LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 281 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 422 STRAIPSNIO
PAKEITIMŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, įstatymų leidėjas priėmė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio pakeitimus, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę. Šio straipsnio 7 d. už šią nusikalstamą veiką numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. yra keičiamas, už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) ar sunkus (daugiau kaip 2,51 promilės) neblaivumo laipsnis numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Tuo tarpu įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK) administracinė atsakomybė kils tik už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas, t. y. iki 1,5 promilės, neblaivumo laipsnis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 126 str. 4 d., kurioje, kaip minėta, numatyta administracinė atsakomybė už vairavimą kelių transporto priemonių esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, taip pat numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą. Tokiu būdu, tiek vairavimas neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tiek neblaivumo patikrinimo vengimas yra alternatyvios veikos, pagal galiojantį teisinį reguliavimą užtraukiančios analogiškas teisines pasekmes – administracinę atsakomybę, kurią taikant gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Akivaizdu, kad tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią asmenims, kurie keldami realų pavojų eismo saugumui vairuoja būdami neblaivūs, tačiau atsisako pasitikrinti neblaivumą, išvengti atsakomybės.
Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, kriminalizuojamas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 str. 7 d., tuo tarpu neblaivumo patikrinimo vengimo teisinis vertinimas nekeičiamas, pripažįstant šią veiką administraciniu nusižengimu, už kurį administracinę atsakomybę nustato ANK 422 str. 7 d.
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą yra ydingas. Visų pirma pažymėtina tai, kad asmens padarytos veikos teisinis vertinimas tampa priklausomas ne nuo objektyvių tos veikos požymių, o nuo asmens elgesio po to, kai tokia veika nustatoma, t. y. nepriklausomai nuo to ar bus konstatuoti asmens vidutiniam ar sunkiam neblaivumui būdingi požymiai – stiprus iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, sutrikusi eisena ir pan., po to, kai asmuo bus sustabdytas patikrinimui dėl to, kad pavojingai manevravo ar dėl kitų priežasčių, jam baudžiamoji atsakomybė negalės būti taikoma, jei asmuo atsisakys pasitikrinti neblaivumą. Žinodamas apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam, asmuo visais atvejais sieks išvengti neblaivumo patikrinimo ir už objektyviai padarytą nusikalstamą veiką jam bus taikoma nors ir pakankamai griežta, tačiau tik administracinė atsakomybė. Tokiu būdu asmuo ne tik, kad nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau bus paneigta ir pačios baudžiamosios atsakomybės, kuria siekiama ne tik nubausti asmenis už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ir užkirsti kelią daryti teisės pažeidimus ateityje, įtaka. Kita vertus, nustačius baudžiamąją atsakomybę ir už vengimą pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo, neblaivus transporto priemonę vairavęs asmuo bus suinteresuotas pasitikrinti neblaivumą, tikėdamasis, kad jo neblaivumas neviršija baudžiamajame įstatyme nustatytos minimalios ribos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarius siūlomus BK pakeitimus taip pat būtų suvienodintas baudžiamajame nustatytas asmens neblaivumo teisinis vertinimas. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius BK 281 str. pakeitimus, bus laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti, įstatymo leidėjas nustato alternatyvius asmens neblaivumo požymius, t. y. ne tik nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, tačiau ir asmens vengimą pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Taip pat tikėtina, kad nepakeitus teisinio reguliavimo ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti neblaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, susidarys terpė eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Šiuo metu pagal ATPK 126 str. 4 d., tiek vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,50 promilės) ar sunkus (2,51 ir daugiau promilių) neblaivumo laipsnis arba neblaivumo patikrinimo vengimas ar alkoholio vartojimas po eismo įvykio laikomos alternatyviomis veikomis užtraukiančiomis analogiškas teisines pasekmes – administracinę atsakomybę su galimybe taikyti analogiškas administracines nuobaudas. Tuo tarpu nuo 2017 m. sausio 1 d. vairavimas transporto priemonės neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas yra kriminalizuojamas nustatant baudžiamąją atsakomybę BK 281 str. 7 d., o už neblaivumo patikrinimo vengimą ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo paliekama administracinė atsakomybė, įtvirtinta ANK 422 str. 7 d. Taip pat už praktinio vairavimo mokymą, kai tai daro apsvaigęs asmuo ar vengia pasitikrinti neblaivumą ar vartoja alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo numatyta atsakomybė ATPK 126 str. 7 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d., už praktinio vairavimo mokymą, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas bus taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą BK 281 str. 7 d., o už vengimą pasitikrinti neblaivumą ar alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo – administracinė atsakomybė, numatyta ANK 422 str. 3 d.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už alternatyvias veikas, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki neblaivumo patikrinimo BK 281 str. 7 d., kurioje numatyta atsakomybė už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto įgyvendinimas leis efektyviau užtikrinti eismo saugumą bei riboti neblaivių asmenų daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat sumažins galimas korupcines grėsmes.
7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „neblaivumo patikrinimo vengimas“, „alkoholio vartojimas iki patikrinimo“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys Vitalijus Gailius