LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-05-23 Nr. XIIIP-716

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 19 straipsnį ir nustatyti, kad valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančios uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti parduodamos kitiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, „o nepavykus jų realizuoti šiuo būdu, akcijos parduodamos taikant kitus šiame įstatyme nustatytus akcijų privatizavimo būdus.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 1-8 dalys nustato tam tikrą akcijų pardavimo tvarką ir taisykles, tačiau šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia, nei šio straipsnio 1–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka.“ Tokia nuostata reiškia, jog iš esmės valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimo tvarka būtų nereglamentuojama jokiu įstatymu. Akcijų pardavimo tvarką galėtų lemti bendrovės įstatų turinys. Teigtina, jog tokia akcijų pardavimo tvarka neatitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo principų.

Be to, Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad „Iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu.“ Tuo tarpu siūlomo reguliavimo atveju, valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką galėtų lemti bendrovės įstatai. Todėl teigtina, kad siūlomas reguliavimas neatitinka minėtos Konstitucinio Teismo doktrinos.

Trečia, vadovaujantis teisinio aiškumo principu keičiamoje nuostatoje nurodytina apie kuriame įstatyme nustatytus „kitus šiame įstatyme nustatytus akcijų privatizavimo būdus“ nuostatoje kalbama. Nes nuostatą galima suprasti kaip taikytiną keičiamam įstatymui, bet taip pat galima suprasti, kad ji kalba apie Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.

Ketvirta, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:

- po pakeitimo likusi vienintelė straipsnio dalis nenumeruotina;

- įstatymo projekto lyginamajame variante atspindėti ne visi siūlomi pakeitimai, todėl jis turėtų būti patobulintas.

            Penkta, pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektu siekiama nustatyti ekonomiškai efektyvesnį ir mažiau laiko sąnaudų reikalaujantį teismo sprendimu bešeimininkėmis pripažintų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimo būdą. Pastebėtina, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-419), kuriuo siūloma pakeisti galiojantį 4 straipsnį ir jo 6 dalies 6 punkte nustatyti, jog įmonė, administruodama bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas organizuoja pripažintų bešeimininkėmis ir valstybės nuosavybėn perduotų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, o nepavykus šiuo būdu realizuoti akcijų – privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas gali būti pasiektas priėmus nurodytą įstatymo projektą ir nekeičiant Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo.

2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 20 straipsnio 4 dalį nustatant, jog palūkanų norma nuo likusios už privatizavimo objektą mokėti sumos apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojama nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, nes ji nustato asmenų prievolės dydį valstybei (savivaldybei). Toks teisinis reguliavimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, gali būti įtvirtintas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiu teisės aktu. Taigi įstatyme gali būti pavesta Vyriausybei nustatyti palūkanų apskaičiavimo tvarką, tačiau kartu turi būti įtvirtinti bent minimalūs kriterijai, kuriais turėtų vadovautis Vyriausybė, pavyzdžiui, kaip tai padaryta galiojančioje nuostatoje, kurioje nustatyta, kad palūkanų norma apskaičiuojama „vadovaujantis vidutine komercinių bankų palūkanų norma, nuo likusios už privatizavimo objektą mokėti sumos“. Siūlytina teikiamo įstatymo pakeitimo atsisakyti arba jį patobulinti, kad būtų aiški teikiamo reguliavimo įtaka asmenų teisių ir pareigų apimčiai.

Departamento direktorius                                                                                     Andrius Kabišaitis

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]