Originalas nebus siunčiamas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos Seimui Gedimino pr. 53 LT-01109 Vilnius El. paštas [email protected] |
2015-03-16 Nr. (1.20-32) 6V- Į 2015-02-19 Nr. XIIP-2764 |
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2764
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba susipažino su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2764 (toliau – Projektas), kurį 2015 m. vasario 19 d. įregistravo Seimo narė Virginija Baltraitienė (toliau – Seimo narė).
(2) Teikdama Projektą Seimo narė siūlo tiesiogiai reguliuoti su žalio pieno ir pieno produktų pirkimu – pardavimu susijusią ūkinę veiklą, numatant reikšmingus konkurencijos tarp ūkio subjektų apribojimus, be kita ko pasireiškiančius kainų reguliavimu ir žalio pieno pirkimo bei pieno produktų pardavimo ribojimu. Konkurencijos tarybos nuomone, šios ir kitos Projekto nuostatos neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos veiksmingos konkurencijos apsaugos principų bei gali sukelti neigiamų pasekmių visiems pieno sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams bei vartotojams dėl toliau šiame rašte išdėstytų priežasčių.
(3) Suprasdama pieno sektoriuje kylančių problemų svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti tinkamą šiame sektoriuje veikiančių ūkio subjektų interesų balansą, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti kitų, konkurenciją ir ūkinės veiklos laisvę mažiau ribojančių priemonių taikymo galimybę. Pieno pardavėjų (ūkininkų) interesų apsaugos klausimus siekiama spręsti ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europos Sąjungos lygiu. Todėl, svarstant reikšmingus apribojimus numatantį Projektą, svarbu įvertinti kitų priemonių, kurias siūlo Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ekspertai ir kitos valstybės narės, panaudojimo galimybes. Reikšmingus ūkinės veiklos apribojimus numatantis Projektas taip pat turėtų būti pagrįstas aiškiu ekonominiu įvertinimu, o ne vien tik pieno sektoriuje egzistuojančių problemų įvardijimu.
(4) Pagaliau, Konkurencijos tarybos nuomone, bet koks ūkinės veiklos pieno sektoriuje reglamentavimas pirmiausia turėtų siekti didesnio šio sektoriaus efektyvumo bei jame veikiančių ūkio subjektų konkurencingumo. Ilgalaikėje perspektyvoje būtent tokios priemonės galėtų duoti didžiausią naudą tiek patiems pieno pardavėjams, tiek ir vartotojams.
1. Dėl Projekto atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos pagrindiniams teisės principams
(5) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintus konkurencijos apsaugos principus, pažymi, jog riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima tik įstatymu ir tik laikantis kitų sąlygų: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimai negali paneigti teisių ir laisvių prigimties bei jų esmės; o nustatant ribojimus yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[1]. Konstitucinis Teismas taip pat pripažįsta, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę[2].
(6) Tai reiškia, kad ūkio subjektams turi būti sudaryta galimybė savarankiškai priimti jų ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, reaguojant į rinkos bei konkurencijos joje pokyčius, pavyzdžiui, individualiai įvertinus objektyvias galimybes spręsti, ar užsiimti ar neužsiimti atitinkama ūkine veikla, ar keisti vykdomos ūkinės veiklos pobūdį. Tik išimtiniais atvejais valstybė gali riboti šią laisvę, imdamasi proporcingų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių.
(7) Projekto aiškinamasis raštas nurodo, kad siūlomas reguliavimas siekia sustiprinti pieno pardavėjų galią rinkoje bei apsaugoti jų interesus santykiuose su žalio pieno pirkėjais. Taigi, sprendžiant dėl siūlomo reguliavimo būtinumo šiems tikslams pasiekti, reikia įvertinti, ar nėra priemonių, kurios mažiau ribotų ūkinės veiklos laisvę. Taip pat būtina užtikrinti tinkamą balansą tarp gamintojų ir vartotojų interesų, t. y. pasirenkami reguliavimo instrumentai turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
(8) Be to, atitinkamas ūkinės veiklos reguliavimas bei su tuo susiję ūkinės veiklos bei konkurencijos ribojimai negali prieštarauti Europos Sąjungos teisės principams, įskaitant ir vidaus rinkos veikimo principus. Šie principai įpareigoja užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje, draudžia nustatyti ribojimus nacionaliniu pagrindu apribojant valstybių narių tarpusavio prekybą, ypač jei tai susiję su ekonominės naudos siekimu (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 35 – 36 straipsniai).
(9) Atsižvelgus į šias nuostatas, akivaizdu, kad nustatyti Projekte siūlomus ūkinės veiklos ribojimus galima tik atlikus išsamų ir objektyvų vertinimą, kuris parodytų šių ribojimų būtinybę. Pasirinktos reguliavimo priemonės turėtų būti proporcingos siekiamam tikslui bei neapriboti prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio ribojimų būtinybę ir teisėtumą tenka ribojimus numatančių projektų rengėjams. Konkurencijos tarybos nuomone, Projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės, nei jų atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės reikalavimams.
(10) Toliau Konkurencijos taryba teikia paaiškinimus dėl didžiausią grėsmę konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių keliančių Projekto nuostatų. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad siūlomas reguliavimas galėtų sukelti neigiamų pasekmių tiek patiems žalio pieno gamintojams, tiek vartotojams.
1.1. Dėl ribojimų, susijusių su pieno pirkimu iš kitų valstybių
(11) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalyje Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti pieną iš kitų valstybių, jei nesuperkamas pienas Lietuvoje, bei draudimą Lietuvos įmonėms parduoti pieno produktus pagamintus iš pieno pirkto kitose valstybėse.
(12) Konkurencijos tarybos nuomone, toks draudimas turėtų tiesioginės neigiamos įtakos tiek pieno pirkėjų, tiek ir pardavėjų veiklos galimybėms ir konkurencijai ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kitų valstybių pieno ar pieno produktų tiekėjais. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių.
(13) Tokiomis nuostatomis yra siekiama įtvirtinti Lietuvos pieno pardavėjų pirmenybės teisę parduoti pieną jo pirkėjams. Tai reiškia, kad pieno pardavėjai būtų apsaugoti nuo bet kokio konkurencinio spaudimo ne tik iš kitų valstybių pieno pardavėjų, tačiau ir tarpusavyje. Pieno pirkėjai būtų priversti supirkti pieną iš bet kurių pieno pardavėjų, nepriklausomai nuo pieno kokybės ar kitų pirkėjams reikšmingų sąlygų. Tokiu būdu Lietuvos pieno gamintojai būtų užtikrinti, jog pienas iš jų bus nupirktas, nes visus žaliavinio pieno poreikius pirkėjai privalėtų tenkinti pirmiausiai iš Lietuvos pieno pardavėjų.
(14) Tokia situacija pašalintų bet kokias paskatas didinti gamybos efektyvumą, gerinti kokybę bei pieną tiekti kuo palankesnėmis sąlygomis. Taigi, sudarius tokias lengvatines Lietuvos pieno pardavėjų veiklos sąlygas, galėtų pablogėti pieno tiekimo sąlygos bei padidėti jo kaina, kuri nebūtinai būtų adekvati kokybei. Tokios reguliavimo pasekmės neigiamai paveiktų vartotojų interesus, kurie, kaip galutinė tiekimo grandinės dalis, turėtų padengti padidėjusias kainas.
(15) Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ribojimas Lietuvoje parduoti pieno produktus, kurie pagaminti iš kitose valstybėse pirkto pieno, būtų taikomas tik Lietuvos įmonėms. Taigi, šios įmonės būtų diskriminuojamos kitų valstybių pieno produktų gamintojų, parduodančių savo produktus Lietuvoje, atžvilgiu. Lietuvos įmonės, gamindamos produktus vidaus rinkai, neturėtų galimybių konkuruoti su kitų valstybių įmonėmis dėl kitose valstybėse parduodamo pieno bei atitinkamai konkuruoti Lietuvoje, parduodamos savo produktus, su galimai pigesniais kitų valstybių įmonių pieno produktais.
(16) Tokia situacija reikštų, kad Lietuvoje pieno produktus gaminantys ūkio subjektai nebegalėtų veiksmingai ir lygiomis sąlygomis konkuruoti ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kitų valstybių ūkio subjektais. Jeigu Lietuvoje pieno produktus gaminantiems ūkio subjektams dėl tokių aplinkybių (visų pirma dėl kitų valstybių ūkio subjektų konkurencinio spaudimo parduodant pigesnius produktus) parduoti gaminius Lietuvoje taptų nebe naudinga, jų gamyba gali būti mažinama. Taigi, nagrinėjami ribojimai galėtų lemti situaciją, kai, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte, Lietuvoje būtų parduodami ne iš Lietuvoje pirkto pieno ir ne Lietuvoje pagaminti pieno produktai.
(17) Be to, siūlomas draudimas Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms tiekti pieno gaminius, pagamintus iš kitose valstybėse pirkto pieno, gali lemti ir tai, kad lietuviško kapitalo įmonės bus steigiamos aplinkinėse valstybėse, kuriose panašaus pobūdžio ribojimai netaikomi.
(18) Seimo narės siūlomi ribojimai pirkti pieną iš kitų valstybių pardavėjų taip pat pašalintų šių pardavėjų galimybes konkuruoti su Lietuvos pieno pardavėjais. Lietuvos pieno produktų gamintojai būtų diskriminuojami kitų valstybių pieno produktų gamintojų atžvilgiu. Tokia situacija akivaizdžiai apribotų prekybą tarp valstybių narių ir laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje, o Lietuvai galėtų grėsti sankcijos už Europos Sąjungos teisės pažeidimą. Tai, kad minėtos Projekto nuostatos pažeistų laisvo prekių judėjimo principą, savo išvadose nurodo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas[3] bei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos[4].
(19) Pripažinus, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalyje siūlomas reguliavimas yra negalimas dėl prieštaravimo Europos Sąjungos teisei bei kitų nurodytų priežasčių, kitos Projekte siūlomos reguliavimo priemonės (pavyzdžiui, kainų reguliavimas pagal pieno pardavėjų grupes, reikalavimas pagrįsti žalio pieno kainos mažinimą) gali lemti, kad pieno perdirbimo įmonės paprasčiausiai atsisakytų supirkti žalią pieną iš Lietuvos pieno gamintojų ir ieškotų palankesnių žalio pieno įsigijimo alternatyvų aplinkinėse valstybėse. Tai neabejotinai reikšmingai pablogintų pieno gamintojų padėtį.
1.2. Dėl draudimo žalią pieną pirkti skirtingomis kainomis
(20) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą pirkti žalią pieną skirtingomis kainomis iš tai pačiai grupei priklausančių pardavėjų ir tomis pačiomis sąlygomis.
(21) Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu draudimu siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas pieno pardavėjams, vis dėlto toks draudimas gali turėti priešingą poveikį. Tokia išvada darytina dėl to, kad be parduodamo žalio pieno kiekio ir kokybės, įtaką perkamo pieno kainai gali daryti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žalio pieno tiekimo terminas, pristatymo bei atsiskaitymo sąlygos.
(22) Taigi, siūlomas numatyti draudimas gali lemti situaciją, kad žalio pieno pirkėjų galimybės pasiūlyti individualias pardavėjams priimtinas sąlygas būtų apribotos. Atitinkamai ir pardavėjų galimybės derėtis dėl kitų pirkėjams palankių pieno tiekimo sąlygų, kurios gali daryti įtaką kainai, būtų apribotos. Esant ribotoms galimybėms laisvai nustatyti žalio pieno pirkimo – pardavimo kainą, nei pardavėjai, nei pirkėjai nebūtų skatinami individualiai gerinti žalio pieno tiekimo ir pirkimo sąlygų bei veikti kuo efektyviau.
1.3. Dėl draudimo nepagrįstai mažinti žalio pieno kainas
(23) Projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte Seimo narė siūlo numatyti draudimą nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainas, o 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mažinant kainą daugiau nei 3 proc. būtina pagrindimą pateikti Konkurencijos tarybai, kuri, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje, galėtų uždrausti tokį mažinimą.
(24) Toks kainų mažinimo ribojimas yra kainų reguliavimo priemonė (ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra), kuri riboja konkurenciją ir gali turėti neigiamų pasekmių patiems žalio pieno pardavėjams.
(25) Projekte numatytas reikalavimas pagrįsti žalio pieno supirkimo kainų mažinimą nėra siejamas su jokiu ekonomiškai pagrįstu modeliu, pagal kurį turėtų būti vertinamas kainų mažinimo pagrįstumas. Toks neapibrėžtumas, kai rengiant rinką reguliuojantį teisės aktą, nesiremiama jokiais ekonominiais skaičiavimais, jokiu išsamia analize pagrįstu modeliu, gali lemti, kad pieno pirkėjams taps paprasčiau bei saugiau tiesiog nepirkti pieno iš konkrečių pardavėjų, iš kurių pirkti pieną yra mažiausiai palanku (pavyzdžiui, smulkiųjų ūkininkų).
(26) Projekte nėra numatyta, kokie veiksniai ar pieno pirkėjų patiriamos sąnaudos būtų pripažįstami pagrįstomis priežastimis kainoms mažinti. Įvertinus žalio pieno pardavimo ir pirkimo veiklai įtaką galinčius daryti veiksnius (pavyzdžiui, siekis plėsti pieno supirkimo tinklą, diegti technologines naujoves), pagal tokias Projekto nuostatas nustatyti, koks kainų mažinimas būtų nepagrįstas, būtų iš esmės neįmanoma. Pavyzdžiui, siekis padidinti pelno maržą rinkos ekonomikoje gali lemti, jog pieno perdirbėjas nusprendžia susimažinti savo išlaidas ir už žaliavas mokėti mažiau. Toks elgesys yra teisėtas ir vertinamas kaip ūkinės veiklos laisvės dalis. Jei pieno perdirbėjas nuspręstų pateisinti superkamo pieno kainos sumažinimą būtent tokiu pagrindu, manytina, jog remiantis šio Projekto nuostatomis nebūtų pagrindo pripažinti tokio sumažinimo nepagrįstu, nes joks teisės aktas neriboja pieno perdirbėjo laisvės nustatyti savo gaminamų produktų pelno maržas.
(27) Kadangi ūkinė veikla yra grindžiama privačios iniciatyvos laisve, ūkio subjektų sprendimų, tiesiogiai susijusių su jų ūkine veikla, pagrįstumo kontrolė ribotų jų paskatas dirbti efektyviai ir galimybę diegti naujoves, gerinti produktų kokybę ar kurti naujus produktus bei kitaip konkuruoti.
(28) Vertinant tokio siūlomo reguliavimo naudą žalio pieno gamintojams, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Projektu nėra nustatytas leistinas kainų mažinimo dažnumas. Taigi, pritarus Projektui gali susidaryti situacija, kai pieno perdirbėjai supirkimo kainas tiesiog mažintų dažniau, bet neperžengdami numatytos 3 procentinių punktų ribos. Tokiu atveju pieno gamintojų interesai papildomai niekaip nebūtų apsaugoti.
1.4. Dėl antkainių ribojimo
(29) Projekto 3 straipsnio 5 dalis numato draudimą pieno gaminių pardavėjams taikyti didesnių nei 10 proc. antkainių sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems būtiniausiems pieno gaminiams.
(30) Toks tiesioginis kainų reguliavimas turėtų reikšmingą neigiamą įtaką pieno produktais prekiaujančių ūkio subjektų tarpusavio konkurencijai ir nebūtinai lemtų mažesnes pieno produktų kainas vartotojams. Tokią išvadą Konkurencijos taryba daro dėl kelių priežasčių.
(31) Pirmiausia, nors Projekte yra pateiktas antkainio paaiškinimas, jis neatitinka paties ribojimo formuluotės. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje antkainis aiškinamas kaip skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainos ir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM. Taigi, antkainis turėtų apimti visą skirtumą, kuris susidaro tarp pieno perdirbimo įmonės kainos ir kainos (be PVM), kurią sumoka vartotojas. Tačiau Projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotė nurodo, kad gali būti net kelių antkainių suma, kas yra neįmanoma pagal toje pačioje dalyje pateiktą antkainio sampratą.
(32) Esant tokiam prieštaravimui pačiame Projekte, akivaizdu, jog ši Projekto nuostata nėra tinkama, kad būtų galima ja remtis reikšmingai ribojant ūkio subjektų galimybes nustatyti jų parduodamų produktų kainas.
(33) Pažymime, jog aiškinamajame rašte nėra pateikta jokios informacijos apie realiai ūkio subjektų taikomus antkainius. Todėl neatmestina galimybė, jog šiuo metu mažmeninės prekybos įmonių taikomi antkainiai, kaip jie apibrėžti Projekte, bent jau kai kuriems pieno produktams, yra mažesni nei 10 proc. Ekonomikos teorijoje pripažįstama, kad įstatymu ar kitu būdu nustačius privalomą maksimalų tam tikro kainos elemento dydį, paprastai ūkio subjektai pradeda taikyti būtent jį, net jei prieš tai jų taikytas dydis buvo mažesnis. Todėl, vietoje siekio, kad tam tikrų produktų mažmeninės kainos sumažėtų, gali susidaryti priešinga situacija, kai kainos padidėja. Taigi, Projektu siekiama nustatyti kainų reguliavimą aiškiai neįvardintiems produktams, net neįvertinus, kokią realią įtaką atitinkamų produktų kainoms toks reguliavimas padarytų.
(34) Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad, apribojus pieno produktus parduodančių ūkio subjektų galimybes savarankiškai nustatyti kainas, jiems gali dingti ekonominės paskatos prekiauti atitinkamais produktais, jei šie produktai, ūkio subjektų vertinimu, nebūtų pakankamai pelningi. Įvertinus tai, kad Projektu siūloma reguliuoti būtiniausių pieno produktų kainas, akivaizdu, jog tai gali lemti, jog Vyriausybės nustatytų būtiniausių prekių pasiūla bei vartotojų galimybės jas įsigyti sumažėtų.
(35) Pagaliau, siūlomas mažmeninės prekybos antkainio reguliavimas sukurtų paskatas nurodyti didesnę tiekimo kainą atitinkamuose įmonių tarpusavio atsiskaitymo dokumentuose, kadangi vėliau tam tikrą pieno produktų gamintojų ir mažmeninės prekybos įmonių sutartą sumą mažmeninės prekybos įmonės galėtų „atgauti“ įvairių bendrai taikomų nuolaidų ar kitokių mokesčių pavidalu. Papildomų tarpininkų atsiradimas irgi gali būti viena iš siūlomo reglamentavimo pasekmių.
1.5. Dėl Projekte numatytų ribojimų įtakos žalio pieno pardavėjų ir vartotojų interesams
(36) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projektu siekiama užtikrinti žalio pieno gamintojų interesus santykiuose su pieno pirkėjais. Tačiau, įvertinus siūlomas numatyti priemones, akivaizdu, jog Projektas galėtų pakenkti ir pačių pieno gamintojų interesams, nes apribotų ne tik jų pačių ūkinės veiklos laisvę ir konkurencijos galimybes, tačiau taip pat galėtų paskatinti pieno pirkėjus pirkti pieną iš kitų valstybių pieno pardavėjų.
(37) Be pieno gamintojų interesų, itin svarbūs yra vartotojų interesai, nors aiškinamasis raštas vartotojų gerovės nenurodo kaip pagrindinio Projektu siekiamo tikslo. Įvertinusi Projektą, Konkurencijos taryba mano, jog Projektas ne tik neužtikrintų, tačiau sumažintų vartotojams tenkančią konkurencijos naudą: Projekto siūlymų įgyvendinimas galėtų lemti ne tik padidėjusias pieno produktų kainas, bet ir mažesnę pieno produktų įvairovę ar net sumažėjusią tam tikrų produktų pasiūlą.
1.6. Dėl ūkio subjektų, kuriems siūloma taikyti reguliavimą
(38) Projektu Seimo narė siūlo atitinkamą reguliavimą taikyti visiems pieno pirkėjams ir visiems mažmeninės prekybos veikla užsiimantiems subjektams, nepriklausomai nuo jų galios rinkoje, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siekiama apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą. Taigi, lieka neaišku, kodėl net ir smulkių prekybininkų ar pieno pirkėjų[5] veiklą siūloma riboti papildomomis reguliavimo priemonėmis. Šiems ūkio subjektams Projektu siūlomas numatyti reguliavimas gali būti ypač žalingas, nors tai niekaip neprisidėtų prie pagrindinio Projektu siekiamo tikslo – geriau apsaugoti pieno gamintojų interesus.
(39) Dėl Projekto pagrįstumo ir jo nuoseklumo rimtų abejonių kelia ir Projekto 3 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyti tam tikri draudimai visiems žalio pieno pirkimo-pardavimo veikla užsiimantiems subjektams, įskaitant ir pieno gamintojus. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ne vien tik pieno pirkėjai, bet ir žalio pieno pardavėjai nesilaiko sutartyse numatytų pardavimo kiekių ar kitų sąlygų. Taigi, pagrįstai kyla abejonių, kokius interesus bandoma papildomai apsaugoti. Tokie pasiūlymai leidžia manyti, kad papildoma apsauga siūloma ir žalio pieno pirkėjams, kurie kituose aiškinamojo rašto teiginiuose įvardijami kaip turintys rinkos galią. Tokie Projekto siūlymai kelia abejonių dėl siūlomo reglamentavimo nuoseklumo ir tinkamo problemų identifikavimo.
1.7. Dėl Europos Sąjungos lygiu taikomo specialaus reglamentavimo
(40) Vertindama papildomo reguliavimo būtinumą, Konkurencijos taryba siūlo Projekto rengėjai atsižvelgti į Europos Sąjungos lygiu taikomas teisines priemones, skirtas Projekto aiškinamajame rašte keliamoms problemoms spręsti. 2012 m. pabaigoje Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai priimant vadinamąjį „pieno paketą“[6] daugiausia dėmesio kaip tik ir buvo skiriama sutartiniams santykiams, gamintojų derybinei galiai, skaidrumui, rinkos priemonėms ir perspektyvoms.
(41) Įvertinus tiekimo grandinėje kylančius ūkininkų (pieno gamintojų) ir pieno perdirbimo įmonių derybinės galios pusiausvyros sutrikimus, 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 261/2012 įtvirtino papildomus pieno gamintojų interesų apsaugos įrankius. Pavyzdžiui, siekiant didesnio pieno gamintojų ir pirkėjų santykių apibrėžtumo, valstybėms narėms ne tik leidžiama nustatyti privalomą rašytinę sutarčių formą, bet ir minimalią tokių sutarčių galiojimo trukmę. Pieno gamintojų kooperacija yra dar viena ilgalaikę naudą pieno gamintojams leidžianti gauti priemonė. Siekiant užtikrinti didesnę pieno gamintojų derybinę galią, jų kooperuotoms struktūroms leidžiama visų narių vardu derėtis dėl pieno pardavimo kainos, o tokie kooperatyvai gali vienyti net iki trečdalio šalies žaliavinio pieno pagaminančių gamintojų.
(42) Šios priemonės siūlomos atsižvelgiant ir į netrukus nustosiančią galioti pieno gamybos kvotų sistemą[7]. Po šios sistemos panaikinimo galimybę augti ir plėstis turės būtent efektyviausiai veikiantys ir konkuruoti geriausiai gebantys pieno ir pieno produktų gamintojai. Taigi, Konkurencijos tarybos nuomone, rinkos reguliavimo priemonės, nesusijusios su veiklos efektyvumo didinimu, kaip tik gali atnešti daugiau žalos nei naudos Lietuvos pieno sektoriui. Taip gali atsitikti dėl to, kad efektyviau veikiantys kitų valstybių pieno ir pieno produktų gamintojai, kuriems bus panaikinti gaminamo pieno kiekio apribojimai, paprasčiausiai nukonkuruos reguliavimo priemonėmis bandomus apsaugoti Lietuvos gamintojus bei reguliavimo privalančius laikytis pieno perdirbėjus. Vartotojų galimybės įsigyti lietuviškų pieno produktų tokiu atveju sumenktų.
2. Dėl Projekte siūlomo reguliavimo įgyvendinimo
(43) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad dauguma Projekte numatytų nuostatų yra neįgyvendinamos tiek dėl jų neapibrėžtumo, tiek dėl objektyvių kliūčių.
(44) Pavyzdžiui, nei Projekte, nei aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kokiu būdu pieno pirkėjai turėtų sužinoti, kiek, kur ir kokio pieno yra Lietuvoje, kad galėtų įvertinti, ar gali pirkti pieną iš kitų valstybių. Dėl didelio Lietuvoje esančių pieno pardavėjų skaičiaus abejotina, ar yra objektyviai įmanoma sudaryti sąlygas ūkio subjektams įgyvendinti tokius Projekto reikalavimus.
(45) Objektyviai neįmanomas ir kitų Projekte numatytų nuostatų tinkamas įgyvendinimas. Pavyzdžiui, reikalavimas kiekvieną kartą gauti leidimą tam tikram kainos mažinimui, ne tik gali reikalauti itin daug valstybės išteklių atliekant tokį vertinimą, tačiau yra per daug neapibrėžtas ir ekonomiškai nepagrįstas, kad būtų įmanoma apskritai jį taikyti.
(46) Dalis Projekte numatytų priemonių sukuria itin didelę administracinę naštą ūkio subjektams, pavyzdžiui, reikalavimas gauti leidimą kainos mažinimui, papildomi ženklinimo reikalavimai.
(47) Konkurencijos tarybos nuomone, dėl šių priežasčių Projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai daug pastangų (finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių) tiek iš ūkio subjektų, tiek ir iš valstybės. Tačiau tai aiškinamajame rašte neįvertinta, nors numatytas nepagrįstai trumpas pasirengimo laikotarpis, nurodant, kad Projektas turėtų įsigalioti nuo 2015 m. gegužės 1 d.
3. Dėl Konkurencijos tarybos kaip Projekte numatytų reikalavimų priežiūrą vykdančios institucijos
(48) Projektas nurodo, kad jame numatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą turėtų vykdyti Konkurencijos taryba. Tokia nuostata būtų ydinga, nes Projekte siūlomo numatyti reguliavimo pobūdis iš esmės neatitinka Konkurencijos tarybos steigimo tikslo.
(49) Konkurencijos taryba yra specializuota institucija, kurios pagrindinis tikslas, numatytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme – vykdyti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Vykdant tokią konkurencijos priežiūrą, svarbiausia užtikrinti, kad ūkio ir viešojo administravimo subjektai nepriimtų sprendimų ar neatliktų kitokių veiksmų, kurie ribotų konkurenciją taip darydami žalą vartotojams.
(50) Projektas savo esme nėra susijęs su konkurencijos užtikrinimu ar jos skatinimu. Priešingai, jame numatyti konkurenciją mažinantys reikšmingi ūkinės veiklos apribojimai.
(51) Siekiant, kad valstybės institucijos veiktų efektyviai, būtina užtikrinti, kad jos atliktų tas funkcijas, kurių pobūdis atitinka jų pagrindinius steigimo tikslus ir veiklos sritį. Priešingu atveju, Konkurencijos taryba turėtų vykdyti numatytą reguliavimą, o dėl ribotų žmogiškų ir materialinių išteklių būtų priversta apriboti savo pagrindinės funkcijos – Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimų – įgyvendinimą. Tai neabejotinai turėtų itin neigiamą poveikį vartotojams tiek šiame, tiek ir kituose sektoriuose.
(52) Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba nėra tinkama institucija prižiūrėti, kaip būtų įgyvendinamos Projekte numatytos reguliavimo priemonės. Įvertinusi šiame rašte išdėstytus esminius Projekto trūkumus, Konkurencijos taryba mano, kad šiuo metu Lietuvoje apskritai nėra – ir jau bent du dešimtmečius nebuvo – institucijos, kuri būtų tinkama Projekte siūlomo reguliavimo priežiūrai.
4. Išvados
(53) Apibendrinus aukščiau pateiktą Projekto vertinimą, Konkurencijos tarybos nuomone, Projektui negali būti pritarta dėl galimo prieštaravimo pagrindiniams Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės principams, dėl ekonominio nepagrįstumo, dėl ribotų objektyvių galimybių užtikrinti jame numatytų priemonių įgyvendinimą ir dėl galimų žalingų pasekmių, kurios rengiant projektą nebuvo įvertintos.
(54) Žalingos pasekmės, visų pirma, gali kilti patiems pieno gamintojams, kurių interesus siekiama apsaugoti. Pripažinus, jog Projekte siūlomas draudimas pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesuperkamas Lietuvoje pagamintas pienas, yra negalimas dėl prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, kitos Projekte siūlomos reguliavimo priemonės gali lemti, kad pieno perdirbimo įmonės atsisakys supirkti žalią pieną iš Lietuvos pieno gamintojų ir ieškos palankesnių žalio pieno įsigijimo alternatyvų aplinkinėse valstybėse. Tai neabejotinai reikšmingai pablogintų pieno gamintojų padėtį.
(55) Projektas ne tik neužtikrintų, tačiau galėtų ir pažeisti vartotojų interesus: siūlomos priemonės galėtų lemti ne tik aukštesnes pieno produktų kainas, bet ir mažesnę pieno produktų įvairovę ar net sumažėjusią tam tikrų produktų pasiūlą.
(56) Siekiant spręsti pieno sektoriuje kylančias problemas, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti Europos Sąjungos lygiu siūlomus sprendimo būdus bei žemės ūkio politikos srityje taikyti priemones, kurios leistų užtikrinti ilgalaikį pieno sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos efektyvumą bei konkurencingumą.
|
Pirmininkas |
Šarūnas Keserauskas |
Simona Tolušytė, tel. (8 5) 260 9227, el. p. simona.tolusyte@kt.gov.lt
Daiwa Žukowska, tel. (8 5) 260 8879, el. p. daiwa.zukowska@kt.gov.lt