LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVENTOSIOS JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. X-910
4, 5, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-07-08 Nr. XIVP-703
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Šventosios jūrų uosto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šventosios jūrų uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda jos įsteigtai savivaldybės įmonei pagal turto patikėjimo sutartį. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi galiojančiame įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybė uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo sutartimi perduoda savivaldybės įsteigtai įmonei (uosto direkcijai). Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu tą patį valstybės turtą savivaldybės įsteigtai įmonei ir toms pačioms reikmėms perduotų Vyriausybė nutarimu.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukščiau minėtas valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį yra perduodamas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, todėl nėra aiškūs argumentai, dėl kurių tą patį valstybės turtą Vyriausybės nutarimu reikėtų perduoti patikėjimo teise Palangos savivaldybės įmonei (uosto direkcijai), jeigu jis remiantis keičiamame įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimą patikėjimo sutartimi gali būti perduotas minėtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
Antra, projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas taip pat numato, kad, atitinkamai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, žemę, uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Numatoma, kad siūlomas atitinkamas uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymas turėtų teigiamą įtaką jo administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Taigi pagal pastarajame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybės kaip įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija – Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą analogiškas Šventosios jūrų uosto turtas patikėjimo teise būtų perduodamas valdyti Palangos miesto savivaldybės įmonei, kurios savininkė yra Palangos miesto savivaldybė, t. y. įmonei, kurios valstybė nekontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, teikiamu įstatymo projektu nėra nustatomas analogiškas teisinis reguliavimas nustatytajam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme.
Trečia, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, kuriame nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, 2 punkte nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama remiantis efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti konkretūs argumentai, kad uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą perdavus Palangos miesto savivaldybės įmonei (uosto direkcijai) ne pagal patikėjimo sutartį, bet patikėjimo teise Vyriausybės nutarimu, tokio valstybės turto valdymas taptų efektyvesnis, duodantis didesnę naudą visuomenei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatytą valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo efektyvumo principą.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai valstybės turtas būtų laikomas ,,uostui priskirtu valstybės turtu”, t. y. ar uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra, ar turimas omenyje ir kitas uostui priskiriamas valstybės turtas. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalies 6–9 punktuose nustatytas funkcijas uosto direkcija įgyvendina kartu su Palangos miesto savivaldybe. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „kartu įgyvendina“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti pildomos detalizuojant bendrų funkcijų įgyvendinimą, keičiamame įstatyme nurodant savivaldybės sprendimų (ar kitos teisinės formos „suderinimo“ išraiškos) priėmimą ir jo įgyvendinimo tvarką.
4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai siūloma nustatyti, kad uosto žemės nuomos viešosios procedūros tvarkos aprašą, žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu tvirtina Vyriausybė. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad minėtus aprašus tvirtina Vyriausybė Palangos miesto savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada Palangos miesto savivaldybės turėtų parengti siūlymus Vyriausybei tvirtinti minėtus aprašus, todėl nėra aišku, kokia tvarka būtų vykdomos viešosios procedūros iki minėtų aprašų patirtinimo. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu, svarstytina, ar nuostatos, kad minėtus aprašus Vyriausybei siūlo patvirtinti Palangos miesto savivaldybės taryba, nereikėtų atsisakyti, nes valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašus paprastai rengia ir tvirtina valstybės institucijos, o savivaldybių turto – atitinkamos savivaldybių institucijos.
5. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.
6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
7. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.