|
Argumentai:
Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas sukėlė didžiulius
prieštaravimus visuomenėje, nes naujos redakcijos teisės aktas šalies
gyventojams ateityje sukels papildomų finansinių išlaidų. Siūlome palikti
galiojančią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo redakciją, tik panaikinti
išlygą, kad mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio
įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas
į valstybės biudžetą. Siūloma visas surinktas lėšas už nekilnajamąjį turtą be
jokių išlygų perduoti į savivaldybės biudžetą, kurioje yra nekilnojamas
turtas, kad savivaldybės galėtų įgyvendinti svarbius projektus savo
teritorijoje.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
mokesčio įstatymo Nr. X-233 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
mokesčio įstatymą Nr. X-233 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato nekilnojamojo
turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – mokestis)
tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apleistas ar neprižiūrimas
nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio savininkas arba
naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių
naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių
priežiūra, ir kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo
administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas,
rekonstruotas, baigtas statyti ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į
savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo
turto sąrašą. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar
neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą statinių priežiūrą atliekančių
viešojo administravimo subjektų teikimu sudaro ir tvirtina savivaldybės
taryba.
2. Fizinis asmuo – Lietuvos
Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės.
3. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas –
pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės
teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar
išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo
dalis).
4. Juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos
teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, užsienio
valstybės juridinis asmuo, taip pat bet kokia užsienio valstybės
organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar šios užsienio valstybės įstatymus
pripažįstama teisės subjektu.
5. Kolektyvinio investavimo subjektas –
kaip ši sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme.
6. Masinis nekilnojamojo turto vertinimas –
nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą
metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų
bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, įvertinama
panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus masinį nekilnojamojo turto
vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo
turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita
nerengiama.
7. Nekilnojamasis turtas –
Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti
statiniai.
8. Nekilnojamojo turto vertintojas (toliau
– turto vertintojas) – nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, tvarkanti
Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
9. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos
vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2
dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais.
10. Pagrindinis
gyvenamasis būstas – gyvenamosios paskirties statinys (patalpos),
kuriame (-iose) nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos
Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra
deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir jo
priklausiniai – pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai ir
kiti statiniai, kurie funkciškai susiję su pagrindiniu statiniu (patalpomis).
11. Savivaldybės
nekilnojamojo turto verčių mediana – vidurinė gyvenamosios paskirties
nekilnojamojo turto, esančio tam tikroje savivaldybėje, vertė, kuri
nustatoma visų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų baigtų statyti
gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatų ir gyvenamosios paskirties
patalpų vidutines rinkos vertes toje savivaldybėje išrikiavus nuo
mažiausios iki didžiausios. Konkrečių savivaldybių nekilnojamojo turto verčių
medianas, laikydamasis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto nekilnojamojo
turto vertinimo periodiškumo, nustato ir viešai paskelbia nekilnojamojo turto
vertintojas Teisės aktų registre ir savo interneto svetainėje.
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos įstatyme. Šiame įstatyme
nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto
pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai
– fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse
nurodytus atvejus.
2. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą
moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie
atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.
3. Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam
asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą
naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį
fiziniam asmeniui (-ims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis
juridinis asmuo.
4. Kolektyvinio investavimo subjekto,
kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo
nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio
mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
4 straipsnis. Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra
nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
1) nekilnojamąjį turtą, kurio
statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir kuris faktiškai
nenaudojamas, nėra apleistas ir neprižiūrimas, jeigu nuo statybą leidžiančio
dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir jeigu statybos
metu pasikeitę statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo
patikslinti per 5 metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo
Nekilnojamojo turto registre dienos;
2) valdžios ir privataus subjektų
partnerystės, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme,
pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą tol, kol vykdoma atitinkama
valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis
turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
5 straipsnis. Mokesčio mokestinis laikotarpis
Mokesčio mokestinis laikotarpis –
kalendoriniai metai.
6 straipsnis. Mokesčio tarifai
1. Mokesčio tarifas – nuo 0,05 procento iki 4
procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba.
2. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
vertės dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis
turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, apmokestinama taikant
0 procento mokesčio tarifą.
3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad
naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo
kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi
nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu,
vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio
laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio
nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį
galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti
iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės
taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio
tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs
mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio
laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje
nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai
savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio
mokestinio laikotarpio.
4. Savivaldybės taryba
turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie
diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1) nekilnojamojo turto
paskirtį;
2) nekilnojamojo turto naudojimą;
3) nekilnojamojo turto teisinį
statusą;
4) nekilnojamojo turto
mokestinę vertę;
5) nekilnojamojo turto
priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam
turtui;
6) nekilnojamojo turto
technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;
7) mokesčio mokėtojų
kategorijas (juridinio asmens dydį (jo darbuotojų skaičių, apyvartą) ar
teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį;
8) nekilnojamojo turto buvimo
savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar
statinio eksploatacijai suformuotas žemės sklypas, ar nesuformuotas) ar pagal
strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus
prioritetus).
7 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčiu neapmokestinamas
nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį
moka fizinis asmuo:
1) nekilnojamasis turtas (arba
jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;
2) nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas
kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;
3) nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros
paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti, ir kurio valdytojas,
kaip jis apibrėžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme
(toliau – valdytojas), yra sudaręs apsaugos sutartį, nurodytą Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatyme (toliau – apsaugos sutartis), galiojančią
visą mokestinį laikotarpį;
4) Lietuvos Respublikos teritorinėje
jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės.
2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis
turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:
1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių
ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių
subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis
bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės
aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus,
atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis
turtas;
2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis
turtas;
3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių
nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;
5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų
ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir
centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei
veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei
apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai
pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis),
esantis kapinių teritorijoje;
8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų,
kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas;
9) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų),
kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos
iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžiama Pelno mokesčio įstatyme,
įskaitant pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus
žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms
iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms
už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus
gauti (uždirbti);
10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų
statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių
pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
12) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;
13) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose
numatytai veiklai;
14) juridinių asmenų, veikiančių pagal
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
15) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
16) juridinių asmenų, veikiančių pagal
Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso
įstatymą, nekilnojamasis turtas;
17) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis),
kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas,
naudojamas kultūros paslaugoms teikti, ir kurio valdytojas yra sudaręs
apsaugos sutartį, galiojančią visą mokestinį laikotarpį;
18) Lietuvos Respublikos teritorinėje
jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės.
3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:
1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama
taikyti nuo to mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;
2) praradus teisę į lengvatą, lengvata
netaikoma nuo to mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į
lengvatą.
4. Savivaldybės taryba turi teisę savo
biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytos lengvatos netaikomos apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam
turtui.
6. Savivaldybių tarybos turi
teisę savo nustatyta tvarka ir apimtimi asmenų, turinčių teisę gauti
piniginę socialinę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, taip pat fizinio
asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, prašymu atidėti mokesčio
už nekilnojamojo turto savininko – fizinio asmens pagrindinį gyvenamąjį būstą
mokėjimo terminus, įskaitant atidėjimą iki šio turto nuosavybės teisės
perleidimo.
7. Nuo mokesčio
atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai asmenys,
kurių mokestiniu laikotarpiu mokėtinas mokestis už visą nekilnojamąjį turtą
neviršija 5 eurų.
II SKYRIUS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTINĖ VERTĖ IR
NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS
8 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinė
vertė
1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra
nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta pagal vėliausius
Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus masinio nekilnojamojo turto
vertinimo dokumentus;
2) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir
5 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta ne anksčiau kaip
prieš 5 metus.
2. Nekilnojamojo turto
mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta
atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos
turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus
vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus
nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta)
nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio
nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir
nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės
nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) prašymas
nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę,
nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio
nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas)
pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto
individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto
mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas
prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Vyriausybės
nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio
įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto turto atvejais –
ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.
9 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas
1. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto
vertintojas.
2. Nekilnojamasis turtas vertinamas:
1) administracinės,
maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo,
sporto, paskirties statiniai (patalpos), gamybos, pramonės ir sandėliavimo
paskirties pastatai (patalpos), išskyrus energetikos pastatus (patalpas)
ir Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį
turtą, – lyginamuoju arba pajamų metodu atliekant masinį
nekilnojamojo turto vertinimą. Masinio nekilnojamojo turto
vertinimo metodą, objektyviausiai atspindintį vertinamo nekilnojamojo turto
vidutinę rinkos vertę, parenka turto vertintojas;
2) gyvenamosios, kitos (sodų),
garažų (automobilių garažų, atvirų ar uždarų požeminių, antžeminių
automobilių saugyklų, elingų) ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių
privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties
žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms
nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas, išskyrus
Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, –
lyginamuoju metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą;
3) Lietuvos Respublikos
jūrinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, Lietuvos Respublikos
sausumos teritorijoje esantys inžineriniai statiniai, išskyrus kitos
paskirties inžinerinius statinius, kurie priskirti I grupės nesudėtingų
inžinerinių statinių kategorijai, – išlaidų (sąnaudų) metodu (apskaičiuojant
fizinio nusidėvėjimo procentą), naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir
Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo sąnaudų
(statybinės vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės
normatyvus;
4) Lietuvos Respublikos
sausumos teritorijoje esantys kitos paskirties inžineriniai statiniai, kurie
priskirti I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, ir kitas
šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nenurodytas nekilnojamasis turtas – išlaidų
(sąnaudų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant
vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto buvimo
vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto
registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo sąnaudų (statybinės vertės)
kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus;
5) nekilnojamasis turtas,
nurodytas šios dalies 1 ir 2 punktuose, kai trūksta Nekilnojamojo turto
kadastro duomenų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti masiniu vertinimo būdu,
– išlaidų (sąnaudų) metodu (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą),
taikant vietovės pataisos koeficientą, kuriuo įvertinama nekilnojamojo turto
buvimo vietos įtaka, naudojant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo
turto registro duomenis, nekilnojamojo turto atkūrimo sąnaudų (statybinės
vertės) kainynus ir statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus.
3. Nekilnojamojo turto vertintojas nustato,
tvirtina ir viešai paskelbia vietovės pataisos koeficientus pagal
nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę Teisės aktų registre ir savo
interneto svetainėje.
4. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas
Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai.
10
straipsnis. Mokesčių mokėtojų skundai ir prašymai dėl nustatytos
nekilnojamojo turto mokestinės vertės
1. Mokesčio mokėtojų (šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkų)
skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės
(toliau – skundas) pateikiami turto vertintojui per 3 mėnesius nuo
nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo dienos. Šiuos skundus turto vertintojas
išnagrinėja ir sprendimą dėl skundo priima per 2 mėnesius nuo
skundo gavimo dienos. Turto vertintojo sprendimas dėl skundo gali
būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Mokesčio mokėtojai (šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininkai)
vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio
laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo
turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus
nekilnojamojo turto individualų vertinimą apmokestinimo tikslu. Šiuos
prašymus turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą dėl prašymo priima per 3
mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės
nustatyta tvarka patvirtinti masinio nekilnojamojo turto vertinimo
dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos. Turto vertintojo
sprendimas dėl prašymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
3. Turto vertintojas apie mokesčio mokėtojo
skundo ar prašymo gavimą ir priimtą sprendimą dėl skundo ar prašymo
informuoja mokesčių administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
atitinkamai skundo ar prašymo gavimo dienos arba sprendimo dėl skundo ar
prašymo priėmimo dienos.
4. Mokesčio mokėtojo skundo ar prašymo
pateikimas turto vertintojui mokesčio ir su juo susijusių sumų (išskyrus
avansinį mokestį ir su juo susijusias sumas) išieškojimą sustabdo iki turto
vertintojo sprendimo dėl skundo ar prašymo priėmimo arba teismo sprendimo
(nutarties) įsiteisėjimo dienos, jeigu mokesčio mokėtojas turto vertintojo
sprendimą dėl skundo ar prašymo apskundė Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės
užtikrinimo priemones, nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo
95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
III SKYRIUS
MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, DEKLARAVIMAS
IR MOKĖJIMAS
11 straipsnis. Duomenų, reikalingų mokesčiui
apskaičiuoti, pateikimas
1. Nekilnojamojo turto registro ir
Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti,
turto vertintojas pateikia mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki
vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų
pateikimo tvarka nustatoma turto vertintojo ir centrinio mokesčių
administratoriaus sutartyje nustatytais būdais ir terminais.
3. Savivaldybių administracijos savivaldybių
tarybų sprendimus dėl mokesčio tarifų nustatymo, mokesčio lengvatų ir
duomenis, kurių reikia mokesčiui apskaičiuoti, pateikia centriniam mokesčių
administratoriui per mėnesį nuo šių sprendimų priėmimo dienos.
4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto
vertintojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta
tvarka parengia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma
nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai
vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.
12 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas,
deklaravimas ir mokėjimas
1. Mokestį apskaičiuoja,
deklaruoja, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka mokestį
apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojui pateikia mokesčių
administratorius, ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju
nurodytas asmuo.
2. Bendraturčiai mokestį moka
proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto
daliai. Jeigu pagrindinis gyvenamasis būstas priklauso keliems
bendraturčiams, savivaldybės nekilnojamojo turto verčių mediana, taikant
mokesčio tarifus kiekvienam iš bendraturčių, dalijama proporcingai to
bendraturčio turimai nekilnojamojo turto nuosavybės daliai.
3. Juridiniai asmenys moka avansinį mokestį.
Kiekvienas avansinis mokestis sudaro 1/4 sumos, apskaičiuotos pagal einamųjų
kalendorinių metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo
nekilnojamojo turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių
nuostatas jis privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6
straipsnyje nustatytą mokesčio tarifą. Avansiniai mokesčiai sumokami
atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 dienos, birželio 15 dienos
ir rugsėjo 15 dienos. Jeigu suma, apskaičiuota pagal einamųjų kalendorinių
metų sausio 1 dieną juridinio asmens turimo apmokestinamojo nekilnojamojo
turto, už kurį pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas jis
privalo mokėti mokestį, mokestinę vertę taikant šio įstatymo 6 straipsnyje
nustatytą mokesčio tarifą, neviršija 500 eurų, juridinis asmuo avansinio
mokesčio neprivalo mokėti. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais
nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais
metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą
gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią
nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
4. Atitinkamo mokestinio
laikotarpio mokestį už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį
arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuoja, mokesčio
deklaracijos formą užpildo ir mokesčio mokėtojams pateikia mokesčių
administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Mokesčio mokėtojai
juridiniai asmenys atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją
mokesčių administratoriui pateikia iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos,
joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų 9 mėnesių avansinį
nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir
pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
5. Mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys
mokesčio deklaracijoje mokestį apskaičiuoja pagal nekilnojamojo turto, už
kurį pagal šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas tą mokestinį laikotarpį
jie privalo mokėti mokestį ir kuriam netaikomos šio įstatymo 7 straipsnyje
nustatytos mokesčio lengvatos, mokestinę vertę taikydami pagal šio įstatymo 6
straipsnį nustatytą tarifą.
6. Jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį pagal
šio įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojas privalo
apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas arba
juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį
laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio
daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės
teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens,
laikantis šių taisyklių:
1) juridiniai asmenys mokestį pradeda
skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į
nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, jiems
grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį nekilnojamasis
turtas yra jiems perduotas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu
atveju. Mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį
arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį buvo įgytos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį
turtą, perimtas valdyti įsigyjamas nekilnojamasis turtas, o šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį
juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino;
2) juridiniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja
nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą
perleido, perleido teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių
neteko, o šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio,
einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą grąžino. Mokestis
už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų
įsigyjamą nekilnojamąjį turtą nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po
mėnesio, kurį teisės į nekilnojamąjį turtą buvo perleistos, perleistos teisės
į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių netekta, o šio įstatymo 3
straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį
nekilnojamasis turtas perduotas juridiniam asmeniui.
7. Jeigu nekilnojamasis turtas išnyksta
(nugriaunamas, sudega ar kitaip fiziškai prarandamas), mokestis nebemokamas
nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas išnyko.
8. Mokesčio deklaracijoje
apskaičiuotą mokesčio sumą, o kai buvo mokėtas avansinis mokestis,
deklaracijoje apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio
skirtumą juridiniai asmenys turi sumokėti iki kitų kalendorinių metų vasario
15 dienos, o fiziniai asmenys – iki kitų kalendorinių metų kovo 15 dienos.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Mokestis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo
11 straipsnyje nurodytus duomenis.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Mokesčio įskaitymas
1. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.
2. Jeigu nekilnojamasis turtas yra kelių
savivaldybių teritorijoje, mokestis įskaitomas proporcingai nekilnojamojo
turto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei, į tų savivaldybių
biudžetus.
14 straipsnis. Atsakomybė
Pažeidus šio įstatymo nuostatas, baudos
skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,
įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus
šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2. 2026 m. sausio 1 d.
įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2
punkto redakcija:
„2) šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė,
nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus.“
3. 2026 m. sausio 1 d.
įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nekilnojamojo turto
mokesčio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Nekilnojamojo turto
vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kas 3 metai.“
4. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
5. Nekilnojamojo turto
vertintojas iki 2025 m. vasario 1 d. nustato ir viešai paskelbia konkrečių
savivaldybių nekilnojamojo turto verčių medianas,
naudojamas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų mokestinio
laikotarpio nekilnojamojo turto mokestį.
6. Savivaldybių tarybos iki
2024 m. gruodžio 1 d. nustato 2025 metų mokestinio laikotarpio konkrečius
nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Jeigu savivaldybės taryba nenustato šių
mokesčio tarifų, savivaldybės teritorijoje 2025 metų mokestiniu laikotarpiu
taikomas 0,05 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
7. Šis įstatymas taikomas
apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
nekilnojamojo turto mokestį.
8. Nekilnojamojo turto
mokestis už fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį arba jų
įsigyjamą nekilnojamąjį turtą už 2025 metų mokestinį laikotarpį turi
būti sumokamas iki 2026 m. gegužės 1 d.
9. Nekilnojamojo turto
mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo
dienos, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės
aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
Respublikos
Prezidentas
|