LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO SAUGUMO ĮSTATYMO

NR. XII-1428 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-07-01 Nr. XIVP-3815(2)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Kibernetinio saugumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad keičiamo įstatymo VII skyriaus nuostatos taikomos ne tik žvalgybos institucijoms, tačiau ir kredito unijoms. Tačiau keičiamo įstatymo 37 ir 38 straipsnio nuostatos neimplikuoja, kad kredito unijoms (kurios niekaip nepatenka į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų ratą) taikomi VII skyriuje nustatyti saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudojimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti dviem sakiniais, iš kurių pirmasis nustatytų įstatymo netaikymą (išskyrus VII skyrių) žvalgybos institucijoms, o antrasis – įstatymo taikymą tik toms kredito unijoms, kurios paslaugoms teikti ar veiklai vykdyti valdo ir (ar) tvarko tinklų ir informacines sistemas, nepriklausomai nuo centrinių kredito unijų (jeigu to ir siekiama). Jeigu vis dėlto siekiama nustatyti kažkokias kitas įstatymo nuostatų taikymo kredito unijoms nuostatas, jas reikėtų dėstyti aiškiai.

2.         Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiama „elektroninės informacijos prieglobos paslaugos“ sąvoka, kai tuo tarpu 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas), iš kurio ši sąvoka perkeliama, 3 straipsnio g punkto iii papunktyje apibrėžta „prieglobos paslaugos“ sąvoka.

3.         Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias Kibernetinio saugumo subjektų registro objektus ir registro tvarkymą, reikėtų suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, kuriame nustatyta, kad registro objektams registruoti yra steigiamas ne registras, o registro informacinė sistema. Pažymėtina, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, kibernetinio saugumo subjektai būtų ne registro, o registro informacinės sistemos objektai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnį, registrų informacinės sistemos steigiamos registruoti objektams, tvarkyti objektų ir jų registravimo duomenis, tuo tarpu valstybės informacinės sistemos skirtos subjektų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingų duomenų tvarkymui. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme siekiama nustatyti kibernetinio saugumo subjektų registravimą (ir būtent su šiuo juridiniu faktu būtų siejamos šių subjektų teisių ir pareigų atsiradimas) ir su registravimu susijusių duomenų tvarkymą, manytina, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą turėtų būti steigiama registro informacinė sistema, o ne valstybės Kibernetinio saugumo informacinė sistema. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotinas visas projektas.

4.         Nėra aiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įvedamo trumpinio „Kibernetinio saugumo informacinės sistemos nuostatai“ paskirtis, nes šiuo trumpiniu iš esmės trumpinama ir to paties turinio formuluotė „krašto apsaugos ministro tvirtinami Kibernetinio saugumo informacinės sistemos nuostatai“. Pažymėtina, kad vieną kartą nurodžius nuostatus tvirtinantį subjektą, to kartoti ir taip nebereikia.

5.         Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis tikslintina, nes subjektai registruojami ne į registrą, o registro informacinėje sistemoje.

6.         Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte prieš žodį „nuobaudos“ įrašytinas žodis „administracinės“.  

7.         Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis skaičius „136“.

8.         Nėra aiškus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos formuluotės „valstybės biudžetinės įstaigos bendros metinės pajamos“ turinys (galbūt turimi omenyje jai skiriami valstybės biudžeto asignavimai).

9.         Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 32 straipsnyje (o ne projekto aiškinamajame rašte) aiškiai nurodyti kokios jurisdikcijos ir kokios pakopos teismas priima šiame straipsnyje nurodytas nutartis laikinai sustabdyti teisę užsiimti dalimi ar visa esminio subjekto vykdoma veikla (taip pat nurodant ir kokiam teismui gali būti skundžiama teismo nutartis dėl laikino teisės užsiimti dalimi ar visa esminio subjekto vykdoma veikla ar teikti paslaugas sustabdymo), nes iš keičiamo įstatymo nuostatų net nėra aišku, kokios jurisdikcijos (administracinis ar bendrosios jurisdikcijos) teismas tokius prašymus turėtų nagrinėti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsniui.

10.     Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje brauktina perteklinė formuluotė „4) sąveika“.

11.               Projekto 2 straipsnio 11 dalyje po žodžio „parengia“ įrašytini žodžiai „ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia“.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

R. Dirgėlienė, tel. (0 5)  209 6350, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (0 5)  209 6356, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)  209 6055, el. p. [email protected]