LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO
NR. VIII-1904 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2099(3)
2023-04-28 Nr. 113-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė.
Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas.
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas.
Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
|
3 |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnį tik Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius yra valstybės pareigūnas, o jo pavaduotojai yra valstybės tarnautojai (juos į pareigas priima ir iš jų atleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka) bei į tai, kad kartu su šiuo įstatymu projektu teikiamu Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 72 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2088(3), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų statusas nėra keičiamas į valstybės pareigūnų statusą, projekto 2 straipsnio 3 punkte brauktini žodžiai ,,jo pavaduotojams“. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
|
16 |
2. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Pagal šio straipsnio 9 dalį, Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi ir Lietuvos mokslo tarybos nariams (šiame punkte brauktini žodžiai ,,nariams“). |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
2 |
2 |
|
3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Valstybės pareigūnams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis“ siūlome įrašyti žodžius „Valstybės pareigūnams, kurių pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuotas darbo užmokestis būtų mažesnis“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2022-12-12
|
* |
|
|
Vertinant svarstomą Įstatymo projektą, pažymėtina, kad: 1. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos (dydžiai) tai pačiai pareigūnų grupei priklausantiems pareigūnams, iškreipia ne tik šių pareigūnų ir valstybės tarnybos (įstaigų vadovų) darbo apmokėjimo sistemą, bet ir pačią šių institucijų sistemą ir jų vietą valstybės institucijų hierarchijoje. 2. Ginčytinų normų, kai siūloma nustatyti skirtingus pareiginės algos koeficientus kontrolieriams, kontekste svarbu pažymėti, kad Seimo kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos, kaip ir keletas kitų kontrolės institucijų, yra įsteigtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu. Specialieji šių pareigūnų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato itin aukštus (prilygsta reikalavimams, keliamiems kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus) ir tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus tiek Seimo kontrolieriams, tiek vaiko teisių apsaugos kontrolieriui – nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnis; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 18 straipsnis). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 5, 12, 19, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 2, 4, 11, 12 straipsniuose nustatyti veiklos tikslai, įgaliojimų apimtys rodo, kad įstatymuose reglamentuojami kontrolierių (ombudsmenų) institutai – vieni iš Lietuvoje suformuotų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolės instrumentų, veikiančių skirtingose žmogaus teisių gynimo srityse (Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo (asmens teisė į gerąjį viešąjį administravimą), vaiko teisių apsaugos kontrolierius gina vaikų teises visose jų gyvenimo srityse, nagrinėja piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejus vaiko teisių apsaugos srityje). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kiekvienai institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas 19/97, 2002 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 49/01, 2004m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Valstybės institucijų sistema apima labai įvairias valstybės institucijas. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), valstybės institucijų įvairovę, jų teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės vykdomų funkcijų įvairovė, visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo ypatumai, valstybės organizacinės ir finansinės galimybės, tam tikru visuomenės gyvenimo ir valstybės raidos laikotarpiu vykdomos politikos. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas cituojamame nutarime, Konstitucijoje yra įvardytos „kontrolės institucijos“ (Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalis), Konstitucijoje „institucijos“ sąvoka turi ir platesnę reikšmę. Sistemiškai aiškinant minėtas Konstitucijos formuluotes matyti, kad „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas. Nutarime minėta, kad valstybės institucijos sudaro sistemą. Ši valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta įvairios teisinės galios teisės aktais. Vienos valstybės institucijos yra expressis verbis įvardytos Konstitucijoje. Kitos valstybės institucijos pagal Konstituciją turi būti nustatytos įstatymu. Dar kitų valstybės institucijų steigimo poreikis kyla iš būtinumo įgyvendinti valstybės valdymą, tvarkyti krašto reikalus, užtikrinti įvairių valstybės funkcijų vykdymą – šių valstybės funkcijų įgyvendinimui turi būti sudarytos valstybės institucijos, nors jų sudarymas ir nėra eksplicitiškai numatytas Konstitucijoje. Kai kurios valstybės institucijos Konstitucijoje yra įtvirtintos nenurodant jų tikslių pavadinimų: Konstitucijoje yra numatytos ir tokios valstybės institucijos, kurios gali būti steigiamos Seimo priimamais įstatymais: kontrolės institucijos; Vyriausybės įstaigos; specializuoti teismai administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Remiantis išdėstytu teigtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių institucijos (kaip ir kitos kontrolierių – Lygių galimybių kontrolieriaus, Žvalgybos kontrolieriaus) priklauso tai pačiai institucijų grandžiai (grupei). 3. Aukščiau paminėtame Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrindu gali būti tai, kad valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Tačiau pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą. Valstybės institucijos, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, negali būti priešpriešinamos, o turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintos visų institucijų, vykdančių viešąjį administravimą ir (arba) teikiančių viešąsias paslaugas ir šitaip garantuojančių viešąjį interesą, sisteminės sąsajos ir tarpusavio sąveika, apimanti inter alia jų kompetencijos racionalų santykį, veiksmingumą, profesionalumą, jose dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat tokį veiklos, vykdant valstybės funkcijas ir garantuojant viešąjį interesą, tęstinumą. Susipažinus su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2099(3) ir jo priede siūlomais nustatyti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientais, pažymėtina, kad ombudsmenų (kontrolierių) pareiginės algos koeficientai negali (neturėtų) būti mažesni už jų kontroliuojamų ir prižiūrimų institucijų (subjektų) vadovų (jiems Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) nustatomi pareiginės algos koeficientai[1] ir tarnautojų, kurių veiklą/neveikimą kontrolieriai tiria, pareiginės algos koeficientus, taip pat neturėtų skirtis pačių ombudsmenų (kontrolierių) pareiginės algos koeficientai. Tos pačios kvalifikacijos ir tokias pačias skirtingose srityse funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumais iškreipiama valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiamos valstybės institucijų sisteminės sąsajos, sąveika, hierarchija. 4. Šio Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte vaiko teisių apsaugos kontrolierių, kaip Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą, priskiria tai pačiai II valstybės tarnautojų grupei, tačiau nustato skirtingus pareiginės algos koeficientus, motyvuodami tuo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius veikia tik vienoje valdymo srityje. Tačiau šis argumentas yra kritikuotinas, kadangi ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, ir Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas (kaip ir pačios įstaigos) priskirti taip pat vienai valdymo sričiai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kaip ir Seimo kontrolierių įstaiga yra priskirta tai pačiai (vienai) – teisingumo valdymo sričiai). Paminėtina, kad dar 2019 metais, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, teikdama pastabas Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 18, 35 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14 1 straipsniu įstatymo projektui Nr. 19-4093, išreiškė abejones dėl ketinimo Vaiko teisių apaugos kontrolieriaus įstaigą, kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytoją ir jos programas priskirti tik vienai viešosios politikos (valdymo) sričiai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga dėl ginamų vaiko, kaip visų žmogaus teisių turėtojo, teisių spektro ir veiklos sričių (teisingumas, sveikata, kultūra, švietimas, mokslas ir sportas, viešasis saugumas, socialinė apsauga, transportas ir ryšiai, viešasis administravimas, aplinka ir klimato kaita, viešieji finansai, kt.) negali būti priskirta tik vienai valdymo sričiai. Toks priskyrimas rodo siaurinamąjį valstybės požiūrį į vaiko teises, jų gynimo apimtis, tarptautinius bei nacionalinius valstybės įsipareigojimus šioje srityje. Todėl ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla neturėtų būti vertinama kaip veikla tik vienoje konkrečioje srityje. 5. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra įstaigos vadovas ir turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, nustatytus Seimo kontrolierių įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 28 straipsnyje. 6. Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos lygmens tarptautiniuose dokumentuose (JT Generalinės Asamblėjos 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliucija 75/186; Europos Tarybos komisijos „Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) 2019 m. patvirtinti Ombudsmeno institucijų veiklos principai) akcentuoja nepriklausomų ir stiprių ombudsmenų institucijų svarbą skatinant ir ginant žmogaus teises, pakankamai aukšto rango ir nepriklausomumo šioms institucijoms suteikimą, kurio vienas iš garantų turėtų atsispindėti šio pareigūno darbo užmokestyje. 7. Ombudsmenų (kontrolierių) pareiginės algos koeficientų, o tuo pačiu ir ombudsmenų vietos valstybės institucijų hierarchijos sistemoje klausimas keliamas ne vienerius metus ir nei vienam iš teiktų siūlymų Vyriausybė nepritarė, motyvuodama rengiama valstybės tarnybos, darbo apmokėjimo ar pan. reforma, kurios vienas iš tikslų – sistemiškai peržiūrėti ir spręsti visų valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo problemas, kad nebūtų iškreipta valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų atlyginimų dydžio skirtumų. Pastarąjį kartą, jau 2022 metais, vadovaujantis tais pačiais argumentais, Vyriausybė nepritarė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1663. Remiantis aukščiau išdėstytu, taip pat Seimo Teisės departamento 2022-05-11 išvadoje dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1663 nurodytais argumentais dėl būtinybės „sudaryti sąlygas mokėti darbo užmokestį atsižvelgiant į pareigybių hierarchiją, pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir nustatytą atsakomybę“, neleidžiant atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, siūlytina tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIVP-2099(3) ir nustatyti vienodus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Seimo kontrolierių įstaigos vadovo, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientus. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2022-12-13 |
* |
|
|
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) susipažinusi su Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-2073(3); toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2022 m. lapkričio 15 d. išvada dėl Projekto, pažymi, jog pritaria siūlymui Projektu keičiamo Lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti, kad lygių galimybių kontrolierius ne tik tvirtina pareigybių sąrašus, bet ir nustato tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Pažymėtina, kad iki šiol maksimalų darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičių tvirtino Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Tačiau, norime atkreipti dėmesį į grėsmę, jog minėtu pakeitimu nebus sprendžiama šiuo metu egzistuojanti problema dėl nepakankamo finansavimo skyrimo Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingoms kontrolierių įstaigoms. Minėtoms įstaigoms plečiant kompetencijas Lietuvos Respublikos Seimo priimamais įstatymais, nebūtinai buvo didinamas darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičius. Todėl ir ateityje susidaro rizika pakenkti šių įstaigų nepriklausomumui ir galimybės įgyvendinti veiklą, nenumačius saugiklių dėl įstaigų įtraukimo planuojant biudžeto asignavimus, tačiau tik suteikus galimybę pasitvirtinti pareigybių skaičių. Tarnybos nuomone, siekiant numatyti tinkamo šių nepriklausomų institucijų finansavimo garantijas, būtini papildomi teisės aktų, įskaitant ir Lygių galimybių įstatymą, pakeitimai. Pažymime, jog šiuo atveju yra aktualios ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2099(3)) nuostatos. Pagal naują redakciją siūlomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, Seimo kontrolieriui, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovui bei žvalgybos kontrolieriui siūloma nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą nei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui bei lygių galimybių kontrolieriui. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Seimo kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, lygių galimybių kontrolieriaus, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos yra įsteigtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio pagrindu. Specialieji daugumos šių pareigūnų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato vienodus ir itin aukštus kvalifikacinius reikalavimus, prilygstančius reikalavimams keliamiems kandidatams į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus. Dėl šių priežasčių manome, jog minėtu įstatymo projektu siūlomas skirtingų pareiginės algos koeficientų įtvirtinimas yra nepagrįstas ir siūlome suvienodinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, lygių galimybių kontrolieriaus (kurie taip pat yra ir įstaigų vadovai) bei Seimo kontrolierių įstaigos vadovo ir Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepriklausomų ombuds tipo institucijų statusas, žmogiškųjų išteklių ir finansinių išteklių užtikrinimas yra tiesiogiai susijęs su šių institucijų nepriklausomumu ir galimybėmis vykdyti nepriklausomai veiklą laiku ir pagal įstatymų numatytus terminus. Į tai ne kartą atkreipė dėmesį ir Jungtinių Tautų skirtingi komitetai. Be to, 2018 m. birželio 22 d. Europos Komisijos parengtoje rekomendacijoje (ES) 2018/951 „Dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų“[2] numatyta, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekviena lygybės įstaiga būtų aprūpinta žmogiškaisiais, techniniais ir finansiniais ištekliais, patalpomis ir infrastruktūra, reikalingais veiksmingai atlikti užduotims ir įgaliojimams vykdyti. Skiriant išteklius lygybės įstaigoms turėtų būti atsižvelgiama į kompetenciją ir paskirtas užduotis. Ištekliai laikomi tinkamais tik tuo atveju, jei jais sudaromos sąlygos lygybės įstaigai atlikti visas savo funkcijas veiksmingai, per pagrįstą laiką ir laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytų terminų (1.2.2 p.). |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||
|
|
|
str. |
str. d. |
p. |
|
|
|
|
||||||
|
1. |
Seimo narė Jurgita Šiugždinienė, 2023-01-27 |
1(priedas) |
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. reikšmingai išauga LMT biudžetas – daugiau nei 2 kartus lyginant su 2021 m. (nuo 22,3 mln. Eur iki 50 mln. Eur), kartu išauga LMT atsakomybės administruojant konkursinį MTEP finansavimą bei turi būti stiprinamas LMT personalas pritraukiant papildomus specialistus.
2022 m. sausio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas, kuriame numatyta, kad LMT savininko teises ir pareigas įgyvendina LRV, taip pat įsteigtas papildomas Mokslo ir politikos komitetas, numatytos papildomos LMT funkcijos. Stiprėja LMT, kaip mokslo ir studijų politikos klausimais patariančios ekspertinės bei konkursinį MTEP finansavimą administruojančios institucijos vaidmuo. Nuo gruodžio 1 d. į LMT buvo integruota dalis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
LRV 2022 m. balandžio 20 d. patvirtino atnaujintus LMT nuostatus, kuriuose numatytas draudimas LMT primininkui gauti pajamų iš institucijų, kurios gauna finansavimą iš LMT, tačiau gali jose neatlygintinai dirbti mokslinį ir (ar) pedagoginį darbą. Įvertinus visas aplinkybes, vadovauti LMT ir įgyvendinti pokyčius turi aukšto lygio vadovas, vykdęs aukšto lygio mokslinius tyrimus, todėl siūlome LMT pirmininkui nustatyti 3,8 koeficientą.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo projekto priedo 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Komitetas pritarė siūlytam padidinimui, tačiau koeficientas perskaičiuotas pagal 2022 m. VMDU dydį (išraiška eurais dėl to nesikeičia). |
||||||
|
2. |
Seimo nariai: V. Juozapaitis, L. Kasčiūnas, V. Kernagis, 2023-04-28 |
1 (priedas) |
|
|
|
Argumentai:
Per pastaruosius metus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) suteikti nauji įgaliojimai, susiję su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, asmens duomenų teisine apsauga, nacionaliniu saugumu. Žurnalistų etikos inspektoriui suteikti įgaliojimai duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis draudžiamą skleisti informaciją: tai yra dezinformaciją, karo propagandą ir kurstymą, informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojamasi, niekinama, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, išskiriamu įstatyme įtvirtintais pagrindais. Žurnalistų etikos inspektoriui suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo, kai akivaizdžiai rimtai ar sunkiai būtų pažeidžiamos šios nuostatos. Nustatytos dvi procedūros – įprastinė, kai yra pažeidimo pakartotinamumas, ir skubos, kai informacija kelia pavojų visuomenės saugumo interesams. Tarnybai suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į interneto paslaugų ar prieglobos (serverių) tiekėjus su privalomu nurodymu stabdyti prieigą. Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje ir įsigaliojus pataisoms į Tarnybą dideliu mastu išaugo kreipimųsi dėl informacijos prieigos stabdymo socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose, o Komisijai greta prievolės stebėti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veiklą, tenka imtis teisinių procedūrų stabdyti Rusijos propagandinių kanalų prieinamumą. Dėl šių priežasčių labai išaugo šių įstaigų darbų apimtys ir poreikis dar labiau stiprinti personalą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome nustatyti abiejų institucijų vadovų algos koeficientą 3,8.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo projekto priedo 13 ir 18 punktus ir juos išdėstyti taip:
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Komitetas pritarė siūlytam padidinimui, tačiau koeficientas perskaičiuotas pagal 2022 m. VMDU dydį (išraiška eurais dėl to nesikeičia). |
||||||
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2099(4) ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-28 |
1 (3) |
(2) |
|
|
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto priede detalizuojamos visos valstybės pareigūnų pareigybės (ne tik valstybės pareigūnų įstaigų vadovų), atitinkamai panaikinant įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai papildytinas įstatymo projekto priedas. (papildomai žr. komiteto pasiūlymą Nr. 2.)
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį: „ |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-28 |
1 (priedas) |
|
|
|
Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą praėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) jis yra ne 1579,4 euro, kaip nurodyta Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte Nr. XIVP-2098(3), pagal kurį atitinkamai buvo skaičiuojami pareiginės algos koeficientai, tačiau 1785,4 euro, įstatymo projekto priede pateikti pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuojami pritaikius naują vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokesčio (su individualiomis įmonėmis) sumą. Taip pat atitinkamai papildytinas įstatymo projekto priedas (papildomai žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. ir Nr. 3.) Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymams padidinti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko, Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos pirmininko pareiginės algos koeficientus, sistemiškai įvertinus pareigūnų algos koeficientus pagal jų funkcijų atlikimą ir institucijų veiklos sritis bei apimtis, atitinkamai reikalinga padidinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareigūnų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigūnų algų koeficientus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
|
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-28 |
2 |
1 |
|
P |
Argumentai: Projekto įsigaliojimo datą būtina suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(4) nustatyta įsigaliojimo data.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-04-28 |
2 |
2 |
|
N |
Argumentai: Siekiant sistemiškai suderinti įstatymo projekto nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(4) nuostatomis, reglamentuojančiomis įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento santykį su jų kadencijos laikotarpiu, atitinkamai papildytinas įstatymo projektas. Numatoma, kad padidintas pareiginės algos koeficientas valstybės pareigūnams būtų mokamas nuo naujos kadencijos pradžios arba taikant išimtį, jei iki valstybės pareigūno kadencijos pabaigos liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Valstybės pareigūnams, nurodytiems šio įstatymo priede, šio įstatymo nuostatos taikomos nuo naujos kadencijos pradžios, išskyrus atvejus, jeigu iki valstybės pareigūno kadencijos pabaigos liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio. Jeigu iki valstybės pareigūnų naujos kadencijos pradžios liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, jiems taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos.“ |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas