AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹, 71¹ IR 90¹ STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJas ĮSTATYMO NR. X-1262 1, 12 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 61 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 64¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 37⁵ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, Įstatymo 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 16¹, 71¹ ir 90¹ straipsniais ir Įstatymo 3 priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas turint tikslą įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“, nuostatas dėl ambicingos diplomatinės tarnybos pertvarkų programos, pagrįstos depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo, patrauklių ir konkurencingų darbo sąlygų sukūrimo principais, ir prisidėti prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos iniciatyvų dėl diplomatinės tarnybos depolitizavimo ir profesionalizmo, patrauklių ir konkurencingų darbo sąlygų sudarymo įgyvendinimo.

Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, įtvirtintą veiksmą ‒ pritaikyti 2020 m. birželio 23 d. Seime registruotą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 3, 8, 17, 25, 28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 straipsnių, įstatymo 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71¹, 79¹ ir 83¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-5016 (toliau – projektas Nr. XIIIP-5016) ambicingai diplomatinės tarnybos pertvarkai. Į Įstatymo projektą įtrauktos ir tam tikros projekto Nr. XIIIP-5016 nuostatos, kuriomis siekiama teisinio aiškumo, nuoseklumo ir suderinti teisinį reguliavimą su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrina, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis.

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti teisines prielaidas veikti šiuolaikiškai, veiksmingai, laiku reaguoti į aplinkos pokyčius gebančiai, konkurencingai ir karjerai patraukliai diplomatinei tarnybai.

Siekiant šio tikslo, Įstatymo projektu ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Užtikrinti teisingą, kompetencija grįstą diplomatų skyrimo į pareigas, rotacijos, diplomatinių rangų suteikimo, pareiginės algos nustatymo sistemą, mažinti neproporcingą žemiausių ir aukščiausių diplomatinių pareigybių pareiginės algos skirtumą.

2. Atsižvelgiant į saugumo iššūkius, įstatymo lygmeniu nustatyti teisinį pagrindą vertinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – diplomatinės atstovybės) saugumą, užtikrinti didesnę Lietuvos atstovų užsienyje apsaugą, nustatyti papildomas skatinimo priemones ir garantijas dirbantiems diplomatinėse atstovybėse, veikiančiose aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje.

3. Išplėsti diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų, taip pat jų sutuoktinių ir kitų šeimos narių garantijas.

4. Nuosekliai tęsti diplomatinės tarnybos depolitizavimą, sudaryti sąlygas diplomatų pilietiškumui ir jį skatinti.

5. Užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą, atsižvelgiant ir į šiuo metu taikomą praktiką, taip pat suderinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas su Konstitucinio Teismo doktrina, atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatomis.

Kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 37⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau visi projektai kartu – įstatymų projektai), kurie parengti siekiant patikslinti atitinkamų įstatymų nuostatas taip, kad jos atitiktų teikiamu Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija), o Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 37⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – kartu su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai

Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai šiose reguliavimo srityse: diplomatų skyrimas į pareigas, rotacija, pareiginės algos nustatymas ir tarnybinės veiklos vertinimas, diplomatiniai rangai, diplomatinio paso išdavimas, diplomatinių atstovybių saugumas bei darbas aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse, garantijos diplomatinėse atstovybėse dirbantiems Lietuvos atstovams, taip pat jų sutuoktiniams ir kitiems šeimos nariams, diplomatų atestacijos komisijos (toliau – atestacijos komisija) veikla, diplomato sutarties sudarymas be konkurso, diplomatų pilietiškumo skatinimas, specialiųjų atašė sąvoka ir garantijos, diplomatų atsakomybė.

Diplomatų skyrimas į pareigas, rotacija, pareiginės algos nustatymas, priemokos ir tarnybinės veiklos vertinimas

Toliau nurodomos Įstatymo nuostatos, kurias Įstatymo projektu siūloma keisti, nes jos nepagrįstai varžo diplomatų skyrimą į pareigas ir pareiginės algos nustatymą, neužtikrina   diplomatų teisės į karjerą, mažina diplomatų motyvaciją ir diplomatinės tarnybos efektyvumą.

Įstatymo 1 priede žemiausioms diplomatų pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientai yra neproporcingai maži. Be to, Įstatyme nustatyta, kad priimant asmenį į diplomato pareigas jam nustatomas žemiausias atitinkamai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas. Jei diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir priimamas sprendimas perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas, pagal Įstatymą asmuo gali būti perkeltas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas. Įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficiento nustatymo ribojimas (ne mažiau kaip 0,5 didesnis ir ne daugiau kaip 1,5 didesnis) tais atvejais, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir diplomatui nustatoma didesnė pareiginė alga arba jis perkeliamas į aukštesnes pareigas, neskatina diplomatų siekti geresnių rezultatų.  Įstatyme nenustatoma galimybė diplomato tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai sudaryti jam diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planą.

Diplomatų teisė į karjerą nėra užtikrinama ir dėl to, kad po diplomato rotacijos diplomatinėje atstovybėje jo skyrimą į pareigas ministerijoje Įstatymas sieja ne su diplomato pareigomis, kurias jis ėjo diplomatinėje atstovybėje, o su pareigomis, iš kurių išvyko dirbti į diplomatinę atstovybę. Toks teisinis reguliavimas leidžia neatsižvelgti į diplomato darbą diplomatinėje atstovybėje skiriant jį į pareigas ministerijoje.

Taip pat Įstatymas nenustato pareigos skiriant diplomatą į pareigas pasibaigus jo laikino perkėlimo į kitas Lietuvos institucijas, delegavimo į tarptautines, ES ar užsienio valstybių institucijas laikotarpiui, bei skiriant į pareigas buvusį diplomatą, kuriam atkuriamas diplomato statusas, atsižvelgti į asmens eitas pareigas, kompetenciją, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos kitose institucijose, įstaigose, organizacijose, tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą.

Pagal Įstatymą, diplomatinėje atstovybėje dirbantis diplomatas esant tarnybinei būtinybei gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, taip pat ir atvejais, kai pirmojo paskyrimo vietoje neišdirbo 3 metų, bet bendras nuoseklaus darbo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai. Ši nuostata nemotyvuoja diplomatų, išdirbusių vienoje diplomatinėje atstovybėje 4 metus, vykti dirbti kitą diplomatinę atstovybę, nes joje galėtų dirbti tik 2 metus.

Įstatyme nenumatyta galimybė vykdant atranką į laisvas diplomato pareigas įvertinti ir kompetentingos institucijos išvadą apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurių galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas tam tikroje diplomatinėje atstovybėje.

Įstatymas nustato pagrindinius rotacijos principus, todėl tikslinga Įstatymu suteikti įgaliojimus užsienio reikalų ministrui patvirtinti diplomatų rotacijos tvarką. Tokia tvarka reikalinga tam, kad būtų galima aiškiai reglamentuoti rotacijos procedūras, nustatyti diplomatų rotacijos sąsajas su diplomato karjera, sukurti diplomatų motyvaciją skatinančią sistemą.

Įstatymas nenustato objektyvių kriterijų, kuriais remdamasis užsienio reikalų ministras nustato pareigybių, į kurias diplomatai gali būti perkeliami ar skiriami tik atrankos būdu sąrašą.

Įstatymas nenumato galimybės nustatyti daugiau nei 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą į aukštesnes pareigas skiriamiems, perkeliamiems ar laikinai perkeliamiems diplomatams, taip pat ir tiems, kurie skiriami į pareigas pasibaigus jų laikino perkėlimo į kitas Lietuvos institucijas ar delegavimo į tarptautines, ES ar užsienio valstybių institucijas laikotarpiui. Įstatymas nustato atvejus, kai perkeliamam ar atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas diplomatui nustatomas 0,5 mažesnis pareiginės algos koeficientas, nors jo perkėlimas ar skyrimas į žemesnes pareigas nėra nepatenkinamo tarnybinės veiklos vertinimo padarinys.

Įstatymas nustato, kad 5 metų terminas atkurti diplomato statusą netaikomas politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, taip pat diplomatų sutuoktiniams, išvykusiems kartu su į diplomatines atstovybes paskirtais ar į tarptautinę, ES ar užsienio valstybės instituciją deleguotais diplomatais,  buvusiems diplomatams, priimtiems dirbti į tarptautinę, ES ar užsienio valstybės instituciją, ir jų sutuoktiniams. Išimtis, pagal kurią 5 metų terminas netaikomas valstybės politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, nėra pagrįsta ir sudaro sąlygas politizuoti diplomatinę tarnybą. Įstatymas nenumato galimybės atkurti diplomato statusą  netaikant 5 metų termino esant tarnybinei būtinybei buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jei diplomato tarnybos sutartis nebuvo nutraukta dėl jų kaltės ar dėl to, kad asmuo išėjo iš diplomatinės tarnybos eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Be to, atkuriant diplomato statusą asmuo gali būti skiriamas tik į eitas, lygiavertes pareigas (paliekama jo turėta pareiginė alga) arba į žemesnes pareigas (taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą nei turėtas), bet ne į aukštesnes. Toks nelankstus teisinis reguliavimas nemotyvuoja grįžti į diplomatinę tarnybą buvusių kompetentingų diplomatų, kurie paliko diplomatinę tarnybą prieš daugiau kaip 5 metus ir sėkmingai dirba užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje.

Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis praktikoje nėra taikoma, Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai neapibrėžia kenksmingų, labai kenksmingų ir pavojingų sąlygų. Įstatyme nenustatytas teisinis pagrindas skirti priemoką už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, nors tokią priemoką nustato kiti specialieji įstatymai (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Valstybės kontrolės įstatymas, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, o Darbo kodekse įtvirtinta, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su mokamu normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis). Įstatyme nustatytas vienų metų maksimalus priemokų skyrimo terminas nepagrįstai riboja teisę gauti priemoką, kai faktiniai priemokos skyrimo pagrindai po vienų metų nėra išnykę. Įstatymas nustato nepagrįstą ribojimą, kad vienu metu gali būti skiriama arba priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, arba už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.

Diplomatiniai rangai

Įstatymas nustato diplomatinius rangus ir jų eiliškumą, diplomatinius rangus suteikiančius subjektus, diplomatinių rangų atėmimą. Tikslinga Įstatymu suteikti užsienio reikalų ministrui įgaliojimus tvirtinti diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarką, kuri reikalinga siekiant aiškiai reglamentuoti procedūras, nustatyti diplomatinių rangų sąsajas su diplomato karjera, sukurti diplomatų motyvaciją skatinančią sistemą. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad užsienio reikalų ministro suteikto diplomatinio rango pažeminimas yra viena iš tarnybinių nuobaudų, skiriamų už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įstatymas nustato bendrus principus visiems diplomatiniams rangams, išskyrus suteikiamus Respublikos Prezidento: nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo, jei diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, o pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos. Pastaroji nuostata (dėl rangų suteikimo pirma laiko) demotyvuoja tuos diplomatus, kurių diplomatinė veikla įvertinama labai gerai, bet jiems skiriamos kitos skatinimo priemonės.

Diplomatinių pasų išdavimas

Įstatymas nustato, kad diplomatinis pasas užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, gali būti išduotas karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Pabrėžtina, kad remiantis šia Įstatymo nuostata, diplomatinis pasas galės būti išduotas ir prekybos atstovams. Tokia galimybė nenumatyta diplomatinių atstovybių personalui, atliekančiam administracines technines ar aptarnavimo funkcijas, nors gali susiklostyti aplinkybės, kai tai yra būtina siekiant įgyvendinti Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus. Įstatymas nustato perteklinį neapibrėžtą vertinamojo pobūdžio reikalavimą, kad karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams diplomatiniai pasai išduodami tik išimtiniais atvejais. Įstatymas nenumato galimybės išduoti diplomatinius pasus tokių asmenų šeimos nariams, Užsienio reikalų ministerijos kancleriui. Nenumatyta galimybė diplomatinius pasus išduoti buvusiems pareigūnams, taip pat turintiems žemesnį nei pulkininko leitenanto ar komandoro laipsnį profesinės karo tarnybos kariams, paskirtiems atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėse karinėse arba gynybos institucijose, buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir priimtiems į pareigas tarptautinėje organizacijoje, kurios narė yra Lietuva, ar tokios organizacijos institucijoje, ES institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir ES valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje, kai tai būtina jų funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją ir siekiant maksimaliai užtikrinti minėtų asmenų saugumą bei sumažinti jų pažeidžiamumą, tikslinga Įstatyme nustatyti galimybę jiems išduoti diplomatinius pasus.

Diplomatinių atstovybių saugumo vertinimas, darbas  aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse

Įstatymo lygmeniu nėra reglamentuotas diplomatinių atstovybių saugumo vertinimas, Vyriausybė nėra įgaliota tvirtinti vertinimo metodikos, nustatyti diplomatinių atstovybių saugumą užtikrinančių priemonių. Įstatymas nenustato skatinimo priemonių diplomatams, dirbantiems aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse.

Taip pat Įstatymas nenustato papildomų garantijų Lietuvos atstovams, atšaukiamiems iš diplomatinės atstovybės anksčiau laiko, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, ir jų šeimos nariams. Pabrėžtina, kad pastaruoju metu dažnesni atvejai, kai Lietuvos atstovai yra atšaukiami iš užsienio valstybių pirma laiko, atsižvelgiant į priimančiųjų valstybių politiškai motyvuotus pranešimus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę. 

Garantijos diplomatinėse atstovybėse dirbantiems Lietuvos atstovams, jų sutuoktiniams ir kitiems šeimos nariams

Įstatymo 3 priede yra nurodyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientai, taikomi apskaičiuojant su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijas, mokamas diplomatinėse atstovybėse dirbantiems diplomatams ir kitiems valstybės tarnautojams. Visus kitus Įstatyme numatytų kompensacijų, koeficientų ir išmokų dydžius ir (ar) limitus (išskyrus pareiginės algos ir priedo už diplomatinį rangą koeficientus) nustato Vyriausybė. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir lankstumą, tikslinga Įstatymu įgalioti Vyriausybę nustatyti ir su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų dydžius.

Įstatyme nustatyta, kad iš valstybės biudžeto mokamų pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį sutuoktinis praleido užsienyje gyvendamas su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, dydis yra skaičiuojamas nuo diplomato 0,5 pareiginės algos. Tai nėra pakankama socialinė garantija sutuoktiniams, nes pagal Įstatymą rotacija diplomatams yra privaloma, o išvykdami kartu su diplomatu sutuoktiniai paprastai nutraukia darbo santykius ir netenka su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių viso dydžio būtų skaičiuojamos jų pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos.

Įstatymas nenustato galimybės mokėti Įstatyme numatytą kompensaciją sutuoktiniui išlaikyti užsienio valstybėje tiesiogiai diplomato sutuoktiniui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ši kompensacija  gali būti mokama tik pačiam diplomatui. Siekiant užtikrinti diplomatų sutuoktinių teises, siūlytina šį teisinį reguliavimą keisti. Įstatyme nustatyta galimybė apmokėti atitinkamos užsienio kalbos mokymosi išlaidas kartu su diplomatu į užsienio valstybę vykstančiam sutuoktiniui, bet tokia galimybė nenumatyta sutuoktiniui, kuris gyvena kartu su diplomatu užsienio valstybėje, taip pat ši garantija netaikoma valstybės tarnautojų sutuoktiniams.

Įstatyme nustatytas kompensacijos kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančiam vaikui išlaikyti diferencijavimas priklausomai nuo vaiko amžiaus: iki 6 metų – 0,2 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos;  jei vaikas yra 6 ir daugiau metų – 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Šis diferencijavimas nėra pagrįstas, nes kompensacijos paskirtis yra ir padengti vaiko išlaikymo užsienyje išlaidas, įskaitant ir ikimokyklinio bei mokyklinio ugdymo išlaidų dalį, mokamą paties diplomato lėšomis.

Įstatyme nustatyta, kad diplomatui mokamos kompensacijos kartu su diplomatinėje atstovybėje dirbančiu diplomatu gyvenančių vaikų ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidoms padengti, bet neįvardyta, kokios konkrečiai išlaidos turi būti kompensuojamos, kaip jos turi būti apskaičiuojamos, dėl to kyla sunkumų šias Įstatymo nuostatas taikant praktikoje. Be to, Įstatyme nėra nuostatų dėl kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančio vaiko priešmokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimo. Todėl tikslinga Įstatymą papildyti atitinkamomis nuostatomis dėl priešmokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimo, Įstatymu suteikti užsienio reikalų ministrui įgaliojimus nustatyti kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką, taip pat numatyti galimybę išlaidas ne tik kompensuoti, bet ir apmokėti.

Įstatymas nustato, kad apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvą (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, jei diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidas. Kita vertus, nenustatoma, kad šios išlaidos gali būti ne tik apmokėtos, bet ir kompensuotos. Trūksta aiškaus teisinio reguliavimo dėl persikėlimo išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo tais atvejais, kai diplomato tarnybos sutartis nutraukiama ar terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia ar nutraukiama su diplomatinėje atstovybėje dirbusiu diplomatu, taip pat diplomatinėje atstovybėje dirbusio diplomato mirties ar žūties atveju. Įstatymas nenustato pakankamai garantijų užsienio valstybėje reziduojantiems mirusio ar žuvusio diplomatinėje atstovybėje dirbusio diplomato šeimos nariams.

Įstatymas nustato, kad diplomatinėje atstovybėje dirbančiam diplomatui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Nenumatyta galimybė apmokėti ar kompensuoti diplomatų patiriamas privalomas su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas (pvz., už privalomas nekilnojamojo turto agentūrų paslaugas, už privalomą gyvenamųjų patalpų būklės įvertinimą, už privalomą gyvenamųjų patalpų rezervavimą, nuomos sutarties registraciją ir pan., t. y. už tai, be ko neįmanoma sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties). Šias išlaidas darbuotojai apmoka iš asmeninių lėšų, nors nuomos sutarties sudarymo priežastis ‒ dėl rotacijos pasikeitusi gyvenamoji vieta.

Įstatyme nenustatyta galimybė diplomatinių atstovybių darbuotojams kompensuoti ar apmokėti važiavimo tarnybos tikslais viešuoju transportu išlaidų, nors diplomatinėse atstovybėse esančių tarnybinių automobilių paprastai nepakanka užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą.

Įstatyme neaptarti atvejai, kai dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių (pvz., pandemijos atveju) diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai neturi galimybės pasinaudoti teise į vieną per metus apmokamą ar kompensuojamą kelionę į Lietuvą ir atgal (o kartu negyvenantys šeimos nariai – kelionę į užsienio valstybę, kurioje dirba diplomatas, ir atgal į Lietuvą). 

Atestacijos komisija

Pagal Įstatymą, atestacijos komisijos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Tokia plati Įstatymo suteikiama diskrecija kelia riziką, kad atestacijos komisija, kuriai pavesta svarstyti rotacijų, skyrimo į pareigas ir kitus diplomatams svarbius klausimus, gali priimti politiškai motyvuotus ir neobjektyvius sprendimus. Įstatymas nepakankamai apibrėžia atestacijos komisijos kompetenciją.

Diplomato tarnybos sutarties sudarymas be konkurso

Įstatymas numato galimybę be konkurso sudaryti diplomato tarnybos sutartis su asmeniu, Prezidento paskirtu diplomatiniu atstovu, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, taip pat su asmenimis, kurie eina su užsienio politikos įgyvendinimu susijusias pareigas Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ir su kuriais buvo sudarytos terminuotos diplomato tarnybos sutartys. Diplomato tarnybos sutarčių sudarymas be konkurso demotyvuoja karjeros diplomatus, mažina pasitikėjimą diplomatine tarnyba. Siūlytina šių nuostatų atsisakyti, taip panaikinant visas „įdiplomatinimo“ be konkurso galimybes.

Savanorystė

Įstatyme nenustatyta galimybė diplomatams, gavusiems tiesioginio vadovo sutikimą, atlikti savanorišką veiklą, užtikrinant jiems einamas pareigas ir nustatytą darbo užmokestį.

Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“, įtvirtinta Lietuvos Respublikos specialiojo atašė sąvoka. Tačiau Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Specialiųjų atašė, dirbančių pagal darbo sutartis, socialinės garantijos nustatytos ne įstatymo lygmeniu, o Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 13 punkte apibrėžiant vieno iš pagrindinių diplomato veiklos ir tarnybinės etikos principų – teisingumo  principo turinį, numatytas baigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas. Šios Įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos dėl Konstitucijoje įtvirtinto nebaigtinio diskriminacijos pagrindų sąrašo (inter alia šio Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. KT100-N6/2020) ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų.

Įstatymo nuostatos dėl skyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas neatitinka Vyriausybės įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, pagal kurias ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Įstatymas nustato Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareiginę algą, nors visų kitų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginę algą nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

Įstatymas neapibrėžia tarnybinio nusižengimo, mažareikšmio tarnybinio nusižengimo, asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių. 

Šiuo metu gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų, taip pat gyvenimo lygio vietos koeficientų sudedamųjų dalių ‒ bazinių ir motyvacinių koeficientų dydžiai patvirtinti ir jų taikymas nustatytas Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Šie įgaliojimai Vyriausybei turi būti suteikti Įstatymu. Įstatymas diplomatiniam atstovui suteikiamas gyvenamąsias patalpas (rezidenciją) ir jų nuomos metų išlaidų normą sieja su diplomatinio atstovo šeimos narių skaičiumi. Toks teisinis reguliavimas nėra tinkamas, nes riboja diplomatinių atstovybių galimybes sudaryti finansiškai valstybei naudingesnes ilgalaikes rezidencijų nuomos sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą, diplomatinių atstovybių patalpos yra specialios paskirties turtas, naudojamas specialiems tikslams. Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės patalpoms priskiriamos ir diplomatinės atstovybės vadovo rezidencija. Diplomatinių atstovybių įsigijimo ir nuomos tvarką nustato Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Trūksta specialaus diplomatinių atstovybių ir rezidencijų patalpų įsigijimo ir nuomos tvarkos teisinio reguliavimo, įgalinančio atsižvelgti į diplomatinių atstovybių ir rezidencijų specifiką (joms taikomi imunitetai pagal tarptautinę teisę, keliami valstybės reprezentavimo ir saugumo reikalavimai, patalpų pardavėjai ir nuomotojai užsienio valstybėse nėra suinteresuoti laikytis minėtojo Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, kurio nuostatos visų pirma pritaikytos Lietuvoje esančio turto įsigijimui ir nuomai, todėl Lietuva dažnai pralaimi konkuruodama dėl palankiausių ir operatyviausių įsigijimo ar nuomos sprendimų, ilgalaikių sutarčių sudarymo (tai itin aktualu Briuselyje, Vašingtone, Niujorke, Paryžiuje, Londone, Ženevoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose į diplomatinėms atstovybėms ir rezidencijoms tinkamas patalpas pretenduoja kelios ar keliolika valstybių).

Įstatyme įtvirtinta teisiškai nekorektiška ir klaidinama, bei praktikoje netaikoma nuostata, kad nuo diplomato grąžinimo iš darbo diplomatinėje atstovybėje dienos iki jo paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba kitoje diplomatinėje atstovybėje dienos, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį, jam mokama tokio paties dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki grąžinimo dienos, ir priedas už diplomatinį rangą.

Trūksta aiškaus ir nuoseklaus teisinio reguliavimo dėl diplomatinio atstovo pareigų diplomatinėje atstovybėje pavadinimo, dėl diplomatų, perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas kitose valstybės institucijose, tarnybinės veiklos einant karjeros valstybės tarnautojų pareigas vertinimo, dėl diplomato skatinimo priemonių įgyvendinimo, dėl kompensacijų mokėjimo diplomatinėse atstovybėse dirbantiems sutuoktiniams diplomatams  ir kitais klausimais. 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

1 uždavinys. Užtikrinti teisingą, kompetencija grįstą diplomatų skyrimo į pareigas, rotacijos, diplomatinių rangų suteikimo, pareiginės algos nustatymo sistemą, mažinti neproporcingą žemiausių ir aukščiausių diplomato pareigybių pareiginės algos skirtumą.

Siekiant didinti diplomatinės tarnybos patrauklumą, Įstatymo projektu siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus žemiausioms ir vidutinio lygmens diplomato pareigybėms, taip sumažinant disbalansą tarp pareigybių. Be to, numatoma atsisakyti Įstatymo nuostatų, pagal kurias diplomatas, kuris skiriamas į aukštesnes pareigas jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skiriamas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas. Šiuo siūlomu pakeitimu siekiama sudaryti žemiausias diplomatų pareigas einantiems labai gerai dirbantiems diplomatams greitesnės karjeros galimybes. Diplomatinėje tarnyboje, palyginti su valstybės tarnyba, yra kelis kartus daugiau žemų pareigybių (žemiausią atašė pareigybę nuo skyriaus vedėjo skiria net penkios pareigybės). Atkreiptinas dėmesys, kad absoliuti dauguma aukštų diplomato pareigybių yra pareigybės, į kurias perkėlimas galimas tik atrankos būdu, t. y. į jas diplomato nebūtų galima perkelti vien jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Į kurias konkrečias pareigas būtų siūloma perkelti, svarstytų ir rekomendaciją teiktų atestacijos komisija, kaip ir kitais tarnybinės veiklos įvertinimo labai gerai atvejais, įvertinusi atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, diplomato kvalifikaciją, gebėjimus vykdyti funkcijas ir pasiektus rezultatus. Pabrėžtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, pagal kurias karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai viena iš įstatymo nustatytų galimų pasekmių ‒ to valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Įstatymo projekte atsisakoma nuostatos, kad priimant į diplomato pareigas nustatomas žemiausias pareiginės algos koeficientas, ir siūloma nustatyti, kad priimant asmenį į diplomato pareigas pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

Siekiant skatinti diplomatus siekti geresnių rezultatų, siūloma atsisakyti Įstatyme numatytų ribojimų ir nustatyti, kad diplomato veiklą įvertinus labai gerai ir nustatant jam didesnę pareiginę algą ar skiriant jį į aukštesnes pareigas jam nustatomas ne mažiau kaip 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas. Taip pat siūloma sudaryti diplomatams tokias pačias galimybes gerinti savo veiklą, kokias turi valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, t. y. nustatyti, kad diplomato tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai atestacijos komisijos siūlymu, užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas.  Atestacijos komisija, kaip minėta, yra Įstatymu įgaliota svarstyti diplomatų tarnybinės veiklos vertinimą, ji vertina diplomatų kvalifikaciją, gebėjimus vykdyti funkcijas ir pasiektus rezultatus.

Kartu pertvarkomos Įstatymo priede nustatytos diplomatų pareigybių grupės, siekiant užtikrinti pareigų diplomatinėse atstovybėse ir ministerijoje balansą, įtraukti į pareigybių sąrašą ambasadoriaus, reziduojančio Lietuvoje, pareigybę, iš sąrašo išbraukti Užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigybę, kurios pareiginės algos koeficientas yra nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme. Siūloma neatsisakyti ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybės, bet nustatyti, kad į šią pareigybę diplomatas gali būti skiriamas tik atrankos būdu ir kad ši pareigybė gali būti tik struktūrinio padalinio sudėtyje. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatyme įvardinti baigtinį pareigų, į kurias diplomatai perkeliami ar skiriami tik atrankos būdu, sąrašą (politikos direktorius, generalinis inspektorius, ambasadorius ypatingiems pavedimams, generalinis konsulas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, padalinio vadovas ir padalinio vadovo pavaduotojas), atsisakant užsienio ministro neribotos diskrecijos šiuo klausimu.

Įstatymo projektu aiškiai įtvirtinama, kad diplomatiniu atstovu paskirto diplomato pareigybė yra ambasadorius, nepriklausomai nuo to, kokios sąvokos jį skiriant būtų pavartotos Vyriausybės ir Respublikos Prezidento teisės aktuose (pvz., nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius ir (arba) nuolatinis atstovas).

Užtikrinant diplomatų teisę į karjerą siūloma nustatyti, kad po rotacijos diplomatinėje atstovybėje diplomatas skiriamas į ne žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, t. y. pareigas ministerijoje sieti su pareigomis, kurias diplomatas ėjo diplomatinėje atstovybėje, o ne su pareigomis, iš kurių išvyko dirbti į diplomatinę atstovybę. Pažymėtina, kad diplomatų rotacija į diplomatines atstovybes yra privaloma diplomatų nuoseklios karjeros dalis. Pagal Įstatymo 42 straipsnį, diplomatui rotacija yra privaloma. Diplomatinėje atstovybėje dirbančio diplomato tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai ir diplomatas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas toje pačioje diplomatinėje atstovybėje, todėl siekiant užtikrinti diplomatų teisę į karjerą ir karjeros tęstinumą būtina nustatyti, kad po darbo diplomatinėje atstovybėje diplomatas skiriamas į ne žemesnes nei jo eitos diplomatinėje atstovybėje, pareigas ministerijoje. Į aukštesnes pareigas nei diplomatinėje atstovybėje, diplomatas galėtų būti skiriamas tik tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu (Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais jis būtų skiriamas į lygiavertes toms, kurias jis ėjo diplomatinėje atstovybėje, pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra – į žemesnes pareigas.

Taip pat siūloma nustatyti pareigą atsižvelgti į eitas diplomato pareigas, kompetenciją, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir veiklos kitose institucijose, įstaigose, organizacijose, tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą, jei diplomatas yra skiriamas į pareigas pasibaigus jo laikino perkėlimo į kitas Lietuvos institucijas, delegavimo į tarptautines, ES ar užsienio valstybių institucijas laikotarpiui, taip pat atkuriant diplomato statusą buvusiam diplomatui.

Siūloma nustatyti patrauklesnį dvigubos rotacijos terminą ‒ iki 7 metų tais atvejais, kai bent vienas iš paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę.

Įstatymo projekte numatyta, kad vykdant atranką į laisvas diplomato pareigas atestacijos komisija vertina ne tik atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, bet ir kompetentingos institucijos išvadą apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurių galėtų kelti konkretaus kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, jei tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo dienos. Pabrėžtina, kad dėl nuolat besikeičiančios geopolitinės aplinkos ir dinamiškų tarptautinės politikos įvykių neįmanoma ir netikslinga Įstatyme nustatyti visų atvejų, kai galėtų kilti poreikis įvertinti galimas grėsmes ir rizikas nacionaliniam saugumui. Siūloma, kad įstatymų leidėjas suteiktų diskrecijos teisę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją užsienio reikalų ministrui, kuris vadovauja Užsienio reikalų ministerijai ir yra atsakingas už jam Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavestas valdymo sritis, tarp jų – ir už diplomatinę tarnybą. Užsienio reikalų ministras turi pareigą neviršydamas teisės aktų jam suteiktų įgaliojimų užtikrinti veiksmingą diplomatinės tarnybos organizavimą ir jos funkcijų vykdymą.

Įstatymo projekte numatoma sutrumpinti žemesniųjų diplomatinių rangų suteikimo terminus: trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus siūloma nuosekliai suteikti ne anksčiau kaip po 3 metų, o kitiems diplomatiniams rangams (išskyrus suteikiamus Respublikos Prezidento) palikti galioti bendrą taisyklę, kad jie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 4 metų. Numatoma atsisakyti nuostatos, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos. Siūloma nustatyti, kad nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteiktas tik skatinimo būdu ir tik dirbantiems aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinio rango suteikimo.

Įstatymo projektu siūloma suteikti užsienio reikalų ministrui įgaliojimus patvirtinti diplomatų rotacijos tvarką ir diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarką. Įstatymas nustato pagrindinius rotacijos principus, rangų eiliškumą, jų suteikimo maksimalius terminus ir rangus suteikiančius subjektus. Užsienio reikalų ministro patvirtintose diplomatų rotacijos ir diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarkose būtų aiškiai reglamentuotos procedūros, nustatytos diplomatų rotacijos ir diplomatinių rangų sąsajos su diplomato karjera, sukurta diplomatų motyvaciją skatinanti sistema. Diplomatinio rango pažeminimui, kuris pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra laikomas viena iš tarnybinių nuobaudų, skiriamų už tarnybinius nusižengimus, taikoma Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Numatoma atsisakyti ribojimo, kad atkuriantis diplomato statusą asmuo gali būti skiriamas tik į eitas, lygiavertes ar žemesnes pareigas, bet ne į aukštesnes. Be to, nustatoma galimybė atkurti diplomato statusą netaikant 5 metų termino, esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jei diplomato tarnybos sutartis nebuvo nutraukta dėl jų kaltės ar dėl to, kad asmuo išėjo iš diplomatinės tarnybos į valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Siūloma nustatyti pareigą atkuriant diplomato statusą atsižvelgti į eitas diplomato pareigas, kompetenciją, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir veiklos kitose institucijose, įstaigose, organizacijose, tarptautinėse ir ES institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą. Tuo būdu būtų sudarytos sąlygos susigrąžinti į diplomatinę tarnybą užsienio politikos srities profesionalus.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti lankstesnę ir teisingesnę pareiginės algos nustatymo sistemą, leidžiančią atsižvelgti į diplomato pareigas,  kompetenciją, pasiektus rezultatus, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir jo veiklos kitose institucijose vertinimą. Siūloma atsisakyti ribojimų ir įtvirtinti, kad priimant asmenį į diplomato pareigas pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, kompetenciją ir darbo patirtį, taip pat numatyti galimybę nustatyti daugiau negu 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą (neviršijant pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, koeficientų intervalo ribų) skiriamiems, perkeliamiems ar laikinai perkeliamiems į aukštesnes pareigas diplomatams, taip pat ir tiems, kurie skiriami į pareigas pasibaigus jų laikino perkėlimo į kitas Lietuvos institucijas ar delegavimo į tarptautines, ES ar užsienio valstybių institucijas laikotarpiui. Kartu įtvirtinama garantija, kad skiriant diplomatą į eitas, skiriant ar perkeliant į lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatomas iki paskyrimo ar perkėlimo nustatytas koeficientas, neperžengiantis pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervalo ribų. Atkuriant diplomato statusą nustatomas pareiginės algos koeficientas pareigybės, į kurią skiriama, neperžengiantis koeficientų intervalo ribų, bet ne mažesnis nei iki diplomato sutarties nutraukimo nustatytas koeficientas. Siekiant didinti diplomatų motyvaciją siekti geresnių rezultatų, siūloma atsisakyti Įstatyme numatytų ribojimų ir nustatyti, kad diplomato veiklą įvertinus labai gerai ir nustatant jam didesnę pareiginę algą arba skiriant jį į aukštesnes pareigas jam nustatomas ne mažiau kaip 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, kurios teisės aktuose nėra apibrėžtos, ir nustatyti galimybę mokėti iki 20 procentų diplomato pareiginės algos dydžio priemoką už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Taip pat siūloma atsisakyti maksimalaus vienų metų priemokų mokėjimo termino ir apribojimo, kad vienu metu gali būti skiriama arba priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, ir sieti priemokų mokėjimą su jų skyrimo faktinių pagrindų buvimu, nes dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo priemokų skyrimo pagrindai gali nesibaigti po vienų metų, be to abu pagrindai gali būti aktualūs vienu metu (jei diplomatas vienu metu pavaduoja kitą diplomatą ir atlieka papildomas funkcijas). Šis teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), taip pat kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams (vidaus tarnybos sistemos, žvalgybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės kontrolės pareigūnams) taikomą atitinkamą teisinį reguliavimą.

2 uždavinys. Atsižvelgiant į saugumo iššūkius, įstatymo lygmeniu nustatyti teisinį pagrindą vertinti diplomatinių atstovybių saugumą, užtikrinti didesnę Lietuvos atstovų užsienyje apsaugą, nustatyti papildomas skatinimo priemones ir garantijas dirbantiems diplomatinėse atstovybėse, veikiančiose aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje.

Įstatymo projektu siūloma įstatymo lygmeniu įtvirtinti diplomatinių atstovybių saugumo vertinimą – nustatyti, kad diplomatinių atstovybių saugumą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką vertina tarpinstitucinė diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo darbo grupė, kurios sudėtį nustato Vyriausybė, o personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina užsienio reikalų ministras. Siūloma Įstatymu įgalioti Vyriausybę nustatyti priemones, skirtas užtikrinti diplomatinių atstovybių saugumą, atsižvelgiant į tai, kokio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje jos veikia. Atlikus saugumo vertinimą, diplomatinės atstovybės užsienio reikalų ministro įsakymu būtų priskirtos veikiančioms aukšto, vidutinio arba žemo grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje.

Siekiant užtikrinti maksimalią Lietuvos atstovų apsaugą ir sumažinti jų pažeidžiamumą, siūloma išplėsti asmenų, kuriems gali būti išduotas diplomatinis pasas, ratą:

1) siūloma nustatyti, kad diplomatinis pasas užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, gali būti išduotas ne tik karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams, bet ir buvusiems pareigūnams, taip pat diplomatinių atstovybių personalui, atliekančiam administracines-technines ir aptarnavimo funkcijas, kartu siūloma atsisakyti perteklinio ir neapibrėžto išimtinio atvejo reikalavimo,

2) įtvirtinama galimybė diplomatinius pasus išduoti minėtų asmenų  šeimos nariams,

3) nustatoma, kad diplomatinis pasas išduodamas Užsienio reikalų ministerijos kancleriui,

4) nustatoma, kad užsienio reikalų ministro sprendimu esant asmens motyvuotam prašymui diplomatinis pasas išduodamas buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir priimtiems dirbti į pareigas tarptautinėje organizacijoje, kurios narė yra Lietuva, ar tokios organizacijos institucijoje, ES institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir ES valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti,

5) nustatoma, kad diplomatinis pasas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro prašymu išduodamas visiems karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje atliekantiems profesinės karo tarnybos kariams (ne tik tiems, kurie turi ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto arba komandoro laipsnį).

Įstatymo projekte numatytos šios skatinimo priemonės ir garantijos diplomatams, dirbantiems aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse:

1) nustatoma galimybė skatinimo būdu suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko, bet ne anksčiau kaip po 1 metų nuo turimo rango suteikimo (tai būtų vienintelė galimybė suteikti diplomatinį rangą anksčiau laiko),

2) nustatoma galimybė suteikti iki 10 (bet ne daugiau kaip 20 per metus) papildomų mokamų laisvų dienų,

3) nustatomas patrauklesnis bendro nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse terminas ‒ iki 7 metų (vietoj šiuo metu galiojančio bendro termino iki 6 metų), jei bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę,

4) Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 9 straipsnyje nustatyta, kad priimančioji valstybė, neprivalėdama motyvuoti savo sprendimo, gali bet kuriuo metu pranešti atstovaujamajai valstybei, kad atstovybės vadovas arba bet kuris atstovybės diplomatinio personalo narys yra nepageidaujamas arba kad bet kuris kitas atstovybės personalo narys yra nepriimtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji valstybė privalo atitinkamai atšaukti tokį asmenį arba atleisti jį iš pareigų atstovybėje. Panašios nuostatos yra įtvirtintos ir Konvencijos dėl specialiųjų misijų 12 straipsnyje. Pagal Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 11 straipsnį, priimančioji valstybė gali pasiūlyti, kad atstovybės personalo dydis neviršytų tokių ribų, kokias ji laiko pagrįstomis ir įprastomis, atsižvelgiant į priimančiojoje valstybėje susiklosčiusias aplinkybes ir sąlygas bei į konkrečios atstovybės poreikius. Atsižvelgiant į padažnėjusį šių kraštutinių priemonių, pagrįstų politiniais motyvais, taikymą Lietuvos atstovų atžvilgiu, siūloma nustatyti garantijas atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą iš tarnybos užsienyje atšaukiamiems Lietuvos atstovams (diplomatams, karjeros valstybės tarnautojams, profesinės karo tarnybos kariams ir žvalgybos pareigūnams) ir jų šeimos nariams ‒ nustatyti teisinį pagrindą visiškai ar iš dalies apmokėti ar kompensuoti atšaukto Lietuvos atstovo vaikų, įvaikių, taip pat vaikų, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas Lietuvos atstovas, mokymosi išlaidas užsienio valstybėje (jeigu jie lieka joje reziduoti po Lietuvos atstovo atšaukimo) arba Lietuvoje (jeigu jie grįžta į Lietuvą ir nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos), bei po Lietuvos atstovo atšaukimo likusiems užsienio valstybėje šeimos nariams taikyti Įstatyme šeimos nariams nustatytas garantijas (dėl kompensacijų sutuoktiniui ir vaikams išlaikyti, sveikatos draudimo, pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo, išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, persikėlimo išlaidų), kol vaikai įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos. Jeigu atšauktas Lietuvos atstovas yra skiriamas ar perkeliamas į pareigas kitoje diplomatinėje atstovybėje, minėtos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo ar perkėlimo į pareigas dienos. Kiekvieno Lietuvos atstovo atšaukimo atvejis turi būti įvertintas individualiai, išnagrinėjus visas priimančiosios valstybės pranešimo ir Lietuvos atstovo atšaukimo aplinkybes, todėl siūloma nustatyti, kad minėtos garantijos būtų taikomos tik užsienio reikalų ministro ar atitinkamai kitos institucijos vadovo (jeigu atšaukiamas kitos institucijos atstovas) sprendimu ir nustatyta tvarka.

3 uždavinys. Išplėsti diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų, taip pat jų sutuoktinių ir kitų šeimos narių garantijas.

Siūloma įgalioti Vyriausybę nustatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų dydžius ir pripažinti netekusiu galios Įstatymo 3 priedą. Taip būtų užtikrintas lankstesnis, veiksmingesnis bei nuoseklesnis teisinis reguliavimas (Vyriausybė nustato visus kitus Įstatyme numatytų kompensacijų, koeficientų ir išmokų dydžius ir (ar) limitus, išskyrus pareiginės algos ir priedo už diplomatinį rangą koeficientus).

Įstatymų projektais siūloma padidinti pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas už sutuoktinius ‒ siūloma jas skaičiuoti nuo diplomato ar karjeros valstybės tarnautojo viso darbo užmokesčio, profesinės karo tarnybos kario visos pareiginės algos ir žvalgybos pareigūno viso tarnybinio atlyginimo, o ne nuo 0,5 pareiginės algos ar tarnybinio atlyginimo, kaip yra nustatyta galiojančiuose įstatymuose.

Įtvirtinama galimybė, esant sutuoktinio prašymui, Įstatyme numatytą kompensaciją sutuoktiniui išlaikyti užsienio valstybėje mokėti tiesiogiai sutuoktiniui. Taigi Įstatymas suteiktų diplomato sutuoktiniui teisę pasirinkti, ar kompensacija būtų mokama tiesiogiai jam, ar diplomatui (gali susiklostyti įvairių aplinkybių dėl bankų užsienio valstybėse paslaugų sąlygų ir įkainių, dėl šeimos finansinių įsipareigojimų, dėl kurių gali būti parankesnis vienas ar kitas variantas). Siūloma nustatyti galimybę padengti sutuoktinio užsienio kalbos mokymosi išlaidas ne tik prieš išvykstant, bet ir išvykus su į užsienio valstybę paskirtu dirbti diplomatu. Šias garantijas siūloma taikyti ir diplomatinėse atstovybėse dirbančių valstybės tarnautojų sutuoktiniams.

Siūloma atsisakyti nepagrįsto kompensacijos kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančiam vaikui išlaikyti diferencijavimo pagal vaiko amžių ir nustatyti, kad nepriklausomai nuo kartu su diplomatu gyvenančio vaiko amžiaus diplomatui mokama 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusios kompensacijos.

Siekiant spręsti praktikoje kylančius klausimus dėl kartu su diplomatinėje atstovybėje dirbančiu diplomatu gyvenančių vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų padengimo, siūloma Įstatymą papildyti nuostatomis dėl priešmokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimo, Įstatymu suteikti įgaliojimus užsienio reikalų ministrui nustatyti kompensuojamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką, numatyti galimybę išlaidas ne tik kompensuoti, bet ir apmokėti. Vyriausybė nustatytų ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų kompensuojamas ar apmokamas dalis.

Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad apmokamos arba kompensuojamos ir buvusio diplomato bei jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvą išlaidos tais atvejais, kai diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta ar terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta su diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbusiu diplomatu ir buvęs diplomatas ir jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvą per 2 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo.

Taip pat siūloma nustatyti, kad persikėlimo iš Lietuvos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvą ar kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą išlaidos gali būti ne tik apmokamos (jei persikėlimą organizuoja ir jo išlaidas apmoka atitinkama institucija), bet ir kompensuojamos (jei persikėlimą organizuoja ir jo išlaidas apmoka pats asmuo, o atitinkama institucija kompensuoja jo patirtas išlaidas).

Įstatymo projektu siekiama nustatyti papildomų garantijų sutuoktiniui ir kitiems šeimos nariams diplomato mirties ar žūties atveju – įtvirtinamas teisinis pagrindas apmokėti arba kompensuoti žuvusio ar mirusio asmens asmeninio krovinio gabenimo į Lietuvą išlaidas, jo šeimos narių persikėlimo į Lietuvą išlaidas (neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jei jie į Lietuvą persikelia per 3 mėnesius nuo Lietuvos atstovo mirties ar žūties dienos, taip pat iki jų persikėlimo į Lietuvą, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo Lietuvos atstovo mirties ar žūties dienos toliau taikyti Įstatyme nustatytas garantijas dėl kompensacijų išlaikyti šeimos narius užsienio valstybėje, kompensacijų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidoms padengti, dėl šeimos narių sveikatos draudimo, sutuoktinio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo, dėl išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidų kompensacijos.

Kadangi Lietuvos atstovai užsienio valstybėse patiria ne tik gyvenamųjų patalpų nuomos, bet ir su nuomos sutarties sudarymu susijusių kitų išlaidų (pvz., privalomų nekilnojamojo turto agentūrų paslaugų, privalomo gyvenamųjų patalpų būklės įvertinimo, privalomos gyvenamųjų patalpų rezervacijos, nuomos sutarties registracijos ir pan.), siūloma Įstatyme nustatyti teisinį pagrindą apmokėti arba kompensuoti su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas.

Diplomatinės atstovybės paprastai turi nedaug tarnybinių automobilių, jų nepakanka užtikrinti tinkamą diplomatinės atstovybės funkcijų vykdymą (pvz., jei keliems atstovybės darbuotojams vienu metu būtina vykti skirtingais adresais). Siūloma Įstatyme įtvirtinti galimybę diplomatinių atstovybių darbuotojams kompensuoti ar apmokėti važiavimo tarnybos tikslais viešuoju transportu išlaidas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad jei dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių (pvz., pandemijos atveju) diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai neturi galimybės pasinaudoti teise į vieną per metus apmokamą ar kompensuojamą kelionę į Lietuvą ir atgal (kartu negyvenantys šeimos nariai – į užsienio valstybę, kurioje dirba diplomatas, ir atgal į Lietuvą), esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams.

4 uždavinys. Nuosekliai tęsti diplomatinės tarnybos depolitizavimą, sudaryti sąlygas diplomatų pilietiškumui ir jį skatinti.

Siekiant užtikrinti atestacijos komisijos sprendimų depolitizavimą, objektyvumą ir skaidrumą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad daugiau nei pusę atestacijos komisijos sudaro diplomatai, ne mažiau nei vienas atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas, o į posėdžius stebėtojo teisėmis gali būti kviečiama ir nepriklausomų ekspertų. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad atestacijos komisija svarsto ir teikia rekomendacijas užsienio reikalų ministrui diplomatų karjeros klausimais.

Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Įstatymo nuostatų dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso su asmeniu, Prezidento paskirtu diplomatiniu atstovu, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Taip pat siūloma atsisakyti Įstatymo nuostatų dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo su asmenimis, kurie eina su užsienio politikos įgyvendinimu susijusias pareigas Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ir atitinkamai siūloma atsisakyti nuostatų dėl neterminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo be konkurso su šiais asmenimis. Tuo būtų panaikintos „įdiplomatinimo“ be konkurso, demotyvuojančio karjeros diplomatus ir mažinančio pasitikėjimą diplomatine tarnyba, galimybės.

Siūloma atsisakyti nepagrįstos ir sudarančios sąlygas politizuoti diplomatinę tarnybą Įstatyme nustatytos išimties valstybės politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, pagal kurią šiems asmenims netaikomas 5 metų terminas atkurti diplomato statusą. Siūloma aiškiai nustatyti, kad bendras 5 metų terminas atkurti diplomato statusą galioja ir buvusiems diplomatams, kurie nutraukė diplomato tarnybos sutartis ir tapo valstybės politikais ar buvo paskirti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigas. Siekiant užtikrinti buvusių diplomatų – valstybės politikų ir buvusių diplomatų ‒ politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų, kurie diplomato tarnybos sutartis nutraukė iki Įstatymo projekto įsigaliojimo, teisėtus lūkesčius, nustatoma, kad jiems 5 metų terminas atkurti diplomato statusą skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Siūloma palikti Įstatyme nustatytas pagrįstas išimtis, pagal kurias 5 metų terminas atkurti diplomato statusą netaikomas diplomatų sutuoktiniams, išvykusiems kartu su į diplomatines atstovybes paskirtais ar į tarptautinę, ES ar užsienio valstybės instituciją deleguotais diplomatais,  buvusiems diplomatams, priimtiems dirbti į tarptautinę, ES ar užsienio valstybės instituciją, ir jų sutuoktiniams.

Siekiant didinti diplomatinės tarnybos patrauklumą jauniems asmenims, skatinti diplomatų pilietiškumą ir sudaryti sąlygas, kilus nenumatytoms situacijoms, efektyviai laikinai paremti kitas institucijas, kurioms trūksta žmogiškųjų resursų, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti diplomato teisę, gavus tiesioginio vadovo sutikimą, iki vienos darbo dienos per mėnesį atlikti savanorišką veiklą, garantuojant einamas pareigas ir nustatytą darbo užmokestį. 

5 uždavinys. Užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą, atsižvelgiant ir į šiuo metu taikomą praktiką, suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatas su Konstitucinio Teismo doktrina, atitinkamomis  Valstybės tarnybos įstatymo ir Vyriausybės įstatymo nuostatomis.

Įstatymo projektu nustatomas Lietuvos Respublikos specialiojo atašė sąvokos apibrėžimas. Tuo užtikrinama Įstatymo atitiktis iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančiam reikalavimui paisyti teisės aktų hierarchijos, pagal kurį įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Specialiojo atašė sąvoka yra aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Ją apibrėžiant aiškiai nustatomi atvejai, kada specialiuoju atašė gali būti ne valstybės tarnautojas (diplomatinėje atstovybėje dirbantis Lietuvos banko tarnautojas arba, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką). Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą „Dėl pedagogų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reguliavimo“, įstatymo lygmeniu įtvirtinamos pagal darbo sutartis dirbančių specialiųjų atašė socialinės garantijos.

Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinto vieno iš pagrindinių diplomato veiklos ir tarnybinės etikos principų – teisingumo principo – turinio apibrėžimą papildyti nediskriminavimo pilietybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės pagrindais bei nustatyti nebaigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą, taip suderinant šias Įstatymo nuostatas su Konstitucinio Teismo doktrina dėl Konstitucijoje įtvirtinto nebaigtinio diskriminavimo pagrindų sąrašo (inter alia šio Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. KT100-N6/2020) ir Lygių galimybių įstatymu.

Įstatymo projekte numatytais pakeitimais dėl Užsienio reikalų ministerijos kanclerio siekiama suderinti Įstatymo nuostatas su Vyriausybės įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu, pagal kuriuos ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Įstatymą papildyti nuostata, kad diplomatams, perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas kitose valstybės institucijose, taikomos ir mutatis mutandis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taigi jų tarnybinės veiklos einant karjeros valstybės tarnautojų pareigas vertinimą atlieka institucija, į kurią jie yra laikinai perkelti, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 

Įstatymo nuostatų dėl diplomatų atsakomybės, tarnybinių nuobaudų ir tarnybinio nusižengimų tyrimo pakeitimais siekiama šias nuostatas suderinti su 2020 m. birželio 25 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-3136 ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktas rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, taip pat siūloma nustatyti, kokios veikos yra laikomos tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu.

Įstatymo projektu siūloma suteikti Vyriausybei aiškius įgaliojimus patvirtinti gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, aiškiai nustatyti, kad gyvenimo lygio vietos koeficientą sudaro bazinis ir motyvacinis koeficientai, kurių dydžius tvirtina Vyriausybė (šiuo metu šie koeficientai yra patvirtinti Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“) ir aiškiai reglamentuoti šių koeficientų taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių  diplomatinės atstovybės patalpos apibrėžiamos kaip atstovybės tikslams naudojami pastatai arba jų dalys, įskaitant atstovybės vadovo rezidenciją, ir jiems priklausantys žemės sklypai, nepriklausomai nuo to, kieno tai yra nuosavybė, taip pat į tai, kad diplomatinio atstovo rezidencija naudojama ir valstybės reprezentacijai, bei siekiant sudaryti teisines galimybes diplomatinėms atstovybėms sudaryti ilgalaikės rezidencijų nuomos sutartis, kurios yra valstybei ekonomiškai palankesnės negu trumpalaikės ir susietos su diplomatinio atstovo kadencija, siūloma diplomatiniam atstovui suteikiamos rezidencijos, jos nuomos metų išlaidų normos nesieti su diplomatinio atstovo šeimos narių skaičiumi. Pabrėžtina, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą diplomatinių atstovybių patalpos yra specialios paskirties turtas, naudojamas specialiems tikslams. Šio turto nuomos ir įsigijimo tvarka turėtų būti nustatoma pagal specialų teisinį reguliavimą, įgalinantį atsižvelgti į diplomatinių atstovybių ir rezidencijų specifiką: joms taikomi imunitetai pagal tarptautinę teisę, joms keliami valstybės reprezentavimo ir saugumo reikalavimai, patalpų pardavėjai ir nuomotojai užsienio valstybėse nėra suinteresuoti laikytis Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, kurio nuostatos visų pirma pritaikytos Lietuvoje esančio turto įsigijimui ir nuomai, todėl Lietuva dažnai pralaimi konkuruodama dėl palankiausių ir operatyviausių įsigijimo ar nuomos sprendimų, ilgalaikių sutarčių sudarymo. Tai itin aktualu didžiuosiuose pasaulio miestuose, kuriuose į diplomatinėms atstovybėms ir rezidencijoms tinkamas patalpas pretenduoja kelios ar keliolika valstybių. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad diplomatinių atstovybių ir rezidencijų patalpų nuomos ir įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką ir į Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją, siūloma nustatyti, kad diplomatinio paso pavyzdį tvirtina užsienio reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru. Atsižvelgiant į užsienio šalių diplomatinių pasų įrašų praktiką, siekiama atsisakyti perteklinio diplomatinio paso išdavimo pagrindo aprašymo diplomatiniame pase ir leisti diplomatiniame pase daryti įrašus, kurie būtų pakankami diplomatinio paso išdavimo pagrindui nurodyti, tačiau paliekantys galimybę nenurodyti konkrečių paso turėtojo pareigų, jei tai galėtų sukelti kliūčių diplomatinio paso turėtojui vykdyti tarnybines pareigas.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti vyriausiojo specialiojo kurjerio pareigybę, tai leistų numatyti ir papildomas funkcijas, kurioms atlikti reikia aukštesnės kvalifikacijos, pasikeitus Specialiosios tranzito schemos darbo tvarkai, atsisakius diplomatų darbo traukiniuose. Vyriausieji specialieji kurjeriai koordinuotų komandos, vykdančios Specialiosios tranzito schemos funkcijas traukinyje, darbą ir būtų papildomai atsakingi už naujų darbuotojų bei Specialiosios tranzito schemos rezervo darbuotojų mokymą, klientų aptarnavimo standarto įdiegimą ir jo laikymąsi traukiniuose. Tam, kad didėtų vyresniojo specialiojo kurjerio pareigybės patrauklumas, darbuotojų motyvacija, taip pat atsižvelgiant į reikalingą darbo patirtį ir kompetenciją bei tai, kad didėja vyresniųjų specialiųjų kurjerių ir specialiųjų kurjerių atsakomybė, susijusi su saugiųjų blankų ir įklijų naudojimu, Įstatymo projektu siūloma padidinti vyresniojo specialiojo kurjerio ir specialiojo kurjerio pareiginės algos koeficientus.

Įstatymo projektu siūloma atsisakyti teisiškai nekorektiškos ir klaidinamos bei praktikoje netaikomos nuostatos, pagal kurią nuo diplomato grąžinimo iš darbo diplomatinėje atstovybėje dienos iki jo paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba kitoje diplomatinėje atstovybėje dienos, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį, jam mokama tokio paties dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki grąžinimo dienos, ir priedas už diplomatinį rangą.

Siekiant aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo nuostatas dėl išmokos, skirtos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, nustatant, kad išmoka skirta apsirūpinti diplomato pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis bei komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai atstovybės darbuotojui suteikiamos Užsienio reikalų ministerijos patikėjimo teise valdomos ar nuomojamos gyvenamosios patalpos, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, taip pat turint tikslą mažinti Vyriausybės teisėkūros apimtis, siūloma nustatyti, kad Įstatyme nustatytų išlaidų kompensacijų ir išmokų dydžius ir normas, asmeninių krovinių gabenimo limitus nustato Vyriausybė, o išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo tvarkas – užsienio reikalų ministras. Atsižvelgiant į Įstatymo taikymo problemas ir siekiant užtikrinti Įstatymo nuostatų aiškumą, nuoseklumą bei tarpusavio suderinamumą,  Įstatymo projektu atliekami ir kitų tikslinamojo pobūdžio ir techniniai pakeitimų.

Turint tikslą apsaugoti asmenų teises ir nepažeisti jų teisėtų lūkesčių, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad diplomato statuso atkūrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka: buvusiems diplomatams – valstybės politikams ir buvusiems diplomatams ‒ politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojams, kurie diplomato tarnybos sutartis nutraukė iki šio įstatymo įsigaliojimo, 5 metų terminas atkurti diplomato statusą skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; nemažinamos iki įstatymo įsigaliojimo paskirtos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos; sureguliuojamas koeficientų nustatymas tais atvejais, kai iki įstatymo įsigaliojimo diplomato gauta pareiginė alga buvo mažesnė ar didesnė už Įstatymo projekto 44 straipsnyje išdėstytame Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią ar didžiausią pareiginę algą.

Kartu su Įstatymo projektu teikiamu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama suderinti įstatymų nuostatas dėl pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už Respublikos Prezidento, valstybės tarnautojų, specialiųjų atašė, žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, deleguotų asmenų sutuoktinius skaičiavimą.

Kartu su Įstatymo projektu teikiamu Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama sistemiškai suderinti įstatymų nuostatas dėl įgaliojimo Vyriausybei nustatyti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, dėl galimybės tiesiogiai sutuoktiniui mokėti kompensaciją sutuoktiniui išlaikyti užsienio valstybėje, dėl gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų, dėl kompensacijos vaiko išlaikymo užsienyje išlaidoms padengti, dėl su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų apmokėjimo arba kompensavimo, dėl galimybės ne tik apmokėti, bet ir kompensuoti persikėlimo iš Lietuvos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvą išlaidas, dėl papildomų garantijų šeimos nariams deleguoto asmens mirties ar žūties atveju ir kitas.

Kadangi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas sistemiškai sieja profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų tarnybos diplomatinėse atstovybėse, tarptautinėse ir užsienio valstybių karinėse ar gynybos institucijose teisinį reguliavimą su atitinkamomis Įstatymo nuostatomis, kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Jų tikslas ‒ sistemiškai suderinti įstatymų nuostatas dėl įgaliojimo Vyriausybei nustatyti su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, dėl galimybės mokėti tiesiogiai profesinės tarnybos kario ar žvalgybos pareigūno sutuoktiniui kompensaciją sutuoktiniui išlaikyti užsienio valstybėje, dėl kompensacijos vaiko išlaikymo užsienyje išlaidoms padengti, dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų bei jų apmokamos ar kompensuojamos dalies nustatymo ir dėl jų skaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos, dėl su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų apmokėjimo  arba kompensavimo, dėl galimybės ne tik apmokėti, bet ir kompensuoti persikėlimo išlaidas, dėl persikėlimo išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo, dėl papildomų garantijų šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario ir žvalgybos pareigūno mirties ar žūties atveju, dėl gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų ir kitas. Be to, Žvalgybos įstatymą siūloma papildyti nauja nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnams, perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, esančias valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, tarnybos laikotarpiu taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61² straipsnyje nustatytą tarnybos apmokėjimą, o kompensacijų dydžius už šeimos narius apskaičiuoti taikant Žvalgybos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 64¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą. Tokiu būdu būtų suvienodintas žvalgybos pareigūnų, perkeltų tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, esančias užsienio valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, ir profesinės karo tarnybos karių, atliekančių tarnybą analogiškomis sąlygomis,  aprūpinimo reglamentavimas.

Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 37⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, parengtas atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pasiūlymą išplėsti socialines garantijas Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, taip pat Prokuratūros įstatymo 37² straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju paskirtam prokurorui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje: nustatyti teisinį pagrindą apmokėti arba kompensuoti kartu su jais užsienio valstybėje gyvenančių vaikų (įvaikių), išlaikytinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidas. Siūloma numatyti, kad Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o generalinis prokuroras – apmokamas ar kompensuojamas išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką. Siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas tam, kuris yra nustatytas galiojančiuose teisės aktuose ir Įstatymo projektu siūlomuose pakeitimuose dėl diplomatinėse atstovybėse dirbančių diplomatų, specialiųjų atašė ir kitų valstybės tarnautojų, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų vaikų (įvaikių), išlaikytinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ar mokymosi išlaidų apmokėjimo ir kompensavimo. Pasiūlymas grindžiamas ypatingu Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų nulemtu Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste statusu, savo esme panašiu į kitų Lietuvos atstovų, paskirtų į pareigas užsienio valstybėse, statusą, taip pat atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką. 

Kartu su Įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas ‒ iš Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkto išbraukti nuorodą į Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, nes Įstatymo projektu siūloma ją pripažinti netekusia galios.

5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatas (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, bus sudarytos teisinės prielaidos pasiekti tikslą ir įgyvendinti uždavinius, nurodytus 1 punkte, laukiami teigiami pokyčiai aptarti ir  4 punkte.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Užsienio reikalų ministerija atliko Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 37⁵ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau visi projektai kartu – įstatymų projektai), kurie parengti siekiant patikslinti atitinkamų įstatymų nuostatas taip, kad jos atitiktų teikiamu Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Siūlomi pakeitimai įvardyti 4 punkte.

Kiti teisės aktai, kuriuos reikės pakeisti ar priimti, nurodyti 12 punkte.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekte esanti Lietuvos Respublikos specialiojo atašė sąvoka ir ją įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo turės būti pakeisti šie Vyriausybės priimti teisės aktai:

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (parengs Užsienio reikalų ministerija);

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų patvirtinimo“ (parengs Užsienio reikalų ministerija);

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir delegavimo išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (parengs Užsienio reikalų ministerija);

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (parengs Užsienio reikalų ministerija);

-    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, ir žvalgybos pareigūnų, perkeltų į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos užsienyje apmokėjimo“ (parengs Krašto apsaugos ministerija);

-    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“ (parengs Krašto apsaugos ministerija).

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymo projekto nuostatoms dėl vyriausiojo specialiojo kurjerio, vyresniojo specialiojo kurjerio ir specialiojo kurjerio pareiginės algos koeficientų įgyvendinti reikės 307 tūkst. eurų per metus. Šios išlaidos bus finansuojamos iš Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, lėšų, papildomų lėšų nereikės.

Užsienio reikalų ministerija iš atitinkamų metų valstybės biudžete  jai patvirtintų asignavimų padengs visas kitas išlaidas, kurių susidarys Užsienio reikalų ministerijai įgyvendinant įstatymų projektus (apie 536 tūkst. eurų per metus diplomatų pareiginės algos koeficientų didinimui, apie 264 tūkst. eurų per metus pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokų už diplomatų ir deleguotų asmenų sutuoktinius didinimui, apie 93 tūkst. eurų per metus nuostatoms dėl kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, gyvenančių vaikų iki 6 metų amžiaus išlaikymo, apie 60 tūkst. eurų per metus dėl privalomų išlaidų, susijusių su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu, dėl diplomatinėse atstovybėse dirbančių asmenų viešojo transporto išlaidų tarnybos reikmėms ir dėl sutuoktinių užsienio kalbų mokymosi).

Kitos institucijos išlaidas, susijusias su įstatymų projektų įgyvendinimu, padengs iš atitinkamų metų valstybės biudžete joms patvirtintų asignavimų.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymo projektą buvo įvertinti ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų atstovų pasiūlymai. Kitų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“; „atstovybė prie tarptautinių organizacijų“, „specialioji misija“; „diplomatinis atstovas“; „ambasadorius“; „laikinasis reikalų patikėtinis“; „konsulinė įstaiga“; „diplomatinis rangas“; „diplomatinis pasas“; „diplomatas“; „diplomato šeimos nariai“; „diplomatinės atstovybės personalas“; „konsulinės įstaigos personalas“; „specialiosios misijos personalas“; „specialusis atašė“; „tarnybinis nusižengimas“; „mažareikšmis tarnybinis nusižengimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.