K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1316 9 ir 51 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-852

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2021-09-29 Nr. 102-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-24				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, keliame prielaidas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų galimo prieštaravimo Konstitucijai ir teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą asmeniui, priimamam į valstybės tarnybą nėra taikomas priimant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas, jei toks asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas (Konstitucijos 33 straipsnis) ir įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius, yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Šiuose nutarimuose Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ,,būtinumas nuolat veiksmingai vykdyti viešąjį administravimą ir teikti viešąsias paslaugas garantuojant viešąjį interesą, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, samprata, valstybės tarnybos veiksmingumo reikalavimas valstybės tarnybai kelia ir kvalifikuotumo reikalavimą; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, einantieji pareigas joje turi sugebėti atlikti jiems keliamus uždavinius; Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims.” Pabrėžtina, kad projektu siūlomos nuostatos būtų taikomos asmeniui pretenduojant į bet kurią keičiamo įstatymo 1 priede nurodytą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę. Daugelis šių pareigybių (pvz., Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, viceministras, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, savivaldybės administracijos direktorius ir kt.) yra aukštos, o įgaliojimai labai svarbūs, reikalaujantys didelės profesinės kompetencijos, patirties, specialių žinių. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūloma nuostata, nereikalaujant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams turėti aukštąjį išsilavinimą, neiškreipia Konstitucijoje įtvirtinto valstybės tarnybos teisinio statuso ir atitinka aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną. Antra, neaišku, kodėl siūloma išimtis nustatoma tik asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, nors pagal studijų formą galimybė derinti darbą ir studijas yra daug geriau užtikrinama studijuojantiesiems pagal ištęstinės formos studijų programas. Be to, pažymėtina, kad baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. Todėl svarstytina, ar tokios išlygos nustatymas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai); kad piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. sausio 22 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai); kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).	Pritarti	Konstitucinio Teismo 2004-12-13d. nutarime konstatuota, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas (Konstitucijos 33straipsnis) ir visos valstybės tarnautojų veiklos formos yra būtini valstybės valdymo elementai neatsiejamai susiję su valstybės valdžios įgyvendinimu. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį. Tačiau pabrėžtina, kad reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Pagal savo kompetenciją reguliuodami valstybės tarnybos santykius konstitucinės valstybės tarnybos sampratos turi paisyti ir kiti teisėkūros subjektai ( KT 2004m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal nuolatinės studijų formos programą, tiek pagal ištęstinės studijų formos programą, įgyjama lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, todėl projektu siūloma galimybė priimti į darbą asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoją (kuris ir taip priimamas asmeninio pasitikėjimo pagrindu- be konkurso), neturintį aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet studijuojantį tik pagal tęstinių studijų formą, suponuotų prieštaravimą Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui bei konstitucinei piliečio teisei lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-09-24

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, keliame prielaidas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų galimo prieštaravimo Konstitucijai ir teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą asmeniui, priimamam į valstybės tarnybą nėra taikomas priimant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas, jei toks asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį). Siūlomas reguliavimas svarstytinas.

Visų pirma, pažymėtina, kad valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas (Konstitucijos 33 straipsnis) ir įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius, yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Šiuose nutarimuose Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ,,būtinumas nuolat veiksmingai vykdyti viešąjį administravimą ir teikti viešąsias paslaugas garantuojant viešąjį interesą, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, samprata, valstybės tarnybos veiksmingumo reikalavimas valstybės tarnybai kelia ir kvalifikuotumo reikalavimą; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, einantieji pareigas joje turi sugebėti atlikti jiems keliamus uždavinius; Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims.”

Pabrėžtina, kad projektu siūlomos nuostatos būtų taikomos asmeniui pretenduojant į bet kurią keičiamo įstatymo 1 priede nurodytą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę. Daugelis šių pareigybių (pvz., Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, viceministras, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, savivaldybės administracijos direktorius ir kt.) yra aukštos, o įgaliojimai labai svarbūs, reikalaujantys didelės profesinės kompetencijos, patirties, specialių žinių. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūloma nuostata, nereikalaujant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams turėti aukštąjį išsilavinimą, neiškreipia Konstitucijoje įtvirtinto valstybės tarnybos teisinio statuso ir atitinka aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną.

Antra, neaišku, kodėl siūloma išimtis nustatoma tik asmenims, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, nors pagal studijų formą galimybė derinti darbą ir studijas yra daug geriau užtikrinama studijuojantiesiems pagal ištęstinės formos studijų programas. Be to, pažymėtina, kad baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. Todėl svarstytina, ar tokios išlygos nustatymas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis sąlygomis“, sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai); kad piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. sausio 22 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai); kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).

Pritarti

Konstitucinio Teismo 2004-12-13d. nutarime konstatuota, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.

Valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas (Konstitucijos 33straipsnis) ir visos valstybės tarnautojų veiklos formos yra būtini valstybės valdymo elementai neatsiejamai susiję su valstybės valdžios įgyvendinimu. Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį. Tačiau pabrėžtina, kad reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų. Pagal savo kompetenciją reguliuodami valstybės tarnybos santykius konstitucinės valstybės tarnybos sampratos turi paisyti ir kiti teisėkūros subjektai

( KT 2004m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal nuolatinės studijų formos programą, tiek pagal ištęstinės studijų formos programą, įgyjama lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, todėl projektu siūloma galimybė priimti į darbą asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoją (kuris ir taip priimamas asmeninio pasitikėjimo pagrindu- be konkurso), neturintį aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet studijuojantį tik pagal tęstinių studijų formą, suponuotų prieštaravimą Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui bei konstitucinei piliečio teisei lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

3. Komiteto sprendimas :

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai konstitucinei piliečio teisei lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą bei neatitinka konstitucinėje doktrinoje išdėstytos konstitucinės valstybės tarnybos sampratos.

4. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra, susilaikė – nėra.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė