išspręsti, tuomet ir naudojamos tokios priemonės kaip elektrošoką sukeliantys ar griežti dygliuoti antkakliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Jūsų siūlymas uždrausti iš esmės suponuoja, kad visas egzistuojančias problemas dėl gyvūnų galima išspręsti kažkokia pozityvia dresūra, aš taip suprantu. Tačiau yra be galo daug kitų problemų ir įvairių šunų veislių. Man įdomu, ką jūs siūlote, pavyzdžiui, dėl medžioklinių šunų, kurie tiesiog užuodžia stirnos pėdsakus ir nubėga ar sulenda į olas? Ką jūs siūlote dėl tų šunų, kurie jau šiuo metu yra probleminiai ir kurių elgsenos keisti tiesiog pozityvia dresūra tikrai neįmanoma ir galbūt tai nebeišsprendžiama?
Jūs minite, kad yra draudimų kitose šalyse, bet be detalių, tad norėtųsi daugiau detalių. Taip pat ir tų detalių, kurios kalba apie šunų užmigdymą, nes, mano duomenimis, Šveicarijoje po uždraudimo, pavyzdžiui, labai stipriai išaugo šunų užmigdymas. Ar tai yra sprendimas, aš labai abejoju.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Išties, jeigu gyvūnų elgesio sutrikimai yra tokie, kad jis nepaisydamas šeimininko valios puola kitus gyvūnus ar, kaip jūs sakote, nekontroliuojamas medžioklėje kažką daro ir taip toliau, čia jau yra padaryta kažkokių elgsenos pažeidimų ir reikalinga korekcija. Neabejoju, kad yra kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų elgesio korekcija užsiimti ir išspręsti susidariusias problemas. Bet, kaip ir minėjote, matyt, gali būti ir tokių pažeidimų, kurių niekaip nebegrąžinsi. Matyt, iš tikrųjų tokius gyvūnus, kad nebūtų tokių atvejų, kaip vakar kad buvo, kai buvo užpultas žmogus ir mirtinai užkandžiotas šuns, tokius gyvūnus reikėtų uždaryti prieglaudose.
Dėl užmigdymo, gaila, bet neturiu statistikos. Reikėtų pasižiūrėti, kiek Lietuvoje mes užmigdome gyvūnų, nes, kaip ir minėjau, statistika, kuri nuolat rodo gyvūnų pristatymo į įvairias prieglaudas kilimą, iš tikrųjų yra milžiniška. Normalu, kad savarankiškai dirbančios prieglaudos neturi pinigų, kartais ir nemato galimybės išgelbėti vieną ar kitą gyvūną, tad imasi ir tų drastiškiausių priemonių.
Tuo labiau ir ne tiktai dėl augintinių, bet ir dėl kitų gyvūnų mes puikiai žinome pavyzdžių, kurie yra įtvirtinti ir įstatyme. Net ir valstybės pareigūnai…
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, gal jūs bandykite trumpinti šiek tiek atsakymus, nes labai nedaug jūsų paklaus. Jūs labai ilgai atsakote.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Supratau. Tam tikrais atvejais net ir įstatymais reglamentuojama, kad pareigūnai gali priimti sprendimą užmigdyti gyvūną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Man taip atrodo, Linai, kad tu prieš miegą dažnai skaitai „50 pilkų atspalvių“ arba žmona liepia žiūrėti tau filmą su 50 pilkų atspalvių. Dygliuotas, elektrinis, smaugiamasis antkaklis ir panašiai, ir panašiai.
Kaip tau atrodo, ar nereikėtų šiandien uždrausti… Po tavo projekto aš tikrai teiksiu pasiūlymą uždrausti Lietuvoje sekso prekių parduotuvėms, kad būtent elektriniais, kokius čia tu įrašei, dygliuotais, smaugiamaisiais antkakliais prekiautų. Nes jeigu tu nori uždrausti šunims, turėtum kitu pasiūlymu uždrausti šitą dalyką.
Iš tikrųjų, kolega, aš manau, kad žmonių sąmoningume viskas yra. Ne draudimais reikia kovoti, ką jūs ir siūlote. Gal galite pasakyti, kiek sudaro, tarkime, kokia yra metinė apyvarta šitų jūsų prekybinių įrankių, kuriuos jūs įvardinate, ir kiek iš tikrųjų žmonės jų naudoja su savo gyvūnais? Aš turiu šunų ir daug jų auginau, ir prieš tai auginau, dabar vieną turiu veimaranerį, medžioklinį šunį, ir man atrodo, kad labai stipriai veikia tai, kaip šeimininkas dirba su tuo šunimi. Kaip jums atrodo, ar jūs čia protingai darote ir ar palaikysite pasiūlymą, jeigu sekso prekių parduotuvėse uždrausime prekybą smaugiamaisiais įrankiais?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, matyt, sekso prekių ekspertas esate jūs ir jūs iš tribūnos siūlote, kaip daryti ir ką daryti. Ar sukelia skausmą, ar kitus malonumus, ar pojūčius – nežinau, bet jūs galite pasiūlyti ir savo žmonai išbandyti elektros šoką sukeliančią apykaklę. Galbūt visai ir patiks.
O jeigu nebejuokaujant, iš tikrųjų ne statistika esmė, ne apyvarta esmė, o ta, kad šiandien žmonės, nežinodami, kaip spręsti vienus ar kitus klausimus, vienas ar kitas gyvūnų gerovės problemas, imasi priemonių, kurios nėra tinkamos. Jeigu mes įstatymu aiškiai pasakėme, kad fizinis ir psichologinis smurtas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, bet kartu leidžiame laisvai prekiauti ir kiekvienam norinčiam nusipirkti, ir taip pagal savo supratimą koreguoti savo gyvūno elgesį, tai toks dalykas nėra priimtinas. Iš tikrųjų, jeigu anksčiau niekas nekėlė šių klausimų Seime, tai juos reikia pradėti kelti ir reikia diskutuoti, nes kitokiu atveju tų žiaurių atvejų su gyvūnais ir toliau bus, o jeigu kas su jumis pasielgs žiauriai sekso metu, informuokite Seimą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį, ypač ką tik persirgusiųjų COVID-19, užsidėkime kaukes tvarkingai ir nešaukime vieni ant kitų. Ant akių nereikia, gerbiamas Petrai. Humoras tikrai sveikintinas, aš irgi mėgstu, bet tikrai, gerbiami kolegos, išlaikykime tam tikras ribas ir gal sutuoktinių nevelkime į mūsų politinius pasišpilkavimus. Toliau klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš jau pusę minutės laukiu, jau praėjo pusė minutės.
PIRMININKAS. Pridėsime jums.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt suprantame, kad šunų dresūra tai nėra tiesiog nu nu nu parodymas – šunys tai nelabai supranta. Aišku, tie būdai turbūt kiti, kaip sakau, socialiai atsakingi, jie yra sveikintini ir tikrai aš esu už tai. Klausimas tik, na, neklausiu, ar čia karvėms galios, nes karvių taip pat yra elektriniai piemenys, bet čia kalbame turbūt žmonėms, kurie stebi, kas čia yra kalbama apie šunis ir jų dresūrą, kur yra ta riba? Nes ir su paprastu pavadėliu, be jokių ten metalinių, be jokių elektros šokų galima iš tikrųjų sukelti ir tą pačią hipoksiją, ir kolapsą, ir net gerklės paralyžių, tai turbūt priklauso nuo žmogaus jėgos, nuo to, turbūt, veržimo ir kitų dalykų. Kur ta riba yra, kad tai būtų jau, kaip suprantame… Ar tas uždraudimas tikrai, jūs manote, padės sustabdyti ir išvengti tokių atvejų? Galbūt dalies taip, bet iš principo, ar nemanote, kad tai yra pačių dresuotojų kultūros, dresavimo metodikos ar ten atestavimo problema, ir todėl galbūt ta per didelė amplitudė jų kompetencijų ir iškreipia, ir atneša tą situaciją, kurią šiandien turime. Galbūt reikėtų labiau į tai koncentruotis, o ne drausti vienus ar kitus įrankius? Aš tokį klausimą turiu. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai gera pastaba ir labai malonu, kad profesionaliai yra žiūrima į šitą klausimą. Ir jeigu daugiau kolegų profesionaliai žiūrėtų į bet kokį iš Seimo tribūnos pristatomą klausimą, o ne juokais laikytų ar ciniškomis replikomis palydėtų įvairius klausimus, iš tikrųjų pasiektume daug daugiau ir mūsų darbas būtų efektyvesnis. Visiškai pritariu. Kita Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa bus kaip tik apie rengimą, apie dresūrą, apie dresūros sąvokos atsiradimą ir būtent šiuo atveju bus apibrėžta, kad ta amplitudė, tas atotrūkis tarp kompetencijų nebebūtų kažkoks svyruojantis, o kompetencijas labai aiškiai nustatytų Maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tiksliai pasakytų, kokie kvalifikaciniai reikalavimai yra keliami žmonėms, norintiems užsiimti dresūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Išseko jie. Laikas. Tik aš kai kuriems kolegoms vis dėlto norėčiau pasakyti repliką.
Suprantu, kad kai kas pasiilgo plenarinių posėdžių salės, bet jeigu norime diskutuoti, užsirašykime pagal Statutą paklausti ar pasisakyti ir kalbėkime, nes replikos iš vietos labai stipriai blaško ir pranešėjus, ir kitus kolegas.
Dabar už kalbės T. Bičiūnas. Prašom. Nėra T. Bičiūno. Tada prieš – M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Iš tikrųjų teko pasigilinti į šį klausimą. Kadangi gavau pasiūlymą pasirašyti, todėl kalbėjau su ne vienu dresuotoju, su ne vienu atsakingu augintoju. Tiesą sakant, emociškai atrodo labai teisingas pasiūlymas, tikrai norisi pasirašyti ir palaikyti, bet, mano nuostabai, profesionalų palaikymo jis neturi, pradedant Kinologų draugija ir baigiant pozityvios dresūros specialistais. Jų argumentai mane tikrai įtikino, visi sutarė, kad tai turi būti paskutinė naudojama priemonė, bet tikrai turi būti ne draudimas, nes yra įvairių situacijų ir įvairių veislių. Tarp jų medžiokliniai šunys, kurių instinktas vytis žvėrį yra be galo stiprus, tarp jų sudėtingos veislės, tarp jų probleminiai šunys ir įvairios žmonėms atsitinkančios situacijos, kartais nenuspėjamos. Kaip rodo patirtis, po draudimų stipriai padaugėja užmigdomų šunų ir iš esmės priemonių naudojimas nesibaigia – jis tiesiog pereina į pogrindį ir priemonės vis tiek paskui naudojamos. Todėl labai kviečiu nepalaikyti šito siūlymo ir daugiau galvoti apie švietimą, apie (kaip čia pasakyti) augintojų sąmoningumo kėlimą ir apie trenerių reglamentavimą. To labai reikia – trenerių reglamentavimo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad apie medžioklę ir gyvūnus visi išmanome. Aš turiu prisipažinti, kad apie medžioklę ir gyvūnų gerovę beveik nieko neišmanau, bet man labai keistai skamba, kai kolegos pasisako prieš tokį įstatymą. Kalbame apie žiaurumą, kurį naudojame prieš gyvūnus. Visi suprantame, kad tai yra blogai, ir sakome – švieskime juos, kad jie nenaudotų. Aš suprantu, kad šviesti reikia, ir turbūt tai vyksta. Ko gero, netgi tokie įstatymai yra, tam tikra prevencija švietimu.
Bet ko mes bijome pateikimo? Tam yra ministerijos, yra draugijos, kurios išsakys savo nuomonę, galbūt nepriims žodis į žodį, kaip siūlo mano kolega, bet gal gyvūnams bus šiek tiek geriau, jeigu mes tikrai nuoširdžiai kalbame apie gyvūnų gerovę. Jeigu mes tik apsimetame, kad, kalbėdami apie gyvūnų gerovę, galime naudoti visokius prietaisus, elektros šoką, smaugimą ir visokius kitokius dalykus, tai mes labai toli nuo gyvūnų gerovės, kaip ir apskritai nuo gerovės valstybės, kurią mes čia visi kuriame ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, apsispręsime balsuodami.
15.14 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-633 (pateikimas)
Dabar, nors ir kaip būtų keista, 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-633. Ir vėl gerbiamas L. Jonauskas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolegos, paskutinis pasiūlymas dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo. Šiuo atveju labai trumpai. Jau prieš tai šiek tiek diskutavome.
Įstatymo pakeitimo tikslas yra apibrėžti, kas yra šuns dresuotojas, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus šunų dresuotojui ir apibrėžti, kas yra šuns dresūra. Bet kokiu atveju, šiandien jau šiek tiek užsiminiau, situacija yra tokia, kad šunų dresavimu gali užsiimti faktiškai bet kas, net ir visi Seimo nariai galėtų drąsiai tuo užsiimti, pakaktų tik išklausyti kursus ir vienoje iš asociacijų gautų leidimą užsiimti veikla, išsiimti patentą. Jau tada toks žmogus yra vadinamas profesionaliu dresuotoju, nors iki profesionalumo tikrai yra labai toli. Būtent tokie neprofesionalūs, neturintys žinių dresuotojai pridaro įvairiausių problemų tiek patiems augintiniams, tiek ir atsiranda žiauraus elgesio su gyvūnais, tiek ir blogai išdresuoti ar socializuoti gyvūnai patenka į prieglaudas arba specialistams tenka iš naujo koreguoti augintinių elgesį.
Mano siūlymas yra nustatyti, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatytų kvalifikacinius reikalavimus ir tvarką, kaip ir kokių žinių gavę, kokias kompetencijas turintys asmenys galėtų užsiimti dresūra. Iš tų, kas užsiima, kam nors gal būtų patikrintos žinios, o kas nors turėtų iš esmės gauti kokį nors naują žinių paketą. Bet kad asmenys, kurie užsiima gyvūnų dresūra, būtų profesionalai, o ne bet kas iš gatvės, kaip šiandien kartais, tiksliau, dažnai, yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji jūsų nori paklausti gerbiama G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kokia mokymo įstaiga dabar rengia tuos profesionalus arba rengs juos, nes, kiek aš supratau, ir Veterinarijos tarnyba neturi profesionalų specialistų, kurie galėtų profesionaliai surašyti visus šiuos reikalavimus. Kokia numatoma mokslo įstaiga, kuri rengs tuos dresuotojus profesionalus? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Nebūtinai įstaiga, turėtų būti numatyti tik kvalifikaciniai reikalavimai. Gali būti ir daugiau įstaigų, nebūtinai viena. Kalbant apie aukštąjį mokslą, iš tikrųjų šiandien yra disciplinų (gyvūnų gerovės, kinologijos ir taip toliau), kurios rengia bakalauro programos studentus, bet tikrai neįvardinsiu nė vienos ir garsiai nedarysiu intencijos dėl vienos ar kitos. Bet tikrai manau, kad ne visais atvejais reikės aukštojo mokslo, reikės tik turėti suvienodintas kvalifikacijas ir reikalavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Sveikinu su šiuo įstatymo projektu, jis, man atrodo, eina teisinga linkme ir aš jį palaikau, bet norėjau paklausti labai panašaus klausimo. Kas turėtų nuspręsti ir kaip, kokie reikalavimai reikalingi šiems treneriams? Norėtųsi, kad tai nebūtų susieta su viena organizacija ir netaptų tokiu liūnu trenerių sferoje, kad tai būtų skaidru ir tikrai galėtų ramiai tapti bet kuris norintis, bet kuris entuziastingas žmogus.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai teisinga pastaba. Būtent dabar įstatyme yra numatyta, kad tuos reikalavimus nustato ir kursus organizuoja asociacijos. Vadinasi, aibė asociacijų, net ir naujų pristeigtų, galėtų užsiimti būtent tokia veikla ir išdavinėti, kaip ir šiandien yra išdavinėjama, į kairę ir į dešinę įvairius leidimus, rengti tuos tariamus dresuotojus. Šiuo atveju atsakinga institucija būtų Maisto ir veterinarijos tarnyba, ji nustatytų tuos visus reikalavimus ir būtų paskutinė, atsakinga už tai, kokie reikalavimai ir kokios įstaigos būtų parinktos. Tikrai nebereikėtų pasilikti esamoje situacijoje, kai asociacijos išdavinėja kvalifikacinius pažymėjimus ir nustato tuos reikalavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Kolega, iš tikrųjų klausimas labai opus. Nežinau, kaip jums sekėsi bendrauti su tomis asociacijomis rengiant šį projektą, bet aš įsivaizduoju, kad jų pozicija yra kardinaliai priešinga. Aš manau, bus daroma viskas, ir tai, ką mes dabar kalbame ir kolegos kalba dėl tos à la nekompetencijos arba dar kažko, kur į kairę, į dešinę dalinama, tai jie turbūt atneš argumentų n + k, kad jie daro viską labai gerai ir tikrai čia to nereikia. Turbūt jūsų tose diskusijose, jeigu jos buvo, turbūt norėtųsi išgirsti tuos kelis argumentus, kaip nuraminti tas asociacijas, kad jos, galbūt negavusios dalies pelno už tas licencijas dėl dresavimo, kaip jos galės išgyventi toliau, ar tiesiog to nedarys, tiesiog vienys, galbūt kaip profesinė sąjunga taps tų dresuotojų. Tai va, turbūt ta diskusija, nes tai yra, kaip suprantu, tam tikros net duonos atėmimas iš tų asociacijų, kurios šiandien iš to ir gyvena. Būkime realistai. Kaip jūs matote tą balansą, diskusiją, kaip susitarti su jais, nes jie tikrai bus oponuojanti pusė?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, puikus klausimas. Šiandien situacija yra tokia, kad užuot asociacijų tikslas būtų buvęs asocijuoti narius, ieškoti bendrų tikslų, spręsti problemas, yra ieškoma, kaip užsidirbti daugiau pinigų. Tai iš esmės iškreipia organizacijų, asociacijų tikslus ir, jeigu tokia organizacija yra likusi tik tam, kad užsidirbtų pinigų, tai normalu, kad tos priešpriešos, nepasitenkinimo ir įvairių lobistų ar atstovų į Seimą tikrai ateis. Mes jūsų lauksime ir išklausysime įvairiausius argumentus, kodėl nereikėtų atimti iš jų tos duonos, bet dar kartelį pakartosiu, kad ne šitos organizacijos turėtų užsiimti šitokia veikla, o valstybės institucija, įgaliota, įpareigota. Šiuo atveju būtų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri būtų paskutinė ir atsakinga, kuri šiandien yra atsakinga už gyvūnų gerovės politikos formavimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Linai, tikrai neklausiu, per daug rimti klausimai, sėsk čia šalia. R. Šarknickas irgi, sakė, neklaus.
PIRMININKAS. Gerai. Klausimą užduos gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Atsiimu savo klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vadinasi, visi klausimai atsakyti. Dėkui, kolega. Dabar pasisakymai dėl motyvų už, prieš. Vienas – už, vienas – prieš. Ar mes turime ką nors užsirašiusių? Taip. K. Mažeika – už. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Taigi iš tikrųjų projektas vertas diskusijos, tik man kyla klausimas dėl pavaldumo. Ar Veterinarijos tarnyba, su visa pagarba jiems, ar tikrai ta įstaiga, kuri gali formuoti teisės aktus ir reikalauti tam tikrų kompetencijų? Norėtųsi kaip ir žemės ūkio, bet pagal šios Vyriausybės politiką net gal Aplinkos ministerija, galbūt ne į temą, bet tai diskusinis klausimas, gal komitete daugiau galima išdiskutuoti.
Iš esmės, kiek teko domėtis, jau yra viena mokymo įstaiga ar dvi, kurios rengia kinologus, yra išduodamas diplomas, tai yra, kaip ir buvo kalbėta, tikrieji profesionalai, kurie gali atlikti būtent tas funkcijas. Manau, jeigu yra tam tikra pradžia, tai tas tęstinumas ir galbūt šiuo atveju kompetencijos koncentracija tikrai galėtų būti, ta atspirtis turbūt padėtų išvengti daugybės problemų, kur prieš tai tais projektais buvo bandoma spręsti. Tačiau tai yra visa ko esmė ir būtų galima iš tiesų, turint atsakingus žmones, kurie atsakys savo pasiekimais, garbe ir orumu, sertifikuoti, diplomuoti, tai tie žmonės, kurie galėtų vykdyti tą veiklą ir toliau užsiimti netgi ir aukštesniais dalykais. Kalbame apie įvairias gyvūnų terapijas, tai tam tikras tęstinumas galėtų būti ir šiuo atveju logikos šiame projekte, manau, būtų. O su asociacijomis reikia diskutuoti ir turbūt laukia didelis darbas komitetuose. Turbūt galima palaikyti ir judėti tolyn. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti prieš. Taigi apsispręsime balsuodami.
15.24 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-762 (pateikimas)
Dabar gyvūnų gerovę tuo kartu baigiame ir pereiname prie 2-8 klausimo – Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762. Pakviesiu L. Slušnį į tribūną pristatyti. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien teikiamas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas tarp šių Lietuvos Respublikos Seimo sienų gyvena jau turbūt septynerius metus. Privalau padėkoti pirmiausia už šio dokumento pirmines versijas tiek R. Šalaševičiūtei, tiek Z. Streikui, kurie praeitoje kadencijoje jau bandė pateikti šį įstatymą. Turiu pasakyti, kad šio įstatymo nuostatos, teikiamos šiandien, ir yra paimtos iš šių pagrindinių dokumentų. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo kuriant šį dokumentą, psichologų bendruomenėms, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, kurie dalyvavo posėdžiuose, dalijosi mintimis ir idėjomis.
Teikiamas įstatymas, ko gero, šį kartą yra ne šiaip įstatymas. Galiu teigti, kad tai tikrasis susitarimas, kaip ir turi atrodyti įstatymai, ką pavyko pasiekti pavasarį Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje. Prieš registruojant įstatymą nė vienas darbo grupės narys nepareiškė pasipiktinimo dabartinėmis įstatymo nuostatomis, susitarė skirtingos psichologų bendruomenės. Kitaip tariant, mes turime įstatymo projektą, kuris atitinka bendruomenės, kuriam jis skirtas, interesus.
Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas. Įstatyme apibrėžiama, kas gali verstis psichologo praktika, nustatomi reikalavimai psichologų išsilavinimui ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimai.
Šiuo įstatymu apibrėžiami du esminiai nauji dariniai, kurie bus labai naudingi tiek psichologų bendruomenei, tiek psichologų paslaugomis besinaudojantiems klientams – Psichologų registras ir Etikos komitetas. Psichologų registras sudarys sąlygas išvengti žmonėms psichologų apsišaukėlių, nes tik asmenys, atitinkantys šio įstatymo reikalavimus, galės būti įtraukti į registrą ir tik šie asmenys galės oficialiai vadintis psichologais. Etikos komitetas yra labai svarbus tiek psichologų bendruomenei, tiek klientams. Iki šiol Lietuvoje nebuvo institucijos, į kurią galėtų kreiptis klientas, kuris nepatenkintas suteiktų psichologinių paslaugų kokybe, jeigu šias paslaugas gaudavo Švietimo, Socialinės apsaugos ir Teisingumo ministerijose. Psichologas visuomet turėjo šansą gintis kliento ir psichologo konfidencialumu, jeigu kas nors kreipdavosi dėl tariamai netinkamo pokalbio ar konsultacijos. Nepriklausoma institucija turės daugiau galimybių nagrinėti kylančius klausimus tarp kliento ir psichologo.
Todėl kviečiu visus palaikyti įstatymą šioje pateikimo stadijoje ir pradėkime diskusijas komitetuose ir komisijose. Pagrindiniu komitetu siūlau Sveikatos reikalų komitetą, papildoma – Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Panašią temą mes jau aptarinėjome šiek tiek ir frakcijoje, tačiau vis dėlto norėčiau dar paklausti. Kokios būtų pasekmės, tarkim, jeigu žmogus iki įstatymo įsigaliojimo pradžios, per tuos dvejus metus, neįgis magistro išsilavinimo ir, tarkim, iš tikrųjų jo nebus šiame psichologų sąvade? Ar būtų teisėta sustabdyti jo veiklą vien todėl, kad jis, tarkim, įgijęs išsilavinimą daug metų dirbo mokykloje ir teikė paslaugas, ir po to automatiškai jis iškrenta vien todėl, kad neįgavo reikiamo išsilavinimo? Ar bus dar kokie nors pereinamieji laikotarpiai? Nes paprastai mes priimame įstatymą, po to turime grįžti, vėl koreguoti, nes sistema uždaro duris kai kuriems veikėjams, kurių labai toje sistemoje trūksta. Ačiū.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš atkreipčiau, Edmundai, dėmesį į vieną faktą. Iš tiesų tai nėra ten tiek daug tų dirbančių psichologais, ypač valstybinėse įstaigose, kurie nebaigę magistro studijų. Dauguma vis tiktai baigę.
Antras dalykas. Šio įstatymo įsigaliojimas vis tiktai nukeliamas iš esmės dvejiems metams nuo to, jeigu mes jį priimsime šiemet. Per dvejus metus žmonės pirmiausia galės pabaigti tas magistro studijas žinodami, kokios gali būti pasekmės.
Atkreipsiu dėmesį į trečią dalyką, kad išties, mano akimis, ir čia ne tik psichologai, gana aiškiai pasisako, kad žmogus, kuris baigęs bakalauro studijas, vis tiktai nenorima sakyti, kad tai yra psichologas. Psichologas turi būti baigęs magistro studijas. Aš galiu pasakyti, visą laiką laikausi to principo: taip, tai nėra gydytojas. Tam, kad aš būčiau gydytoju, man reikia baigti 11 metų. Aš sunkiai įsivaizduoju ketverius metus, kai kuriose pasaulio šalyse netgi trejus metus bakalauro studijas baigusį žmogų, kuris galėtų pradėti rimtai konsultuoti kad ir suaugusius arba vaikus. Tai yra per daug rimti dalykai. Gal atrodo tai juokinga, bet tai per daug rimta, kad mes galėtume sau šitai leisti.
Grįžtu prie dar vieno dalyko. Prisiminkime farmakotechnikų įstatymą, kur mes irgi turime problemą – mes keliame kartelę, kad tik farmacininkai dirbtų vaistinėse. Jeigu mes vienoje sistemoje darome šitą žingsnį, mes tą kartelę kelkime ir kitur. Aš manau, kad tikrai nenukentėsime dėl to, o, manau, paslaugos ir visa sistema nuo to tiktai pagerės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti dėl priežiūros.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Yra Etikos priežiūros komitetas. Ar manote, kad pakanka šio Etikos priežiūros komiteto, būtent įsteigto ar čia steigiamo, tokio kaip yra Notarų rūmai, kitos institucijos, ar manote, kad čia gerai reglamentuota būtent ši jūsų projekto vieta?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aš atsakysiu ne savo, o psichologų žodžiais: mes norime, kad kuo mažiau būtų reglamentuojama ir kuo mažiau būtų biurokratijos. Su psichologais, kai mes tariamės dėl priežiūros instituto, mes sutarėme, kad turi būti, kur žmonėms kreipsis dėl netinkamai suteiktos paslaugos, bet jie labiausiai bijojo didelės biurokratijos.
Tai pat aš atkreipčiau dėmesį, kad, jeigu neklystu, R. Šalaševičiūtės versijoje buvo faktiškai panašiai atspindėta, kaip, sakysime, Advokatų rūmų sistema, o tai tikrai labai faina ir gražu, bet būtent psichologai, viena dalis psichologų, tam labai stipriai pasipriešino. (Balsai salėje) Gerai, blogai – čia nėra svarbu. Yra svarbu, kad buvo toks faktas. Tai jie priima kaip tokį. Ar tinka, sakysim, man asmeniškai, aš negaliu vertinti, aš subjektyvus. Kadangi aš esu gydytojas, mano taisyklės yra daug griežtesnės, o reglamentuojamas mūsų, medikų, darbas n kartų stipriau, negu dabar čia numatyta psichologų. Tad aš galiu tik šypsotis galbūt. Tikrai man atrodytų per mažai. Bet jeigu jie mano, kad jiems užtenka, aš pritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų dabar klaus gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, esate patyręs šios srities specialistas. Aš tikiu, ką jūs sakote, ir sveikinu, jeigu tai tikrai yra tas, kaip jūs sakote, tikrasis susitarimas, bet man, kaip šokiam tokiam istorikui, norisi tą visą genezę suprasti. Kokia, jūsų nuomone, buvo pagrindinė priežastis, kad čia visą kadenciją vieni nuo kitų stumdė, vieni vadino save specialistais, kiti vadino kitus būrėjais, šamanais ir panašiai? Ar, jūsų nuomone, čia pagrindinė priežastis, kad kažkas norėjo turėti monopolį, ar yra kokia gilesnė priežastis? Jeigu galite, atsakykite.
Ir ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jums padėjo spręsti, ieškoti to konsensuso, ar pagelbėjo?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iš karto atsakau, tikrai dalyvavo faktiškai visuose posėdžiuose, kaip ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kaip ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Dėl tų istorinių dalykų, aš vėl sakyčiau, reikėtų klausti R. Šalaševičiūtės, nes ji tikrai geriau žino ir jos rankose turimas talmudas yra labai didelis dėl šio įstatymo, kas ten kokias ietis laužė ir kokiais ten šamanais vadino. Aš manau, kad ten buvo tiesiog asmeninių ambicijų dalis, bet tikrai visų dalykų, kurie vyko praeitoje kadencijoje, nesistengiau net aiškintis dėl paprastos banalios priežasties: jeigu aš noriu pasiekti kokį nors tikslą (ir supratau tai iš tų psichologų), kai ką aš turiu tiesiog imti kaip baltą popieriaus lapą. Taip ir padariau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas T. Tomilinas. Prašom. Ar yra? (Balsai salėje) Ar T. Tomilinas yra salėje?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Ne, nesimato. Tada gerbiama R. Šalaševičiūtė klausimą užduos. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, gerbiamas kolega Linai, labai gerai, kad pagaliau mes sugrįžome. Pirmiausia dėkoju premjerei, nes mūsų frakcijoje ji pažadėjo, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas sugrįš į Seimą ir bus svarstomas. Tačiau aš pati pasirašiau tą projektą matydama, kad jis tikrai turi daug trūkumų. Teisės departamento išvadoje nurodyta 81 trūkumas ir mes šiandien kalbėjome, kad pusė iš jų yra labai rimti, prie kurių reikia gerokai padirbėti, nes iš tikrųjų kai kurie straipsniai net nesprendžia problemos ir klausimų, kurie buvo keliami. Mano klausimas būtų toks, kas taisys tuos projekto 40 rimtų klausimų? Ar darbo grupė, dėl kurios visi pasirašėme, ar Sveikatos reikalų komiteto biuras? Ar nemanote, kad reikėtų Vyriausybės išvados? Dėl mano projekto buvo dvi Vyriausybės išvados, du antikorupciniai vertinimai, kadangi čia tikrai labai rimtas klausimas yra.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl Vyriausybės išvados, aš iš tiesų iš karto pradėsiu nuo paskutinio, jums leidus. Aš neprieštarausiu, jeigu Seimo nariai manys, kad tikrai to reikia. Aš nemanau, kad jos reikia, bet čia mano nuomonė. Aš manau, kad dėl šio sprendimo mes galime apsispręsti, ar to reikia, ar ne, ir priimti čia.
Dėl 81 pastabos. Galiu pasakyti, kad vakar vakare aš turėjau naują versiją, kurioje buvo ištaisyta beveik 50 pastabų, kurios yra techninio pobūdžio. Tai nėra labai didelės dramos, aš negalėjau įregistruoti naujos versijos tik todėl, kad šiandien jau buvo darbotvarkėje, tik todėl. Faktiškai nauja versija jau yra.
Dėl 25 pastabų. Iš tiesų bus ką veikti, nes ten jau turiu įtarimų, kad nesutarsime kaip psichologų bendruomenė, reikės tartis čia kaip Seimo nariams ir priimti sprendimus. Kai kada reikia priimti čia, šitoje salėje, kas valstybei geriau, o ne vien išklausius tas bendruomenių abi puses. Aš manau, kad taip, galimas variantas, kad mes turėsime dar gerokai padirbėti prie kai kurių klausimų, bet tikrai galiu drąsiai pasakyti – 50 pastabų jau yra ištaisyta ir tai bus labai greitai padaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama O. Leiputė ir turbūt tai bus paskutinis klausimas. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Aš tikiuosi, kad nesulauksime ketvirtos kadencijos, kai šis įstatymas dar vis nėra priimamas. Įvertinus tai, kad pastabų nemažai, jos bus ištaisytos. Mano klausimas būtų labai trumpas. Kadangi teko stebėti ir tas visas diskusijas darbo grupėje, ir diskutuoti, tai kokią įtaką šio įstatymo priėmimas turės teikiamų paslaugų kokybei ir kontrolei? Norime galutinio rezultato, kad būtų teikiamos kokybiškos kvalifikuotų specialistų paslaugos. Tai ar tikrai turės įtakos ir kokios?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Koks bus poveikis arba kaip paveiks jau teikiamas paslaugas, tai galiu pasakyti, kad jeigu kalbame apie valstybės įstaigas, didelio poveikio tikrai nebus, kadangi jau dabar daugelis valstybės įstaigų į savo tam tikras pareigybes samdo pakankamai rimtus darbuotojus ir daro atsakingus sprendimus. Tai valstybinėms švietimo, socialinėms įstaigoms, Teisingumo ministerijos sistemoms, kur dirba psichologai, jau nekalbu apie sveikatos, kur reglamentavimas yra labai rimtas, tikrai jokio didesnio poveikio nebus. Kam turės poveikį, tai užsiimantiems privačia praktine veikla, nes tada atsiranda klausimas, kas yra psichologas, ar jisai yra registre, ir jeigu šito žmogaus nėra registre, jisai, ko gero, negalės vadintis psichologu, o tai reiškia, kad negalės užsiimti individualia veikla. Tai reiškia, kad žmonės tikrai galės gauti tinkamą paslaugą ir išvengti visokių šarlatanų ar apsišaukėlių, kas kartais vyksta – teikiu psichologines paslaugas, o koks išsilavinimas – neaišku ir kaip patikrinti – nežinia. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Slušniui. Klausti laikas baigėsi. Dabar pasisakymai, yra norinčių kalbėti tik už. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kiekvienas iš mūsų įvairiuose gyvenimo etapuose ir dėl įvairių priežasčių patiriame daug stresinių situacijų ir stiprių emocijų. Vakarų valstybėse tokiais atvejais labai įprasta nedelsiant žmogui suteikti psichologinę pagalbą. Lietuvoje psichologo pagalba skinasi kelią prie paciento, tačiau ji nėra dar tokia įprasta dėl įvairių priežasčių. Viena iš tokių yra, manau, ta, kad ši pagalba nėra tinkamai įteisinta ir sistemiškai reglamentuota. Todėl Seimo narių grupės iniciatyva užpildyti šią teisinę spragą, teikiant psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą, yra sveikintina. Psichologų įstatymas skinasi kelią seniai. Buvo pristatytas vienas variantas 2015-ais, 2016-ais, 2017-ais, 2019-ais. Todėl manyčiau, net jei įstatymas ir nebūtų tobulas, vis vien būtų padėtas teisinis pagrindas vieningam šių paslaugų reglamentavimui ir jų prieinamumo pacientams gerinimui.
Pagaliau šis įstatymas leistų suvienodinti įvairiose srityse dirbantiems psichologams keliamus reikalavimus, kurie šiuo metu surašyti įvairių ministerijų įsakymuose, įstatymo lygmeniu teisiškai apibrėžti jų pareigas ir atsakomybę. Manau, toks įstatymas bus naudingas tiek pacientams, tiek šios profesijos medikams. Balsuosiu už ir kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, įstatymas apsvarstytas.
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626 (svarstymas)
Dabar siūlau apsvarstyti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626. Pranešėjas – gerbiamas A. Žukauskas, komiteto pirmininkas. Prašau. Jūsų tribūna. Komiteto išvada.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projekto. Komitetas suformulavo tokį sprendimą: atsižvelgdami į tai, kad projektas Nr. XIVP-626 neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ nustatytų atmintinų metų nustatymo ir skelbimo principų, o būtent atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus pusei metų iki atmintinų metų pradžios, Lietuvos technologiniai startuoliai nesusiję su istorine, kultūrine, socialine atmintimi, istoriniais įvykiais, kultūros reiškiniais ar žymiomis asmenybėmis ir tai, kad projekte nėra pateikta technologinių startuolių sukurta vertė ir indėlis į šalies darbo našumą, siūlome šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Nuo savęs galiu pridurti, kad, esant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui triskart mažesniam negu turėtų būti, apskritai šnekėti apie inovacijų kūrimą šalyje yra labai sunku, galime šnekėti tik apie lėšų įsisavinimą įvairioms tokioms priemonėms.
Toks mūsų siūlymas. Komitetas šiam sprendimui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Dabar už nori kalbėti. Dėkoju už jūsų pristatytą išvadą. Gerbiamas L. Savickas už kalbės. Nenori, atsisako. Gerai. Motyvų niekas daugiau nenori išsakyti. Balsuosime balsavimo metu.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-859(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-859(2). Prašysiu gerbiamą J. Razmą, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, pateikti šį klausimą ir apsispręsime, gal iš karto visas stadijas galėsime ir prasukti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpas, paprastas Seimo nutarimo projektas. Tiesiog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pakeičia savo atstovavimą dviejuose komitetuose tam, kad mes paskui galėtume išspręsti komitetų pirmininkų, pavaduotojų kvotų užpildymą ir užbaigti šį procesą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui už galimybę, nors aš, tiesą pasakius, juo labiau žinau, kad šiek tiek buvau susipainiojęs gana gausiuose pokyčiuose, ir galvojau, kad Žmogaus teisių komitete A. Valinskas dar nėra pateiktas, bet paskui išsiaiškinau, kad jis yra pateiktas, tai šiuo savo pasisakymu naudojuosi kaip proga padėkoti ir pasidžiaugti, kad A. Valinskas dirbs Žmogaus teisių komitete.
O dėl to, ką jūs šiandien pristatote, tikrai neturiu jokių abejonių.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiame nutarimo projekte Žmogaus teisių komiteto sudėtis nėra keičiama.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Dabar galbūt mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Tada iš tikrųjų aš pasiūlyčiau visas sudėtis ir delegacijas, ir visa kita – iš karto keliauti per visas stadijas. Galėsime tada pereiti visas stadijas, nes jau iki balsavimo laiko liko 4 minutės. Tik V. Bakas nori pasisakyti per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Aš dėl projekto Nr. XIVP-858, dėl delegacijų. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes jo dar nesvarstome, mes dabar esame prie 859.
V. BAKAS (DFVL). 858.
PIRMININKAS. Tai čia mes dar nesame – 858. Dabar gerbiamas J. Razma pateikė rezervinį 2 – Nr. XIVP-859. Kai bus tas klausimas, jūs galėsite pateikti savo siūlymą. Dabar yra klausimas dėl komitetų sudėties patvirtinimo. Aš dar kartą klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu… (Balsai salėje: „Galime!“) Labai ačiū. Tada svarstymas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Labai ačiū. Tada priėmimas. Yra vienas straipsnis.
Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Mums liko 3 minutės iki balsavimo laiko, manau, kad galime pradėti balsavimus, ar ne? Balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo. Prašau balsuoti. Balsuojame dėl komitetų sudėties. Truputį paankstinau kelias minutes, bet kad negrįžtume vėl prie šių rezervinių, iš karto juos pereisime, o tada grįšime prie mūsų pagrindinės darbotvarkės ir balsuosime nuosekliai. Man atrodo, logiška iš karto pereiti visas stadijas ir pranešėjui esant tribūnoje tą atlikti.
Šio nutarimo priėmimas
Taigi užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 95, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-858(2) (pateikimas)
Dabar paprašysiu 3 rezervinį. (Balsas salėje: „Gongo nebuvo!“) Aš ką tik trinktelėjau gongą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-858. Aš matau gerbiamą V. Baką, jūs anksčiau sakėte, tai suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (DFVL). Taip, dėl šio klausimo, kadangi jis neatitinka frakcijų turimų kvotų, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes paskelbsime balsavimą šiuo klausimu. Tik paprašysiu jūsų dėvėti kaukę, jeigu jūs nesate iš tų rezistuojančių šiuo klausimu. Prašom balsuoti dėl pasiūlytos pertraukos. Dabar balsuojame dėl pertraukos, dėl rezervinio 3 klausimo, dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, nešaukite iš vietos, balsuojame dėl pasiūlytos pertraukos.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 35, prieš – 10, susilaikė 57. Dėl pertraukos balsų užtenka, pertrauka iki kito posėdžio, kiek aš atsimenu.
Dabar rezervinis 4 klausimas. P. Gražulis nori per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Kai jūs išėjote iš valstiečių ir įkūrėte naują frakciją, tai su konservatoriais susitarėte, ko jūs čia dar norite tartis? Viską sudėliojote.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už jūsų nuomonę.
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-860 (pateikimas)
Dabar rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-860. Gerbiamas J. Razma pristatys šį klausimą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra siūloma patvirtinti, tiksliau, pakeisti šiek tiek delegacijų pirmininkų pavaduotojus ir pirmininkus dviejose delegacijose. Tarpparlamentinės sąjungos pirmininke siūloma paskirti Seimo narę G. Burokienę, o Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotoja skirti L. Mogenienę vietoj šias pareigas užėmusio A. Butkevičiaus. Tokie siūlomi pakeitimai. Tik man reikia pasižiūrėti, ar čia nebuvo…
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas kolega, yra susiję su praeitu klausimu, dėl kurio padaryta pertrauka. Nepakeitus delegacijų sudėties mes iki galo negalime teikti pirmininkų ir pavaduotojų, bet bent jau pateikimo stadiją mes galime pereiti. Tai atsakykite į vieną klausimą. Gerbiamas A. Sysas užduos jums klausimą ir tada mes pabandysime pateikimo stadiją įveikti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš galvojau, kad jūs pastebėsite anksčiau, kad šitie klausimai susiję. Iškart reikėjo daryti pertrauką. Kol mes neišspręsime sudėties, tai bus problemų ir su pirmininkais, ir su pavaduotojais. Todėl aš gal siūlyčiau gerbiamajam J. Razmai, kaip šito įstatymo pristatytojui, paprasčiausiai paprašyti pertraukos ir viskas bus išspręsta.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip ir padarome. Klausimai susiję. Čia irgi būtina pertrauka.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pateikimą pabaigsime kartu, kai pasiaiškinsime dėl anksčiau teikto klausimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors, mano nuomone, galėjome pateikimo stadiją teoriškai pereiti, bet elegantiškiau galbūt bus dėl abiejų klausimų tada padaryti pertrauką. Galbūt galime bendru sutarimu pertrauką pranešėjo prašymu? Dėkoju. Tada pertrauka dėl abiejų klausimų. 3 rezervinį ir 4 rezervinį svarstysime kitame posėdyje.
Dabar grįžtame tada į mūsų darbotvarkę. Balsavimai.
15.51 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553(2) (svarstymo tęsinys)
2-1 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-553(2). Balsavimas vyksta po svarstymo. Gerbiami kolegos, vyksta balsavimas dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-553.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 106, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi po svarstymo yra pritarta.
15.52 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196 (svarstymo tęsinys)
2-2 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196. Vėl po svarstymo balsavimas dėl komiteto išvados, kuri, primenu, buvo atmesti. Balsuojame dėl komiteto išvados, kuri, beje, buvo atmesti. Taigi vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 106, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi po svarstymo pritarta išvadai atmesti.
15.53 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 8, 10, 13, 17 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-846 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-3 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-846. Pateikimas. Balsuojame. Valstybės rezervo įstatymas. Pateikė ministras K. Navickas. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 79, prieš – 7, susilaikė 29. Taigi yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu? Dar kartą klausiu, ar galėtume? Pagrindiniam pritariame? Gerai. Siūloma svarstyti lapkričio 4 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerai, pritarta.
Dar A. Vyšniauskas nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Papildomas Kaimo reikalų komitetas būtų visai…
PIRMININKAS. Nori papildomo Kaimo reikalų komiteto? Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Gerai.
15.54 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-824 (pateikimo tęsinys)
2-4 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. K. Navickas pateikė. Prašau. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 63, prieš – 16, susilaikė 33. Taigi yra pritarta po pateikimo. Ir siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sako, negalime.
Pirmiausia per centrinį – gerbiamas V. Pranckietis, paskui jūs.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi vyksta kalba apie tai, kad funkcijas perduodame Aplinkos ministerijai, tai svarstyti turėtų Aplinkos apsaugos komitetas, ne Kaimo reikalų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlo, kad pagrindiniu turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, taip aš supratau?
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamas A. Sysas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš būtent tą patį norėjau pasakyti, kad jeigu kompetencijas perduodame Aplinkos ministerijai, tada ir komitetas turi būti. Aš manau, kad abu turi svarstyti – vienas, kuris atiduoda, kitas, kuris priimta. Galbūt kuris priima – pagrindinis, o kuris perduoda – papildomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, dėkoju. K. Mažeika taip pat panašiai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tebūnie kompromisas. Aš tada pasiūlysiu, kaip kolega, kad abu komitetai būtų.
PIRMININKAS. Kad du komitetai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Ne, vis tiek vienas pagrindinis turi būti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. o papildomas – Kaimo reikalų komitetas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, pasiūlymas buvo labai aiškus. Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlytas kaip alternatyva pagrindiniam, tai teks balsuoti. Kas už, balsuoja taip, kaip pasiūlyta darbotvarkėje, – Kaimo reikalų komitetas, kas prieš, balsuoja už Aplinkos apsaugos komitetą. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, ką jūs dar norite pasakyti? Dabar balsuojame alternatyviai, apsispręsime dėl pagrindinio komiteto. Kas už – Kaimo reikalų komitetas, kas prieš – Aplinkos apsaugos komitetas. Viskas, balsuojame alternatyvai. (Balsai salėje) Dėl papildomo paskui apsispręsime, dabar dėl pagrindinio. Už – Kaimo reikalų komitetas, prieš – Aplinkos apsaugos komitetas.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 29, prieš – 85. Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis komitetas. Tai galbūt Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą parašom? (Balsai salėje: „Gerai!“) Girdžiu daugiau pritariančių, tai gal bendru sutarimu kaip papildomą ir tegul apsvarsto abu komitetai. Dėkoju. Ir svarstymas yra numatytas gruodžio 9 dieną. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
15.58 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-167, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4, 8, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-168 (pateikimo tęsinys)
Gerai, tuomet darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo 22 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-167. Pateikimas. (Balsai salėje) Ir iš karto kartu balsuojame dėl lydimojo darbotvarkės 2-5.2 klausimo – Laukinės gyvūnijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-168. Šio paketo pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 22, prieš – 10, susilaikė 84. Nepritarta po pateikimo. Taigi turime apsispręsti, ar tobuliname, ar atmetame. (Balsai salėje) Girdžiu ir taip, ir taip. Balsuokime alternatyviai. Kas už – tai tobulinti, kas prieš – tai atmesti. (Šurmulys salėje) Balsuojame dabar alternatyvai: kas už tobulinimą, tas už, kas už atmetimą – prieš, ir bus aišku. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 115, balsavo 114 Seimo narių: už – 52, prieš – 62. Nebus tobulinamas, atmestas.
16.00 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-556, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-557 (pateikimo tęsinys)
Kitas 2-6.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-556, taip pat lydimasis 2-6.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-557. Balsuojame po pateikimo šio paketo – Gyvūnų gerovės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso.
Užsiregistravo 110, balsavo 108 Seimo nariai: už – 45, prieš – 9, susilaikė 54. Projektui nepritarta.
Dabar apsispręsime, ar tobuliname, ar atmetame. Girdžiu – leiskime tobulinti. Gerai, leidžiame tobulinti, kaip suprantu. (Balsai salėje) Tegu pasitaiso. Bendru sutarimu – tobulinti. Ne? Gerai, balsuojame. Kas už – tobuliname, kas prieš – atmetame. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111 Seimo narių: už – 83, prieš – 28. Įstatymas tobulintinas, autoriai jį toliau tobulins.
16.02 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-633 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-633. Balsuojame po pateikimo. 2-7 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, trečiasis gerbiamojo L. Jonausko projektas, pristatytas šiandien. Prašom.
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 71, prieš – 7, susilaikė 35. Taigi šį kartą jau sėkmingai pritarta po pateikimo. Vėlgi kaip pagrindinis yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Irgi girdžiu prieštaravimą.
Gerbiamas A. Vyšniauskas pasiūlys alternatyvą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Būtų logiška – Aplinkos apsaugos komitetas, kad galėtų sujungti visus įstatymus.
PIRMININKAS. Gal galite garsiau?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Girdite? Būtų gerai Aplinkos apsaugos komitetas, kad galėtų sujungti.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetą siūlo kaip pagrindinį. Gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pritariu, kad šunų reikalai keliautų su visais šunimis į Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, pavadinime yra „gyvūnų gerovė“, bet įstatymo projekto esmė yra būtent apie kompetencijas, apie diplomus, pažymėjimus ir visa kita – kalbama apie išsilavinimą. Tai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kuruojama sritis. Jeigu aš teisingai suprantu, projekto iniciatorius kalba, kad tai būtų tam tikrą išsilavinimą turintys asmenys. Vadinasi, jie turės kažkur mokytis. Aš manau, kad ta institucija, tas komitetas geriausiai ir išmano tuos reikalus, todėl tikrai siūlau Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pasisakymą, tikiuosi, kad galėsime apsieiti be trečios alternatyvos. (Balsai salėje: „Kaip papildomas!“) Tikrai galės kaip papildomas svarstyti Švietimo ir mokslo komitetas. Dabar buvo du siūlymai – Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Panaši alternatyva, kaip ir aną kartą. Apsispręskime balsuodami: kas už – Kaimo reikalų komitetas, kas prieš – Aplinkos apsaugos komitetas. Gerai?
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 26, prieš – 87. Taigi vėl kaip pagrindinis komitetas yra paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip ir anuo atveju. O svarstymo data… Kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas? Sutinkame? Kaip ir aną kartą. (Balsai salėje) Nereikia? Nereikia. Gerai, be papildomo. Viskas. Aplinkos apsaugos komitetas turės ką veikti. Data yra gruodžio 9 diena. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
16.06 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-762 (pateikimo tęsinys)
Tuomet 2-8 klausimas – Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-762. Po pateikimo. Balsuojame. Gerbiamas L. Slušnys ką tik pateikė. Balsuojame. (Balsai salėje) Dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 112, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas. Bet aš matau gerbiamą L. Kukuraitį prie centrinio mikrofono. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi daug yra socialinių paslaugų įstaigų, kur dirba psichologai, tai norėtume siūlyti kaip papildomą įtraukti ir SRDK.
PIRMININKAS. Gerai. Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą siūlo. Gerbiamas A. Matulas taip pat. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Būtinai turėtų būti paskirtas kaip papildomas komitetas Švietimo ir mokslo komitetas. Ir prašyti Vyriausybės išvados. Bet labai dėkoju visiems, kolegos, už tokį gražų balsavimą. Nors pastabų yra daug, bet įstatymas labai svarbus. Jeigu toliau taip darniai dirbsime, tikrai ištaisysime visas klaidas. Šis įstatymas labai laukiamas. Įsigaliojimo laikas tikrai gana ilgas, dar diskutuosime apie tai, bet ši paslauga, priėmus šį įstatymą, tikrai bus kur kas kokybiškesnė ir laiku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar viską suskaičiuokime. Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir du papildomi. Tai Socialinių reikalų ir Švietimo ir mokslo komitetai. Tinka? Tinka. Dar norėtų replikuoti A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ne, aš dar norėčiau, kad Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ten irgi būtų kaip papildoma.
PIRMININKAS. Komisijoje jūs irgi savo noru galite, be abejo, svarstyti. Siūloma svarstyti gruodžio 9 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Ir buvo prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Taigi klausimas yra išspręstas.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626 (svarstymo tęsinys)
Toliau taip pat apsvarstėme rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektą Nr. XIVP-626. Balsuokime po svarstymo… Komiteto išvada yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame dėl komiteto išvados dėl Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ grąžinimo iniciatoriams tobulinti. Tokia yra komiteto išvada. Balsuojame po svarstymo. Kas už, tai už komiteto išvadą grąžinti.
Taigi užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 60, prieš – 21, susilaikė 27. Taigi yra grąžinama iniciatoriams tobulinti.
Taip pat mes apsvarstėme rezervinį 2 klausimą – projektą Nr. XIVP-859(2) dėl komitetų sudėties. Ir jį mes jau priėmėme bendru sutarimu.
Taigi visi balsavimai įvykdyti, liko Seimo narių pareiškimai.
16.10 val.
Seimo narių pareiškimai
Ar turime užsirašiusių šiandien? Turime. Ne, tai yra klausimas – Seimo narių pareiškimai. V. Valkiūnas pirmas. Prašom į tribūną. Prašom, gerbiamas kolega, tribūna jūsų.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, šis klausimas liečia visus. Pasaulis ant prarajos krašto ne tik dėl klimato kaitos ar COVID-19, bet ir dėl technologinės globalizacijos, monopolizacijos. Kaip rodo gyvenimo raida, mes esame trys žingsniai nuo technologinio kolapso ir chaoso. Ponia premjere, partijų vadovai, eiliniai piliečiai, ne žaluma ir skaitmeninimas dabar svarbiausia, o valstybės egzistencinis saugumas. Čia ne tas atvejis, kai reikia skirstytis į frakcijas ar rodyti priklausymą skirtingoms partijoms. Kalbama apie strateginių prekių tiekimo sutrikimą, tokių kaip lustai, elektroniniai valdymo blokai, mikroschemos ir prietaisai, kurie, esant reikalui, turi būti nedelsiant pristatyti. Ar turėtume atsarginių dalių sutrikus jautriai įrangai, kokių variantų numatoma, kad išeitume iš šios force majeure situacijos, kas prisiims atsakomybę už kolapso pasekmes, sutrikus elektros tiekimui, fekalijų pašalinimui, vandens tiekimui? Kaip tai liečia valstybines, savivaldybių, taip ir privačias struktūras. Turime užtikrinti nepertraukiamą strateginės įrangos darbą, turime rimtai žiūrėti į susiklosčiusią situaciją, kad kiekviena sritis dirbtų patikimai.
Siūlau premjerei ir Vyriausybei sudaryti krizių valdymo centrą, kuris tai kontroliuotų, minimalizuotų iškilusias pasekmes. Apie tai turi pagalvoti visi Lietuvos gyventojai ir pasirūpinti savo infrastruktūra, laiku atnaujinti, pasikeisti buitinę techniką, nes globalizacijos laikais tampame technologiškai labai pažeidžiami. Situacija per daug rimta, kad nekreiptume į tai dėmesio. Linkiu išminties dabar, kol krizė neatėjo. Sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu gerbiamą L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šie metai 30-mečių, sukakčių metai. Šiandien mes jau priėmėme Seimo rezoliuciją, skirtą atkurtos Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose 30-mečiui. Noriu jums, gerbiamieji, priminti dar vieną 30-metį.
1991 m. rugsėjo 18 d. Strasbūre Lietuva, Latvija ir Estija įsijungė į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, seniausią Europoje parlamentinį forumą, įsteigtą 1949 metais, įgijo specialaus svečio statusą. Kartu su Lietuva tokį pat statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje įgijo ir Latvija bei Estija. Visavertės Europos Tarybos narės statusą Lietuva įgijo vėliau, tik 1993 metų gegužę. Taigi 1991 m. rugsėjo 18 d. pelnėme dar vieną politinį pripažinimą, kurio buvo labai laukta. Su kolega signataru E. Gentvilu buvome Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos delegacijos nariai, o man buvo suteikta garbė Lietuvos parlamento vardu kreiptis į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narius plenariniame posėdyje. Naudodamasi šia proga, noriu pažymėti šviesaus atminimo ambasadoriaus A. Venskaus, tuomet aktyvaus Prancūzijos lietuvio, Krikščionių demokratų internacionalo nario, indėlį. Jo, puikiai pažįstančio ne tik Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos koridorius, bet ir veikiančius asmenis, globojamiems mums buvo daug drąsiau.
Kolegos, nuo šių metų pradžios jūsų valia po 30 metų sugrįžau į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją kaip Lietuvos Seimo delegacijos narė ir pirmajame šių metų plenariniame posėdyje buvau išrinkta šios Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente. Toje pačioje plenarinių posėdžių salėje, kurioje prieš 30 metų drebančia širdimi sakiau savo pirmąją kalbą, dabar atstovauju Lietuvai – visavertei Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narei ir šiam Seimui. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuva yra ta valstybė narė, kuri gina pamatinius, vertybinius šios Asamblėjos principus: demokratiją, žmogaus teises, įstatymo viršenybę. Neramiame šių dienų pasaulyje mūsų balso ir tvirtos pozicijos toje Asamblėjoje labai reikia. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kolegei. (Plojimai)
Dabar skelbiu, kad vakarinis Seimo posėdis yra baigiamas. Registruojamės ir bus gongas. Taip, paleiskime registraciją. Niekas techniškai to neplanuoja padaryti. Būtų gerai, kad mes paleistume registraciją. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, tuoj. Atsiprašome. Registruojamės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.