LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 33
STENOGRAMA
2017 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2017 m. kovo 16 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių pradžią. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
Gerbiamieji… Pone Šimai, prašom sėsti į darbo vietą, prasidėjo posėdis, Petrai Gražuli, taip pat.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. kovo 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ponas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, prašome išsklaidyti mūsų frakcijos ir kitų Seimo narių baimę, kad mūsų salėje yra Seimo narių, kurie turi šaunamųjų ginklų su šoviniais. Nes čia iš tikro rimtas atvejis, nes visko gali būti, žmogus gal pasiruošęs ir kokiam nors blogam dalykui, ką valdyboje nutarėte ir ką?.. Bet informuokite mus trumpai, ką darysime, kad to dalyko nebūtų, nes čia labai rimtų grėsmių galėjo atsirasti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikrai nuoširdžiai dėkoju už jūsų pastabą, manau, kad saugumo tarnybos žmonės iš tikrųjų sureagavo jau vakar į Seimo Pirmininko reakciją, ir tokie Seimo nariai, kurie nešiojasi ginklus, bus patikrinti įeinant į Seimo posėdžių salę. Ir ne tik į Seimo posėdžių salę, bet ir į Seimo rūmus. O jūsų pastabą perduosime toms tarnyboms, kurioms reikia dėl to labai susirūpinti.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad, mano manymu, protokolinio nutarimo nebereikia darbotvarkėje, kadangi, kaip informavo iniciatoriai, yra registruojamos pataisos dėl paties Seimo nutarimo projekto ir protokolinio nutarimo turinys bus realizuotas kitu būdu.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas kolega, jūs visiškai teisus, mes sureagavome į jūsų Seniūnų sueigoje išsakytą poziciją, protokolinis nutarimas nebėra svarbu, bus registruojamas pasiūlymas dėl Seimo nutarimo Nr. 446.
Dėl darbotvarkės ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Noriu atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad yra gautas Etikos ir procedūrų komisijos teikimas: „Pradėti apkaltą Seimo nariui K. Pūkui“. Kadangi yra Etikos ir procedūrų komisijos teikimas, noriu, kad vakariniame posėdyje mes numatytume laiką, gal po Vyriausybės valandos, kad galėtume pateikti jau Seimo nutarimą šiuo klausimu. Ar galime pritarti tokiam siūlymui, kad vakarinio posėdžio darbotvarkėje būtų numatytas tam laikas? Dėkoju.
Dėl darbotvarkės yra norinčių kalbėti? Galime patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Kas už kovo 16 dienos darbotvarkę, jos tvirtinimą, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai: už darbotvarkę visi balsavome vienbalsiai – 105.
Replika po balsavimo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mane prašyčiau užregistruoti, kortelė šiuo metu neveikia.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas taip pat balsavo už darbotvarkę. Ačiū.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-396(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-396(2). Pranešėjai – Seimo komitetų ir frakcijų atstovai.
Dar prieš pakviesdama Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką dėl darbotvarkės suteikiu žodį R. Tamašunienei.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pakviesti Etikos ir procedūrų komisijos narius dabar ateiti į Posėdžių sekretoriato salę trumpai pasitarti, taip pat dalyvauja naujos komisijos narės, nes jau pasirašytas nutarimas, R. Miliūtė ir A. Kubilienė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Manome, kad tai netrukdys Seimo posėdžio darbo, jūs labai greitai priimsite visus sprendimus. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką pateikti komiteto išvadą dėl sesijos darbų programos. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aplinkos apsaugos komitetas vakar balsavo dėl Seimo sesijos darbų programos. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pavasario sesijos darbų programai pritarta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pirmininkui K. Mažeikai. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę pateikti Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Seimo II sesijos darbų programos projektą (sprendimas yra pritarti) ir pasiūlė įtraukti papildomai porą įstatymų projektų, kurie būtų redakciniu požiūriu suderinti, tų įstatymų nuostatos su jau į darbotvarkę įtrauktu Koncesijų įstatymo naujos redakcijos projektu. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną pateikti jūsų komiteto išvadą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė Seimo plenarinės sesijos darbotvarkės projektą ir jam pritarė. Taip pat pasiūlė paankstinti vieno įstatymo projekto, susijusio su Azartinių lošimų įstatymu, svarstymo datą iš birželio į balandį. Ir pasiūlė du papildomus įstatymų projektus, kurie jau dabar yra įregistruoti, vienas yra dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kitas dėl Draudimo įstatymo pakeitimo. Visiems šitiems siūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V. Sinkevičių.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labas rytas. Seimo Ekonomikos komitetas vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui dėl Seimo pavasario darbų programos. Taip pat siūlo įtraukti papildomai Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo straipsnių pakeitimo projektą ir Metropoliteno įgyvendinimo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui V. Sinkevičiui. Kviečiu Europos reikalų komiteto atstovę R. Budbergytę pateikti Europos reikalų komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Europos reikalų komitetas kovo 15 dienos posėdyje apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą. Visi mūsų Europos reikalų komiteto pasiūlymai į Seimo pavasario sesijos darbų programą yra įtraukti, todėl komitetas priėmė išvadą pritarti be pastabų ir be siūlymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame R. Budbergytei. Kviečiu Kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį. Pateikite komiteto išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labas rytas. Kultūros komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju R. Karbauskiui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komiteto vakar vykusiame posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta programai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Stančikui. Kviečiu V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kovo 15 dieną apsvarstė darbų programos projektą ir bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą, jai darniai pritarė. Taip pat siūlo įtraukti vieną įstatymą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas kovo 15 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą ir jai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Širinskienei. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą pateikti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė, pritarė ir prašo įtraukti papildomą įstatymą – Lietuvos Respublikos lituanistikos įstatymą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks J. Sabatauskas. Komiteto pirmininke! J. Sabatausko nematau. Kas galėtų pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Gerbiamasis S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas projektą svarstė šių metų kovo 15 dieną. Bendru sutarimu už pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir taip pat pateikė atitinkamus pasiūlymus, kad darbų programa būtų papildyta šešiais, septyniais teisės aktais – tais projektais, kurie yra susiję su individualiu skundu, taip pat su kitais projektais, įgyvendinančiais Konstitucinio Teismo nutarimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką gerbiamąjį J. Bernatonį pateikti komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame J. Bernatoniui. Kviečiu A. Strelčiūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti išvadą.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-396 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam A. Strelčiūnui ir kviečiu V. Simuliką pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė projektui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi komitetai pateikė savo išvadas. Dabar frakcijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nori kalbėti? Nėra. Tėvynės sąjunga – dėl sesijos darbų programos? Neišreiškė pageidavimo. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija atskirai taip pat. Liberalų sąjūdžio frakcija? Frakcija „Tvarka ir teisingumas“? (Šurmulys salėje) Jūs būtinai pakviesiu. Lenkų rinkimų akcija? Mišri Seimo narių grupė? Niekas papildomai išvadų ir pasiūlymų teikti nepageidauja.
Diskusija. Diskutuoti užsirašė K. Glaveckas. Maloniai kviečiu gerbiamąjį kolegą K. Glavecką diskutuoti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai keista, kad darbų programa, arba žemėlapis kelio, kuriuo mes eisime pusę metų, svarstomas gana neaktyviai ir pritariant visuotiniu sutarimu. Tas kelio žemėlapis nėra aiškus ir aiškumo kai kur mes galime pageidauti daugiau. Aš džiaugiuosi, kad to aiškumo atsiranda daugiau, pavyzdžiui, dėl finansų, mokesčių srities, tas paragrafas, nors ten tik devyni punktai, ir iš esmės nieko nekalbama apie fiskalinę politiką, kitus dalykus. Bet, pavyzdžiui, vakar ministras, buvęs komitete, pažadėjo, kad pirmą kartą per visą istoriją birželio mėnesį bus pateiktas kitų metų biudžetas. O kitų metų biudžeto pateikimas reiškia, kad turi būti pateikta ir visa fiskalinė mokesčių sistema. Tai mes turėsime progos iš tikrųjų ne spalio mėnesį, bet birželio mėnesį matyti skaičius ir tuos procesus, kurie yra. Labai teigiamas dalykas.
Dar vienas dalykas, kurį noriu paminėti. Darbų programoje yra kai kurie įstatymai, kurie lems šio pavasario, apskritai, mano supratimu, Vyriausybės darbo sėkmę. Aš turiu omenyje miškų ūkį. Jeigu dėl Miškų ūkio įstatymo iš tikrųjų Vyriausybė negautų palaikymo Seime, mano supratimu, tolesni darbai ir bandymai reformuoti kitas ne mažiau svarbias sferas iš tikrųjų taptų niekiniai. Todėl apžvelgdamas labai trumpai darbų programą linkiu, kad visi suprastumėte svarbą tos programos ir, svarbiausia, nepasitrauktumėte iš to kelio, kuriuo žadate eiti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl sesijos darbų programos po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš.
Tiesa, kolegos, labai atsiprašau, dar viena pastaba. Į komitetų pasiūlymus buvo įtraukta nemažai teisės aktų, kuriuos reikėtų įrašyti į sesijos darbų programą papildomai. Vienas siūlymas buvo Seimo Pirmininko – išbraukti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą. Todėl aš, kad nebūtų dviprasmybių, siūlau dėl šito įstatymo projekto įrašymo į darbotvarkę balsuoti atskirai, kad mes tiesiog turėtume atitinkamą poziciją. Ar girdi mane Seimo nariai? Prašau balsuoti. Yra pasiūlymas… (Balsai salėje) Taip, tuoj pat suteiksiu žodį. Yra pasiūlymas, būtent A. Skardžius buvo iniciatorius šio įstatymo projekto, tai suteikiame žodį jam.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš nesuprantu, kas darosi Seime, jeigu komitetas vienbalsiai priima sprendimą įtraukti į darbotvarkę, kad svarstytume klausimą, staiga atsiranda siūlymas išbraukti iš darbotvarkės? Mane stebina ir tokie siūlymai. Nė viename parlamente nemačiau, kad Seimo nariams būtų kratomos kišenės, ką šiandien jūs, gerbiamoji Seimo vicepirmininke, pasiūlėte, kad Seimo nariai būtų tikrinami įeidami į parlamentą ir į salę. Atsipeikėkime, grįžkime į demokratinio parlamento valstybę. Yra projektas, komitetas pritarė ir prašau svarstyti. Aš nesiūlau priimti jo, aš sakau – svarstyti. Jūs net braukiate iš programos.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Seimo Pirmininkas taip pat turi teisę į vienokią ar kitokią poziciją. Prašome neįsižeisti, tokia teisė laisva – kiekvieno Seimo nario, o Seimo Pirmininko taip pat. Seimo Pirmininkas pasiūlė dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto tiesiog balsuoti, ar įrašyti jį į darbotvarkę, tai nėra nieko nedemokratiško. Tai vienas dalykas.
O dėl jūsų replikos, kadangi jūs kalbate apie Seimo narių kišenių tikrinimą, tai šitaip pasakyta nebuvo ir emocijų, gerbiamas Skardžiau, čia taip pat nereikia. Dirbame labai atsakingai.
Prašau jūsų balsuoti, kadangi nebuvo įrašyta dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto, Seimo Pirmininkas siūlė jo neįrašyti į darbotvarkę. Kokia būtų Seimo narių pozicija? Kas už, balsuoja, kad būtų įrašyta, kas prieš, mano, kad Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto darbų programoje neturi būti. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar yra norinčių kalbėti už arba prieš? Aš suteiksiu visiems galimybę. A. Skardžius jau kalbėjo. Prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ta tema lygiai tokia pat sena, kaip ir daugelis kitų klausimų. Jūs patys puikiai suprantate, kad tas projektas reikalingas tam, kad būtų pradėtos galimybių studijos, kiti dalykai, kitaip tariant, kaip buvo su tramvajumi – gauti kažkiek milijonų paramos iš Vyriausybės arba iš Europos fondų ir po to daryti. Pastatyti metro reikia milijardų eurų. Dabartiniu metu mes tikrai nesame nei finansiškai pajėgūs, privatus kapitalas tikrai nestatys, nes metro kaina ir kaštai yra milžiniški. Esant tokiems srautams ir lietuvių ekonomiškumui, jis neatsipirktų arba bilietų kaina būtų 40 ar 35 eurai. Todėl, aš manau, tą klausimą apskritai reikia baigti nagrinėti ir palaukti tų laikų, kai Lietuva bus Šveicarija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Kolegos, jūsų valia apsispręsti. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę. Kas balsuojate prieš, Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas gali būti įtrauktas tik kitais atvejais, kai bus surinkti 47 Seimo narių parašai. (Šurmulys salėje)
Už įtraukimą į darbotvarkę balsavo 40 Seimo narių, prieš – 28, susilaikė 27. Šis įstatymo projektas dabar į darbų programas neįtraukiamas, bet jūs puikiai žinote Seimo narių galimybę į iniciatyvos teisę, teikiant įstatymų projektus, ir visa tai galioja toliau, vadovaujantis mūsų Statutu.
Repliką po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Aš kreipiuosi į profesorių K. Glavecką. Gerbiamasis Kęstuti, jeigu jūs būtumėte bent nors kartą paskaitę projektą, kuris buvo suderintas su Vyriausybe, kuris buvo suderintas su ministerijomis, ten nė žodžio nėra nei apie Europos pinigus, nei apie biudžeto pinigus. Tai yra teisinis reglamentavimas paties metropoliteno, kaip tokios transporto priemonės, skiriant jam… numatyti principai, kaip būtų skiriama jam erdvė, kas nepriklauso savivaldybėms, nes tai iš dalies požeminė transporto priemonė, reikalinga erdve savivaldybė nedisponuoja. Tai vienas aspektas.
Antras dalykas, gerbiamoji vicepirmininke, buvo surinkti parašai, bet jūs, pažeisdama Statutą, gal jūs pirmininkavote, gal kas nors kitas, tiesiog ignoravote Statuto normą, kad privalomai į kitą posėdį turi būti įtrauktas klausimas, dėl kurio surenkami parašai. Jūs tada minėjote, kad mes nukelsime kitam, ir prisiėmėte atsakomybę. Negražu meluoti.
PIRMININKĖ. Jūsų moralinių išvedžiojimų nepriimu kaip pagrindo, kadangi praėjusios kadencijos Seimas pasakė savo nuomonę, šios kadencijos Seimas atitinkamai vėlgi svarstys ir šioje sesijoje mes spręsime klausimą toliau.
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų po svarstymo. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti po svarstymo. Ar bendru sutarimu? Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 86, prieš nėra, susilaikė 14.
Priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. K. Glaveckas – nuomonė už. Jau nėra. Daugiau norinčių išsakyti nuomonę už nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Turime vieną straipsnį. Galime pritarti šiam straipsniui? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programai būtų pritarta, prašome balsuoti už.
Šio nutarimo priėmimas
Už Seimo nutarimą dėl sesijos darbų programos balsavo 98 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 17. Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos priimtas.
10.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-457 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-457. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Gerbiamoji pranešėja, žodis jums.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu, Prezidentė teikia Seimui atleisti G. Godą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Šių metų kovo 14 dieną Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimą, priėmė nutarimą paskirti G. Godą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams. Atsižvelgdama į tai, kad iki to laiko, kol būsimas Konstitucinio Teismo teisėjas prisieks, jis turi būti atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, Respublikos Prezidentė teikia šį dekretą ir prašo Seimo atleisti G. Godą iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Prašyčiau pritarti šiam dekretui ir Seimo nutarimui be 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu?
Svarstymas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Irgi nėra. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Bendru sutarimu galime sutarti? Kadangi slaptas balsavimas priimant bus, tai mes dėl slapto balsavimo vėliau turėsime patvirtinti. Jūs siūlėte dėl 2 straipsnio, kad 2 straipsnio netvirtintume? Dėl įsigaliojimo datos.
R. SVETIKAITĖ. Taip.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu sutarti? Galime. Dėkoju.
Patvirtinsime slapto balsavimo biuletenį. Jums bus išdalintas slapto balsavimo biuletenis dėl nutarimo „Dėl Gintaro Godos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-457 priėmimo. Ar galime pritarti tokio minėto turinio slapto balsavimo nutarimui? Už, prieš, susilaikoma ir jūs pasirenkate tą poziciją, už kurią norite pasisakyti. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-458 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašom, gerbiamoji pranešėja, pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIIIP-458.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pristatyti Respublikos Prezidento 2017 m. kovo 14 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu, Prezidentė teikia Seimui atleisti J. Stripeikienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų paskyrus ją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Šių metų kovo 14 dieną Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, priėmė nutarimą paskirti J. Stripeikienę Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja devyneriems metams. Atsižvelgdama į tai, kad iki to laiko, kol būsimas Konstitucinio Teismo teisėjas prisieks, jis turi būti atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, Respublikos Prezidentė teikia šį dekretą ir prašo Seimą atleisti J. Stripeikienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja. Taip pat prašau pritarti Seimo nutarimui be 2 straipsnio. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš taip pat nėra. Po pateikimo galime pritarti? Galime.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra. Tik atkreipiu dėmesį dėl 2 straipsnio, dėl kurio siūlė, kad nutarimas įsigalioja nuo 2017 m. kovo 15 d. Jis įsigalioja nuo šios dienos.
Priėmimas. Bus slaptas balsavimas. Ir vėlgi, gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio, patvirtiname slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo dėl G. Godos, atsiprašau, ne šitą man padavė, dėl J. Stripeikienės. Tai analogiškas nutarimas. Už, prieš, susilaikoma. Jūs pasirenkate poziciją, už kurią norite balsuoti.
Noriu paskelbti balsų skaičiavimo komisiją: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Ažubalis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – A. Norkienė, „Tvarka ir teisingumas“ – K. Bartkevičius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija – J. Baublys, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – A. Butkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – Č. Olševskis, ir tokios sudėties balsų skaičiavimo komisija kviečiama pradėti darbą. Skelbiamas slapto balsavimo laikas. Pradėsime balsuoti 10 val. 40 min. ir balsavimą baigsime 11 valandą.
Skelbiame slapto balsavimo pradžią.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų laikas, skirtas slaptam balsavimui, baigėsi. Prašom visus į posėdžių salę užimti darbo vietas.
11.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-434(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kol kolegos susirinks, jeigu jūs leisite, aš pristatysiu darbotvarkės 2-13 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-434(2). Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad visose komisijose ir delegacijose, kur buvo G. Kildišienės delegavimas (ji šiuo metu jau nebėra Seimo narė), todėl prašau jūsų pripažinti netekusiu galios „Dėl Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“… Ten Seimo narė G. Kildišienė buvo pirmininko pavaduotoja. Prašau tokiam nutarimui pritarti po pateikimo.
Norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Svarstymas. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo prašome balsuoti, kad pritariame. 1 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnį – dėl dalyvavimo Tarpparlamentinės Sąjungos pirmininko pavaduotoją Seimo narę G. Kildišienę…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai, vienbalsiai visi 85. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-434(2) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Kviečiu visus dėmesio. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446.
Pranešėjas – A. Anušauskas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas siūlomas atsižvelgiant į jau visiems žinomas paaiškėjusias aplinkybes. Siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri būtų įpareigota atsakyti į keletą klausimų. Nustatyti, ar Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje Astravo elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus.
Antras. Išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos, saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais, buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Taip pat nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė M. Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybinių įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012–2016 bei po 2016 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas Vyriausybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.
Taip pat nustatyti, ar tos informacijos, kuri būtų surinkta, pakanka pradėti apkaltos procesą. Ir komisijai siūloma iki balandžio 14 dienos, tai yra per mėnesį, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Langaitis. Yra T. Langaitis, tuoj paklaus.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Laba diena visiems, gerbiami kolegos. Siūlau palaikyti teikiamą nutarimą ir noriu paklausti gerbiamo pranešėjo. Kiek matome mes šiandien, kiek turėsime alternatyvų ir kuo šis projektas skiriasi nuo kitų alternatyvų, kurias mes nagrinėsime, ir, ką iš karto visiems jau klausantis dabar apie šį nutarimą reikėtų atkreipti dėmesį, kad suprastume, kokie yra skirtumai tarp skirtingų teikiamų alternatyvų? Nes išties žodžiai skiriasi nuo siūlomų formuluočių, ir reikėtų visiems atidžiai įsigilinti, apie ką kalbama.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Supratau klausimą. Iš tikrųjų Seimo praktikoje yra ir ankstesnių kadencijų Seime buvo pavedimai atskiroms jau veikiančioms Seimo komisijoms ar komitetams atlikti laikinųjų komisijų funkcijas, bet pabrėžiu – atlikti laikinųjų komisijų funkcijas, turint jų įgaliojimus. Tai yra esamos sudėties komitetas atlieka tuos tyrimus ir laikinosios komisijos įgaliojimai suteikia porą galimybių. Tai yra faktiškai kviesti visus asmenis, dirbančius taip pat ir ne valstybės tarnyboje, jeigu jie reikalingi, taip pat iš tų pakviestų asmenų, visų pakviestų asmenų, reikalauti pasirašyti dokumentą, kad jie įsipareigoja sakyti tik tiesą. Komitetas, jeigu nebūtų laikinosios komisijos įgaliojimų, tokio įpareigojimo duoti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Razma.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama vicepirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamo pranešėjo: sakykime, mes su jumis svarstėme klausimą praėjusią kadenciją, kodėl „Klaipėdos naftos“ direktorius R. Masiulis, vadovaudamas tokiam strateginiam objektui, pasirašė sutartį su Rusijos „Lukoil“ kompanija LITASCO, neturėjo leidimo dirbti net su slapta informacija. Lietuva, geležinkeliai, per trejus metus patyrė didžiulę žalą, Lietuvos jūrų uostas dėl krovos darbų patyrė žalą – jie, gavę valdymo teisę, nesinaudojo, Rusijos kompanija LITASCO, šiomis talpomis, jie sprendė geopolitinius savo, Rusijos Kremliaus reikalus. Kur buvo jūsų sąžinė ir jūsų noras tą dalyką išsiaiškinti ir ištirti, gerbiamasis Anušauskai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nary? Jūs dangstėte visus iki šiol ir dabar nenorite apie tai kalbėti. Aš norėčiau paklausti, kur jūsų patriotizmas šiuo atveju? Ačiū. Ir principingumas. Dėkoju.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi jūs klausiate manęs apie savo paties paskirtą ministrą, tai aš adresuoju tuos klausimus jums pačiam. Visada turite galimybę paklausti ministrų, kurie buvo ir yra, eina pareigas. Manau, naudokitės ta galimybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi M. Navickienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia visi klausimai formuluojami tik dėl asmeninės Seimo nario M. Basčio veiklos. Bet ar lengva patikėti, kad tie minimi netinkami ryšiai gali būti suorganizuoti tik asmeniniu pagrindu? Ar nekeltinas klausimas, ar tai negalėjo būti daroma su socialdemokratų vadovybės žinia, o gal ir pavedimu, tuo labiau žinant, kad M. Bastys buvo kandidatas į tos partijos vadovus, buvo kandidatas ir tapęs vienos iš aukščiausių politinių pareigybių iš tos partijos – Seimo Pirmininko pavaduotoju. Sunku patikėti, kad visi tie veiksmai buvo asmeniniai. Ar komisija galėtų tirti ir tą platesnį kontekstą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš negalėčiau atsakyti į šį klausimą, tačiau tarp pavedamų klausimų yra šiek tiek galbūt kitaip suformuluotas: ar nebuvo siekiama paveikti valdančiosios koalicijos partijos atskirus atstovus, ministrus, Seimo narius, jų priimamus sprendimus, jų turinį? Toks klausimas egzistuoja, tačiau kokios išvados, tai, kaip žinoma, tam ir reikalingas tyrimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi P. Gražulis.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man šiek tiek gaila girdėti socialdemokratų atstovų, ypač pono A. Skardžiaus, norą skalbti savo kolegos mundurą kartojant mantrą tarsi užsikirtus plokštelei, kurią visi jau daug kartų esame girdėję, kai yra bandoma nusukti temą. Pranešėjo norėčiau paprašyti, kad dar kartą patikslintų, kuo skiriasi mūsų inicijuotos komisijos apimtis nuo apkaltos proceso, kad būtų aišku visiems kolegoms, kurie balsuos. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad laikinoji tyrimo komisija savo iškeltais klausimais siekia atsakyti į tuos klausimus, kur chronologiškai veiksmai gali būti įvykdyti gerokai anksčiau. Kai Seimo nariui daromas apkaltos procesas, reikia suprasti, kad apkaltos procesas vykdomas dabar einančiam, prieš keturis mėnesius prisiekusiam Seimo nariui dėl tų veiksmų, kuriuos jis atliko dabar po priesaikos. Šiuo atveju, manau, gerokai susiaurinamas pats tyrimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi P. Urbšys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, man truputėlį keistoka – čia yra gana seni darbai, seni ryšiai, prieš daugelį metų, ne pirmos kadencijos Seimo narys. Kur buvo VSD ir kodėl tik dabar pastebėjo? Ar VSD apskritai neturėtų įspėti Seimo narių, jeigu prie jų prieina koks nors pilietis su neaiškiais tikslais, jeigu siūlomas koks nors įstatymo projektas, kad duotų mums pranešimus, kaip balsuoti, kad tai gali atstovauti kitos šalies interesams? Kodėl tik dabar jūs pamatėte, kad tris kadencijas buvo patriotas, o dabar – jau valstybės išdavikas? Kas čia yra, ar čia nėra politikavimo kažkokio?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kad valstybės išdavikas, jūs įvardijote pats. Mes siūlome sudaryti tyrimo komisiją ir išsiaiškinti aplinkybes. Dėl Valstybės saugumo departamento galiu pasakyti: jis veikia pagal mūsų priimtus įstatymus ir tai susiję su Valstybės tarnybos paslapčių įstatymu. Ar daromi įspėjimai žmonėms, politikams? Kiek žinau iš praktikos, taip, būna tokių įspėjimų, tačiau, pabrėšiu, jie paprastai nėra susiję su Valstybės tarnybos paslapčių įstatymu. Tokie įspėjimai būna dėl kokios nors agresyvios demaskuoto trečiosios šalies tarnybos agento veiklos. Bet tikrindamas įvairias aplinkybes, pildydamas slaptumui gauti reikalingą anketą kiekvienas politikas ar valstybės pareigūnas turi nurodyti visas aplinkybes, kurios gali daryti įtaką jo galimybėms naudotis ta slapta informacija. Aš manau, šiuo atveju tas ir buvo padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi A. Salamakinas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jūsų projekto 4 straipsnio 4 punktu siūloma įpareigoti tyrimo komisiją nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ir tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie M. Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą. Teisės departamentas pažymi, kad pagal Seimo statutą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, yra specialiosios tyrimo komisijos, o ne laikinosios tyrimo komisijos kompetencija. Kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Teisės departamentas yra išsakęs ir daugiau pastabų, tačiau vėlgi – kaip mes vertiname ir traktuojame šį punktą. Aš suprantu, kad apkaltos procesas yra visiškai kitos procedūros, kita komisija, tačiau pabrėšiu, kad kiekvienai apkaltai reikalingas preliminarus tyrimas. Mes siekiame ir siūlome pirmiausia ištirti, ir tada, įvertinus tyrimo duomenis, atsirastų ir apkaltos komisija. Aš manau, kad tai yra visiškai logiška, tačiau mes nesiūlome pakeisti apkaltos komisijos šita komisija, tiesiog nustatome tas galimybes.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, su visa pagarba tos komisijos nariams, kurie dirbs, jeigu bus sudaryta, jokių juridinių pasekmių juk ta komisija nesukels. Faktiškai sukėlė grėsmes, nesukėlė – vis tiek teks sudaryti kitą komisiją, ką siūlo ir Seimas, ir pradėti apkaltą pagal Seimo statuto 8 dalį. Jūs dabar vilkinsite laiką, mėnesį ar kiek, po to vėl grįšime į tą pačią pradžią, nuo kurios reikia ir pradėti. Atleiskite, aš vis tiek nesuprantu jūsų argumentų, dėl ko to reikia. Dar kartą kartoju – vis tiek reikės pradėti viską iš pradžių, nes tai Seimo narių grupė ir siūlo. O jūsų tas veiksmas neturės jokių… Gal kita komisija kitaip spręs? Jūs su savo sprendimu juk nenueisite į Konstitucinį Teismą. Kam reikia tuščiai dirbti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pakartosiu, ką jau sakiau atsakydamas. Šiuo atveju apkaltos komisija susiaurins patį tyrimą iki kelių mėnesių. Taip, galbūt gali būti įvairios aplinkybės išsakomos apkaltos komisijos posėdžio metu, tačiau dar kartą pabrėšiu – tyrimas vertins visas aplinkybes, gerokai platesnį ir chronologiškai įvykių ratą. Jūs vertinsite kelių mėnesių. Šiuo atveju aš suprantu tą jūsų siūlymą, bet, mano supratimu, ir aš manau, kad daugumos Seimo narių, reikia ištirti ir tada priimti sprendimus dėl apkaltos nesiaurinant paties tyrimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-457 (priėmimo tęsinys)
Naudodamasi būtinybe pranešti balsų skaičiavimo rezultatus, aš noriu tai padaryti. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Godos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 113, rasta biuletenių – 113, galiojančių – 105, negaliojančių – 8. Už balsavo 103, prieš – 1, susilaikė 1. Tad Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-458 (priėmimo tęsinys)
Skelbiu antrąjį balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Janinos Stripeikienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 113, rasta – 113, galiojančių – 104, negaliojančių – 9. Už – 102, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimu siūlome patvirtinti šiuos balsavimo rezultatus. (Gongas) Dėkoju.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446 (pateikimo tęsinys)
Dabar tęsiame toliau. Nuomonė už, nuomonė prieš mūsų svarstomą įstatymo projektą. Nuomonė už – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išklausęs visus atsakymus į klausimus, manau, kad visiems šiandien jau yra akivaizdu, kad mes turime apsispręsti, ar norime ištirti M. Basčio veiklą tiktai per paskutinius kelis mėnesius, tuo metu, kai VSD pažymoje yra nurodoma visa veikla laikotarpiu iki paskutinės priesaikos davimo pernai metų lapkričio 14 dieną. Tai yra ar mes norime imituoti darbą, ar iš tiesų norime ištirti visas aplinkybes, ištirti veiklos faktus, kurie yra pateikti pažymoje, ir atitinkamai įvertinti patys sau, ar yra pagrindo apkaltai, ar ne. Siūloma alternatyva, deja, tiktai nuves į tai, kad jokio rezultato nebus ir tik sugaišime laiką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, vicepirmininke. Sakykime, aš prieštarauju pačiam tokiam požiūriui į parlamentarą, į Lietuvos demokratinės valstybės parlamentą, kada pažymos pradeda daryti įtaką tiesiogiai išrinktam Seimo nariui demokratiškuose rinkimuose. Aš buvau nuėjęs į mūsų specialiąją raštinę, patikslinau – 56 Seimo nariai kartu su manimi turi leidimą dirbti su slapta informacija. Kaip jūs dabar balsuosite neturėdami leidimo, gerbiamieji parlamento nariai? Pirma gaukite tuos leidimus, o tada galėtume priimti dėl savo kolegos sprendimus. Aš tiesiog apeliuoju į kiekvieno jūsų sąžinę ir moralę. Netapkime Šiaurės Korėja, kurioje valdo pažymos ir visus kitus sprendimus priima vienas asmuo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Prašau balsuoti po pateikimo. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-446 dėl laikinosios komisijos sudarymo?
Balsavo 121 Seimo narys: už – 83, prieš – 13, susilaikė 25 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi 164 straipsniu, pranešu Seimo Pirmininko siūlymą taikyti ypatingą skubą. 3 punktas skelbia, kad „sprendimas svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka gali būti priimamas projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu“. Gal galime sutarti, kad po pateikimo pritartume ypatingai skubai?
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume ypatingai skubai? Tai reikštų, kad mes po pateikimo darome trijų valandų pertrauką ir visi jūsų pateikti pasiūlymai, kuriuos žinome, kad yra įregistruoti dėl minėto Seimo nutarimo, būtų svarstomi.
Balsavo 107 Seimo nariai: už ypatingą skubą pasisakė 81 Seimo narys, prieš – 8, susilaikė 18.
Dar kartą skelbiu 164 straipsnio 4 dalį, kad priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų pertraukos.
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti Mindaugo Basčio apkaltos procesą pągrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-456 (pateikimas ir svarstymas)
Gerbiami Seimo nariai, kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti Mindaugo Basčio apkaltos procesą pągrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-456. Užregistruotas antrasis variantas. Pranešėjas – R. Karbauskis. (Balsai salėje) Kuris ateinate? Nes aštuoni Seimo nariai… P. Urbšys. Prašau. Pateikimas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro mes visi esame čia susirinkę tam, kad kiek galima panaikintume bet kokias abejones, kilusias dėl Seimo nario M. Basčio. Mes girdėjome prieš tai samprotavimus, kad siūlymas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo gali susiaurinti patį tyrimą, bet prieš tai aš pagarsinau Teisės departamento nuostatą, kad jeigu yra kalbama apie Seimo nario galimą apkaltą, tokiu atveju mes neturime kito pasirinkimo – mes turime sudaryti būtent laikinąją tyrimo komisiją. Laikinosios tyrimo komisijos tekste yra visa apimtim išvardinti tie faktai, dėl kurių mes inicijuojame šitą komisiją. Todėl yra netiesa, kad šita komisija tirs tiktai laikotarpį po priesaikos 2016 metų lapkričio mėnesį, nes tam, kad įvertintume tai, dėl ko Seimo narys negavo leidimo dirbti su slapta informacija, reikia įvertinti visą informaciją, kurią paskelbė Valstybės saugumo departamentas.
Tuo labiau, jeigu mes kalbame apie laikinosios tyrimo komisijos ir laikinosios komisijos skirtumus, tai esminiai skirtumai, nes pagal Statutą būtent laikinoji tyrimo komisija turi įgaliojimus apklausti liudytojus. Tam, kuris duoda parodymus, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Antras dalykas. Ekspertai, kurie teikia savo išvadas, teikia ne žodžiu, o raštu. Iš esmės vyksta kaip ikiteisminis tyrimas. Tik po to komisija padaro išvadą ir pateikia Konstituciniam Teismui įvertinti.
Labai atvirai gerbiamas A. Anušauskas pasakė, dėl ko reikia pradėti nuo laikinosios komisijos. Jis aiškiai pasakė – susiaurins tyrimą iki kelių mėnesių. Tikrai. Jeigu siekiama ne teisinių, o grynai populistinių tikslų, tada reikia sudaryti laikinąją komisiją, po to sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir po to Konstitucinis Teismas. Tai užims keturis mėnesius. Bet norėdami įvertinti svarbumą tų klausimų, kurie keliami (iš tikrųjų jūs jau tolesniame svarstyme pastebėsite tai), mes į projektą įrašysime, kad kai kuriuos klausimus reikia pavesti tirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę. Viešai G. Landsbergis aiškiai nurodė, kad apkaltos komisija bus įsprausta į siauro laikotarpio po Seimo rinkimų rėmus ir neturės teisės ir teisinio pagrindo jo bausti už tai, ką jis darė anksčiau, nors būtent ankstesni jo veiksmai ir įtaka ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Gaila, kad nėra gerbiamojo Gabrieliaus. Bet aš noriu užduoti retorinį klausimą. Kai aš matau jo parašą po teikimo projektu sudaryti būtent laikinąją tyrimo komisiją, tai aš noriu paklausti, ar čia Gabrielius prieš Landsbergį, ar Landsbergis prieš Gabrielių? Nes viena ranka jisai pats palaimina šitą projektą, o po to viešai sako, kad čia yra tas projektas, kuris gali sužlugdyti tyrimą.
Dėl teikimo aš viską pasakiau. Jūs matote tekstą, tekste matote visą apimtį, kuri buvo pagarsinta viešai. Tai neapsiriboja tuo siauru laikotarpiu ir neturime kito įstatyminio pagrindo išspręsti klausimą dėl Seimo nario apkaltos pradėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Noriu priminti 231 straipsnį „Specialioji tyrimo komisija“. Seimas susipažįsta su Statuto 228 straipsnio 1 dalyje numatytu teikimu. Mes, primenu, turėjome Seimo Pirmininko teikimą praėjusį antradienį pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą. Jei teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių (taip ir buvo), sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.
Taip pat turiu priminti 232 straipsnį dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarkos, kuria remiantis komisija paprastai turi būti sudaroma iš 12 narių, ką mes ir matome Seimo nario P. Urbšio pateiktame nutarime. Komisijos narius Statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka siūlo Seimo dauguma ir Seimo mažuma sudarydama komisiją.
Tai dabar norime jūsų, gerbiamas pranešėjau, paklausti. Pirmasis klausia J. Razma, ruošiasi A. Salamakinas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš jūsų pasisakymo buvo galima susidaryti įspūdį, kad jūs čia inicijuojate komisiją G. Landsbergiui ir jo pasisakymams tirti. Man atrodo, kad tikrai nenuskambėjo pasisakymas, atskleidžiantis rimtumą situacijos, kuri verčia inicijuoti apkaltą Seimo nariui.
Bet vis dėlto, grįžtant dabar prie tų dviejų komisijų, ar vieno komiteto ir vienos komisijos, iniciatyvų, ar jūs sutiktumėte, kad ši apkaltos komisija darbą baigtų pora savaičių vėliau ir galėtų įvertinti anos komisijos, kurios sudarymui jau pritarėme, arba galbūt ne komisijos, o pavedimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, viso atlikto darbo turinį ir išvadas? Tarkime, kad šios komisijos data būtų gegužės 1 diena, nes nutarimo projekte neparašyta, kokia data. Ne keturi mėnesiai, kaip jūs užsiminėte, o trumpiau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų yra taip. Jeigu jūs susipažinote su tekstu, tai tekste yra faktiškai analogiški klausimai, kurie siūlomi jūsų laikinojoje komisijoje, dar detaliau. Ir jeigu jūsų yra galbūt tik manymai, bet teikimo tekste yra aiškiai parašyta, kad apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad galimai buvo pažeista priesaika. Tuo labiau kad laikinosios tyrimo komisijos statusas daug aukštesnis už laikinosios… Mes į tuos pačius klausimus, į kuriuos jūs norite atsakyti laikinosios komisijos statusu, reikalausime atsakyti kaip liudytojus, ir jie turės baudžiamąją atsakomybę, jeigu duos melagingus parodymus. Bet jei jūsų tikslas yra sudaryti komisiją dėl komisijos, na, tada mes turime skirtingus tikslus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas, ruošiasi K. Masiulis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, pabandykite dabar man ir kitiems Seimo nariams išburti tą makalynę, ką mes darome. Įsteigiame aną komisiją, jūs tą palaikote. Iš tribūnos jūs sakote, kad nelabai jinai čia reikalinga.
Ši komisija, kurią jūs siūlote, aišku, aš balsuosiu už, yra statutinė komisija, kaip ir numatoma dėl apkaltos. Sprendimus iš esmės priims Konstitucinis Teismas. Ši komisija kreipsis ir atneš į Seimą savo verdiktą. Tai kaip, gerbiamas Povilai, dabar išeiti iš tos padėties, kaip tos komisijos, ar tie patys žmonės čia dirbs, ar skirtingi, ar jūs derinsite nuomones, ar ne? Vis tiek eisite su jūsų ta siūloma komisija į Konstitucinį Teismą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Siūlomame projekte dėl sudarymo laikinosios specialiosios komisijos dėl apkaltos dalyvaus dalis žmonių, kurie įeina į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kita vertus, yra tai, kadangi teigiama, kad laikinoji komisija turės galimybę plačiau, giliau įsigilinti į šitą problemą… (A. Salamakinas: „Gali ir ta, Povilai! Ir ta gali plačiai!“) Aš suprantu. Tai jeigu tikrai norima plačiau ištirti tas grėsmes, mes sudarome tą galimybę, o jeigu mes kalbame apie apkaltą konkrečiam Seimo nariui, tai yra laikinoji specialioji komisija. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų atsakymą. Klausia K. Masiulis, ruošiasi T. Langaitis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man teko pirmininkauti vienai sudėtingai komisijai, tai A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos komisijai, labai daug aistrų virė tuo metu. Aš gerai atsimenu tą sudėtingą darbą, kuris tuomet buvo.
Aš čia nematau terminų, gal galėtumėte apibrėžti? Kaip jūs manote, kokie terminai galėtų būti? Manau, darbas nebus lengvas. Kitas dalykas, kaip sąveikaus šita komisija ir Nacionalinio saugumo… tyrimas? Kaip sąveikaus šitie du tyrimai?
P. URBŠYS (LVŽSF). Nuo pabaigos pradėsiu. Kadangi jūs vis akcentuojate: laikinąją komisiją reikia sudaryti tam, kad būtų pasižiūrėta daug plačiau, tai jūs ir žiūrėkite plačiau. Bet jeigu išaiškės tai, kad jūs nustatote faktus, kurie bus nežinomi specialiajai tyrimo komisijai, jūs galėsite informuoti, tuo labiau kad laikinojoje tyrimo komisijoje bus žmonių, kurie dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, net šio komiteto vadovas bus.
Dabar dėl termino. Aš sutinku, kad terminas turi būti nustatytas, ir tai bus padaryta, kai bus teikiamas projektas dėl komisijos sudarymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Langaitis, ruošiasi A. Anušauskas.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte išaiškinti, ar apkaltos pagrindas, kurį gali suformuoti specialioji tyrimo komisija, yra tokio paties platumo galimybių, kaip laikinoji tyrimo komisija, ta prasme ar yra lygiai tokios pačios plačios galimybės pagrindo apkaltai suformuoti?
P. URBŠYS (LVŽSF). Vėl aš priverstas atkreipti dėmesį į išvadas Teisės departamento, kuris vertino laikinosios komisijos sudarymo teisėtumą, jūsų siūlymu, kur yra punktas, susijęs dėl galimos apkaltos. Teisės departamentas vienareikšmiškai pasakė, kad pagal Statutą taip negalime daryti. Jeigu kalbama apie apkaltą, tai turi būti specialioji tyrimo komisija sudaryta. Tai vis dėlto, jeigu mes einame teisiniu keliu, nesudarykime preteksto abejoti, kad kažkas yra neteisėta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas, ruošiasi E. Pupinis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, kad mes prieš apkaltą. Mes už ją, nes iš tikrųjų Seimui šiuo atveju tenka ypatinga atsakomybė įvertinti visas aplinkybes. Aš tik noriu pasitikslinti. Jūs vis tiek tai priešpriešinate komisijai, nors laikinoji komisija, kaip jūs pats puikiai suprantate, tai nėra apkaltos komisija, mes siekiame išaiškinti galbūt daugiau aplinkybių. Vis dėlto, jeigu įgaliojimai būtų suteikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paprastai, pridedami žodžiai – suteikiant laikinosios komisijos įgaliojimus, jūsų požiūriu, ar tai būtų jau perteklinis dalykas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai siekiant užtikrinti vis dėlto galimybę kiek galima plačiau ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui, aš sutinku, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui galima suteikti laikinosios komisijos statusą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų abiejų komisijų objektas tas pats, tačiau galimybės tirti: viena – suteikia kaip ir apskritai ilgesnį laikotarpį, kaip politiko, o antra – faktiškai orientuota į laikotarpį, kuomet buvo prisiekta kaip Seimo nario. Jūs dar vengiate pasakyti dėl datos. Jūsų manymu, galbūt kas nors nuspręs, jūsų manymu, kiek laiko turėtų dirbti ši komisija? O gal jūs galvojate apskritai, kad ši jūsų siūloma specialiųjų tyrimų komisija yra kaip spaudimo priemonė M. Basčiui, kad jis apsispręstų, padėtų savo mandatą, išeitų ir tokiu būdu išspręstų visas problemas? Ačiū. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš tikrai negaliu spręsti už konkretų Seimo narį, ką jis apsispręs daryti, bet vėl kalbėjimas apie tai, kad bus tik siaurai tiriama, tai iš esmės neteisinga. Jūs klaidinate arba jūs neskaitėte teikimo teksto. Teikimo tekste yra visa apimtimi tas, kas buvo pagarsinta, nėra to, kad tik susiję po 2016 metų lapkričio mėnesio, nes negalima įvertinti pasekmių, nes buvo neišduotas leidimas, remiantis ta informacija, kuri buvo iki tol. Mes tada privalome tą dalyką ištirti, dėl ko susidarė tokios pasekmės, kad Seimo narys negauna leidimo, ir tai suponuoja tam tikras pasekmes dėl galimai sulaužytos priesaikos.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl šito dalyko aš nenorėčiau kartoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Povilai, į pagrindinius klausimus jūs jau čia atsakėte, bet man truputį užkliuvo ir nustebino, kodėl Seimo narys negali pasirašyti po bet kokiu teikimu, kaip jūs paminėjote mūsų pirmininko G. Landsbergio parašą, o paskui išreiškiama kita nuomonė. Juk čia yra įprasta, kad pateikimui dažnai pritariame, bet svarstymo metu ta nuomonė pasikeičia. Ar čia labai kas nors tokio ypatingo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš suprantu, kad nuomonės gali keistis, bet kai Seimo narys pasirašo po teikimu ir po kiek laiko pasako, kad tas teikimo projektas yra spąstai tam, kad būtų padėta išvengti atsakomybės, tai palaukite, tada tu turi ateiti ir atsiimti šį parašą, pripažįstama, kad yra padaryta klaida. Jeigu tu neatsiimi, vadinasi, patvirtini, kad šis kelias yra įmanomas.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Masiulis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš matau pagrindą tyrinėti situaciją ir plačiau. Iš tikro Rusija veikia politiką ir politikus ne tik Lietuvoje, jinai tiek galinga, kad veikia politiką ir politikus net Amerikoje. Yra abejonių, ar jinai nepaveikė net per Amerikos prezidento rinkimus. Tai negalime būti ramūs dėl to, ar jinai nedaro įtakos Lietuvos politikai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai turi ką veikti tiek abstrakčiau, plačiau žvelgdamas, tiek žvelgdamas konkrečiu mūsų kolegos atveju irgi, taip pat yra ką nagrinėti.
Na, o kalbant apie M. Bastį, tai reikia iš tikrųjų sukurti komisiją, kuri nagrinėtų galimai jo neatitiktį Seimo nario pareigoms. Tikrai reikia tam sudaryti komisiją ir tirti. Aš matau galimybes vykdyti abu tyrimus lygiagrečiai. Siūlau pritarti abiem šitiems tyrimams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašome balsuoti po pateikimo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 100, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusija. Čia speciali norma ir pertraukos nedarome. Diskusija. Diskutuoti užsirašė A. Skardžius. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto aš manau, kad būtų logiška ir šį klausimą kiek nukelti, nes reikia įvertinti ir dėl datos, ir dėl tų dviejų iniciatyvų suderinamumo. Aš frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komisijos negalėsime sudaryti ir Seimo nutarimo negalime priimti, nes tai yra nutarimas, kuris reikalauja sudaryti komisiją iš tam tikro skaičiaus narių, tą mums reglamentuoja apkaltos procedūras numatantys straipsniai, todėl turime visus punktus: pateikimą, svarstymą ir priėmimą, pereiti, nebent jūs prašote pertraukos frakcijos vardu? (Balsai salėje)
Jeigu jūs prašote pertraukos frakcijos vardu, jūsų prašymas yra teisėtas ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, deja, nieko kito negaliu padaryti… (Balsai salėje) Nebent P. Urbšys ką nors pasiūlys kitaip. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu aš siūlau pusės valandos pertrauką. Balsuokime.
PIRMININKĖ. Balsuosime vienareikšmiškai. Daugiau pasiūlymų nėra. Kaip posėdžio pirmininkė skelbiu: kadangi pirmasis buvo pasiūlymas skelbti pertrauką iki kito posėdžio, prašome balsuoti. Kas už tai, kad pertrauka būtų iki kito posėdžio?.. Kas balsuoja prieš, mano, kad pertrauka būtų… Balsuokime alternatyviai. Tą mes galime daryti. (Balsai salėje) Ne, atsiprašau, mane pataiso, kad negaliu skelbti alternatyviai. Pirmasis pasiūlymas – pertrauka iki kito posėdžio. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas prieš, balsuojate kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 36, prieš – 58, susilaikė 17. Pagal Statuto 109 straipsnį, jeigu tai sudaro 1/5 (nes prašė opozicija) balsavusiųjų, skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Vadinasi, dėl abiejų komisijų dirbsime po pietų.
Leiskite paskelbti kitą darbotvarkės klausimą – Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas. Pirmininko teises pirmininkauti šiam posėdžiui perduodu A. Nekrošiui. (Balsai salėje) Dar, gerbiamieji, A. Nekrošius kaip tik ir perskaitys dėl nusišalinimo, nes tą reikia pranešti pirmiausia.
11.49 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, tęsiame Seimo posėdį. Norėčiau perskaityti Seimo nario G. Kindurio pranešimą: nori informuoti, kad, atsižvelgdamas į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nusišalina nuo Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo, pateikimo, svarstymo, priėmimo procedūros, nes jam artimi asmenys dirba įmonėse, kurias pagal minėtą įstatymą numatoma reorganizuoti. Ministras gal norėtų pristatyti visus lydimuosius teisės aktus? Galite? Prašom.
11.49 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-421, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-422, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-423, Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-424, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-425, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-426, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-427, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-428 (pateikimas)
K. NAVICKAS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji žaliamarškiniai, iš tikrųjų pristatau jums Miškų įstatymo pakeitimo redakciją, kuri yra nepaprastai svarbi tiek valstybei, tiek ir gamtininkams, kurios dalis esu ir aš, būdamas šioje srityje beveik 30 metų. Dažniausiai pasitaikantis klausimas, kai mes kalbame apie miškų reformą, arba miškų pertvarkas, miškų valdymo pertvarkas, kyla, kodėl mes griauname gerai veikiančią sistemą. Atsakymas, ar tikrai ji veikia gerai? Štai keletas pavyzdžių. Tai skaidrė iš Paliepių miško, kur miškininkai puikiai žinodami, kad yra juodojo gandro lizdavietė, vykdė atrankinius kirtimus. Dėl vykdomų darbų tik išsiritę jaunikliai iškrito iš lizdo. Kitoje skaidrėje yra erelio rėksnio paliktas lizdas. Pagal… (Triukšmas salėje) Kalbėti ar ne?
PIRMININKAS. Gal dėl vedimo tvarkos. Prašom. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo vicepirmininke, prašyčiau nurodyti ministrui pristatyti įstatymo projektą, koks jis pateiktas ir įregistruotas, o ne varyti savo propagandą. Čia yra ne ta vieta ir ne ta okazija. Kai bus surengtos viešos diskusijos, gerbiamasis ministre, prašom ateiti su savo skaidrėmis į spaudos konferenciją, viešus debatus. Kitą savaitę miškų konferencija yra, prašom ten dėstyti. Čia pristatykite įstatymą, be skaidrių ir be propagandinių komentarų. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Linai Balsy, man atrodo, kad mes kaip tik ir siekiame skaidrumo ir viešumo. Mūsų pagrindinis tikslas ir yra, kad būtent jūs, gerbiamieji Seimo nariai, žinotumėte plačiai ir išsamiai, kad Lietuvos žmonės, tie, kurie atvyko čia klausyti, taip pat nori girdėti ne tik tą, ką siūlo suinteresuotos institucijos, o tai, ką ministras ir nori pateikti, išsamią, plačią, labai atsakingą informaciją. Ir mes keiskime Seimo darbą su galimybe kuo daugiau informacijos pateikti, kad tai nebūtų skuba dėl skubėjimo, ne tam tikras buldozeris, kurį kažkas bando įvardinti, o informacijos platus pateikimas. Todėl aš prašau įvertinti aplinkos ministro norą pateikti informaciją plačiai ir tada tikrai mes galėtume daugiau žinoti ir daugiau ir aktyviau dalyvauti diskusijose, ir labiau suprasti šią problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš labai džiaugiuosi girdėdamas tą platų pristatymą, kuris mane džiugina, ne tik vien techninius dalykus, ne vien vadybinius dalykus, bet matome ir aplinkosauginius dalykus. Tikrai būkime malonūs, išklausykime ministrą, leiskime kalbėti. Žmogus dirba savo darbą, leiskime jam dirbti savo darbą. Mes visi norime, kad mums leistų mūsų darbą daryti profesionaliai ir be triukšmo. Leiskime jam daryti tai, ką jis daro.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš vertinu ministrą, ką jis paruošė, ir frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką, kad ministras turėtų galimybę kitą savaitę suorganizuoti mums konferenciją, visiems Seimo nariams. Pristatytų skaidres. Po skaidrių pristatymo mes galėtume kitą antradienį pristatyti įstatymų projektus. Ne skaidrių ir vizijų dabar susirinkome, o įstatymo svarstymo, įstatymo pateikimo. Prašau pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Norėčiau pasiteirauti, iki kada?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš prašau iki kitos savaitės iš tikrųjų arba iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pagal Statutą turite nurodyti iki kito posėdžio arba pusvalandžio.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iki kito posėdžio. Gerai, pirmininke, siūlau iki kito posėdžio. Daugiau klausimų nesvarstome, darome skaidrių pristatymą ir po pietų galime toliau spręsti.
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Po balsavimo. Yra pasiūlymas balsuoti. Siūlau balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 28, prieš – 60, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Replika po balsavimo. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Įskaitykite mano balsą prieš.
PIRMININKAS. I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš esu nustebinta kritika ministro atžvilgiu. Jokiame Statute, jokiame Seimo reglamente nėra parašyta, kokiu būdu turima pristatyti įstatymo projektą. Jūs pamatėte tik įžangą, ką darė ministras, toliau bus dėstymas ir jis būtų toliau viską normaliai, kaip sakoma, papunkčiui pristatęs. Forma, kokiu būdu yra pristatomas įstatymo projektas, niekur nėra reglamentuota. Aš iš praktikos galiu pasakyti, kad panašiu būdu dar kažkada yra ne vienas ministras pristatęs įstatymų projektus. Tikrai taip visada būna aiškiau, suprantamiau ir aš nelabai suprantu, ko čia visi šiandien pasipiktino.
PIRMININKAS. Dėkojame. T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Išties apgailėtinas vaizdas, „Tvarkos ir teisingumo“ spjūvis visuomenei į veidą. Žmonės susirinko, suvažiavo iš visos Lietuvos, apsidairykite aplinkui. Turėtų graužti sąžinė.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi ponia I. Degutienė užsiminė apie teisinius dalykus, teisingus teisinius dalykus, tai yra ministro prerogatyva, kaip pristatyti. Tiesiog vicepirmininkas galėtų anuliuoti ir tęsiame toliau.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Manau, kad… Dar R. Baškienė. Prašom. R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš norėčiau atsakyti ponui T. Langaičiui. Kadangi jūsų lyderis G. Landsbergis su premjeru S. Skverneliu susitarė, kad jie palaikys miškų pertvarką, tai šiandien kreipkimės, kad būtų taikoma ypatinga skuba, jūsų yra daugiausia, jų daugiausia, priimsite ypatingą skubą ir antradienį jau turėsime įstatymą. Duokite Prezidentei, pasirašys, ir viskas, po dviejų savaičių įsigalios. Užtenka jūsų balsų, ko jūs jaudinatės, vyrai. Ar jums rūpi šitie žmonės? Jums seniai nusispjauti į tuos žmones, nes jūs jau „Visuomį“ įkūrėte prieš penkerius metus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Manau, reikia baigti diskusijas. Paskutinė – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu, kad buvo tam tikras nesusipratimas ir ne visi Seimo nariai suprato, už ką balsuoja. Todėl aš nuoširdžiai prašau dėl R. Žemaitaičio siūlymo labai atsakingai pagalvoti ir perbalsuoti. Gal Dievas apšvies mūsų protą ir mes tikrai galėsime dirbti toliau. Prašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leisti perbalsuoti dėl R. Žemaitaičio siūlymo.
PIRMININKAS. Norėčiau paklausti, ar tai yra frakcijos vardu prašoma?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Remiantis Statuto 121 straipsniu tokį balsavimą galima inicijuoti. Siūlau balsuoti iš naujo. (Triukšmas salėje) Kas balsuoja už tai, kad šiuo klausimu būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio? (Triukšmas salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 28, prieš – 62, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
Toliau dėl posėdžio vedimo nori pasisakyti L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ne, mano pavardė buvo paminėta. Gerbiamieji kolegos, apeliavote į garbingus žmones ir miškininkus, kurie čia susirinkę, kad jiems reikės laukti, tai jie yra prieš šį įstatymo projektą. Jie gali laukti ir laukti.
O dėl metodų pristatymo – gal ir galima čia dar ir kokį koncertą surengti, gal ir kokį vaidinimą, atsivesti aktorius. Tai tikrai Statute neaprašyta, tokių nėra buvę. O kai ministras rodo negyvą paukštį ir susieja jį su šitais žmonėmis, kurie čia atėjo, tai yra, žinote, Gėbelso propagandiniai metodai. Sakau jums kaip viešųjų ryšių specialistas. (…) toleruotinas Seimo salėje.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už jūsų nuomonę. Sprendimas priimtas. Tęsiame toliau posėdį.
12.01 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-387, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-388, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-389 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-387 ir kiti lydimieji įstatymų projektai. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimo stadija.
K. NAVICKAS. Sveiki dar kartą. Šituo Miškų įstatymo pakeitimu yra siūloma suvienodinti teisę… reglamentuojančią pareigūnų teisę tarnybinio būtinumo atveju naudoti fizinę ir psichinę prievartą bei šaunamąjį ginklą, suderinti su Policijos įstatymu ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis. Šiuo metu valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai šaunamųjų ginklų neturi, tačiau, nepaisant to, įstatymo projektuose siūloma palikti teisę valstybiniams miškų pareigūnams ir valstybiniams saugomų teritorijų pareigūnams Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka nešioti, saugoti šaunamąjį ginklą, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę prievartą bei šaunamąjį ginklą.
Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybę, esant poreikiui, greitai aprūpinti valstybinius miškų pareigūnus ir valstybinius saugomų teritorijų pareigūnus šaunamaisiais ginklais. Pažymėtina, kad tokiu atveju pareigūnai visų pirma būtų specialiai parengiami veikti situacijomis, susiejamomis su šaunamojo ginklo panaudojimu, o vėliau reguliariai organizuojamas jų kvalifikacijos tobulinimas bei teorinių ir praktinių įgūdžių tikrinimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Matau, kad klausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis būtų V. Rinkevičius. Ruošiasi J. Jarutis.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, dabar pagal naujo Miškų įstatymo naują valdymo struktūrą naujos įmonės, kaip jūsų teikiamame projekte, pareigūnai taip pat turės teisę kaip dalyvauti kontrolės… ir turėti tas pačias teises?
K. NAVICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi K. Starkevičius.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kiek pamenu, anksčiau tokią teisę saugomų teritorijų, rezervatų darbuotojai turėjo, nes mano tėtis daugybę (30) metų dirbo (…) valstybiniame rezervate. Kada tai buvo panaikinta ir ar dabar iš tikrųjų tas poreikis yra toks jau iškilęs, kad jiems reikia tą ginklą naudoti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Buvo skirtingo lygmens pareigūnai. Buvo vieni, kurie dirbo valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, o kiti, kurie yra valstybiniai pareigūnai, kurie dirba kitose saugomose teritorijose – nacionaliniuose parkuose ar regioniniuose parkuose. Kadangi praeitais metais pasikeitė Policijos įstatymas, tai šito įstatymo pakeitimas yra labiau techninis sprendimas suderinti nuostatą su prieš tai buvusiais įstatymų pakeitimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi J. Olekas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš pritarčiau, nes ir dabar pareigūnai, kurie turi teisę nešiotis asmeninį ginklą, jį tarnyboje turi. Ir tai yra žingsnis į priekį, nes grėsmių tikrai yra, esant dabartinei kriminogeninei situacijai. Tačiau norėčiau, kad plačiau paaiškintumėte, nuo kada ir kokiems pareigūnams tos teisės buvo atimtos? Nes, kiek man žinoma, anksčiau faktiškai visi pareigūnai turėjo teisę turėti ir turėjo šaunamąjį ginklą. Ar ne? Jūs truputį plačiau išplėskite tą sąvoką.
K. NAVICKAS. Gerai. Ačiū už klausimą. Ne. Ginklą ir dabar turi ir netgi fiziškai turi valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie dirba mūsų regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose. Tačiau ir kiti pareigūnai turi valstybės tarnautojo, ne tarnautojo… turi pareigūno statusą, bet jiems ši teisė nėra suteikta. Aš dar kartą noriu pabrėžti, dabar šitie pareigūnai tų ginklų neturi. Čia tiesiog reikia suderinti prieš tai buvusio Policijos įstatymo ir šaunamųjų ginklų pakeitimo įstatymo nuostatas su mūsų įstatymais, kurie yra Aplinkos ministerijos reglamentavimo srities.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra užsirašę. Atsiprašau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia labai šalia tie klausimai buvo, ką aš norėjau paklausti, bet vis tiek noriu pasitikslinti. Tai bus pareigūno tarnybinis ginklas ir koks tas ginklas? Nes mes kaip tik dabar komitete kalbame apie sunorminimą. Manau, kad jūsų pavyzdys taip pat galbūt bus mums tinkamas tvarkant Šaudmenų įstatymą. Kokie pareigūnai, kokie ginklai? Ar tai tarnybinis ginklas? Ar bus aprūpintas žmogus darbovietės? Kaip suvalkietis paklausčiau, kiek tai kainuos?
K. NAVICKAS. Aplinkos ministerija artimiausiu metu neturi tokio aiškaus termino, kada tokius ginklus įvesti. Mes tik norime, ką aš sakiau pristatydamas, suvienodinti tą teisę, kad tokie pareigūnai turėtų įstatyminę teisę turėti ginklą. Ginklai yra šaunamasis ir elektrošoko. Mes apie tuos kalbame. Tie patys, kuriuos turi mūsų aplinkos apsaugos valstybiniai inspektoriai. Iš esmės kad būtų suteikta teisė jiems juos panaudoti, jeigu iškyla reali grėsmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Užsirašė už K. Glaveckas. K. Glaveckas! Nuomonė už. Ar atsisakote? Atsisako. Galime sutarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-387, Nr. XIIIP-388 ir Nr. XIIIP-389. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Papildomi komitetai. Ar turite pasiūlymų? Nėra. Svarstymo data – balandžio 6 diena. Dėkojame.
12.10 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-90ES (pateikimas)
Kadangi salėje nematau kitų pranešėjų, tai gal tęskime su ministru toliau. Tai būtų 1-13 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-90ES.
Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimo stadija. Prašom.
K. NAVICKAS. Šio projekto tikslas yra atsižvelgti į 2014 metais gauto Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato paklausimo dėl netinkamų į Aplinkos oro apsaugos įstatymą perkeltos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje nuostatų. Šia nuostata prašoma patikslinti įstatyme pateiktų terminų „aplinkos oras“, „ribinės vertės“ ir „siektina vertė“ apibrėžtis, įstatymo priede padaryti nuorodą į šią direktyvą.
Aplinkos ministerija 2014 metų pabaigoje Europos Komisijai pateiktame paaiškinime pripažino, kad terminų apibrėžtys nacionaliniuose teisės aktuose tikslintinos, kad įstatyme nepateikta nuoroda į direktyvą, ir nurodė, kad į įstatymo projektą bus atsižvelgta 2016 metų III ketvirtį. Naujų teisinių reguliavimo nuostatų projekte nenumatyta. Kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, projekte nurodyti bendri aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra priimtini ir taikomi. Priėmus projektą, naujų teisės aktų rengti nereikės, todėl Aplinkos ministerija nesiūlo vėlesnės projektų įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausti nėra užsirašiusių. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Siūloma svarstyti 2017 m. balandžio 6 dieną.
12.12 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4453ES (pateikimas)
1-14 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4453. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimo stadija. Prašom.
K. NAVICKAS. Įstatymo projekto tikslas yra gauti tikslesnius atliekų susidarymo ir atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, kurie reikalingi analizuojant ir teikiant ataskaitas atitinkamoms institucijoms. Šiuo metu atliekų apskaitos duomenys negaunami iš nepavojingų atliekų prekiautojų ir tarpininkų, o tai sąlygoja, kad svarbi atliekų apskaitos duomenų dalis apie susidariusias ar sutvarkytas atliekas prarandama. Toks atliekų tvarkymo apskaitos dalies duomenų praradimas neleidžia tiksliai nustatyti, sekti viso atliekų kiekio nuo atliekų susidarymo iki galutinio jų sutvarkymo ir užtikrinti efektyvios atliekų sutvarkymo kontrolės.
Kitas tikslas – atskirti kriterijus, pagal kuriuos atliekų darytojai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdo atliekų susidarymo apskaitą ir agentūrai teikia metines apskaitas apie atliekų susidarymą.
Teisės departamento dėl įstatymo projekto pateiktoms išvadoms siūlome pritarti, o po įstatymo projekto svarstymo Seime prašome įstatymo projektui pritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos prie šoninio mikrofono L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal galėtumėte savo frakcijos žmonių paprašyti netriukšmauti, nedaryti mitingo Seimo salėje, nes aš negaliu klausyti ministro įstatymo pristatymo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją norėčiau įspėti, kad šiek tiek… (Balsai salėje) Ministro nori paklausti vienas Seimo narys. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, patikslinkite, nes įstatyme mes įžvelgiame tik žodį „pavojinga“. Jūsų teikiamo įstatymo pakeitimo esmė yra išbraukti žodį „pavojingas atliekas“, žodį „pavojingas“. Kaip jos bus apskaitomos? Ar yra taikoma bendra tvarka? Jūs kalbate apie vienus dalykus, bet aš skaitau įstatymo nuostatą ir ten parašyta tik išbraukti žodį „pavojingos“. (Balsai salėje) Kažkas nesusieja. Ar jums parašė ne tą aiškinamąjį raštą?
K. NAVICKAS. Ne, ne. Ten yra todėl, kad, kai apibrėži, kad „pavojingos“, tai tada ir gauni tik iš „pavojingų atliekų“, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos atliekos. Kai šitą išbrauki, tada gali apimti visas atliekas pagal visus klasifikavimo kodus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju ministrui, galite atsisėsti ir lauksime jūsų 15 valandą.
Motyvai už, motyvai prieš. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 7.
Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti balandžio 6 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
12.16 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291 (pateikimas)
Grįžtame prie kitų darbotvarkės klausimų. 1-9 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291. Pranešėjas – G. Steponavičius, bet kadangi jo nėra – E. Gentvilas. Prašom. Pateikimo stadija.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tiesą sakant, tos aistros, kurios šiandien vyksta dėl Miškų įstatymo, yra nemaža dalimi užprogramuotos to sprendimo, kad įrašytas urėdijų skaičius 42 į galiojantį Miškų įstatymą. Noriu pasakyti, kad mes, kaip liberalai, praėjusioje kadencijoje niekada nė vienu momentu neprisidėjome prie tos iniciatyvos, nes mums atrodo nepagrįsta ir nerimta parašyti institucijų skaičių atimant iš Vyriausybės kokią nors teisę reguliuoti, spręsti ir t. t. Deja, ano Seimo dauguma pasielgė būtent taip, kad įrašė urėdijų skaičių. Lygiai taip pat galėtų įrašyti vaikų darželių skaičių, valstybinių mokyklų skaičių ir t. t. Prezidentė vetavo šią nuostatą, tačiau Seimas atmetė Prezidentės veto, jeigu neklystu, 104 balsais.
Mums visada atrodė, kad netikslinga įrašyti į įstatymą ir apskritai įstatymu reguliuoti institucijų skaičių, miškų urėdijų skaičių. Buvo sakoma: jeigu tik kokios problemos ir reikės ką nors reformuoti, keisti, reorganizuoti, mes iš karto pakeisime tą skaičių. Tai štai praėjo pusantrų metų, niekam nieko nereikia reorganizuoti ir t. t., todėl ir ministro iniciatyva, aš galvoju, susilaukė kritikos iš dalies todėl, kad yra Seime žmonių, kurie nenorėtų jokių pertvarkų. Aš manau, kad čia sėdintys miškininkų bendruomenės nariai supranta, kad pertvarkos reikalingos. Kokio maštabo, kokia kryptimi – atskira diskusija, ir apie tai diskutuosime. Tačiau laikyti įstatyme įrašytą 42 urėdijų skaičių – tai reiškia užkirsti kelią bet kokioms valstybinių miškų valdymo reformoms. Todėl elementari pataisa su kolegomis – išbraukti, kad tai netaptų stabdžiu vykdant valstybinių miškų valdymo pertvarkas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmas būtų T. Langaitis. Ruošiasi R. J. Dagys. T. Langaičio nėra. Tuomet žodis perduodamas Rimantui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs – senas Seimo narys, puikiai žinote, kad miškai, vandenys, mūsų gelmių turtai ne taip paprastai reglamentuojami kaip darželiai. Čia turbūt turėtume plačiau numatyti visus dalykus. Čia tokia pastaba. O klausimas būtų toks: ministro projekte yra matomas kažkoks mechanizmas, kaip ten bus, nes urėdijų skaičius buvo paliktas todėl, kad niekas nematė, kaip jos toliau bus tvarkomos. Jūs siūlote vėl tą patį – išbraukti urėdijas, bet kokio nors mechanizmo nėra. Yra vienas projektas, kurį registruoja kolegos socialdemokratai, ten yra įdėtas kažkoks mechanizmas, kaip tai tvarkyti, o jūs jokio mechanizmo neįdėjote. Vadinasi, jis lieka išvis toks chaotiškas, o tada atveria kelią tos vienos įmonės monopoliui, kuris, mes žinome, kad yra blogai, ypač tokioje jautrioje sferoje kaip gamtosauga ir panašiai. Kodėl jūs to mechanizmo neįdėjote? Turėjome pakankamai laiko tam padaryti, galėjote pasiūlyti.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma aš manau, kad mechanizmus turi kurti Vyriausybė. Noriu pasakyti, Lietuvos įstatymuose niekada nebūdavo įrašytas urėdijų skaičius. Nuo 1990 metų valstybinis miškų sektorius buvo tvarkomas, pertvarkas vykdė Vyriausybė, Generalinė miškų urėdija. Mano manymu (beje, atrodo, šiek tiek skiriasi mano požiūris nuo ministro), labai neblogai buvo tvarkoma. Čia nereikia ir ne Seimo darbas įrašinėti pertvarkas. Tai turi daryti Vyriausybė, tačiau tikrai, kolega, ne Seimo darbas apsaugoti esamą sistemą uždraudžiant ją reformuoti įrašius 42 urėdijų skaičių. Patys prisimenate tas, mano manymu, absurdiškas diskusijas 2015 metų vasarą ir rudenį atmetant Prezidentės veto, kai viskas buvo sustabdyta. Bet kokią galimybę reformuoti Vyriausybei miškų sektorių uždraudė šitas įrašas įstatyme. Todėl aš ir siūlau tik šitą įrašą išbraukti. Jeigu dabar priekaištaujate man, kodėl neįrašau nieko kito, pasakykite, kodėl jūs, įrašydami 42 urėdijas į įstatymą, nieko kito tada, 2015 metais, nepasiūlėte? Juk jūs nepasiūlėte. Jūs nepasiūlėte. Tas visas įstatymas pasibaigė vieno saugiklio įdėjimu – 42 urėdijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi V. Kamblevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, dabar kaip tik yra proga padiskutuoti, nes prieš tai, kai ministras ruošėsi pristatyti klausimą, diskusija neįvyko, ji atidėta. Vis dėlto pagal jus, kokia turėtų būti ta reforma? Kad jos reikia, visi sutinka. Kokia ji turėtų būti, kaip jūs ją įsivaizduojate, nes esate ir miškininkas?
E. GENTVILAS (LSF). Aš privatus miškininkas ir čia tikrai nėra mano interesų konflikto kalbant apie valstybinių urėdijų skaičių. Tai kito įstatymo dalykas, dėl kurio reikėtų diskutuoti, todėl aš neišsiplėsiu. Mano manymu, ar tikrai viskas gerai, kai kuriama viena įmonė? Kad reikia reformuoti, stambinti, ir labai radikaliai, aš visiškai sutinku. Vis dar turiu abejonių dėl tos vienos įmonės. Esu prašęs ministro pabandyti pateikti alternatyvų variantą – viena arba kelios įmonės, pliusai, minusai, vadinkime, SWOT analizė. Kol kas mes turime vieną tokį nekompromisinį variantą, apie ką diskutuosime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Salamakinas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų panašus, ko klausė gerbiamas R. Dagys ir K. Starkevičius. Aišku, jūs mus kaltinate, kad mes nustatėme 42 urėdijas. Mes tai padarėme argumentuotai, nes mes matėme, kad jos visos pelningai dirba, ir draskymas yra nusikaltimas, o jūs dabar kalbate kitaip. Jei jūs siūlote, tai konkrečiai. Man patiko jūsų vienas sakinys, kad jūs nenorite vienos galingos įmonės, bet yra… Ar tik jūsų vieno nuomonė, ar visos frakcijos? Ką jūs darysite ateityje dėl reformos?
E. GENTVILAS (LSF). Ko jūs čia mane kamantinėjate, lyg aš tardomas būčiau…
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Laukiu atsakymo. Tai kaip?
E. GENTVILAS (LSF). Kamantinėjate apie požiūrį į kitą įstatymą. Norite, aš dabar atsakau štai dėl šito. 42 urėdijų įrašymas, kaip jūs sakote, sustabdė draskymą. Sustabdė galimybę reformuoti, aš šitaip vadinu. Todėl aš su keliais kolegomis savo parašais ir siūlau išbraukti 42 urėdijų skaičių, kad būtų galima pradėti reformas. O jeigu jūs tas reformas vadinate draskymu, tai nežinau, spręskite pagal save.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi J. Razma.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs sakote, kad 42 tarsi reiškia reformos stabdymą. Jūs įsivaizduojate, kad tik panaikinus 30 ar 20 įvyks urėdijų reforma. Aš manau, kad ne čia esmė. Reforma turi būti daroma kitaip. O tas skaičius atsirado todėl, kad praeitoje kadencijoje mes gavome informaciją, kad nuo liepos 1 dienos, kada Seimas išeis atostogų, bus panaikintos urėdijos. Seimas yra Tautos atstovybė. Aš nesutiksiu su jumis, kad Seimas neturi rašyti ar įrašyti to skaičiaus. Taip, turi ateiti ministras, turi ateiti Vyriausybė, Seimui pateikti savo požiūrį, ką jie nori daryti, ir Seimas turi priimti, o ne taip, kad Vyriausybė daro, ką nori, o atsiskaityti reikia Seimo nariams.
Mano klausimas buvo iš esmės tas pats, ko klausė R. Dagys, todėl klausimų neturiu.
E. GENTVILAS (LSF). Jūsų manymas, kad yra toks saugiklis, mano manymas yra kitoks. Tiesą sakant, ne dabar aš tai išsigalvojau. Šaipiausi ir tyčiojausi iš Seimo iniciatyvos dar 2015 metais, nes, man atrodo, tai yra netikslinga ir stabdo reformas. Jeigu jūsų Vyriausybė ką nors planavo tada, 2015 metais nuo liepos 1 d., kol Seimas atostogauja, kalbėkite su savo buvusios Vyriausybės nariais ir buvusiais vadovais. Man šitie užkulisiai nebuvo žinomi.
Man, gerbiamieji, buvo žinoma, kad kai kurie asmenys, susiję su tuometine valdančiąja dauguma, tuo laikotarpiu labai aktyviai kišosi į urėdų atrankos konkursus ir gaudavo už tai pinigus. Štai kas man buvo žinoma. Kai jūs įrašote 42 urėdijas į įstatymą, aš turiu teisę galvoti, kad labai pelningą bizniuką nori kas nors tęsti su 42 urėdijom. Aš turiu teisę taip galvoti. O faktas dėl vienos urėdijos vadovo yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Sysas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, sutinkant, kad konkretaus urėdijų skaičiaus įrašymas į įstatymą nėra normalus dalykas, būtų gerai, kad jūs neaiškintumėte, kokie motyvai kokiems Seimo nariams nulėmė tai darant. Pripažįstant, kad tai iš tikrųjų buvo toks karštligiškas sprendimas ceitnoto sąlygom, nemažai daliai Seimo narių tai lėmė nepasitikėjimas tuometiniu „Tvarkos ir teisingumo“ zadanijų vykdytoju ministru ir tais žinomais konkursais, kai neįrašymas galėjo lemti naujų vadovų skyrimą visiškai neskaidriai masiniu būdu. Bet dabar, kai jau ramiau sprendžiame tą klausimą, ar vis dėlto ne geresnis variantas, kur taip pat išbraukia konkretų skaičių, yra socialdemokratų projektas? Bet jie duoda tam tikrą dydžio apibrėžimą, kas tai gali būti urėdija. Aišku, kad jų bus jau juntamai mažiau. Jūs paliekate visiškai atvirą lauką, o žinant dabartinio ministro ketinimus, tai jis iš viso steigs vieną urėdiją ir įgyvendins tokiu būdu vienos valstybinės įmonės planą ir su jūsų projektu be jokių sąlygų.
E. GENTVILAS (LSF). Nepykite, gerbiamas Jurgi, kad aš savo galimą požiūrį išdėsčiau, kodėl kai kas įtvirtino tą urėdijų skaičių, nes tuo metu buvo precedentų, kuriuos jūs irgi pakartojote, kurie, rodos, baigėsi baudžiamosiomis bylomis.
Kalbant apie socialdemokratų… Vėl jūs mane norite įpinti į visą problematiką. Aš sakau, tai yra absurdas – urėdijų skaičiaus įtvirtinimas. Aš su absurdu kaip sveiko proto žmogus negaliu taikstytis ir siūlau šitoje vietoje išbraukti. Ar iš to atsiras socialdemokratų projektas, ar ministro K. Navicko teikiamas projektas, čia kitas dalykas, bet panaikinti absurdą mes privalome.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Vingrienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, Lietuvos žmonės ir aš tikrai nežinau, kuris iš valdančiosios daugumos iš urėdų gavo pakišą, paskolą, kyšį, bet mes tikrai žinome, kad jūsų partijos vadovas E. Masiulis dalyvavo tokioje aferoje. Aišku, ne miškų, bet alkoholio pramonės. Jūs daug kalbate apie reformą ir šito įstatymo pataisas jūs siejate su reforma. Jūs braukiate tik 42 urėdijas, bet nė žodžio, kaip jūs įsivaizduojate tą reformą, neparašyta.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Aš braukiu tai, kas buvo įrašyta 2015 metais šitame straipsnyje, nes, mano įsitikinimu, tai yra neteisinga.
Kai dabar aš kalbu apie valdančiosios daugumos… Įsiklausykite, ką aš prieš tai sakiau – su tuometinės valdančiosios daugumos kai kuriais žmonėmis susiję asmenys dalyvavo pardavinėjant urėdų postus.
Gerbiamas Sysai, nei tame tavęs, nei konkrečių politikų neįtariu. Aš cituoju save. Atsiprašau, tenka pakartoti – su valdančiąja dauguma susiję asmenys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė. Seimo narės nematau. Klausimai baigėsi.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Langaitis. Nėra. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pranešėjas pasakė, kad tai yra absurdas, bet matome šiandien, kad tas absurdas kelia diskusijas šiuo klausimu. Jeigu šito absurdo nebūtų įstatyme, mes čia net nesvarstytume miškų klausimų ir urėdijų skaičiaus. Kas buvo įtvirtinta 2015 metais ir buvo pasakyta, kad Vyriausybė turėtų atnešti reformos projektą su kaštų naudos visa analize. Aš taip supratau, gal Vyriausybė 2015 metais sugrįžo, pasvarstė, kad dėl miškų reformos viskas yra gerai, kaip ir buvo praeitos Vyriausybės programoje, ir nusprendė, kad nereikia tvarkyti, o šiandien šiandieninė Vyriausybė turi naują viziją, nors ir tai neatitinka Vyriausybės programos, jeigu pasiskaitytume programą. Aš manau, kad turi likti šis skaičius – 42 įstatyme, kol mes nuspręsime, kokia bus ta reforma. Jeigu šiandieną mes būtume ekranuose pamatę kaštų naudos analizę, tikrai nebūtų tokios situacijos, būtume ėję prie diskusijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Matulas. Atsiprašau, po vieną. Siūlau balsuoti už straipsnio pakeitimo įstatymą. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 17, prieš – 32, susilaikė 25. Nepritarta. Alternatyva – grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už atmetimą, balsuojate prieš, kas už tobulinimą, balsuojate už.
Balsavo 76 Seimo nariai: už tobulinimą pasisakė 39, už atmetimą – 37. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo. Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Juokais ta replika po balsavimo. Einant prie tobulinimo galėtų būti, kaip Sergejus siūlo, 41 urėdija, ar ne? (Balsai salėje) O jeigu rimtai, tai aš nežinau, ar apskritai esame pasirengę reformuoti miškų sektorių. Aš dėl to tikrai nesu tikras ir premjero juokaudamas esu klausęs, gal pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ar naikiname 42 urėdijas, tą skaičių? Pasirodo, ne, nenaikiname. Tai čia jau tikrai suakmenėjau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo. Prašau, S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Koks buvo mūsų pasiryžimas, toks ir yra. Leiskite pateikti ministrui įstatymo projektą ir tai bus požymis, ar mes norime skaidraus šito sektoriaus, ar nenorime. Bus atsakymas. Taigi viskas gerai, čia niekas nesikeičia. Ateis į popietinį posėdį ministras, padarys pateikimą ir matysime rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taip pat nori P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat noriu sureaguoti į J. Razmos repliką arba pasisakymą, kad buvo vykdomos zadanijos. Mūsų ministras, taip, aš pripažinsiu, kad mūsų ministras K. Trečiokas siekė įkurti vieną ministeriją, bet visi Seimo nariai balsavome vieningai ir nepaklusome zadanijoms, balsavome už tai, kad būtų įtvirtintas urėdijų skaičius.
Šiandien, žinoma, pribrendo reikalas reorganizuoti ir galbūt nebūtinai 42, kiek bus pasiūlyta, žiūrėsime, bet… (Balsai salėje) Taigi mes visi balsavome, Jurgi, prieš zadanijas.
PIRMININKAS. Dėkojame už jūsų nuomonę. Tęsiame toliau posėdį. Pereiname prie kito klausimo. (Balsas salėje: „Aš vienu sakiniu!“)
Prašau, dar J. Razma norėtų pasisakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors čia kolega Petras bandė kritiškai apibūdinti savo ministrą, bet pasakysiu, kad įrašė į savo kandidatų sąrašą, ir jis čia lūkuriuoja eilėje turbūt, jeigu kai kuriems Seimo nariams apkalta būtų rezultatyvi. Neatrodo, kad jūs būtumėte padarę išvadas dėl savo ministro zadanijų ir negebėjimo racionaliai ir tvarkingai pasiūlyti tą pačią urėdijų reformą. Seimas turėjo balsuoti dėl ne pačių protingiausių sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkojame.
12.36 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-179 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-179. Pranešėjas – A. Palionis. Pateikimo stadija. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo metu Miškų įstatyme yra numatyta Generalinės miškų urėdijos ir Miškų tarnybos kompetencija, Generalinei miškų urėdijai numatyta organizuoti bei koordinuoti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miškų išteklių naudojimą. Šiuo projektu siūlome, kad funkcijos, kurios yra skirtos Generalinei miškų urėdijai, būtų perskirstytos Miškų tarnybai ir Miškų departamentui numatant, kad Miškų tarnyba atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas, įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą, numato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo normas, organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinę ir sanitarinę miško apsaugos sistemą, o Miškų departamentas organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miškų išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. K. Glaveckas. Prašau. Ruošiasi A. Skardžius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, toks bendro pobūdžio klausimas. Iš tikrųjų išeina taip, kai tik svarbūs klausimai ateina, reformavimo klausimai, tai iš karto pasipila priekaištai, kad pasiūlytas projektas nėra baigtas, kad reikia daryti kaštų analizę ir kitus dalykus. Iš principo situacija tokia, kad yra siūloma, lietuviškai kalbant, uodegą kirsti gabalais. Tai neišspręs problemos. Aš manau, ar nevertėtų vis dėlto jums kartu, kaip su savo partneriais, surasti sprendimą ir nepritarti tam dalykui, kuris dabartiniu metu… pritarti išbraukimui tų 42, nes jeigu remsimės ta logika, kad 42, tai Lietuvoje reikėtų rengti įstatymą, kiek, pavyzdžiui, velnių gali pralįsti per rakto skylutę, pavyzdžiui, reglamentuojant tai.
Aš manau, kad to dalyko nereikia daryti, nė dėl vieno valstybės sektoriaus nėra reglamentuota, kiek turi būti įmonių. Vyriausybė nutars. Bet jokiu būdu ne tą variantą, kurį jūs siūlote, maždaug viską nukelti į ateitį. Aš manau, kad iš tikrųjų reforma reikalinga, jūs pats sutinkate, bet jūs sakote, kad ne dabar. O ne dabar reiškia niekada.
PIRMININKAS. Klauskite.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš jums pabandysiu atsakyti kitaip. Jeigu pasižiūrėtume valstybės įmones, per mūsų nepriklausomybės laikotarpį miškų sektoriuje nuo 12 tūkst. darbuotojų sumažėjo iki 4 tūkst. darbuotojų. Parodykite nors vieną sektorių, kur sumažėjo tiek darbuotojų. Bet jeigu žiūrėtume šį sektorių, kai dar buvo Miškų ministerija, tai dirbo, atrodo, 83 darbuotojai. O dabar paimkime departamentą, tarnybą, generalinę ir suskaičiuokime, kiek dirba darbuotojų. Jeigu mūsų tikslas yra regioninė politika ir nekoncentruoti, necentralizuoti visko Vilniuje, aš manau, kad mes turėtume suskaidyti ir kompaktiškai valdymo struktūrą organizuoti čia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius, ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, liaudies išmintis byloja tai, kad pirmiausia reikia devynis kartus pamatuoti, vieną kartą kirpti. Mes išklausėme pristatymą, neišgirdome naudos kaštų analizės, girdėjome pasiteisinimą, kad urėdai neteikia duomenų ministerijai, kad bus nepriklausomas auditas, galbūt tarptautinis užsakytas ateityje, kuris baigsis po dvejų metų. Tai paprastas klausimas, kodėl bus naudos kaštų analizė tam tikra forma daroma po dvejų metų, o reforma daroma dabar?
A. PALIONIS (LSDPF). Kolega, čia tikriausiai klausimas ne man, aš galėčiau pasakyti savo projekto kaštų naudą, tai realiai, kas yra Generalinės urėdijos sąnaudos, kurios sudaro maždaug apie 4 mln. iš tų pačių urėdijų sumokėtų mokesčių. Galime tuos 4 mln. skirti toms silpnesnėms urėdijoms, kurios valdo miškų plotus, mažesnius miškų masyvus, iš kurių negali generuoti daugiau pajamų. Čia jau klausimas Vyriausybei, kur mes galėtume tuos finansus panaudoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi L. Balsys. (Balsai salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat pritariu, kad Generalinė urėdija yra perteklinė institucija miškininkystės valdymo srityje, tačiau norėtume išgirsti, kiek vis dėlto sumažės tie valdymo kaštai, jeigu jūs taip manote, ir vis dėlto kodėl jūs pasirinkote dalį funkcijų perduoti departamentui? Aš manyčiau, kad vis dėlto visas aplinkosaugines funkcijas reikėtų perduoti Miškų tarnybos kompetencijon, o departamentui reikėtų palikti tik miškininkystės politikos formavimą, teisės aktų parengimo funkcijas. Kaip jūs galvojate?
A. PALIONIS (LSDPF). Į pirmą dalį, taip suprantu, aš jums atsakiau, o dėl antros dalies, tai negalime mes sudėti į vieną valdymo įmonę, nes turi būti ir organizuojanti, ir kontroliuojanti, kad neatsirastų taip, kad departamentas ir organizuoja, ir kontroliuoja, kad kontroliuojanti organizacija būtų kita.
PIRMININKAS. Dėkojame, klausia L. Balsys. Ruošiasi M. Bastys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlomas variantas yra gal ramesnis nei valstiečių siūlomas ar protingesnis, bet iš tikrųjų vis tiek neatsako į klausimus. Jūsų esminė reforma, kad urėdijos lieka, bet jų savininkais tiesiog tampa Miškų departamentas ar Miškų tarnyba, žodžiu, viena iš dabar egzistuojančių institucijų. Kur čia ta pridedamoji vertė? Kur čia ta inovacija ir kur čia iš tikrųjų reforma? Kuo čia geriau negu Generalinė miškų urėdija, kuri tarnauja kaip holdingo motininė įmonė šiuo metu? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Esmė ir yra, kad realiai holdingo kaip ir nereikėtų, nes Generalinė miškų urėdija tik ir valgo tuos pačius pinigus, o visą darbą atlieka urėdijos, kontrolę, darbo organizavimą galima paskirstyti tarp departamento ir tarnybos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Bastys. Ruošiasi R. J. Dagys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad jūs su šiuo įstatymu norite inicijuoti tam tikras reformas, tam tikras miškų ūkio permainas. Puikiai suprantu, kad miškų sistemai svarbiausia yra miškų apsauga. Antras dalykas, tinkama ūkinė komercinė veikla, skaidri veikla, be abejo, ir tam tikra regioninė plėtra. Sakykite, į kuriuos klausimus yra tinkamai atsakoma šia reforma?
A. PALIONIS (LSDPF). Visų pirma nuo kito galo pradėsiu. Kaip ir per pristatymą sakiau, ir į kolegų klausimus atsakydamas, kad mes išlaikome visų pirma regioninę politiką, tai nemažiname regionuose darbo vietų, išsaugodami urėdijas. Aš nesakau, kad turi likti 42 urėdijos. Sutinku, gali būti sprendimas, galbūt bus 35, gal kolegų yra kiti pasiūlymai, gal pritarsime tiems pasiūlymams. Esmė yra ta, kad nesumažintume pačių dirbančiųjų, miško žmonių. Jeigu paimtume bet kurią girininkiją ir paimtume, kiek prieš dešimt metų girininkijoje būdavo eigulių – septyni, aštuoni, tai dabar toje girininkijoje dirba du eiguliai. Ir čia iš esmės visos girininkijos atitinka. Jeigu pasižiūrėtume, miško masyvai nesumažėjo, popierizmo, biurokratine prasme jų krūvis daug didesnis. Tą aš ir prieš tai pristatydamas sakiau, kad nėra nė vienos tokios valstybės įmonės, kur yra taip smarkiai sumažintas darbo vietų skaičius per nepriklausomybės metus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš pradžių, kai pateikėte, atrodė vienaip, dabar, kai kai ką pakomentavote, susidarė vaizdas truputį kitoks, tai galbūt jūs galėtumėte vis dėlto išsklaidyti mano abejones. Dabar Generalinę urėdiją lyg ir išbraukėte, dėl to, aišku, galima diskutuoti, bet kas dabar valdo visą tą interesą, susijusį su miškų kirtimais? Naujas padalinys? Tai mes tik pervedame, atiduodami kitam, ir paliekame tą patį monopolį tokioje srityje, kai miškai negali būti paprasčiausia biznio sritis. Yra daug funkcijų, jeigu jis bus susietas tik su galimybe gauti pelną, tai iškirs miškus, ir viskas. Paaiškinkite, kaip dabar tai bus, ar čia neišeina tas pats tik kitu pavadinimu?
A. PALIONIS (LSDPF). Ne, ačiū už tikrai gerą klausimą. Iš esmės dėl miškų kirtimo mes, Lietuva, Europos Sąjungoje ir pasaulyje tikrai užimame aukštas pozicijas. Miškų kirtimo apimtys visų pirma yra valstybės politika, ko mes norime, ar saikingai naudoti mišką, ar pasiekti tą trumpalaikę ekonominę naudą, ar didinti miškų masyvą. Realiai Lietuva neiškerta, jeigu pagal metinius planus, to viso kiekio, kiek užauga per metus. Tai mes realiai auginamės mišką, miško masyvą, o pats organizavimas, kas yra kirtimas, prekyba, miškų priežiūra, apsauga, ta situacija nesikeičia. Vyriausybės atneštame projekte yra atskiriamos veikos, kiek aš įsigilinęs, kad kirtimas ir prekyba atiduodama į vienas rankas, o visa priežiūra, kur yra didelės sąnaudos, jau atitenka valstybės naštai. Ta prasme šis projektas nekeičia esmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, norintis jūsų paklausti, – Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kiek aš supratau, jūs iš tikrųjų ruošiatės rimtoms reformoms. Kadangi ir Aplinkos apsaugos ministerija, ir pats ministras irgi ruošiasi reformoms, ar jūs derinote, ar jis pritaria jūsų šiam geram siekiui?
A. PALIONIS (LSDPF). Nors įstatyme ir nėra įrašyta, kad reikia derinti su Seimo nariais, taip, kaip ministras sakė, bet kadangi įstatyme yra 42 urėdijos ir vakar dėmesio centre, kad dėl to miškininkai yra arogantiški ir neina kalbėtis, tai aš nederinau šito projekto, kaip ir ministras nederino su niekuo savo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – P. Gražulis. Petrai! Nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kadangi čia eina visas paketas įstatymų ir ne visi įsigilinome, čia paprasčiausiai funkcijų atskyrimas, kad ta institucija, Miškų tarnyba, kuri atsakinga už miškų žemėtvarką, įpareigotų urėdijas vykdyti miškų atsodinimą, miškų priežiūrą. Jai suteikiamos tos funkcijos, o Miškų urėdija įgyvendina tas funkcijas, tai man atrodo, kad yra labai logiška. Bent po pateikimo reikėtų pritarti, o po to pagrindinis komitetas ar Aplinkos apsaugos komitetas panagrinėtų, gal dar patobulintų. Čia, manau, net kai kurie Seimo nariai ir klausdami šiek tiek susipainiojo, nes, matyt, klausimus uždavė dėl kitų su miškų reforma pateiktų siūlymų. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų užsirašiau pasisakyti prieš, nes nėra jokios kitos opcijos, tik už arba prieš. Aš nenoriu pasisakyti konkrečiai prieš šį konkretų įstatymo projektą, kiek aš norėčiau šiuo atveju pasisakyti apskritai prieš patį įstatymo priėmimo būdą, kuris šiandien šiuo metu čia, salėje, vyksta. Mes diskutuojame tokiais filosofiniais plačiais klausimais jau per pateikimą plenarinių posėdžių salėje. Iš tikrųjų tai ydinga praktika, kuri išvirsta į ginčus, į ekspromtus ir į neparengtą darbą. Pagalvojus, pavyzdžiui, kaip Atliekų įstatymo srityje trejus metus dirbo kelios grupės, vyko daugybė klausymų ir tik dabar pradeda kristalizuotis tam tikras bendras sutarimas, ką toje tokioje svarbioje srityje reikėtų daryti. Šiuo atveju ne mažiau svarbioje srityje mes iš karto – vieni eina su buldozeriu, mano manymu, neaiškių interesų paveikti, kiti siūlo dar kažką. Šiandien matėme bent keturis ar penkis variantus, tai reiškia, kad labai trūksta normalios profesionalios diskusijos. Aš kviečiau šiandien po pietų, ataušus aistroms, valstiečiams atsiimti savo buldozerinį įstatymą, kitiems atsiimti savus. Suruošti… Štai kitą savaitę tų pačių Valstiečių frakcijos dėka vyksta didelė konferencija, pradėti nuo konferencijos, išklausyti miškininkus, mokslininkus, turėti kaštų, naudos analizę, ir tada. Niekas čia nedega, miškai nedega, dirba pelningai tos urėdijos. Nereikia čia nieko staiga daryti ir tada parengti gerą reformą, kuriai visi pritarsime be barnių, be rietenų, be tarpusavio kaltinimų. Dėl to aš šiandien susilaikysiu ne dėl šito konkretaus įstatymo, bet dėl šito būdo, kuriuo mes bandome priimti svarbius Lietuvai įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už jūsų nuomonę. Skelbiu balsavimą dėl minėto įstatymo straipsnio pakeitimo. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 31, prieš – 40, susilaikė 16. Įstatymo straipsnio pakeitimui nepritarta po pateikimo. Siūlomos alternatyvos, t. y. teikti grąžinti teikėjams papildyti arba atmesti visiškai. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 77 Seimo nariai: už tobulinimą – 37, už atmetimą – 40. Atmestas.
12.53 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-192 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-192. Pranešėjas – S. Gentvilas. Tačiau praneša E. Gentvilas. Pateikimo stadija. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). S. Gentvilas komandiruotėje, o mes aštuoni pateikėme šitą įstatymo projektą. Vėlgi elgėmės gana nuosekliai, nebalsavome įvedant šį mokestį privačių miškų savininkams. Praėjusioje kadencijoje kreipiausi su tokia pat įstatymo pataisa, tačiau ji nebuvo priimta. Mes manome, kaip ir Lietuvos privačių miškų savininkų asociacija, kad šitas mokestis už parduotą medieną privačių miškų savininkams yra neteisingas, neproporcingas. Yra kreipimasis su skundu į Europos Komisiją dar 2015 metais, kadangi traktuojama, kad pagal europinę teisę tokie papildomi mokesčiai laikytini apyvartos mokesčiu ir Europos Sąjungoje yra draudžiami. Kita vertus, kitose Europos Sąjungos šalyse tokio papildomo apmokestinimo privačių miškų savininkams nėra, o Lietuvoje jis atsirado, rodos, tik 2014 metais.
Visada keliamas klausimas, o kaip čia yra konkurencinė kova tarp valstybinių miškų urėdijų ir privačių miškų. Valstybinės miškų urėdijos moka visokius mokesčius ir t. t. Vargu ar tai tikslinga lyginti. Valstybinės miškų urėdijos valdo miško žemę kaip valstybės turtą patikėjimo teise. Yra gavusios šitą turtą nemokamai ir jokių mokesčių dėl to papildomai nemokėjo. O privačių miškų savininkai, didžioji dalis, restitucijos būdu pagaliau atgavo savo turtą, kurį komunistų valdžia nusavino. Penkis, šešis dešimtmečius negalėjo naudotis šiuo turtu, atgavo, valstybė grąžino, o tada papildomai apmokestino. Manome, kad tai yra neteisinga, socialiai neteisinga, iškraipo konkurenciją, apsunkina medienos rinkos funkcionavimo sąlygas, žinant, kad privačiuose miškuose medienos yra nukertama beveik pusė viso Lietuvoje iškertamo kasmetinio medienos kiekio. Todėl siūlome vėl grįžti prie 2014 metais buvusios senosios formuluotės, kuri buvo, kad valstybinių miškų valdytojai moka. O pakeitimas buvo apskritai miško valdytojai. Štai dėl to susijusi ta pataisa, nes miško valdytojai jau apima ir privačius miškų savininkus, o tai, kaip minėjau, mano manymu, yra neteisinga.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Atsiprašau, replika.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš noriu informuoti Seimą, kad nusišalinu nuo dalyvavimo svarstant šį klausimą, nes esu kad ir nedidelio, kelių hektarų, miško savininkas ir būtų tiesioginė nauda man, panaikinus tą mokestį. Aš šiek tiek stebiuosi, juk Eugenijus yra taip pat savininkas, kaip jis taip drąsiai, nematydamas interesų konflikto, teikia tą projektą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame.
E. GENTVILAS (LSF). Mano replika. Aiškinomės dėl galimo interesų konflikto, aš tvarkingai kiekvienais metais sumoku 5 % mokestį. Sumokėjau ir šių metų sausio pradžioje. Tiesa, jau veikdamas pagal įgaliojimą dukros vardu, nes tai dukros miškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tik noriu pakomentuoti. Turite vykdyti ūkinę veiklą, kad turėtumėte susimokėti. Kadangi aš šiais metais irgi turiu miškų ir vykdžiau ūkinę ir komercinę veiklą, tai irgi turiu nusišalinti nuo balsavimo. Ir visi kolegos Seime, kurie turite bent hektarą miško arba bent arą ir nukirtote nors vieną medį, turite nusišalinti nuo balsavimo, nes mokėsite mokesčius kitais metais.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Jūsų nori paklausti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kadangi aš neturiu, nesu miško savininkas, neturiu nė vieno medžio, tai turiu teisę išreikšti nuomonę, balsuoti ir paklausti jūsų. Jūs daug kalbėjote apie teisingumą, pristatydamas šį projektą, kad štai lyg ir privatiems miškų savininkams nėra teisingas šis mokestis. Aš suprantu apskritai liberalų santykį su mokesčiais, aš jį gerbiu, kad bet kokie mokesčiai… jeigu jų nebūtų, žmonės tuo tik džiaugtųsi. Tačiau argi tai yra teisingumas? Ir kur jūs matote teisingumą, kad valstybiniai miškai moka 5 %, o privatūs miškai nemoka? Nes iš šios programos pinigai, lėšos yra skiriamos bendrosioms miškų reikmėms. Tai liečia ir valstybinį mišką, ir privatų mišką. Tai ir infrastruktūra, keliai, tvarkymas, įvairios aplinkosauginės priemonės, organizacijų steigimas ir t. t., ir t. t. Taigi jie gauna naudą, neprisidėdami prie to. Kaip jūs vertinate tokį teisingumą?
E. GENTVILAS (LSF). Dabar dėl lėšų paskirstymo. Man atrodo, gerėja šita praktika, kadangi neseniai dar tas apmokestinimas galiojo, tačiau iš esmės surenkamos lėšos per visą Lietuvą apie 2 mln. eurų, man atrodo, esminių problemų nesprendžia. O dėl to palyginimo su valstybinėmis miškų urėdijomis aš tik dar kartą kartoju argumentus. Valstybinės miškų urėdijos naudoja miško žemę kaip valstybės turtą, valdomą patikėjimo teise, ir valstybė galėjo ir turėjo teisę savo turto naudotojams, tai yra valstybinėms miškų urėdijoms, nustatyti tokį apmokestinimą. O privatininkams tai yra perteklinis apmokestinimas. Privatininkas naudoja savo turtą, ir šitoje vietoje valstybė neturėtų apmokestinti svetimo turto naudotojo, tai yra privataus turto naudotojo. Su savo miškų, savo turto naudotojais, urėdijomis, kaip norėjo, taip galėjo elgtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti K. Glaveckas. Ruošiasi E. Pupinis. K. Glavecko nėra salėje. E. Pupinis. Taip pat nėra. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, nors užregistravo projektą jūsų sūnus, jūs ne kartą, tik prieš 20 minučių, taip pat pasakėte, kad esate nemažas miškų savininkas. Ir jūs dabar siūlote pats sau sumažinti mokesčius. Tai gal galėjo ne sūnus registruoti, bet kas nors kitas iš jūsų frakcijos? Čia akivaizdus interesų konfliktas. Kaip jūs šitaip galite, kitus moralizuodamas, būdamas labai skaidrus, akivaizdžiai supainioti viešus ir privačius interesus?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Šitą įstatymo projektą registravo aštuoni Seimo nariai. Aš esu vienas iš jų. Kadangi pagrindinis autorius, kaip sakiau, komandiruotėje, tai vienas iš likusių septynių ir turi pristatyti. Praėjusioje kadencijoje pristačiau ir dabar pristatau.
Kalbant apie galimą interesų konfliktą, gerai, analizuokime. Tačiau kai Seimo nariai balsuoja dėl kokių nors mokesčių sumažinimo visiems Lietuvos gyventojams, taip pat balsuoja ir dėl to mokesčio sumažinimo sau. Ar čia yra tas konfliktas, ar ne? Aš esu pasirengęs atsiduoti Etikos ir procedūrų komisijos glamonėms, jeigu kas nors kreiptųsi dėl mano galimo interesų konflikto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Salamakinas. Ruošiasi A. Sysas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis kolega, nesutinku su jūsų argumentu, kad privatus miškas – mano nuosavybė ir aš neturiu mokėti mokesčio. Jeigu turiu kokį bandukų fabriką, tai aš neturiu mokėti mokesčių, nes tas pastatas mano ir žemė po juo mano.
Antras dalykas, ko svarbaus jūs nepasakėte. Visi tie 5 % grįžta į mišką, tai yra miškų reikmėms – keliams, visiems kitiems. Pagrindas dabar yra keliai. Jie nenukeliauja į biudžetą. Ir kada privatininkas iškirto mišką, reikia tvarkyti kelią. Anksčiau buvo tokia sistema: aš jau savo amžiuje nekirsiu, tegul valstybiniai miškai tvarko man kelią. Taip ir darydavo. Dabar dveji metai prisideda ir privatininkai. Jeigu mes norime turėti gerą, gražų mišką, prisidėti turi ir privatus verslas, ne tik valstybinis. Čia yra pagrindiniai argumentai. O klausimų neturiu.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs buvote šito papildomo apmokestinimo iniciatorius ir mudu niekada nesutarsime, nepaisant to, kad labai daugeliu klausimų puikiai sutariame ir sugyvename. Noriu pasakyti, privatūs miškų savininkai taip pat moka mokesčius, ir nereikia teigti, ar kad kas nors, neduok Dieve, supras, kad privatūs miškų savininkai nemoka, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio. Moka! O šitas apmokestinimas yra papildomas. Kodėl jis socialiai neteisingas, aš dar kartą nekartosiu. Toks mano įsitikinimas.
Dabar dėl paskirstymo ir nukreipimo miškų keliams ir t. t. Ir dabar kol kas egzistuojanti teisinė praktika yra tokia, kad per privačius miškus einantys keliai, jų priskyrimo savivaldybei klausimas juridiškai dar neišspręstas. Remontuojame už tuos privatininkų sumokėtus pinigus pirmiausia ten, kur yra išspręsti klausimai. Dažniausiai tai valstybinių urėdijų keliai. Gerai, kad remontuojama, reikia. Bet sakyti, kad tai grįžta privačiam miškų savininkui kaip nauda, aš to negaliu teigti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nereikėtų maišyti bendrųjų mokesčių ir mokesčių, iš kurių jūs tiesiogiai gausite naudą. Tai yra šiek tiek skirtingi dalykai, todėl, manau, klausti jūsų, kodėl jūs nesielgiate taip, kaip pasielgė keletas Seimo narių, kurie turi miško, nenusišalinote, būtų bergždžias reikalas. Tai būtų ta pati diskusija, kuri verda jau dvi savaites apie priekabiavimą. Jums taip atrodo, kad jūs elgiatės teisingai ir Etikos ir procedūrų komisija jus išglamonės. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, dėl visa ko aš galiu ir nusišalinti, bet ne dėl to, kad bijočiau Etikos ir procedūrų komisijos verdikto, beje, tegul analizuoja, o tiesiog dėl šventos ramybės. Aš esu įsitikinęs, kad tai nėra interesų atstovavimas privačių miškų savininkų, 800 tūkst. savininkų, ir E. Gentvilas vienas iš jų, ir kad štai čia jau prasideda interesų painiojimas.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gaila, mes čia nukrypome į diskusiją – interesų konfliktas. Jau ne vieną kartą šis dalykas išaiškintas. Seimo nariai, balsuojant dėl mokesčių ir kitų dalykų, kurie liečia visus, turi teisę balsuoti, ir Konstitucinis Teismas išaiškino, ir Aukščiausiasis Teismas. Aišku, čia kiekvieno mūsų apsisprendimas.
Bet aš norėjau paklausti jūsų. Jūs atstovaujate liberalams, kurie turėtų būti už lygias konkurencines sąlygas. Visi miškai, gamtos ištekliai yra įrašyti Konstitucijoje ir pateikiami mums naudotis. Ar jie turi valstybinę valdymo formą, ar privačią formą, kaip mes kalbame apie švietimo įstaigas, ar jos yra privačios, ar valstybinės, jos konkuruoja vienodomis sąlygomis. Kodėl jūs manote, kad viena pusė, t. y. valstybiniai miškai, turi papildomai mokėti mokesčius, o kita pusė, tą pačią žemę ir miškus gavusi panaudai kaip mūsų bendrą turtą, mokesčių neturėtų mokėti? Kur čia ta lygybė ir socialinis teisingumas?
E. GENTVILAS (LSF). Bandžiau sakyti, dabar labai trumpai pasakau. Valstybinės miškų urėdijos naudoja valstybės turtą patikėjimo teise. Valstybė savo turto naudotojams numatė tokį mokestį ir visada numatydavo.
Privatininkai turi savo turtą kitu pagrindu, o ne valstybės malonės pagrindu atsiradusį, nusipirko, paveldėjo ir panašiai. Ir čia valstybė neturėtų įvesti to papildomo apmokestinimo taip, lyg tai būtų jos turtas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi L. Balsys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš esu nustebęs, kad jūs pateikėte pats šitą pataisą. Kaip paprastai jūs visus moralizuojate, kad tokia, tokia bloga situacija, kad jis toks ir toks. Bet šiuo metu jūs pasirodėte irgi kažkaip visai kitaip, negu kalbate. Aš noriu paklausti, kada yra tos moralės ribos? Kada galima kritikuoti, o pats į save nebežiūri?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Man atrodo, aš tas ribas jaučiu. Beje, aš tas moralizuotojas turbūt čia ne pirmu smuiku gročiau, ar ne? Fariziejais nepravardžiuoju kitų, uoliais katalikais nepravardžiuoju. Aš nesu moralizuotojas. Aš esu žmogus, kuris sakau savo nuomonę, ją sakau nuo pat šito įstatymo pataisų atsiradimo 2014 metais.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti L. Balsys. Ruošiasi V. Vingrienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Eugenijau. Man tai labai patinka pristatymas, toks šiltas, geras. Bet ar neatrodo, kad kažkur čia truputį pasiklydote tarp tų pušų ir tų medžių. Čia rekomenduojama valstybinių miškų valdytojams nustatyti mokestį. Valstybinių miškų valdytoja yra valstybė, o verslą daro valstybinės įmonės. Tai jos ką sumoka, viskas tai valstybei ir nueina. Aš dar suprasčiau, jeigu jūs siūlytumėte tuos 5 % panaikinti privatiems, nes gali būti klausimų, kad galbūt tai ir nepasiteisino, nes pasirodo, kad tie pinigai nueina į bendrą fondą ir niekas nežino, kur paskui. Čia racijos būtų. Arba tą fondą labai aiškiai viena eilute įsteigti, arba… Ir kad savininkai žinotų, kad čia mūsų pinigai, čia mūsų keliai ir už tuos pinigus sutvarkyti keliai. Bet jūs dabar siūlote kažką tokio labai komplikuotai gudraus. Nesupratau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Linai, siūlau grįžti prie tos formuluotės, kuri gyvavo nuo Miškų įstatymo atsiradimo iki 2014 metų, tik štai 2014 metais vietoj „valstybinių miškų valdytojų“ atsirado žodis „miško“ valdytojai. O tai reiškia, ir privatininkams atsirado šita prievolė. Tai aš siūlau grįžti prie buvusios formuluotės, kuri neturėtų jūsų stebinti, nes beveik 25 metus ji egzistavo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Daugelį klausimų jau mano kolegos uždavė, tačiau aš tik norėjau patikslinti. Jūs kalbate, kad privačių miškų savininkų turtas yra miškai. Noriu patikslinti, kad tai yra ne miškai, o mediena. Vis dėlto visi kiti reikalavimai privačiam miškų sektoriui taip pat galioja – tiek miško atkūrimo, tiek galimybės visuomenei lankytis ir naudotis miško gėrybėmis taip pat. Ir tas 5 % mokestis, manyčiau, yra labai teisingas, nes mes puikiai žinome, iškirtus mišką dažniausiai privačių miškų sektorius nesutvarko kelių ir tai tenka savivaldybei tvarkyti. Galbūt jis, kaip kolega L. Balsys minėjo, turėtų eiti į konkretų fondą, bet jis turėtų pasilikti, kad būtų sutvarkyti miškai, galiausiai ir fitosanitarinė miškų apsauga.
Ir dar norėčiau priminti statistiką. Jūs minėjote, kad nusavinti miškai buvo sovietizacijos metu. Noriu priminti, kad ikikarinėje Lietuvoje 81 % miškų buvo valstybiniai miškai ir tik 19 % privatūs. Šiandien mes privačių miškų turime apie 40 %. Labai ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Nelabai turiu ką komentuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, motyvai prieš.
Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų noriu pasakyti tuos motyvus, kuriuos girdžiu iš pono E. Gentvilo ir kuriuos išgirdau Lietuvos miškų savininkų asociacijoje kalbant apie šio mokesčio surinkimą. Kol tie surinkti pinigai pasiekia konkretų keliuką ir jo tvarkymą, praeina labai skirtingas laikas ir labai skirtinga eilė. Kita vertus, jeigu miško savininkas, tikras miško savininkas ir šeimininkas, tai jis gali išsivežti medieną ir nesugadindamas to kelio. Ne tiek daug būna šaltų žiemų, pakankamai tvarkingos, bet jos yra. Todėl, jeigu jie būtų tvarkomi kokia nors forma, mes diskutavome… Galbūt būtų galima sugalvoti kokį nors užstatą, jeigu tau kelią reikia tvarkyti, tada tokiu būdu ateini. Aš manau, kad šiuo atveju tikrai turime apie ką padiskutuoti. Ar tie 5 %, ar kitokia forma, bet diskusijai čia vietos yra. Be to, turiu pasakyti, kad turiu senelio paliktą nedidelį beržynėlį… (Balsai salėje) …bet jo nukirsti dar keliasdešimt metų nereikės. Etikos ir procedūrų komisija, jeigu norės, gali pasidomėti ir mano berželiais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Po šio pristatymo apskritai man dar daugiau kilo abejonių. Iš esmės, kai miško savininkai patys pristato projektą, kuris jiems bus naudingas, su visa pagarba, na, atrodė keistai. Pasigilinkime į pačią programą. Juk specialioji Miškų programa, į kurią surenkami 5 %, – tai priemonės, kurios numatytos, kam gali būti skirtos šios lėšos, kaip tik yra netgi daugiau numatyta privatiems miškams negu valstybiniams miškams. Tai yra ir konsultacijos, ir visuomeninių organizacijų steigimo klausimais konsultacijos ir t. t., ne tik infrastruktūra, keliai ir visa kita. Man atrodo, reikėtų eiti tuo keliu, kaip paminėjo gerbiamas pranešėjas, pasidžiaugė, kad vis labiau tos lėšos yra naudojamos privatiems miškams. Aš manyčiau, kad tas turėtų būti subalansuota ir netgi balansas, akcentas daugiau turėtų būti skirtas privačių miškų infrastruktūros gerinimui ir visoms kitoms įvairioms priemonėms. Aš manau, kad ateityje prie to reikėtų po trupučiuką eiti.
Kitas dalykas. Jeigu mes dabar staiga priimtume šį projektą, tai atsitiktų taip, kad privatūs miškai nė kiek neprisidėtų prie tos programos, o visos lėšos toliau vis tiek būtų skirstomos, ir tie darbai vis tiek būtų daromi tiek valstybiniuose, tiek privačiuose… Nepaliksi juk džiunglių, vis tiek tie darbai būtų daromi. Ir būtų daromi tik valstybinių miškų sąskaita. Todėl aš manyčiau, kad šis projektas yra ankstyvas, mes galbūt galėtume apskritai kalbėti apie finansavimo modelio keitimą toms reikmėms, bet ne imti ir staiga priimti tokį keistą projektą. Labai rekomenduoju kolegoms atidžiai pagalvoti prieš balsuojant. Ir aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems. Pereiname prie balsavimo. Kas už Miškų įstatymo straipsnio pakeitimo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 11, prieš – 39, susilaikė 28. Po pateikimo projektui nepritarta.
Teikėjams taip pat siūlome alternatyvų balsavimą, tai yra tobulinti projektą arba jį atmesti. Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už balsuoja, tobulinti, kas prieš – atmesti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už tobulinimą pasisako 23, už atmetimą – 55. Atmesta.
Replika po balsavimo. Prašom. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš turiu repliką pranešėjui, gerbiamam Seimo nariui E. Gentvilui. Etikos ir procedūrų komisija yra rimta Seimo institucija ir į jos funkcijas glamonės nėra įrašytos. Nelinkiu nė vienam Seimo nariui būti įtrauktam į mūsų komisijos darbotvarkę, nes komisija labai atsakingai vertina tiek politikų elgesį, tiek viešųjų ir privačių interesų galimus konfliktų atvejus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš tikrai atsiprašau už savo vaizdingą kalbą. Jūs suprantate, kad aš žinau, kad komisijos funkcijos yra kitos, o vaizdinga kalba, man atrodo, dar niekada niekam nepakenkė. Ačiū.
13.15 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-334 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Tęsiame darbą. (Balsai salėje) 1-12 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-334. Pranešėjas – J. Olekas. Pateikimo stadija. Prašom pranešėją į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, svečiai. Jau kuris laikas mes diskutuojame dėl miškų valdymo reformos. Aš taip supratau, kad buvau paliktas paskutinis pranešėjas, lyg ir pabandyčiau surasti mūsų visų pasiūlymų kompromisą tarp to, kokia yra dabar situacija, tarp to, ką ministras bandė pasiūlyti, kad reikia palikti vieną įmonę. Gal, atsižvelgus į specialistų, miškininkų nuomonę, galima rasti reformuojantį arba tobulinantį pasiūlymą, o ne, kaip vieni sako, stagnaciją, o kiti sako – griovimą. Toks pasiūlymas mums su kolega, atrodo, girdžiu ir kitų pritarimą, gimė išanalizavus būtent miškininkų praktikų, mokslininkų darbą. Tai yra tos komisijos, kuri nagrinėjo, kokia dabar yra situacija Lietuvos miškuose, ir ką galėtume padaryti geriau. Manau, kad iš tikrųjų galime didžiuotis Lietuvos miškais ir miškininkų pasiekimais. Vakar, skaitydamas mūsų žinomo istoriko J. Totoraičio knygą apie Sūduvos (Suvalkijos) istoriją, aš radau tokius žodžius, kad dar 1567 metais, lygiai prieš 450 metų, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas paskelbė Girių įstatymą, kuriame nustatė urėdo funkcijas, paskirstymą ir santykius su valdiniais. 450 metų urėdo vardui, kurį šiandien, jeigu priimtume mano kolegos ministro siūlymą, išbrauktume iš mūsų žodyno. Išbrauktume, miela kolege, nes ministras pasakė: tokios pareigybės nebelieka. Aš nesiūlau taip daryti. Aš siūlau padaryti taip, kad Lietuvos miškuose būtų ūkininkaujama tvarkingai, pelningai, kad Lietuvos miškai suteiktų darbo vietų Lietuvos žmonėms, kad ne vienoje centrinėje institucijoje galėtų gauti darbą vieni ar kiti žmonės, bet visoje Lietuvoje. Man net 10–15 žmonių atleidimas atrodytų nemaža skriauda, ypač tai šeimai, kuri to darbo netenka. Dabar norime pasakyti, kad dirbančios urėdijos, pelningai dirbančios, dirbtų dar pelningiau ir dėl to atleidžiame, sakykime, 400 žmonių. Ar toks yra mūsų tikslas? Užsibrėžkime, kad per mūsų kadenciją 400–500 žmonių būtų įdarbinti papildomai. Tai nėra biudžetinė įstaiga, kuri iš mokesčių, surinktų iš žmonių, moka atlyginimą. Urėdijos yra įstaigos, įmonės, kurios užsidirba tuos pinigus. Pažiūrėkite į lenteles, kaip gerai padidėjo mūsų miškingumas, kiek turime papildomai medienos. Vis dėlto ten dirbantys mūsų žmonės sugeba organizuotis, vadovauti ir dirbti.
Taip, yra problemų ir tas problemas matome mes – politikai, mato ir miške dirbantys žmonės: nevienodas atlyginimas už panašų darbą žmogui, nevienodas miškingumas, nevienodos darbo sąlygos. Išanalizavusi visą situaciją, garbinga specialistų komisija ir teikia mums pasiūlymą, kuris atitinka ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos siūlymą, kad reikia ūkininkauti dar geriau, negu ūkininkaujame. Todėl mūsų siūlymas: braukdami tai, ką kolega E. Gentvilas minėjo – įrašytą urėdijų skaičių, kuris buvo įrašytas tik dėl to, kad mes nesuradome konsensuso, kaip pertvarkyti, kaip patobulinti, ir kaip saugiklis, kad nebūtų nueita buldozeriu, įrašykime rekomendacijas, kurios užtikrintų bent porai dešimtmečių sėkmingą urėdijų ūkininkavimą. Tokios specialistų pateiktos rekomendacijos yra labai aiškios. Tai tam tikras urėdijos plotas – šiuo atveju 25–30 tūkst., galbūt mes turime ir didesnių – Švenčionėlių urėdija, todėl mes įrašome savo siūlyme, kad iki 60 tūkst., ir kirtimų dydis. Šiuo atveju mes siūlome ne mažesnį kaip 100 tūkst. kub. metrų medienos. Tai yra tie saugikliai, kurie neleidžia išbalansuoti urėdijų darbo sąlygų, žmonių atlyginimų, kurie neverčia atleisti nė vieno žmogaus kažkokiu dirbtiniu būdu, gauti pajamas ir efektyviai dirbti.
Todėl aš siūlau bent šiame etape po pateikimo išgirsti specialistų siūlymus, susirinkti Aplinkos apsaugos komitete ir svarstyti, nes šiandien išgirdome dar kitų pasiūlymų, gal juos galima sujungti, išgirsime ministro siūlymą, ir bendrom pastangom padaryti. Nes mes neturime kitos galimybės. Neturime pasakyti, kad mes esame viršininkai, tai jūs dabar turėsite gyventi pagal mūsų tvarką. Mes turime galimybę surasti ir turėti tuos žmones, kurie čia šiandien sėdi užsirašę „Stop“, kad jie užsirašytų „Ačiū“, kad mes kartu tvarkome miškus ir leidžiame jiems dirbti. Ačiū už išklausymą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti A. Palionis. Ruošiasi P. Saudargas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, noriu jūsų paklausti. Dabar Lietuvoje yra didelis vajus reformų remiantis EBPO rekomendacijomis, kad jas reikia atlikti. Aš norėjau paklausti, jūsų projektas… Dar vienas iš momentų, kad EBPO teikia šaliai narei tik rekomendacijas, o mes priimame už gryną pinigą, kad tas rekomendacijas taip ir reikia įvykdyti. Aš noriu paklausti, kaip jūsų projektas atsižvelgė į EBPO rekomendacijas?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mūsų projektas atsižvelgia, man atrodo, visa apimtimi, nes rekomendacija yra ekonomiškiau tvarkyti valstybės turtą. Kai mes, Lietuvos žmonės, specialistai, sakome, kad mes sutvarkysime tą ekonomiką vienu ar kitu būdu, organizacija vertina. Ir siūlymas turėti vieną įmonę būtų ūkiškiau negu 42, ir turėti keletą įmonių, šiuo atveju keliasdešimt įmonių, kaip mes siūlome – nuo 25 iki trisdešimt kelių, taip pat yra ekonomiškesnis, efektyvesnis valstybės turto valdymas. Mano žiniomis, dėl šito pasiūlymo, kuris, kaip sakiau, gimė mūsų miškininkų, mokslininkų siūlymo pagrindu, Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų asociacija kreipėsi ir gavo atsakymą, kad taip, tai yra tinkama forma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi K. Glaveckas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, kai prasidėjo kalbos apie reformos miškų sektoriuje reikalingumą, mes turbūt atkreipėme dėmesį į tokias dvi linijas žiniasklaidoje, dėl ko to reikia. Viena linija, kad galbūt neefektyviai veikia visos urėdijos, arba yra pelno ir efektyvumo netolygumas. Kitas aspektas – galima korupcija vienoje ar kitoje vietoje. Suprantame, kad vykdydami reformą tokiu evoliuciniu būdu – sujungdami tam tikras urėdijas, mes galėtume išspręsti tiek vieną, tiek kitą problemą, bet tada viskas suvedama į kriterijus. Ar tie kriterijai, kuriuos jūs pateikėte įstatyme, atliepia darbo grupės, kuri buvo sudaryta kaip tik parengti galimos reformos modeliams, rekomendacijas, ir ar kaip tik tokiais kriterijais vadovaudamiesi mes ir išspręsime urėdijų efektyvumo nevienodumą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimus. Aš visiškai sutinku, kad pradžioje buvo labai daug įvairių gąsdinimų, dėl ko čia reikia daryti, ir jie beveik visi subliūško. Bet dėl to, ko jūs klausėte. Taip, tai kaip tik yra galimybė, įvykdžius tuos kriterijus, garantuoti ir tolygesnį ekonominį efektą visose urėdijose, vienodesnį atlygį už darbą, ir išspręsti kitas problemas, kurios šiandien dar egzistuoja. Skaidrumas parduodant apvaliąją medieną Lietuvoje turbūt yra vienas geriausių, nes tai vyksta elektroninėje erdvėje. Mes kaip tik girdime kitą spaudimą, kad galbūt padarytume kažkokias privilegijas vienai ar kitai grupei, kad ji galėtų mažesne kaina įsigyti, kas irgi suprantama tos grupės žmonių ir ten dirbančių, bet tai būtų miške dirbančių žmonių sąskaita. Tai mes sunkiai galėtume padaryti. Mano įsitikinimu, to negalime padaryti dėl dabar esančių europinių normų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti K. Glaveckas.
J. OLEKAS (LSDPF). Norėjo.
PIRMININKAS. Nematau posėdžių salėje. Tada A. Skardžius. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Irgi norėjo.
PIRMININKAS. Taip pat nėra. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip jūs žinote, diskusijos dėl reformos vyksta aktyviai, vyksta viešai. Visos galimybės teikti savo pastabas yra.
Mano toks politinis klausimas. Ar jūs laikote save valdančiosios koalicijos dalimi, kuri turi politinę valią iš viso daryti reformas? Ar jums neatrodo, kad viena iš priežasčių, kodėl didėjo problemos jums anksčiau valdant, ir buvo tas noras būti geriems visada visiems? Vadinasi, nedaryti jokių reformų. Ar jums atrodo normalu, kad, pataikaujant propagandistams, yra žeminamas ministras, neleidžiama jam pristatyti reformos, paskui pateikiami panašūs projektai, susiję tiktai iš dalies su ta reforma? Ar nežinote, kad turite kaip Seimo narys teisę teikti pasiūlymus dėl Vyriausybės projektų? Visi puikiai žinome, kaip turi funkcionuoti dauguma, kaip funkcionuoja opozicija. Toks jausmas, kad jūs šiandien sumaišėte visas sąvokas. Klausimas ilgas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Linkiu sėkmės gilinantis į Statuto pataisas, kuriose aiškiai parašyta: dėl pateikto įstatymo projekto pateikti pataisas. Mano ir kolegos įstatymas yra pirmiau pateiktas, negu teikia ministras. Mūsų bendrai rengtoje programoje, jūsų ir mūsų rinkimų programoje niekur nėra parašyta, kad mes darysime vieną įmonę. Vyriausybės programoje yra įrašyta: tobulinsime tvarką įmonėse. Mes siūlome tų įmonių kriterijus. Reformos darymas – tai ne revoliucijos darymas. Štai mes ir siūlome reforminį miškų tvarkymo būdą. Mes esame visai arti sutarimo, nepilkite alyvos į laužą, susėskime Aplinkos apsaugos komitete ir pasižiūrėkime… (Balsai salėje) …ar galima tą padaryti, ar ne. Bet kai sakote, kad jūsų pasiūlymus mes atmetame, duokite pataisymus mūsų įstatymo, tai tada sutarimo nėra. Bet aš manau, kad po šiandien pradėtos normalios diskusijos tas sutarimas atsiras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ruošiasi E. Pupinis.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti jūsų dėl šitos siūlomos tarsi reformos, bet iš esmės tokia nelabai reforminga reforma. Keletas dalykų. Gal jūs galite pasakyti, kiek bus juridinių asmenų. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie 25, nelabai yra skirtumo nuo 42 ir EBPO narystei tas gali kliudyti. Jūs sakote, nebus atleistas nė vienas žmogus. Turbūt irgi truputėlį populizmas. Gal galite pagrįsti, kuo kiti pasiūlymai skiriasi nuo jūsų? Iš esmės aš pasigendu… Žiūrint lyginamąjį variantą, kalbama apie į rinką patenkančius iškirstus medžius, bet, pavyzdžiui, apie gamtos tvarkymo priemones ar kokias nors inovacijas į miškų ūkį jūs neužsimenate. Tai gal galėtumėte pakomentuoti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš pradėsiu nuo pabaigos klausimo, kuris iš tikrųjų yra labai įdomus. Jeigu pasižiūrėtume, ar labai didelėje įmonėje, ar vidutinėje geriau tvarkomi miškai, tai dabartinė analizė rodo, kad ne pačiose didžiausiose urėdijose vyksta geriausias miško priežiūros darbas. Jeigu paimtume labai kraštutinį pavyzdį vienos įmonės mūsų kaimynų broliukų latvių, tai iš jų net sertifikatas buvo atimtas, nes pablogėjo miško priežiūra. Būtent dėl to, kad ta stambioji įmonė taip dirba. (Balsai salėje)
Man atrodo, jūs ne kartą, aš tikiuosi, kad ir jūs ne kartą buvote, man teko būti Lietuvos miškuose, įvairiose urėdijose, ir kartu su miškininkais ir urėdais atsodinti, sodinti, plėsti tą mūsų žaliąjį miško rūbą. Tie žmonės, kurie ten gyvena, ten dirba, kurie atsakingi už tą lopinėlį, įdeda daug daugiau širdies, negu kažkur toli, labai toli sėdintis viršininkas, pasakydamas, kad jūs tiek ir tiek turite padaryti. Dar kartą pakartosiu dėl EBPO. Taip, ten yra pasiūlymas geriau tvarkyti valstybės turtą, bet ne pasiūlymas suvaryti visus į vieną įmonę. Todėl tas pasiūlymas atitinka. Kadangi tas įmonių mažėjimas yra persiskirstymo dalykas, ten, kur bus didesnės, jos eis kartu arba prisijungs, tai ir tie žmonės ten ras darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, manau, kad ir jums trūksta nuoseklumo, kadangi praeitą kadenciją buvo įnirtingai kovojama dėl įrašymo 42 miškų urėdijų. Na, aš suprantu tuos, kurie dabar siūlo labai ordinarinį variantą naikinti visas urėdijas ir panašiai. Jūs pasakėte, kad yra blogai atleisti žmones, bet atleisti 100 žmonių irgi blogai, galbūt ne tiek žmonių bus atleista, bet vis tiek bus atleista.
Tai iš tikrųjų vardan ko daroma ši pertvarka? Iš esmės buvo nemažai urėdijų, liks nemažai urėdijų, iš tikrųjų reiktų palikti tas, kas buvo, o ne ieškoti kokių nors (…). Nesuprantu jūsų pasiūlymo vien todėl, kad būtų kokia nors alternatyva, nes jau mačiau, kolega P. Gražulis įregistravo pataisą, kad galėtų būti ir mažesnės – iki 45 tūkst., 75 tūkst. Iš tikrųjų man motyvacijos irgi trūksta šiuo atveju.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Puiki proga atsakyti jums. Dėl 42 įrašymo. Taip, ir aš balsavau dėl įrašymo, bet tik dėl to, kad taip, kaip ir šiandien, mes nerandame konsensuso, ir tas saugiklis, kad liktų 42, kadangi ir tos 42 dirbo pelningai, nereikėjo kuriai nors iš biudžeto primokėti ir ką nors skirti. Jos dirbo pelningai. Tai jos galėjo išlikti. Bet mūsų noras, šiandien tas noras pagrįstas ne tik noru, o miškininkų ir specialistų analize. Jie labai aiškiai pasako, kad, norint normaliai tvarkytis, normaliai mokėti atlyginimą, prižiūrėti mišką, jį puoselėti, reikia, kad įmonė atitiktų tam tikrus reikalavimus, ir tie reikalavimai dabar įrašomi į įstatymą ir nerašomas skaičius. Kiek bus – daugiau, mažiau – galbūt mes dar pasodinsime 20 tūkst., 30 tūkst. ir galbūt įkursime dar vieną urėdiją, galbūt sujungsime kaimynines, nes jos nėra visos sukirptos pagal vieną kurpalį – 30 tūkst. ir viskas. Kaip sakiau, jos šiandien svyruoja, man atrodo, nuo 16–17 tūkst. iki 43 tūkst. Be abejo, kad ir tam tikri rodikliai, miškingumo dalykai, kiti dalykai svyruoja, ir dėl to yra problema. Todėl mes pasisakome, palaikome miškininkų inicijuotą reformą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Už norėtų pasisakyti A. Palionis. (Balsai salėje) Tuomet P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiandien ši parlamento diena paženklinta miškų ir klausimas yra iš tiesų rimtas. Aš sutinku su gerbiamu J. Oleku ir jo pristatytu projektu, kad ši iniciatyva seniai brendo, mes galvojome, kaip tobulinti miškų sektorių. Kaip tik nesutikčiau su gerbiamu kolega, kuris ministro vertino šią iniciatyvą, nes tai, kas daroma Vyriausybės, šiandien yra skubota. Skubota todėl, kad bet ką kuria, dirba ne institucijos, ne kokie nors departamentai, o žmonės, kurie juose dirba. Ir mes, darydami reformas, pirmiausia turime galvoti apie žmones.
Šiandien daroma išties meškos paslauga visam miškų sektoriui, kai per trumpiau nei metus norima iš 42 įmonių padaryti vieną įmonę, negalvojant apie regionų politiką, negalvojant apie masišką emigraciją iš Lietuvos ir ką darys žmonės, kurie galbūt paskyrė savo gyvenimą miškininko profesijai įgyti ir visą gyvenimą dirbo miškuose. Dabar imsime ir atleisime šimtus, o gal net tūkstančius žmonių. Tai kol kas aš nematau valdančiųjų ir Vyriausybės perspektyvų ir atsakymų į šiuos klausimus.
Vėlgi ministras, galima pasakyti, neišpildė pažadų mūsų komitetui, nes mes Aplinkos apsaugos komitete buvome sutarę: gerbiamas ministre, ateikite į komitetą, pateikite viziją, pateikite aiškią strategiją, kas bus daroma, o tada ateikite į Seimo salę su įstatymu. Įvyko, kaip paprastai, atvirkščiai. Mes ateiname su neparengtu įstatymu ir prasideda tai, ką mes turime šiandien: yra krūva skirtingų Seimo narių grupių įregistruotų įstatymų apie tą patį dalyką, nes klausimas yra neparengtas.
Kolegos, nedarykime skubotų žingsnių, o šį įstatymo projektą aš siūlau paremti, nes tai atvertų duris nuosekliai miškų sektoriaus evoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas. Nėra. T. Tomilinas. Nuomonė prieš. Nėra. Atsisako žodžio.
Skelbiu balsavimą. Kas už Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas prieš ar turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Triukšmas salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 40, prieš – 45, susilaikė 12. Įstatymo straipsnių pakeitimui nepritarta. Siūlomi alternatyvūs balsavimai. Jeigu ketiname grąžinti tobulinti, balsuojame už, jeigu norime atmesti, balsuojame prieš.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 44, prieš – 49. Įstatymas atmestas ir nesiūlomas taisyti. (Plojimai)
Aš norėčiau tiesiog pasidžiaugti, kad Lietuvos Respublikos Seimo posėdį stebi oficiali delegacija. M. Orenas, iš Lietuvos kilęs iškilus Izraelio politikas, ir jo delegacija. (Balsai salėje) Ir ambasadorius. (Plojimai) Dėkoju.
13.40 val.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-15 klausimas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika. Kviečiu R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio, nes išties čia, Lietuvos Respublikos Seime, šį antradienį Lietuvos Seimas, būtent jūs, slaptu balsavimu paskyrėte tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti pareigas teisėjai prisiekia Lietuvos Respublikos Seime.
Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po Konstitucijos Teismu… pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų. Tad šiam iškilmingam momentui, jūsų susikaupimui ir iškilmingai misijai kviečiu prisiekti G. Godą.
G. GODA. Aš, Gintaras Goda, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kviečiu prisiekti D. Petrylaitę.
D. PETRYLAITĖ. Aš, Daiva Petrylaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdama tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kviečiu prisiekti J. Stripeikienę.
J. STRIPEIKIENĖ. Aš, Janina Stripeikienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdama tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sveikiname visus prisiekusiuosius Konstitucinio Teismo teisėjus, linkime laikytis duotos priesaikos, ten išsakytų svarbių, reikšmingų žodžių, jūsų darbus telydi didžiulė sėkmė ir Dievo palaima.
Dabar noriu pakviesti šią kadenciją baigusius Konstitucinio Teismo teisėjus P. Kuconį, E. Šileikį ir A. Taminską. Viso Seimo vardu leiskite padėkoti jums (prašome čia) už ilgametį darbą Konstituciniame Teisme, palinkėti ir toliau sėkmingai darbuotis Lietuvos labui. Jūs savo darbu įrodėte teisingumo svarbą, darbo reikšmę. Tegul ir tolesnius jūsų darbus lydi didžiulė sėkmė! (Plojimai) Visiems ačiū.
PIRMININKAS. Rytinio posėdžio darbotvarkė baigta. Registruojamės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Informacija. Pertraukos metu, iš karto po Seimo posėdžio, prie tribūnos penkių septynių minučių pokalbio kviečiami Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubo „ASU Alumni“ nariai.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.