|
Argumentai:
Siūlome atidėti 2016 m. birželio m. 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų statymo pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2534 (toliau – Įstatymas) kai kurių nuostatų įsigaliojimo datą.
Pagal dabartinę redakciją Įstatymas įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d., tačiau yra priežasčių, dėl kurių reikėtų nukelti Įstatymo
nuostatų dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo nuostatų įsigaliojimo
datą ir atsižvelgus į šias priežastis jį tikslinti:
- Šios įstatymo nuostatos neatitinka
Vyriausybės programos:
1)
neapibrėžtos ir neaiškios Įstatymo 9 straipsnio
nuostatos dėl sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.
2)
Komplikuota ir nepagrįsta studijų kainos sandara.
2.
Neparengti Įstatymą įgyvendinantys teisės aktai,
įskaitant universitetų statutus ir kolegijų įstatus. Priėmus šį įstatymą, iki
jo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d., reikia priimti apie šimtą įstatymą
įgyvendinančių teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro
įsakymų, aukštųjų mokyklų statutų. Tačiau iki dabar šių teisės aktų yra
priimta tik: 6 LRV nutarimai iš 24, 6 ministro įsakymai iš 21, nepriimtas nei
vienas Seimo nutarimas dėl universitetų statutų pakeitimo, pateikti, bet
nepriimti Švietimo ir mokslo ministerijai 4 iš 12 valstybinių kolegijų
statutų pakeitimai. Kiti teisės aktai yra rengiami arba parengti ir derinami
su ministerijomis.
Siūloma atidėti Įstatymo nuostatų dėl aukštųjų mokyklų
valdymo įsigaliojimo laiko iki 2017 metų liepos 1 d., kadangi iki 2017 m.
sausio 1 d. nebus patvirtintas nei vienas universiteto statutas. Šiuo metu Seimui
pateiktas tik vienos aukštosios mokyklos statuto pakeitimo projektas. Atsižvelgus
į šiuos argumentus siūloma palikti galioti šiuo metu galiojančio Mokslo ir
studijų įstatymo XI-242 nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo organų.
Siūloma atidėti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis
įsigaliojimo terminą iki 2019 metų.
Siūloma atidėti nuostatos įsigaliojimą dėl ūkio ir
administravimo lėšų įtraukimo į studijų kainą, kadangi dar iki šiol nėra
parengta valstybės biudžeto lėšų, skirtų su moksliniais tyrimais,
eksperimentine plėtra ir meno veikla susijusiam administravimui ir ūkiui,
taip pat ūkio ir administravimo išlaidų norminėje studijų kainoje
perskaičiavimo metodikos iki 2017 metų liepos 1 d.
Taip pat siūloma papildyti 2 straipsnį 7 dalimi, kurioje būtų nustatyta,
kad Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki šio įstatymo
įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki kadencijos pabaigos. Studijų kokybės
vertinimo centro taryba sudaryta 2016 metais, ji ką tik pradėjo savo veiklą, o
jos veiklos terminas yra 6 metai, todėl rinkti naują Tarybą būtų neracionalu.
Pasiūlymas:
2 straipsnio pakeitimas
1.
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4,
5, 6 ir 7 dalis, 27, 28 ir 29 straipsnius,48 straipsnio 5 dalį, 75
straipsnis ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymo 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2018 2019 m.
rugsėjo 1 d.
3. Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Iki 2017 m.
liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 straipsnių redakcija:
„27
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
1. Valstybinės
aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.
2. Aukštosios
mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir
misiją;
2) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto
(Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus)
pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus)
teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip
pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir
nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus
(direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka,
skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato
aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo
principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus
(direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių
su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių,
atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir
išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos
ataskaitą;
14) įvertinusi
senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos
reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia
metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos
interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka
aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas
funkcijas.
3. Aukštosios
mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios
mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria
studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis
studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai
aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4
arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos)
nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5
nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų
vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai
atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos
atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato
(akademinės tarybos) pirmininkas.
4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos
asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros,
viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų
atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios
mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas
pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
5. Tarybos
nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
6. Tarybos
kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos
pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos
tarybos sudėtį.
7. Pradėdamas
eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto
nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir
visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas
funkcijas.
8. Taryba visų
narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos
pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar
studentas.
9. Taryba
tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje
dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu
juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus
taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.
10. Aukštosios
mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose
patariamojo balso teise.
11.
Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos
darbo reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo
nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto
įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį
asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.
12. Jeigu
tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos
narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos
narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti
po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys
pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
13.
Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas
iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios
mokyklos statute.
14.
Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai
reikiamas organizacines sąlygas.
28
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
1.
Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios
mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.
2.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1)
nustato studijų tvarką;
2)
universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus
dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos,
reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir
visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3)
kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių
programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms
programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo
taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4)
tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji
įgyvendinama;
5)
nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius
reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų
eiti pareigas organizavimo tvarką;
6)
aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos
akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios
mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7)
aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir
misijos, strateginio veiklos plano;
9)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus
(direktoriaus) pareigas;
11)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo
arba likvidavimo planų;
12)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat
lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir
nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais
tvarkos;
13)
svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus
nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno
veiklos kokybę;
14)
atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas
funkcijas.
3. Senatas (akademinė
taryba) savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka.
4.
Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute
nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams.
5.
Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos)
akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai,
patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo
ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato
(akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą)
skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų
susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo
pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato
narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi
sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato
(akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10
procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato
(akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir
studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius
(direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.
6.
Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato
(akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo
reglamentas.
7.
Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos
rektorius (direktorius).
8.
Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto
nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per
metus jai atsiskaito už savo veiklą.
29
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
1.
Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios
mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
2.
Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1)
vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą,
užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2)
leidžia įsakymus;
3)
priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4)
aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų,
tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą,
tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7)
teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę
veiklos ataskaitą;
8)
skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos
metinę veiklos ataskaitą;
9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį
aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos
planus;
10)
svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip
pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir
turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;
11)
atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas
funkcijas.
3.
Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta
tvarka.
4.
Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti.
Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau
kaip trys penktadaliai visų tarybos narių.
5.
Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas
menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
6.
Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
7.
Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo
sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas
tarybos įgaliotas asmuo.
8.
Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios
aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau
kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip
po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš
eilės antra.
9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios
mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių
balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta
tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai)
arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų
dauguma.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį, ją laikyti 4 dalimi ir ją išdėstyti
taip:
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8
straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir
taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m.
4. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti
išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, taikomas asmenims, stojantiems
į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų.
5. Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75
straipsnio redakcija:
„1.
Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio
finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams
tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2)
administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos
infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms
reikmėms.
2.
Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio
finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams
tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti
3.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir
meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės
nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų,
eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines
galimybes.
4. Valstybės
biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Vyriausybės
nustatyta tvarka skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.“
6. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Iki 2017 m.
liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos
studijoms vykdyti, tai yra lėšos:
1) dėstytojų,
mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;
2) prekėms ir
paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;
3) studentams
skatinti.“
7.
Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki
šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki kadencijos pabaigos.“
8. 2 straipsnio 3-22 dalis laikyti atitinkamai 8-27 dalimis.
|