LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 14, 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIo ĮSTATYMo PROJEKTO
2023-05-16 Nr. XIVP-2709
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai.
Projektu siūloma Rinkimų kodekso 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti pakartotinių rinkimų rengimo pagrindai – kai neįvyksta eiliniai arba pirmalaikiai rinkimai arba įvykusių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, – papildyti nuostata „Pakartotiniai rinkimai taip pat rengiami, kai tą daryti Vyriausiąją rinkimų komisiją įpareigoja teismas“.
Pažymėtina, kad projektu teikiamos Rinkimų kodekso 14 straipsnio 1 dalies konstrukcija suponuoja, jog teismo įpareigojimas būtų atskiras, savarankiškas pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus. Projekte nenurodyta, kokiu pagrindu teismas galėtų priimti sprendimą įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją rengti šiuos rinkimus. Neaišku ir tai, koks būtent teismas turimas mintyje.
Vertinant teikiamą siūlymą, pabrėžtina, kad teismų konstitucinė paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. spręsti teisinius ginčus. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Konstitucijos 107 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai jis pateikia išvadą, kad rinkimų įstatymas buvo pažeistas, Seimas turi įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų (2014 m. gegužės 27 d. nutarimas, 2014 m. birželio 8 d. sprendimas). Šie Seimo konstituciniai įgaliojimai detalizuoti Rinkimų kodekso 191 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad šis kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus (jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo). Tik Seimui priėmus Konstitucijos 107 straipsnio 4 dalyje numatytą galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų ir pripažinus juos negaliojančiais, atsirastų teisinis pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų, nustatęs, kad per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, įpareigoti Vyriausiosios rinkimų komisijos rengti pakartotinių rinkimų, nes tokiu įpareigojimu būtų paneigti konstituciniai Seimo įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų. Juo labiau toks įpareigojimas negalėtų būti nustatytas kokiu nors kitu pagrindu.
Kalbant apie kitų institucijų rinkimus, pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Rinkimų kodeksą rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne teismų kompetencija. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja jos įgaliojimus nustatyti ir paskelbti rinkimų rezultatus (2014 m. gegužės 27 d. nutarimas), taip pat kad pagal Konstituciją Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti pakankamus įgaliojimus veiksmingai užtikrinti, kad šiurkščiais demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimais nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, inter alia įgaliojimus taikyti griežčiausią priemonę – pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais; tačiau ši komisija turi turėti ir kitų priemonių užtikrinti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, inter alia pripažinti rinkimų proceso dalyvius praradus teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktiems arba kandidatų sąrašui dalyvauti paskirstant mandatus; rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais laikytinas priemone, kuri taikytina tada, kai kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Pagal Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo arba šios komisijos neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi šis teismas turi įgaliojimus vertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus bei neveikimą ir nustatyti rinkimų metu padarytus pažeidimus, bet negali pripažinti rinkimų rezultatų negaliojančiais ir įpareigoti šios komisijos rengti pakartotinius rinkimus, nes taip įsiterptų į jos kompetencijos sritį. Vykdydama teismo sprendimą, kuriuo nustatyti rinkimų pažeidimai, Vyriausioji rinkimų komisija pati privalėtų priimti atitinkamus jos kompetencijai priskirtus sprendimus, skirtus užtikrinti, kad dėl tų pažeidimų nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia. Kaip ir Konstitucinis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Konstituciją juo labiau neturi diskrecijos nustatyti įpareigojimo Vyriausiajai rinkimų komisijai rengti pakartotinius rinkimus kokiu nors kitu, su rinkimų pažeidimais nesusijusiu, pagrindu.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, kad projekto 1 straipsnio nuostata, pagal kurią teismas galėtų įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją rengti pakartotinius rinkimus, būtų konstituciškai nepagrįstai išplėstos teismų galios ir sudarytos prielaidos jų sprendimais įsiterpti į kitų konstitucinių institucijų – Seimo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijos sritį. Mūsų nuomone, ši projekto 1 straipsnio nuostata prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 13 punktui, 105 straipsnio 3 daliai, 107 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniams valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams.
2. Projekto 2 ir 4 straipsniais siūlomi Rinkimų kodekso 30 straipsnio ir 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai būtų pertekliniai, nes galiojančio Rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtintas rinkimų komisijų (įskaitant Vyriausiąją rinkimų komisiją) veiklos pagrindas – Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentas, o šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija tvirtinti šį reglamentą.
3. Projekto 5 straipsniu pripažinus netekusia galios Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti rinkimų politinės kampanijos etapai, siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir po žodžių „vykdoma rinkimų agitacija“ įrašyti šiuos esminius vykstant rinkimų politinei kampanijai atliekamus veiksmus: „vykdomas balsavimas, nustatomi ir paskelbiami balsavimo rezultatai, sprendžiami rinkimų ginčai“.
4. Projekto 6 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 69 straipsnio (kuriame yra nustatyti rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindai) 1 dalies 1 punkto formuluotė „pateiktu nepasibaigus pareiškinių dokumentų atšaukimo laikotarpiui“ yra perteklinė. Galiojančio Rinkimų kodekso 87 straipsnyje yra reglamentuota rinkimų politinės kampanijos dalyvių teisė atšaukti pareiškinius dokumentus ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Taigi Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma kartu su 87 straipsnio 1 dalimi, o ne keičiama.
5. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus pareiškinių dokumentų pateikimo terminus ir tvarką. Siūloma nustatyti, kad šie dokumentai galėtų būti pradedami teikti „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“, ir paankstinti jų teikimo pabaigos terminą – vietoj 65 dienų iki rinkimų dienos termino nustatyti 80 dienų iki rinkimų dienos terminą, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos pareiškiniams dokumentams pateikti – 100 dienų iki rinkimų dienos. Pagal projektą asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų teikti ne apygardos rinkimų komisijai, o Vyriausiajai rinkimų komisijai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose politinės partijos keliamų kandidatų, politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai būtų teikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiajai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesudarytos. Mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios ir pabaigos terminus bei jų pateikimo tvarką, būtų suardytas rinkimų proceso nuoseklumas. Vertindami šį teisinį reguliavimą atkreipiame dėmesį į šiuos jo aspektus.
5.1. Rinkimų kodekso nustatyta tvarka paskelbus rinkimus prasideda rinkimų politinė kampanija ir nuo jos pradžios Vyriausioji rinkimų komisija priima politinių organizacijų, fizinių asmenų, turinčių teisę būti kandidatais ir ketinančių išsikelti savarankiškai, prašymus dėl registravimo politinės kampanijos dalyviais; šie prašymai gali būti teikiami iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, tačiau bet kokiu atveju toks terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų (Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalis). Pagal Rinkimų kodekso 68 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys. Pabrėžtina, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą (68 straipsnio 10 dalis). Taigi rinkimų politinės kampanijos dalyviais neįregistruoti asmenys ir politinės organizacijos negali teikti pareiškinių dokumentų būti kandidatu, kelti kandidatų ar kandidatų sąrašų.
5.2. Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos turi sudaryti apygardų rinkimų komisijas. Pažymime, kad Rinkimų kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose yra nustatyti, be kita ko, šie apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai: priimti Seimo rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir juos tikrinti, teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatus, tikrinti Seimo rinkimuose išsikėlusį kandidatą parėmusių rinkėjų parašų rinkimo lapus (arba pavesti tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustatyti, ar surinktas reikiamas rinkėjų parašų skaičius. Taigi šiuo aspektu projekto 7 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, Seimo rinkimuose keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, nedera su šio kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nustatytais apygardos rinkimų komisijos įgaliojimais.
6. Projekto 7 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies nuostatas „Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia apygardos Vyriausiajai rinkimų komisijai“ siūlytume apibendrinti ir išdėstyti vienu sakiniu.
7. Projekto 7 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse vartojama formuluotė „prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui“ keistina formuluote „prasidėjus rinkimų politinei kampanijai“. Šio straipsnio 3 dalyje dukart pavartotoje formuluotėje „savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos“ žodis „nesuformuotos“ keistinas žodžiu „nesudarytos“.
8. Pagal projekto 10 straipsniu siūlomą Rinkimų kodekso 81 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti nuostatą, „patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus“ asmuo netektų kandidato teisinio statuso. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su Rinkimų kodekso 178 straipsnio nuostatomis, kuriose yra numatyti daugiamandatėse rinkimų apygardose (Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą) mandatų negavusių „kandidatų sąrašai po rinkimų“ ir šiuose sąrašuose esantys „kandidatai į atsiradusią laisvą vietą“. Šių sąrašų pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus dėl mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą.
9. Projekto 10 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį papildyti nauju kandidatų sąrašo neregistravimo arba registravimo panaikinimo pagrindu – jeigu kandidatų sąrašas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Nėra visiškai aišku, kokie būtent reikalavimai turimi omenyje, todėl siūlytume šį pagrindą patikslinti arba pateikti nuorodas į atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas, kuriomis tie reikalavimai įtvirtinti.
10. Projekto 16 straipsniu siūlomoje pakeisti Rinkimų kodekso 99 straipsnio 6 dalyje siūlome atsisakyti norminio turinio neturinčios formuluotės „Siekiant specialiųjų laidų kokybės“ ir šios dalies pirmąsias dvi nuostatas išdėstyti vienu sakiniu: „Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų dalyvių grupių ir dalyvių kiekvienoje grupėje skaičių taip, kad vienos laidos dalyvių skaičius nebūtų didesnis nei 7 dalyviai.“
11. Projekto 17 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“, su kuria būtų siejama rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ir kandidato teisė pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais.
11.1. Neaišku, koks šios nuostatos santykis su kita tos pačios dalies nuostata „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“, kuria taip pat žymimas laikas, nuo kurio rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas įgyja teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei.
11.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją“ nereiškia, kad fizinis asmuo ar politinė organizacija, pateikę prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti juos rinkimų politinės kampanijos dalyviais, bus jais įregistruoti. Rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinis statusas (suponuojantis tam tikras teises ir pareigas) įgyjamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko arba jo įgalioto šios komisijos nario priimtu sprendimu įregistruoti fizinį asmenį ar politinę organizaciją rinkimų politinės kampanijos dalyviu (Kodekso 68 straipsnio 5, 8, 10 dalys). Taigi tik „pradėjus“ rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimą rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisinio statuso neįgijęs fizinis asmuo ar politinė organizacija negali turėti šiame straipsnyje įtvirtintos „rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidatų sąrašo ar kandidato teisės pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei“.
12. Pagal projekto 17 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį „rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas“ turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie „rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą“, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Projektu siūloma Rinkimų kodekso 100 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad rinkimų „politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas“, kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, privalo raštu pagrįsti, kodėl apie jį paskleista informacija, jo nuomone, yra kompromituojanti arba melaginga, – taigi šioje nuostatoje „kandidatų sąrašas“ neminimas. „Kandidatų sąrašas“ taip pat neminimas siūlomoje šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, o šio straipsnio 4 dalyje žodžius „kandidatų sąrašas“ siūloma išbraukti. Taigi nurodytos nuostatos tiek, kiek jose minimas arba neminimas „kandidatų sąrašas“, yra tarpusavyje nesuderintos.
13. Projekto 17 straipsnyje išdėstyto Rinkimų kodekso 100 straipsnio 1–3 dalyse formuluotė „politinės kampanijos“ tikslintina, prieš žodį „politinės“ įrašant žodį „rinkimų“.
14. Projekto 18 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 102 straipsnį papildyti 5 dalimi ir joje įtvirtinti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu medijų, elektroniniu ar (ir) fiziniu formatu platinti „savivaldybių, Europos parlamento, Seimo nario darbo ataskaitas, kurios nėra pažymėtos pagal politinės reklamos žymėjimo reikalavimus“. Atkreiptinas dėmesys į kelis šios nuostatos aspektus. Pirma, Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra minimos savivaldybės tarybos nario ataskaitos, 62 straipsnyje – be kita ko, savivaldybių veiklos ataskaitos; Seimo statute Seimo narių darbo ataskaitos nėra numatytos. Taigi reikėtų patikslinti, kokios būtent ataskaitos turimos mintyje. Antra, atsižvelgtina į tai, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės institucijų atsakomybės savivaldybės bendruomenei principu – savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras atsako ir atsiskaito šiai bendruomenei už savo veiklą (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas); įgyvendinant šį principą, užtikrinant savivaldybės institucijų veiklos viešumo bei skaidrumo principus ir vykdant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas, 62 straipsnis). Mūsų nuomone, savivaldybių, jų tarybų narių, taip pat Seimo narių ir Europos Parlamento narių veiklos ataskaitų rengimas ir platinimas apskritai yra ne Rinkimų kodekso, kuriuo turėtų būti reguliuojami svarbiausi rinkimų santykiai, reguliavimo dalykas. Trečia, diskutuotinas ir siūlomo draudimo taikymo laikotarpis, turint mintyje tai, kad rinkimų politinė kampanija baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis).
15. Projekto 22 straipsniu siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1 dalies nuostatą „Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose“ papildyti sąlyga „ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti“. Siūloma nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar formuluotė „nuotoliu savarankiškai išreiškę valią“ reiškia „pateikę prašymą balsuoti namuose“ (tokia formuluotė vartojama Rinkimų kodekso 138 straipsnio 1–3 dalyse), taip pat koks yra siūlomos nuostatos santykis su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad prašymai balsuoti namuose gali būti teikiami „telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą“ ir kad „rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui“.
16. Projekto 22 straipsniu taip pat siūloma Rinkimų kodekso 138 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad rinkėjų prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems pranešimus apie rinkimus, pakeisti nuostata, kad šie prašymai pradedami priimti „nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios“. Šią nuostatą siūlytume patikslinti, nurodant, kuri rinkimų komisija skelbtų šį oficialų pranešimą, taip pat vietoj formuluotės „apie registracijos balsavimui namie pradžios“ įrašant formuluotę „apie prasidedantį rinkėjų įrašymą į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus“.
17. Projekto 23 straipsniu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 163 straipsnį, be kita ko, šio straipsnio pavadinimą keičiant pavadinimu „Balsų perskaičiavimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio kodekso 190 straipsnis vadinasi „Balsų skaičiavimo rezultatų perskaičiavimas“, taigi įvertintinas šių pavadinimų santykis.
18. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse vartojama formuluotė „pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras“, derinant su kitomis šių dalių nuostatomis, keistina formuluote „pirmą kartą balsuojant užėmė trečią vietą arba per pakartotinį balsavimą užėmė antrą vietą“.
19. Svarstytina, kokią prasmę turėtų projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas visų vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių perskaičiavimas atsižvelgiant į šiose dalyse nurodytą balsuojant pirmą kartą paduotų balsų skirtumą tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, tais atvejais, kai pagal šio kodekso 167 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1, 2 punktus, 4 dalies 1, 2 punktus išrenkamas pirmą vietą užėmęs kandidatas. Ypač didelių abejonių kyla dėl 163 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti reikalavimo perskaičiuoti visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus per Respublikos Prezidento rinkimus tikslingumo ir proporcingumo (adekvatumo).
20. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 5 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad per Seimo rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą sudaroma tik viena daugiamandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš šios dalies nuostatos neaišku, apie kokius dar rinkimus, be savivaldybių tarybų rinkimų, joje kalbama. Per Seimo rinkimus apygardos rinkimų komisija negalėtų perskaičiuoti visų daugiamandatės rinkimų apygardos, apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją, biuletenių, todėl šios dalies pirmą žodį „Apygardos“ reikėtų išbraukti. Numatant reikalavimą perskaičiuoti visus balsus visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atsakingai įvertintina, kiek toks reikalavimas būtų proporcingas (adekvatus) siekiamam tikslui.
21. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 1–5 dalyse išbrauktini pertekliniai žodžiai „privalo priimti sprendimą“.
22. Projekto 23 straipsniu keičiamo Rinkimų kodekso 163 straipsnio 7 dalies formuluotė „Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių“ keistina formuluote „Jeigu rinkimų apygardos biuleteniai jau buvo perskaičiuoti kuriuo nors šiame straipsnyje nurodytu pagrindu“.
23. Projekto 24 straipsniu teikiamą Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlytume patikslinti taip: „4) pakartotiniame balsavime vienmandatėje rinkimų apygardoje dalyvaujantis kandidatas mirė arba yra apribota jo pasyvioji rinkimų teisė.“ Svarstytina, ar neturėtų būti teisiškai sureguliuotos ir analogiškos situacijos, susidariusios tuo atveju, kai rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuojant pirmą kartą dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai.
24. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).
24.1. Projekto 2–14, 18–20, 22, 24 ir 25 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“.
24.2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“, o projekto 24 straipsnyje ir 26 straipsnio 1 dalyje – žodžiai „ir jį išdėstyti taip“.
24.3. Projekto 5 straipsniu reikėtų ne visą Rinkimų kodekso 64 straipsnį dėstyti nauja redakcija, o tik pripažinti netekusia galios šio straipsnio 3 dalį.
24.4. Projekto 7 straipsniu Rinkimų kodekso 78 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes siūloma pakeisti daugiau kaip pusę šio straipsnio dalių.
24.5. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje reikėtų papildyti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 5 dalį nauju 2 punktu ir pernumeruoti kitus punktus, o ne visą šią dalį dėstyti nauja redakcija.
24.6. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje prieš skaitmenį „6“ įrašytina „134 straipsnio“.
24.7. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje nurodoma siūlomų pakeitimų esmė dėstytina taip: „Buvusius 193 straipsnio 1 dalies 5–16 punktus laikyti atitinkamai 6–17 punktais.“
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]