LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 292
STENOGRAMA
2015 m. lapkričio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Prasėdime lapkričio 17 d. (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Matau, po truputį ateina daugiau.
Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Prancūzijoje, Paryžiuje, įvyko didžiulė tragedija. Nors vakar visi kur nors savo darbo vietose, kur nors renginiuose pagerbėme, vis dėlto, manau, pradėdami plenarinį posėdį, mes turime dar kartą pagerbti aukas tylos minute.
Tylos minutė
10.03 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš darbotvarkę aš dar turiu atlikti keletą darbų. Turiu paskelbti balsų skaičiavimo grupę: R. Ačas (Mišri Seimo narių grupė), A. Dumbrava (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), E. Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Z. Jedinskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), A. Palionis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), J. Razma (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija) ir S. Ursulas (Darbo partijos frakcija).
Dar turime atlikti gražų vaidmenį – gražaus jauno jubiliejaus proga turime pasveiktini A. Skardžių. (Plojimai)
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. lapkričio 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Buvo Kęstutis ar Vytautas, pats pirmas stovėjo ir laukė. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF*). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mes siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-14a ir 1-14b klausimus ir perkelti į kitą antradienį.
PIRMININKĖ. Kokį?
K. DAUKŠYS (DPF). Prokuratūros įstatymas.
PIRMININKĖ. Kur perkelti?
K. DAUKŠYS (DPF). Į kitą antradienį.
PIRMININKĖ. Kitą antradienį.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad kitą antradienį jau biudžetas bus. Ar yra tikslinga? Biudžetas kitą antradienį. Gerai. Teisėtas prašymas. Daugiau prašymų nėra? Balsuojame. Kas pritariate Darbo partijos frakcijos siūlymui 1-14a ir 1-14b klausimus dėl Prokuratūros įstatymo perkelti į kitą antradienį? Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi perkelta į kitą savaitę.
Dėl visos darbotvarkės. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 1, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3637(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 1, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3637. Priėmimas.
Į tribūną kviečiu K. Bartkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, pranešėjau.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Po svarstymo buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų dėl teisės aktų projektų, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas dėl 2 straipsnio 2 dalies nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėl kokių motyvų nepritarėte?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Nes Rezervinio stabilizavimo fondo nuostatų projekto 4 punkte nustatyta, kad šį fondą valdo Finansų ministerija, kurios atsakomybę nustato teisės aktai, reguliuojantys ministerijos veiklą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar mes pritariame komiteto nuomonei – nepritarti Teisės departamento pastabai? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū.
Dėl viso 2 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
3 straipsnis.
Dėl 4 straipsnio… 11 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, jam taip pat nepritarė komitetas. Prašom argumentuoti.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Biudžeto ir finansų komitetas pažymėjo, kad laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius sudaro ne tik valstybės biudžeto lėšos, bet ir įvairių valstybės piniginių fondų lėšos, jų panaudojimo terminai yra skirtingi ir nebūtinai apriboti biudžetinių metų.
PIRMININKĖ. Ar galime palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti Teisės departamento išvadoms? Prieštaraujančių nėra? Nėra.
4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū pranešėjui.
Pastraipsniui priėmimas baigtas. Dėl viso už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3637) yra priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3638(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3638. Priėmimo stadija. Taip pat yra Teisės departamento pastabų.
1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pranešėjau, argumentuoti komiteto nuomonę.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Komitetas nepritarė, teikti teisės aktų projektai bus priimti vienu paketu su kitais teikiamais teisių aktų projektais.
PIRMININKĖ. Ar galime nepritarti Teisės departamentui ir pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galime. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nepritarė. 16 punkto nuostata, kad fondo valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys fondo valdybos nariai, nustato, kad priimant sprendimą turi dalyvauti ne mažiau kaip trys nariai. Detali balsavimo tvarka bus patvirtinta Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdybos darbo reglamente.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Jis nepritaria Teisės departamento pastabai? (Balsai salėje) Pritarta.
2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Nuomonių už, prieš, kalbėti norinčių nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Pirmininke…
PIRMININKĖ. O ten daugiau pastabų nėra? Nėra. Ačiū pranešėjui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3638) yra priimtas. (Gongas) Atsiprašau, ne įstatymas, Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3639(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2c klausimas – Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3639. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, ir viskas, du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime 1 ir 2 straipsnį priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3639) yra priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymo Nr. XII-792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3640(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2d klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymo Nr. XII-792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3640. Priėmimo stadija.
Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime 1 ir 2 straipsnį priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3640) yra priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3641(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2e klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3641. Priėmimo stadija. Du straipsniai: 1 ir 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3641) yra priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 13, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3642(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2f klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 13, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3642. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis ir 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3642) yra priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 įstatymo projektas Nr. XIIP-3643(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2g klausimas – Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 įstatymo projektas Nr. XIIP-3643. Priėmimo stadija. Du straipsniai: 1 ir 2 straipsniai. Ar galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3643) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3644(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2h klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3644(2). Priėmimas. Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 ir 2 straipsnius? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3644(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3645(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2i klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3645(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3645(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3646(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2j klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3646(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti 1 ir 2 straipsnius? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3646(2) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2853(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2853(3). Priėmimas. Kviečiu Užsienio reikalų… Nors čia pritarta, gal nereikia, ačiū, profesoriau. Priėmimo stadija. Yra Seimo Teisės departamento pastaba, tačiau jai komitetas pritarė. Ji redakcinio pobūdžio.
Ar galime pastraipsniui? Ar galime priimti 1 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2853(3) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3626(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3626(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Nesteckį, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3626. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Taip pat buvo gautos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabos, komitetas taip pat atsižvelgė. Buvo gautos Aplinkos apsaugos komiteto išvados, kurioms komitetas pritarė, Audito komiteto taip pat pritarė, Europos reikalų komiteto taip pat pritarė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto taip pat pritarė, Kaimo reikalų komiteto taip pat pritarė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarė, Sveikatos reikalų komiteto pritarė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastaboms komitetas nepritarė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarė, Užsienio reikalų komiteto pritarė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaboms pritarė iš dalies, Žmogaus teisių komiteto taip pat pritarė.
Komitetas siūlo pritarti patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3626 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę. Nėra. Gerbiamasis D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Pavaduodamas komiteto pirmininkę informuoju, kad Audito komitetas kaip papildomas apsvarstė nutarimo projektą šių metų lapkričio 4 d. Komiteto sprendimas – atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimo“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas, komitetas siūlo pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė nutarimo projektą, pastabų, siūlymų neturėjome, pritarėme jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu S. Dmitrijevą, Ekonomikos komitetas.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, priimtas sprendimas – bendru sutarimu pritarti. Viskas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu iš Užsienio reikalų komiteto A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį teisės aktą ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Bastį, Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
M. BASTYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Iš esmės siūlome pritarti svarstomam įstatymo projektui, siūlome pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3626. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kviečiu S. Bucevičių, Kaimo reikalų komiteto pirmininką. B. Pauža pavaduoja. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė šį Seimo nutarimo projektą, nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui, tačiau atkreipė dėmesį, kad 2014 m. Vidaus reikalų ministerija 5,1 mln. Lt panaudojo pažeisdama lėšų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus ir 2,8 mln. panaudojo neekonomiškai. Atkreipiame dėmesį, kad reikėtų išsiaiškinti, kodėl taip buvo padaryta. Šitam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiame A. Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Siūlome pritarti pateiktam Seimo nutarimui ir atkreipti dėmesį į tai, kad 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepanaudojo 98 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (aštuonios programos įgyvendintos nevisiškai), taip pat į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nevisiškai panaudojo asignavimus dviem programoms įgyvendinti, t. y. programai „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ ir programai „Socialinės apsaugos srities specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ (šioms programoms įgyvendinti papildomai komitetas asignavimų prašė svarstydamas Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą) ir nevisiškai panaudojo asignavimus keturioms programoms įgyvendinti, t. y. užimtumo didinimo, valstybės pensijų, šalpos ir kitų socialinių paramos išmokų programai „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“. Šioms programoms įgyvendinti papildomų asignavimų komitetas prašė svarstydamas 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo… Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu D. Mikutienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3626 ir pritarė bendru sutarimu. Jokių pasiūlymų ir pastabų negauta.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-3626. Taip pat teikiame pasiūlymą, atsižvelgdami į tai, kad Valstybės kontrolės išvadose konstatuojama, kad valstybės institucijose ir įstaigose daugėja pažeidimų, susijusių su biudžeto lėšų naudojimo teisėtumu, t. y. lėšos panaudojamos pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius lėšų skyrimą ir naudojimą. Tikslinga Vyriausybei pasiūlyti peržiūrėti ir sustiprinti biudžeto lėšų naudojimo valstybinėse institucijose ir įstaigose kontrolės mechanizmus, todėl siūlome papildyti Seimo nutarimo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti biudžeto lėšų naudojimo valstybės institucijose ir įstaigose kontrolės mechanizmus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Bendru sutarimu pritarėme projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. B. Juodka, Užsienio reikalų komitetas. Atsiprašau. Du kartus įrašytas Užsienio reikalų komitetas, atsiprašome. A. Bilotaitė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šitą projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti šiam projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę tobulinti Seimo nutarimo projektą papildant jį nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jai atsakingoms valstybės institucijoms įgyvendinti Valstybės audito išvadoje pateiktas rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Z. Žvikienę, Žmogaus teisių komitetas.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-3626 ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti teikiamam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Tačiau noriu pasakyti, kad komitete išreikšti tam tikri nuogąstavimai ir tam tikros pastabos dėl to, kad šitose ataskaitose iš tikrųjų negalima matyti, kiek valstybė yra įsipareigojusi savo piliečiams, t. y. nematyti skolos piliečiams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo diskusijoje nori dalyvauti D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, komitetų sprendimuose buvo išsakyta šiek tiek priekaištų dėl 2014 metų konsoliduotų ataskaitų rinkinio, tačiau tie priekaištai toli gražu neatspindi to, ką ir kiek yra išsakiusi aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė savo valstybinio audito ataskaitoje. Vis dėlto 2014 m. tai jau ne pirmieji XVI Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbo metai ir kaip ir neturėtų būti galimybės pasakyti, kad dar nespėjome įvesti tvarkos, nespėjome susitvarkyti su biudžeto išlaidų naudojimu. Audito komitetas, tęsdamas tradiciją dar iš praėjusios kadencijos, kiekvieną ketvirtį gauna iš Vyriausybės, iš ministerijų, iš kitų valstybės institucijų naudojamų valstybės biudžeto asignavimų ataskaitas ir analizuoja, o kiek lėšų yra išleidžiama reprezentacijai, komandiruotėms, kitokioms reikmėms ir kokia yra dinamika. Tai, deja, iš tos informacijos, kurią vykdydamas parlamentinę kontrolę gauna Audito komitetas, apie pažangą ir apie geras, gražias tendencijas tikrai neišeina kalbėti ir kaip nors patvirtinti, kad su mokesčių mokėtojų pinigais, suneštais į valstybės biudžetą, yra elgiamasi racionaliai ir atsakingai. Toli gražu taip neišeina tvirtinti. Dar daugiau, kai į Audito komiteto posėdžius yra kviečiami ministrai, ministerijų vadovai pasiaiškinti ir aptarti, o kaip vis dėlto yra elgiamasi su valstybės biudžeto lėšomis, tai dažniausiai ministrai paprasčiausiai neranda tam laiko, o gal tiesiog nemato reikalo gaišti laiką dėl kažkieno vykdomos parlamentinės kontrolės.
Aš tikiu, kad kadencijai artėjant į pabaigą vis dėlto bandysiu įtikinti ir komiteto pirmininkę, kad tokia suvestinė, kiek kartų kurios ministerijos ministras buvo kviečiamas į Audito komitetą ir kiek kartų jis į tokį kvietimą numojo ranka, tokią suvestinę galbūt būtų galima padaryti.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia audito institucija, savo valstybinio audito ataskaitoje išsakė daug argumentuotų ir pagrįstų priekaištų. Ir ne tik dėl 2014 m. konsoliduotų ataskaitų rinkinio, dėl kurio dabar diskutuojame, bet ir vakar paskelbtoje savo išvadoje dėl ateinančių 2016 metų valstybės biudžeto. Išsakytų priekaištų gausa ir rimtumas tikrai neleidžia taip pro pirštus pažiūrėti ir į nutarimą, kurį šiandien svarstome.
Jūsų dėmesiui aš pacituosiu keletą valstybinio audito ataskaitos momentų, kur Valstybės kontrolė yra pareiškusi sąlyginę nuomonę. „Sąlyginės nuomonės dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pagrindas. Negalime patvirtinti, kad 17 mlrd. 560 mln. Lt valstybės biudžeto pajamų 2014 m. valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje atskleista laikantis pajamų ekonominės klasifikacijos.“ „Sąlyginės nuomonės dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo pagrindas. Valstybės institucijose ir įstaigose, įvertinę valstybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą, nustatėme, kad 233 mln. Lt buvo panaudota pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, valstybės kapitalo investicijas, darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą. Pažeidžiant Biudžeto sandaros įstatymą 73 mln. Lt iš valstybės biudžeto išlaidų apmokėta tiesiogiai iš skolintų lėšų neperskirsčius jų per valstybės biudžetą. Ši suma nėra nurodyta biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitoje ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitose. Tokių išlaidų mastas auga (atkreipiu dėmesį, kolegos!) nuo 26 mln. Lt 2012 metais iki 234 mln. 2015 metais. O tai rodo planavimo skaidrumo trūkumą. Dalis žinomų būsimų išlaidų yra neįtraukiamos į planuojamus atitinkamų metų asignavimus.“
Ir dar viena citata: „Sąlyginės nuomonės dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio pagrindas. Nustatome reikšmingų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų finansinės būklės veiklos rezultatų ir aiškinamojo rašto duomenų iškraipymų, įskaitant sumas, kurių teisingumo negalėjome patvirtinti. Šiuos neatitikimus lėmė reikšmingos klaidos žemesnio konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose ir turėjusios įtakos visiems finansinių ataskaitų straipsniams: turto, įsipareigojimo, pajamų ir kitiems.“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, aptarusi teikiamą nutarimo projektą ir įvertindama Valstybės kontrolės tikrai rimtus išsakytus priekaištus, apsisprendė balsuodama dėl šio nutarimo jam nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo dar yra dėl 2 straipsnio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa. Kviečiu pagrindinį pranešėją A. Nesteckį į tribūną.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Kaip minėjau, yra gauta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastaba, kuriai komitetas nepritarė, nes yra pasiūlymas, kad reikėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti biudžeto lėšų naudojimo valstybės institucijose ir įstaigose kontrolės mechanizmą. Manome, kad tas, kas buvo nurodyta kaip argumentas, nėra sisteminė klaida ir yra pakankamas kontrolės mechanizmas, kad būtų nustatyti šie vykdomi pažeidimai.
PIRMININKĖ. Klausiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką, ar sutinkate? Neišeikite, bus dar viena pastaba. Įjunkite R. Paliukui. Tuojau, minutę.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas sutinka su Biudžeto ir finansų komiteto argumentais.
PIRMININKĖ. Jis atsiima. Sutinkate su nepritarimu. Balsuoti nereikia.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarta iš dalies. Pirmininko klausiu, ar sutinka? Gerbiamasis Valentinai Bukauskai, ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarti iš dalies? Sutinkate.
Motyvų nėra. Čia yra kita procedūra. Iš karto einame prie priėmimo. Priėmimas. Nuomonė už – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Turbūt būčiau nekalbėjęs, jei ne D. Jankausko kalba šiandien tribūnoje. Matau, J. Razma yra užsirašęs, turbūt kalbės labai panašia gaida.
Sutinku, kad į kiekvieną pastabą, kurią pateikia Valstybės kontrolė, mes turime atsižvelgti, tvarkyti, kad valstybės lėšos būtų leidžiamos kuo skaidriau. Tačiau nesugebu suprasti, kodėl buvę valdantieji, dabar opozicijoje esantys konservatoriai, puola balsuoti prieš. Nepaisant to, kad pastabos yra ir į jas reikia atsižvelgti, mes turime prisiminti ir tą laikotarpį, kai jie buvo valdžioje ir lygiai tokios pačios pastabos būdavo ne kartą minėtos, tačiau visada jie balsuodavo priešingai – už. Čia, aš manau, susikibkime, pasižiūrėkime komitetuose, kur reikia pataisyti, bet neblokuokime sprendimų, kurie tiesiog būtini, kad valstybėje toliau galėtume judėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Keisti argumentai. Jei kas nors praeityje buvo nepakankamai tobula, tai tą netobulumą ir reikia tęsti pasikeitus Seimo valdančiajai koalicijai. Juk kažkaip turime judėti į priekį. Pažiūrėjus į ankstesnes ataskaitas ir Valstybės kontrolės išvadas, vargu ar jūs rasite, kad būtų parašyta, jog 200 mln. Lt išleista neteisėtai. Bent jau tokius dalykus, aš manau, derėtų parašyti ir Seimo nutarime, ir turbūt derėtų išvardinti tuos asignavimų valdytojus, kurie yra didžiausi pažeidėjai. Augančių komandiruočių išlaidų jūs taip pat nerasite, nes buvo taupoma. Ir kiti dalykai. Nėra čia visų atitikmenų. Deja, aš matau tam tikrą regresą. O parašymas 2 straipsnyje, kad „tik pasiūlyti Finansų ministerijai per pusmetį panagrinėti tas pastabas“, skamba labai negriežtai ir po tokio parašymo mes galime prognozuoti, kad kitais metais dėl išlaidavimo turėsime panašių bėdų. Todėl aš kviečiu balsuoti prieš tokį nutarimą, kad būtų galima parašyti principingesnį ir griežtesnį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji, aš turbūt suklydau, aš kalbėsiu ne už, o prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, prašom prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolė padaro didžiulį darbą analizuodama biudžeto lėšų panaudojimą. Aš norėčiau pritarti tam, ką pasakė kolega J. Razma, kad iš esmės šioje ataskaitoje nurodoma, kad šimtai milijonų valstybės lėšų praėjusiais metais buvo panaudota pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Turima omeny ir tai, kad lėšos buvo eikvojamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo. Tai yra labai rimti pažeidimai, tačiau iš to nutarimo nematyti, kaip į tai reaguos Seimas, kuris kontroliuoja Vyriausybę ir kitas institucijas, kurios disponuoja biudžeto lėšomis. Tai yra didžiulė problema. Valstybės kontrolė, susidūrusi su šiurkščiausiais pažeidimais, gindama viešąjį interesą, kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, tačiau dažniausiai viskas tuo ir baigiasi. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti šiek tiek senesnį atvejį, kelerių metų senumo, kai Valstybės kontrolė patikrino, kaip naudojamos lėšos Valdovų rūmų statybai, ir buvo nustatyta, kad didžiulė darbų apimtis buvo atlikta panaudojant restauracinius įkainius. Čia yra didelė problema. Jeigu mes tvirtiname ataskaitą ir užmerkiame akis į tai, kad biudžeto lėšos panaudojamos pažeidžiant įstatymų reikalavimus, tai norėtųsi paklausti, kas tada turi tuo susirūpinti? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pratęsiu Vytauto žodžius. Mes patys turime susirūpinti, tam yra parlamentinė kontrolė. Mes svarstome 2014 m. ataskaitą. Mes galime konstatuoti faktą, kad nieko pakeisti 2014 m. ataskaitoje negalime, nes tai yra kaip blynas iškeptas ir mes turime daryti išvadas arba nedaryti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, matydamas, kad metai iš metų arba 2014 metais daug lėšų buvo panaudota tose programose, kurios teikiamos ir šiais metais, paprasčiausiai paėmė ir pasiūlė tas lėšas perskirstyti kitoms programoms, kurios būtų įgyvendintos. Tai yra mūsų visų reikalas. Todėl nepritarti 2014 m. nutarimui, na, čia kaip kovoti su vėjo malūnais, nes tai jau įvykęs faktas.
Mes paprasčiausiai turėkime noro, laiko ir užsispyrimo nuolatos vykdyti parlamentinę kontrolę. Jeigu dažniau kontroliuosime, kaip mūsų priimti nutarimai, sprendimai, įstatymai įgyvendinami, kaip vykdomos programos, tada kiekvienais metais, po dvejų metų svarstant praėjusių metų konsoliduotas ataskaitas, tų pastabų bus mažiau. Todėl mes paprasčiausiai negalime nepritarti, nes faktas įvykęs. Istorijos, kaip sakant, nesuklastosi, ji buvo tokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nesiveržiau kalbėti dėl ataskaitų rinkinio, bet tikrai neištvėriau išklausęs Algirdo, šių rūmų senbuvio, kalbos. Seimo narių rūpesčio išraiška ir yra tokių nutarimų projektų svarstymas. Rūpestis ne dėl rūpesčio deklaravimo, kad aš esu labai susirūpinęs, bet būtent svarstymas ataskaitų rinkinio, kuriame iškeliami tam tikri trūkumai ir į juos deramai reaguoti, nepalikti kaip kiauro rėčio vandeniui prabėgti. Niekas niekada ir nesikeis. Jeigu keletą kartų nepatvirtintume to ataskaitų rinkinio, pamatytume, kokios būtų pasekmės.
Ne rūpestis dėl rūpesčio deklaravimo, kad man kas nors rūpi, bet dabar reikia ir išreikšti tai. O trūkumus bent jau socialinėje srityje mes matėme, kiek lėšų yra nepanaudota, kiek programų yra neįgyvendinta ir kaip nepagrįstai tie dalykai padaryti, užvilkintos viešųjų pirkimų procedūros ir panašiai. Tos lėšos nukeliavo į kitą vietą, ne socialinėms reikmėms, žmonės jomis nepasinaudojo. Rūpestį reikia deramai įvertinti, todėl negalima pritarti tokiems dideliems nusižengimams, kurie yra bent jau toje srityje padaryti. Todėl siūlau nepritarti taip, kaip ir dera parlamentarams, o ne šiaip rūpestį deklaruojantiems žmonėms už Seimo rūmų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Nežinau, čia yra įvairių interpretacijų – siūlymas, ne siūlymas. Labai aiškiai parašyta, jeigu kolegos skaitote: „Lietuvos Respublikos 2014 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimas“, ir siūloma, nesvarbu, kad siūloma, čia gali būti ir kitas žodis, bet iš principo Finansų ministerija įgyvendina Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje numatytus trūkumus ir apie priimtus sprendimus iki 2016 m. birželio 1 d. praneša Lietuvos Respublikos Seimui. Kas dar gali būti neaiškiau? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis. Iš dalies pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui ir pakoreguotas 2 straipsnis. Ar galime jam pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 51, prieš – 7, susilaikė 31. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3626 priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3647(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3647. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Dumbravą. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos? Atsiprašau. Gerbiamasis V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš tik dėl priimto nutarimo. Atsakysiu keliais žodžiais kolegai A. Sysui ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ponui P. Narkevičiui. Jeigu mes nutarime visiškai apeiname problemą, kad valstybės biudžeto didžiulės lėšos panaudojamos pažeidžiant įstatymus, tai ką tada Seimas veikia? Tai mes tam pritariame, ar ne? Jeigu didžiulė dalis iš tų lėšų yra panaudotos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, tai ką tai reiškia? Taigi ministerijos ir žinybos puikiai suvokia, ministrai suvokia, kad jie daro viešuosius pirkimus pažeisdami įstatymą. Kodėl jie taip daro? Todėl, kad jie tas lėšas grobsto ir duoda visokiausius atkatus. Visi puikiai suvokiame, kas už to stovi, ir mechaniškai tvirtiname rinkinį. Mes turime įvertinti, kad tai turėtų bent preventyvią reikšmę ateinančiais ir kitais metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir komiteto sprendimas yra toks. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybino audito ataskaitoje dėl 2014 m. Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio teisėtumo audito rezultatų pateiktas išvadas ir rekomendacijas, pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Už balsavo 9, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pranešėją G. Purvaneckienę.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-3647 ir nusprendė: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl 2014 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo atlikto finansinio teisėtumo audito rezultatų pateiktas išvadas ir rekomendacijas, pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3647. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl tokių klausimų svarstymo ir parodomas tikrasis požiūris į mūsų ne mažesnę – kontrolės sritį. Ne tik įstatymų leidybos mes turime imtis, bet ir atlikti kontrolę, kad niekas kitas negalėtų kontroliuoti Vyriausybės, to, ką ji vykdo, tik mes, Seimo nariai. Tai, kaip mes šiandien svarstome, rodo, kad mes to darbo iš principo nenorime imtis. Ir ne todėl, kad čia būtų vienokia ar kitokia Vyriausybė, tiesiog mums jis yra neįdomus. Kolega A. Sysas pasakė – čia toks formalumas, tiesiog reikėjo patvirtinti ir ką čia dabar pakeisi. Tada nereikia čia ir sėdėti ir nereikia nieko daryti.
Aš noriu kalbėti apie „Sodros“ ataskaitų rinkinį. Aš pakartosiu, kad metai iš metų Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į tą pačią ydą, kuri užprogramuota socialinio draudimo sistemoje ir jos išlaidose. Tą pačią ydą, kurią prastūminėja Finansų ministerija ignoruodama socialinio draudimo sistemą reglamentuojančius įstatymus, kuriuose aiškiai parašyta, kad socialinio draudimo sistema turėtų veikti pagal principą, kad jeigu išlaidos viršija įmokas, jos turi būti dengiamos iš valstybės arba skolintomis lėšomis. Tai ne „Sodros“ problema, tai yra politikų problema ir jų pareiga subalansuoti biudžetą, nes kitaip „Sodra“ negali formuoti nei jokių rezervo fondų ir vėl prieš eilinį krizę ateiti nepasirengusi ir neturėti kitos išeities, kaip mažinti pensijas (o taip dabar ir yra), mes jokio, nė cento, neturim rezervo fonde, o matome, kas darosi Europoje. Ar mes garantuoti, kad jokios krizės čia pas mus nebus? Apie ką mes čia šnekame? Ne pirmus metus Valstybės kontrolė sako – apie 1 mlrd. Lt, o dabar apie 300 mln. eurų paimama iš „Sodros“ ir atiduodama valstybės poreikiams. Paimama iš pensininkų ir atiduodama kitiems. Mums, atvirai pasakius, iki lemputės. Mes nieko šito nekonstatuojame. Kam nors tada ta Valstybės kontrolė reikalinga? Ką ji čia mums tada sako? Paklausime Finansų ministerijos. Ji pasakys, kaip čia gerai tvarkosi. Jai tos pastabos adresuojamos, bet jai kaip nuo žąsies vanduo – ir toliau pensininkų sąskaita finansuojami kiti poreikiai.
Ar pensininkių prioritetas yra daug žemesnis negu visų kitų? Mažiausiai rūpi tarp visų kitų? Yra kitų svarbesnių dalykų? Tai tegul taip ir pasako: taip, paimkime iš to katilo ir atiduokime kitiems. Pasekmė yra ta, kad šių metų biudžete, vadovaujantis Valstybės kontrolės rekomendacijomis, „Sodros“ šių metų biudžete būtų 276 mln. Lt perteklius. Beveik 1 mlrd., iš kurio būtų galima ir rezervą formuoti, ir didinti pensijas, kurios nuo 2012 m. nėra didintos. Pridėjus dar trejus metus, pagal tokį pat procesą galima visa tai padauginti iš keturių, nes lygiai taip pat elgėmės ir praėjusiais, ir užpraeitais, ir dar užpraeitais metais. Kaip jūs atsakysite žmonėms, kaip mes vykdome tą kontrolę pensininkų atžvilgiu, kaip mes jiems į akis pažiūrėsime? Valstybės kontrolė tai sako, bet mums visiškai nesvarbu, ir pagrindinis komitetas, kuris turėtų tuo rūpintis, gali prieš tai užmerkti akis. Visiškai neatsakingas požiūris, ir siūlau nepritarti tokioms išvadoms, nes jos visiškai nukreiptos prieš socialinio draudimo sistemos žlugdymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar po svarstymo nėra nuomonių.
Dabar priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje nuomonė už – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo narys R. Dagys kai kur nusišnekėjo: nei jis buvo Audito komitete, nei jis žino, kaip buvo svarstoma. Svarstymas buvo ir labai ilgas, ir detalus. Komitetas Vyriausybei parengė rekomendacijas. Žinoma, yra įsisenėjusių dalykų, kuriuos laikas išspręsti, kas vis dėlto turi mokėti už pervedimus kaupiamiesiems fondams, kuriuos apmoka „Sodra“ visų pensininkų sąskaita, ir panašių. Valstybei ten ko nors iš „Sodros“ nepervedama. Tačiau mūsų rekomendacijos yra parengtos. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė atsižvelgs ir parengs nustatytas tvarkas, kaip reikia atsiskaityti, ir kitas tvarkas, kurių mes prašome. Todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labas rytas, ponia Purvaneckiene. Jūs net nežinote, kuris komitetas buvo pagrindinis svarstant. Dar kartą labas rytas! Prabuskite!
Dar kartą pakartosiu argumentus. Iš esmės. Jeigu mes užskaitome skolą, kurią pasiskolino valstybė, spręsdama problemas, kaip sako Valstybės kontrolė, ir užrašome skolą dirbtinai perkeldami iš valstybės skolos į „Sodrą“ (šiais metais tai yra 148 mln. eurų), tiesiog pakabiname ant „Sodros“ ir sakome, kad tai yra negerai… Čia nekalbu apie perteklinių išlaidų finansavimą, tiesiog skola kabo ne ten ir tai neleidžia suformuoti rezervo fondo, kaip sako Valstybės kontrolė, čia tiesiog mūsų apsileidimo klausimas, kad mes leidžiame apskaityti „Sodros“ skolą, kai visiškai ne ten ta skola turėjo būti apskaityta. Aš nežinau, kur Audito komitetas vaikščiojo ir grybavo, bet tai yra akivaizdu, tai yra įstatymo nesilaikymas.
Beje, ne tiktai įstatymo nesilaikymas, bet ir visų rekomendacijų, kurios ateina iš Pasaulio banko ir kitų institucijų. Negalima valstybės skolos priskirti tai institucijai, kuri dirba pagal subalansuotą principą, tai yra tiek įmokų, tiek išmokų draudimo principas. Čia yra didžiulis nusižengimas. Ir ne šiaip kurios nors, ponia Purvaneckiene, lėšutės kur nors padėtos, aš kalbu apie didžiulį pinigų skaičių – 2014 m. ne ten padėtų beveik apie 1 mlrd. Lt. Jeigu jums tai yra smulkmena, pasiskaičiuokite, kiek galima padidinti pensijas. 8 mln. – 1 Lt.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų laikas baigėsi.
K. Miškinienė dėl vedimo tvarkos. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu tiesiog reaguoti į pavaduotojo pasakytas mintis. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Valstybės kontrolės atliktą auditą dėl minėto klausimo, iš tikrųjų labai rimtai pažiūrėjo – parengtas sprendimo projektas, rekomendacijos Vyriausybei, kad tos įsisenėjusius problemos būtų sprendžiamos. Jos ir sprendžiamos. Situacija… Ne taip greitai mes galime ištaisyti visas klaidas, bet palaipsniui taisomos. Aš labai prašau atkreipti į tai dėmesį ir pritarti parengtam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mane stebina ponas R. J. Dagys, jis žongliruoja skaičiais kaip reikiant. Netgi tą terminą galima prisiminti – praeitą kadenciją labai dažnai skambėjo „finansinė inžinerija“. Tai iš vienos kelnių kišenės dedi į kitą kišenę ir džiaugiesi, kad kairėje kišenėje šiuo metu daugiau pinigų. Perdedi iš kairės į dešinę ir džiaugies, kad dešinėje daugiau pinigų. Bet pinigų dėl to nedaugėja! Ar mes tą milijardą iš vienos kišenės, iš vieno biudžeto, įdėsime į kitą ir galbūt apsimesime, kad tada turime vieno biudžeto rezervą, bet valstybėje pinigų, pone Dagy, dėl to ne daugiau!
Aš galiu pasakyti: jūsų klaida, jūsų Vyriausybės esminė klaida buvo, kad jūs, užuot smaugę verslą su naktine mokesčių reforma, būtumėte skatinę vartojimą, ką tada reikėjo daryti, ką šita Vyriausybė pagaliau padarė. Net Lietuvos banko specialistai pripažįsta, kad vartojimo atsigavimas yra mūsų pagrindinis šiuo metu ekonomikos augimo variklis. Taip pat mes mažiname nedarbą, didiname užimtumą. Kai didėja surinkimas „Sodros“ įmokų, mes galime labiau artėti prie subalansavimo „Sodros“ biudžeto. Tai yra svarbiausi dalykai, nes tai yra ekonomikos esmė, o ne tai, kad vienoje ar kitoje kišenėje turėsim. Aš žinau tas įstatymų subtilybes, mes ne kartą diskutavome įvairiais lygiais. Bet dėl to pinigų nė vienu centru nepadaugės valstybėje! Ir tai yra svarbiausia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai pinigų nepadaugės nė centro, jeigu liks toks pat požiūris, jeigu mes pripažinsime, kad 10 % biudžeto gali būti panaudojama pažeidžiant įstatymą, arba, supaprastintai tariant, galimai išvogta. Mes kalbame apie 233 mln. Lt. Be abejo, niekada nepadaugės pinigų tam, kad mes galėtume kompensuoti sumažintas pensijų dalis tiems, kurie nesulaukė pensijų grąžinimo. Tai yra 167 tūkst. žmonių, Lietuvos Respublikos piliečių, tikrai nesulauks tos 117 mln. Lt sumos, nes Seimas pro pirštus žiūri, kaip yra panaudojami 233 mln. Lt, tai yra 10 % valstybės biudžeto. Mes turime suvokti, kad parlamentas, kaip Tautos atstovybė, privalo vykdyti savo pareigą ir kontrolę. Jeigu mes pripažįstame, kad tai yra normalu, tai mes tada įteisiname, taip sakant, valstybės iždo vogimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tiktai kalbėdami atsakingai rinkite žodžius, nes jeigu būtų buvę išvogta, tai Valstybės kontrolė būtų kreipusis į prokuratūrą, ir prokuratūra būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Valstybės kontrolė tai yra auditas, kuris pasako savo nuomonę. Todėl čia labai atsargiai su terminais. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad R. J. Dagiui… Kiti konservatoriai tyli, matyt, suprasdami, ką padarė savo valdymo metu: atėmė pajamas iš tų, kurie turėjo mažiausias, ir pensijas mažino nuo pirmos dienos per vieną naktį. Pažiūrėkite, kiek dabar, remdamasi Konstitucinio Teismo sprendimu, dabartinė valdančioji dauguma surado lėšų, kiek jų atkūrė ir pareigūnams, ir pensininkams. Dabar yra paskutiniams – dirbantiems pensininkams irgi numatyta atkurti pensijas. Taigi jūsų padarytą žalą mūsų valstybei ir žmonėms mes sugebėjome per šią kadenciją ištaisyti, viską grąžinti, ką jūs paėmėte iš žmonių. Tai, ką jūs paėmėte iš žmonių. Ir jūs, gerbiamasis Rimantai, turėtumėte turėti bent kiek gėdos! Turėtumėte turėti bent kiek gėdos! Jūs nesugebėjote per visą laikotarpį pakelti minimalios algos. Mes jau beveik dvigubai pakėlėme minimalią algą per ketverius metus.
Štai pažiūrėkite, kas yra: žmonėms, kurie turi mažas pajamas, ieškome galimybių, kad jie daugiau uždirbtų. Jūs gi sumažinote pelno mokestį ir darėte… Krizės atveju tikrai nereikėjo mažinti pelno mokesčio. Taigi, aš manau, jūs tikrai praleidžiate progą patylėti. Jeigu einate prie mikrofono, tai dar kartą bent jau atsiprašykite visų žmonių, pensininkų, kuriems jūs padarėte didžiulę žalą. Kiti, štai žiūriu, konservatoriai daug kuklesni. Jie nekalba, jie tyli, jie supranta ir žino, kokias padarė klaidas ir kaip sumažino pajamas skurdžiausių žmonių. Jūs net ir motinų, auginančių vaikus, atėmėte pinigus ir sumažinote, todėl ir gimstamumas yra toks mažas. Aš manau, tikrai labai daug padarėte mūsų valstybei žalos ir prisipažinkite kaip krikščionys.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes ką norime, tą kalbame. Yra du esminiai dalykai. Pirma, kas yra Valstybės kontrolė? Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokia stipri audito institucija, kuri yra kaip pagalbininkė mums, Seimui, kuri vykdo parlamentinę kontrolę, kad galėtume atidžiau, remdamiesi specialistų išvadomis, kontroliuoti Vyriausybę ir jos institucijas. Tai tinka visoms Vyriausybėms, ne tik šitai Vyriausybei ir visoms kitoms buvusioms Vyriausybėms.
Aš labai džiaugiuosi, kad anoje kadencijoje buvo labai stipri Audito komiteto pirmininkė, kuri principingai bendradarbiavo su Valstybės kontrole, ir mes labai gerai kontroliavome Vyriausybę. Šiandien aš labai stebiuosi, kaip valdančioji dauguma šiandien visiškai abejingai žiūri į savo Vyriausybės veiklą besąlygiškai gindama, kad ir ką ji daro, ir finansų ministras yra kaip antstatas visai Vyriausybei.
Kitas dalykas, kalbos apie Socialinio draudimo įstatymą! Gerbiamieji kolegos, jis galioja daugiau kaip 15 metų. Aš stebiuosi, kaip A. Sysas, kuris visada gynė ir sakė, kad reikia vykdyti įstatymus, šiandien jau kalba visiškai kitaip. Tai patys būkime sau sąžiningi. Įstatymus privalu vykdyti visiems, nepriklausomai nuo to, kas kokiai partijai priklauso. Ir šiandien, ką R. J. Dagys pacitavo, tai taip ir yra įstatyme parašyta, kad jeigu yra deficitinis „Sodros“ biudžetas ir yra keblumų, kai išmokos yra didesnės, negu surenkama įmokų, tai garantas yra valstybės biudžetas ir bankų paskolos, kurias turi imti ne „Sodra“, o, dėkui Dievui, dabar jau išsirūpino Seimas, kad tą daro Vyriausybė. Taigi mes, visi parlamentarai, pirmiausia turime būti vieningi, ir, padedant Valstybės kontrolei, kontroliuoti valstybės biudžeto išlaidas ir pajamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikrai žinau, kad jūs norite kalbėti daugiau negu dėl vedimo tvarkos. Gal pirma balsuojame, tada suteiksiu žodį.
Vienas straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 47, prieš – 9, susilaikė 30. Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIP-3647) pritarta. (Gongas)
R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai nesiruošiu reaguoti į P. Gražulio programinę 136 kalbą panašia tema. Tegul savo šeimos vertybes pasitikrina, kitą kartą nepramiega lemiamo balsavimo dėl Konstitucijos.
Atsakysiu gerbiamajam V. Gapšiui. Finansinė inžinerija, kaip jūs pasakėte, tai ir buvo jūsų mylimos ministerijos pateiktas projektas, kad pensininkams reikia kompensuoti pensijas iš tų pačių pensininkų sąskaitos, kai prisiimamos kompensacijos iš „Sodros“ biudžeto. Štai čia yra tikrai manipuliacija. O mes dabar kalbame apie problemą, kuri nėra kokių nors papildomų lėšų suradimas ar panašiai. Bet tai yra mūsų prioritetų klausimas. Kai mes skolą pakabiname „Sodrai“, tai mes skriaudžiame pensininkus ir duodame galimybę jūsų mylimai Vyriausybei išleisti juos kitoms sritims. O jei „Sodros“ skolą pakabintume valstybės biudžetui, tada pensininkams atsirastų prioritetas. Čia yra esmė, čia yra mūsų prioritetų pasirinkimo klausimas. O dėl viso kito galite dangstytis, kiek jums patinka, ir kalbėti, kiek jūs norite, nes puikiai žinote, kad taip ir yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Visada galvojau, kad atimti yra blogai. Visos kitos kalbos – tai oratorinio meno vingrybės. Kreipiuosi į Ireną: aš šiuo klausimu nekalbėjau, noriu atkreipti dėmesį. Ką aš kalbėjau komitete, gali patvirtinti R. J. Dagys. Aš kalbėjau prieš tai. Šiuo atveju jūs, kaip buvusi ministrė, kaip komiteto ir vicepirmininkė, puikiai žinote, kad konsoliduotosios ataskaitos tai yra žanras pasivaržyti kalbomis. Bet štai mes svarstysime biudžetą ir priiminėsime sprendimus. Ir jūs, ir mes kartais užmerkdavome akis prieš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį. Na, prisiimkime, padėkime ranką ant širdies ir nesisvaidykime kaltinimais, nes tam yra dar Vyriausybės. Suprantu, kad jos ne visada įsiklauso į Seimo sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad visi įstatymai ir visi straipsniai turi būti vykdomi, jeigu mes priėmėme. (Balsas salėje: „Aš suprantu, bet kartais…“) Taip. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik prašau protokole fiksuoti, kad balsavau prieš. Ne taip paspaudžiau.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Bet rezultatas nesikeičia. J. Razma – prieš.
V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Aš norėjau Jurgį pagirti, dabar vėl teks kalbėti apie Dagį. Gerbiamasis Dagy. Jis kažkur dingo iš savo vietos, na, nebenori girdėti tiesos. Tiek to, vis tiek reikia pasakyti.
Jūs buvote ir esate toks protingas, siūlote tiek daug pasiūlymų, kaip tiems pensininkams padėti, bet kai buvo jūsų Vyriausybė, jūs net ir buvote ministru, kažkodėl pensijos mažėjo, o kai ši Vyriausybė, tokia nevykusi ir taip nemato, kaip viską padaryti, pensijos didėja. Niekaip nesuprantu tos jūsų logikos ir tos jūsų nesėkmės. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, paminėta pavardė. Privalome duoti. R. J. Dagys. Prašome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, na, nustokite meluoti vieną kartą. Nors kartą truputėlį parauskite, nes pensijos buvo atkurtos 2012 m. mūsų Vyriausybės ir nuo to laiko vidutinės pensijos nepadidėjo nė lito. Santykinės pensijos augant ekonomikai ir vidutiniam darbo užmokesčiui – nuo 45,4 % mūsų Vyriausybės pabaigoje. Dabar su visais padidinimais bus tik 42 %, lyginant su vidutine alga. Siūlau išmokti rausti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis Jonai, na, jūs atitrūkote nuo realybės čia, šiame Seime. Jūs išeikite į gatvę ir trijų pensininkų paklauskite, jums pasakys tiesą. Kokia ten jūsų finansinė inžinerija, jau sunku suprasti, pasižiūrėkite įstatymus ir pasižiūrėkite realią praktiką – pensijas didina šita Vyriausybė. Jūs nieko nebūtumėte padarę, jeigu ne Konstitucinis Teismas, jus nuplakęs.
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas. Gerbiamieji kolegos, aistrų labai daug. Tikrai labai geras pasiūlymas visiems Seimo nariams išeiti dažniau į gatvę, pabendrauti su gyventojais ir išgirsti jų nuomonę. (Balsai salėje) Viskas. Nutraukiu diskusijas. Pavardžių daugiau nebuvo paminėta.
11.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3582(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3582. Svarstymas ir priėmimas. Per svarstymo stadiją pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-3582. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, į kurias komitetas atsižvelgė, bendru sutarimu siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Audito komiteto pranešėją V. Saulį. Gerbiamasis Vytautai! Ateinate, matau. Prašom.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 4 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-3582. Buvo išnagrinėtos Lietuvos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, į jas buvo atsižvelgta. Taip pat buvo išnagrinėtos visos penkios Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nuomonės, kurias ji pareiškė dėl Privatizavimo fondo. Komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl Privatizavimo fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 28. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3582) yra priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3583(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3583. Svarstymo ir priėmimo stadijos. Per svarstymo stadiją kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Nesteckį.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-3583. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Buvo gautos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabos, į kurias komitetas siūlo atsižvelgti, ir Audito komiteto pastabos, kurioms komitetas taip pat pritarė. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2014 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3583 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu gerbiamąjį V. Saulį pateikti Audito komiteto išvadą.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 4 d. apsvarstė minėtą Seimo nutarimą. Buvo apsvarstytos Teisės departamento pastabos, į jas buvo atsižvelgta. Taip pat buvo išnagrinėta ir atsižvelgta į tris Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nuomones dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-3583. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas priėmimo stadijoje pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 47, prieš – 1, susilaikė 22. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3583) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2014 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3605(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2014 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-3605(2). Svarstymas ir priėmimas. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto kaip pagrindinio pranešėją S. Dmitrijevą.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2014 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-3605(2) ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Saulį, Audito komitetas.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 4 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2014 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, taip pat buvo išnagrinėtos ir atsižvelgta į keturias Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nuomones, joms buvo pritarta. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2014 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIP-3605(2). Tam buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 55, prieš nėra, susilaikė 25. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3605(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2014 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP‑2930(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2014 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2930(2). Svarstymo ir priėmimo stadijos. Svarstymo stadija. Audito komiteto pranešėjas V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-2930. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat buvo išnagrinėtos keturios Valstybės kontrolės nuomonės, iš kurių dvi yra sąlyginės, o dvi besąlyginės nuomonės. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Motyvai už – A. Skardžius. Priėmimo stadija.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties Ignalinos atominės elektrinės darbo nutraukimo klausimas turbūt turėtų būti nagrinėjamas daug išsamiau, nes iš viso Ignalinos atominės elektrinei uždaryti reikės daugiau nei 3 mlrd. eurų. Ar mes gausime iš donorų tokią paramą? Turbūt sunku tikėtis, kad mes gausite dar 2 mlrd. eurų paramos, todėl kiekvieną eurą mes turime vertinti kaip savo nuosavą, gautą iš donorų, o ypač tuos eurus, kurie yra surinkti, sakykim, iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Mes su specialiąja tyrimo komisija nagrinėdami šią situaciją pamatėme, kad buvusios Vyriausybės Energetikos ministerija ir viceministras A. Darulis, sakykime, galima teigti, nusikalstamu būdu padovanojo „Nukemui“ 18 mln. eurų kartu su Ž. Jurkšumi be jokio plano, be nieko. Pasisamdė naujus konsultantus, ne tuos „Teylor Wessing“, kuriems buvo sumokėti 23 mln. kovai su „Nukemu“, bet savo konsultantus ir sumokėjo tuos pinigus „Nukemui“. Aš manau, kad šitą situaciją prokuratūra turi kuo skubiau ištirti, žinau, kad duomenys yra, tai yra mūsų pinigai.
Kas dabar vyksta su uždarymu? Matome, kad atominės kai kurios dalys iškeliauja vėlgi kažkur į Rusiją. Rusų tarnybos suranda, po to mes iškeliame bylas, nors Valstybės saugumo departamentas šiame objekte turi specialių skyrių. Vėl matome konsultantus, kurie samdomi už dešimtis milijonų tam, kad aiškintųsi santykius su „Nukemu“, kuris penkerius metus vėluoja atlikti savo darbus ir kuriam vėl greičiausiai mokėsime pinigus. Aš matau tikrai didelę problemą. Gerbiamoji Pirmininke, turbūt reikėtų pavesti Energetikos komisijai toliau tirti tą, sakykime, netvarką atominėje elektrinėje…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …nes tai 2 mlrd. eurų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu turite kokios informacijos, yra ikiteisminio tyrimo institucijos.
Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu reaguoti į A. Skardžiaus emocingą kalbėjimą. Klausiausi jo ir iš karto supratau – bingo, turime prokurorą!
PIRMININKĖ. Ačiū. Truputį ne į temą, bet jūsų teisė. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų man visą laiką gaila, kai žmonės, neturėdami ką pasakyti, pasako bingo ar dar ką nors. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes kartkartėmis įvairių fondų ataskaitas čia priimame. Tai, ką pasakė A. Skardžius, yra tik viena iš dalelių, kurios yra, valstybė niekaip nesugeba atkreipti dėmesio ir įvertinti. Nereikia čia prokurorų ar dar ko nors, tiesiog valstybiškai vertinant, vadybiškai vertinant jau seniai tie dalykai turėjo būti sutvarkyti, todėl manyčiau, kad ataskaitai reikėtų tiesiog nepritarti. Būtų labai įdomus faktas vieną kartą paimti ir suprasti, kas darosi.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet jūs kalbėjote už. (Balsai salėje) Jūs kalbėjote prieš tokiu atveju. Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 47, prieš – 4, susilaikė 37. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-2930) priimtas. (Gongas)
Ataskaitų svarstymą ir priėmimą baigėme. Sutaupėme šiek tiek laiko. Pereisime prie… Čia numatyta pertrauka. Ar norite 5 minučių pertraukos? (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Tada svarstome toliau.
11.39 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3556(4) (svarstymas)
1-10 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3556(4). Svarstymo stadija.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. A. Skardžius. Prašom pateikti išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam projektui su savo pastabomis ir patobulinimais. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Energetikos komisijos pirmininką R. Sargūną.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Energetikos komisija svarstė minėtą įstatymo projektą ir pateikė tokią išvadą: „Siūlome pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-3556, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių J. Razmos, E. Gentvilo, Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijos ir kitų pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.“ Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmoji – B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, be abejo, Suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo būtinas, bet dar sykį sakau, jis yra per didelis, per brangus ir šiuo metu nukritus dujų kainoms, tiesą sakant, tų dujų neturime kur dėt. Noriu pasakyti, kad per metus Lietuvos visi vartotojai sumokės papildomai apie 120 mln. eurų. Niekur nesidėsi, šį nuostolį reiks paskirstyti visiems vartotojams. Man labai įdomu, kur buvo buvusios Vyriausybės strategai, kurie šiandien yra apdovanoti ordinais ir medaliais, jei jie žinojo, kad visos savivaldybės pereina prie biokuro. Ar buvo sunku paskaičiuoti, kad faktiškai esant baziniam šilumos poreikiui 1 700 megavatų, šiemet jau bus apie 1 500? Dujų vartotojų rinka traukiasi. Palaukite, kodėl nebuvo galima šito prognozuoti ir paskaičiuoti?
Ką mes turime rinkoje? Šiandien rinkoje dujos iš lietuviško terminalo yra pačios brangiausios. Sutartis sudaryta penkeriems metams. Noriu pasakyti, kad šios sutarties krikštatėvis yra ponas A. Kubilius, nes jis būtent tarprinkiminiu laikotarpiu parengė sutarties sąlygas. Mes priėmėme protokolinį kreipimąsi į LITGAS’ą, kad vis dėlto, jei atsirastų galimybė, bandytų persiderėti su „Statoilu“.
O šiaip noriu jus informuoti, kad viskas būtų aišku, jog vidutinė rinkos kaina būtent biržoje apie 21 MWh. Faktiškai iš vamzdžio yra 13 MWh, iš rusiško vamzdžio. Matote, ką mes šiandien turime. Mums teko lankytis šiame terminale. Sutartis sudaryta skubotai, visi darbuotojai, ir aptarnaujantys, net jungos, yra iš Filipinų, jie ten dirbs 10 metų. Vis dėlto reikia skaičiuoti. Ir būtent šį projektą dabar apmokės tiek elektros energijos vartotojai, nes dujų rezervavimas yra ir elektros energijos vartotojams, ir dujų vartotojai, kurių rinka traukiasi, ir tos savivaldybės, kurios perėjo prie biokuro. Žinote, darosi labai skaudu. Mes šilumos kainą šiuo laikotarpiu galėjome turėti 10 % mažesnę. Elektros energijos – taip pat kokiais 5–7 % mažesnę. Dabar, deja, mes šito neturėsime. Devalvuota pati perėjimo prie biokuro idėja. Tauta turi žinoti savo didvyrius, už ką mes visi mokam.
Dar sykį kartoju. Terminalą turėjome turėti. Pats geriausias sprendimas buvo šviesaus atminimo B. Lubio terminalas. Tai ką gi jūs padarėte? Ką gi jūs padarėte, gerbiamieji? Terminalas vėlavo porą metų. „Achema“ būtų iš tikrųjų turėjusi savo tiekimą. Faktiškai sugadinote gyvenimą tam tikriems ir Ūkio ministerijos tarnautojams, kurie nuoširdžiai stengėsi dėl Lietuvos nepriklausomybės. Labai apmaudu, bet dėl viso šio biznio Lietuvos šilumos vartotojai, dujų vartotojai patirs didelius nuostolius. Nesakau, kad kada nors tas terminalas pasitarnaus. Galbūt atsiradus „Nord Stream 2“, ko gero, tai bus galbūt tiekimas į Ukrainą. Gali būti. Bet šiandien reikia konstatuoti, kad šis objektas yra labai nuostolingas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Skardžių. Ruošiasi K. Daukšys. Norėtųsi, kad visi kalbėtų apie įstatymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties kalbėsime apie įstatymą. Kodėl tokio įstatymo prireikė?
Turbūt niekas neabejoja, kad energetinis saugumas turbūt yra vienas svarbiausių Lietuvos šios geopolitinės situacijos aspektu. Tačiau mes girdime šiandien viešą svarstymą, kaip Krašto apsaugos ministerija pirks „Boxerius“ iš Vokietijos ar „Strykerius“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vyksta diskusijos, kalbame apie kainas, lyginame, kiek viena už kitą kovos mašina yra pranašesnė. Tačiau mes niekur negirdime viešojoje erdvėje tariamo žodžio SGD, negirdime žodžio „Statoilas“ ir t. t. Turbūt šios sąvokos yra šventos, kaip Indijoje yra šventa karvė, ir negalima tarti šio žodžio viešai arba tik pašnibždomis galima kai kur kalbėtis. Nes kiekvienas, kuris pamini šį šventą vardą, tampa, sakykim, kažkurios valstybės agentu. Man ta situacija… Mes susitaikėme per tuos metus su ta nelemta nuoma. Jei būtų išperkamoji laivo nuoma, būtume galėję susimokėti mes už tą laivą ir jį išsipirkti per penkerius metus, tuos 250 mln. dolerių. Dabar net ir po dešimties metų mes būsime neišsimokėję, galėsime trečią kartą mokėdami įsigyti tą laivą, jei jis bus reikalingas.
Šiandien mes svarstome klausimą, kaip padalinti 50 mln. eurų iš nevykusios sutarties su „Statoilu“, susidariusį minusą, ir ta sutartis galioja penkerius metus. Sutartis ir reikalavimai yra specialioje raštinėje. Galite nueiti pasiskaityti pas ponią D. Malikėnaitę.
Kodėl tokia sutartis buvo sudaryta ir kada ji sudaryta, užkraunanti tokius kaštus? Štai mano rankose yra Europos Komisijos raportas už pirmą ketvirtį, už antrą ketvirtį. Čia aiškiai matyti, kad Lietuva dujas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suskystintas dujas – LNG įsigyja 33 % brangiau, tai yra 29 eurai, beveik 30 eurų, kai kitos valstybės – Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija – po 20 eurų už megavatvalandę. Štai toks palyginimas yra. Rinka dabar nukritusi, aišku, yra dėl kompensacijos, kurią mums suteikė „Gazpromas“, ir dar turėsime 2016 m., nes neišnaudojame, bet mes vien palyginę tuos skaičius matome didelę disproporciją. Pasirodo, sutarčiai prielaidos buvo sudarytos 2012 m. spalio 16 d., kaip žinote, jau po rinkimų pirmojo turo, kada A. Kubilius priėmė nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl suskystintų gamtinių dujų atgabenimo ir pirkimo tvarkos aprašo. Galėčiau pasakyti numerį, tai yra Nr. 1268.
Iš karto dar 2012 m. niekieno neverčiama „Klaipėdos nafta“ gruodžio mėnesį (skaitau viešojo pirkimo ataskaitą) paskelbė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ten yra skelbiama taip, kad pirkimas vykdomas. Ar perkančioji organizacija yra įgaliota atlikti pirkimą? Pasirodo – ne, užrašyta. Savo iniciatyva „Klaipėdos nafta“, kuriai vadovavo R. Masiulis, pasisamdo konsultantus tokiu įdomiu pavadinimu „Saint Energy“ derėtis su norvegais, norvegus ir taip pat garsią advokatų kontorą „Tark Grunte Sutkiene“, kurie, kaip minėjome, ir prie Ignalinos uždarymo dalyvavo, ir išsinuomojant laivą taip pat dalyvavo.
Štai šiandien yra toks rezultatas, kad penkeriems metams, nežiūrint į tai, kad 2019 m. turėsime jungtį su Lenkija ir būsime tikrai saugūs, penkeriems metams po 50 mln. eurų darysime nuostolį iš dujų prekybos ir plius po 70 mln. mokėsime už terminalo nuomą. Konservatoriai, labai jums ačiū, 120 mln. nuostolis per metus! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu K. Daukšį. Prašom nereplikuoti iš vietų, galite užsirašyti pasakyti savo nuomonę. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pagirti terminalą. Pasakysiu, už ką aš jį giriu. Už tai, kad Lietuvoje drastiškai sumažėjo dujų suvartojimas. Ir siekiant kuo mažesnio iškastinių dujų vartojimo, terminalas buvo didžiausia dovana, padaryta žaliesiems. Todėl aš galvoju, kad mes visi gyvensime mažiau užterštoje aplinkoje.
Dabar nesakydamas, kas kaltas, kas geras ar kas blogas, nes visi esame prisidirbę šiuo atveju, atvirai pasakius, pasakysiu tris faktus. Galimybės dujas atvežti į Lietuvą: per terminalą 4 mlrd. kubinių metrų, per „Gazpromo“ vamzdį virš 10 mlrd. kubinių metrų, per statomą vamzdį į Lenkiją 2,4 mlrd. kubinių metrų. Iš viso suskaičiuoju 16 su trupučiu milijardų mes galėtume dujų atsivežti. Dujų poreikis šiandien yra, jeigu mes paimsime, kitiems metams: „Achema“ – maždaug 1 mlrd. 200 mln. kubinių metrų, visa kita Lietuva – maždaug 700 mln. kubinių metrų. Nepilni 2 mlrd. kubinių metrų. Vadinasi, galimybių turime 16 mlrd., aštuonis kartus mažesnis poreikis. Mums visas tas biznis kainuoja tokius dalykus: tas vadinamasis rusiškas „Amber Grid“ vamzdis – 54 mln. eurų per metus, išlaikymas sistemoje, dujų vamzdis į terminalą – 68 mln. eurų per metus, išlaikymas sistemoje ir lenkiškas vamzdis, kurį mes statysime, dar 121 mln. eurų kainuos už tai, kad pastatysime, kiek kainuos išlaikymas, po to galėsime suskaičiuoti.
Dabar kyla paprastas klausimas. 120 mln. eurų kas metus, bet dujų kainų skirtumą mes sumokame už tai, kad turime galimybę atsivežti 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai pasiskaičiuokite patys, kiek čia tūkstančių kubinių metrų pabrangimas. Antras dalykas, mes dar turime labai sėkmingai, sakyčiau, labai sėkmingai nupirktas dujas iš „Statoilo“. Ir pasakysiu, kam sėkmingai, – „Statoilui“, nes šiandien mes jam sumokame, ką sakė A. Skardžius, maždaug trečdaliu brangiau, negu galėtume nusipirkti kur nors kitur. Ir dar kas baisiausia – tai, kad toje antrinėje biržoje, kurioje mes pardavinėjame dujas, kurios iš „Gazpromo“ ar iš „Statoilo“ nupirktos ir kurias galime parduoti, nes mūsų įmonės nesunaudoja, ten kaina iš viso yra tik 17 eurų už megavatvalandę. Mes realiai per „Statoilą“ perkame už 31 eurą už megavatvalandę, antrinėje rinkoje, kas nesuvartota, parduodame už 17, visą šitą nuostolį padengia kas? Lietuvos vartotojai.
Kainos irgi labai aiškios. „Gazpromo“ dujos – maždaug 19 eurų megavatvalandė, „Statoilo“ dujos – 31 euras megavatvalandė (aš čia skaičiuoju su LITGAS’o išlaidomis) ir antrinė rinka – 17 eurų už megavatvalandę. Ką daryti?
Yra du variantai. Šitas terminalas, reikia pasakyti, buvo tam tikra prasme padaryta klaida. Ne dėl paties terminalo statybos, bet kokio tipo terminalas pasirinktas. Gal kai kurių ambicijų per daug, gal kai kurių atsakomybės per daug, bet dabar mes jį turime. Ir tas turėjimas yra toks dalykas. Yra dvi išeitys. Viena išeitis, ką man buvo tuometinis ministras A. Sekmokas pasakęs, kad jeigu jis čia bus nenaudingas, tai mes jį siųsime į Arkties vandenyną vežioti dujų, yra tokia išeitis. Bet ką daryti su nupirktomis „Statoilo“ dujomis? Nežinau. Šita sutartis yra labai aiški.
Antra išeitis yra, ką dabar ministras siūlo, reikia tai pripažinti, tai yra labiau išnaudoti tą terminalą. Vadinasi, pripildyti laivus Baltijos jūroje suskystintų dujų, vežti suskystintas dujas į Lenkiją, kitur automobiliais, daugiau suskystintų dujų parduoti Latvijai ir Estijai. Iš tikrųjų yra tam tikra išeitis. Bet tą reikia Vyriausybei labai aktyviai daryti. Ir ministrui su Ministru Pirmininku reikia pirmiausia tuo užsiimti ir padaryti tą dalyką, kad būtų kuo daugiau. Bet tada man kyla klausimas, kodėl mes visi dujų vartotojai turime apmokėti įmonės biznį, kuris užgims? Tai gal tada įmonė galėtų išleisti savo obligacijas ir pasakyti: gerbiamieji dujų vartotojai, jūs suvartojate, pavyzdžiui, 1 000 kubinių metrų dujų, jums obligacija už 20 eurų. Kai susikaups per trejus metus tas kainų perteklius, mes būsime visi apmokėję, įmonė pradės dirbti pelningai, ji su tais pinigais mums kaip akcininkams ar kaip obligacijų turėtojams atlygins, visiems bus labai gerai. Šito dalyko kažkodėl nei ministras, nei premjeras negalvoja, jie dabar tarpusavy kalbasi, tikiuosi, apie tą dalyką. Tų išeičių variantų yra, ir aš nekaltinčiau dabar, aš nematau iš tikrųjų tokios išeities, kokia būtų…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. DAUKŠYS (DPF). …vienintelė teisinga. Linkiu šiandien svarstant įstatymą apgalvoti, kaip geriau padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam K. Daukšiui. Tokią teisę turi. Kviečiu premjerą A. Butkevičių. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Sysas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien diskusijos dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo vyksta tikriausiai dėl vienos priežastis – dėl to, kad mes turime labai didelę nuolaidą iš „Gazpromo“. Bet reikia įvertinti tai, kad vis dėlto tą nuolaidą gavome tada, kada Lietuva elgėsi labai ryžtingai, atsakingai, kuo nelabai tikėjo ir „Gazpromas“, ir kai kurios kitos kaimyninės šalys, kad Lietuva per tokį trumpą laiką pastatys suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Antras dalykas, ką noriu pabrėžti, reikia atsiminti, kad ta nuolaida, kuri šiandien Lietuvai yra taikoma, ji yra taikoma faktiškai iki šių metų pabaigos, o kadangi yra sutartis pasirašyta su „Gazpromu“ tokia, kad jeigu mes iki 2015 m. neišnaudojame tam tikro suplanuoto dujų kiekio, tai leidžiama tas dujas panaudoti iki 2016 m., o gal net ir 2017 m. Tada kyla klausimas: kokia bus kaina po to, kada šitas kontraktas pasibaigs? Šiandien tikriausiai niekas negali atsakyti. Bet tokių pigių dujų Lietuva vargu ar galės gauti. Bet tai yra mūsų uždavinys, kad kaina būtų kuo mažesnė iš visų tiekiamų dujų tiekėjų.
Aš noriu parodyti, kokie kainų pokyčiai, gamtinių dujų kaina pramonėje, pavyzdžiui, buvo tada, kai (…) terminalo. Lietuvos vidutinė dujų kaina, aš tuo metu gal buvau tik vienas tiekėjas… Lietuva tarp visų Europos Sąjungos šalių pagal kainos dydį buvo ketvirta (čia yra lentelė). Šiandien pagal vidutinę dujų kainą, kai yra du tiekėjai, „Statoilas“ ir „Gazpromas“, iš vieno tiekėjo gauna pigesnes dujas, Lietuva pagal dujų kainos mažumą yra penkta tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Mielieji, aš noriu aiškiai pasakyti, kad pirmasis Lietuvai iškeltas tikslas buvo, kad Lietuva būtų ne energetinė sala, bet energetiškai nepriklausoma šalis. Manau, kad šiandien terminalas yra sudaręs sąlygas visoms Baltijos šalims tapti ir jos tapo energetiškai nepriklausomos, nes mes nuo Klaipėdos iki Kemėnų užbaigėme dujų jungtį. Vadinasi, mūsų dujų infrastruktūra iš terminalo leidžia visiškai patenkinti visų trijų Baltijos šalių dujų poreikį. Kada tu jautiesi saugus ir garantuotas, tu visiškai kitomis sąlygomis deriesi su dujų tiekėjais. Aš manau, kad tuo metu, kai vyko derybos su Norvegijos kompanija „Statoil“, tikriausiai niekas negalėjo pasakyti, kad pasaulio dujų kainų srityje įvyks tokie pokyčiai. Aš manau, niekas negalėjo prognozuoti. Šiandien galiu pasakyti, kad mes, pamatę tą kainų pasikeitimą, ir toliau deramės su „Statoil“ ir dėl šiuo metu esančios kainos koregavimo, ir dėl tam tikrų kiekio paskyrimo ilgesniam laikotarpiui. Manau, kad nereikia daryti politinių klaidų ir kalbėti, kad terminalas yra per didelė našta, nes tam yra numatyta įgyvendinti kitus du projektus. Šiuo metu projektas jau baigiamas įgyvendinti ir prasidės statybos darbai dėl antžeminio termino „Klaipėdos naftos“ teritorijoje statymo. To terminalo statybos turėtų būti atliktos kitų metų pabaigoje arba 2017 m. pirmajame ketvirtyje. Jo talpa yra 20 tūkst. kubinių metrų ir jis sudarys sinergiją kartu su Suskystintų dujų terminalu, tos dujos bus eksportuojamos antžeminiu pagrindu. Kitas projektas yra bunkeravimo, paprastai sakant, laivų pripildymas dujų. Tam yra sukurta bendrovė. Ji su kita užsienio kompanija tą projektą įgyvendins.
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje yra pateikiamas kaip pavyzdys, kad Lietuva elgiasi labai ryžtingai, atsakingai ir yra įvertinusi esančią geopolitinę situaciją. Tai įvairiais lygmenimis pateikiama tarptautinėse konferencijose. Šiandien „Klaipėdos naftos“ vadybininkai, vadovai jau tapo analogiškų projektų įgyvendintojais Kolumbijoje ir, kiek žinau, turi pakvietimą iš Urugvajaus tapti projektų specialistais. Aš galėčiau ilgai apie tai kalbėti, bet niekas nežino, kokia bus situacija su dujų kainomis po dvejų, trejų metų. Bet aš galiu garantuoti, kad šiandien Lietuva yra sukūrusi tokias derybų sąlygas ir tuo naudojasi kalbėdama su kitų užsienio kompanijų dujų tiekėjais tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek kitose šalyse dėl pigesnių dujų įsigijimo. Tas įsigijimas galimas tik tuomet, kai mes turime laivą, turime terminalą ir turime visiškai kitokias derybų sąlygas siekdami įsigyti dujas konkurencingesnėmis kainomis.
Aš nenoriu kalbėti apie detales, kalbėti apie tai, kad dujų vartojimas mažėja. Tai yra dėl keleto priežasčių, kurias minėjo ponas K. Daukšys. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad šiam projektui, kuris šiandien yra pateiktas, reikia pritarti, jeigu mes nenorime, kad dujų kainos iki 30 % padidėtų Vilniaus mieste ir iki 20 % – Kauno mieste. Tam ir buvo ieškoma įvairiausių variantų, atlikta įvairių modeliavimų, kaip tą šilumos gamybos kainų augimą būtų galima amortizuoti. Buitiniams vartotojams dujų kainos nesikeis, bet šilumos gamintojams dujų kainos kitais metais, galiu garantuoti, daugelyje savivaldybių mažės. Ačiū.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau padėkoti premjerui už šį paaiškiną, jis labai reikalingas svarstant šį klausimą. Kartu aš noriu premjero paklausti: jūs iš tiesų dėl šio klausimo kalbate kaip vakarietiškas socialdemokratas, bet kai mes išklausėme siaubingų A. Skardžiaus ir B. Vėsaitės kalbų, kurios, atrodo, būtų iš pačių aršiausių Kremliaus propagandinių portalų, man kyla klausimas, kodėl taip vyksta Socialdemokratų partijoje, ir ar jūs negalėtumėte…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rasa, aš gerbiu jus. Bet dėl vedimo tvarkos… Jūs pradedate kritikuoti socialdemokratus.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš prašau premjero ištirti ir duoti atsakymus, už kokius pinigus A. Skardžius pardavė, tiksliau, kokius pinigus gavo A. Skardžius iš Maskvos mafijos…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rasa, aš labai atsiprašau, bet aš nutraukiu, nes tai ne į temą. (Balsai salėje) Suskystintos dujos ir mafija čia nedera. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Skardžius turbūt neatsakys, su kuria mafija dirbo?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pone pirmininke, aš turiu tokią teisę. Kreipiuosi į Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę. Aš jau praėjusį kartą kreipiausi, nes išties reikia įstatymo, kad būtų tikrinama psichinė net ir Seimo narių sveikata. Du kartus D. Mikutienė teikė įstatymą, du kartus Seimas atmetė tą įstatymą. Todėl aš dar kartą prašau kreiptis.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Gimtadienio proga kviečiu A. Skardžių ateiti į tribūną. (Balsai salėje) Siūlyčiau būti ramiai, nesiginčyti. Pataisų svarstymas. Nesiginčykime, gerbiamasis Artūrai. Gimtadienis jums neleidžia taip diskutuoti su damomis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Su damomis taip, bet ką jūs laikote damomis?
PIRMININKAS. Gerai, gerai, kolega, nusiraminkite. Svarstome iš eilės.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Palionio siūlymas. Klausiu gerbiamąjį A. Palionį, ar jis sutinka su komiteto nuomone nepritarti?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia yra 2 straipsnis…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, minutėlę, klausykite, ką kalbu.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis A. Palionis sutinka, todėl nesvarstome. Kitas pasiūlymas K. Daukšio, B. Vėsaitės ir R. Sargūno, kuriam irgi nepritarė. Klausiu K. Daukšio, ar sutinka su komiteto nuomone? (Balsai salėje) Yra K. Daukšys, aš matau. Įjunkite mikrofoną. Tuoj įjungsime. Yra, prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia, kaip sakė Rasa, gal koks specialiai neįjungiamas, jeigu sąmokslo teorija… Pasvarstykime šį klausimą, nes visiems svarbu apie viešuosius interesus.
PIRMININKAS. Gerai. Suteikiu žodį komiteto nuomonei. Gerbiamasis Artūrai, prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Būtų įdomu išgirsti pataisos autorių pristatant. Komitetas nepritarė. Savo ruožtu galėčiau paaiškinti gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams, kad tai skirtingas, kitoks kompensavimas tų pinigų, kurie reikalingi nuostoliui kompensuoti prekiaujant dujomis. K. Daukšys siūlo juos apmokėti elektros vartotojams, tai yra terminalo kaštai būtų apmokami elektros vartotojų. Mes, Lietuva, su Europos Komisija esame suderinę pagalbos schemą, nes tai yra dujos ir perkeliama dujų vartotojams – ar tai būtų Lietuvos elektrinė, ar tai būtų bet kuris buitinis vartotojas netgi iš gerbiamųjų Seimo narių, sėdinčių čia, salėje. Visi turėtų prisidėti pagal nuoseklų algoritmą, kad dujos ateina, jomis naudojiesi ar ne, bet galios mokestis padalintas visiems. Šiuo atveju gerbiamasis Kęstutis siūlo pataisą, kitą modelį – kryžminio subsidijavimo. Tai yra bent jau Konkurencijos taryba, Energetikos ministerija pateikė nuomonę, kad tai nebūtų derinama su Europos Sąjunga, kad dujų sektoriaus nuostolis būtų dengiamas iš elektros energijos vartotojų, perkeliamas į viešąjį interesą atitinkančią paslaugą ir į tą fondą.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui, bet mes svarstome dabar 8 dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tai ir yra viešuosius interesus… turi tik elektra…
PIRMININKAS. Viskas, sutinku. Tvarka. Už pataisą nori kalbėti R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl viso… Gal buvo galima, ar nebebus galima?..
PIRMININKAS. Ne, dabar mes svarstome pataisas.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu tiktai pratęsti tai, ką sakiau. Tikrai labai reikalinga Ministro Pirmininko kalba, kuri visiškai priešinga tai, kurią pasakė ponas A. Skardžius. Ponas A. Skardžius nuolat kovoja prieš terminalą. Susidaro įspūdis, kad jis tai daro dėl ko nors. Kaip žinote, 2013 m. jis už neatskleistą tikrąją sumą pardavė Maskvos mafijai sklypus Dauguose ir susidaro įspūdis, kad jis dabar už tuos pinigus atidirbinėja. (Balsai salėje) Tai aš…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rasa, dar kartą… Aš suprantu, kad jūs jaučiate simpatiją A. Skardžiui, bet tas simpatijas reikia reikšti ne salėje, ne dabar, kai mes svarstome dėl suskystintų dujų terminalo. Prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę – palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pataisą balsavo 18, prieš – 14, susilaikė 54. Pataisai nepritarta.
Yra ir kita Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pataisa – SGD terminalo būtinasis kiekis, jai iš dalies pritarta. Ar autoriai sutinka su komiteto nuomone? Matau, sutinka, todėl nesvarstysime. Ačiū.
2 straipsnis. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Klausiu J. Razmos, ar reikalaujate svarstyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Nereikalauju svarstyti. Komitete pasiaiškinome dėl tranzito kainos formavimo principų pagal Europos Komisijos sprendimus, taigi čia nebūtų tinkama mano pataisa.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai.
Kita Seimo nario A. Palionio pataisa, kuriai irgi komitetas nepritaria. Ar galėčiau paklausti A. Palionio, ar sutinkate su komiteto nuomone? Nesvarstome.
Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas, kuriam komitetas irgi nepritaria. Eugenijaus nėra, todėl nesvarstome.
Gerbiamieji kolegos, man Sekretoriatas pataria, kad aš turėčiau paklausti, gal kas nors remia ir reikalauja balsuoti? Nėra. Ačiū. Pritariame komiteto nuomonei nepritarti.
Kitas Seimo nario A. Palionio siūlymas – SGD terminalo projekto įgyvendinimas, 5 straipsnio 2 dalis, jam irgi nepritarta. Sutinka su komiteto nuomone.
K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymas, bet mes balsavome… (Balsas salėje) Jau mes balsavome, todėl nebalsuosime.
Seimo Energetikos komisijos… Jai iš dalies pritarta. Ar komisijos nariai sutinka? Sutinka. Matau, R. Sargūną… 2 straipsnį baigėme.
3 straipsnis – Seimo nariai K. Daukšys, B. Vėsaitė, R. Sargūnas. Mes balsavome, todėl nesvarstome. Dėl 3 straipsnio 2 dalies vėl šitų pačių Seimo narių… (Balsas salėje) Minutėlę, minutėlę! Yra tvarka. Gerbiamasis Artūrai, neskubėkite! Yra tvarka, pagal kurią mes priimame visus įstatymų projektus. Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymas. Ar sutinkate su komiteto nuomone nepritarti? Mes iš principo iš dalies balsavome. (Balsas salėje) Yra nepritarta. Aš turiu suvestinę. Gerbiamasis, netrukdykite pirmininkauti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes labai vertiname jūsų pirmininkavimą, bet iš tikrųjų komiteto išvados yra labai panašios, ką mes čia buvome pasiūlę, tai dabar jūs sakote, kad nepritartume, o paskui vis tiek balsuosime už tai, kad pritartume. Todėl, matyt, A. Skardžius ir sako jums, kad rašte šitoje vietoje realiai parašyta neteisybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, jūs maišote. Mes einame iš eilės po vieną pataisą. Šitai pataisai, tai yra jūsų pasiūlymams dėl 3 straipsnio 3 dalies 2 dalies yra nepritarta. (K. Daukšys: „Mes ir žiūrim šitą pataisą…“) Taip parašyta mano protokole.
K. DAUKŠYS (DPF). Artūrai, išaiškink vieną kartą.
PIRMININKAS. Nesinervinkite, gerbiamasis!
Toliau svarstome Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymą, kuriam iš dalies pritarta. Ar Eugenijus sutinka? Sutinka.
Kitas K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymas dėl 5 dalies, atkreipiu dėmesį – dėl 5 dalies, jam nepritarta. Klausiu K. Daukšio nuomonės.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš siūlau svarstyti, nes čia visiškai ne tie dalykai, kuriuos mes žiūrėjome. Čia yra kalbama…
PIRMININKAS. Tvarka. Pateikite savo siūlymą ir…
K. DAUKŠYS (DPF). Čia yra kalbama apie tai, kad Komisija nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai (to būtino kiekio, kurį mes turime išsidujinti), kurią priskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ir didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Iš esmės yra tai, kad Komisija nustato, kaip persikels į dujų kainą patirtas pelnas arba nuostolis iš SGD dujų atsivežimo.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu pasakyti komiteto nuomonę, kodėl nepritariate.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu pasakyti tai, kad komitetas iš dalies patobulino Vyriausybės projektą, ir tos pataisos, kurias teikia K. Daukšys, B. Vėsaitė ir R. Sargūnas, iš esmės yra identiškos patobulintam projektui. Komiteto išvada yra nepritarti. Šiuo atveju mažų mažiausiai turėjo būti pritarta iš dalies. Yra esminių pataisų, kurioms komitetas nepritarė, tai yra, kaip minėjau, dėl dujų nuostolio finansavimo iš elektros sektoriaus. Čia buvo esmė, kam nepritarė. Todėl aš siūlyčiau, gerbiamasis pirmininke, leisti komiteto pranešėjui pasakyti savo nuomonę. Jūs to neleidžiate, o po to mes su Seimu atsiduriame tiesiog kažkokioje keistoje situacijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu komiteto išvadą…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš irgi.
PIRMININKAS. …kurios išvada ir vadovaujuosi. Išvadoje parašyta nepritarti. Ko mes čia ginčijamės tada? Pateiks komitetas kitokią nuomonę ir tada aš pateiksiu kitokią.
Gerbiamieji kolegos, motyvų už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymui, kuriam nepritaria komitetas, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pataisą balsavo 19, prieš – 11, susilaikė 61. Nepritarta.
Dėl šio straipsnio 8 dalies yra E. Gentvilo siūlymas papildyti tiktai dujų. Pritarta iš dalies. Eugenijus sutinka. Nesvarstome.
Dėl 9 dalies Seimo nario A. Palionio siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Sutinka. Nesvarstome.
Seimo narys E. Gentvilas siūlo išbraukti visą tą 9 dalį. Komitetas nepritarė. Kreipiuosi į Eugenijų.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, tikrai labai kontroversiška situacija. Jeigu žiūrėtume į tokį socialinį teisingumą, mano pataisa lyg ir būtų reikalinga. Tačiau, be socialinio teisingumo, yra ir ekonominiai poreikiai. Tiesą sakant, Ekonomikos komitetas pirmiausia į juos žiūrėjo. Nes LITGASʼo dujų pirkimas iš „Statoilo“ galėtų visiškai sustoti, ir pasekmės galėtų būti blogos. Todėl dabar aš pritariu komitetui, kad nesvarstytume, nes priešingu atveju bus ne taika, o karas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar yra kolegos A. Palionio pasiūlymas dėl 9 dalies. Komitetas nepritarė, gerbiamasis J. Palionis sutinka. Taigi ši dalis patobulinta pagal Ekonomikos komiteto siūlymą.
Dėl 14 dalies Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kreipiuosi į Kęstutį Daukšį, klausdamas, ar sutinkate?
K. DAUKŠYS (DPF). Kuriai 14 daliai, pirmininke…
PIRMININKAS. Kalbėkite garsiai per mikrofoną, negirdime.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš matau čia 11 straipsnio 6, 10 dalių papildymas…
PIRMININKAS. Čia lapkričio 6 d. Čia jūsų pasiūlymas, kuriam nepritarta. Yra jūsų pasiūlymas lapkričio 11 d., kuriam irgi…
K. DAUKŠYS (DPF). Po E. Gentvilo pasiūlymo eina J. Palionio pasiūlymas, po J. Palionio pasiūlymo eina K. Daukšio, B. Vėsaitės ir R. Sargūno 2015 m. lapkričio 6 d…
PIRMININKAS. Ne, ne, gerbiamasis, 3 straipsnio 14 dalis. Atsiverskite 3 straipsnio 14 dalį. Jo pasiūlymas dabar. Po to, Artūrai.
K. DAUKŠYS (DPF). 3 straipsnio?
PIRMININKAS. 3 straipsnio 14 dalis. Artūrai, prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų Kęstutis kartu su B. Vėsaite ir R. Sargūnu pateikė pataisas, po to buvo pakartotos jo asmeniškai pateiktos pataisos. Iš dalies toms pataisoms yra pritarta, išskyrus tai, kad tik 90 % yra dengiama, o 10 % paliekama pačiam LITGASʼui padengti.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, čia įstatymo 11 straipsnis 6, 10 dalimis papildomas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, tai yra 11 straipsnio originalas, bet šito įstatymo yra 3 straipsnis. Mes negrįžtame prie originalo straipsnių.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerai. Aš sakau. Esminis dalykas, kad šiandien LITGASʼas už kiek nori nuperka ir už kiek nori parduoda, ir jo vadovams nė vienas plaukas nuo galvos nenukris, nes jie gali daryti ką nori. Nėra jokio įpareigojimo pagal įstatymą tai įmonei veikti pelningai, nes visas sąnaudas, kurias ji patiria, padengia visi dujų vartotojai. Mes buvome numatę, kad 90 % sąnaudų padengtų vartotojai, 10 % – savininkai ir patys įmonės darbuotojai. Tam komitetas nepritarė. Aš suprantu, kodėl nepritarė, nes nepritarė visoms pataisoms, kuriomis norėta nors kiek ekonomiškai tą įstatymą sutvarkyti, bet ką jau padarysi. Šiuo atveju tas pats: ar vieni, ar kiti, vienodai elgiatės.
PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad jūs reikalaujate balsuoti?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė, gerbiamasis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto nuomonė yra tokia, kad net ir dengdamas 10 % nuostolių LITGASʼas galėtų atsidurti prie bankroto ribos. Tada penkerių metų sudaryta sutartis, kuri yra ilgalaikė, pakibtų prie nutraukimo ribos, nes už LITGASʼą, sudarantį sutartį, garantavo „Lietuvos energija“. Tai komitetas, įvertinęs pateiktus argumentus, nepritarė tai naštai, kurią prisiimtų net ir 10 % nuostolių dengdama pati įmonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Pataisas remia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, aš tikrai noriu palaikyti šią pataisą, nes kalbėkime dabar ne apie esamą sutartį tarp LITGASʼo ir „Statoilo“. Čia kaip jau yra, taip yra. Kalbėkime apie sutartį, kuri, ko gero, bus pasirašoma 2019 m. Įsivaizduokime, kas bus LITGASʼo vadovai, iš ko jie pirks. Bet kuriuo atveju jie bus visiškai nesuinteresuoti nupirkti pigiai. Tiesą sakant, galima spėlioti, kad gali atsirasti korupcinių intencijų. Tai pono K. Daukšio pataisa mažina šitą riziką ir reikalauja, kad pats paskirtasis dujų tiekėjas prisiimtų bent dalį atsakomybės už savo veiksmus įsigyjant dujas. Ir tas 10 %, aš apeliuočiau į gerbiamojo A. Skardžiaus pasakymą, netikiu, kad galutinai sužlugdytų paskirtojo tiekėjo veiklą. Vis dėlto yra įvairių finansinės inžinerijos mechanizmų, kaip mažinti nuostolius, ir galų gale prisiimti atsakomybę. Jeigu neprisiima jokios atsakomybės, kas lieka? Dujų vartotojai viską padengs. Tai kodėl jie turėtų pigiai pirkti? Taigi aš vėl grįžtu prie ateities scenarijaus, net ne šiandieninės sutarties. Todėl palaikau K. Daukšio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas remia K. Daukšio ir kitų kolegų siūlymą, balsuoja už, kas remia nuomonę komiteto, kuris nepritaria kolegų siūlymui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 49, prieš – 3, susilaikė 44. Seimo narių pataisai pritarta.
Klausiu komiteto atstovą, ar tokiu atveju tęsime svarstymą?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš manau, kad reikia daryti pertrauką. Siūlyčiau arba perbalsuoti, arba daryti pertrauką, kaip komiteto pranešėjas, ir grąžinti įstatymą komitetui.
PIRMININKAS. Yra tokia teisė. Ar pritariate? Skaitau 154 straipsnio 3 dalį: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikina įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ir skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Tuo ir vadovaujamės.
Minutėlę. Gerbiamieji kolegos, žodį suteikiu Ministrui Pirmininkui.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau daryti šio įstatymo projekto priėmimo pertrauką. (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašyčiau perbalsuoti. Nes tikrai, priėmus šitą pataisą, aš galiu pasakyti, bendrovė patirs bankrotą.
PIRMININKAS. Kadangi prašo Ministras Pirmininkas, Seimo posėdžio pirmininkas turi tokią teisę, aš siūlau dar kartą balsuoti dėl gerbiamojo K. Daukšio, B. Vėsaitės ir R. Sargūno siūlymo. (Balsai salėje) Po balsavimo. (Balsai salėje) Aš perskaitysiu Statuto straipsnį. Gerai. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. Kas balsuoja už pataisas, spaudžia „už“, kas remia komiteto siūlymą nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už pataisas balsavo 33, prieš – 3, susilaikė 59. Labai akivaizdu, kad daugelis spaudė ne taip pirmą kartą.
Dabar žodis per šoninį mikrofoną K. Daukšiui. Prieš tai perskaitysiu 121 straipsnį: „Jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas ar ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, sprendimą kartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“ Aš nieko nepažeidžiau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar galima paklausti? Ar per visus balsavimus mes, penki Seimo nariai, galėsime prašyti perbalsuoti?
PIRMININKAS. Taip.
K. DAUKŠYS (DPF). Iki šiol buvo labai aiški tvarka. Jeigu lygiai arba vienas…
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Kęstuti, turite tokią teisę dėl kiekvieno.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš tą, pirmininke, fiksuoju.
PIRMININKAS. Tą sprendžia posėdžio pirmininkas. Prašyti galima. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, visą laiką laikėmės nuostatos, išaiškinimo Etikos ir procedūrų komisijos, kai pirmininku buvo A. Salamakinas, kad jeigu vieno balso persvara, tik tada perbalsuojame. Bet, aš manyčiau, šitas pasiūlymas yra racionalus. Gal 10 % per daug, bet būtų galima priėmimo stadijoje siūlyti 5 %. Tai ta įmonė nebankrutuotų, bet vis dėlto būtų priversta racionaliai ūkininkauti. Kaip į tai žiūrėtų premjeras ir Vyriausybė?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs turite visas teises ir šansus registruoti pataisą.
Gerbiamieji kolegos, žengiame toliau. 4 straipsnis: įsigalioja taikymo ir įgyvendinimo… Yra Seimo narių K. Daukšio, B. Vėsaitės, R. Sargūno pasiūlymas. Dvi pirmos dalys dar galioja, trečia vėluoja. Ar sutinkate su komiteto nuomone pritarti iš dalies? (Balsai salėje) Sutinkate. Ačiū.
Tada mes perėjome viską…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Atsiprašau, nauja R. Sargūno pataisa.
PIRMININKAS. Tik priėmimo stadijoje, kadangi pateikta vėliau. Žinome šitą. Dabar motyvai dėl svarstymo.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dar vienas aspektas. Noriu paminėti dar vieną svarbų aspektą. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paminėti, kad komitetas po svarstymo priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Prašyti Vyriausybės, kad būtų persiderėta su „Statoilu“ dėl sutarties sąlygų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, bet protokolinius priimame ne po svarstymo, o priėmimo stadijoje.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, bet komitetas svarstymo metu priėmė tokį sprendimą. Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog informuoju Seimą, kad priėmimo stadijoje tai bus nagrinėjama, komitetas priėmė sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime tokį siūlymą ir laikysimės Statuto normos. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šį įstatymą mums būtina priimti, nes susidarė tokia situacija, kad tą naštą, kuri susidaro dėl Suskystintų dujų terminalo teikiamų dujų brangiau nei rinkos sąlygomis, būtina perskirstyti. Vyriausybė pasirinko modelį, kad būtų perskirstyta tiems, kas naudoja dujas ir turi galią, tai yra vamzdį, kuris yra privestas prie vienos ar kitos įmonės, nors buvo kitokių siūlymų, kad galbūt, kadangi tai ir yra, kaip ir įvardinote, Nacionalinio saugumo objektas, nekomercinis objektas, našta turėtų dalytis visi šalies piliečiai. Bet Vyriausybės yra toks pasirinkimas.
Antras dalykas, aš manau, kad buvo labai racionalus siūlymas, kad įmonė būtų suinteresuota nupirkti dujas kuo pigiau ir parduoti brangiau, kad ūkininkautų racionaliai. Galbūt reikėtų siūlyti, kad imtųsi ne 10 % naštos, o 5 % naštos, tada jinai nebankrutuotų, bet iš tikrųjų tai jai būtų stimulas ūkininkauti racionaliai. Po svarstymo pritariu. Noriu žinoti, kokia būtų energetikos ministro ir premjero nuomonė, jeigu būtų toks siūlymas, kad vietoj 10 % būtų 5 %. Aš manau, tada šis siūlymas būtų labai logiškas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymas bus daugiausia dvejiems metams, po to jį reikės keisti, kadangi nebeliks ir tų dujų vartotojų, ant kurių pečių dabar permetėme. Aš noriu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir paklausti. Kam mes didinome pensininkams 3 eurais pensiją, jeigu kita ranka iš tų pensininkų tuos pačius 3 eurus kas mėnesį paimsime per Dujų įstatymą? Nežinau, kodėl mes turime nešti pelną tokiems biedniems norvegams, kurie turi „Statoilą“, ir kurie nuomoja mums šitą laivą, o savo šalies vartotojų, savo šalies gyventojų neginame.
Pirmas dalykas, kad tokia situacija bus, jau buvo aišku pavasarį. Manau, Vyriausybė turėjo dėti visas pastangas, kad latviai su estais prisidėtų prie šio reikalo. Antras dalykas, manau, šitas įstatymas ir tos pataisos, kurias mes teikiame, ir kitos yra neteisingos, nes mes savo vartotojams sukuriame blogesnę konkurencinę padėtį negu latviai, lenkai ir aplink esančios valstybės. Visų žmonių sąskaita stengiamės išgelbėti valstybines energetikos įmones, kurios visiškai neatsako už tai, ką jos nuveikia. Balsuosiu prieš šitą įstatymą, kadangi jis ir toliau skatins taip elgtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas! Balsuojame po svarstymo dėl Suskystintų dujų įstatymo pataisų. Kas balsuojate už šį įstatymą pagal patobulintą Ekonomikos komiteto variantą, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Už balsavo 75, prieš – 6, susilaikė 19. Po svarstymo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Replika po balsavimo. Rasa, jeigu ne apie mafiją.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Cenzūruojate, atsiprašau, pone pirmininke.
PIRMININKAS. Turiu teisę.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jūs neturite teisės čia cenzūros įvesti.
PIRMININKAS. Turiu.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu kalbėti apie tai, apie ką aš manau, kad verta kalbėti.
Iš tikrųjų mes svarstome labai svarbų klausimą. Čia yra ta sritis, kai mes iš tikrųjų galėtume būti daug vieningesni – ir socialdemokratai, ir Tėvynės sąjunga – kadangi tikrai sėkmingai pabaigtas Suskystintų dujų terminalas, premjeras šiandien iš tribūnos labai teisingai kalbėjo ir dar labiau dėl to įtikino.
Gerbiamieji socialdemokratai, mes labai prašome jūsų nedaryti tokių žingsnių, kurie toliau mus skaldo. Kai tribūnoje priimant įstatymą stovi A. Skardžius ir vadovauja procesui, žmogus, kuris apskritai padarė daug žalos šitą terminalą…
PIRMININKAS. …pirmininke, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, bet kalbėkime dėl įstatymo, o ne dėl vieno ar kito. (Balsai salėje) Yra Seimo narių pareiškimų laikas po posėdžio. (Triukšmas salėje) Viskas. Dėkoju. Tikrai neleisiu čia vienam ant kito varyti. (Balsai salėje) Turiu teisę. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. (Balsai salėje)
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū jums už supratimą. Pareiškimas iš ano posėdžio rengiamas teismui, iš šito bus parengtas už kaltinimą padarius nusikaltimą. Tai yra R. Juknevičienės žodžiai. Tai yra kaltinimas padarius nusikaltimą yra nusikaltimas. Gerbiamoji Juknevičiene, aiškinsitės teisme už savo ištartus žodžius.
Bet aš noriu pasakyti apie įstatymo esmę. (Triukšmas salėje) Tas įstatymas išties yra svarbus, nes mūsų Vyriausybė paveldėjo, kaip minėjau, sukaltus kuoliukus. Padaryta neatšaukiama nuoma dešimčiai metų, taip pat nupirktos dujos dešimčiai metų… (Balsai salėje) …penkeriems metams nupirktos, taip pat sukalti visi kuoliukai. Todėl mūsų kaštai yra per dideli, galėjome tuos 120 mln. numatyti kita linkme, bet šiandien turime iš jūsų paveldėtą skolą, tai štai kur yra problema. Įgyvendinimo būdas, o ne svarba…
PIRMININKAS. Viskas. Gerbiamieji kolegos! (Triukšmas salėje) Jau kalbėjote. Ponas D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš tik noriu Artūrui priminti, kad kontraktą pasirašėte jau jūs su „Statoilu“.
PIRMININKAS. Ačiū. Irgi geras priminimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų čia aršiai prieš kalbantiems socialdemokratams ir bandantiems ko nors neigiamo ieškoti praeityje primintina, kad pagrindinis žmogus, susiderėjęs dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, visų svarbiausių dalykų, buvo R. Masiulis, kuris jūsų valdymo laikais paaukštintas iki ministro. Tai labai teisingai padaryta, tikrai už tą veiklą jis vertas eiti ministro pareigas ir turėti galimybę tęsti tuos visus procesus. Geriau pasidžiaukime, kad kartu balsuojame, bus didesnis solidarumas paskirstant Suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo kaštus ir dėl to palaikant mažesnę dujų kainą. Manau, iki priėmimo reikia pasižiūrėti į Teisės departamento pastabas, viską gražiai sutvarkyti ir pasidžiaugti rezultatu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, gal jau?..
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kai jūs pirmininkaujate, man patinka tas momentas. Aš noriu pasakyti, kas labiausiai mane šiandien posėdyje pradžiugino. Tai aiškus Rasos pasakymas, kad socialdemokratai ir konservatoriai, kai kalba apie energetiką, yra tas pats. Tai reikia visiems dar kartą pakartoti, ačiū jums už tą padarytą gerą darbą.
PIRMININKAS. Prašau, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Buvo paminėta mano pavardė. Aš tikrai labai nuoširdžiai prašau vakar sudarytos Socialdemokratų skaidrumo komisijos, kuriai vadovauja J. Sabatauskas, visiems išaiškinti, ar ponas A. Skardžius neturi tiesioginių interesų ir ar jo veikla prieš terminalą nėra susijusi su tuo, kad jis gavo didelę sumą pinigų būtent iš Maskvos…
PIRMININKAS. Dar kartą ačiū. Gerbiamieji kolegos! (Balsai salėje) Viskas, daugiau nieko! Kreipkitės į teismus, į Etikos ir procedūrų komisiją, nutraukiu diskusiją. (Balsai salėje) Tik Ministras Pirmininkas turi teisę be eilės, visi kiti jau eilėmis pasinaudojote.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai galiu visus labai nuraminti. Kada vyko derybos ir po to, kada buvo susiderėta, buvo pateikta informacija, kokia iš tikrųjų suskystintų gamtinių dujų kaina buvo Europoje ir visame pasaulyje. Jūs tikriausiai žinote, kad perkant dujas yra nustatytos tam tikros formulės. Jeigu perki iš vieno tiekėjo, tai yra formulė vienokia, jeigu perki iš kito tiekėjo, yra kitokia. Tuo metu, kada buvo susitarta, tai kaina buvo iš tų trijų ar penkių galimų tiekėjų faktiškai pati mažiausia. Bet per ilgalaikį procesą, tą laiką, kada vyko pokyčiai, kai kurių kitų tiekėjų kainos dabar yra truputį mažesnės. Bet yra kontraktas, kuris irgi dabar yra peržiūrimas. Aš siūlyčiau – mažiau populizmo! Šitas įstatymo projektas… Gerbiamasis Daukšy, neužsiimkime tam tikru nereikalingu politikavimu. Jeigu jūs norite pasakyti Kauno miesto, Vilniaus miesto gyventojams, kad šilumos kaina pabrangs iki 30 %, pritarkime jūsų pasiūlymams. Labai negražu, kai iš solidžių politikų skamba neteisinga informacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas! Sakiau, paskutinis. Kęstuti!
Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo Pirmininkė rekomendavo skubos tvarką, aš atsiklausiu, ar pritariate, todėl balsuojame, ar pritariate ypatingai skubai. (Balsai salėje) Balsuokite! Nepritarsite, tai… (Balsai salėje) Seimo Pirmininkė turi tokią teisę, mes turime teisę nesutikti ir balsuoti kitaip. Kokia čia problema, balsuokite, po to, Jurgi, suteiksiu.
Ypatingai skubai pritarta. Už – 44, prieš – 19, susilaikė 18. J. Razma. Prašom. Atsiprašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tokiu atveju aš prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad per tą laiką bent Teisės departamentas spėtų padaryti išvadas. Tokį projektą priimdami nerizikuokime prisikurti teisinių problemų. Čia yra santykis su visais vartotojais ir viskas turi būti preciziškai tiksliai padaryta.
PIRMININKAS. Priimame jūsų siūlymą. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pritariu J. Razmos argumentams, bet norėčiau apeliuoti ir į Seimo narius, jeigu jūs žinotumėte, kad Energetikos ministerija gavo Vyriausybės pavedimą parengti šitą įstatymo projektą vasario 6 d., o pateikė Seimui spalio 13 d., tai gal suprastumėte, kad čia mes šokdinami, tąsomi, reikalaujama ypatingos skubos tvarkos, kai Energetikos ministerija aštuonis mėnesius nesugebėjo įvykdyti Vyriausybės nutarimo. Aš buvau prieš ypatingos skubos tvarką. Deja, yra kitaip.
PIRMININKAS. R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eugenijau, taigi mes ministrą su šitais projektais vieną kartą jau esame išvarę iš salės! Čia ne pirmas pateikimas. Čia jokios ypatingos skubos ir jokio vėlavimo nebėra, čia mes vilkiname procesą, ne ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū Rokui už priminimą. Labai teisingas.
Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, todėl balsuojame.
Kas pritaria tam, kad iki artimiausio posėdžio būtų daroma priėmimo pertrauka, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Kol vyksta balsavimas noriu pasveikinti Ukmergės „Šilo“ pagrindinės mokyklos mokinių grupę, kuri įdėmiai stebėjo, ar brangs jiems dujos šildant namus ir kepant kiaušinienę. (Plojimai)
Už – 42, prieš – 3, susilaikė 33. Pertrauka iki vakarinio posėdžio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi svarbus balsavimas, paskelbkite, kada tiksliai balsuosime, ar 15.00 val., ar vėliau?
PIRMININKAS. Skelbiu, kad balsuosime… Kadangi 1 klausimas yra Mokslo ir studijų įstatymas, teikiamas Prezidentės, reikšdami pagarbą Prezidentei, balsuosime po šito. 15.15 val., kaip parašyta mūsų darbotvarkėje. (Balsai salėje)
J. Razma dar.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš prašiau, kad būtų Teisės departamento išvados. Gal gali posėdžio pirmininkas taip aukštesniu lygiu to paprašyti.
PIRMININKAS. Prašau Teisės departamento išvadų iki 15.15 val.
12.45 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3569(2)ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3570(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbotvarkę, kompleksinis 11 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir daugelis lydinčiųjų. Svarstymo stadija. Pranešėjas… Matau, kad vietoj A. Palionio eina A. Nesteckis, turbūt teisingas padarytas ėjimas. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3569 ir, atsižvelgęs į Seimo Teisės departamento išvadas, sujungė papildomai dar du projektus: Nr. XIIP-3498, Nr. XIIP-3595 ir pritarė patobulintam Vertybinių popierių įstatymo projektui Nr. XIIP-3569(2). Komitetas balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl Banko įstatymo pasisakėte, taip? Lydimasis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Pasisakiau dėl pirmo įstatymo…
PIRMININKAS. Iš karto pristatykite ir Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3570 ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Saulį pateikti Audito komiteto išvadas dėl pirmojo, Vertybinių popierių įstatymo.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir spalio 21 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3498. Svarstoma buvo labai rimtai, dalyvavo daug suinteresuotų žinybų, dalyvavo pats finansų ministras su gausia savo kompanija, dalyvavo Lietuvos banko atstovai, valstybinės įmonės „Investicijų draudimas“ atstovai, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos banko asociacija, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovai. Seimo Teisės departamentas pastabų dėl šio įstatymo projekto neturėjo, todėl Audito komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3498. Tas sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto atstovui.
Gerbiamieji kolegos, motyvų už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos banko įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
12.50 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3743, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3744, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3745, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3746 (pateikimas)
Svarstome visą paketą susijusių įstatymų. Pateikimo stadija. Kviečiu A. Nesteckį. Finansinių priemonių rinkos įstatymas, Bankų įstatymas, Kolektyvinio investavimo, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų – keturi įstatymai. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiu įstatymo projektus, kuriuos išvardijo posėdžio pirmininkas, nuo Nr. XIIP-3743 iki Nr. XIIP-3746. Šie įstatymų projektai yra teikiami atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas. Kadangi iš Finansų ministerijos buvo pateikta daug įstatymų projektų, tai yra Finansinių priemonių rinkos įstatymas buvo pateiktas, Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai, kurie Seime buvo nagrinėjami nevienodu laiku, todėl atsitiko taip, kad priimant įstatymų projektus arba svarstant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo projektą Nr. XIIP-3569, naujos redakcijos, siūlomi įstatymų projektai atsiliko pagal laiką ir nebuvo įtraukti, įkomponuoti į šitą pagrindinį įstatymą Nr. XIIP-3569.
Mano siūlomi įstatymų projektai kaip tik pataiso tą situaciją dėl naujai svarstomo Vertybinių popierių įstatymo. Todėl atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas siūlau šiuos įstatymų projektus. Ir atsižvelgdamas į tai, kad teikiami projektai yra tiesiogiai susiję su Seime užregistruotais pateiktais ir jau svarstomais įstatymų projektais, tai yra Nr. XIIP-3569 ir Nr. XIIP-3570, siūlyčiau, kad mano teikiamus įstatymų projektus kartu svarstytume su šiais mano siūlomais projektais, nes jie turi pasivyti laiką ir įsikomponuoti į pagrindinio įstatymo tekstą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti K. Glaveckas. Prašom, Kęstuti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų labai gerai pristatėte, bet kilo toks klausimas gal čia daugeliui ir man, ką keičia nauja šito įstatymo redakcija konkrečiai? Nes jūs konkrečiai nesakėte, kas yra keičiama, kokie finansiniai instrumentai, kokios tvarkos ir kiti dalykai.
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš tik norėčiau pasakyti, kad šitas klausimas turėjo būti užduodamas, kai buvo svarstomas Vertybinių popierių įstatymo projektas Nr. XIIP-3569. Ten iš tikrųjų yra kaip tik naujai įkomponuojamos Europos Sąjungos direktyvos ir visi klausimai, susiję su šitom teikiamom pastabom. O šitais projektais yra tik įkomponuojama tai, ką mes jau seniai svarstėme dėl Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju A. Nesteckiui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritariame. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 d.
12.54 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-12 klausimą – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu J. Sabatauską. Gerbiamasis Juliau, kviečiu jus į tribūną. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnis. (Balsai salėje) Jūs kaip visada šmaikštus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, bus lengviau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …Vidaus tarnybos statuto pataisas. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, siūlau komiteto patobulintam projekto variantui pritarti. Komitetas priėmė išvadą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Juliau. Kviečiu K. Miškinienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. Jos nematau, jeigu leisite, aš perskaitysiu kaip komiteto narys: „Komitetas apsvarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu už.“
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
12.55 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3373(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – V. M. Čigriejienė, nukentėjusi.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji likę Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Kviečiu pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto nariai balsavo: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame. Ačiū. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Aš siūlau atlikti šitą procedūrą, nors, aišku, mūsų salėje mažoka, pakviesiu į salę. Niekas neprieštaraujate ypatingai skubai? Jokių pastabų nėra ir autorius sutinka. Ačiū.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Motyvai už ir prieš. Nėra.
Iš pradžių registruojamės, pažiūrėsime, kiek mūsų salėje. Kviečiu visus, kurie yra galiorkoje, akvariumuose, rūkyklose, atvykti į salę ir užsiregistruoti. Nepykite, bet labiausiai nematau liberalų.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Aišku, nebalsuosime. Po pietų, kai svarstysime suskystintas dujas, bus galimybė.
12.58 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3747 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, viršijame laiką. Svarstome rezervinius. J. Sabatauską matau salėje. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. J. Sabatauską kviečiu į tribūną. Ruošiasi R. Baškienė. Gerbiamasis pranešėjau, turite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, nes kilo būtinybė… bei Socialinio draudimo įstatymo projektas. Šiuo metu Kalėjimų departamento statute numatyta, kad kompensacijos, kurios mokamos pareigūno sveikatos sutrikdymo pataisos atveju, yra mažinamos pareigūnams pagal Statuto 41 straipsnį priklausančiu išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Nors nuo 2016 m. sausio 1 d. pataisos, pradėjus drausti pareigūnus visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, tokios išmokos nebebus mokamos. Todėl norint suderinti tas įstatymo nuostatas, kurios jau įsigalios sausio 1 d., dabar ir teikiamos šios pataisos, kurios, kaip sakiau, numatys tuos atvejus, kai bus mokama vienkartinė kompensacija, kuri bus sumažinta. Priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėtinos ne didesnės kaip 12 mėn. dydžio. Dėl to pareigūnai nenukentės, tik patikslinama norma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jei būtų pritarta šiai įstatymo pataisai ir būtų nustatytas išmokų dydis, kiek būtų sutaupoma biudžeto lėšų? Maždaug, preliminariai. Kaip jūs manote? Ar vienam asmeniui?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vienam asmeniui būtų sutaupoma… Įsivaizduokite, dabartinėje redakcijoje yra taip: tarkime, mirties atveju išmokama 12 mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija iš valstybės biudžeto. Dabar numatyta, kad bendroji suma, kurią gaus artimieji į rankas, nesikeičia, tačiau iš valstybės biudžeto sumažės ta išmoka, kuri mokama iš socialinio draudimo biudžeto. Kadangi jie yra draudžiami ir būtent atitinkamai tokia suma, tai faktiškai dabar negaliu tiksliai atsakyti, kokia bendra suma. Duok Dieve, kad tokių dalykų nereikėtų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Čia klausimas paprastas. Kodėl būtent jūs teikiate? Tai galėtų teikti vidaus reikalų ministras. Kodėl jūs?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog svarstant kitas įstatymo pataisas atkreiptas dėmesys, taip pat, kad būtų greičiau, nes reikia, kad tai būtų padaryta dar šiais metais ir spėtų įsigalioti. Tai suderinta su Teisingumo ministerija ir faktiškai, galima sakyti, tai yra mūsų bendras projektas.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, kaip absoliutus dydis, tai sumažės ar nesumažės? Nes vis dėlto valstybės biudžete, pareigūnui žuvus, numatyta konkreti išmoka. Jūs minėjote pagal 12 mėn. ir pagal jo gautą atlyginimą, ar ne? O kokie „Sodros“ biudžeto dydžiai žuvus? Ar keisis, ar nesikeis? Gali varijuoti tam tikru požiūriu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). „Sodros“, šiaip ar taip, vis tiek bus mokama, nes tai yra draudžiami asmenys. Aš sakau, duok Dieve, kad tokių atvejų nereikėtų. Galime operuoti tik hipotetiniais skaičiais, kurių realiai mes negalime pagrįsti, nes tai tuo atveju, jei kas nors atsitiktų. Geriau, kad nieko neatsitiktų, bet vis tiek valstybė turi būti pasirengusi ir turi būti sutvarkyta ta sistema.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kolega, iš tikrųjų jūs taip pristatėt, kad kaip nori, taip suprask. Bet ar aš teisingai supratau, kad faktiškai tas, kuris bus nukentėjęs, tai jam išmoka bus mažesnė, nes dabar, vienaip ar kitaip, jis gaudavo draudimo išmoką iš „Sodros“ biudžeto dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir nustatytą fiksuotąją išmoką, kurią gaudavo iš valstybės biudžeto.
Dabar jūs paliekate išmoką tą pačią, tačiau pirma išmokės „Sodra“, o paskui tas skirtumas bus padengtas iš valstybės biudžeto. Ar teisingai supratau, ar neteisingai? Jei neteisingai, tai gal galite suprantamai paaiškinti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aiškinu. Nuo sausio 1 d. valstybė pradeda drausti pareigūnus visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis ir valstybė mokės įmoką. Vadinasi, bendra suma tikrai nesumažės, nes tai bus padengta valstybės įmokomis, todėl, atitinkamai, ta suma, kurią žmogaus gaus iš valstybės, lieka ta pati. Lyginant su šiandien, lieka ta pati.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvų už prieš nėra. Balsuojame, kas pritaria dėl kolegos J. Sabatausko pateikto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 41, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manau, kad šį klausimą turėtų svarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes čia paliečia būtent socialines garantijas. Labai keista, turėtų, ko gero, ir pagrindinis būti, bent jau papildomas būtinai turi būti. Siūloma svarstyti gruodžio 8 d.
Matau I. Degutienė norėjo pareikšti per šoninį mikrofoną.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog siūlyčiau, nes klausimas visiškai finansinis, kad būtų Vyriausybės išvada, nes čia liečia ir „Sodros“ biudžetą, ir valstybės biudžetą. Aš siūlau Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Gerai. Prašoma Vyriausybės išvada. Galime sutikti? Sutinkama. Autorius nesutinka. Bet jūs šį kartą mažuma. Atsiprašome. Balsuojame. Kas pritaria, kad turi būti Vyriausybės išvada, balsuoja už, kas… (Balsai salėje) Noriu priminti, kad naujas Statutas įsigalioja. Yra toks mūsų priimtas teisės aktas nuo sausio 1 d. Aš manau, kad J. Sabatauskas teisingai siūlo taisyti spragas.
Už – 33, prieš – 1, susilaikė 16. Prašoma Vyriausybės išvada. Paprašysime greitai.
Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
13.08 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3765 (pateikimas)
Svarstome rezervinį 3 klausimą, nes 2 klausimui nėra Teisės departamento išvados. (Triukšmas salėje) Aš labai prašau kolegų netriukšmauti salėje. Gerbiamasis Juliau!
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3765. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, išties šį projektą paskatino pateikti būtent gyventojų reali situacija, kurioje jie atsidūrė dėl ganėtinai keisto teisinio reguliavimo, kai nesutarimai tarp paciento sutuoktinio ir paciento tėvų, jų nepilnamečių vaikų, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, užkerta kelią patiems artimiausiems žmonėms sužinoti paciento būklę ir jį lankyti. Štai konkretus atvejis. Motina negali aplankyti komos ištikto, sergančio savo sūnaus, nes tam prieštarauja to ligonio sutuoktinė. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, kurį dabar teikiu, tikslas būtent ir būtų sudaryti galimybę patiems artimiausiems žmonėms, tai yra paciento tėvams ir pilnamečiams vaikams, sužinoti jo sveikatos būklę, jį lankyti ir tuo atveju, jei paciento artimiausias žmogus, sakykim, sutuoktinis dėl to nesutinka. O kai pacientas pats negali išreikšti savo valios – jo šiuo momentu yra tokia padėtis, kaip koma ar įvykusi avarija. Kaip jūs žinote, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnį, yra teisė į informaciją ir pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, gali pats nurodyti vienus ar kitus, kol jis yra veiksnus. Bet kai jam koma, kai jis negali to padaryti, atsitinka tokie dalykai. Aš labai tikiuosi, kad Lietuvoje tokie atvejai yra vienetiniai, bet tegul ir vienetinis atvejis, o jis turėjo rezonansą ir žiniasklaidoje, kai 83 metų mama negali pamatyti savo sūnaus komos būklės, verčia mus pasižiūrėti į teisės aktus, o ta spraga ir yra.
Įstatymo projektu yra siūloma numatyti, kad informacija apie paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę, teisė jį lankyti suteikiama paciento sutuoktiniui, paciento tėvams ir paciento pilnamečiams vaikams, esant jų prašymui. Noriu atkreipti dėmesį, kad Civilinis kodeksas kaip tik ir numato, kad toks lankymas, tokios informacijos pateikimas turi būti numatomas atskiru įstatymu. Todėl jį ir teikiu, kad žmonės išvengtų tokių skaudžių nesusipratimų, koks yra šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš keturias kadencijas dirbu Seimo Sveikatos reikalų komitete ir nebuvo nė vieno atvejo, kad šeimos nariai, sakykim, dukra draustų uošvienei sužinoti informaciją apie savo sūnų. Ar jūs nemanote, kad tokiu atveju, jeigu šeima nesutinka, pykstasi, vėlgi atsiranda prievolė trečiam asmeniui, t. y. medikas turės aiškinti sutuoktiniui, jeigu jis nesutiks ir neperduos informacijos, nebendrauja su tėvais, tai medikas turės pateikti informaciją dar kartą tėvams, jeigu tėvai nebendrauja su vaikais, turės pateikti dar vaikams. Ar nemanote, kad medikams ir vėl atsiras prievolė todėl, kad mūsų kai kuriose šeimose nėra normalių santykių, ar to reikia?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų to nereikėtų, jeigu mes dėl šeimos politikos daugelį žingsnių būtume padarę kitaip. Bet, deja, yra tų atvejų, šeimos narių nesutarimų. Šiuo atveju, kurio pagrindu teikiamas šis įstatymo projektas, kai mama neturi teisės sužinoti apie komos būklės savo sūnų, o gydytojai, remdamiesi mūsų teisės aktais, negali suteikti informacijos, nes to nėra numatyta, iš tikrųjų atsiduriame keistoje situacijoje, kurią, mano manymu, reikia taisyti. Galbūt tai neapsunkins gydytojų, nes kalbantis su medikais jie ir patys išsakė problemą – jeigu leistų jūsų teisės aktai, mes ne tik sutuoktinei, kuri yra pikta ant uošvienės, anytos, bet ir mamai apie sūnų pasakytume viską, ką galima mums, kaip gydytojams, pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Rima, prašom pasakyti. Seime nuolatos kalbama, kad reikia patikrinti Seimo narių sveikatą. Aš manau, kad ir marčių, ir uošvių, ir uošvienių sveikatą tikrai reikia tikrinti. Kaip jums atrodo?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Jeigu tokius atvejus jūs matėte, galbūt. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji kolege. Turbūt įstatyme pamatyta tiksli spraga, ją reikia užpildyti ir užlopyti, bet ir dabar egzistuoja tvarka, kai pacientas pats ligos kortelėje, atėjęs pas gydytoją arba būdamas ligoninėje, turi pasirašytinai nurodyti raštu, kokiam asmeniui galima suteikti jo konfidencialią informaciją apie jo sveikatos būklę ir t. t. Ar šito nepakanka, ar nekils kokių nors konfliktinių situaciją, jeigu be šito atsiras dar kokių nors išvardintų kitų asmenų, tarkime, bus nurodytas asmuo, kuris nėra nei giminė, nei niekas, o, pavyzdžiui, kaimynas, o įstatyme dar bus nurodyti tėvai, partneriai, sugyventiniai ar kas nors tokio?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūsų pastaba visiškai tiksli, jeigu pacientas gali nurodyti. O jeigu pacientas buvo buvo sveikas ir štai vieną dieną – jam koma ir tos savo valios išreikšti nebegali. Šiuo atveju mes teikiame siūlymą ne dėl atstovo pagal įstatymą, kuris priima sprendimą, kaip gydyti, kur nuvežti, kaip pagydyti, bet dėl teisės gauti informaciją. Kalbama ne apie platų spektrą, o kalbama apie pačius artimiausius žmones – motiną, tėvą ir pilnamečius vaikus.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Rima, manau, ši įstatymo pataisa yra prasminga, juo labiau kad, pasirodo, spragų šiame įstatyme yra. Paprastai tokiais atvejais, jeigu normalūs santykiai šeimoje, tai be jokių trikdymų ta informacija perduodama ir vaikams, ir tėvams. Bet mes prisimename įstatymą tada, kai įvyksta koks nors nesutarimas, konfliktas. Manau, šiuo atveju naudinga tai daryti. Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū už nuomonę ir pritarimą. Aš labai tikiu, kad Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šį įstatymą svarstys ganėtinai greitai, kad kuo greičiau padėtume žmogui, kuris, kaip minėjau, 83 metų, ir tikisi kuo greičiau pamatyti savo sūnų, jį lankyti ir sužinoti informaciją. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasirodo, susidomėjimas didelis. Motyvai už – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymuose turbūt neaprašysime visų situacijų, kurios gali būti ir iki ko mūsų piliečiai gali prisimąstyti. Prašyčiau palaikyti kolegės teiktą projektą ir trumpai pasakysiu, kad Kauno apylinkės teismas buvo įpareigojęs pilietę informuoti paciento mamą trumposiomis žinutėmis apie sūnaus būklę. Šį sprendimą marti vykdo. Mama gavo žinutę, kad sūnaus būklė stabili, jis gauna vitaminų ir esą viskas gerai. Tai jau tęsiasi metus. Kiekvienam iš mūsų gali būti situacija, kai reikės kreiptis į teismą, kad gautume informaciją apie savo vaiko sveikatos būklę. Tai yra nonsensas. Todėl prašau visų solidariai pritarti ir mes komitete, jeigu bus kokių nors netikslumų, patikslinsime su teisininkais, bet tai tikrai labai reikalinga įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pasisakau prieš šią pataisą, nes įstatymas neturėtų reguliuoti šeimyninių santykių, išskyrus smurto santykius, kurie žlugdo asmenybę. Santarvė, žmonių pastanga susitarti, suprasti turėtų būti humaniškų santykių esmė, o ne įstatymu reikėtų kištis į nedarnius žmonių santykius. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate po pateikimo Patentų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 47, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 17 d. (Balsai salėje) Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Priimame. Ponas A. Matulas turi teisę siūlyti ir mes įsiklausome. Dėkoju.
13.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir III dalies papildymo IV skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3684, Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3685, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 5, 10, 12, 25, 45, 50, 52, 53, 54, 59 straipsnių, I dalies II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 7, 8, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3686 (pateikimas)
Svarstome vieną iš popietinių klausimų, nes salėje yra ministrė R. Šalaševičiūtė. 2-6a ir 2-6b, c, tai yra Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių, Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Visus tris?
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamoji ministre, visus tris pristatykite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Teikiamais įstatymo projektais, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinį sprendimą dėl licencijavimo modelių keitimo ir tobulinimo, įstatymų lygmeniu nustatomas, tikslinamas ir pildomas medicinos priemonių ir juridinių asmenų licencijavimo verstis asmens sveikatos priežiūros veikla reglamentavimas.
Pirmojo projekto tikslas yra įstatymo lygiu įtvirtinti iki šiol tik lydimuosiuose teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus medicinos priemonių rinkos subjektams, nustatyti jų veiklai reikalingų dokumentų išdavimo ir panaikinimo sąlygas, taip pat nustatyti minėtiems subjektams taikomų poveikio priemonių sąlygas ir pagrindus.
Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sistemiškai suderinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio nuostatas su pirmuoju projektu.
Antrojo projekto tikslas yra įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias, kad visi reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, ir visos sveikatos priežiūros įstaigų pareigos turėtų įstatyminį pagrindą.
Šių projektų esmė. Pirmuoju projektu siūloma reglamentuoti pagrindinius su medicinos priemonėmis susijusius visuomeninius santykius, įskaitant reikalavimus medicinos priemonių rinkos subjektams, šių subjektų teises ir pareigas, dokumentų išdavimo ir panaikinimo sąlygas, veiklos priežiūrą. Atsižvelgiant į šį naują reglamentavimą, įteisinamos ir su medicinos priemonėmis susijusios sąvokos… įteisinti sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, kurį vykdys sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos ir kuris apims saugumo, veiksmingumo, klinikinio ir ekonominio efektyvumo, socialinio, teisinio ir etinio poveikio vertinimą.
Pirmuoju projektu taip pat siūloma numatyti, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdys medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, atsisakoma ekonominio efektyvumo valstybinės kontrolės, kaip atskiros savarankiškos funkcijos, nes ši funkcija bus vykdoma kaip Akreditavimo tarnybos atliekamos sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis, vertinimo dalis.
Be to, Akreditavimo tarnybos vykdomos funkcijos pildomos nauja funkcija – išvadų dėl medicinos priemonių klinikinių tyrimų Lietuvos bioetikos komitetui teikimu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu sąvoka „medicinos prietaisas“ pakeičiama į sąvoką „medicinos priemonė“ ir papildomai numatoma atsakomybė už medicinos priemonių techninės būklės tikrinimo atlikimą, reglamentuojančių norminių ar kitų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimus.
Antruoju projektu siūloma įtvirtinti reikalavimus juridinių asmenų licencijuojamai asmens sveikatos priežiūros veiklai; nustatyti, kad licencijos išduodamos neterminuotai; įteisinti licencijų patikslinimą; nustatyti konkrečias sąlygas, kada licencija neišduodama, kada reikia tikslinti licenciją, kada ji stabdoma ar panaikinama; nustatyti papildomas sveikatos priežiūros įstaigų pareigas medicinos priemonių naudojimo, instaliavimo ir priežiūros srityje; nustatyti ilgesnį – trejų metų terminą dėl sankcijų taikymo už pažeidimus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; atsisakyti nuostatų, susijusių su valstybinių licencijuotų sveikatos priežiūros įstaigų registravimu; atsisakyti nuostatų, nustatančių atskirą paslaugų kontrolės tvarką uždarosioms biudžetinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, nes šios įstaigos bus prižiūrimos bendra kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ir išskirti, kurios nuostatos, susijusios su licencijavimu, taikomos tik asmens sveikatos priežiūros veiklai, o kurios kitai sveikatos priežiūros veiklai, t. y. visuomenės sveikatos priežiūrai, odontologijai, licencijuojamai pagal kitus įstatymus.
Išsamus medicinos priemonių ir juridinių asmenų licencijavimas (…) sveikatos priežiūros veiklai, įstatyminis reglamentavimas padės užtikrinti geresnę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą. Šis projektas suderintas su visomis reikiamomis ministerijomis ir Europos teisės departamentu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, pirmiausia aiškinamasis raštas labai sudėtingai parašytas ir žmonės, kurie nesusiję su šiomis problemomis, labai sunkiai galėjo suprasti, ko mes čia tuo įstatymu siekiame. Norėčiau paklausti, kodėl aiškinamajame rašte jūs rašote, kad vadovaujamasi Ūkio ministerijos rekomendacija? Nuo kada Ūkio ministerijai rekomendavus visi šitie dalykai perkeliami į įstatymų lygį?
Kitas dalykas. Kiek supratau, atsiranda naujos reikšmingos Akreditavimo tarnybos funkcijos. Kiek suprantu, jeigu įvyks taip, kad ir odontologijos paslaugų licencijavimą perduosime, kiek reikės naujų darbuotojų Akreditavimo tarnybai, kad įgyvendintų šitą medicinos priemonių licencijavimą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū. Atsakau į kiekvieną jūsų užduotą klausimą vienu klausimu. Pirmiausia jūs klausėte, kuo čia dėta Ūkio ministerija? Iš tiesų Ūkio ministerijos buvo pateikti siūlymai apskritai dėl visų licencijavimo modelių keitimo. Tai yra viena iš tų funkcijų, kurias mes turėjome peržiūrėti, nes, žinia, mes jau ne vieną įstatymo projektą dėl licencijavimo svarstėme, buvo ir teikimai, ir svarstymai.
Iš tiesų mes norime, kad dalimi darbų daugiau ir plačiau užsiimtų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, ir pridedame funkcijų. Apie tai kaip tik praeitą penktadienį kalbėjau su tarnybos vadove N. Ribokiene, kad jeigu jie vis nori papildomų funkcijų, tai kels ir etatų klausimą. Buvo atsakyta, kad iš tikrųjų, jeigu būtų (nebuvo sakyta, kad reikia) 2–3 papildomi etatai, jie tikrai greitai susitvarkytų su naujomis veiklomis, kurios jiems priskiriamos.
Kalbant apie Odontologijos rūmus ir odontologų licencijų išdavimą, mūsų nuomonės išsiskiria. Tam variantui, kuris dabar yra diskutuojamas ir siūlomas, asmeniškai aš nepritariu. Aš turiu omenyje, kad gal būtų tikslinga, kad juridiniams asmenims iš tikrųjų išduotų Akreditavimo tarnyba, tačiau privatiems odontologams, mano nuomone, turėtų išduoti Odontologų rūmai, nes jeigu mes pakeičiame licencijų išdavimą… Odontologų rūmai patys iš esmės pridėjo daugiau kriterijų ir peržiūrėjo savo tvarką, nes visas licencijavimo perdavimas Akreditavimo tarnybai reikštų Odontologijos rūmų sužlugdymą.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Noriu paprašyti, ministre, trumpiau atsakinėti. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš išgirdau atsakymą. Neturiu ko daugiau paklausti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aišku, ne jūs pirma, ne jūs paskutinė, bet matau tendenciją, kai ateina ministrai pristatyti klausimus. Pagal išsilavinimą būdama medikė, nieko nesupratau, ką jūs pristatėte. Čia viena. Nežinau, kaip kolegos gali balsuoti, jeigu nesupranta, apie ką išvis kalbama, nes teisininkai parašo, jūs perskaitote. Tada gal savais žodžiais galite atsakyti, kas čia keičiasi. Palaukite! Aš nepabaigiau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). A! Gerai.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kas čia keičiasi? Kad buvo įstatymo lydimasis aktas, jūs dabar į įstatymą norite perkelti? Iš jūsų ilgos, sudėtingos kalbos tik tiek? Ar čia, kaip supratau, pasufleravus A. Matului, bus licencijuojamos medicinos priemonės? Jos ir dabar licencijuojamos. Kai jūs atsakydama A. Matului manipuliuojate, sakote, ne Akreditavimo tarnyba, o N. Ribokienei padarysime… Tai palaukite, aš čia jau matau ir korupcijos elementų, ir kažkokių asmeniškumų. Išvis nelabai suprantama, ko jūs siekiate, ko jūs norite. Jeigu norite tik iš vieno įstatymo įgyvendinamojo…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, minutėlę!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …akto perkelti į įstatymą, tai taip ir pasakykite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pirmiausia jūs interpretuojate mano pasakymą. Aš pasakiau, kad klausimas buvo užduotas, kiek reikės papildomai etatų. Aš iš karto nuo to ir pradedu. Jokių asmeniškumų aš nematau, aš pasakiau: „Akreditavimo tarnybos vadovės“, lygiai vienodai aš paklausiau N. Ribokienės, ji vadovauja tarnybai, kiek reikės papildomai etatų. Aš būtent taip ir atsakiau kolegai A. Matului. Tas ir buvo pasakyta.
Jeigu norite dabar toliau, aš toliau atsakau į tai, nuo ko jūs pradėjote. Visiškai teisingai, kad visų pirma šitie įstatymų projektai yra susiję su perkėlimu iš įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų į įstatymus to, kas yra jau dabar, kaip jūs sakėte, teisingai reglamentuota. Visų pirma, aš nepasakiau, galbūt reikėjo pasakyti, kad yra Europos direktyvos, kurias mes turime vykdyti. Būtent turime atitikti Europos direktyvų reikalavimus, tai yra perkelta į įstatymų lygmenį.
Dėl priemonių. Aš labai aiškiai vėlgi pasakiau, galbūt tik nepakomentavau iš karto. Šiandien mūsų yra reglamentuoti medicinos prietaisai, taip yra įvardijama. Iš tikrųjų ir pagal Lietuvių kalbos komisijos, į kurią mes kreipėmės, išvadas, ir dėl to, kad Sveikatos sistemos įstatyme įvardijami ne prietaisai, o priemonės, tai tas pakeitimas daugiau susijęs su antruoju projektu, nes konkrečiai ten mes jau kalbame plačiau apie medicinos priemones.
Iš esmės didelių pakeitimų, kokių nors esminių nėra, tikrai yra sukonkretintos ir išplėstos funkcijos, kaip buvo sakyta, plačiau kalbama apie Bioetikos komitetą, kokios jam bus priskirtos funkcijos, ir Akreditavimo tarnybai perduodamas licencijavimas, priemonių ir technologijų vertinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs pasakėte labai svarbų dalyką. Žinoma, tai bus priemonių teisinis vertinimas, reglamentavimas, ir viskas. Ir tai užtikrins paslaugų kokybę ir pacientų saugą. Tai ką, jeigu mes nevykdysime odontologų priemonių… tai odontologų pacientų sauga mums ne taip nesvarbi? Ir kodėl dabar žlugs Odontologų rūmai, jeigu mes rūpinsimės pacientų sauga ir paslaugų kokybe? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš dėl odontologų įvardijau, kad jų veikla yra reglamentuota kitais įstatymais. Pristatydama aš tai pabrėžiau. Tie kiti įstatymai ir yra įstatymai, kuriais konkrečiai yra reglamentuota odontologų veikla.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, prašau pasakyti, jeigu medicinos priemonės neatitinka medicinos saugos priemonių techninio reglamento reikalavimų, tai nesilaikoma apskritai saugos technikos reglamento reikalavimų, medicininių priemonių registravimas ne stabdomas, o duodamas terminas 30 dienų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pasitaisysiu.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kodėl ne 15 dienų ar mažiau? Juk per tą laiką gali įvykti ir odontologijoje kokia nors nelaimė. 30 dienų – tai labai daug medicinoje. Prašau pasakyti, kaip jūs pakomentuotumėte tokią Teisės departamento išvadą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Komentaras būtų toks. Bendrai numatytas toks dažniausiai ir yra tas 30 dienų terminas, jis visur taikomas. Aš manau, kad tas projektas bus svarstomas Sveikatos reikalų komiteto, papildomų komitetų. Bus galima teikti siūlymus dėl šio termino sutrumpinimo. Kaip Seimo nariai nuspręs, toks terminas ir bus įteisintas įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs pristatydama minėjote, kad gali būti taikoma ar sankcija, ar tik patikslinimas, kai tikslinama licencija. Gal galėtumėte pasakyti išsamiau, kokiai situacijai esant yra tikslinama licencija? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Licencijoje yra labai aiškiai įvardinta, kokiai veiklai ir kokioms paslaugoms teikti yra išduodama licencija. Licencijos tikslinimas priklauso nuo to, kas kreipėsi dėl jos patikslinimo. Licencija gali būti ir papildoma, įrašomos papildomos veiklos, jeigu yra tam tikras tinkamas išsilavinimas. Jeigu tai yra įstaigų licencijos, vėlgi turint papildomai naujus etatus, naujus medikus, įvedant naujas veiklas, kurios yra leidžiamos tai konkrečiai sveikatos priežiūros įstaigai užsiimti…
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už nori kalbėti tik D. Mikutienė. Ar atsisakysite, ar ne?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, neatsisakysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Tiktai prašau, kolegos, pritarti. Mes Sveikatos reikalų komitete apsvarstysime šį projektą, taip pat dėl Odontologų rūmų, licencijavimas ir akreditavimas yra vieninga sistema ir bus perduota Akreditavimo tarnybai. Skundų iš tiesų yra labai daug, atsiranda įvairių naujų technologijų, tai turi būti vertinama taip, kaip Europos Sąjungoje, ir užtikrinamos pacientams saugios paslaugos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu balsuoti už, nes aš nieko nesupratau. Kaip aš galiu balsuoti, jeigu aš nesuprantu? Taigi šiandien yra Licencijavimo ir akreditavimo tarnyba, kuri licencijuoja medicinines priemones ir paslaugas, visas tas procesas vyksta. Bet kai įstatyme sakoma, kad priėmus įstatymą bus apsaugoti pacientai ir jų… kokybė pagerės, tai aš nesuprantu, kaip čia dabar stebuklas įvyks. Aš nesuprantu, kas, pakeitus įstatymą, pasikeis, nes šiandien sistema veikia ir Akreditavimo ir licencijavimo tarnyba dirba pagal nuostatus. Aš tikrai paprašyčiau ministrės vis dėlto aiškiau ir suprantamiau ir rašyti, ir kalbėti, nes visa tai turės įgyvendinti tie patys medikai, ne kas nors kitas. Dabar medikai be savo tiesioginio darbo turi dar versti į lietuvių kalbą ministerijos parengtus įstatymus. Tai čia jau tiesiog aš savo kolegų, su kuriais jau nedirbu, bet dar bendrauju, vykdau prašymą kreiptis į sveikatos ministrę, kad būtų aiškesni ir tikslesni įstatymai, kad būtų suprantama, ko jūs norite, kad medikai įvykdytų. Taigi aš negaliu balsuoti prieš, aš susilaikysiu, nes nesupratau.
PIRMININKAS. Balsuojame. Už balsavo 33, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymų paketui, kurį sudaro Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių ir skirsnių pakeitimo įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 d. Dėkojame.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
Kadangi daugiau ministrų nėra, registracija buvo, kai balsavome, antrą kartą nebalsuosime. Vakarinis posėdis prasidės 15 val.
Gerbiamieji kolegos, kol neišsivaikščiojote, aš užmiršau pasakyti, kad šitą įstatymą siūlome svarstyti skubos tvarka. Čia Vyriausybė prašo. Tai gruodžio 17 d., aš manau, vis tiek komitetai per tą laiką spės. Dėl protokolo fiksuojame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.