AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 32, 34, 37, 38, 41, 42, 44 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 2531, 360, 362 IR 364 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROBACIJOS ĮSTATYMO NR. XI-1860 11, 17, 18, 21, 25, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) delegacijos 2004, 2008 ir 2012 metų vizitų Lietuvoje ataskaitose itin griežtai kritikuojama šiuo metu Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo galimas terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m. CPT vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva privalo užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-oje periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.
CPT delegacijos 2012 metų vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis (daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių).
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Varnas prieš Lietuvą pripažino, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį suimtiesiems nėra leidžiami pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu) nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės. Minėtu teismo sprendimu Lietuva įpareigota nediskriminuoti (lyginant su nuteistaisiais) suimtų asmenų ir numatyti galimybę pastariesiems gauti tokius pasimatymus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius taip pat rekomenduoja inicijuoti SVĮ pakeitimus, pagal kuriuos suimtiesiems būtų numatyta teisė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniais (sugyventiniais).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2012-2014 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikė rekomendacijas inicijuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir SVĮ pakeitimus dėl aiškesnio suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų perduoti ir turėti daiktų reglamentavimo, laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų veiksmų tiek individualaus, tiek ir kolektyvinio nuteistųjų badavimo atvejais nustatymo.
2015 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiuo metu BVK nenumato galimybės pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose laikomus nuteistuosius užrakinti jų gyvenamosiose patalpose (jie gali būti užrakinami tik nakties metu). Dėl to minėtų įstaigų viduje sudėtinga veiksmingai užkardyti nuteistųjų tarpusavio konfliktus, tarpusavio smurto atvejus ir kitus teisės pažeidimus.
BVK ir SVĮ numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę (bet neprivalo) patikrinti į minėtas įstaigas įeinančius ir išeinančius asmenis, įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Todėl, siekiant dar labiau apriboti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimo į įkalinimo įstaigas galimybes, būtina užtikrinti, kad visi į minėtas įstaigas įeinantys ir išeinantys asmenys (įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės) būtų privalomai tikrinami šių įstaigų pareigūnų.
Lygių galimybių kontrolierius konstatavo, kad atskiroms suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms nustatytos didesnės maitinimo normos yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pažeidimas, o skirtingos maitinimo normos gali būti nustatomos tik atsižvelgiant į asmenų sveikatos būklę ir fiziologinius poreikius.
Dalis BVK ir SVĮ nuostatų nėra tarpusavyje suderintos, taip pat neatitinka galiojančiuose įstatymuose vartojamų sąvokų ir terminų.
BVK nustatytoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarkoje nėra aiškių šio instituto taikymo kriterijų. Tai iš esmės lemia mažą lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų skaičių (per 2013 m. lygtinai paleista apie 34,4 proc. per 2014 m. – apie 31 proc. nuo visų iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų, kai 2007-2010 m. buvo lygtinai paleidžiama apie 50 proc. nuteistųjų).
Kartu BVK būtina sukurti veiksmingą laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, susijusią su šių asmenų nusikalstamą elgesį lėmusių kriminogeninių veiksnių mažinimu ir taip sudaryti sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą. Nuteistųjų resocializacijos optimizavimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 473 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 363 punkte.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atlikus probacijos efektyvumo ir vykdymo stebėseną (2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23 (http://www.tm.lt/tm/ stebesenospazymos/) buvo nustatyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) teisinio reguliavimo trūkumai, t.y. dėl šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto suderinamumo su BK nuostatomis, perteklinio reikalavimo dėl probuojamojo atsakomybės už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kai probuojamajam, turinčiam polinkį vartoti tokias medžiagas, probacijos sąlygos gali būti keičiamos pagal kitas PĮ nuostatas, ir kt.
Parengtų projektų tikslai:
- įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas, didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų saugumą, gerinti šių įstaigų valdymą, suderinti BVK ir SVĮ atitinkamas nuostatas su galiojančiais teisės aktais ir išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas;
- optimizuoti probacijos vykdymą;
- sudaryti palankias sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir pilnaverčiam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą;
Parengtų projektų uždaviniai:
- nustatyti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas atitinkančias bausmių atlikimo sąlygas;
- įtvirtinti laisvės atėmimo vietų saugumą ir valdymą gerinančias priemones;
- nustatyti materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus, kurie leistų objektyviai įvertinti šio instituto taikymo tikslingumą nuteistajam;
- įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, paremtą nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ir kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimu;
- tarpusavyje suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), BVK, SVI ir PĮ nuostatas bei šiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektus pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1R-223 ir 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-304 sudarytų darbo grupių, siūlymus, taip pat atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 473 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 363 punktą, o taip pat atliktą probacijos efektyvumo ir vykdymo stebėseną (2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23) parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. 8 5 266 2874, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimvydas Laukis, tel. 8 5 266 2897, el. p. [email protected] ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Tauras Rutkūnas tel. 8 5 219 1895, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu nustatyta, kad už dorą
elgesį ir stropų darbą, pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą
viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes atliekantys nuteistieji gali būti
skatinami (BVK 45 ir 49 straipsniai).
BVK 54, 115 straipsniuose ir SVĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir išeinančių iš jos asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, ar Vyriausybės narių, teisėjų, advokatų, prokurorų, Seimo skiriamų kontrolierių bei kitų areštinių veiklos kontrolę atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę patikrinti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.
BVK nenustato maksimalios pinigų sumos, už kurią suimtajam ar nuteistajam per mėnesį leidžiama pirkti maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Nuteistiesiems (ir suimtiesiems) draudžiamų turėti daiktų sąrašas nustatytas BVK 1 priede.
BVK 69 straipsnyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Pataisos namų lengvajai grupei priskirti nuteistieji šiuo metu turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji – per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, o drausmės grupei priskirti nuteistieji neturi teisės į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Ilgalaikių pasimatymų trukmė – iki dviejų parų, trumpalaikių – iki 4 valandų (BVK 94 straipsnis). Trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai vyksta be fizinio nuteistojo ir į pasimatymą atvykusių asmenų kontakto (per stiklinę pertvarą), išskyrus išimtinius atvejus kalėjime laikomiems nuteistiesiems. Pažymėtina, kad suimtiesiems taip pat nėra numatyta galimybė pasimatyti su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais ne per stiklinę pertvarą.
Nepilnamečių pataisos namuose nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, gali būti palikti iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt vieneri metai (BVK 81 straipsnis).
BVK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. 2015 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
BVK 104 – 105, 130 straipsniuose nėra numatytos galimybės nuteistojo atostogų, trumpalaikės išvykos į namus ar išvykos už pataisos įstaigos ribų metu jo elgesį kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis.
BVK 144 straipsnis numato, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas.
BVK 157 straipsnyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kaip nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir elgėsi bausmės atlikimo metu galima patikrinti pagal šio nuteistojo asmens byloje esančią informaciją, o taip pat ši informacija pateikiama socialinio tyrimo išvadoje. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) adaptuotą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, kurios rezultatai taip pat pateikiami socialinio tyrimo išvadoje. Tačiau BVK nustatyta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlyga – kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals – yra abstrakti ir argumentavimui dėl šios sąlygos buvimo arba nebuvimo sukuria prielaidas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą sprendžiantiems subjektams naudoti įvairius argumentus, pavyzdžiui, didelė neatliktos bausmės dalis, visuomenės interesas, visuomenės saugumo pusiausvyra, nusikaltimo padarymo aplinkybės ir pobūdis, ankstesni teistumai, teisingumo principo įgyvendinimas, kaltės pripažinimas ir kt. tai lemia skirtingos praktikos formavimąsi taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.
BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiami lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal šias nuostatas faktinis nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų įvykti jau tą pačią ar kitą dieną, kai jis atliko minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau praktikoje, iki priimamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis jau būna atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatyta įstatymu. Tai daro negatyvią įtaką nuteistųjų elgesiui.
BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Šia nuostata buvo siekiama dažnesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo, užtikrinant maksimalią nuteistųjų elgesio kontrolę. Tačiau nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. iš 8677 nuteistųjų, pateikusių prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tik apie 12 proc. (1024) jų prašė būti paleisti 6 mėn. anksčiau. Mažą nuteistųjų, pageidaujančių iš pataisos įstaigos išeiti anksčiau, skaičių nulėmė nustatytas palyginus nedidelis terminas, kada nuteistasis gali būti lygtinai paleistas.
BVK 138 straipsnyje nustatyta viena iš psichologinių tarnybų, veikiančių pataisos įstaigose, veiklos sričių – išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas. Kadangi BVK projekte nuteistųjų socialinę reabilitaciją siekiama susieti su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu, papildomų psichologų išvadų teikimas iš esmės tampa pertekliniu.
BVK nenustato reikalavimo dėl nuteistojo, pradėjusio atlikti laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio įvertinimo ir kriminogeninių veiksnių, lėmusių nusikalstamą elgesį nustatymo. Todėl nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigose planuojamas ne tiek atsižvelgiant į veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, kiek į priemonių, kuriomis disponuoja pataisos įstaiga, vykdymą. Tai mažina pataisos įstaigų vykdomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos efektyvumą ir nuteistųjų pasirengimą išėjimui į laisvę.
SVĮ šiuo metu nenumato galimybės, kad suimtieji patys mokėtų už jų turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją. SVĮ taip pat įtvirtinta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti iki penkiolikos parų perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę.
PĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad probuojamiesiems teismo paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje, vykdymas gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau elektroninį stebėjimo priemonių naudojimą būtų tikslingiau nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos pareigos – nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, kontrolei.
PĮ 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad probuojamiesiems teismo paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytos pareigos – nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, vykdymas gali būti kontroliuojamas tikrinant specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tačiau specialiąsias technines priemones būtų tikslingiau naudoti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytos nuteistiesiems skirtinos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kontrolei.
PĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Pagal šią nuostatą, probuojamajam vien tik už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą turėtų būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos. Tačiau PĮ nenustato pareigos probuojamiesiems nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus PĮ 27 straipsnio 2 punkte nustatytą draudimą probuojamiesiems intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas). Atsižvelgiant į tai, atsakomybė neturėtų būti taikoma už tai, ko probuojamasis neprivalo laikytis. Be to, jei tinkamai vykdyti probaciją trukdo probuojamojo polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jam pagal PĮ 29 straipsnį gali būti pakeistos probacijos sąlygos.
PĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, skundžiami apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Tačiau BPK tokia tvarka nenustatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma įtvirtinti, kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą bausmę vykdanti institucija parinktų pagal sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitų valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų paraiškas (BVK 39, 41 straipsniai).
Siūloma patikslinti darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigas (BVK 44 straipsnis), kadangi, pavyzdžiui, pareigą aprūpinti asmenis darbo įrankiais ir darbo drabužiais, tvarkyti darbo laiko apskaitą ir pan. darbdavys privalo vykdyti vadovaudamasis darbo teisę reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuobaudų ar paskatinimo priemonių skyrimas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems praktikoje neturi pridėtinės vertės, siūloma iš viso atsisakyti tokios BVK 45 ir 49 straipsniuose įtvirtintos galimybės. Dėl trumpo arešto bausmės atlikimo termino (iki 90 parų) taip pat siūlytina atsisakyti galimybės šia bausme nuteistiems asmenims skirti paskatinimo priemones – padėką ir galiojančios nuobaudos panaikinimą prieš terminą, kadangi praktikoje šios priemonės iš esmės nėra taikomos.
BVK 54, 115 ir SVĮ 11 straipsniuose siūlytina įtvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų pareigą tikrinti visų į šias įstaigas įeinančių ir išeinančių asmenų daiktus ir drabužius (išskyrus Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Vyriausybės narių ir teisėjų), taip pat visas įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Pažymėtina, kad daugelyje Europos šalių (pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Estija ir kt.) taip pat egzistuoja tokia praktika, kai be patikros į įkalinimo įstaigas įeiti ir išeiti gali tik aukščiausi valstybės pareigūnai. Taigi, ši priemonė ženkliai prisidėtų prie nuteistiesiems ir suimtiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimo į įkalinimo įstaigas užkardymo, o kartu, padidintų ir šių įstaigų bei juose besilankančių asmenų saugumą. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, analogiška praktika taikoma atliekant į kitus saugomus objektus (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatus, Ignalinos atominės elektrinės ir kitų strateginę reikšmę turinčių objektų teritoriją ir pan.) įeinančiųjų, taip pat ir orlaiviais keliaujančių asmenų (dėl pačių keliaujančiųjų saugumo) kontrolę, o išimtis tikrinant asmenis daroma tik itin svarbiems asmenims.
Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių stebėjimo institucijų rekomendacijas (CPT, Seimo kontrolierių įstaigos ir kt.), kuriose akcentuojama būtinybė sudaryti sąlygas kuo dažniau (bet nebūtinai kuo ilgiau) suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis, BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85 ir 86 straipsniuose siūlytina padidinti nuteistiesiems tenkančių ilgalaikių ir (ar) trumpalaikių pasimatymų skaičių bei teisės paskambinti telefonu skaičių. Teisę į trumpalaikius pasimatymus siūloma numatyti ir pataisos namų drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems. Kartu siūlytina nustatyti, kad nuteistiesiems gali būti suteikiami iki vienos paros trukmės ilgalaikiai pasimatymai ir iki trijų valandų trumpalaikiai pasimatymai. Taip pat siūloma trumpalaikius suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, arba papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti vykdyti neizoliuojant nuteistojo ar suimtojo ir į trumpalaikį pasimatymą atvykusių asmenų (BVK 94, SVĮ 22 straipsniai). Taip pat įtvirtintina nuostata, kad, pakartotinai pažeidus trumpalaikių pasimatymų, vykdomų neizoliuojant lankytojų ir suimtųjų (nuteistųjų), tvarką, tokie pasimatymai vėl leidžiami tik po 3 mėnesių (nuteistiesiems – po 6 mėnesių), jei jie neturi galiojančių nuobaudų, paskirtų už pasimatymų vidaus tvarkos pažeidimus. Be to, siekiant užkardyti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į laisvės atėmimo vietų įstaigas, siūlytina atsisakyti praktikos, į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims leidžiama įsinešti maisto produktų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti nuostatas, suteikiančias teisę į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims apsipirkti pataisos įstaigose (tardymo izoliatoriuose) veikiančiose parduotuvėse arba gauti šių įstaigų paruoštą maistą.
Dėl šiuo metu nustatyto aiškiai neapibrėžto suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų turėjimo ir naudojimo bausmės atlikimo metu teisinio reguliavimo (BVK 1 priede įtvirtintas tik draudžiamų daiktų sąrašas), šie asmenys linkę įsigyti ir laikyti didelius kiekius ne pirmo būtinumo daiktų (pvz., draudžiamiems turėti daiktams gaminti ar juose slėpti), kurie, be kita ko, yra naudojami retai arba iš viso nenaudojami. Tokiu būdu sudėtinga užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų higienos reikalavimų laikymąsi ir elementarią gyvenamųjų patalpų, kurios panašėjo į daiktų sandėlius, tvarką. Be to, didelis daiktų kiekis tik dar labiau sumažina suimtųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o tai lemia jų teisės į žmogiškas laikymo sąlygas pažeidimus. Esant dideliam daiktų kiekiui, taip pat sudėtinga atlikti gyvenamųjų patalpų ir daiktų apžiūras (patikrinimus), siekiant užkardyti teisės pažeidimus (narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų turėjimą), vykdyti suimtųjų turimų daiktų apskaitą ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti taisyklę, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti (ir įsigyti) daiktų sąrašą nustato teisingumo ministras. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti tik tuos daiktus, kurie jiems yra reikalingi suėmimo metu ar atliekant laisvės atėmimo bausmę.
BVK 69 straipsnyje siūloma nustatyti, kad iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistasis taip pat galėtų būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specializuotą padalinį (pusiaukelės namus), kuriame vykdomas intensyvus nuteistųjų rengimas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, siūlytina, kad iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo nuteistieji (jų sutikimu) galėtų būti perkelti ir į kalėjimą.
Siekiant didinti nuteistųjų ir pataisos įstaigų personalo saugumą ir palaipsniui pereiti prie kamerinio tipo pataisos įstaigų, BVK 70 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse būtų nustatyta tvarka dėl nuteistųjų rakinimo jų gyvenamosiose patalpose.
BVK 81 straipsnyje siūlytina numatyti, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, paliekami tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Šie asmenys iš nepilnamečių pataisos namų galės būti perkelti, tik tada, jei pakartotinai pažeis šioje įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus arba pačių prašymu. Tokiu būdu siekiama, kad, net ir sukakę pilnametystės jaunuoliai, iš esmės galėtų baigti atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus.
Siekiant mažinti pataisos įstaigų subkultūros apraiškas, nustatyti nuteistųjų teisinės padėties standartus ir atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, siūloma nustatyti maksimalią pinigų sumą, už kurią nuteistieji per mėnesį galėtų pirktis maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra maitinami visaverčiu ir fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, papildomų maisto produktų įsigijimas susijęs tik su papildomu šių asmenų poreikių tenkinimu. Todėl, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu (t.y. diferencijuojant pagal grupę, kuriai jie yra priskirti), siūloma, kad jie galėtų per mėnesį pirkti maisto produktus atitinkamai už 2-4 bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą (BVK 92 straipsnis).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, siūloma pripažinti šią BVK nuostatą netekusia galios. Kartu siūloma BVK 99 straipsnio 5 dalį (atitinkamai ir SVĮ 16 straipsnyje) numatyti nuteistųjų (SVĮ – suimtųjų) laikino (iki 3 mėnesių su galimybe pratęsti) laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymą, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves (šiuo metu numatytas tik laiškų tikrinimas).
SVĮ 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad suimtieji taip pat prisidėtų (kaip ir nuteistieji) prie jų turimų elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos išlaidų apmokėjimo pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles. Kartu siūloma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų sąrašą nustatytų teisingumo ministras.
Siekiant racionaliau organizuoti pareigūnų darbą ir taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas siūloma BVK 104 – 105 ir 130 straipsniuose numatyti galimybę nuteistojo atostogų, trumpalaikės išvykos į namus ar išvykos už pataisos įstaigos ribų metu jo elgesį Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tokiu būdu atsakingiems pareigūnams nereikės fiziškai tikrinti, ar iš pataisos įstaigos išvykęs nuteistasis iš tikrųjų yra nustatytoje vietoje, kas prisidės prie asmenų, kuriems suteikiama teisė laikinai išvykti iš pataisos įstaigos, skaičiaus didinimo.
Pažymėtina, kad darbas yra viena pagrindinių nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemonių, tačiau, lyginant su Europos šalimis, kurių laisvės atėmimo vietų įstaigose dirba apie 60-80 proc. nuteistųjų, Lietuvoje nuteistųjų įdarbinimas siekia tik apie 25 proc. Todėl, siekiant įvairiais būdais skatinti naujų nuteistųjų darbo vietų kūrimą, BVK 125 straipsnį siūlytina papildyti nuostatomis, kad Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas).
CPT vizitų (2008 m., 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose itin griežtai kritikuojama šiuo metu SVĮ įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo maksimalus terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m. CPT vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva privalo užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-je periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines. Atsižvelgiant į tai, SVĮ siūloma nustatyti, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių galėtų būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje (ne ilgiau kaip 15 parų), kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti asmeniui esant tardymo izoliatoriuje. Kartu siūloma įtvirtinti, kad iš tardymo izoliatorių į policijos areštines suimtieji procesiniams veiksmams atlikti (jeigu to negalima užtikrinti suimtajam esant tardymo izoliatoriuje), arba dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime teisme galėtų būti perkeliami ne ilgiau kaip penkioms paroms. Be to, siūloma atsisakyti praktikos, kai į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti yra perkeliami nuteistieji. Tokią galimybę (iki 5 parų) siūloma sudaryti tik dėl būtinybės užtikrinti nuteistojo dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme. Siūlomu pakeitimu kartu būtų sukurtos paskatos kompetentingiems pareigūnams racionaliau organizuoti bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi didžiąją šių ikiteisminio tyrimo veiksmų dalį realiai galima atlikti ir tardymo izoliatoriuose, asmenų papildomai neperkeliant į policijos areštines.
SVĮ 10 straipsnyje siūloma patikslinti tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus, numatant, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose, be kita ko, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.
Siekiant sukurti veiksmingą laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, susijusią su šių asmenų nusikalstamą elgesį lėmusių kriminogeninių veiksnių mažinimu ir taip sudaryti sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą siūloma pakeisti BVK 137 straipsnį ir papildyti kodeksą nauju 1371 straipsniu. BVK 137 straipsnyje siūloma nustatyti socialinės reabilitacijos tikslus (mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti ir skatinti nuteistųjų gebėjimus socialinei reabilitacijai, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą) veiksmus (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; kriminogeninių veiksnių nustatymas; priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas) ir priemones (akredituotos elgesio pataisos programos, nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, individuali ar grupinė psichologinė terapija ir kt., kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis). BVK 1371 straipsnyje, siūloma nustatyti individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo tvarką. Pagal šią tvarką plane būtų nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai, priemonės, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, ir jų įgyvendinimo terminai, priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo, nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos, nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtros) formos ir jų įgyvendinimas, pataisos įstaigos darbuotojai, juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitaciją, jų ir nuteistojo užduotys, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo susitikimų su užduočių vykdytojais dažnumas, kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistajam socialiai reabilituotis. Planas būtų sudaromas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimo sistema nustatyta PĮ ir nuo 2012 m. liepos 1 d. taikoma probacijos tarnybose. Pagal šią planavimo sistemą dirbant su nuteistaisiais pastebima teigiamų rezultatų, t.y. mažėja lygtinai paleistų asmenų, vengiančių vykdyti probacijos sąlygas ir darančių naujas nusikalstamas veikas (2007 m. 22,1 proc. lygtinai paleistų nuteistųjų vengė vykdyti probacijos sąlygas arba probacijos vykdymo metu buvo nuteisti už naują nusikalstamą veiką, 2008 m. – 21,9 proc., 2009 m. – 19,5 proc., 2010 m. – 17,6 proc., 2011 m. – 18 proc., 2012 m. – 14,5 proc., 2013 m. – 12,3 proc., 2014 m. – 11,7 proc.). Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius probacijos tarnybose, o taip pat į tai, kad apie 65-70 proc. nuteistųjų, išeinančių iš pataisos įstaigų, nepatenka į probacijos tarnybų priežiūrą, tikėtina, kad ir laisvės atėmimo vietose įdiegus individualizuotą socialinės reabilitacijos planavimo sistemą, paremtą veiksnių, lėmusių nuteistųjų nusikalstamą elgesį, identifikavimu ir mažinimu, nuteistųjų integracija į visuomenę po bausmės atlikimo bus sėkmingesnė.
BVK 138 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta psichologinių tarnybų, veikiančių pataisos įstaigose, funkcija – išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas, siūloma pripažinti netekusiu galios, kadangi 1371 straipsniu nuteistųjų socialinė reabilitacija susiejama su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu.
BVK 157 straipsnyje siūloma patikslinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygas:
BVK 157 straipsnio 1 dalyje:
- vietoj sąlygos, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siūloma įrašyti reikalavimą nuteistajam šias priemones vykdyti, kadangi kai kurių priemonių vykdymas gali būti tęsiamas ir nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos (pvz., mokymasis, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir t.t.);
- vietoj sąlygos dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ir kitų reikšmingų aplinkybių (nebaigtinio aplinkybių sąrašo), siūloma nustatyti, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtų vertinama ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kai nuteistajam nustatoma maža, vidutinė ar didelė nusikalstamo elgesio rizika). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, įvertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bei jo įtaka nusikalstamo elgesio rizikai, ši informacija pateikiama Socialinio tyrimo išvadoje, todėl papildomai nurodyti, kad turi būti vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu netikslinga.
BVK 157 straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse vietoj formalios sąlygos, kada nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, siūloma nustatyti, kada nuteistasis gali pateikti prašymą svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki jie faktiškai bus atlikę atitinkamą paskirtos bausmės dalį. Nuteistųjų prašymus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų turės išnagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Procesinių terminų nustatymas leis užtikrinti sklandų ir savalaikį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą. Kartu BVK 157 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti galimybę nuteistiesiems, sutinkantiems kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, prašytis anksčiau būti lygtinai paleistiems, nei nustatyta BVK šiuo metu, kas, tikimasi, paskatintų intensyvios priežiūros taikymą.
BVK 152, 159 ir 164 straipsnių nuostatos tikslinamos pagal siūlomus BVK 157 straipsnio pakeitimus.
BVK 173 ir SVĮ 44 straipsniuose siūloma patikslinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems racionalus maitinimas skiriamas tik pagal medicinines indikacijas, be to, maistas šiems asmenims turėtų, kiek įmanoma, atitikti jų religinius įsitikinimus.
BVK ir SVĮ vartojamas sąvokas taip pat siūloma suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2531 straipsnis papildytinas nuostata, kad teisėjas nutartimi gali pavesti probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą, taip pat savo nuožiūra. BPK 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimais siekiama šio straipsnio nuostatas suderinti su siūlomais BVK 157 straipsnio pakeitimais. Kartu, atsižvelgiant į BPK spragą dėl klausimų nagrinėjimo pagal PĮ nuostatas, BPK 362 straipsnyje siūloma nustatyti, kad klausimus, numatytus PĮ, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 11, 17, 18, 21, 25, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas):
1) 4 straipsnyje siūloma PĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 ir 87 straipsnių nuostatomis, nustatant elektroninio stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimą nuteistiesiems pagal šių priemonių technines charakteristikas, paskirtį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gali būti paskiriamos ir kitos, įstatymų nenumatytos pareigos (įpareigojimai ar draudimai), kurių vykdymo kontrolei taip pat efektyviau būtų naudoti elektroninio stebėjimo ar specialiąsias technines priemones, PĮ 21 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šios priemonės gali būti naudojamos ir kitais atvejais, jei jos padėtų užtikrinti efektyvesnę nuteistojo elgesio kontrolę;
2) 6 straipsnyje siūloma PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsisakyti perteklinio reikalavimo dėl probuojamojo atsakomybės už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kadangi probuojamajam, turinčiam tokį polinkį, probacijos sąlygos gali būti keičiamos pagal kitas PĮ nuostatas, pavyzdžiui, pagal PĮ 29 straipsnį, kuriame nustatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesus.
Kiti PĮ projekte siūlomi pakeitimai yra iš esmės techniniai, kad PĮ nuostatas suderinti su BVK ir BPK projektuose siūlomomis nuostatomis.
Siūloma, kad BPK, PĮ taip pat – dalis BVK ir SVĮ nuostatų, kurių įgyvendinimui nereikia nustatyti ilgesnio pereinamojo laikotarpio, įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d., kita BVK ir SVĮ straipsnių dalis, kurių sklandžiam įgyvendinimui reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, įsigaliotų 2016 m. balandžio 1 d., o BVK ir SVĮ nuostatos, reglamentuojančios maksimalias nuteistųjų įsigyjamiems maisto produktams išleidžiamas pinigų sumas – nuo 2017 m. sausio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus galimai bus sulaukta suimtųjų ir nuteistųjų nepasitenkinimo, kolektyvinio badavimo akcijų ir pan. Tačiau šis nepasitenkinimas būtų tik laikinas, kadangi nuteistieji dar nebus praktikoje susipažinę ir pasinaudoję įstatymų projektuose numatytomis naujomis bausmės atlikimo sąlygomis. Be to, padidėjęs pasimatymų ir nuteistųjų trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų skaičius taip pat turėtų kompensuoti nuteistųjų reiškiamus nuogąstavimus, kas atitinkamai sumažins prielaidas ir nuteistųjų nepasitenkinimams. Todėl pataisos įstaigos, kartu su Kalėjimų departamentu turės vykdyti nuolatinį nuteistųjų informavimą apie laukiamus teigiamus įstatymų projektų rezultatus ir stebėti, įgyvendinamų įstatymų praktiką.
Be to, Kalėjimų departamentui reikės aktyviai betarpiškai bendradarbiauti su Viešojo saugumo tarnyba ir policija, siekiant užtikrinti, kad suimtųjų ir nuteistųjų reiškiamų nepasitenkinimų metu nebūtų pakenkta kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, valstybės turtui ir būtų užtikrinta viešoji tvarka pataisos įstaigose.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas užtikrinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose ir asmenų, kuriems paskirta probacija, veiksmingą resocializaciją. Veiksmingos resocializacijos dėka mažės nusikalstamų veikų recidyvas ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius.
Nustačius griežtesnius į laisvės atėmimo vietų įstaigas įeinančių ir išeinančių asmenų bei įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių tikrinimo reikalavimus, tai turės teigiamos įtakos kovai su korupcija.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios
Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Teisingumo ministrui ir Kalėjimų departamento direktoriui iki atitinkamų Įstatymų nuostatų įsigaliojimo reikės pakeisti teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias BVK, SVĮ ir PĮ nuostatas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaigoms 2016 metams papildomai reikės skirti 4 423 tūkst. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos papildomų suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų kambarių, laisvės atėmimo vietų įstaigų kontrolės ir praleidimo punktų patalpų įrengimui, tikrinimo įrangos įsigijimui, visų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų pataisos namuose užraktams įrengti. Dėl suimtųjų naudojamų elektros prietaisų apmokestinimo per metus laisvės atėmimo vietų įstaigos iš viso galėtų gauti vidutiniškai apie 15 tūkst. eurų pajamų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai derinti su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vilniaus universiteto mokslininkais, rengiant įstatymų projektus taip pat įvertintos ir visuomenės pateikti pastebėjimai ir pasiūlymai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: kalinys, lygtinis paleidimas, nusikalstamumo prevencija, socialinė integracija, socialinė pagalba, teisminis tyrimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
_____________