LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 449
STENOGRAMA
2020 m. spalio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, 10 val. 30 sek., pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 15 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. spalio 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Frakcijos vardu siūlau išbraukti 1-9 klausimą – Muitinės įstatymo pataisą, keičiančią muitinės vadovų skyrimo tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau. Turime nuspręsti dėl Muitinės įstatymo projekto. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad J. Razmos pasiūlymui būtų pritarta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 42, prieš – 28, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
V. Bakas dėl darbotvarkės? Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau paprašyti Seimo įtraukti Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4816. Dėl jo ilgai nebuvo pateikta Vyriausybės išvada. Čia yra dėl pareigūnų, dirbančių esant pandemijos sąlygoms, priemokos. Pasirašė daugybė Seimo narių. Prašyčiau įtraukti.
PIRMININKAS. Nėra pagrindinio komiteto išvados, tai negalime įtraukti. Yra tik Vyriausybės išvada. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 25. Darbotvarkė patvirtinta.
10.04 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 10, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 10, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4944. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pastabų nėra. Pranešėjo nekviesime. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 ir 4 straipsnių taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4944) yra priimtas. (Gongas)
10.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4847(2) priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai užsirašė. Motyvai už – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra labai svarbus, kad vienodai būtų teikiamos paslaugos visose savivaldybėse. Įsteigus seniūnijas privalomai, tos paslaugos tikrai būtų arčiau gyventojų ir atlieptų jų lūkesčius, nes dabar pagal įstatymą yra privalomos seniūnaitijos, tai seniūnijas įsteigus atkurtume vienodas sąlygas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš nemanau, kad privalomas seniūnijų steigimas yra kokia nors panacėja. Kai kurios savivaldybės funkcionuoja be privalomai įsteigtų seniūnijų. Aš pamenu, kai buvau Klaipėdos meras, mes Klaipėdoje padarėme analizę, tokią galimybių studiją, ar seniūnijų įkūrimas išspręstų ką nors, ar ne. Tai mes tiesiog nutarėme kai kurių įstaigų, kurios aktualios žmonėms ir aptarnaujant žmones, teikiant paslaugas, kurti filialus. Tai yra įstaigos viduje padaryti įstaigos filialą ar padalinį viename ar kitame miesto mikrorajone, kad žmonėms būtų lengviau gauti paslaugas. Pačių seniūnijų kūrimas jau tampa biurokratinio mechanizmo sukūrimas, gana brangiai kainuojantis, todėl, mano manymu, seniūnijų kūrimas neišsprendžia klausimų. Klausimus galima išspręsti kitu būdu.
Galų gale kitas aspektas. Kai centrinė valdžia nurodinėja savivaldai, kuri yra savivalda, kaip jie save turi valdyti, tai, atleiskite, tos savivaldos savarankiškumą mes iš esmės mažiname.
Kitas dalykas, jeigu žiūrėtume į Europos vietos savivaldos chartiją, taigi mes nesprendžiame esminių dalykų, kai turi būti įteisinta antro lygmens savivalda. Seniūnijų mes nepadarome antrojo lygmens savivalda. Seniūnijos ir toliau neturi biudžeto, neturi renkamų institucijų, tokių kaip seniūnijos taryba, todėl mes čia nieko iš esmės tuo įstatymu neišsprendžiame ir aš siūlau nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Yra galiojantis įstatymas, kuris įpareigoja savivaldybes steigti seniūnaitijas, ir šiuo atveju niekas neįžiūrėjo, kad tai yra prieštaravimas seniūnijų savarankiškumui. Jeigu mes kalbame būtent apie žemiausią savivaldybės lygmenį – seniūnijas, tai čia ne kartą Seimo salėje, ne vienoje kadencijoje buvo siūlymų įvesti privalomus seniūnų rinkimus, vienaip ar kitaip įteisinti tą žemiausią savivaldybės lygmenį, kurio žmonės ir nori, kad būtų. Jeigu mes nesurenkame politinės daugumos, kuri leistų pakeisti Konstituciją, tai vis dėlto gal čia yra pirmas žingsnis link įtvirtinimo žemiausio savivaldos lygmens, kuris, pakartosiu, yra labai reikalinga žmonėms.
Savivalda – ne vien tik administracinis vienetas. Savivalda vis dėlto susijusi ir su pilietine išraiška. Tose savivaldybėse, kur seniūnijos yra efektyvios, būtent ten ir yra daug didesnė tikimybė, kad bus gaunama geresnė paslauga. Ir jeigu seniūnijos energija panaudojama su bendruomenės energija, iš to išlošia tiktai gyventojai. Man atrodo, padarykime tą pirmą žingsnį link subalansuotos seniūnijos savivaldos, kuri būtų labiausiai priartinta prie žmonių poreikių.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai daug šnekame apie savivaldos teises, savivaldos savarankiškumą ir šiuo įstatymu viską braukiame, nes mes iš viršaus nuleidžiame, ką savivalda turi padaryti. Ar yra kokie nors tyrimai, kurie įrodė, kad seniūnijų buvimas padaro geresnį paslaugų prieinamumą? Na, nėra tokių tyrimų. Kiekvienas mes čia galime sugalvoti, ką norime, gindami savo nuostatas.
Aš manau, ne biurokratinius aparatus reikia steigti, o būtent kad savivaldybė panaudotų lėšas paslaugoms, jų prieinamumui gyventojams. Leiskite patiems piliečiams tą nuspręsti. Jeigu tuose miestuose, kuriuose nėra seniūnijų, patys piliečiai to nereikalauja, tai kodėl mes iš Vilniaus turime nuspręsti, kad vienas ar kitas miestas, kuris gyvena be seniūnijų, po šio įstatymo priėmimo turi įsteigti seniūnijas?
Tai yra mūsų dviveidiškumas: visą laiką kalbame apie savivaldybių savarankiškumą, bet vienu šiuo sprendimu nubraukiame visas tas kalbas. Tai nebūkite dviveidžiai – nekalbėkite apie savivaldos savarankiškumą.
PIRMININKAS. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tyrimai yra, kolega, ir ne vieną kartą atlikti. Tyrimai rodo, kad kuo arčiau žmonių valdžia, tuo žmonių pasitikėjimas valdžia yra didesnis, tuo didesnis pilietiškumas, tuo aktyviau žmonės įsitraukia į bendruomenių veiklą. Daugelis mūsų partijų yra įrašiusios į savo rinkimų programą, ar jau bent buvo įrašiusios, tiesioginius seniūnų rinkimus. Jūs man pasakykite, kaip rinksime tiesiogiai seniūnus, jeigu nebus seniūnijų?
Taigi, kolegos, prašau palaikyti mažą žingsnelį į priekį įteisinant kuo didesnį bendruomenių, piliečių dalyvavimą vietos savivaldoje, nes dabar daugelis piliečių negali, neturi kaip prieiti ir dalyvauti vietos savivaldoje. Seniūnijos yra arčiau žmonių ir ten, kur veikia aktyvios seniūnijos, kur aktyvūs seniūnai, ten matyti visai kitoks piliečių įsitraukimas į vietos gyvenimą, ten atsiranda ir naujų bendruomeninių veiklų, atsiranda naujų užimtumo galimybių. Todėl prašau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar vienas niekinis įstatymas ir labai prašyčiau išklausyti argumentus.
Pirmas argumentas. Savivaldybių asociacija griežtai pasisakė prieš šitą įstatymą. Savivaldybių asociacija ir savivaldybės nenori, mes, Seimas, norime jas priversti įsteigti seniūnijas. Penkios savivaldybės jau yra atsisakiusios seniūnijų. Penkios! Mes dabar priversime tas savivaldybes vėl steigti seniūnijas. Trečias argumentas. Kai kurios savivaldybės yra tokios pat kaip seniūnijos. Neringa. Tai dabar Neringa dar seniūniją turės turėti? Visaginas atsisakė, tai Visaginas vėl turės steigti seniūniją? Birštonas. Na, absurdas.
Kolegos, vėl visokiais draudimais ir prievarta – Savivaldybių asociacija nenori, mes sakome, kad reikia. Ketvirtas argumentas. Tai yra pinigų švaistymas, akivaizdžiausias pinigų švaistymas. Penktas argumentas. Įstatymas yra niekinis, paskaitykite jį, čia aiškiai pasakyta, kad gali būti biudžetinė įstaiga, gali būti savivaldybės padalinys. O kas dabar trukdo toms savivaldybėms? Visos savivaldybės gali turėti seniūnijas, jeigu nori. Kai kurios nenori, tai sakome – privalo būti, nes, matote, kažkas sako, kad tai priartins valdžią prie žmonių. Nepriartins. Yra ir kitų būdų, kaip galima artinti. Čia kai kas sako, kad bendruomenės priartėjo.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bendruomenės ir valdžia yra skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolega Kęstutis čia tokiu užaukštintu balsu labai kritikavo projektą. Aš vis dėlto siūlyčiau ramiau pasižiūrėti, nes, man atrodo, ir savivaldoje mes turime siekti vientiso teisinio vaizdo. Dabar turime rašyti išlygas, kai seniūnija yra – tai taip, kai seniūnijos nėra – tai kitaip, na ir kaip mūsų tas teisinis reguliavimas savivaldoje atrodo.
Buvo tam tikras laikotarpis iki šio momento, kai pati savivalda galėjo pasakyti, ar reikia jiems seniūnijų, ar ne. Jeigu 55 savivaldybės pasakė, kad reikia, o tik penkios – ne, man atrodo, savivaldybių referendumas, na, neformalus referendumas, čia davė aiškų atsakymą.
Man atrodo, mes tikrai galime dabar tai įforminti kaip vieningą sprendimą. Mes tikrai savivaldos labai čia nesuvaržome, nepasakome, nei kiek gyventojų turi būti seniūnijoje, nei dar kokių nors reikalavimų nesusakome, kaip tos seniūnijos turi būti steigiamos, savivaldai pakanka erdvės ar stambesnes, ar smulkesnes seniūnijas steigti.
Aš manau, kai natūraliai įkuriamos seniūnijos, kur yra bendruomenės, kur yra tam tikroms skirtingomis aplinkybėmis gyvenantys žmonės, kad ir didžiuosiuose miestuose, tai yra naudinga bendruomenėms stiprėti, tiems vietos klausimams spręsti, nes tikrai žmonėms dėl tų vietos reikalų pas seniūną ateiti ir juos išjudinti yra paprasčiau negu patekti dideliame mieste pas merą. Aš kviesčiau labiau pritarti tam projektui ir pasiekti vientisą teisinį reguliavimą savivaldoje.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – J. Sabatauskas. J. Sabatausko nėra.
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4847 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 69, prieš – 15, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4847) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834. Priėmimas. Kviečiame G. Burokienę į tribūną. Priimsime pastraipsniui. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Pirmasis Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas. Prašau pristatyti naujus straipsnius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tiek paties įstatymo vieno punkto įvedimas, tiek kiti susiję su didesnių teisių ir galių suteikimu opozicijai savivaldoje.
Pasiūlymo esmė bus tokia, kad iš tikrųjų teikiant ataskaitas, kai savivaldybės finansuoja tas ataskaitas – mero, valdančiosios daugumos atstovo, būtų ataskaita ir opozicijos lyderio. Todėl kartu įstatyme įvedu ir opozicijos lyderio sąvoką, kurią pristatysiu svarstant kitus straipsnius. Iš tikrųjų manau, kad jis turėtų būti įteisinamas tokiu pat būdu, kaip ir Kontrolės komiteto, pasirašant daugumai asmenų, kurie save paskelbia opozicija.
Atsiradus opozicijos lyderiui, savaime suprantama, opozicija būtų aktyvesnė. Ji ne tik galbūt oponuotų, bet galėtų teikti savo pasiūlymus. Taip ataskaitoje, kuri kasmet išeina su gražiais paveiksliukais, su įvairiais gerais mero darbais, būtų ir opozicijos ataskaita, galbūt šiek tiek kritikos, kur opozicija pasakytų, ką ji siūlė, kodėl jos siūlymai nėra įgyvendinti. Siūlau tam pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes savivaldybės tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą ir pagal įstatymo 4 straipsnio 5 punktą savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Taigi opozicijos lyderio kaip tam tikrą priežiūrą vykdančio subjekto statuso įtvirtinimas savivaldybės taryboje netikslingas.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius, kad pataisa būtų svarstoma? Balsuojame.
Yra 36 palaikantys. Pasiūlymas svarstomas. Motyvai. A. Kupčinskas – motyvai už dėl pasiūlymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kolegos, aš noriu pritarti šiam siūlymui, nes opozicijos lyderis irgi turėtų turėti tam tikrus instrumentus ir galimybes. Dabar meras gali leisti ataskaitas platinti visoje savivaldybės teritorijoje už savivaldybės lėšas, tačiau tose ataskaitose, aišku, vien tik gražūs paveiksliukai, grafikai, o kas blogo, kodėl nepriimti pasiūlymai iš opozicijos, nėra atspindima. Bent dalis lėšų tikrai galėtų būti skiriama ir opozicijos lyderio veiklai nušviesti, ir ne tik tarybos posėdžių metu, bet ir visai visuomenei. Todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Pritariantys E. Pupinio pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 38, prieš – 19, susilaikė 29 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Taigi neatsiranda naujas straipsnis. Toliau einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jis susijęs su prieš tai buvusiu.
PIRMININKAS. Atsiimate, nes jis yra susijęs su pirmu pasiūlymu. Tada pasiūlymų nėra ir pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame 5 straipsniui. Dėl 6 straipsnio yra Seimo nario R. Juškos pasiūlymas. Prašau pristatyti. (Balsai salėje) Autorius turi pristatyti. Nėra autoriaus, tada gal komiteto pirmininkė G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo narys siūlo, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir nariai turėtų teisę susipažinti su visa analizuojama viešųjų pirkimų informacija, ir komitetas tam pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, kuriam komitetas pritaria? Pritariame bendru sutarimu. Tada kitas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Taip pat antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKAS. Pritaria. Su tokiais pritarimais galime bendru sutarimu pritarti visam 6 straipsniui? Pritariame. Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento trečiasis pasiūlymas. Prašau komentaro.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 7 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento ketvirtasis pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 10 straipsniui. Dėl 11 straipsnio taip pat yra Teisės departamento ir G. Burokienės pasiūlymai. Analogiški, taip?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Kadangi prieš tai buvo priimtas įstatymas, kur seniūnijos yra privalomos, tai siūloma išbraukti nuostatą, kad kai seniūnijos neįteisintos, kiek turėtų būti tarybos nario padėjėjų. Komitetas pritarė Teisės departamento išvadoms ir mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Siūlau bendru sutarimu pritarti antrajam Seimo narės pasiūlymui, kuris atitinka Teisės departamento pasiūlymą. Tada pritariame ir visam 11 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir dėl 20 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 21 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Daugiau ne prieš, bet turiu tam tikrų abejonių. Iš tikrųjų šitame įstatyme daugiau reglamentuota, kas yra nepriekaištinga savivaldos tarybos nario reputacija, ir aiškiau reglamentuotas santykis tarp opozicijos ir valdančiųjų, aiškiau yra reglamentuota galimybė gyventojams dalyvauti apklausoje ir konsultuotis.
Šitame įstatymo projekte yra daugiau orientuojama į administracines galias. Iniciatyva, kurią piliečiai arba gyventojai turi priimti arba svarstyti, faktiškai išeina tik iš savivaldos administracijos pusės. Kiek jie patys gali inicijuoti klausimus, kurie yra svarbūs savivaldai ir jiems, tos teisės iš tikrųjų yra, bet faktiškai jos apribotos. Viena tiktai yra įtvirtinta, kad jie gali organizuoti apklausas, viskas gerai, bet kyla klausimų dėl pačios apklausos, kurią jie gali organizuoti, nes įstatyme yra numatyta, kad meras gali teikti apklausai klausimus ir kartu ta pati savivaldos taryba gali vienaip ar kitaip ignoruoti apklausos rezultatus. Atkreipiu dėmesį, ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo tai, kad savivaldybė skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas, tai šitos nuostatos jau nebelieka. Liko tik labai apibrėžta galimybė gyventojams dalyvauti savivaldos priimtiems sprendimams… bet užkertama tam tikra galimybė jiems patiems inicijuoti savo veikimo formas.
PIRMININKAS. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį, kad į įstatymo projektą yra įtrauktas vietos gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldos reikalus visu atskiru skirsniu, straipsniu, kur skiriama labai daug vietos gyventojų iniciatyvoms pasireikšti. Būtent gyventojų savivalda artėtų prie gyventojų ir būtų atsiklausta gyventojų nuomonės ne formaliai, o tiesiogiai gyventojų, kad gyventojai galėtų patys ne tik inicijuoti apklausas, bet ir gauti atsakymus, kodėl tai apklausai nepritaria savivalda arba į vieną ar kitą klausimą. Jau privalomai savivalda turi parašyti.
Ir tai, ką kolega prieš tai kalbėjo, nėra visiška tiesa – labai daug paliekama iniciatyvos bendradarbiaujant piliečių visuomenei, piliečių bendruomenei kartu su savivalda spręsti įvairius klausimus. Anksčiau buvo labai formaliai paliekama galimybė tiesiog paskelbti internetiniame puslapyje apie pakeitimus ar kažin kokias statybas, ar rūpimus klausimus bendruomenėms, o dabar, kurie susiję su gyventojais, turi eiti ir diskutuoti jau tiesiogiai su gyventojų bendrijomis, bendruomenėmis. Manau, kad tai yra tikrai didelis žingsnis į priekį ir siūlau šitą įstatymo projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gaila, kad nepriimta pataisa, įtvirtinanti tam tikras galimybes opozicijai kalbėti apie savo darbus, apie nuveiktus darbus, galbūt ir nenuveiktus darbus. Taip pat galbūt būtų savivaldybėse daugiau demokratijos, nes kai kada yra per daug tam tikro antagonizmo, kritikos. Kad būtų galimybė, kad pasisakyme, ataskaitose arba kartu lygiagrečiai ataskaitoje atsispindėtų ir opozicijos veikla, tikrai būtų sveikas dalykas. Bet kadangi turbūt gyvenimas tuo nesibaigia, subręsime, kaip subrendome kažkada Seime, kad atsirastų opozicijos lyderiai, kad opozicijos lyderiai taip pat turėtų tam tikras savo teises, iš tikrųjų subręsime iki to, matysime ir savivaldoje, kad teisės bus vienodai paskirstytos tiek valdantiesiems, tiek opozicijai, ir galimybė pasisakyti už tas savivaldybės lėšas, kurias išleidžiame šiuo metu tik panegirikai ir tam, kad valdančioji dauguma pasigirtų, kaip jie daug ką padarė, nebūtų tik vienasmenis įrankis daugumai, bet būtų galimybė ir opozicijai pasisakyti. Bet čia ateities klausimas, manau, vis tiek prie to sugrįšime. Siūlau vis tiek pritarti šioms įstatymo pataisoms, nes panašias pataisas į parlamentą atnešė ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai. Siūlau pritarti ir palengvinti darbą ateityje, nes daugelis pataisų jau bus priimta.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-2834 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2834) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4065(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4065(3) priėmimas. Kviečiu V. Bukauską į tribūną. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Nepritarė vien dėl to, kad siūloma palikti siūlomą nuostatą, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis pagal Vyriausybės nustatytus tarifus būtų taikoma… Kad Vyriausybė nustatytų tarifus dėl apmokėjimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis. Yra Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Prašom pristatyti.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Povilai Urbšy, pristatykite.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymo esmė yra tokia, kad jeigu gyventojas kreipiasi raštu – jam raštu atsakoma, jei elektroniniu būdu – jam elektroniniu būdu atsakoma. Nepaliekama galimybė pačiai žinybai interpretuoti, kaip ji turi atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, turbūt bendru sutarimu galime pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? Pritariame. Komitetas siūlo pritarti.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu visam pasiūlymui? Pritariame. Ir tada visam 2 straipsniui taip pat galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Motyvai. Dar vienas, antrasis, Teisės departamento pasiūlymas, į jį atsižvelgta. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4065) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 4, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536. Priėmimas. A. Stančiką kviečiame į tribūną. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu? Priimta. Ir dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, kolegos, Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą komitetas pateikė pasiūlymą papildyti 4 straipsniu keičiamą 9 straipsnį nauja 4 dalimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 4 straipsniui. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjui. Dėl 6 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: vienbalsiai 73 pasisakė už tai, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3536) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4506. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų. Į tribūną kviečiu G. Burokienę. Atsiprašau, K. Bacvinką. Prašau. K. Bacvinka, Aplinkos apsaugos komitetas.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
K. BACVINKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio. Komiteto siūlymas yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento.
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip pat komiteto išvada – pritarti. Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pritarimais galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto išvada – nepritarti, nes sąvokos yra suvienodintos kituose straipsniuose. Taigi čia viskas suderinta.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio.
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Tada galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjui.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4506) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, pakvieskite kolegas grįžti į vietas, nes tuoj pritrūksime kvorumo. Vyksta priėmimas. (Balsai salėje)
10.39 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 5, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 32, 36, 391 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Branduolinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5130. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Pranešėjo V. Poderio į tribūną nekviečiame. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniams galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Gerbiami kolegos, trūksta vieno balso. Ponia Raminta Popoviene, gal galėtume pakviesti iš užkulisių jus į čia? Į posėdžių salę. (Balsai salėje) Ateina. P. Čimbaras taip pat telefonu kalba užkulisiuose. Pakvieskime kolegas į salę. Reikia dirbti. (Balsai salėje) Pabandome dar kartą. Jokių prieštaravimų dėl šio projekto nėra. Balsuojame dėl Branduolinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Ačiū.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79. Balsavo 78 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5130) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Muitinės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas – pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, išsamiai kalbėjau projekto svarstymo metu. Akivaizdu, kad tai yra proginis įstatymo projektas, skirtas tam, kad štai kitokia tvarka pagaliau būtų surastas Muitinės departamento direktorius. Dvejus su viršum metų nebuvo ieškoma. Tik primenu, kad buvęs Muitinės departamento direktorius kažkaip keistai pats pasiprašė atleidžiamas 2018 metų liepos pabaigoje iš pareigų, nes dieną prieš tai turėjo drąsos pasakyti, kad importuojamų skiestų, nešvarių rusiškų trąšų importuotojai turi sumokėti į valstybės biudžetą 8 mln. eurų, o kitą dieną pasiprašė atleidžiamas iš darbo.
Ir štai valdantieji, nieko nedarę pagal galiojančius įstatymus, pagal numatytas procedūras, kad atsirastų svarbioje valstybės institucijoje – Muitinės departamente – nuolatinis vadovas, prieš pat rinkimus, jau po pirmojo turo, kaip matome, inicijuoja įstatymą, kurį šiandien siūlo priimti, numatant kitokią tvarką, tai yra be konkurso surandant Muitinės departamento direktorių. Akivaizdu, kad bus surastas toks Muitinės departamento direktorius, kuris yra naudingas šiai agrooligarchų valdžiai, ir primestas toks departamento direktorius naujai kadencijai, kurioje, ko gero, šitų agrooligarchų nebus. Aš siūlau žinoti, matyti šituos dalykus ir nesielgti taip ciniškai, kaip yra siūloma elgtis. Aš siūlau nebalsuoti už šitą įstatymo projektą, o pats, pasipiktinęs jūsų veiksmais, net ir nedalyvausiu balsavime.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip kolega Eugenijus ir paminėjo, Muitinės departamento vadovo istorija šioje kadencijoje yra labai mįslinga. Taip jau buvo, kad laikinai einantis vadovo pareigas žmogus paliudijo mano vadovaujamai darbo grupei, kuri tyrinėjo visokius nekokybiškų trąšų ir žemgrobystės reikalus. Tikrai labai greitai kažkodėl jis panoro nebeužimti laikinai tų pareigų po to liudijimo ir dar, kai netrukus buvo ir jo darbuotojų veiksmai… išrašant baudas už netinkamą tų trąšų įvežimą į Lietuvos teritoriją, būtent tokių, kurios neatitinka nustatytų reikalavimų.
Po to štai turime trejų metų laikotarpį, kai nėra Muitinės departamento, labai svarbios tarnybos, vadovo, ir keista, kad valdantieji, kurie, atrodo, norėtų kuo geriau surinkti pinigus, šitą struktūrą palieka tokioje situacijoje be aiškios vadovybės. Sunku paaiškinti, kodėl taip yra, bet dar labiau nepriimtina keisti vadovų skyrimo tvarką, taip lyg bandant pateisinti, kad gal dėl to nepaskyrė trejus metus, gal ta tvarka buvo ne visai tokia. O ta tvarka yra visai paprasta: konkursas ir finansų ministras patvirtina konkursą laimėjusį žmogų. Kažkodėl kitose struktūrose ta tvarka tinka, o čia buvo mat kažkokių neišsprendžiamų problemų.
Tikrai siūlau nekeisti tvarkos, siūlau palikti, kaip yra, ir naujoji Vyriausybė, aš manau, naujas finansų ministras, tikrai muitinės vadovą labai greitai paskirs.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai buvo laikai, kai šiame Seime įstatymai buvo priimami pagal kontrabandos karalių norus. Bet ir jie net nedrįso kvestionuoti muitinės vadovo skyrimo tvarkos ir pradėti nuleisti karteles, nes suprato, kad tai jau būtų per daug akivaizdu. Bet šitas Seimas, pasirodo, gali svarstyti tokį klausimą, kai valstybės šešėlis milžiniškas, kai tame šešėlyje daugiausia yra būtent kontrabandos sukauptos lėšos. Ne, dabar reikia nuleisti kartelę priimant muitinės vadovą. Tarsi susidaro įspūdis, kad iš anksto jau yra žmogus, tik prie šito žmogaus reikia priderinti įstatymą.
Jeigu mes norime taip baigti kadenciją, tokiu apsimestinio skaidrumo akordu, – pirmyn, bet jeigu mes norime išlikti ištikimi tiems žodžiams, kuriuos mes visada kalbame, kad mes esame už skaidrumą, mes esame už tai, kad iš šešėlio reikia ištraukti pinigus, kad vadovai visų pirma turi būti lojalūs valstybei, o ne konkrečioms grupuotėms, tai tada nepalaikykime šito siūlymo ir tiesiog nedalyvaukime farse, nebalsuokime.
PIRMININKAS. A. Matulas – motyvai prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties reikia pritarti štai visiems kalbėjusiems, kad ta praktika šitoje kadencijoje buvo visiškai netoleruotina. Pavyzdys. Nacionalinės sveikatos laboratorijos pavaduotojas mūsų frakcijoje prieš kurį laiką paliudijo, kad testų pirkimas, tris keturis kartus brangesnis, negu Krašto apsaugos ministerija pirko, yra neskaidrus, ir jis paliudijo, kad perspėjo ministeriją, kad tas pirkimas gali sulaukti teisėsaugos dėmesio, ir įvyko lygiai tas pats, kas su muitinės viršininku – kitą dieną jis buvo nušalintas nuo pavaduotojo pareigų.
Gerbiami kolegos, žinokime, kas vyksta. Tokių atvejų yra daugybė. Aš irgi raginu nedalyvauti balsavime. Kitaip pasipriešinti šitokiai savivalei mes kol kas negalime.
PIRMININKAS. G. Burokienė – motyvai už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį visų šnekėjusiųjų, kad visi valstybės pareigūnai turi savo skyrimo tvarką ir visi vienodai yra skiriami, tik vienam šitam buvo padaryta išimtis, o dabar tą išimtį norima suvienodinti. Aš matau, kad kuriamos ypatingos teorijos, neaišku dėl ko ir kam, gal jūs tiesiog žinote, dėl ko jos kuriamos, bet noriu dar kartą atkreipti dėmesį ir pabrėžti, kad visi valstybės pareigūnai yra skiriami pagal tą patį modelį, kurį dabar norima pritaikyti muitinės direktoriui. Kažkodėl iki šiol (kažkodėl iki šiol) jis turėjo būtent išskirtines sąlygas. Pagalvokime kodėl.
PIRMININKAS. Daugiau motyvų už nėra. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Balsavimas atidedamas.
Kitas darbotvarkės klausimas. Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Šioje Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo klausimas, susijęs su Lukiškių aikšte. Jo esmė yra ta, kad būtų perduota Lukiškių aikštė būtent Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Buvo nuspręsta pačių valstiečių, atseit neužteks balsų, todėl reikia pritarti ir išbraukti iš darbotvarkės. Bet pastebėkite muitinės vadovo paskyrimo tvarką, nors žinojo, kad gali pritrūkti balsų, – ne, čia vertybinis klausimas. Mes tai ir matome, kokios vertybės kai kuriuos esančius daugumoje sieja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-10 klausimas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, diskusijos šiuo klausimu baigtos.
10.50 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4083. Priėmimas. Į tribūną kviečiu V. Rinkevičių. Priimame pastraipsniui.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Luktelėkite minutę.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Yra gauta…
PIRMININKAS. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas ir aš prašau dabar komiteto nuomonės dėl pirmojo pasiūlymo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl pirmojo pasiūlymo komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritariate. Gerai. Toliau kitas pasiūlymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Antras – pritarti iš dalies. Iš esmės pritarti, tik redakcija truputį pakeista.
PIRMININKAS. Pritariame iš dalies. Toliau Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas. Prašom autorę pristatyti. Autorės nėra. Pristatykite jūs.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti iš dalies. Siūlė autorė grupinio mokymosi formą kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ar pavienio mokymosi formą savarankiško, o ir ugdymosi šeimoje papildyti mokymo proceso organizavimo būdais. Iš esmės yra pritariama, bet tą būdą nustato ministras savo įsakymu, tai iš esmės yra pritarta, tik kita forma.
PIRMININKAS. Autorės nėra, bet komiteto pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pritarimui iš dalies? Pritariame. Ir visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Toliau iš Teisės departamento pastabos gimsta 2 straipsnis.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas tam pritarė ir senasis 2 straipsnis virsta 3 straipsniu, jam taip pat bendru sutarimu galime pritarti, ir 2, ir 3 straipsniams. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Yra motyvai dėl viso. R. Petrauskienė. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už žodį. Skirtingai nei mieste, važiuojant priemiestyje iki šiol nebuvo numatytos transporto lengvatos 10–19 metų moksleiviams. Moksleiviai priemiestyje labai dažnai, taip pat ir Klaipėdos rajone, dėl neišvystyto mokyklų tinklo kaimuose važiuoja į miesto mokyklas ir turi mokėti visą kainą. Priėmus šį įstatymą, sumažėtų rytinės automobilių spūstys, pašvarėtų oras ir finansinė našta tėvams taip pat būtų lengvesnė. Todėl aš visus labai prašau ir agituoju priimti, balsuoti už šį įstatymą, nes tikrai pagerintų sąlygas priemiestyje gyvenantiems moksleiviams ir jų tėvams pasiekti mokyklas.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, pratęsdamas R. Petrauskienės mintis, aš noriu pasakyti, kad kamščiai susidaro dėl to, kad tėvai neturi galimybės įsodinti vaikus į viešąjį transportą, nes dažnai dėl visos kainos jiems nėra užtikrinamas transportas, nes savivaldybės neorganizuoja šio transporto judėjimo. Jeigu norime, kad mūsų pinigai eitų ne į asfaltą, o į sumanius sprendimus, į viešąjį transportą, balsuokime už šį projektą. Taip pat balsuokime ir už protingus Klaipėdos rajono politikus, tokius kaip R. Petrauskienė, kuri pasiūlo konkrečius kaip šis sprendimus regiono problemoms spręsti. Kitu atveju tikrai turėsime Seimą pilną klounų, dėl ko rinksimės spalio 25 dieną Klaipėdos rajone. Labai sveikinu gerbiamą Rasą ir tikrai pritariu šiam projektui dėl to, kad pritarta ir kelto lengvatų projektui išplečiant lengvatas vaikams keliantis Smiltynės perkėla. Kviečiu pritarti už.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame dėl Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4083 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86 Seimo nariai: balsavo už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4083) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4925(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4925(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gautas vienas pasiūlymas, todėl A. Papirtienė. Ne, kas? R. Šalaševičiūtė. Kviečiu į tribūną. Maloniai prašome.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, įvertinęs pasiūlymą, bendru sutarimu pritarė jam ir projektas yra pataisytas pagal Teisės departamento pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantama, kad galbūt reikia nustatyti, kas yra tos nacionalinio lygio profesinės sąjungos, nes kitaip yra neapibrėžtumas, su kuo kalbėtis ministerijoms, Vyriausybei. Bet man atrodo, kad šiuo atveju yra gerokai persistengta su tais formaliais reikalavimais. Tokie dalykai, kai nustatyta, kiek turi turėti etatinių darbuotojų profesinė sąjunga, penkis, atrodo, ar ten kad negali turėti nė cento įsiskolinimo „Sodrai“. Ką padarysi, jei kad ir didelės profesinės sąjungos kažkokiu metu finansinė situacija sudėtinga ir bus kažkoks nedidelis įsiskolinimas? Tai ką, ji jau nebe nacionalinė profesinė sąjunga? Man atrodo, kad būtų užtekę poros tokių bendresnių punktų dėl narių skaičiaus, dėl tam tikros veikimo teritorijos. Bet čia jau tiek surašėme tų reikalavimų, o juk kalbame apie nepriklausomas institucijas, kai neturėtų būti jos įstatomos į kažkokius rėmus. Todėl aš susilaikysiu dėl to minėto persistengimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad būtent svarstant šį projektą tiek Vyriausybėje, tiek po to Trišalėje, tai yra prieš tai Trišalėje taryboje, buvo diskutuojama ir buvo visiškai susitarta. Aš manau, kad iš tiesų mes turime pritarti Trišalės tarybos sprendimui, nes nei profsąjungos, nei darbdaviai, nei Vyriausybė neprieštaravo. Todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas. Motyvai prieš – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Pritariu J. Razmos išsakytai nuomonei, kad reikalingi reikalavimai nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijoje, juos ji turi atitikti, bet, manau, tie reikalavimai turi neprieštarauti Konstitucijai. Dar drįstu priminti, kad Konstitucijos 50 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai, veikia savarankiškai, jos gina darbuotojo profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Taip, yra Trišalės tarybos susitarimas, bet vėlgi tas Trišalės tarybos susitarimas neturi prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijoje aiškiai nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriamos ir veikia vadovaudamosi nepriklausomumo ir steigimosi laisvės principais.
Manytina, kad siūlomas įstatymo projektas, tai yra punktas, prieštarauja Konstitucijai, užkerta kelią profesinei sąjungai tinkamai ir teisėtai naudotis jai suteiktomis teisėmis, tai yra suponuoja tinkamą atstovavimą profesinės sąjungos nariams… bei tapti nacionaline profesine sąjunga. Manyčiau, taip pat turi būti suteikta galimybė ir sąlygos atstovauti profsąjungos nariams ir ginti jų teises ne tik vietiniu lygmeniu, bet ir nacionaliniu, ginti jų teises ir atstovauti jų interesams. O nustatydami teisinio reguliavimo apribojimus, tai yra kad profesinė sąjunga gali atitikti nacionalinio lygmens profesinę sąjungą, privalo turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, arba jungti ne mažiau kaip 15 % visų Lietuvos profesinių sąjungos narių, mes priimsime įstatymą galimai prieštaraujantį Konstitucijai, nes bus pažeisti profesinės sąjungos nepriklausomumo ir savarankiškumo, veiklos ir steigimo principai, kurie įtvirtinti Konstitucijoje. Todėl aš irgi susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai suprasčiau, jeigu pas mus būtų profsąjungų bumas, bet akivaizdžiai matome, kad žmonės vengia ir bijo stoti į profsąjungas. Mums kaip tik reikia skatinti profsąjungų plėtrą, o dabar mes dar priimame papildomus apribojimus, kad tų profsąjungų atsirastų mažiau ir kad tarp lygesnių profsąjungų atsirastų dar lygesnės, ir taip įtvirtintume tas vadinamąsias geltonąsias profsąjungas – administracijų sukurtus darinius.
Mes džiaugiamės, kad atvažiuoja investitoriai. Vienas iš argumentų, kodėl jie nori čia investuoti – pigi darbo jėga ir silpnos profsąjungos. Jeigu mes manome, kad tai yra mūsų patrauklumas mūsų žmonių teisių sąskaita, tai tas žmogus, kuris negalės savęs apginti tuose santykiuose, kurie dabar yra ypač trapūs socialine prasme, kai pandemija sukuria tą netikrumą, ir atsitraukiame nuo to noro vesti dialogą su oriais žmonėmis, tai čia irgi tas socialinis motyvas, apie kurį ne kartą kalbėjo T. Tomilinas. Štai jis dabar tyli, jam viskas gerai. Vadinasi, dialogas turi būti kontroliuojamas ir tame dialoge turi dalyvauti tie, kurie turi dalyvauti, o kuriems nėra vietos prie stalo, tai tegul jie net nesvajoja.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74, balsavo 72: už – 49, prieš – 4, susilaikė 19 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4925(2) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4932(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4932(2). Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Siūlau pritarti straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Neužsirašyta. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 72: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4932) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2446 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5235(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5235 svarstymas. Kviečiu A. Kubilienę Sveikatos reikalų komiteto išvadai paskelbti. L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5235 ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. A. Vinkus – motyvai už. Antanai Vinkau, jūsų motyvai už po svarstymo.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš praeitą kartą kalbėjau ir tebesilaikau tos pačios nuomonės, kad dėl šio klausimo mes galime taupyti laiką. Kaip pereitą kartą minėjo pristatęs viceministras, susidarė dviejų įstatyminių nuostatų neatitikimas. Šią klaidą reikia kuo skubiau ištaisyti. Viceministras pristatė vieną įstatymo nuostatą, kad nestacionariose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio, turizmo sezono laikotarpiu galima prekiauti tik tais pilstomais alkoholiniais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 %, o kita nuostata leidžia tokiais gėrimais prekiauti, kai jų koncentracija neviršija 22 %. Kurį variantą prie kurio derinti, neturėtų kilti abejonių, nes sprendimas sumažinti nestacionariose viešojo maitinimo vietose parduodamų alkoholinių gėrimų koncentraciją iki 15 % buvo priimtas Seimo narių visai neseniai ir tai buvo paskutinis Seimo narių apsisprendimas šiuo klausimu. Pasirengęs balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, negaliu raginti balsuoti už šį įstatymo projektą dėl keleto priežasčių. Viena iš jų… taip, nuostatas galbūt reikia suderinti, bet aš manau, kad skirtumas tarp 22 ir 15 laipsnių iš esmės yra nulinis skirtumas, nes nelabai sugalvoju tokių alkoholinių gėrimų, kurie papuola tarp 15 ir 22 laipsnių. Galbūt kas nors iš čia galėtų man padėti, bet man į galvą tokių visiškai nešauna.
Antras dalykas, kas yra svarbiausia, ką sakiau, sakau ir sakysiu nuolat, kai jūs siūlysite kosmetines priemones, keičiant alkoholio kontrolę, kad reikia pradėti nuo esminių nuostatų. Dalį esminių jūsų padarytų klaidų, liečiančių alkoholio kontrolę, mes atitaisėme – dėl prekybos paplūdimiuose, prekybos nestacionariose kavinėse, bet yra dar daug dalykų, ką dar reikia taisyti šioje srityje. Aš jau vieną kartą išvardinau ir pakartosiu jums dabar: kodėl žmonės nuo 20 metų negali įsigyti silpnų alkoholinių gėrimų, o ne nuo 18, kaip pagal Civilinį kodeksą visas teises ir pareigas įgyja nuo 18 metų? Kodėl prekyba iki 20 valandos, o ne iki, pavyzdžiui, 22 valandos arba 21 valandos? Galų gale, kodėl sekmadieniais tik iki 15 valandos, o ne pirmadieniais, kai yra darbo diena? Yra krūva neatsakytų klausimų, nuo kurių ir reikėtų pradėti tą alkoholio kontrolės sistemą daryti sisteminę ir nukreiptą į tuos žmones, kurie susiduria su realiausiomis problemomis, į tą sluoksnį, kurį vadina kaip kenčiančius nuo alkoholizmo, į prasigėrusius žmones.
Mes šnekame apie 10 % visuomenės problemą, tačiau priemones, kurias taikome, ir čia labai populiaru Seime taikyti, taikome į likusius 90 %. Aš negaliu pritarti tokioms nuostatoms ir manau, kad požiūris į alkoholio kontrolę turi būti sisteminis, o ne toks selektyvus ir fragmentuotas, koks vyksta šiuo metu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Jie skirtingi.
Balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
11.10 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 papildymo 61 ir 71 straipsniais ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5067, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3223 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5068 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5066. Pateikimas. Pranešėjas – A. Veryga. Ir du lydimieji – projektai Nr. XIIIP-5067 ir Nr. XIIIP-5068.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Šių pakeitimų tikslas yra labai paprastas. Dėl paties principo Seimas jau yra sutaręs, priėmęs sprendimus dėl galimybės skiepyti žmones vadinamosiomis sezoninėmis vakcinomis – gripo, erkinio encefalito. Dabar atsirado nauja problema, tai yra kovidinė infekcija, dėl galimybės skiepyti žmones vaistinėse. Šie pakeitimai, juos šiandien jums norėčiau pateikti ir prašyti jūsų palaikymo ir pritarimo, yra susiję tiktai su vienu dalyku, tai yra noru paankstinti jau Seimo priimtų įstatymų nuostatų įsigaliojimą. Maksimaliai anksti, kaip būtų galima sutarti. Mūsų siūlymas yra lapkričio 1 diena. Aišku, tą datą būtų galima neperžengiant proto ribų pakoreguoti, priklauso nuo to, kaip projektas, jeigu būtų pritarta, judėtų ar ne Seime.
Ir pasakysiu, kodėl norime tą paankstinimą padaryti. Tai nėra prievolė. Tą skiepijimą galėtų vykdyti tiktai pasirengusios vaistinės, bet kai Lietuvą pasieks COVID vakcina, mums reikės paskiepyti daug gyventojų ir tą padaryti maksimaliai greitai. Tai bus papildomas darbas jau prie tų darbų, kuriuos ir taip daro ir šeimos gydytojai, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ministerija yra tikrai daug jau darbo padariusi rengdama poįstatyminius aktus, universitetai, kiek turime informacijos, taip pat yra pasiruošę dėl perkvalifikavimo, papildomų mokymų. Tiesiog, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, vaistinės, kurios būtų pasirengusios, taip pat galėtų skiepyti pacientus ir COVID vakcina. Tai būtų dar vienas papildomas kanalas, jis leistų nukrauti šiek tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir sudarytų galimybę didesnei daliai ir greičiau pasiskiepyti nuo koronaviruso infekcijos.
Prašyčiau pritarti tokiam paankstinimui. Jeigu taip būtų, tada ministerija pasistengtų per maksimaliai trumpą terminą pagreitinti visus dar likusius neparengtus poįstatyminius aktus, kad atsirastų tokia galimybė. Prašyčiau palaikyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Tik norėčiau pasakyti, kad lapkričio 1 diena yra Visų Šventųjų diena. Tada tikrai posėdžio nerengsime.
Gerbiami kolegos, yra siūlymas pritarti po pateikimo. Yra dėl motyvų. Motyvai už – A. Matulas. Nėra. Motyvai prieš – P. Urbšys. Taip pat nėra. Kadangi buvo ir motyvų prieš, balsuojame.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 57, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Projektams pritarta po pateikimo. Siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Buvo pasiūlymas lapkričio 1 dieną, bet negalime. Svarstymas gali būti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
11.16 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 2, 3, 19, 20, 202, 22, 24, 26, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, svarstysime rezervinį 1 klausimą – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 203 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5107. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą paskelbs A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komiteto sprendimai ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymų dėl 4 straipsnio. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai yra parašoma, jog tam tikras reglamentavimas, kurį tvirtina teisingumo ministras, turi būti suderintas su Notarų rūmais, aš manau, kad teisingumo ministrui suvaržoma galimybė pačiam priimti galutinį sprendimą, nes žodis „suderinti“ reiškia, jeigu Notarų rūmai neparašo „suderinta“, teisingumo ministras bejėgis. Aš manau, kad užtektų parašyti, jog jis privalo derinti, taip sakant, pasiųstų, pažiūrėtų pastabas, bet sprendimą priimtų pats. Todėl aš vietoj žodžio „suderinti“, rašau „derinti“.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, norėčiau patikslinti, kad ne dėl 4, o dėl 5 straipsnio, o komiteto nuomonė yra nepritarti. Komiteto argumentai. Aukcionų organizavimas ir vykdymas būtų notarų teikiama neprivaloma paslauga ir kiekvienas notaras pats spręstų, ar teikti šitą paslaugą. Nėra būtina revizuoti vidinius aukcionų organizavimo ir vykdymo procesus, kurie, be kita ko, būtų organizuojami ir vykdomi Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Notarų rūmai turėtų teisę spręsti dėl aukcionų organizavimo procesų, o Teisingumo ministerija turėtų užtikrinti, kad aukcionų organizavimo ir vykdymo procesus, tvarką nustatančios taisyklės atitiktų teisės aktų reikalavimus.
PIRMININKAS. Motyvų dėl straipsnio nėra, tai balsuojame dėl… J. Razma neprašo balsuoti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, malonu, kad tęsiame darbą toliau. Dėl kitų straipsnių J. Razma taip pat yra pateikęs pasiūlymą, tačiau jie yra susiję. Aš norėčiau atsiklausti gerbiamo J. Razmos, tada mes nesvarstome ir kitų jūsų pasiūlymų, kuriems komitetas nepritaria? Galime tam pritarti? Pritariame, kadangi pranešėjas, tai yra pareiškėjas, iniciatorius su tuo sutinka. Dėl motyvų po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-5107(2).
11.19 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194(2) (svarstymas)
Lydimasis – Notariato įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5194(2). Vėlgi kviečiu gerbiamąjį pranešėją A. Nekrošių perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Komiteto sprendimai ir pasiūlymai – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu.
11.20 val.
Baudžiamojo kodekso 42, 67 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3250(2), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3251(2) (svarstymas)
Rezervinis 3-1 klausimas – Baudžiamojo kodekso 42, 67 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 724 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3250(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti vėl prašysiu A. Nekrošių. Ruošiasi Žmogaus teisių komitetas. Puiku, S. Jovaiša. Yra susiję du, galbūt kartu perskaitysite ir dėl Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, nes komitetas svarstė kartu, išvadą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Žinoma.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pirmoji išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: visi 10 – už, bendru sutarimu, kitaip tariant.
Antroji išvada – taip pat pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimas toks pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomu komitetu dėl šių dviejų įstatymų projektų buvo paskirtas Žmogaus teisių komitetas. Pranešėjas S. Jovaiša jau tribūnoje ir pristatys komiteto išvadą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė teikiamam įstatymo projektui, siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3172, kuriuo, kaip ir šiuo projektu, yra keičiami Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsniai.
Dėl kito, lydimojo, išvada yra taip pat iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3251 ir siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti jį kartu su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3174, kuriuo taip pat keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnis. Abi išvados patvirtintos bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados patvirtintos komitetuose bendru sutarimu. O Seimo nariai motyvus… Motyvų niekas neužsirašė sakyti. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo? Dėkoju. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo projektams Nr. XIIIP-3250(2) ir Nr. XIIIP-3251(2).
11.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3826(2) (svarstymas)
Rezervinis 4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3826(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo… S. Šedbaras yra. Prašysime pavaduotojo S. Šedbaro perskaityti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį projektą svarstė šių metų rugsėjo 30 dieną, įvertino Teisės departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat Vyriausybės išvados pastabas ir visų septynių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių sakyti motyvus taip pat niekas neužsirašė. Po svarstymo bendru sutarimu pritariame? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dirbame puikiai.
11.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus metropoliteno projekto“ projektas Nr. XIIIP-4688 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus metropoliteno projekto“ projektas Nr. XIIIP-4688. Kviečiu pranešėją J. Imbrasą. Kaip jūs žinote, tai yra 48 Seimo narių iniciatyva, kad būtų įtraukta į darbotvarkę. Įstatymo projektą pasirašė 32 Seimo nariai. Pateikimas.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Vilniaus metropoliteno projekto“. Galiu priminti, kad 2018 m. lapkričio 8 d. buvo čia, Seime, priimtas Lietuvos Respublikos metropoliteno įstatymas ir jo 3 straipsnio 2 dalyje yra lyg ir įpareigojimas, kurį aš perskaitysiu, kad sprendimą dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu įstatymo nustatyta tvarka priima Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Taigi, vadovaujantis šiuo įstatymu, pagrindinis argumentas ir yra, kad šiandien pristatome šį projektą. Papildomas argumentas, galėčiau įvardinti, kad mes pritartume Vilniaus gyventojų ir jiems atstovaujančių Lietuvos Respublikos Seimo narių, ne vienos kadencijos Seimo narių, pritarimui valstybės vardu išreikšti Vilniaus metropoliteno projekto politinę svarbą.
O Vyriausybei siūloma pradėti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo organizavimą. Vilnius be metropoliteno, matyt, jau daug kas įsitikino, kamščių problemos neišspręs. Kad ir kiek braižytume baltomis spalvomis gatves, įvairius prioritetus viešajam transportui, Europos praktika parodė, kad problemą iš esmės sprendžia tik metropoliteno įrengimas.
Tokio dydžio Europos miestuose kaip Vilniaus miestas metropolitenų yra jau ne viena dešimtis, kelios dešimtys. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad tai yra Maskvos, Londono ar Paryžiaus metro, tai yra ne taip, tai yra lengvo tipo metropolitenas, kuris juda antžemine dalimi, šiek tiek atskirais tarpais gali palįsti ir po žeme, kažkiek gali per estakadą peršokti vieną kitą sankryžą, tai yra lengvo tipo.
Pavyzdžių Europoje yra daug. Svarbiausia, kad metropoliteno projektai pasaulyje ir Europoje faktiškai visada yra pelningi. Jeigu būtų klausimų, maloniai bandyčiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Taip, išties yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi E. Pupinis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, buvęs Vilniaus mere, ačiū už tokį romantizuotą įstatymo projekto pristatymą. Tačiau šiandien buvo minėtas žodis – proginis įstatymas. Ar jūs galite paneigti, kad čia nėra proginis įstatymas prieš antrąjį rinkimų turą, ar čia atsitiktinai sutapo?
Antra. Kokia yra politinė šio įstatymo svarba, žinant, kokia yra ekonomika, ar ji bus tvari, ar ne, žinant koronavirusą, neaišku, kaip bus toliau, ir patys pripažįstate, kad mažėja Europos Sąjungos parama. Norėčiau, kad atsakytumėte.
Ir pagaliau ar tikrai čia vos ne svarbiausias dalykas – Vilniaus miesto prestižo kėlimas? Norėčiau išgirsti atsakymą.
J. IMBRASAS (MSNG). Proginis ar ne proginis – aš šito nevertinsiu, bet kad šis projektas pribrendęs, ne vienus metus brandintas… Žinoma, čia žmogus Vilniuje atidavė daug lėšų, nori įgyvendinti savo idėją, bet tai yra teisinga idėja. O kodėl mes šiandien priimame, na, kartais, sako, geriau vėliau negu niekada, bet, matyt, kartais galima pasakyti: geriau anksčiau, šiandien padaryti negu rytoj. Gali būti politinių motyvų, gal mes priimsime tą projektą rytoj, aš nenorėčiau dėl to diskutuoti, bet kad jį reikia priimti, manau, abejojančių nėra daug.
Dabar dėl paties projekto finansavimo. Yra trys galimi variantai. Vienas iš variantų, kad gali valstybės, savivaldybės bendrovė daryti, ir tam šiandien yra galimybių. Kaip mane informavo, dar yra likę keli milijardai Europoje šitiems projektams finansuoti. Pavyzdžiui, Varšuva, Ispanijos Madridas ir kiti miestai apie 40–50 % gavo, net daugiau kaip 50 % pinigų šiam variantui. Jeigu pasirinktume kitą variantą viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, kaip angliškai vadina public–private partnership, šį, nežinau, ar plačiai naudoja.
Kitas variantas gali būti koncesijos variantas, bet čia bus mūsų valstybės apsisprendimas. Jeigu realiai iš tikrųjų dar yra galimybė gauti europinių pinigų, būtų galima ieškoti šito sprendimo, bet čia bus Vyriausybės sprendimas. Todėl mes ir teikiame tą valstybinės svarbos projektą. O daugiau pamiršau jūsų klausimą, koks ten… Atsakiau.
PIRMININKĖ. Norite patikslinti? Atsakė? Klausia E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt visi sutinka, kad metro geras dalykas, bet kai žiūrime į Vilnių, tai yra labai populiarus autotransportas. Ką bedarysi, vis tiek visi stengiasi važiuoti ir būti nepriklausomi, sėdėti savo transporte. Ar yra atlikta tokia išsami analizė, kiek tų vilniečių naudotųsi metro ir ar naudotųsi, ir ar tikrai būtų, kaip jūs sakote, atsiperkamumas, nes miestas nėra pats didžiausias, nėra kaip kiti kai kurie miestai, kurie turi po kelis milijonus gyventojų? Ar yra pagrindimas? Ar tiktai po visko bus daromas koks nors pagrindimas ir analizės, nes, kaip žinote, lėšų ateinančiame biudžete minus 5 %.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Gerbiamas Edmundai, čia jūsų klausimas kaip ir įdomus, bet bendrovėms, kurios šituos projektus realizavo Europoje, čia jau ta praktika ir įrodys. Pradžioje gali būti, kol piliečiai pabandys, kad metro atvažiuoti į miestą yra daug patogiau ir greičiau, atkrinta parkavimo problemos. Reikės šiek tiek laiko, bet šiandien vykdyti tą projektą Vilniuje yra pareiškę norą bent 12 Europos kompanijų: kelios Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Lenkijos ir, man atrodo, pora kompanijų yra Kinijos. Jos turi didžiulę šitų objektų statybos praktiką ir jos pinigų į balą tikrai nemes. Prieš tai susiskaičiuos. Matyt, jau ir yra susiskaičiavę, kiek žinau, kokie bus keleivių srautai, koks bus atsipirkimas, bet visa tai dar, matyt, parodys papildomos studijos, bet kad yra didžiulis susidomėjimas, tai, matyt, nebe pagrindo. Matyt, viskas realu, realu pasiekti tą rezultatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Motyvai. Galite atsisėsti, gerbiamas kolega. O motyvai prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia išsakytos iš tribūnos mūsų gerbiamo kolegos mintys finansine interesų prasme praktiškai yra neprilygstamos net pirmam kursui. Ką aš noriu pasakyti? Kad mes Lietuvoje kažkada, kai ponas J. Imbrasas buvo meru, mes turėjome tokią gondolų idėją, kaip žinote, iš Lazdynų į ten ir į kitur… Aš manau, kad tas projektas buvo žymiai pigesnis ir ne mažiau efektyvus negu kasimas požemiuose neaišku ko, už kiek. Tai, kad Vokietijos kompanijos siūlosi kasti, nereiškia, kad jos siūlosi užmokėti už kasimą, pone mere. Jos siūlosi iškasti už mūsų pinigus, o už savo pinigus kasti sau duobę tai aš nerekomenduočiau. Labai ačiū. Todėl balsuoti tikrai siūlau prieš, kaip utopinį, prožektinį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau visų dėmesio ir prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus metropoliteno“ projekto po pateikimo.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 26, prieš – 3, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Yra siūlomas Ekonomikos komitetas ir siūloma svarstyti data nėra numatyta. Matyt, gal sutarkime taip: kai Ekonomikos komitetas parengs išvadą, tada ir derinsime priėmimo datą. Sutariame. Dėkoju.
Toliau prašau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A. Nekrošių.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiek tiek lenkiame laiką, kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Baškienę, kuri mums pristatys rezervinį 5 klausimą – 2020 m. spalio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkę.
11.34 val.
Seimo 2020 m. spalio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, spalio 20-oji, antradienis, tikrai bus labai svarbi diena, nes, kaip žinote, pagal Statutą iki spalio 17 dienos Vyriausybė registruoja valstybės biudžetą ir lydimuosius teisės aktus. Tai ir vyksta, vakar vyko Vyriausybės posėdis. Tad spalio 20 dieną bus pateiktas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, lydimieji teisės aktai, taip pat Socialinio draudimo fondo biudžeto, vėlgi 2021 metai, Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo ir lydimieji įstatymų projektai.
Turėsime būtinybę pateikti jūsų dėmesiui ir komitetuose po to svarstyti projektus, susijusius su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, yra nemažai įstatymų projektų. Taip pat jau iš komitetų grįžta įstatymų projektai po svarstymų, tad išklausysime išvadas ir svarstysime komitetų pateiktus įstatymų projektus (ir daugiau pateikimų nenumatoma), žinodami ir suprasdami, kad mūsų sesija ir kadencija artėja į pabaigą, todėl turime suspėti padaryti, kiek mums dar skirta laiko, svarstyti įstatymų projektus. Dėkoju ir prašau patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Taip. Klausti nori K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, sakykite, kaip jūs įsivaizduojate, ar mes, Seimas, pajėgūs tokioje situacijoje tiek daug klausimų išnagrinėti – ir biudžetą, ir „Sodrą“, ir pateikti, išklausyti ir klausimus?.. Ar ne per daug mes priplanavome 20 dienai? Tiesiog gal reikėjo koncentruotis į pagrindinius klausimus – pristatymą ir klausimus?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Labai geras jūsų klausimas. Mūsų praktika, patirtis – per visus metus, kai dirbome, visada taip būdavo, kad mes pateikimus išklausome. Svarstymams – taip, išties, mielas kolega, mes skirsime ganėtinai daug laiko. Mes tik pradėsime svarstyti, o jau kitos kadencijos Seimas tęs svarstymus ir priims kitų metų biudžetą. O pateikimas, deja, kaip prievolė (yra ir Statuto numatyta norma) yra skirta mūsų kadencijos Seimui. Laiko pateikti tikrai užteks, mes suderinome tuos klausimus.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš norėčiau pratęsti profesoriaus klausimą. Mes metai iš metų susiduriame su ta problema, kad biudžetas yra svarstomas ir priimamas skubos tvarka, netgi ir tokių turėjome situacijų, kai ir naktimis buvo svarstomas tam, kad suspėtume priimti reikalingus pakeitimus. Pastebėjome, kad visą šią kadenciją Vyriausybė atnešdavo biudžetą paskutinę dieną, tai yra spalio 17 dieną, 75 dienos iki kalendorinių metų pabaigos. Nors Konstitucijoje parašyta „iki“, visada gaudavome biudžetą pačią paskutinę minutę ir tai sąlygoja mūsų ribotą įsitraukimą į biudžeto svarstymą, nes turime mažiau laiko tam, mažiau diskusijų, na, matyt, ir rezultatas ne visuomet visuomenę tenkina. Ar nemanytumėte, kad iš tiesų reikėtų bandyti kaip nors keisti tas procedūras ir ankstinti biudžeto pateikimą tam, kad galėtume turėti viešas, racionalias ir objektyvias diskusijas Seime.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties labai racionalus jūsų klausimas ir vertas pamąstymo. Tačiau, kaip jūs žinote ir teisingai pastebėjote, būtent Statutas ir numato iki spalio 17 dienos. Taip, parengti valstybės biudžetą ir lydimuosius teisės aktus nėra toks paprastas dalykas ir, matyt, Vyriausybė, dirbdama labai atsakingai ir nuosekliai, ir visos prieš tai buvusios Vyriausybės taip pat, sugebėdavo tai padaryti tik tuo metu, kada numato Statutas.
Kita jūsų pastaba, kad galbūt mes ir galėtume keisti Statuto normas, ir reikėtų, ko gero, taip veikti, bet pirmiausia mes turime pakeisti Statutą, kartu sutarti kitokias sąlygas ir kitokias galimybes. Kaip jūs puikiai žinote, buvo siūlymų ir Seimo rinkimų datą keisti, ir daug kitų pastabų, tačiau šiandien mes turime tokią situaciją ir 2021 metų biudžeto pateikimą ir svarstymą mes turėsime vykdyti pagal dabar veikiantį Statutą, todėl spalio 20 dieną siūlome vykdyti jo pateikimą, kaip įpareigoja Statutas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu, patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame už kitos savaitės darbotvarkę.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 58, prieš – 2, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XIII-2710 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5271 (pateikimas)
Kadangi lenkiame darbotvarkę, galime paimti keltą klausimų iš vakarinio posėdžio. Kviečiu į tribūną ministrą R. Karoblį, kuris mums pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-5271.
R. KAROBLIS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponai, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XIII-2710 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektą. Tai yra šiuo metu galiojantis jūsų pernai patvirtintas nutarimas, kur numatomos operacijos ir limitai, skaičiai, jis yra dvejų metų, tai yra baigiasi jo galiojimas ne šiemet, bet baigiasi 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau laikui bėgant keičiasi esamų operacijų pobūdis ir poreikis jose dalyvauti.
Taigi du pakeitimai. Pirmas dalykas – nustatyti teisinį pagrindą ir maksimalų karių ir civilinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, tai yra iki 20 karių, dalyvauti naujoje Europos Sąjungos karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“, arba sutrumpintai – IRINI. Ši operacija yra pakeitusi ankstesnę operaciją SOPHIA, kur Lietuvos kariai aktyviai dalyvavo, ir iš esmės Lietuvos dalyvavimo pobūdis nesikeičia, tai yra laivų komandoje kartu su vokiečių laivu. Ir tas numatymas planuojamas jau kitais metais.
Kitas pakeitimas yra padidinti nustatytą maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siunčiamų dalyvauti NATO karinių mokymų misijoje Irake, skaičių nuo 11 iki 50. Priežastis – kad yra keičiamas būtent nuo koalicijos operacijos, kur iki šiol buvo didesnis Lietuvos dalyvavimas. Akcentas yra NATO mokymų misija. Ir ta priežastis yra, kad Danija kitais metais (nuo 2020 metų spalio mėnesio) pradeda vadovauti šiai karinei mokymo misijai ir tai yra mūsų tikrai artimas partneris. Yra prašymas skirti apie 32 karių pajėgų apsaugos būrį Danijos apsaugos kuopai Bagdade. Taip pat kiti būtų naudojami kitais poreikiais, kur tas poreikis ir prašymai yra pulsuojantys, atsiranda naujų pajėgumų. Tiesiog noriu pabrėžti, kad kalbame apie Iraką, gana rizikingą zoną, tad karių dalyvavimas koviniuose veiksmuose nenumatomas. Todėl prašyčiau pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą, bet norėčiau, kad man, kaip ne kariškiui, kaip Seimo nariui, kuriam rūpi mūsų Lietuvos piliečių saugumas, atsakytumėte. Ar šitie punktai, 3 punktas… Mokymo operacijas aš suprantu kaip nepavojingas. Tačiau čia yra minimos karinės mokymo operacijos – siunčiama 50 mūsų karių. Ar jie nedalyvaus karinėse operacijose, ar gali atsitikti visko?
Ir tas pats dėl antro, kur 20 mūsų kariškių yra siunčiama. Pirmas dalykas, ar jų saugumas užtikrinamas, jeigu mokymo operacijos? Antra, kiek tai Lietuvai kainuoja? Ar iš viso tai kainuoja? Ar čia iš NATO biudžeto finansuojama, ar iš tų mūsų 2 %? Ačiū.
R. KAROBLIS. Pirmas dalykas, dėl saugumo. Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra būtent vienas iš mūsų saugumo pagrindų. Mes teikiame, kaip sakant, savo pajėgas operacijoms ten, kur reikia, kitur, ir mūsų sąjungininkai teikia, yra čia, ir tai yra saugumo užtikrinimas.
O šiaip dar kartą pakartosiu, kad NATO misija yra mokomoji. Tikslas yra mokyti Irako saugumo pajėgas įgūdžių ir kad jie būtų parengti. Tai yra apie tai. Taip, dalyvavimas yra įmanomas, bet tik savigynos tikslais. Tai yra apie tai.
IRINI operacija, kaip ir buvo SOPHIA, yra dalyvavimas laivų komandose, tai vokiečių laive paprastai yra, tai paprastai yra susiję su kontrabandos užkardymo dalykais, konkrečiai Libijos teritorijoje, ir panašiais dalykais. Taip, yra buvę ir atvejų, kai reikėdavo mūsų kariams nuginkluoti, sakykime, esamus kontrabandininkus ir panašiai. Panašios rizikos yra neišvengiamas dalykas, bet, aišku, pagal apibrėžimą tai nėra tipiška kovinė, apskritai kovinė misija.
Taip, tai yra iš bendro biudžeto, papildomo biudžeto pinigų nekainuos. Tikslios sumos aš dabar tiesiog negalėčiau įvardinti. Buvau įvardinęs dėl paties dalyvavimo, jeigu neklystu, apie 2 % nuo paties gynybos biudžeto. Bet, sakau, galiu suklysti dėl skaičių, atsiprašau, užmiršau dabar, nes yra pataisymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio mėnesį. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-5272 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-5272. Prašom pristatyti.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektą. Terminas būtų 2021–2022 metai. Tai yra dabartinis nutarimas baigia galioti šių metų gruodžio 31 dieną ir reikia teisinio pagrindo šiam pratimui tęsti.
Tikslai – nustatyti būtent išvardintų elementų, tai yra NATO greitojo reagavimo pajėgų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų karinių vienetų ir karių, taip pat NATO ir Europos Sąjungos vadavietėse tarnybą atliekančių karių ir civilių, teisinį pagrindą ir atitinkamus maksimalius skaičius. Konkrečiai NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir atliekančiųjų tarnybą NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse skaičius būtų 2021 metais iki 331 kario, 2022 metais – iki 432 karių, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms 2021–2022 metais metinis skaičius – iki 142 karių.
Taip pat pažymėčiau, kad pagal esamą praktiką būtent vadavietėse dalyvauja nuolat apie 130 karių, reikia užtikrinti vadovavimą grandinių, tai yra mūsų įnašas pagal vidinius atstovavimo planus. Visi kiti skaičiai būtų aktyvuojami ekstremaliais atvejais. Kol kas koviniams veiksmams tų pajėgų aktyvavimo nėra buvę. Tikiuosi pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nori paklausti Seimo narys S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jeigu teisingai suprantu, čia irgi iš tų 2 % krašto gynybai, tačiau anoje pataisoje buvo minima nuo 20 iki 50 mūsų karių, o čia jau ženkliai didesni skaičiai, kaip minėjote, iki 2021 metų – 331, 2022 – 432. Ar ne per didelė našta išsiųsti tokį didelį skaičių mūsų karių į tas tarptautines misijas ir ar nenukentės mūsų kariuomenė čia, Lietuvoje, kai po 430… ar ne per didelė prabanga mūsų Lietuvos kariuomenei?
R. KAROBLIS. Didžiausias pikas dalyvavimo tarptautinėse operacijose buvo Afganistano Goro provincijoje kartu su SOPʼu, su „Aitvaru“, kai buvo tikrai pats dalyvavimo pikas. Ir nors dalyvavimas buvo nemažas, galų gale ir pajėgumai buvo ne tie, ir finansavimas, tačiau buvo įgyta didžiulė patirtis ir didžiuliai tarptautiniai balai, kurių niekas neatsvers iš tikrųjų. Taigi netgi čia pasiteisino, dabar dalykai, skaičiai yra mažesni.
Bet pakartosiu šiek tiek žanrus – pagal ankstesnį nutarimą tai yra fizinis dalyvavimas tarptautinėse operacijose. Konkrečiai čia buvo svarstomas fizinis buvimas ir jų tarnyba Irake, atitinkamai operacijų SOPHIA Viduržemio jūroje. Jeigu žiūrėtume į pačią operacijų plėtrą, šiuo metu yra 12 operacijų, fiziškai dalyvauja netoli 200 karių, tai yra jų dalyvavimas tenai. Tuo tarpu kalbant apie šį žanrą, tai yra NATO greitojo reagavimo pajėgose ir jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, jie yra Lietuvoje, jie treniruojasi, jie yra dislokuoti, jie vykdo nacionalines užduotis ir taikos meto užduotis. Aktyvavimas būtų tiktai tada ir jie būtų siunčiami, kada būtų, sakykime, labai aiškios karinės ir panašios grėsmės, labai skubios grėsmės. Tai yra apie tai. O iš to skaičiaus, dar kartą, dalyvauja apie 130 žmonių įvairiuose štabuose, kas yra būtina, ir čia vėl yra patirties įgijimas šalia to, kas yra privaloma iš esmės pagal… proporcingai gyventojų skaičiui, mes nieko per daug nesiunčiame, palyginti su kitomis šalimis, tai yra kiek turime gyventojų, kiek kiti turi gyventojų, proporcingai ir padalinamos tos kvotos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru suarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio mėnesį. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kadangi mes neturime kitų pranešėjų, o iki 12 valandos yra keletas minučių, tai siūlau padaryti techninę pertrauką, o 12 valandą pradėti Vyriausybės valandą ir 12 val. 30 min. toliau svarstyti likusius klausimus. Gerai? Darome techninę pertrauką.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Salėje mes matome sveikatos ministrą, tai galėtų pristatyti, kur čia mes… po pietų jau galėtume ir užbaigti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ten pakankamai ilgai užtruksime ir tikėtina, kad nespėsime per šias keletą minučių. Šis klausimas yra numatytas svarstyti 12 val. 30 min. ir vėliau. Darome techninę pertrauką iki 12 valandos. 12 valandą prasideda Vyriausybės valanda ir paskui 12 val. 30 min. pratęsime kitų klausimų svarstymą.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Pertrauka baigėsi. Džiaugiamės matydami Vyriausybės narius.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės pusvalandį, kaip Seniūnų sueigoje ir suderinome. Klausia opozicija ir Mišri Seimo narių grupė. Užsirašė klausti pirmoji A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas bus premjerui. Premjere, panašu, kad tikrasis neliečiamasis esate jūs, nes tik neliečiamieji gali demonstruoti ciniškumą prieš įstatymus, kurie galioja visiems, bet panašu, kad ne jums. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl nesilaikėte Seimo rinkimų įstatymo 54 straipsnio, draudžiančio vykdyti rinkiminę agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi, ir agitavote už J. Pinskų, kuris dėl balsų pirkimo 2012 metais prarado Seimo nario mandatą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sunku ką nors dabar jums ir atsakyti į šitokį pareiškimą apie įstatymų nesilaikymą ir ciniškumą. Tokia yra jūsų pozicija. Aš turiu teisę ir kaip Ministras Pirmininkas, ir kaip Seimo narys, ir kaip pilietis agituoti, už ką noriu agituoti. Tai ir darau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš taip pat norėčiau konservatorių paklausti, ar Raseinių rajono meras, rašydamas savo vardą, pavardę, taip pat ir pareigas, nepažeidžia to paties įstatymo?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, bet iš tiesų čia vyksta Vyriausybės valanda ir klausia užsirašę Seimo nariai.
Kitas klausėjas – tai S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Aš gerbiamam premjerui ir finansų ministrui norėčiau užduoti klausimą. Iš tikrųjų tvarus biudžeto formavimas pastaruosius trejus metus leido Lietuvai pasiskolinti rekordiškai pigiai pandemijos laikmečiu, tačiau ką matome iš tikrųjų, prasidėjus trims mėnesiams jau konkrečiai prieš rinkimus, tai yra betarpiškas išlaidų didinimas ir netvarus biudžetavimas, tai yra investicijos ne į konkurencingumą. Iš tikrųjų investicijos, kurios stokoja to 1,8 koeficiento, kurį buvo žadėta pasiekti ateities DNR plane.
Mano klausimas. Aš čia matau tokį déjà vu tarp 2008 metų ir dabarties. Su kokiomis skolinimosi palūkanomis Lietuva pasitiks kitus metus, kai reikės skolintis 5 mlrd. eurų, ir kaip prognozuojate Lietuvos palūkanas…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …tarpbankinėje rinkoje? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Džiugu, kad po ketverių metų pagaliau opozicija pripažįsta, kad visus metus šita Vyriausybė teikė atsakingą, fiskališkai drausmingą, teisingą biudžetą. Ačiū už įvertinimą. Geriau vėliau negu niekada.
Dabar jūs nesate visiškai tikslus, kalbėdamas apie paskutinius tris mėnesius. Kovo mėnesį Seimas leido Vyriausybei ir padidino skolinimosi limitus. Tie pinigai yra tikslingai investuoti į šalies ekonomiką įvairiais aspektais: tiek į ekonomikos pokytį, skaitmeninimą, transformaciją, darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, tiek ir į vidaus vartojimo, o tai taip pat labai svarbu kalbant apie krizinę situaciją, skatinimą. Tai parodė rodikliai ir ekspertų vertinimai, kad Lietuva iš tikrųjų pakankamai gerai, viena iš geriausių susitvarkė su šituo iššūkiu.
Kalbant apie palūkanas, taip, šį kartą mums pavyko pasiskolinti dėl tų faktų, kuriuos jūs paminėjote: dėl atsakingo biudžeto planavimo, dėl fiskalinės drausmės laikymosi, dėl Lietuvos pozicijų pripažinimo ir reitingų agentūrose, 17 kartų mažesnėmis palūkanomis, negu tai buvo padaryta 2009 metais. Skolos administravimo išlaidos yra kelis kartus – daugiau negu tris kartus – mažesnės, negu buvo tuomet. Tokią liniją ir tokią tendenciją, tikiuosi, išlaikysime ir kitais metais, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Simonai Gentvilai, norėjote papildyti? Taip. Jeigu iš principo…
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog negavau atsakymo. Kitų metų 5 mlrd. – už kokias palūkanų normas bus skolinamasi?
PIRMININKĖ. Kolega, jūs paklausiate, ministrai atsako.
A. Sysas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus sveikatos ministrui. Vakar buvo paviešinta informacija dėl priedų jūsų politinio pasitikėjimo viceministrams, kai kuriems departamentų vadovams, o medikams nutraukta dar birželio viduryje. Tai aš galėčiau suprasti, kad dėl jūsų didelio užimtumo gal ir nepastebėjote, niekas nesigiria, jeigu daugiau gauna. Bet po vakarykštės informacijos ar jūs sustabdėte tų priedų mokėjimą savo viceministrams, ar ir toliau tęsite šią praktiką? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, puikus klausimas. Noriu jus patikinti, kad COVID’o priedai jokiems viceministrams ir komandos nariams yra nebemokami nuo karantino pabaigos. Jie negauna jokių papildomų mokėjimų, susijusių su infekcijų kontrole. Visi priedai, kurie yra mokami, yra mokami arba už kokias nors papildomas funkcijas, papildomus darbus. Mano komandoje yra sumažėję narių, tos funkcijos yra perskirstytos, natūralu, kad tie, kurie turėjo jas perimti, gauna priedus, bet tai nėra susiję su COVID’o valdymu. Tikrai nereikėtų klaidinti visuomenės ir juo labiau painioti su kokiais nors priedais medikams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Gedvilienė.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas premjere, rizikuoju būti neoriginalus, bet paklausiu jūsų klausimo, kurį jau panašų esu klausęs keletą kartą. Bet kadencija eina į pabaigą ir aplinkybės šiek tiek pasikeitė, tai galbūt jūsų atsakymas bus šiek tiek kitas.
Iš tiesų laiko tarpas tarp pirmo ir antro rinkimų turo yra ypač jautrus ir kai kuris nors iš ministrų pasisako iš principo prieš Vyriausybės poziciją, na, tai traktuoti kaip veikimą prieš Vyriausybę, kurios narys pats esi, aš niekaip kitaip negalėčiau. Kaip jūs vertinate finansų ministro, profesionalo, technokrato, kaip jis sako, pasisakymus dėl 13 pensijos, ypač laikotarpiu tarp pirmo ir antro turo, arba dėl nebuvimo galimybės išmokėti tą 13 pensiją? Ir kai finansų ministras pareiškia, kad jis nori išeiti iš Vyriausybės kaip technokratas, po tokių jo pasisakymų ar jūs sutiktumėte, kad jis išeina kaip technokratas, ar vis dėlto jis jau bando išeiti kaip politikas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas ministras, kaip ir visi kiti Vyriausybės nariai, daro pažangą, progresą, ir išeis kaip technokratinis politikas iš šitos Vyriausybės. Kiekvienas turi teisę ir galimybę reikšti nuomonę. O kalbant apie finansų ministrą, turbūt nesvarbu, kad ir kas būtų finansų ministru, buvo ar yra, tikėtina, ir bus, kai kalbama apie finansus, dažniausias bet kurio ministro atsakymas būna: ne, ne, ne, ne. Ir tik vieną kartą, jeigu žinote, būna taip. (Balsai salėje)
Aš manau, kad ministras elgiasi taip, kaip turi elgtis, išskyrus vieną dalyką, kad sprendimus priima Vyriausybė. Vyriausybės vardu ministras nekalbėjo. Jis kalbėjo savo vardu. O galutinį sprendimą priims Lietuvos Respublikos Seimas. Taip yra visą laiką įprasta. Taigi nebaudžiau aš ministro – neturiu tokios teisės, galimybės – už tą pasisakymą. Gal pabarti ir reikėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildys finansų ministras.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik dėl priedų noriu pasakyti gerbiamam A. Sysui, nes po to nuskambės… Nė vienas ministras niekada nėra gavęs, negauna ir negaus jokių priedų. Turbūt žinote, kad įstatymai tai numato. (Balsai salėje) O pistoletą gali gauti kiekvienas iš jūsų už nuopelnus valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū už gerą nuotaiką. Ar finansų ministras nori dar papildyti? Prašau.
V. ŠAPOKA. Papildysiu filosofiškai: tuo ir žavi demokratija.
PIRMININKĖ. Taip, tuo ir žavi demokratija. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, kaip vertinate Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą paprašyti papildomos informacijos tyrime dėl keliuko asfaltavimo? Ar nemanote, kad ši istorija galėjo pakenkti tiek valstiečių pasirodymui, tiek ir Lenkų rinkimų akcijos rezultatams rinkimuose?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, miela kolege. Kaip ten galėjo pakenkti ar padėti, matyt, paspėlios politologai. Vertinti negaliu, nes nuomonės pareiškimas paskui traktuojamas kaip spaudimas ar dar kas nors, todėl nevertinu. O trečia, galiu prie to pasakyti, naudodamasis proga galiu padėkoti dėl to keliuko ir buvusiam susisiekimo ministrui R. Masiuliui, ir direkcijos vadovui, ir Seimo nariui J. Džiugeliui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dar papildysiu, tą pasistengsiu ir savo feisbuko poste parašyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami ministrai, gerbiami Vyriausybės nariai, nenukabinkite nosių galvodami, kad ateityje ketvirtadieniais jums nereikės dalyvauti Vyriausybės valandoje, tai yra šioje pirtyje. Per ketverius metus mane sužavėjo vienas dalykas, kad jūs kartais stengdavotės atsakyti net į tuos klausimus, į kuriuos nežinodavote atsakymo. Laimingo jums gyvenimo visiems. Ačiū jums. Čia atsakymo nereikia. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Premjeras, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai, gerbiamas kolega, visko buvo, atsakymų, kuriuos žinojome, kurių nežinojome, į kai kuriuos neatsakėme. Tikrai dar naudosimės tuo didžiuliu malonumu bent jau iki gruodžio 10 dienos, dar būtent čia šitie ministrai galės atsakinėti į tuos klausimus, kuriuos žino ir kurių nežino.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Spalio 2 dieną jūs lankėtės Alytuje ir davėte pažadą, kad kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcija bus paankstinta, ne taip, kaip buvo anksčiau planuota 2030–2034 metais, o ankstėliau. Ministre, gal galėtumėte pasakyti, ar tas pažadas tebegalioja ir ar tie darbai, pavedimai dėl specialaus plano parengimo, dėl žemės išpirkimo, pagaliau dėl techninio projekto rengimo jau pajudėjo ir kokios stadijos? Ačiū, gerbiamas ministre.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų, ar pažadas, ar ne pažadas, tai – situacijos konstatavimas, kokie darbai atliekami. Dėl šio kelio jūs domėjotės ne vieną kartą Vyriausybės valandoje, buvo siūlymai, kad tas kelias būtų pervadintas į magistralinį kelią. Tačiau aš minėjau, kad šis klausimas nagrinėjamas, atsakymas buvo duotas specialistų. Bet esmė to, ką pažymėjau, ne kelio pavadinimas, o kelio būklė. Taigi kartu mes dirbome, analizavome, kaip, kada, kokiu būdu būtų galima pradėti šito kelio rekonstrukcijos procesą. Procesas prasideda nuo pirminių techninių sąlygų suvokimo, sudarymo. Tai būtent ir yra daroma. Aš manau, tai yra pradžia, čia galės nustatyti, kokią būtent atkarpą, ypač mes kalbame apie nuo Prienų iki Kauno, ten situacija yra blogiausia. Darbas vyksta, sąlygos pateikiamos, po to bus organizuotas, tikiuosi, kad bus organizuotas, konkursas projektui parengti ir visi kiti einamieji darbai. Darbas yra tikrai pradėtas, kaip ir kalbėjome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi S. Gentvilas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą premjerui. Jūs paskutiniuose debatuose džiaugėtės, kad Astravo paleidimas lyg ir yra nukeltas, bet vienas jūsų ministrų Ž. Vaičiūnas labai skuba patvirtinti prekybos tarp trijų Baltijos šalių metodiką, kuri mums sukelia labai daug klausimų. Ne tik mums, bet ir Užsienio reikalų ministerija, kaip žinome, neseniai patvirtino, kad ten yra daug skylių, pavyzdžiui, kilmės sertifikatai, kurių mes negalime kontroliuoti, patikrinti, kas juos išduoda, kaip juos išduoda. Tą kilmę, matyt, nustatys Maskva. Į nustatytą pralaidumą yra įskaičiuojama ir mūsų infrastruktūra, komerciniai srautai. Ar jums neatrodo, kad tas skubėjimas yra lyg bandymas įsiteikti „Rosatomo“ interesams? Viena ranka mes kalbame apie nepirkimą, o kita ranka tvirtiname taisykles, kuriomis vis dėlto mes tą elektrą leisime mūsų kaimynams pirkti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gal aš atsakysiu į pirmą dalį, į antrą galėtų atsakyti energetikos ministras. Tai apie atrodymą – man neatrodo. O toliau gal paaiškins energetikos ministras.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui, aš papildysiu atsakymą. Pirmiausia dėl jūsų įvardinto skubėjimo. Tai mes turime nepriklausomą reguliatorių – Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri kartu su Latvijos ir Estijos reguliatoriais paprašė pateikti būtent šią metodiką iki praeito penktadienio. Mes taip ir padarėme. Jokių galių daryti įtaką reguliatoriams mes neturime, nes tai būtų ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas, ir vykdome tai, ko paprašė reguliatorius. Tai čia dėl skubėjimo.
O apskritai dėl viso proceso, aš suprantu, kad jums nepatinka, kad yra įgyvendinamas sinchronizacijos projektas, kad dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių sėkmingai stumiasi „Harmony Link“ projektas, yra gauta parama. Nepatinka tai, kad iš 14 projektų trys jau yra įgyvendinti, du bus netrukus įgyvendinti. Nepatinka trišalės derybos, būtent trišalės derybos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekiant, kad nebūtų perkama elektra. Nepatinka tai, kad iš esmės yra pasiekta tai, kad tas įstatymas, kuris yra priimtas čia, Seime, taip pat de facto bus įgyvendintas tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Latvija priėmė sprendimus rugpjūčio 25 dieną, ir tai yra pasiekta taip pat ir Lietuvos pastangomis, kad elektra iš Baltarusijos nebūtų perkama. Ir rezultatas yra tas, kad elektra iš Baltarusijos neperkama, o iš Rusijos srautas, kuris būtų galimas, yra sumažinamas nuo dviejų kartų iki dviejų trečdalių. Tai tokie yra faktai.
O dėl kilmės garantijų sistemos vyksta tolesnis darbas tarp perdavimo sistemos operatorių tam, kad ta sistema būtų maksimaliai efektyvi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas ministrui V. Šapokai, visų pirma padėkojant jam už tokį finansinės drausmės laikymąsi rengiant biudžetus ankstesniais šios kadencijos metais. Tačiau dabar teikiamas biudžeto projektas viršija Europos Sąjungos šalių biudžetų deficitų vidurkį. Europos Sąjungos šalyse planuojamas biudžetų deficitas kitiems metams 4,8 %, Lietuvos 5 % numatomas biudžeto deficitas, na, ir kalba apie 13-ąją pensiją dar didintų. Kokias pasekmes jūs planuotumėte po priėmimo tokio biudžeto, kokį Vyriausybė teikia Seimui? Ar tai galėtų vesti link mokesčių didinimo ateityje? Ar tai yra daugelio ištaškytų šioje kadencijoje, šiais metais pinigų rezultatas?
Ir trumpas klausimas premjerui, pratęsiant G. Vaičekauską, kuris nebeklausinės jūsų, ar kitąmet žadate atvažiuoti į Jūros šventę?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu bus, tai tikrai.
V. ŠAPOKA. Kalbant apie biudžeto projektą, aš suprantu, kad laiko susipažinti tikrai nebuvo daug ir juo labiau palyginti su kitomis šalimis. Vidutiniai dydžiai ne visuomet atspindi tikrą situaciją. Čia kaip vidutinė palatos temperatūra ar, kaip profesorius K. Glaveckas sako, vidutinis Nemuno gylis, kurį profesorius minėjo šiandien, – virš 30 centimetrų, bet perbristi turbūt nedrįstume.
Kalbant apie biudžeto deficito rodiklius, ačiū už gerus žodžius, kad laikėmės finansinės drausmės, ir tai esminis elementas, kuris leido perbristi šitą krizę beveik nesušlapus, palyginti su kitomis šalimis, nes Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika tą šoką atlaikė geriausiai ne tik euro zonoje, ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visoje Europoje. Žinoma, kad tai turėjo kainą, tačiau priemonės buvo ganėtinai taiklios.
Kalbant apie ateinančius metus, svarbu atkreipti dėmesį, kad biudžeto deficitą mes galime mažinti tik laipsniškai. Priešingu atveju reikėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kuriuos įsipareigojimus aš turiu omenyje? Yra įsipareigojimai, kylantys iš įstatymų, kaip antai, pensijų indeksavimas, vaiko pinigai. Yra kolektyvinės sutartys. Deficito mažinimas, žinoma, yra įmanomas. Nemanau, kad kas nors šiuo metu tokių dalykų imtųsi, nes tokiu atveju reikėtų mažinti atlyginimus mokytojams, dėstytojams, sveikatos specialistams, gydytojams, mokslininkams ir kitiems.
Kaip matyti iš biudžeto projekto, naujų ilgalaikių reikšmingų įsipareigojimų nėra prisiimama. Vienkartinės priemonės, kurios yra susijusios su investicijomis į ateitį, taip pat liūto dalis yra finansuojama būtent iš ES lėšų. Dėl to aš manau, kad pasirinktas kelias yra tikrai optimalus, yra labai aiškus planas, kaip stabilizuoti skolą, skolos augimą. Tas skolos augimas stabilizuosis prie 50 % nuo bendrojo vidaus produkto ir ateityje mažės, todėl, manau, Seimas ir būsima Vyriausybė be didelių korekcijų šį projektą patvirtins, nes jis tikrai yra geras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis, ruošiasi – A. Matulas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Čia klausimas kultūros ministrui ir premjerui kaip liudininkams įvykių, kurie vyko prieš trejetą metų. Vakar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kuriuo buvo pripažintas kaltu arba pažeidęs etiką buvęs Lietuvos Respublikos kultūros ministras, o tuo metu buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius G. Kėvišas. To sprendimo pagrindu paskui sekė visa virtinė teisės aktų, o to pasekmė – jis buvo atleistas iš darbo.
Taigi dabar, ko gero, kai nebeliko pirminės priežasties, nuo kurios prasidėjo visa ta grandinėlė, čia tik laiko klausimas, kada bus atsuktas laikrodis ir kada Lietuvos Respublika privalės sumokėti bent jau kompensaciją. Klausimas: ar jūs numatėte biudžete tą sumą, ar tai yra galbūt nenumatytos išlaidos, ir kaip tokiu atveju turėtų elgtis Kultūros ministerija, kuri…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …pradėjo teisinį procesą iš neteisėto fakto? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Tai ilgas procesas, kaip jūs žinote, ilgas teismų procesas ir po dabartinio sprendimo toliau, matyt, jis vyks. Dėl kokių nors galutinių teismo išvadų, dėl kompensacijos priteisimo nėra priimta tokių sprendimų. Jeigu jie bus, tuomet teismo sprendimai bus vykdomi. (Balsas salėje) Teismo sprendimų šiuo metu nėra, jokių kompensacijų nėra priteista, tai ir komentuoti tikrai nelabai yra ką.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dar pakomentuosiu, jeigu galima, gerbiamam profesoriui. Išties, matyt, čia yra irgi viena iš pamokų ir šioje salėje esantiems žmonėms, kai vienas ar kitas asmuo nuteisiamas pirma laiko be teisminio arba teisinio proceso pabaigos. Užtenka tik pasvarstyti ką nors viešai, kaltinimus pareikšti, ir jau yra nuteistas. Ne kartą aš sakiau: nebūkime nei teisėjai, nei prokurorai, palaukime galutinių sprendimų.
Šiuo atveju jūsų kalbate apie VTEKʼo sprendimą, kuris buvo priimtas tos komisijos, kurios veiksmų aš nenoriu komentuoti šiuo metu, ir šio sprendimo pagrindu Kultūros ministerija priėmė sprendimą. Nereikia dabar žiūrėti į Kultūros ministeriją, reikia žiūrėti į tą instituciją, kurios pagrindu ji privalėjo reaguoti ir priėmė sprendimą.
Kalbant apie išlaidas arba patirtą žalą, mes matome daug tokių procesų, ne tik kalbant apie šią istoriją, kai žmonėms pareiškiami kaltinimai, sunaikinama, sužlugdoma jų karjera, ir tai ne vien Kultūros ministerijos… Kalbėkime apie profesoriaus K. Strupo atvejį, kai bandyta apie tokio lygio, tokio masto chirurgą abejones sukelti ir taip toliau. Manau, naujam Seimui, nepriklausomai nuo kairės, dešinės, centro ir vidurio, reikia vis dėlto grįžti prie pamatinių teisinės valstybės principų ir stengtis tuos principus taip sureguliuoti arba teisinį reguliavimą padaryti, kad nebūtų tokių interpretacijų.
O kalbant apie žalos atlyginimą, jeigu būtų – hipotetiškai, ką jūs pasakėte, jeigu būtų, tai teismo sprendimui vykdyti lėšos yra numatomos ir skiriamos iš valstybės rezervo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paprastai Vyriausybės valandos metu replikos nesuteikiamos. Vytautai, labai trumpai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Aš tikrai pritariu premjero replikai ir tikrai suprantu, ką jis nori pasakyti. Aš tik noriu priminti, kad šioje istorijoje Kultūros ministerija suvaidino tokį esminį ir valingą vaidmenį, kad šitas sprendimas toliau turėjo tęsinį, kuris baigėsi pašalinimu. Ir turint omeny tuos įstatymų projektų papildymus, kurie buvo priimti Seime, jie atėjo būtent iš Kultūros ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia yra toks subtilus niuansas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dar labai subtiliai į subtilų niuansą. (Balsai salėje) Supersonalinkime – ne ministerija, bet turėjome ministrę, iš kurios ir atėjo ta valia, ir pateikti sprendimai čia…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, debatus baigiame šiuo atveju. Klausia A. Matulas. Primenu, kad kai kurie Seimo nariai užsirašė jau pasibaigus registravimo laikui, bet po to ruošiasi K. Glaveckas, nors ir užsirašė pasibaigus užsirašymo laikui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Man šiek tiek laiko pridėsite. Noriu paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, prieš dvejus ar trejus metus suremontuotas, restauruotas Panevėžio aplinkkelis pagal principą 2+1. Aišku, padaryta didelė klaida, nes dabar važiuoji kaip kažkokiomis karuselėmis, srautai dideli. Nedarykite tos pačios klaidos projektuodami „Via Balticos“ atkarpą nuo Panevėžio iki Saločių, nes srautai yra dideli.
Bet noriu jūsų paklausti. Kodėl, gerbiamas ministre, „Via Balticos“ kelyje, Panevėžio aplinkkelyje, vienas tiltas neremontuojamas beveik treji metai? Srautai dideli. Man tenka važiuoti kas savaitę ir išlipus paklausyti Latvijos, Estijos, Lenkijos vairuotojų atsiliepimų. Apie Lietuvą yra kalbama labai baisiai. Nejaugi mes nesugebame suremontuoti vieno tilto ir pabaigti šios atkarpos? Gal galite paaiškinti, kada tai bus padaryta?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Visas paketas klausimų. Nuo pabaigos. Taip, treji metai ta atkarpa nebuvo taisoma. Kalbame apie šitą tiltą. Eismas buvo vienpusis. Kodėl buvo? Mums prieš du mėnesius lyg ir pavyko išspręsti tą problemą. Jeigu dar neprasidėjo, tai šiomis dienomis turėtų prasidėti tos atkarpos, bet kapitalinio… viso tilto, nes ten sudėtingas klausimas, darbas. Taigi ši atkarpa bus remontuojama jau netrukus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Nuo buitinių klausimų, jeigu leisite, aš prie politinio klausimo, nes visa tauta dabar gyvena tokiu pasjanso dėliojimu, jis bus po savaitės, kitaip tariant. Klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Sakykite, iš tikro Lietuvai, mano supratimu, mano nuomone, geriausias variantas būtų didžioji koalicija. Tada būtų galima turėti iš tikro tvirtą daugumą, baigti spręsti visas reformas, galų gale ir kvalifikuotų, techninių ir profesionalių žmonių pasirinkimas būtų žymiai didesnis. Ar mes eisime, vis dėlto bandysime padaryti tai, ką visąlaik kalbame ir niekada nepadarome? Lietuva vienaip ar kitaip ateina į tą situaciją, zoną rizikos, esančios Europos Sąjungoje, ir tikrai bus daug iššūkių. Žymiai daugiau netgi negu ta korona. Tada reikalinga labai stipri Vyriausybė. Koks jūsų požiūris būtų į tai, kad būtų vis dėlto formuojama, bent bandoma kalbėti, jau apie tai pradėjo, man atrodo, Gabrielius, bent užsiminė labai iš toli, kad galimas toks variantas didžiosios koalicijos…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …kaip Vokietijoje, kitur? Kokia jūsų nuomonė tuo klausimu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Kaip suprantu, čia jūsų kaip ir pasiūlymas, tai tikrai mielai su Liberalų sąjūdžiu galėtume diskutuoti apie didžiosios koalicijos sudarymą. Be jokio šaržo, labai rimtai aš tai sakau.
Kitas momentas. Išties tikrai kitos Vyriausybės laukia labai sudėtingas ir įtemptas darbas. Taigi kas su kuo kalbėsis ir kaip kalbėsis, matyt, bus aišku po antrojo rinkimų turo. Bet, sakau, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip, pavyzdžiui, galėtų būti koalicijoje ponia A. Bilotaitė su Ministru Pirmininku, ciniškai pažeidinėjančiu įstatymus ir agituojančiu už vieną ar kitą politiką. Bet viskas įmanoma. Palaukime antrojo turo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia M. Majauskas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu dėl Lietuvos reikės be manęs, aš sutinku.
PIRMININKĖ. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš turiu klausimą finansų ministrui. Mes su juo šiandien, šį rytą, šiek tiek diskutavome ir norėčiau pratęsti klausimą apie pridėtinės vertės mokestį. Dabar iš pateikto aiškinamojo rašto matome, jog planuojama papildomai 640 mln. pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio, palyginti su tuo, koks yra numatomas šių metų planas. Tai yra daugiau kaip 18 % prieaugis. Net ir įvertinus negautas pajamas dėl atidėjimų, tai gali būti keli šimtai milijonų, augimas vis tiek yra apie 10 %. Atkreipsiu dėmesį, kalbu ne apie balansus, kuriems įtaką darė Eurostato dalykai, bet apie srautus. Taigi vartojimo išlaidų augimas yra 6 %, o PVM pajamų augimas yra 18 %. Ar galėtumėte pakomentuoti tuos skirtumus?
V. ŠAPOKA. Ačiū. Tikrai teisingas klausimas. Pasitikrinau dar ir šiandieną su Finansų ministerijos specialistais. Iš tiesų skirtumas susidaro dėl to, kad faktinis rezultatas atspindimas kaupimo principu, o biudžetas formuojamas pinigų principu. Šių metų ataskaitose deficitas atitinkamai atsispindės pagal priskaičiavimą, o biudžetas sudaromas pagal pinigų principą ir nemaža prievolės dalis, ir nemaža dalis to augimo būtent bus sumokėjimas ateinančiais metais. Tikrai turime paruošę detalią informaciją, kaip ir žadėjau, Biudžeto ir finansų komitete detaliai pristatysime ir tikrai ta prognozė yra labai realistinė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji ministrai, premjere, ačiū jums už dalyvavimą Vyriausybės pusvalandyje.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame Seimo posėdį toliau ir, kaip buvome sutarę Seniūnų sueigoje, dirbame pagal darbotvarkę. Ministrai yra salėje ir šiandien mums taip pat labai svarbi misija – Seimo nutarimai dėl atitinkamų ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taip pat dalyvauja ir valstybės kontrolierius M. Macijauskas. Tad kviečiu dėl darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIIP-5269 pirmąjį pranešėją V. Šapoką. Po to kalbės valstybės kontrolierius M. Macijauskas. Taip pat, kolegos, noriu priminti Statuto 225 straipsnį, kad pranešimai, ataskaitos yra išklausomos, dėl jų nebalsuojama ir neklausiama. Tiesiog po to komitetai svarsto. Gerbiamas ministre, bet prieš tai noriu suteikti žodį S. Jovaišai dėl vedimo tvarkos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, aš tokį pasiūlymą turėčiau – jeigu ministrai galėtų pristatyti viską kuo trumpiau ir jeigu Seimas sutiktų, mes, iki kol visi ministrai pasisakys, nedarome jokių pertraukų ir pabaigiame su jų pristatymu šios dienos visus posėdžius, ar gerai? Taip sutaupytume laiko ir greičiau padirbtume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Supratome. Ačiū už pasiūlymą. Ar, gerbiami kolegos Seimo nariai, pritartų tokiam pasiūlymui, kad šiandien mes išklausome, ką numato ir Statutas, po to komitetuose svarstome, tiesiog šiandien išklausome visus nedarydami pietų pertraukos, pratęsdami rytinį posėdį? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5269 (pateikimas)
Gerbiamas ministre. V. Šapoka – dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos, Vyriausybė šių metų spalio 7 dieną pritarė ir teikia Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Juo siūloma patvirtinti minėtą ataskaitų rinkinį. Kartu su rinkiniu yra teikiama informacija apie valstybės skolą. Taip pat Valstybės kontrolė atliko Seimo 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos vertinimo auditą ir pateikė savo išvadas.
Teikiamas 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinys parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, atlikus centrinės valdžios subjektų ir visų valdžios valdymo lygių subjektų ataskaitų konsolidavimo procedūras. Iš viso 3 tūkst. 648 subjektai. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas bei sąnaudas.
Labai apibendrintai keli skaičiai. Tai 2019 metais visas konsoliduotas turtas sudarė 56,3 mlrd. eurų ir buvo 1,9 mlrd. eurų didesnis negu 2018 metais. Įsipareigojimai sudarė 24,2 mlrd. eurų, palyginus su 2018 metais, padidėjo 3,2 mlrd. eurų. Per 2019 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė mažėjo 6 % ir metų pabaigoje sudarė 26,2 mlrd. eurų, arba 47 % viso viešojo sektoriaus turto vertės. Lyginant su 2018 metais, grynojo turto vertė sumažėjo dėl nuvertėjimo sąnaudų apskaitymo.
Prie Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, kaip ir minėjau, yra teikiama informacija apie valstybės skolą. 2019 metų pabaigoje skola buvo lygi 17,5 mlrd. eurų, tai sudarė 36,2 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis per 2019 metus padidėjo 2,4 procentinio punkto. 2019 metais valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 2,2 mlrd. eurų arba… Atsiprašau, skolos dydžio pokytį, palyginus su 2018 metais, lėmė išankstinis lėšų kaupimas šių metų vasario mėnesio euroobligacijoms išpirkti. Tuo tikslu 2019 metais buvo sukaupta 1,3 mlrd. eurų.
Vyriausybės skolinimosi kaštai toliau nuosekliai mažėjo, skolos valstybės vardu valdymo išlaidos mažėja jau keletą metų. Jos sudarė 2019 metais 434,8 mln. eurų. 2019 metų faktines išlaidas lyginant su 2018 metų, sumažėjo beveik 100 mln. eurų, tai yra 17,5 %. Vidutinė svertinė palūkanų norma už skolą valstybės vardu taip pat daug metų mažėjo ir 2019 metų pabaigoje sudarė 2,5 %. Savivaldybių nekonsoliduotoji skola per metus sumažėjo 12,5 mln. eurų ir 2019 metų pabaigoje sudarė 488,8 mln. eurų.
Socialinės apsaugos fondų nekonsoliduotoji skola – tai 1,5 mln. eurų. Ją sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo skoliniai įsipareigojimai pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl programinės įrangos licencijų nuomos.
Valstybės kontrolė atliko, kaip ir priklauso, Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio auditą, pateikė sąlyginę nuomonę, kur pagrindą sudarė žemesnio konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose matomi duomenų iškraipymai. Finansų ministerija parengė ir paviešino 2019 metų nacionalinių finansinių ataskaitų apžvalgą, kurioje glaustai pateikiama pagrindinė informacija. Žinoma, su ja galima susipažinti viešai.
Taigi kviečiu pritarti po pateikimo ir svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Dabar kviečiu M. Macijauską, valstybės kontrolierių, taip pat dėl to paties – Lietuvos Respublikos nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Jūsų pranešimas.
M. MACIJAUSKAS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šiandien vykdau vieną iš svarbiausių konstitucinių valstybės kontrolieriaus prievolių ir pristatau jums Valstybės kontrolės parengtas išvadas dėl septynių valstybės biudžetų ir Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.
Džiugu konstatuoti, kad iki šios dienos jau yra įvykę tam tikrų teigiamų poslinkių, sprendžiant sisteminius valstybės valdymo trūkumus. Žengtas svarbus žingsnis strateginio planavimo sistemos formavimo tobulinimo link, priimtas Strateginio valdymo įstatymas. Ankstesnių auditų metu rekomendavome suderinti atsiskaitymo Seimui terminus, kad kartu su Vyriausybės pasiektais rezultatais būtų pateikiami ir finansiniai duomenys, ir Valstybės kontrolės vertinimai. Prieš kelias dienas Seime priimti rekomendacijas įgyvendinantys teisės aktai. 2023 metų visas atsiskaitymo procesas bus perkeltas į pavasarį, kai pradedamas ateinančių metų biudžeto planavimas. Tačiau dar lieka neišspręstų klausimų, apie kuriuos pakalbėsiu detaliau, pristatydamas kiekvieną iš išvadų.
Taigi dėl Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Teikiame išvadą dėl 2019 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Jame konsoliduoti daugiau nei 3 tūkst. 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenys. Aštuntus metus iš eilės, nuo pat rinkinio pateikimo, dėl jo reiškiame sąlyginę nuomonę. Sąlyginė nuomonė reiškia, kad rinkinyje yra reikšmingų klaidų, kurias lemia klaidos žemesnio lygio ataskaitose. Apie jas kalbėsiu pristatydamas išvadas dėl atskirų biudžetų.
Prieš dvejus metus teikėme rekomendaciją praplėsti konsoliduojamų į Nacionalinį ataskaitų rinkinį subjektų apimtį, kad turėtume ne tik teisingus, bet ir naudingus duomenis, kurie objektyviai atspindėtų turtą ir įsipareigojimus, pasitarnautų projektuojant fiskalinius rodiklius, padėtų laiku įvertinti iš to kylančias fiskalines rizikas.
Seimas spalio 1 dieną priėmė tam reikalingus teisės aktus, leisiančius turėti išsamų 2023 metų ataskaitų rinkinį. Kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atkreipiu dėmesį, kad nors pastaruosius metus ekonomika augo, skola absoliučiais dydžiais nemažėjo. Per 2019 metus skola nominaliąja verte paaugo 872 mln. eurų. Nors pernai mažėjo skolos ir BVP santykis, dėl 2020 metais kilusių iššūkių dabar jau kalbame apie didesnį nei 50 % skolos ir BVP santykį.
Kriterijus, pagal kurį Lietuvoje matuojamas skolos tvarumas, yra valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis. Šis kriterijus, nustatytas Lietuvos ir ES teisės aktuose, yra bendras Europos Sąjungos šalims narėms, nepriklausomai nuo jų ekonomikos dydžio ir tvarumo, atvirumo.
Finansų ministerija, manau, pagrįstai kalba apie gerokai mažesnį nei Mastrichto kriterijai priimtiną skolos lygį Lietuvai. Būtų pravartu tai įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Pažymėtina, kad jau ne pirmi metai raginama apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Turime apsibrėžti savo fiskalinės erdvės politiką.
Tiek apie nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį ir valstybės skolą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi būtų visi komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Kaip numato Statuto 226 straipsnis, paskutinė svarstymo diena būtų lapkričio 20 diena. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIIIP-5268 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ projektas Nr. XIIIP-5268. Kviečiu ministrą V. Šapoką.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, Vyriausybė šių metų spalio 7 dieną pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir pateikia atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Šiuos rinkinius Valstybės kontrolė taip pat auditavo ir pateikė išvadas, besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro 2019 metų pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitos. Yra aiškinamasis raštas.
Kokie pagrindiniai vykdymo rodikliai? Į valstybės biudžetą iš viso surinkta 8,7 mlrd. eurų pajamų, tai yra be ES paramos. Tai yra 49 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota. Planas įvykdytas 100,6 %. Lyginant su 2018 metais, 2019 metais pajamų surinkta 28,1 % daugiau. Reikia atkreipti dėmesį – dėl mokestinių pakeitimų. ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 1,5 mlrd. eurų pajamų, tai yra pajamų planas įvykdytas 78,7 %. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizai, pelno mokestis. Dėl 2019 metų galiojusių keturių pagrindinių mokesčių lengvatų biudžetas turėjo neatitikimų: dėl PVM lengvatų taikymo – 228 mln. eurų, dėl akcizų lengvatų – 231,1, pelno mokesčio – 226,1 ir, natūralu, dėl NPD, didžiąja dalimi gyventojų pajamų mokesčio, – 826,5 mln. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidas sudarė 11,3 mlrd. eurų, iš jų ES paramos – beveik 1,9 mlrd. eurų. Išleista 0,8 mlrd. eurų mažiau, nei planuota. Iš jų didžiausia dalis dėl nepanaudotų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Valstybės biudžeto išlaidos 2019 metais viršijo gautas pajamas 740,9 mln. eurų, nevertinant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų ir šiomis lėšomis vykdomų programų išlaidų.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai viršys pajamas 1 mlrd. 116, 3 mln. eurų. Rezultatas geresnis, nei planuota, nes 2019 metais valstybės biudžetas surinko beveik 50 mln. eurų daugiau pajamų, tačiau programoms įgyvendinti panaudojo 5,2 mln. eurų mažiau asignavimų, nei planuota Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
2019 metų valstybės konsoliduotųjų ir finansinių ataskaitų rinkinys parengtas sukonsolidavus centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas už 2019 metus, iš viso yra 602 subjektai. Šiame rinkinyje įtraukta informacija apie valstybės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų straipsnių pasikeitimus, 2019 metų veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Kaip ir minėjau, Valstybės kontrolė atliko valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę, kurios pagrindą sudarė netikslumai, kurie buvo išvardinti pristatant nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Taigi prašau po pateikimo priimti svarstyti turimą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuo pačiu klausimu dėl to paties nutarimo kviečiu M. Macijauską, valstybės kontrolierių. Džiaugiuosi, kad kartu su mumis yra ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Ž. Simonaitytė, ačiū, kad esate. Prašau.
M. MACIJAUSKAS. Kokybiškas į rezultatus orientuotas biudžeto valdymas yra racionalaus ir skaidraus valstybės išteklių paskirstymo ir panaudojimo garantas. Apie tai diskutuojame ir sprendimų ieškome ilgą laiką. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiais metais žengtas svarbus žingsnis – įtvirtinta naujoji strateginio valdymo sistema, ką minėjau praeito pranešimo metu. Tokiu būdu sudarytos teisinės prielaidos Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų, susijusių su valstybės biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą, įgyvendinimui. Tačiau naujos kokybės vidutinės trukmės biudžeto rengimo būtini darbai vėluoja, kaip ir sprendimas dėl fiksuoto finansavimo programų ir projektinio finansavimo būdo taikymo praktikų, apie kurių trūkumus pasisakėme praėjusiais metais.
Išskirtinė šių metų aplinkybė sukėlė daug viešų diskusijų apie biudžeto keitimo poreikį, ar reikia tikslinti valstybės biudžetą ir jį teikti Seimui tvirtinti, kai valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis numatoma dengti papildomas nesuplanuotas išlaidas. Pakartosiu, praktika, kai biudžetas netikslinamas, yra ydinga, tokiu būdu nematome ne tik tikrojo viešųjų finansų vaizdo, bet ir didėja rizika pažeisti fiskalinės drausmės reikalavimus, kai jie yra taikomi. Rekomendacija spręsti šią situaciją teikėme dar prieš ketverius metus, sprendimų kol kas nėra, bet juos, neabejoju, reikės padaryti.
Kalbant apie valstybės ataskaitų rinkinius. Finansinėse ataskaitose konsoliduoti per 600 subjektų finansiniai duomenys. Turto vertė 45,5 mlrd. eurų, 23,4 mlrd. eurų įsipareigojimų ir 8,2 mlrd. eurų mokesčių pajamų. Deja, nuo pat šių rinkinių sudarymo, tai yra per pastaruosius aštuonerius metus, reikšmingos dalies šių duomenų teisingumo negalime patvirtinti, todėl dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę.
Viešojo sektoriaus subjektams yra pateiktos rekomendacijos trūkumams šalinti, laiku ir sėkmingai realizavus rekomendacijoms įgyvendinti numatytas priemones. Tokią situaciją turėtume pakeisti. Piniginiu principu paremtas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi, todėl dėl 2019 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame besąlyginę nuomonę.
Kasmet audituodami finansinius duomenis, dėmesį skiriame ir atskiroms valstybės biudžeto išlaidų grupėms. Šie metai skirti švietimui, kuris išlieka daugiausiai pokyčių reikalinga sritimi. Atlikę veiklos auditą, ar švietimo pokyčiai lemia geresnius mokinių pasiekimus, konstatavome, kad augant švietimo finansavimui mokinių pasiekimų pažanga nėra pakankama, o pokyčiai vyksta per lėtai. Teisėtumo požiūriu įvertinę etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, nustatėme, kad esamas teisinis reglamentavimas ir nacionaliniu lygmeniu, ir atskirų mokyklų lygmeniu yra nepakankamas, kad būtų užtikrintas skaidrus ir teisingas atlygis visiems mokytojams. Tikiu, kad ir ankstesniais metais, ir šiemet Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos prisidės prie ryžtingesnių švietimo pokyčių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išklausėme pranešimus. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomi siūlomi visi komitetai ir siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Pritariame bendru sutarimu.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5270 (pateikimas)
Kitas Seimo nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5270. Kviečiu ministrą V. Šapoką.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, Vyriausybė šių metų spalio 7 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūloma patvirtinti minėto fondo 2019 metų metinių ataskaitų rinkinį. 2019 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį sudaro šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys ir fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė išvadą, besąlyginę nuomonę dėl abiejų ataskaitų rinkinių.
Trumpai apie skaičius. 2019 metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 286,4 mln. eurų ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 55,5 mln. eurų. Tam įtakos turėjo iš valstybės biudžeto skirtos lėšos daugiausia už gautus į valstybės biudžetą dividendus. 2019 metų pabaigoje grynasis turtas sudarė 48,2 mln. eurų ir buvo 1,1 mln. eurų mažesnis nei 2018 metais.
Per 2019 metus fondo įplaukas sudarė 56,6 mln. eurų. Tai dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, pajamų, gautų pardavus valstybinės žemės sklypus, aukcione parduoto nekilnojamojo turto pajamų bei lėšų, gautų privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus. 2019 metais fondo valdymo išlaidos sudarė 1 mln. eurų.
Taigi kviečiu Seimą po pateikimo priimti svarstyti šį Seimo nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu antrąjį pranešėją M. Macijauską, valstybės kontrolierių. Prašau.
M. MACIJAUSKAS. Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume finansinei krizei užklupus.
Atkreipiu dėmesį, kad ekonomikos augimas 2019 metais sudarė 3,9 % BVP ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis negu 2018 metais, tačiau įplaukos į fondą buvo mažesnės. Pakartosiu, ką jau sakiau anksčiau kalbėdamas apie valstybės skolą: būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti. Reikėtų nusistatyti ir optimalų skolos lygį, kuris nekelia rizikos fiskaliniam tvarumui, užtikrina skolos stabilumą, pakankamą ekonomikos augimą, infliaciją ir taip toliau. Būtina apsispręsti dėl fiskalinės erdvės politikos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam kontrolieriui.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5264. Kviečiu ministrą A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti, koks buvo 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir kam jis buvo panaudotas. 2019 metais iš viso buvo surinkta 2 mlrd. 25 mln. PSDF biudžeto pajamų. Pajamų planas buvo įvykdytas 98,3 %. Nuo plano buvo atsilikta 35 mln. eurų. 2019 metais iš viso į PSDF biudžetą buvo pervestas 1 mlrd. 391 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir su jomis susijusių sumų. Praėjusių metų šio biudžeto išlaidos pagal prisiimtus įsipareigojimus, tai yra priimtas apmokėti sąskaitas, sudarė 2 mlrd. 103 mln. eurų. Išlaidų planas buvo įvykdytas 99 %, kitaip tariant, 2019 metais prisiimti įsipareigojimai neviršijo patvirtinto išlaidų plano ir gautinų pajamų.
Taip pat norėčiau paminėti, kad praėjusiais metais buvo skirtos papildomos lėšos paslaugų bazinėms kainoms didinti ir taip buvo sudarytos galimybės gydymo įstaigoms didinti medicinos personalo darbo užmokestį. Šiam tikslui buvo skirta 41,2 mln. eurų. Gydymo įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kito personalo, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vidutinis darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, gydytojams vidutiniškai padidėjo 12 %, slaugytojams – 14 %, kitam personalui – apie 15 %. Pokytis eurais, jeigu kalbėtume, gydytojo darbo užmokesčio pokytis buvo beveik 300 eurų, slaugytojo – 170, kito personalo apie 160 eurų.
Paminėtina, kad praėjusiais metais prioritetas buvo teiktas ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – buvo didintos vieno gyventojo paslaugų metinės bazinės kainos ir atitinkamai šioms paslaugoms skirtos didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, atitinkamai pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo skirta beveik 267 mln. eurų, tai yra 19 % daugiau negu 2018 metais.
Kalbant apie PSDF biudžeto rezervą, praėjusiais metais buvo paskirstyta 55,4 mln. eurų, iš jų viršsutartinėms paslaugoms asmens sveikatos priežiūrai apmokėti 5 mln., kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 38 mln. eurų ir centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėmis – beveik 12 mln. eurų. Panaudota rezervo lėšų suma iš viso sudarė beveik 50 mln. eurų.
2019 metais į PSDF biudžeto rezervo sąskaitą, kaip buvo numatyta patvirtintame biudžete, buvo pervesta 105 mln. PSDF biudžeto pajamų ir 2019 m. gruodžio 31 d. rezervą sudarė 341 mln. eurų. Tokios buvo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tiek įplaukos, tiek išlaidos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Kviečiu antrąjį pranešėją valstybės kontrolierių M. Macijauską dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Prašom.
M. MACIJAUSKAS. Prieš pristatydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezultatus už 2019 metus, trumpai apie 2020 metus, kurie tapo iššūkiu visai sveikatos sistemai, dėl stebėjimo apmokėjimo už paslaugas fondo lėšomis keitimus, darbo užmokesčio didinimo sveikatos priežiūros specialistams.
Išanalizavę 2019 metų sprendimus ir jų įgyvendinimą dėl sveiktos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimo, dar šių metų pradžioje teikėme pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai patobulinti teisės aktus, kad siekiai bei praktika didinti darbo užmokestį gydymo įstaigose nesiskirstų. Fondo audito už 2020 metus rezultatus pateiksime kitais metais, tačiau dar šiais metais baigsime COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymo apžvalgą, kurią planuojame pateikti lapkričio mėnesį.
Taigi, atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių auditą, teikiame besąlygines nuomones. Skaičiai fondo ataskaitose yra teisingi, tačiau spręstinų klausimų dar yra.
Pirma. Ankstesnių auditų metu rekomendavome įvertinti realias fondo finansines galimybes ir pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Teisinės prielaidos kuriamos, tačiau šių metų audito rezultatai parodė, kad duomenys sveikatos priežiūros paslaugų kainai apskaičiuoti ne visais atvejais yra teisingi ir palyginami. Todėl sudaromos sąlygos daryti įtaką sąnaudų dydžiui, naudojamam asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainai apskaičiuoti. 70 %, arba 14 iš 20, visų vertintų gydymo įstaigų nesilaikė apskaitos taisyklių, todėl neteisingi duomenys buvo pateikti ir Valstybinei ligonių kasai atlygiui už teikiamas gydymo paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, jos nuo šių metų lapkričio 1 dienos dėl pasikeitusios turto valdymo formos padidės du kartus, apskaičiuotos pagal ekonomiškai nepagrįstus normatyvus.
Antra, kokias medicinines paslaugas, įskaitant ir mokamas, kokiomis kainomis gydymo įstaigos gali teikti, įstatymu pavesta nustatyti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija patvirtina du mokamų medicininių paslaugų sąrašus ir atitinkamai kainas, tačiau tai padarė labai seniai, prieš daugiau nei 20 metų, – 1996 ir 1999 metais. Naujos paslaugos į juos paskutinį kartą buvo įtrauktos 2000 ir 2010 metais. Nuo to laiko atsirado daugybė naujų paslaugų. Medicinos mokslas ir praktika tikrai nestovėjo vietoje. Sveikatos priežiūros įstaigos, norėdamos teikti tokias paslaugas, susiduria su dilema: ar teikti ministerijos nepatvirtintas medicinines mokamas paslaugas, dažnai itin reikalingas ir orientuotas į mokslo ir technologijų pažangą, ar nepažeisti teisės aktų ir teikti daugiau kaip prieš dešimt metų patvirtintas paslaugas. Rekomenduojama Sveikatos apsaugos ministerijai imtis veiksmų susidariusiai situacijai spręsti.
Taip pat norime pasidžiaugti, kad įgyvendinamos jau anksčiau Valstybės kontrolės teiktos rekomendacijos. Dėl vieną fondą administruojančių šešių juridinių asmenų sujungimo į vieną jau svarstomi Seime Sveikatos apsaugos ministerijos parengti teisės aktų projektai.
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojo tvarka, pagal kurią gydymo įstaiga dėl paslaugų teikimo sudaro vieną sutartį su ligonių kasomis ir gali paslaugas teikti visiems apdraustiems gyventojams. Tai reiškia geresnį gydymo paslaugų prieinamumą pacientams ir mažesnes administravimo sąnaudas. Linkiu nesustoti ir toliau tobulinti sveikatos sistemą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiamiems kolegoms, atėjusiems į posėdžių salę šiek tiek vėliau, primenu, kad Seimo nariai bendru sutarimu pritarė pratęsti rytinį posėdį ir baigti pateikti Seimo nutarimus, o jų liko dar keturi. Taip, tada vakarinio posėdžio nebūtų.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5265 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5265. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu, jam šių metų spalio 7 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys.
Aktualiausi „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektai yra šie. 2019 metų priskaičiuotos pajamos siekia 4 mlrd. 580,3 mln. eurų, palyginti su 2018 metais, padidėjo 327,8 mln. eurų, arba 7,7 %. Planas įvykdytas 102,8 %. Didžiausią pajamų dalį – 57 %, arba 2 mlrd. 612,9 mln. eurų, sudarė draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų priskaičiuota 85,1 mln. eurų, tai yra 4 % mažiau nei praėjusiais metais. Asignavimų iš valstybės biudžeto priskaičiuota 1 mlrd. 761,6 mln. eurų. Jie buvo skirti socialinio draudimo bendrai pensijos daliai kompensuoti. 2019 metais priskaičiuotos išlaidos siekė 4 mlrd. 154,1 mln. eurų ir, palyginus su 2018 metais, padidėjo 71,9 mln. eurų, arba 1,8 %.
Išlaidų pagal draudimo rūšis pasiskirstymas. Taip, didžiausią išlaidų dalį sudaro pensijos – 77 %. Joms išmokėti buvo skirta 3 mlrd. 199,8 mln. eurų. Ligos išmokoms 2019 metais išleista 308,8 mln. eurų, arba 7,4 % visų išlaidų, ir tai yra 1 % , arba 3,1 mln. eurų, daugiau negu 2018 metais. Vienam draustajam teko apie 7,7 ligos darbo dienos.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms 2019 metais išleista 335,1 mln. eurų, arba 8,1 % visų išlaidų, ir tai 5,5 % , arba 17,4 mln. eurų, daugiau negu 2018 metais. Nedarbo draudimo išmokoms priskaičiuota 201,3 mln. eurų, arba 4,8 % visų išlaidų, ir tai yra 3,6 %, arba 7 mln. eurų, daugiau negu 2018 metais. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokoms priskaičiuota 28,7 mln. eurų. Šiai draudimo rūšiai panaudota 2,5 mln. eurų, arba 9,5 %, daugiau negu 2018 metais. Į pensijų fondus pervedama lėšų suma priskaičiuota 2,8 mln. eurų, tai yra 0,1 % visų išlaidų, tai… priskaičiuotos sumos iki 2019 metų. Fondo veiklos sąnaudos sudarė 75,8 mln. eurų ir buvo 1,2 mln. eurų, arba 1,6 %, didesnės už 2018 metus.
„Sodros“ biudžeto metų rezultatas yra teigiamas, pajamos 426,3 mln. eurų viršijo išlaidas. Į Rezervinį fondą pervestinos lėšos sudarė 411,83 mln. eurų. Valstybės kontrolė pareiškė sąlyginę nuomonę dėl „Sodros“ konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Valstybės kontrolės numatytos priemonės audito metu nustatytiems pažeidimams šalinti vykdomos.
„Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam „Sodros“ konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, jums. Kviečiu antrąjį pranešėją – valstybės kontrolierių M. Macijauską dėl to paties Seimo nutarimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.
M. MACIJAUSKAS. Atlikę Valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą, reiškiame sąlygines nuomones. Tai reiškia, kad finansinių ataskaitų rinkiniuose yra reikšmingų klaidų. Siekiant užtikrinti patikimos finansinės informacijos pateikimą vartotojams, fondo valdybai reikia įgyvendinti auditorių teiktas rekomendacijas, sutvarkyti buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo procesus, optimizuoti fondo veiklą ir supaprastinti fondo valdymo struktūrą.
Tenka konstatuoti, kad vis dar socialinės apsaugos sistemai trūksta aiškumo, kokios išmokos turi būti mokamos iš Socialinio draudimo fondo lėšų, o kokios iš kitų šaltinių. Kasmet nėra suplanuojami pakankami tam tikrų rūšių valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, kurių užtektų išlaidoms padengti, todėl sudaromos prielaidos teiginiams, kad vienos socialinės grupės gyvena kitų socialinių grupių sąskaita.
Nuo šių metų liepos mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka naują funkciją – antroje pakopoje sukauptų pensijų mokėjimą, administruodama Pensijų anuitetų fondą. Su tuo susijusi nauja atsakomybė tenka ir Valstybės kontrolei. Šio fondo finansinio audito išvadą ir ataskaitą už 2020 metus pirmą kartą paskelbsime 2020 metų viduryje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti 2020 metų lapkričio mėnesį. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
13.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5266 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5266. Gerbiamas ministre Linai Kukuraiti, prašom pateikti.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 7 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Garantinio fondo 2019 metų ataskaitos rinkinį, kurį sudaro Finansinių ataskaitų rinkinys ir Lėšų sąmatos vykdymo ataskaita.
Aktualiausi Garantinio fondo lėšų sąmatos vykdymo aspektai yra šie: Garantinio fondo lėšų likutis 2019 m. sausio 1 d. sudarė 59,7 mln. eurų, 2019 metų įplaukos sudarė 24,3 mln. eurų. Iš jų didžiausią dalį, daugiau negu 96 % visų įplaukų, sudarė darbdavių mokamos 0,16 % dydžio įmokos – 23,5 mln. eurų. 2019 metų išlaidos sudarė 8,9 mln. eurų, išmokos darbuotojų reikalavimams 2019 metais – apie 8 mln. eurų, išlaidos Garantinio fondo administravimui sudarė 223 tūkst. eurų. Garantinio fondo lėšų likutis 2020 m. sausio 1 d. buvo 75,7 mln. eurų.
Valstybės kontrolė pareiškė besąlyginę nuomonę dėl Garantinio fondo finansinių ir biudžeto įvykdymo ataskaitų rinkinių. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam Garantinio fondo ataskaitų rinkiniui. Prašom pritarti ir Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu antrąjį pranešėją – valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Teikiama išvada dėl Garantinio fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Pareiškėme besąlygines nuomones dėl biudžeto įvykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių. Atkreipiu dėmesį, kad ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrą ir teisingą šio fondo finansinę būklę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, reikia paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais komitetais – Audito ir Ekonomikos komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5267 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5267. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo nutarimo projektu, kuriam spalio 7 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro finansinių ataskaitų rinkinys ir lėšų sąmatos vykdymo ataskaita. Aktualiausi fondo lėšų sąmatos vykdymo aspektai yra šie.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų likutis 2019 m. sausio 1 d. sudarė 60,9 mln. eurų, gauta 30,4 mln. eurų darbdavių išmokų, išlaidos sudarė 10,2 mln. eurų, iš jų 10 mln. eurų – išmokos darbuotojams, 164 tūkst. eurų sudarė fondo administravimo išlaidos. Lėšų likutis 2020 m. sausio 1 d. – 81,1 mln. eurų.
„Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkiniui. Prašom pritarti ir Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu antrąjį pranešėją – valstybės kontrolierių M. Macijauską. Ačiū.
M. MACIJAUSKAS. Išvada dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2019 metų ataskaitų rinkinių teisingumo taip pat yra besąlyginė. Atkreipiu dėmesį, kad ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjams. Reikia paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu komitetu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
13.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5244 (pateikimas)
Paskutinis Seimo nutarimas – tai Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5244. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Siūloma patvirtinti ataskaitų rinkinį. Trumpai apie fondo ataskaitos duomenis.
2019 metais fondo įplaukos sudarė 4 mln. 804 tūkst. eurų. Didžioji dalis buvo kompensacija už patirtą žalą teismo sprendimu, tai yra dalis (…) sumokėtos baudos, taip pat lėšos, gautos už Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą. 2019 metais fondo išlaidas sudarė 4 mln. 456 tūkst. eurų ir iš šios sumos didžiausia dalis, tai yra per 3 mln., buvo skirta sustabdytų blokų priežiūrai ir fizinei saugai užtikrinti, techniniams projektams, taip pat elektros lengvatai Ignalinos atominės elektrinės regione.
2019 m. gruodžio 31 d. fondo lėšų likutis sudarė 357 tūkst. eurų ir girdime jau anksčiau teiktas Valstybės kontrolės pastabas, rekomendacijas, kad šio fondo administravimas nėra proporcingas jo biudžetui, ir patį faktą, kad per šį fondą naudojama labai nedidelė lėšų dalis eksploatavimo nutraukimo projektams. Todėl dar pernai esame pateikę projektus dėl šio fondo likvidavimo ir giluminio atliekyno finansavimo teisės aktų projektus. Yra pateikti Seime. Kaip tik ir svarstomi Biudžeto ir finansų komitete. Tai tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Kviečiu antrąjį pranešėją – valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Teikiama išvada dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2019 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Pareiškiame besąlygines nuomones dėl biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinio.
Apie tai, kad šis fondas yra nereikšmingas elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, siunčiame signalus jau nuo 2016 metų. Pernai Seimui buvo pateikti teisės aktų pakeitimo projektai, kuriais pasiūlyta nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyvioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką, kartu likviduoti ir šį fondą.
Mūsų nuomone, siūlymas šiems valstybės įsipareigojimams skirti dalį Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukų lėtins fiskalinio rezervo kaupimo tempus. Toks teisinis reglamentavimas taip pat apribotų galimybes visa apimtimi grąžintinai naudoti Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti. Tokia galimybe buvo pasinaudota šiemet. Sprendimai dar nepriimti, tačiau jau 2020 metais Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo veikla iš esmės nevykdoma. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip pagrindinis yra siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio mėnesį.
Nuoširdžiai dėkoju kontrolieriui ir ministrams už pateiktus Seimo nutarimus dėl ataskaitų rinkinių patvirtinimo.
Gerbiamieji kolegos, tiek rytinio, tiek vakarinio posėdžio darbotvarkė išsemta. Apsvarstėme visus įstatymų projektus.
Liko Seimo narių pareiškimai. O Seimo narių pareiškimų nėra.
Prašau registruotis. Galiu tik pasidžiaugti, kolegos, kad iš tiesų dirbome visi labai šauniai, padarėme daug. (Balsai salėje) Tie, kurie yra salėje, dirbo ypač daug. Anksčiau buvo daugiau. Puiku.
Užsiregistravo dabar 39 Seimo nariai.
Posėdį baigėme. (Gongas)
O Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės R. Šalaševičiūtės prašymu primenu, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas po kelių minučių renkasi į posėdį. Visiems linkiu didžiulės sėkmės!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.