LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 153 STRAIPSNIO PAKEITIMO“
PROJEKTO
2024-04-02 Nr. XIVP-3572
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siūloma papildyti Seimo statuto 153 straipsnį nauja 8 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad „telefonus, kompiuterius, kitą kompiuterinę techniką, įsigytus už šiame straipsnyje nurodytas lėšas parlamentinei veiklai, pasibaigus jo įgaliojimų laikui Seimo narys per 14 darbo dienų atiduoda Seimo kanceliarijai arba grąžina Seimo valdybos nustatyta tvarka apskaičiuotą dalį jam parlamentinei veiklai skirtų lėšų, sumokėtų už šioje dalyje nurodytas prekes“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad už valstybės biudžeto lėšas įgyti daiktai neturėtų tapti asmenine Seimo nario nuosavybe, ir „pasibaigus Seimo nario įgaliojimams“ jis neturėtų jais naudotis, todėl svarbu nustatyti, kaip už šias lėšas įsigyta technika, „pasibaigus Seimo nario įgaliojimams“, grąžinama Seimo kanceliarijai, arba kaip grąžinama už tą techniką sumokėtų lėšų dalis. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
1.1. Vertinant projektu teikiamą siūlymą esminę reikšmę turi tai, koks pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra Seimo nario parlamentinei veiklai įsigyto turto, kurio įgijimas apmokėtas valstybės biudžeto lėšomis, teisinis statusas. Pagal Seimo statuto 153 straipsnio 3 dalį, Seimo nariams kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriamos lėšos „išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, apmokėti“. Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 patvirtintame Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta, kad šios lėšos avansu pervedamos į Seimo narių nurodytas sąskaitas (5 punktas); kompiuterinės technikos, programinės įrangos, biuro įrangos, biuro patalpų nuomos ar kitas parlamentinei veiklai reikalingas sutartis sudaro Seimo nariai, paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi Seimo nario vardu, su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Seimo narys (6 punktas); Seimo narys už kiekvieną mėnesį panaudotas lėšas su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms atsiskaito pateikdamas dokumentus Seimo kanceliarijos Finansų skyriui (10 punktas). Taigi, pagal galiojantį Seimo statute ir Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, parlamentinei veiklai reikalingas prekes ir paslaugas už šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas įgyja Seimo nariai. Seimo kanceliarija, kurios funkcija yra užtikrinti Seimo veiklą, kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytoja yra įpareigota tik pervesti su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skirtas valstybės biudžeto lėšas Seimo nariams, kurie yra nustatyta tvarka atsiskaitę už jų panaudojimą ankstesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Seimo narių parlamentinei veiklai įsigytas turtas, kurio įgijimas apmokėtas valstybės biudžeto lėšomis, nuosavybės teise priklauso jį įsigijusiems Seimo nariams, o ne valstybei, todėl nei Seimo kanceliarija, nei jokia kita valstybės institucija neturi daiktinių teisių į jį. Vadinasi, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jis gali ir toliau savo nuožiūra tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Nors, mūsų nuomone, tai neatitinka konstitucinės su parlamentine veikla susijusių išlaidų atlyginimo garantijos paskirties, vis dėlto įgyvendinti projektu siūlomo teisinio reguliavimo, pagal kurį Seimo narių parlamentinei veiklai įsigyta technika turėtų būti „atiduota“ Seimo kanceliarijai, nebūtų teisinės galimybės, jeigu jį nustatant kartu nebūtų pakeistas nuosavybės į atitinkamą turtą santykių teisinis reguliavimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės turto įgijimas reguliuojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu.
Kartu pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybė gali įgyti turtą pagal sandorius, ir Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles) Seimo nariai parlamentinei veiklai už valstybės biudžeto lėšas įsigytą turtą galėtų perduoti valstybės nuosavybėn, sudarydami su Valstybine mokesčių inspekcija šio turto perdavimo sutartį; tolesnį valstybės nuosavybėn perduoto turto administravimą (įskaitant galimybę šį turtą parduoti, perduoti valdyti patikėjimo teise ir kt.) vykdytų Valstybinė mokesčių inspekcija.
1.2. Vertinant projekto nuostatą, pagal kurią Seimo narys galėtų grąžinti Seimo valdybos nustatyta tvarka apskaičiuotą lėšų, sumokėtų už parlamentinei veiklai skirtus telefonus ir (ar) kompiuterinę techniką, dalį, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus grąžintinų lėšų dydžio nustatymo kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, Seimo statute reikėtų nustatyti bent principines nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis nustatant grąžintinų lėšų sumą, t. y. ar turėtų būti grąžinama įsigyto turto įsigijimo vertės dydžio suma, ar – jo rinkos vertės (Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo metu) dydžio suma, ar – jo likutinės vertės dydžio suma, ar pagal kokias nors kitas taisykles nustatytina lėšų suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektu teikiamą siūlymą visais atvejais galėtų būti grąžinta tik lėšų, skirtų minėtoms prekėms apmokėti, dalis (nebūtų galimybės tam tikrais atvejais grąžinti visą už prekes sumokėtų lėšų sumą).
1.3. Pažymėtina, kad pagal Aprašo nuostatas Seimo nariai gali įsigyti ne tik telefonus, kompiuterius, kitą kompiuterinę techniką, bet ir kitą turtą – su pašto paslaugomis susijusias prekes (8.2 papunktis), knygas, suvenyrus (8.3 papunktis), parlamentinei veiklai reikalingą programinę įrangą (8.5 papunktis), kanceliarines prekes (8.11 papunktis). Be to, Seimo valdyba gali pakeisti Aprašo nuostatas ir numatyti galimybę valstybės biudžeto lėšomis apmokėti ir kito parlamentinei veiklai reikalingo turto įgijimo išlaidas. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Seimo statute turėtų būti nustatytos bendros, universalios taisyklės, taikytinos visam Seimo narių iš valstybės biudžeto lėšų įgyjamam turtui ar tam tikrai jo daliai (pavyzdžiui, ilgalaikiam turtui), kuris dar galėtų būti naudojamas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams.
1.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijos 63 straipsnį Seimo nario įgaliojimai gali nutrūkti ne tik pasibaigus įgaliojimų laikui, bet ir kitais pagrindais. Manome, kad parlamentinei veiklai įgyto turto teisinis statusas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams turėtų būti reguliuojamas vienodai, nepriklausomai nuo įgaliojimų nutrūkimo pagrindo.
1.5. Projekto 1 straipsnyje vartojamas formuluotes „lėšos parlamentinei veiklai“, „jam parlamentinei veiklai skirtos lėšos“ reikėtų patikslinti atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nustatytą Seimo nario išlaidų, susijusių su jo parlamentine veikla, atlyginimo garantiją (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaidos „atlyginamos“, o ne „apmokamos“).
2. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais.
2.1. Projekto 1 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis „Statuto“.
2.2. Projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti 3 dalys: 1 dalimi 153 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 8 dalimi; 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad buvusi 153 straipsnio 8 dalis laikytina 9 dalimi; 3 dalimi turėtų būti keičiama 153 straipsnio 9 dalis.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs.lt
V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]