PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1185(2)
2023-05-05
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
|
|
|
|
Argumentai: Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės yra įpareigotos iki 2030 m. pasiekti tam tikrą pažangiųjų biodegalų sunaudojimo kiekį. Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir perdirbimo liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų gaminami biodegalai. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva) nurodoma, kad pažangieji biodegalai yra iš tokių pradinių žaliavų, kaip dumblių, šiaudų, nerūšiuotų komunalinių atliekų, riešutų kevalų, gyvulių mėšlo ir nuotekų šlamo, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų, cukranendrių išspaudų, miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų ir kt., pagaminti biodegalai.[1] Šiuo metu, Lietuvoje, pažangieji biodegalai nėra gaminami, bet Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija yra parengusi „Skystųjų pažangiųjų biodegalų gamybos pajėgumų sukūrimui“ ES paramos paketą, siekiantį 8,7 mln. eurų. Lietuvos Respublikos Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, turi sudaryti ne mažiau kaip 15%. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį: - nuo 2022 m. ne mažiau kaip 0.2% turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, - nuo 2030 m. ne mažiau kaip 3.5% turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant skatinti biodegalų ir pažangiųjų biodegalų, taip pat nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, jų energinė vertė gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energine verte, todėl minimalus faktinis pažangiųjų degalų kiekis 2030 m. numatomas ne 3.5%, bet 1.75%. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) apskaitos vienetų sistema, administruojama „Baltpool“, kaupia kiekvienos degalų partijos pristatymo duomenis kartu su juose patiektu pažangiųjų biodegalų kiekiu, todėl jau dabar egzistuoja duomenys, kokie pažangieji biodegalai tiekiami Lietuvos rinkai. Preliminariais „Baltpool“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje panaudoti pažangieji biodegalai iš „Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų“ sudarė 43%, iš „Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus komunalines atliekas) biomasės dalies“ sudarė 32%, iš „Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų ir tuščių alyvpalmių vaisių kekių” – 25%. Kadangi pažangieji biodegalai yra pagaminti iš biomasės atliekoms ir perdirbimo liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, jie beveik nesukuria papildomų CO2 emisijų, tačiau pilnai pakeičia iškastinį kurą, tad jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis galimas prilyginti nuliui. Kaip teigiama 2019 m. OECD „Taxing Energy Use 2019: Using Taxes for Climate Action“ [2], iš tvarių šaltinių gauta biomasė gali būti neutrali CO2 kiekiui per visą gyvavimo ciklą, nes prieš šias žaliavas sudeginant jos iš atmosferos sugerdavo panašų kiekį CO2. Todėl CO2 dedamosios mokesčio taikymas tokiems degalams prieštarautų elementariai logikai. Pastebėtina, kad reikalavimai patiekti pažangiųjų biodegalų kiekį ES valstybėse yra panašūs, tačiau jų pasiūla yra ribota. Tikėtina, kad pažangieji biodegalai pirmiausia bus eksportuojami į tas valstybes, kurios galės pasiūlyti didžiausią kainą. Siekiant pritraukti reikiamą pažangiųjų biodegalų kiekį į Lietuvą ir taip pat skatinti vietinę gamybą, siūloma lengvata leistų už juos pasiūlyti konkurencingesnę kainą. Suomija, pavyzdžiui, remiantis EBPO „Reform Options for Lithuanian Climate Neutrality by 2050“ ataskaita, pažangiesiems biodegalams netaiko anglies dvideginio mokesčio.[3] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma skatinti pažangiųjų degalų sunaudojimą, atleidžiant pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios.
|
|
1 |
3 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį: „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 3 straipsnį 81 dalimi: „81. Anglies dioksido dedamoji (toliau – CO2 dedamoji) – eurais išreiškiama akcizų tarifo dalis, taikoma akcizais apmokestinamam energiniam produktui.“ 2. Papildyti 3 straipsnį 39 dalimi: „Šiame įstatyme vartojamos sąvokos: „pažangieji biodegalai“, „biodegalai“, „degalų ir biodegalų mišinys“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.““ |
|
2 |
12 |
2, 3 |
|
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 43 straipsnį 11, 12, „11. CO2 dedamoji netaikoma energiniams produktams, kurie naudojami kaip šildymui skirtas kuras arba kaip variklių degalai stacionarioje įrangoje ar įrangoje, kuri naudojama statyboje, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) energinius produktus naudoja daug energijos suvartojantis juridinis asmuo; 2) energiniai produktai naudojami įrenginiuose arba jų dalyse, kurie naudojami vykdant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklą. 12. Šiame straipsnyje daug energijos suvartojančiu juridiniu asmeniu laikomas juridinis asmuo, kuris atitinka vieną iš šių sąlygų: 1) energinių produktų ir elektros energijos, naudojamų šio straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, pirkimo kaina ar gamybos savikaina (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) sudaro ne mažiau kaip 3 procentus gamybos vertės (kuri apskaičiuojama prie pajamų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), įskaitant bet kokias subsidijas ar dotacijas, turinčias įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, kaip jos apibrėžtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, pridėjus pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir įsigytų prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pokyčių sumą, atėmus prekių ir (ar) paslaugų, skirtų perparduoti, pirkimo sumą (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą)) per kalendorinius metus; 2) mokėtina akcizų suma už energinius produktus ir elektros energiją, naudojamus šio straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento skirtumo tarp visų pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų, įskaitant eksportą, sumų (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) ir pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pirkimų, įskaitant importą, sumų (išskyrus atskaitomą pridėtinės vertės mokesčio sumą) per kalendorinius metus. 13. CO2 dedamoji netaikoma: 1) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus; 2) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus; 3) neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms. 14. CO2 dedamoji netaikoma pažangiesiems biodegalams, įskaitant ir tuos atvejus, kai pažangieji biodegalai naudojami degalų ir biodegalų mišiniuose.““ 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 11, 12,
|
Teikia
Seimo narys Kasparas Adomaitis