Projekto Nr. XIIIP-4942(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrasis planas –
kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų
planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė
struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, ir
reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pastatų aukštis –
aukštis, matuojamas metrais nuo statinių pastatų (jų dalių) statybos
zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų (jų dalių) stogo
kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Statybos linija –
linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą
inžinerinių statinių antžeminės dalies, išskyrus kelius ar gatves
ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų,
erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Statybos riba –
linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų turinčių stogą inžinerinių
statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų
tiesimą.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Statybos zona – planuojamos
teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai
statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių
sienučių numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių
statinių antžeminės dalys.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Teritorijos
naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos
kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės
naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Kartu
nustatomi didžiausi leidžiamieji užstatymo intensyvumo ir
užstatymo tankio rodikliai.“
7. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24. Teritorijos
planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi ūkio šakų plėtros
programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, rengiamo
teritorijų planavimo dokumento atžvilgiu aukštesnio lygmens teritorijų
planavimo dokumentų sprendiniai, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo
įstatyme nurodytų, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus, atitinkamų reikiamų
planavimo dokumentų (toliau – planavimo dokumentai) nuostatos ir teisės
aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos reikalavimai dėl
teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų,
privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamentų reglamento,
taip pat inžinerinių tinklų, energetikos objektų, kurie pagal Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų
įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir susisiekimo komunikacijų
prisijungimo reikalavimai.“
8. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Teritorijų
planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa – planavimo
organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomi teritorijų
planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo būdai.“
9. Papildyti 2 straipsnį 291 dalimi:
„291. Teritorijų planavimo dokumento techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą.“
10. Pakeisti 2 straipsnio 38 dalį ir ją išdėstyti taip:
„38. Užstatymo aukštis – savivaldybės lygmens bendrojo plano (rengiamo miesto teritorijai) ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudaryti sąlygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius ir su klimato kaitos padariniais susijusius uždavinius;“.
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kurti sveiką, saugią, darnią, klimato kaitos padariniams atsparią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse;“.
3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą;“.
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Teritorijų
planavimo Planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė
1. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą:
1) valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų;
2) valstybei svarbių
projektų teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus šio įstatymo
23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai už reikiamo valstybei svarbaus
projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos
valstybės institucijos sprendimu vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto
teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens
teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo,
tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka;
3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų;
4) kituose įstatymuose nurodytų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų.
2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.
3. Fiziniai asmenys,
juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi
planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali
Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti
savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo
organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo,
keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7
dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo
teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo
dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti
pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota
institucija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar
jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 51 7
dalyje, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 52
dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl
savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos
ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos
ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos
priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo
tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Sprendimas priimti pasiūlymą
kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento
rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas šio įstatymo 31
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie motyvuotą sprendimą atmesti
pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas
savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo
organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos
direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo
organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame
įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas
nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų
planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos
direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo
organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų
planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo
dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia
teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės
aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai
savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo
organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje.
4. Planavimo
iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų
nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą
sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems
sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas
visuomenės poreikiams, būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio
įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Teritorijų
planavimo dokumento Ssprendinių įgyvendinimo sutartis
įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir skelbiama viešai
savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo
organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje. Kai teritorijų planavimo dokumento
sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės
infrastruktūros plėtra, planavimo iniciatorius, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, įsipareigoja
sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Kai teritorijų planavimo
dokumento sprendiniuose numatomas prioritetinės savivaldybės infrastruktūros
vystymas, prie savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pateikiamas jos
šios infrastruktūros vystymui reikalingas preliminarus lėšų poreikis.
5. Teritorijų planavimo
dokumentų rengėjus pasirenka planavimo organizatoriai Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų
planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka
teritorijų planavimo dokumentų rengėją. Savivaldybės lygmens ir vietovės
lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu
kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip arba jeigu dėl teritorijų
planavimo dokumentų rengimo finansavimo susitariama kitaip pagal planavimo
iniciatoriaus ir savivaldybės administracijos
direktoriumi
ar kitų įstatymų nustatytu
specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi tarpusavio
sutartį, taip pat teritorijų planavimo dokumentų rengimas gali būti finansuojamas
iš Europos Sąjungos lėšų.“
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvirtina valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, ir teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus teritorijai, į kurią patenka Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys;“.
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) optimizuoti valstybinę
valstybės teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinės ir socialinės
infrastruktūros, rekreacinių teritorijų ir kitas sistemas, rekreacines
ir kitas teritorines struktūras numatyti jų atsparumo ekstremaliems
klimato reiškiniams stiprinimo kryptis;“.
2. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4)
nustatyti principus
racionalausiam žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos
išteklių naudojimoui ir ekologinėsei pusiausvyrosai
palaikymoti, gamtinioam karkasoui
formavimouoti, gamtos ir nekilnojamojoajam kultūros
paveldoui, vertingoam kraštovaizdžioui
išsaugojimoti principus, taikytinus
švelninat klimato kaitos poveikį ir optimizuojant saugomų teritorijų
sistemą;“.
3. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4)
detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane numatytą valstybinę valstybės
teritorijos urbanistinę struktūrą,
inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, rekreacinių teritorijų ir kitas
sistemas, rekreacines ir kitas teritorines struktūras jų
atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo kryptis;“.
4. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) detalizuoti valstybės teritorijos bendrajame plane nustatytus racionalaus žemės ūkio naudmenų, miškų, žemės gelmių, kitų gamtos išteklių naudojimo ir ekologinės pusiausvyros palaikymo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio karkaso ir saugomų teritorijų sistemos formavimo, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo principus;“.
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) planavimo organizatoriui rengiant sprendinių įgyvendinimo programas, kurios derinamos su ilgos, vidutinės ar trumpalaikės trukmės planavimo dokumentais, numatančiais investicinių projektų įgyvendinimo planuojamose teritorijose galimybes ir sudarančiais sąlygas pritraukti privačias investicijas. Valstybės teritorijos ar valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų patvirtinimo tvirtina Vyriausybė.“
7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Vietovės lygmens bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji
(juos keičiantys) to paties lygmens teritorijų planavimo
dokumentai vietovės lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau
suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota
teritorija.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų uždaviniai:
1) suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis;
2) optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, numatyti jų atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo priemones;
3) numatyti
racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos
išteklių išsaugojimo ir naudojimo, klimato kaitos poveikio švelninimo, gamtinio
karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros
formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir
biologinės įvairovės išsaugojimo priemones, optimalią kraštovaizdžio
struktūrą;
4) detalizuoti atitinkamų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.“
8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai
1. Savivaldybės lygmens
bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant
atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi šie
teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:
1) teritorijos funkcinis zonavimas;
2) teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;
3) miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai;
4) gamtinio karkaso sistema, papildant ją vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais;
5) vietinio
reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir
veiklos plėtojimo jo nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijose
ir apsaugos zonose reikalavimai;
6) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;
7) teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;
8) išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai;
9) mažmeninės prekybos objektų, kurių bendrasis plotas 1 000 m2 ir daugiau, išdėstymo privalomieji reikalavimai (miesto teritorijoje), nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;
10) miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000–10 000;
11) savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;
12) žemės gelmių išteklių telkiniai;
13) valstybei svarbių
projektų objektų teritorijos.;
14) teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) šio straipsnio 4 dalyje nurodytus vietovės lygmens bendruosius planus.
2. Rengiant savivaldybės
lygmens miestų savivaldybių teritorijų bendruosius planus,
papildomai nustatomi leistini leidžiamieji užstatymo intensyvumo
intensyvumas ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai aukštis.
Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų
programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio
reikšmės. Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) rodiklio
reikšmės gali būti taikomos planuojant statyti naujus pastatus su gyvenamosios
paskirties patalpomis, kai šios reikšmės įteisinamos vietovės lygmens
kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose
nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Įgyvendinant
šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius,
pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas
tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka
pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai
aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne
mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo
užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose
pastatytų naujų pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos
nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti savivaldybei
nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą.
3. Vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus:
1) detalizuojami
aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo
erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir
jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
2) detalizuojami
aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji
reikalavimai, nustatant leidžiamuosius užstatymo intensyvumo rodiklius,
galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį ir, jeigu vietovės lygmens
bendrasis planas (jo dalis) rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, – teritorijos
naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo
ir leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo
tipus, užstatymo aukštį. Jeigu vietovės lygmens bendrasis planas rengiamas
smulkesniu negu M 1:5 000 masteliu, vietoj teritorijos naudojimo tipo jame
nurodomas teritorijos funkcinis zonavimas.
4. Jeigu miestų, jų
dalių ir miestelių, jų dalių, kaimų ir viensėdžių teritorijų bendrieji planai
rengiami masteliu M 1:2 000, planavimo darbų programoje turi būti numatyta, kad
juose nustatomi visi nustatomas detaliųjų planų teritorijos
naudojimo reglamentai reglamentas.
5. Rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus, jeigu numatyta planavimo darbų programoje, kartu planuojama ir su žemynine teritorijos dalimi susijusios Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) kontinentinio šelfo, ir (ar) išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalys. Prieš priimant sprendimą planuoti šią teritoriją, turi būti gautas Vyriausybės pritarimas.
6. Atsižvelgdamas į
rengiamo bendrojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą,
planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo bendrojo plano
uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad
bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos,
kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato
kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams
stiprinimo, visuomenės sveikatos saugos, urbanistiniai, architektūriniai,
inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo ir kiti privalomieji
reikalavimai.“
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas
1. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami:
1) detalizuojant
sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose
planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose,
kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau –
Žemės įstatymas);
2) išduodant statybą
leidžiančius dokumentus Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas)
nustatyta tvarka, kai detalieji planai ar žemės valdos projektai
nerengiami šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais arba
kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, įgyvendinantys
vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius,
nerengiami;
3) rengiant sprendinių
įgyvendinimo programas, kurios, atsižvelgiant į sprendinių įgyvendinimo lygmenį
(valstybės, savivaldybės, vietovės), derinamos su atitinkamo
lygmens planavimo dokumentais, numatančiais valstybės ir savivaldybės
investicijų panaudojimo galimybes planuojamose teritorijose. Savivaldybės lygmens
ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo programas ne vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamų savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų
planų patvirtinimo tvirtina planavimo organizatorius, išskyrus šio įstatymo 6
straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai sudaroma teritorijų planavimo
dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis.
2. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai gali būti įgyvendinami pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste pritraukiant privačias lėšas.“
10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Detalieji planai, jų objektai ir uždaviniai
1. Detalieji
planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų
planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio
4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar)
vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose
urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, nustatytoms urbanizuotoms
ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:
1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;
2) ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus,
keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio
straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus) reglamentą;
3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.
2. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami negaliojančiais šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.
3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.
4. Detalieji planai, išskyrus galiojančių detaliųjų planų korektūras, užtikrinančias atitiktį savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendriesiems planams, jeigu jie parengti, nerengiami:
1) neurbanizuotose
ir neurbanizuojamose teritorijose neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms
teritorijoms. Tokiose teritorijose Tokioms teritorijoms, vadovaujantis
bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal
poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų
planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos
projektai (miškų tvarkymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai),
žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo
dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos
galimybes;
2) jeigu vietovės
lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo
nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai
reglamentas;
3) teritorijose teritorijoms,
kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo
dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos
įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams
privalomo nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamento
reikalavimai reglamentas;
4) Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau –
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) nustatytais atvejais jeigu
tai nustatyta kituose įstatymuose;.
5) Lietuvos
Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius
mėgėjų sodo teritorijose;
6) neurbanizuotose
teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas.
5. Detaliųjų planų objektai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra:
1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai;
2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.
6. Detaliųjų planų uždaviniai yra:
1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus;
2) nustatyti užstatytų
ir numatomų užstatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų
naudojimo reglamentus;
3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą;
4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai;
6)
5) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui
išsaugoti ir naudoti;
7)
6) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų
apsaugai ir naudojimui;
8)
7) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą;
9)
8) nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus.
7. Kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir detaliojo plano uždavinius.
8. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.
89.
Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius,
socialinius, ekonominius, urbanistinius planuojamos teritorijos
ypatumus, planavimo dokumentus, gamtinį ir (ar) kultūrinį
kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir
vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos
reikalavimus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje
nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo detaliojo plano
uždavinius.“
11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
leistinas leidžiamasis pastatų aukštis;“.
2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)
leistinas leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis;“.
3. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) leistinas
leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio
tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros
teritorijose);“.
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Teisė
statyti. ir Žžemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektaių taikymas
1. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje
teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji
planai arba vietovės lygmens bendrieji
planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos
naudojimo reglamentas, arba
žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma galima statyba, atitinkanti
savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano,
jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis,
išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai
turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų
planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje
teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba,
atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens
bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju nurodytais atvejais:
1)
savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas,
atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės
lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, aplinkinių
teritorijų esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo
tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį
kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo
pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros
reikalavimuose statiniui projektuoti nustato nurodo statybai
numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal
savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu
jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą
svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo
nustatyta tvarka;
2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo ar nustatymo projekto. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikiamas prašymas įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.“
21 3. Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir
stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose
žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų
planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar)
vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis
Statybos įstatymo nuostatomis.
3 4. Ypatingų 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų
inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų kurių
statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus, sąrašas
nustatomas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo
taisyklėse.
4. Atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti
numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros
vystymo planuose (išskyrus atvejus, numatytus Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatyme).
5.Statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies
1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus
statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba
leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo
turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas
pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas;
2) vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės
sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai
nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo
užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio
paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais
pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais
sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo
turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui
(pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių
eksploatavimui naudojamai žemei);
3) atnaujinant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus ir
socialinės infrastruktūros objektus, kai nekeičiama statinių naudojimo
paskirtis ir pastatais užstatytas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių
parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo,
balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų
įrengimo);
4) statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų
teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) ir Lietuvos
Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) numatytais atvejais.
6 5. Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais:
1) įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai;
2) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
3) žemės
sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus,
kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir
ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teisės
aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas
leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus
atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti
planuojant padidinti žemės sklypo plotą) arba nekeičiamas faktinis
užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų
pastatų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties
pastatais skirtus žemės sklypus, nustatomas taikomas teisės
aktųais leistinas leidžiamas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose
šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;
4) formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
5)
įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba
išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta
tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje
valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės
sklypo;
6) suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas.
7. Žemės ūkio paskirties žemės sklype esančioje užstatytoje teritorijoje, kurioje yra žemės naudotojui priklausantys gyvenamosios paskirties pastatai ir jų priklausiniai, galima statyba nesuformavus atskirų žemės sklypų, didžiausią leidžiamąjį žemės sklypo užstatymo tankį skaičiuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytų žemės naudmenų (užstatytos teritorijos) plotą.
8. Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jei teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.“
13 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka
1. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma atitinkamos rūšies valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kai numatomi vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius, už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu šiam teritorijų planavimo dokumentui gali būti taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, netaikant šiame straipsnyje nustatytų išimčių ir šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos.
2. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti ir (ar) keičiami Vyriausybei priėmus nutarimą. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatorius yra už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakinga Vyriausybės įgaliota ar Seimo paskirta valstybės institucija, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai vietovės lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui už atitinkamo valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą atsakingos Vyriausybės įgaliotos ar Seimo paskirtos valstybės institucijos sprendimu taikoma atitinkamos rūšies vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Sprendimą dėl valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų korektūros tvirtinamos valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamos šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Prieš
pradėdamas rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą,
planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Aplinkos ministerijos aplinkos
ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodytas institucijas dėl teritorijos
planavimo sąlygų valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui
rengti išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto
teritorijų planavimo dokumentoui rengti reikalingas teritorijos
planavimo sąlygas per 20 15 darbo dienų nuo planavimo
organizatoriaus prašymo institucijoje gavimo institucijoje dienos.
Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų
planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo
sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos
ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų
galiojimo terminai pratęsiami laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų
reikalavimų.
4. Planavimo organizatorius apie parengtą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, savo interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje, taip pat apie tai raštu pranešti žemės sklypų, kurie patenka į valstybei svarbaus projekto teritoriją ir kurie su šia teritorija ribojasi, valdytojams ir naudotojams bei kito nekilnojamojo turto, esančio tokiuose žemės sklypuose, savininkams ar naudotojams. Šie pranešimai siunčiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Pasiūlymai dėl
valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo
organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros
informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo
laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais
valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Po viešo
svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens
teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiūlymai dėl
valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių
nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės
lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo
svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais
valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja
visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtųus
ir motyvuotai atmestųus pasiūlymųus apibendrinimo
medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie
asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai
planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10
darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi
teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo
organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.
Teismas, gavęs tokį skundą, nustato 10 darbo dienų terminą, per kurį
planavimo organizatorius turi raštu pateikti savo atsiliepimą į skundą. Ne
vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į
skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto
skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo
dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Priimdamas šią nutartį,
teismas įvertina, ar:
1) galioja Seimo ar Vyriausybės nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu;
2) galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą;
3) buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento teritorijos planavimo sąlygos;
4) valstybei svarbaus
projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos
atliktos šio įstatymo nustatyta tvarka;
5) buvo,
laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui
buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo
dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką.
6. Šio straipsnio 5
dalyje numatyta apygardos administracinio teismo nutartis per 5 darbo dienas
nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka
paduodant atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį
šį atskirąjį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų
nuo atskirojo skundo jo gavimo dienos. Šio straipsnio 5
dalyje numatytas skundas apygardos administraciniame teisme turi būti
išnagrinėtas iš esmės per 30 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos
nutarties priėmimo dienos, o apeliacinis skundas – per 30 darbo dienų nuo
apeliacinio skundo priėmimo dienos.
7.
Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai derinami
su institucijomis, pateikusiomis išdavusiomis teritorijos
planavimo sąlygas. Derinimo procedūros atliekamos ir derinimo išvada ar
atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą
motyvuota išvada paskelbiamaos Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje. Šios institucijos ne vėliau kaip per 20
15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo joms dienos
išnagrinėja teritorijų planavimo dokumentą ir pateikia derinimo išvadą ar
atsisakymo derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą
motyvuotą išvadą. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam
pritarė ir išvadas pateikė visos derinant teritorijų planavimo dokumentą dalyvaujančios
derinančios institucijos. Jeigu per nustatytą terminą institucija
nepateikia pastabų dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo
dokumento, laikoma, kad ši institucija pastabų neturėjo ir valstybei svarbaus
projekto teritorijų planavimo dokumentą suderino. Tais atvejais, kai per
nustatytą terminą institucija motyvuotai atsisako derinti valstybei svarbaus
projekto teritorijų planavimo dokumentą arba šis teritorijų planavimo
dokumentas derinamas su išlygomis, planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į
planavimo sąlygas išdavusios institucijos motyvus dėl atsisakymo derinti
valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą arba į nurodytus
teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimus, gali atitinkamai pakeisti
valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tais
atvejais, kai planavimo organizatorius pagrįstai mano, kad teritorijos
planavimo sąlygas išdavusios institucijos nurodyti valstybei svarbaus projekto
teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai nereikalingi, arba kai
atsisakoma derinti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą
nenurodant motyvų, planavimo organizatorius, pateikdamas motyvuotą paaiškinimą,
turi teisę teikti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą teritorijų
planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai tikrinti ir išvadai
dėl tikrinimo pateikti, o Vyriausybei – šį dokumentą tvirtinti ir be
atitinkamos institucijos suderinimo. Vyriausybė, įvertinusi planavimo
organizatoriaus pateiktus motyvus, turi teisę patvirtinti su atitinkama
institucija nesuderintą valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą.
8. Prieš
valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą
teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ne vėliau kaip
per 20 15 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento gavimo
dienos patikrina ir pateikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų
planavimo dokumento tvirtinimo. Jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą
atliekančios institucijos išvada yra neigiama, planavimo organizatorius privalo
nedelsdamas ištaisyti išvadoje nurodytus trūkumus. Kai išvadoje nurodyti
trūkumai ištaisyti, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti
institucija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, iš naujo
teikia išvadą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento
tvirtinimo.“
14 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo procesas
1. Kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:
1) parengiamasis;
2) rengimo;
3) baigiamasis.
2. Parengiamuoju etapu
planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą
teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų
programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento
uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar
rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija)
ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja,
išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį,
taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos
nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos
teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais
atvejais valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams. Vietovės
lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai
planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo)
intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo
teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant
strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) arba planavimo
organizatoriaus pasirinkimu. Šiuo Parengiamuoju etapu
planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų
planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų
programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos
tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami
kiti tyrimai, galimybių studijos, jeigu jie numatyti planavimo darbų
programoje numatyta, atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos. Be to,
Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis
pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV).
3. Urbanistiniu,
valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų
planavimo atvejais planavimo darbų programoje nurodoma pasurengti
atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.
4. Prieš pradėdamas
rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar
jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta
tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų
rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl
savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per
10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų išduotų teritorijos
planavimo sąlygas. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą
terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis
nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentą. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos
galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai
rengiami bendrieji planai) arba ne ilgiau kaip 3 metus (kai rengiami detalieji
planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo
terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Teritorijos planavimo
sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis šių reikalavimų:
1) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis šias sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai po teritorijos planavimo sąlygų išdavimo įsigalioja nauji teisės aktai ir (ar) planuojamoje teritorijoje – nauji teritorijų planavimo dokumentai, kurių reikalavimai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams);
2) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo metu keičiasi teritorijų planavimo dokumento uždaviniai;
3) teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas teritorijų planavimo metu gali būti pratęsiamas, kai to motyvuotai prašo planavimo organizatorius, kad teritorijų planavimo procesas būtų baigtas, jeigu baigti teritorijų planavimo nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių. Šiuo pagrindu teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus ir kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų terminui.
5. Rengimo etapą sudaro šios stadijos:
1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo teritorijų planavimo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas;
2) bendrųjų sprendinių
formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą
teritoriją, atitinkamai konkrečiai teritorijai taikomų valstybės
ir regionų strateginio atitinkamo lygmens planavimo dokumentų
nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama
koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės
nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas
sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų
rengėjas gali kreiptis į teritorijos planavimo sąlygas išdavusias
institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų įvykdymo, o teritorijos
planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti
konsultacijas. Koncepcijai raštu sprendimu turi pritarti planavimo
organizatorius teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas;
3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai.
6. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:
1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas;
2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;
3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
7. Kiekviena
kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik
užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, ar
savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės
teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo
etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis
savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio
straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos
sprendiniams.
8. Jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas, jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą SPAV.
9. Rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.“
15 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą, atstovas – aplinkos ministro nustatytais atvejais;“.
2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas – kai į
planuojamą teritoriją patenka nekilnojamasis kultūros paveldas kultūros
paveldo objektai ir vietovės, jo jų teritorijos ir (ar)
jų apsaugos zonos, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus
kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas;“.
3. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) kiti teritorijos planavimo sąlygas išdavusių (turėjusių išduoti) institucijų (jų padalinių) atstovai.“
16 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Detaliuosius planus
tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas
patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 10 darbo dienas
dienų nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios
institucijos pateikto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
patikrinimo akto gavimo dienos.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teisės aktas ir
juo patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas
įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl
kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo
įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinti kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės
aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio
teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų
planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Iki 1996 m. sausio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų
registre įregistruoti kaip detalieji planai teritorijų planavimo dokumentai, kurie
neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų
teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis
kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos
išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens
teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės
tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu
galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo
netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie
detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto
svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir
teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detalųjį
planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano
sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių
pasekmių.“
3. Pakeisti 27 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu savivaldybės
administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme
nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša
atsisakymo derinti tvirtinti motyvų, planavimo iniciatorius turi
teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos
inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios kad jos pareigūnai
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradeda
administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę
kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių
per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą
tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.“
17 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28
straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių
keitimas ir koregavimas
1. Kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą tą
teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės
institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantistaikant
šiame įstatyme numatytąnustatytų teritorijų planavimo procesąo
reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai
asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų
padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti
vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6
straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
3. Kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo
ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti nustatyta šiame
įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas korektūra
tvirtinamas tvirtinama teritorijų planavimo dokumentą
tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas registruojama šio
įstatymo nustatyta tvarka.
4. Kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą
rengti atitinkamą tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios
valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti
kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami
keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu rengti naują
(jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą
anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau
suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja
pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms).
5. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas, kai numatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, pateiktų rengiant patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje ir (ar) kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas taip pat turi būti keičiamas, kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.
5
6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma
keisti pagal šio straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami kai taisant
technines klaidas, atliekami keičiant kompleksinio
teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai sprendinius,
nustatant papildomus sprendinius kitais šio įstatymo numatytais
atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas, kad
kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys
(sprendiniai) neteisėti, jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas
naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.
51
7. Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai
koreguojami, kai atitinkamai krašto apsaugai užtikrinti būtinas
teritorijų vystymas ar stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas
nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo
atveju Šiais atvejais savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens
bendrojo plano koregavimas finansuojamas atitinkamai iš Krašto apsaugos
ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės
biudžeto asignavimų.
52.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva
savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai
stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės
lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės
lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
6
8. Planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti
aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių
planavimo organizatoriusmi yra jis pats, pateikia norimo keisti
ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo
organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Norimo
keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo
organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo
pateikimo dienos:
1) priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą;
2) perduoda pasiūlymą
valstybės ar savivaldybės institucijai, priėmusiai sprendimą rengti atitinkamą
tą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, oir ši
ji per vieną mėnesį priima sprendimą dėl galiojančio kompleksinio
teritorijų planavimo dokumento keitimo arba motyvuotai atmeta pasiūlymą.
7. Urbanizuotose
ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama
pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį
planus.
8 9. Detaliuosiuose planuose (arba vietovės lygmens
bendruosiuose planuose, kuriuose nustatomas
detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) nustatyta statinių statybos
zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei
infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, konkretus
pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir
nemažinant šių erdvių ploto, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama
teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais
būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti
reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami šiuos teritorijų
planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai
nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens
kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, ir
nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai savivaldybės administracijos
direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam
kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti
visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija,
jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Informacija
visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo
dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų
planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus
interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų
rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje
sistemoje.
10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendinių keitimo tvarka netaikoma, jeigu numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), išduotų dėl patvirtinto šioje dalyje nurodyto teritorijų planavimo dokumento, ir reikia kreiptis dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų. Be to, šio straipsnio 9 dalyje nurodytas detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodytų šio plano sprendinių keitimo.
9
11. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės
lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos
sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi,
registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros.
10. Kai šio
įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi
galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d.
galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai,
žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio
detaliojo plano koregavimu.
11
12. Informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
koregavimąo procesą, viešinimą ir registravimą,
išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, skelbiama Vyriausybės nustatyta bendrąją
supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų
tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso
valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Vyriausybės nustatyta bendroji
teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka netaikoma šio
straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta
teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, ir kompleksinio
teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo atvejais, kai kompleksinio
teritorijų planavimo dokumentas koreguojamas tik jį tvirtinančio subjekto
sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento
grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Informacija
apie priimtą sprendimą ištaisyti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
techninę klaidą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“
18 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prieš pradėdamas
rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar
jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu
kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse
nurodytas institucijas, kad šios pateiktų išduotų teritorijos planavimo
sąlygas. Planavimo Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos arba
motyvuotas atsakymas apie jų neišdavimo priežastis pateikiamas per 15
darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo
dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu teritorijos
planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo
organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi
teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Išduotos
teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu,
bet ne ilgiau kaip 5 metus. Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos
ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis
šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“
2. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specialiojo
teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – parengto teritorijų
planavimo dokumento viešinimas supaprastinta Vyriausybės nustatyta bendrąja
teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, atsižvelgus į
šio dokumento teritorijų planavimo lygmenį, išskyrus koreguojamų specialiojo
teritorijų planavimo dokumentų viešinimą, kai taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta
teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Vyriausybės
nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka
netaikoma tais specialiojo teritorijų
planavimo dokumento koregavimo atvejais,
kai specialiojo teritorijų planavimo dokumente taisomos techninės klaidos tik specialiojo
teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu, o informacija
apie priimtą sprendimą skelbiama planavimo organizatoriaus interneto svetainėje
ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje;“.
3. Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir
tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo
dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais
ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru
patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo
taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento
organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo
tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą
tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės
institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant laikantis šiame
įstatyme nustatytų numatytų specialiojo teritorijų planavimo proceso
reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą
dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.“
4. Papildyti 30 straipsnį 9 dalimi:
„9. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos ar institucijų sprendimai, kuriais patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, su nuoroda į šiuos dokumentus skelbiami Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.”
19 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorijų
planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Bendroji ir
supaprastinta Tteritorijų planavimo dokumentų viešinimo
procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų
planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl
teritorijų planavimo nuostatuose. Bendroji teritorijų planavimo
dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma rengiant naujus (keičiant) visų
rūšių teritorijų planavimo dokumentus, koreguojant kompleksinio teritorijų
planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodytus
atvejus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento techninių klaidų taisymo
atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka
taikoma koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus šio įstatymo
28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais ir koreguojant specialiojo
teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo
dokumento techninių klaidų taisymo atvejus.“
2. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir
planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo
dienos turi būti paskelbiamas paskelbtas savivaldybės interneto
svetainėje ir ar kitos sprendimą rengti atitinkamą
teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos (kai
sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priima valstybės
institucija) interneto svetainėje, bei o rengiant savivaldybės
ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, – ir seniūnijos,
kuriai seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas teritorijų planavimo
dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima
susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl
planavimo tikslų.“
20 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Informacijos teikimo būdai
1. Informacija teikiama šiais būdais:
1) elektroninėje erdvėje – informuojama apie siūlymus (inicijavimą) vykdyti teritorijų planavimą, skelbiami sprendimai dėl teritorijų planavimo pradžios ir planavimo tikslų, SPAV rengimo, planavimo darbų programa. Jeigu rengiama, – SPAV ataskaita, koncepcija, taip pat informacija apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką, viešam svarstymui pateikti sprendiniai, patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai;
2) planavimo organizatoriaus buveinėje – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo organizatorius ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su teritorijų planavimo dokumentu, SPAV ataskaita tvarką ir jų viešo svarstymo vietą ir laiką;
3)
seniūnijų skelbimo lentose – informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų
rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų
teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką, o registruotais
laiškais – apie parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą
ir laiką;
4) registruotais laiškais – Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie pasiūlymų teikimo tvarką ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo vietą ir laiką;
4) 5) žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir
rašytinius paklausimus prašymus.
2. Planavimo organizatorius gali naudoti papildomus informacijos apie teritorijų planavimo procesą teikimo būdus.“
21 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos – viešai ekspozicijai. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriama:
1) susipažinti
su parengtais su valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais
skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, iš
jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;
2) susipažinti
su parengtais su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais
skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis,
iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;
3) susipažinti
su parengtais su vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais
skiriamas dokumentais – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų
laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai.“
2. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Planavimo
organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius,
susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą
rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės
institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą
savivaldybės ar jos dalies vietovės lygmens teritorijų planavimo
dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat
turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje,
o Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais – pranešti registruotais laiškais.“
3. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Apie parengtą detaliojo plano projektą planavimo organizatorius privalo
registruotais laiškais pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kurių
teisės naudotis žemės sklypais suvaržomos detaliojo plano sprendiniuose
nustatomomis nustačius specialiąsiasosiomis žemės
naudojimo sąlygasomis, taikomas detaliajame plane nustatytose
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose
teritorijose.“
22 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas
1.
Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, planavimo organizatoriui
teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo
ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar
susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais
pabaigos, o (viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais
valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami
ir žodžiu), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pakartotinį viešą
svarstymą ar pakartotinį susipažinimą su parengtais valstybės lygmens
teritorijų planavimo dokumentais.
2. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
3. Planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta. Kai pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento priimami, teritorijų planavimo dokumentas atitinkamai pakoreguojamas ir planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais, jeigu pagal priimtus pasiūlymus keičiami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, apie kuriuos nebuvo informuota visuomenė. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai keičiami atsižvelgus į priimtus pasiūlymus, apie kuriuos buvo viešai informuota, ar į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento derinimo stadijoje, visuomenė su pakeistais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos (institucijų) ar savivaldybės interneto svetainėje. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Pasiūlymai dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų teikiami ir nagrinėjami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.
4. Jeigu planavimo organizatorius po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtu valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu terminui nusprendžia pakeisti dalį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, teritorijų planavimo dokumentas su pakeistais sprendiniais teikiamas pakartotinai viešai svarstyti ar pakartotinai susipažinti. Šioje dalyje nurodytu atveju pasiūlymai planavimo organizatoriui teikiami tik dėl pakeistų teritorijų planavimo dokumento sprendinių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
25. Planavimo
organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų
planavimo dokumentų, parengia apibendrintą informaciją apie priimtusų
ir motyvuotai atmestusų pasiūlymusų apibendrinimo
medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir šią
informaciją apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų
kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų
planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems
asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo
proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo
pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo
dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą
atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad
planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta
pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).“
23 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Teritorijų planavimo dokumentai, parengti Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje, ir teisės aktai, kuriais šie dokumentai
patvirtintiami, sprendimai dėl detaliųjų planų pripažinimo
netekusiais galios šio įstatymo 27
straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka
automatiškai perkeliami ir įregistruojami Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų registro duomenų bazėje Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Planavimo
organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus,
pradėtus rengti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo
ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos
sukūrimo, ir teisės aktus, kuriais patvirtinti šie teritorijų planavimo
dokumentai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro
nuostatuose nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per
5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas registruoja
patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir teisės aktą, kuriuo patvirtintas
teritorijų planavimo dokumentas, tik tuo atveju, jeigu yra pateikti patvirtinto
teritorijų planavimo dokumento sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vadovaujančioji
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo
įstaiga valdytoja – Aplinkos ministerija. Centrinė Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaigos
– savivaldybių administracijos.“
24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis
1.
Teritorijų planavimo procesų procedūras, išskyrus specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo procedūras,
planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo
administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka
naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir
teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios
sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta
tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti
rengti iki 2014 m. sausio 1 d. šios sistemos sukūrimo. Specialiojo
teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentams taikomas teritorijų planavimo
procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai,
viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai
atlieka naudodamiesi Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine
sistema šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu
specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai buvo pradėti rengti
iki šios sistemos sukūrimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų
rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės
sistemos nuostatus tvirtina aplinkos ministras, Žemėtvarkos planavimo
dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatus – Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministras.
2.
Konkretaus teritorijų planavimo proceso dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti
informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodamiesi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema
nurodytomis informacinėmis sistemomis.“
25 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Visuomenės
(viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties naikinamasis
terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų,
išskyrus valstybei svarbių projektų
teritorijų planavimo dokumentus,
jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų
ginčijimo yra 20 darbo dienų penkeri metai nuo statybą
leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų
planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto
teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems
subjektams naikinamasis terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų valstybei
svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos
patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra dveji metai nuo patvirtinto
teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra
naikinamasis.‘
26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 22 straipsnis ir šio straipsnio 4 dalis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal šio įstatymo nuostatas.
5. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengto savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniuose nenurodytos teritorijos, kurioms privaloma rengti detaliuosius planus (ar vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sprendimu pagal motyvuotą savivaldybės vyriausiojo architekto pasiūlymą vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, iki bus parengtas ir patvirtintas savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą keičiantis to paties lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, atitinkantis šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
6. Šiame įstatyme išdėstytoje Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas penkerių metų naikinamasis terminas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną nepraėję dveji metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo.
7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti specialieji architektūros reikalavimai statiniui projektuoti baigiami rengti ir išduodami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.
8. Žemės
sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektus teritorijoms, kurios patenka į galiojančiais
detaliaisiais planais, parengtais pagal iki 2014 m. sausio
1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, suplanuotas
teritorijas, baigiami rengti, visuomenė apie juos informuojama, jie derinami,
tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias
Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir yra laikomi galiojančio detaliojo
plano koregavimu.
9. Pagal nuo
1996 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusį teritorijų planavimo
teisinį reguliavimą parengti ir patvirtinti detalieji planai, kuriais buvo
formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių nenumatant teritorijos vystymo
(detaliojo plano sprendiniuose nenustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo
režimas arba nurodyta esama padėtis) ir kurie po 2014 m. sausio
1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pakeisti ar koreguoti, prilyginami
žemės valdos projektams.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė