ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS AGENTŪRA

PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

 

 

Lietuvos Respublikos Prezidento
kanceliarijai

kanceliarija@prezidentas.lt

 

  2025-01-      Nr.
Į 2024-12-12, Nr. 24-20357

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO DERINIMO

 

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) pagal savo kompetenciją įvertino derinimui pateiktą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir siūlymus.

1.      Įstatymo projekto 2 straipsnis papildomas nauja 10 dalimi, apibrėžiant, jog „Tinkamas sąlygų pritaikymas – <...> dėl kurio keičiantis aplinkybes ar šalinantis kliūtis subjektas nepatiria neproporcingos ar nepagrįstos naštos.“. Pastebėtina, kad formuluotė „neproporcinga ar nepagrįsta našta“ yra kvestionuotina dėl galimos kolizijos su Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai (toliau – STR). Vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 papunkčiu, jeigu pastato paskirtis yra įtraukta į 1 priedo statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems asmenų su negalia poreikiams, sąrašą, rengiant šios paskirties statinių projektus jie privalo būti prieinami asmenims, turintiems negalią, tačiau STR įpareigoja tik renovuojamus ar naujai statomus objektus projektuoti taip, kad jie būtų prieinami asmenims su negalia. Siūlytume įvertinti situaciją ir svarstyti dėl konkretaus sąvokos bei išimčių išaiškinimo.

2.    Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 2 straipsnis papildomas nauja 10 dalimi, apibrėžiant „tinkamo sąlygų pritaikymo“ sąvoką „Tinkamas sąlygų pritaikymas – aplinkybių pakeitimas ar kliūčių pašalinimas, kurio reikia siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves ir dėl kurio keičiantis aplinkybes ar šalinantis kliūtis subjektas nepatiria neproporcingos ar nepagrįstos naštos“. Kituose Įstatymo projekto straipsniuose (5 straipsnio 1 dalį papildančiame naujame 5 punkte; pakeistame 7 straipsnio 8 punkte; 9 straipsnį papildančioje naujoje 2 dalyje) siūloma jau šiek tiek kitokia formuluotė: „Tinkamai pritaikytų sąlygų“, „tinkamai pritaikytos sąlygos“, todėl, jei tai neprieštarauja lietuvių kalbos rašybos taisyklėms, siūlome likti prie Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijoje jau įtvirtintos apibrėžties ir Įstatymo projekto straipsniuose įtvirtinti formuluotes su sąvoka „tinkamo sąlygų pritaikymo“, pvz., „Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas yra laikomas šio straipsnio 5 ir 9 dalyse apibrėžta diskriminacija negalios pagrindu.“ ir kt.

3.    Įstatymo projekto 6 straipsnis papildomas nauja 4 dalimi, nurodant, kad švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos turi imtis priemonių, kad vaikams su negalia būtų tinkamai pritaikytos sąlygos, kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti vaiko su negalia ugdymosi poreikius ir galimybę dalyvauti ugdymo procese ir įgyvendinti teisę į švietimą laikantis įtraukties principo. Siūloma sąvoką „vaikams su negalia“ keisti į „
asmenys su negalia, įskaitant vaikus su negalia“, o formuluotę „vaiko su negalia“ į „asmens su negalia, įskaitant ir vaikus su negalia“ atsižvelgiant į tai, kad mokymasis aktualus ir profesinėse, ir aukštosiose mokyklose. Vartojama formuluotė „vaikai su negalia“ neapima šiose švietimo institucijose dalyvaujančių asmenų su negalia, kuriems jau gali būti suėjęs pilnametystės amžius.  

4.    Įstatymo projekto 8 straipsnio papildymą nauja 3 dalimi siūlome papildyti žodžiu „Gaminių“ ir išdėstyti taip: „3. Gaminių ir prekių pardavėjai, gamintojai ar paslaugų teikėjai privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų tinkamai pritaikytos sąlygos gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas ir už juos atsiskaityti.“, nes formuotės pabaigoje nurodomi ir gaminiai, ir prekės. Manytumėme, kad gaminius ir prekes galėtumėme atskirti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymu (toliau – Įstatymas), kuriame prieinamumo reikalavimai taikomi Įstatymu nustatytiems gaminiams.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 5 punkte „Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta“ nenumatoma konkrečių galimų neigiamų pasekmių. Vis dėlto pažymėtina, kad įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas įmonėms, įstaigoms ir institucijoms gali kilti tam tikrų pasekmių, tokių kaip papildoma administracinė našta, papildomi kaštai, atsiradusi būtinybė keisti teisės aktus.

Pažymime, kad Lietuvos paraplegikų asociacija, susipažinusi su Įstatymo projektu, taip pat pateikė pastabas ir siūlymus Įstatymo projektui.

PRIDEDAMA. Lietuvos paraplegikų asociacijos 2025-01-20 raštas Nr. 25-2 „Dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekto“, 2 lapai.

 

Direktorė                                                                                                           Eglė Čaplikienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neringa Šaveiko, tel.+370 638 08941, el. p. neringa.saveiko@anta.lt       
Ažuolas Kuprys, tel. +370 659 28898, el. p. azuolas.kuprys@anta.lt