LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 322
STENOGRAMA
2016 m. kovo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Skelbiu 2016 m. kovo 22 d. posėdžio pradžią. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis.
Dėkoju. Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. kovo 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Matau gerbiamąjį M. Adomėną prie šoninio mikrofono.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome iš darbotvarkės išbraukti 1-12 klausimą – Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3879.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip pat frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės Miškų įstatymo pataisas, projekto Nr. XIP-3095, kuriomis siūloma naikinti Generalinę miškų urėdiją. Kaip žinome, projektas yra atsiradęs kaip keršto atsakas tuo laikotarpiu, kai Urėdijoje gimė iniciatyvos mažinti urėdijų skaičių. Žinome, kad tai siūlė ne pati Generalinė urėdija, o daugiau – pagal iš aukščiau gautus politinius spaudimus. Manau, kad tokie projektai yra visiškai netinkami, išbalansuojantys veikiančią sistemą. Siūlau net nepradėti svarstyti.
PIRMININKAS. E. Masiulis. Prašau, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėtume pasiūlyti iš darbotvarkės išbraukti du projektus, kurie yra susiję su naktinio matymo prietaisų įteisinimu medžioklėse, nes tikrai neseniai tas klausimas buvo Seimo salėje, ir mes labai daug diskutavome, buvo išreikšta Seimo valia ir tikrai nematome priežasties, kodėl čia reikėtų vėl sesiją pradėti nuo šitų projektų. Tai būtų 2-12 klausimas – Medžioklės įstatymo projektas – bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės projektas.
PIRMININKAS. Supratome.
E. MASIULIS (LSF). Kitas mūsų siūlymas išbraukti 2-13 klausimą – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio teikėjas B. Bradauskas. Mūsų įsitikinimu, tai absoliučiai pažeidžia konstitucines žmogaus privačios nuosavybės teises, nes, priėmus šį įstatymą, netgi miško arba žemės savininkui nedavus jokio leidimo jo teritorijoje medžioti, vis tiek yra suteikiama išskirtinė teisė medžiotojų būreliams be savininko žinios ten vykdyti medžioklę. Tai akivaizdžiai kertasi su esmine mūsų valstybės privačios nuosavybės teise.
Ir tada pakelti V. Gailiaus pirmą rezervinį projektą į pagrindinę darbotvarkę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš dėl J. Razmos siūlymo, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas klausimas dėl Miškų įstatymo. Gerbiamieji konservatoriai, šiandien yra trys tarnybos, yra prie ministerijos Miškų departamentas, yra atskira Miškų tarnyba ir yra Generalinė urėdija. Aš manyčiau, kad reikėtų po pateikimo pritarti, ir galbūt komitetas surastų, kaip optimizuoti šį valdymą. Tikrai nereikalingos trys institucijos. Gal kažkaip funkcijas galima sujungti ir iš trijų padaryti bent dvi institucijas. Šiuo metu, manau, yra didžiulis biurokratinis aparatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu atkreipti gerbiamojo E. Masiulio dėmesį. Gerbiamasis Eligijau, tamstos dėmesį atkreipiu, truputį paklausykite. Atkreipiu dėmesį į tai, kad parašai yra surinkti ir išbraukti iš darbotvarkės šių klausimų pagal Statutą negalima, tai vienas dalykas.
Antras dalykas dėl Medžioklės įstatymo projekto. Aš nežinau, kas galbūt pažadėjo jums kokią nors paramą rinkimuose ar panašiai, bet sudaryta grupelė brakonierių, kurie, oficialiai prisidengdami Lietuvoje dabar plintančia ligų nelaime kiaulių maru, nori atidaryti šimtaprocentinį brakonieriavimą visur, steigti nelegalius fabrikėlius ir panašiai. Netgi Aplinkos ministerija prašo šio įstatymo pataisos, o medžiotojų visa visuomenė – be kalbų: tiesiog pasipiktinusi tais visais viražais.
Labai gaila, kad liberalai dalyvauja tokiame nešvariame žaidime, o dėl kitų įstatymų projektų mes ne kartą diskutavome, ir šiandien aš prašiausi į kai kurias frakcijas ateiti ir paaiškinti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Nesutiko, bet tiek to. Siūlau popietinius klausimus, susijusius su aplinkosauga, perkelti į rytinį posėdį ir labai prašau gerbiamųjų kolegų palaikymo. Noriu pasakyti žmogiškai – man šiandien 17 valandą paskirtas magnetinis rezonansas ir, jeigu aš nedalyvausiu, tai man vėl nusikels mėnesiui ar dar kuriam laikui, kaip sakant, mano problemos, todėl būkime malonūs, perkelkime į rytinį posėdį, o jau jūs – kaip balsuosite, taip balsuosite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, kad posėdžio pirmininkas turėtų perspėti, kad B. Bradauskui nedera taip aistringai agituoti už medžioklės teisės aktų projektus, pačiam esant Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas. Reikėtų kaip nors tyliau pasėdėti, užuot kaltinus čia Liberalų sąjūdžio atstovus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai nesu visiškai pasiruošęs visas aistras nuraminti. Niekas čia jų nenuramins. Jūs visi aistringi. Mes dabar kalbame apie darbotvarkę, apie konkrečius dalykus, galbūt galėsime papolitikuoti, kai prasėdime nagrinėti atskirus darbotvarkės klausimus.
Pirmas dalykas. Iš eilės pagal jūsų prašymus. Pirmas prašymas buvo dėl darbotvarkės 1-12 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIP-3879. Gerbiamasis M. Adomėnas prašė išbraukti Balsavimo internetu sistemų sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad reikia išbraukti, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 43, prieš – 25, susilaikė 25. Darbotvarkėje lieka 1-12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-3879.
Kiti pasiūlymai. Privalomai į darbotvarkę įrašyti teisės aktų projektai pagal Statuto 92 straipsnio 1 dalį. Pirmasis gerbiamasis J. Razma paprašė išbraukti iš darbotvarkės 2-11 klausimą, Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3025. Aš noriu pasakyti, yra surinkta 50 Seimo narių parašai, atrodo, klausimas turėtų likti, bet po Konstitucinio Teismo išaiškinimo paskutinė valia yra Seimo valia, ir mes privalome bet kokiu atveju balsuoti. (Balsai salėje) Privalomai įrašomas į darbotvarkę, jis būna darbotvarkėje, bet jūs galite apsispręsti, ar jį palikti toliau, ar balsuoti…
Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIIP-3095 būtų išbrauktas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės įstatymo projektą, už kurį pasirašė 50 Seimo narių. Išbraukti – balsuojate už, palikti darbotvarkėje – balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 23, susilaikė 31. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas darbotvarkės 2-12 kausimas. Taip pat gerbiamasis E. Masiulis paprašė… Labai atsiprašau, replika po balsavimo.
P. GYLYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai norėčiau paprašyti daugelio Seimo narių vardu: formuluokite klausimus aiškiai, nes paskutinio klausimo, aš manau, kad daugelis nesuprato. Būkite geras, suformuluokite klausimą, už ką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau jūsų paprašyti, galbūt susikaupkite, kantrybės ir tylos šiek tiek.
P. GYLYS (TTF). Aš buvau labai susikaupęs, labai norėjau suprasti. (Pirmininkas: „Gerai, aš pabandysiu…“) Čia yra pasiūlymas perbalsuoti iš naujo, suformulavus klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tikrai balsavome ir neformuluosiu antro balsavimo.
Dabar darbotvarkės 2-12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-3307, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis E. Masiulis siūlo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Kas pritaria, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje: „Kurį klausimą?“) Matote, kurį klausimą, vėl klausia iš naujo. Tai ką man daryti?! (Šurmulys salėje) Gal kiekvienam atskirai?!
Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 15, susilaikė 35. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3307 lieka darbotvarkėje. Atsiprašau, išbrauktas iš darbotvarkės. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – įstatymo projekto Nr. XIIP-4076, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis E. Masiulis per šoninį mikrofoną paprašė išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas įstatymo projektas Nr. XIIP-4076, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 18, susilaikė 37. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4076 lieka darbotvarkėje.
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – įstatymo projekto Nr. XIIP-3833, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis E. Masiulis siūlo išbraukti iš darbotvarkės šį įstatymo projektą. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas įstatymo projektas Nr. XIIP-3833, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 38, prieš – 17, susilaikė 44. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3833 lieka darbotvarkėje.
Gerbiamasis Bradauskai, gal suformuluokite, kuriuos darbotvarkės klausimus jūs norite perkelti į rytinę darbotvarkę ir vietoj kurių klausimų.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų dar prašau perkelti, bet, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kreipiuosi į jus. Vieno balso skirtumu buvo išbrauktas Medžioklės įstatymas, jis užkirstų kelią brakonieriavimui. (Balsai salėje) Kai kas galbūt iš opozicijos nesuprato esmės šito klausimo. Palikite darbotvarkėje, siūlau perbalsuoti ir svarstydami tikrai išsiaiškinsime, jeigu kam neaišku. Bet jeigu šitas klausimas bus nesvarstomas, atidarysime šimtaprocentinį brakonieriavimą Lietuvoje. Patys pagalvokite, ką mes darome, ne visi aplinkosaugininkai, visa medžiotojų bendruomenė prašo šito įstatymo pataisų. Jeigu kam bus neaišku, tikrai išsiaiškinsime, bet aš prašau perbalsuoti ir palikti jį darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neturiu jokios galimybės teikti perbalsuoti todėl, kad statutinė norma to neleidžia, nėra jokio pagrindo perbalsuoti, reikia visiems sėdėti, galvoti ir mąstyti, už ką jūs balsuojate, po to nereikšti pretenzijų, tiesiog susikaupkite, susikoncentruokite. Tikrai nebus galimybės perbalsuoti.
Dabar dėl perkėlimo į rytinę darbotvarkę. Noriu jūsų paklausti vietoj kokių klausimų mums būtų galima perkelti? Prašau? (Balsai salėje) Pradžioje gal balsuojame, ar šiuos įstatymų projektus perkelti į rytinį posėdį? O po to žiūrėsime, kaip juos reikia perkelti į rytinį posėdį, gerai? Kas už tai, kad B. Bradausko pasiūlyti įstatymų projektai būtų perkelti į rytinį posėdį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už – 72, prieš – 8, susilaikė 25. Galbūt po 1-13 klausimo, prieš gerbiamojo A. Paulausko teikiamus įstatymų projektus, kurių yra tik pateikimas. Galime bendru sutarimu sutarti? Gerai. Sutarta bendru sutarimu įtraukti į rytinę darbotvarkę po darbotvarkės 1-13 klausimo. Tvarka. Kokių būtų pastabų ir pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nėra. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, E. Masiulis frakcijos vardu prašė iš rezervinių klausimų perkelti V. Gailiaus klausimą, projektą, į pagrindinę darbotvarkę, gal to neužfiksavote, dėl to nebuvo dar balsuojama.
PIRMININKAS. Gal aš ir neužfiksavau, gal ir buvo pačioje pabaigoje. Gerbiamieji kolegos, žiūrime dėl rezervinio klausimo. Jūs turite omeny r-1 klausimą? Priešgaisrinės saugos įstatymą Nr. XIIP-4077, taip? Šį klausimą? Turime apsispręsti. Čia yra pateikimas. Tai gal po B. Bradausko pristatytų visų… Kai pristatysite visus tris įstatymų projektus, gal po to pabandysime, jei bus Seimo valia, gerai? Gerai. Kas už tai, kad įtrauktume į pagrindinę rytinę darbotvarkę rezervinį r-1 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIP-4077, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta. Po B. Bradausko pristatytų įstatymų projektų bus įtrauktas rezervinis 1 klausimas. Tik noriu visus perspėti, kad labai didelė ir plati rytinė darbotvarkė, nežinau, kaip spėsime, bet čia yra jūsų valia. Mes priėmėme bendrą Seimo daugumos nutarimą ir bandysime kaip nors judėti į priekį.
10.21 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar turiu paskelbti Balsų skaičiavimo grupę. Nuo kovo 22 d. iki balandžio 22 d. vieną mėnesį bus nauja Balsų skaičiavimo komisija: V. M. Čigriejienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Filipovičienė (Darbo partijos frakcija), G. Jakavonis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Z. Jedinskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), V. Kamblevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), D. Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija) ir J. Varkala (Mišri Seimo narių grupė). Tokia būtų Balsų skaičiavimo grupė.
10.22 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(3)ES (priėmimas)
Pradedame svarstyti darbotvarkės klausimus. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(3)ES. Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Ir 11 straipsnis. Reikia 29 remiančių balsų. Ar pritartumėte, kad būtų galima svarstyti šį Seimo nario A. Palionio pasiūlymą? Gal jūs trumpai pristatykite, po to apsispręsime.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento pastabą, kad šis įstatymo projektas turėjo būti priimtas rudens sesijoje, o straipsniai turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau mūsų įstatymai negali įsigalioti atgaline data. Mano pasiūlymo esmė ir yra ta, kad įstatymo straipsniai įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., išskyrus 1 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį. Atsižvelgiama į kovo 18 dienos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visai geras pasiūlymas. Kito kelio lyg ir nėra, kaip aš suprantu. Gal galime pritarti? Yra 29 pritariantys? Yra. Niekas neprieštarauja. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Pritarta bendru pasiūlymu.
Tada 11 straipsniui su pasiūlymu ar galime pritarti bendru sutarimu ir priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3729, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymo projektas (Nr. XIIP-3729) yra priimtas. (Gongas)
Labai atsiprašau, prie šoninio mikrofono yra. Prašom, kolege.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, prašau mano balsą pridėti prie balsavusių už, nes nesuveikė mygtukas.
PIRMININKAS. Dėkojam. Prašom pridėti protokoliniu nutarimu gerbiamosios V. Aleknaitės-Abramikienės balsą už.
10.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo išvados“ projektas Nr. XIIP-4014. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Dabar – diskusijos. P. Gražulis nori diskutuoti. Gerbiamasis Petrai, jūs užsirašėte diskusijai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai atliko gana didelį darbą, pakvietė įvairiausių sričių specialistus, mokslininkus, teisininkus, prokurorus, advokatus. Perskaitę medžiagą mes pamatėme, koks milžiniškas darbas yra atliktas. Numatytas visas sąrašas įstatymų, kuriuos reikėtų keisti, kaip juos reikėtų keisti ir, be abejonės, lydimieji aktai. Savo pagrindinėje išvadoje komitetas siūlo, kad tam darbui toliau tęsti reikėtų sudaryti darbo grupę. Mano manymu, ta darbo grupė tą patį darbą pradėtų daryti iš naujo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įsigilinęs ir jau pusę kelio nuėjęs, todėl, manyčiau, tikrai nereikėtų pavesti to darbo darbo grupei. Kažkokią nedidelę darbo grupę pats komitetas galėtų suformuoti ir tęsti darbą toliau.
Antras dalykas. Manyčiau, kad šiuos klausimus reikėtų skaidyti. Tikrai yra pribrendusių klausimų, kuriuos reikia spręsti šiandien ir nelaukti, kol bus parengti darbo grupės kokie nors įstatymai. Prisiminkime paskutinius sulaikymus, tai yra medžiagos išviešinimą, pokalbių išviešinimą. Ar gali būti tai pavesta prokurorui? Aš manau, tai turi būti sureguliuota įstatymu arba prokuroro nustatyta tvarka. Turi būti aišku. Jei yra tokia nuostata, kad viešiname, tai viešiname visų, gerbiamieji, ir tai aiškiai turi būti pasakyta įstatymu, ir nereikia čia darbo grupės. Šiandien komitetas galėtų registruoti šitas pataisas ir šiandien šią problemą išspręstume. Aš tikrai labai norėčiau paklausyti, pavyzdžiui, D. Ulbinaitės bylos pokalbių, kaip jos klausimas taip operatyviai išspręstas. Aukščiausiasis Teismas per tokį trumpą laiką priėmė sprendimą, greitai atidavė klausimą ikiteisminiam tyrimui.
Kitas dalykas. Žiūrėkite, įtariami keturi žmonės – Prezidentas R. Paksas, „Norfos“ savininkas D. Dundulis, laikraščio „Lietuvos rytas“ redaktorius ir dar iš Statybų inspekcijos. Keturi žmonės. Byla vilkinama. Dabar STT užsikalusi, užsirakinusi langus, duris, niekas negali prie jų prieiti. Atseit uždraudė jiems bendrauti. O kai dėl G. Vainausko ir R. Pakso sulaikymo pasikviesti 15 minučių ir transliuoti, tai tada leido prokuroras. Tam, kad šitokios bezabrazijos nebūtų, šiandien komitetas turi teikti įstatymus ypatingos skubos tvarka ir šią tvarką padaryti. Jeigu partijos globojamos… Ir dar vienas dalykas. Kas yra svarbiausia kalbant apie šią situaciją, kad premjerui jau Prezidentė pasakė prieš priimant prokuratūrai sprendimus, kad ši byla dėl Vijūnėlės dvaro bus nutraukta, kad medžiaga ir telefoniniai pokalbiai bus paviešinti. Viską pasakė Prezidentė, pasakė ir tai, kad bus perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Visa tai buvo žinoma iš anksto. Tai kas vadovauja, gerbiamieji, Specialiųjų tyrimų tarnybai?
Ar ne Prezidentė vadovauja? Ar čia reikia sudaryti darbo grupę, kad šias problemas spręstume? Aš manau, labai svarbu, kad, kaip buvo ilgą laiką, būtų nustatyti ikiteisminio tyrimo terminai. Pavyzdžiui, sovietmečiu daugelyje Europos Sąjungos šalių buvo trys mėnesiai. Jeigu tu per tris mėnesius neatlikai ikiteisminio tyrimo, dar prokuroras galėjo pratęsti, jei pateikei motyvaciją, trims mėnesiams, jeigu nepateikei, eini į teismą arba nutrauki ikiteisminį tyrimą.
Dabar žiūrėkite, kaip bus su korupcijos atseit skandalu dėl „Norfos“ nelegalaus pridavimo. Kadangi, akivaizdu, jokių įkalčių nėra, tai šita byla nepateks į teismą keletą metų, bus numarinta, o žmonės bus pakabinti. Kokia jiems padaryta moralinė žala, kas atlygins, kur atsakomybė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų, specialistų, kurie, kaip sakoma, dalyvauja rinkimuose demokratinėje valstybėje, kad darytų įtaką vienos ar kitos politinės partijos reitingams?
Tų dalykų negali būti, gerbiamieji, šioje demokratinėje valstybėje, bet mes kažkaip abejingai į šituos dalykus žiūrime. Manau, po svarstymo reikia pritarti, komitetas turi tęsti darbą labai greitai ir nesudaryti naujos darbo grupės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Petrai, noriu, kad truputį pabūtum tribūnoje, yra tavo siūlymas. Gerai?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Yra tavo siūlymas. Prašau jūsų pristatyti savo pasiūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš iš dalies pristačiau savo siūlymą. Kiek suprantu, pritaria ir pats J. Sabatauskas, kad nebūtų sudaryta nauja darbo grupė, o komitetas savo iniciatyva galėtų sudaryti kokią nedidelę darbo grupę, prižiūrėtų ir kad šį klausimą toliau spręstų komitetas. (Balsai salėje) Mano toks siūlymas.
PIRMININKAS. Ar supratote P. Gražulio pasiūlymą? Petrai, yra nesuprantančių tavo pasiūlymo, dar kartą pakartok.
P. GRAŽULIS (TTF). Kad labai kalba salėje. Kadangi šiuo metu siūloma, kad dėl tos problemos, kurią iškėlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o jam pavedė Seimas, spręsti būtų sudaryta darbo grupė, aš siūlau, kad šį darbą toliau tęstų ir dirbtų pats komitetas. Štai koks yra mano siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). O ne dar kartą sudaryti darbo grupę.
PIRMININKAS. Taigi reikia balsuoti, ar mes palaikome P. Gražulio pasiūlymą, ar ne. Kviečiu visus balsuoti. Kas už P. Gražulio pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 38. P. Gražulio pasiūlymui yra pritarta.
Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas nori kalbėti po svarstymo. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš iš išvados noriu pacituoti du sakinius: „Darytina išvada, kad esamas reglamentavimas neužtikrina reikiamo teisinio aiškumo įvertinant teikiamos informacijos pobūdį ir yra taisytinas.“ Ir antra: „Galimas manipuliavimas slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis.“ Noriu pasakyti štai ką.
Mūsų parlamentinėje valstybėje pagal Konstituciją yra atsakingas Seimas arba jo struktūrinis padalinys, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mano nuomone, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi sustiprinti savo vaidmenį parlamentinėje kontrolėje ir kur kas konkrečiau, aiškiau ir laiku reikalauti, kad būtų taisomi priimti įstatymai, kurie pažeidžia žmogaus teises, aš turiu galvoje tas vadinamąsias slaptąsias pažymas. Prie slaptųjų pažymų mes grįžtame vos ne kas pusę metų. Padejuojam, padejuojam, padarome kažkokį tyrimą, pasakome, kad blogai, pažadame, kad ištaisysime, ir laukiame kitų pažymų.
Aš palaikau, siūlau pritarti ir palinkėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui gerokai ryžtingiau vykdyti parlamentinę kontrolę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu ypatingai skubai.
Taigi priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų pasisakau už šių išvadų įgyvendinimą, tačiau, be abejo, nepalaikau tų nuomonių, kurios jau konkrečiai šių išvadų paklodę traukia į konkrečių bylų kontekstą. Aš suprantu, kad valdančiosios koalicijos pusėje užderėjo ne viena ir ne dvi bylos, tačiau vis dėlto šios išvados yra svarbios apskritai reguliuojant šios jautrios informacijos naudojimą, jos rinkimo būdų sankcionavimą, kad būtų vienoda praktika taikoma skirtingų teisėjų. Išvadose yra daug svarbių dalykų, kuriuos, aš manau, galima tikrai įgyvendinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo papildymais, ir kriminalinę žvalgybą vykdančios organizacijos savo vidiniais teisės aktais taip pat gali prisidėti tą įgyvendinant. Siūlau tų svarbių išvadų nekompromituoti, susiejant jas su konkrečiomis bylomis.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už nuomonę. Taigi daugiau norinčių kalbėti nėra. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-4014, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIP-4014) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvados“ projektas Nr. XIIP-4086. Pranešėjas galbūt vėliau, nereikia šiuo metu. Yra gana daug norinčių kalbėti. Pirmąjį į tribūną kviečiu R. J. Dagį. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi esu pareiškęs ir atskirąją nuomonę, tai visos atskirosios nuomonės aš čia nedėstysiu, turite raštu. Tik kai kuriuos aspektus. Aš norėjau atkreipti dėmesį į pačios komisijos šiuo atveju atliktą tyrimą ir tuos dalykus, kurių mes negalėtume toleruoti.
Mes priėmėme atitinkamus įstatymus ir suteikėme įgaliojimus specialiai paskirtoms komisijoms su labai griežtu reglamentu, kuriame numatoma atsakomybė ir tiems, kurie komisijai meluoja, ateina ir pasirašo visi, kad to niekada nedarys. Lygiai tokia pati atsakomybė yra komisijos nariams elgtis sąžiningai ir teisingai.
Faktiškai tai yra tam tikra analogija su tam tikru teisiniu nagrinėjimu. Patys tokio statuso norėjome. Ir ką mes dabar pamatome šioje komisijoje? Man teko nuo 1992 metų daugelyje komisijų dalyvauti, bet tokioje man dar neteko būti. Būdavo įvairiausių nuomonių, politinių nuomonių, politinių aiškinimų, įvairiausių išvadų, vieni sutikdavo, kiti nesutikdavo, bet nebūdavo taip, kad kokios nors medžiagos, kurią gaudavo komisija, neįtraukdavo į savo tyrimo pristatymą. Tiesiog savo valia. Mums, komisijos žiniai, prokuratūra atsiuntė nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenis, susijusius su ministro K. Trečioko mums liudytais dalykais. Tai oficiali medžiaga, gauta dieną prieš priimant išvadas, – ir mes nubalsuojame, kad jos nėra. Tiksliau, ne aš balsavau, bet kolegos balsavo, kad jos nėra, mes jos negavome. Visa tauta matė, skaitė, vertino – mes jos negavome!
Maža to, taip pat iš vakaro gautos kolegos E. Šablinsko išvados (komisijos nario išvados, kai jis turėtų būti arbitru, o ne teikti savo ekspertinę nuomonę), ekspertinė nuomonė ir vertinimas, parašyti jo paties, įtraukiami kaip oficialios institucijos gautos išvados. Mūsų komisijos nariai tampa ekspertais, turinčiais institucines galias. To irgi niekada nėra buvę. Komisijos nariai gali balsuoti, gali priimti išvadas, gali vienaip interpretuoti faktus, bet taip elgtis jie neturi teisės. Komisija įtraukė – tai ką mes paverčiame iš tos komisijos?.. Kitose komisijose mums išvis nereikės nei prokurorų, nei institucijų atstovų, mes patys kiekvienas parašysime savo ekspertines išvadas ir sudėsime kaip komisijos.
Mes padarėme parodiją iš tyrimo tikrąja to žodžio prasme, ir dar turint omenyje, kad kai kurie Seimo nariai, ne komisijos nariai, darė spaudimą savo frakcijos nariams balsuoti vienaip ar kitaip, trukdė posėdžiui. Tai buvo akivaizdžiai. Yra padaryta absoliuti parodija, todėl išvis rimtai vertinti tas išvadas tampa labai sudėtinga, nes kai iš konstatuojamosios dalies ištrauki dalį įrodomosios medžiagos arba bent jau vertinamosios medžiagos, tai visos kitos išvados pakimba ore, absoliučiai. Mes patys įtraukėme nuostatas, kad komisijai negalima meluoti, faktus lyg fiksuojame, bet jų netiriam ir nenagrinėjam, melavo jie ar nemelavo mums, nors klausimai kabo ore neatsakyti. Kitą kartą galės ką nori mūsų komisijai sakyti žmonės, kaip nori, kaip šauna į galvą ir panašiai. Vertinant visus šiuos dalykus ir matant, kad taip sukonstruotos išvados ir negalėjo pateikti objektyvios medžiagos, iš tikrųjų balsavimas dėl šito dokumento netenka išvis bet kokios prasmės. Tegul prisiima atsakomybę tie, kurie mūsų parlamentinio tyrimo komisijas nori paversti tam tikra parodija. Vertinti mes galime kiekvienas skirtingai, bet tai, kad dar medžiagą, kurią gauname, skirtingai traktuotume, jos neįtraukdami į mūsų vertinamąją dalį, dar tokio daikto mūsų institucijoje nėra buvę.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia turiu apgailestauti, kad prieš keliolika metų Seime įteisintas toks, manyčiau, gana svarbus parlamentinės kontrolės instrumentas, kaip laikinosios tyrimo komisijos, pastaruoju metu išsigimsta ir tampa tiesiog politikavimo ar susidorojimo su opozicija instrumentu. Taip, deja, yra atsitikę ir šiuo atveju. Pati komisijos pirminė iniciatyva išties buvo grįsta viešumoje iškilusiais skandalingais faktais dėl žinomų Druskininkų įvykių, dėl aplinkybių, lėmusių Vyriausybės nutarimų skubų priėmimą, dėl ten esančio laikraščio, liaupsinančio merą ir gaunančio išskirtinę paramą iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės. Normalu, kad Seimas į tokį reiškinį reagavo. Bet atsiradus šitai objektyviai iniciatyvai, kuriai valdantieji, matyt, jau nedrįso nepritarti, nes per daug buvo aiškus pagrindas, šita iniciatyva iš karto buvo deformuota dirbtinai pridedant klausimus, nutaikytus į pagrindinės opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – lyderių kompromitavimą.
Neatsitiktinai klausimų taikiniais pasirinkti dabartinis partijos pirmininkas G. Landsbergis, jo pirmoji pavaduotoja I. Degutienė ir buvęs partijos pirmininkas, dabartinis Politikos komiteto pirmininkas A. Kubilius. Be abejo, kad, turėdami balsų persvarą tiek Seime, tiek komisijoje, valdantieji gali balsuoti bet ką dėl opozicijos atstovų vertinimų, gali balsuoti ir paskelbti, kad tai yra didžiausi nusikaltėliai Lietuvoje ar panašiai. Panašiu keliu ir buvo einama. Tik dėl A. Kubiliaus sūnaus nebeužteko fantazijos, kai Vyriausybė pateikė aiškų raštą, kad niekada ta įmonė, su kuria susijęs sūnaus darbas, negavo jokių paramų, kad nieko nedali prikibti prie įsidarbinimo garsioje tarptautinėje bendrovėje, niekas nebepasiūlė, ką čia būtų galima politizuotai balsuoti dėl tų dviejų klausimų.
O dėl kitų dviejų atvejų buvo pabandyta ir balsuota vien valdančiųjų balsais komisijoje suformuluojant dirbtinius kaltinimus dėl G. Landsbergio šeimos verslo ir dėl seniai jau visiems atsibodusios I. Degutienės sūnaus istorijos, kur jau viskas išsiaiškinta, kur prokuratūra tyrimus seniai nutraukusi. Beje, socialdemokratų bandymai du kartus kreiptis į prokuratūrą dėl G. Landsbergio šeimos verslo taip pat buvo atmesti, bet vis tiek bandoma plėtoti viešuosius ryšius. Tokie veiksmai vis dėlto rodo aiškų susidorojimą su opozicija, t. y. nedemokratiški veiksmai, manau, kad štai tokie valdančiųjų, pirmiausia socialdemokratų, veiksmai iš tikrųjų reikalautų politinio įvertinimo.
Pabrėžiu, kad kai mes praėjusioje kadencijoje buvome daugumoje, taip pat balsavimu galėjome ir turėjome, manau, pakankamo pagrindo inicijuoti įvairus tyrimus, sakykim, kad ir dėl LEO kūrimo, bet per visą kadenciją mes tuometinių valdančiųjų balsais neinicijavome nė vieno parlamentinio tyrimo. Kas iškildavo, tam yra vyriausybinės struktūros, visada galima išsiaiškinti, reaguoti. Ir dabartiniai valdantieji dėl tos pačios pastato nuomos ir sklypo Karalienės Mortos mokyklai per savo finansų ministrą viską puikiai gali išsiaiškinti. O jeigu kas nepatinka, tai turi galimybę pasmerkti savo finansų ministrą, kad jis blogai valdo turtą, o ne deleguoti jo į aukščiausią Europos audito instituciją. Taigi, iš šio tyrimo yra nebent kiek nors vertingos tos išvados…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …už kurias (pabaigiu tik sakinį) balsavo visi komisijos nariai: tiek valdantieji, tiek opozicija. Tokie yra klausimai dėl Vijūnėlės dvaro, dėl Vyriausybės nutarimų priėmimo, nors ir ten yra daug kas išpreparuota valdančiųjų pastangomis. Mes, opozicija, siekiame kompromiso, kad būtų bent kokios nors išvados, patvirtintos visų bendru sutarimu. Bet tas jų papildymas politizuotomis išvadomis neleidžia mūsų frakcijai balsuoti už galutinį išvadų variantą, dėl to mes ir nedalyvausime galutiniame balsavime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, turiu įpareigojimą kalbėti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės A. Skardžius. Frakcijos vardu kalbės A. Skardžius. Gerai. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turėčiau pradėti turbūt nuo to, kuo baigė J. Razma savo pasisakymą arba prieš tai kalbėjęs gerbiamasis R. J. Dagys. Dėl pačios komisijos darbo organizavimo. Turbūt kaip ir daugeliui čia esančių man teko dalyvauti ne vienoje komisijoje, bet pažvelgus į komisijos protokolus ir į komisijos garso įrašą, nors komisija privalėjo veikti pagal specialųjį įstatymą, kur turi būti įvardijamas liudininkas, jo pavardė, jo pasirašymas dėl melagingų parodymų, nerasite net liudininko pavardės protokoluose, jos kažkodėl ištrintos, ypač kalbant apie 5 klausimo nagrinėjimą, apie aukštų „Lietuvos energijos“ pareigūnų ar kontroliuojančių institucijų pavardes. Galite peržvelgti protokolą. Per dvi savaites man nepavyko kanceliarijos priversti surašyti pavardes, jau nekalbant apie visus kitus aspektus. Tai čia apie nagrinėjamą klausimą, atsakomybę ir apie baudžiamąją atsakomybę, kai vienų parodymai priskiriami kitiems.
Dabar apie patį turinį. Galiu pranešti džiugią naujieną, kadangi nagrinėjant 5 klausimą dėl sutarties Socialdemokratų frakcija ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, po to skundė aukštesniajam prokurorui, galų gale neapsikentusi skundė teismui ir teismas vakar atsiuntė nutartį, įpareigojančią, išnagrinėjęs nustatė, kad prokuroras nesiėmė, gindamas viešąjį interesą, jokių veiksmų, neapklausė liudininkų, nenagrinėjo sutarčių, tiesiog ignoravo. Aš kalbu apie politinės partijos kreipimąsi. Ką kalbėt, ką gali pasiekti žmonės (štai nutarties fragmentas: „Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimų Korupcijos skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti atlikti tuos veiksmus“), jeigu parlamentarams, frakcijai, valdančiajai, reikia prokuroro, reikia teismo nutarties pradėti ginti viešąjį interesą? Įsivaizduokite, iki ko mes priėjome per 26 nepriklausomybės metus.
Dabar apie sutarties turinį. Komisijos metu buvo klaidinama, kad čia neva nuoma ar dar kažkas. Čia sutarties turinys ir prieš tai sutarčių turiniai, kurie buvo iki tos mūsų rugsėjo 11 dienos sutarties praėjusių metų, buvo nemažai sutarčių, jas reikėtų pavardinti. Tai buvo 2015 m. vasario 9 d. sutartis, tai ketinimų protokolas. Būtent dėl naujos infrastruktūros sukūrimo A. Landsbergienės verslui. Čia visa esmė buvo. Toliau buvo 2015 m. birželio 5 d. taip pat sutartis su A. Landsbergiene, valstybės valdomos įmonės „NT valdos“ nuomininko patvirtinti prie sutarties pridėtus eskizinius projektinius pasiūlymus, buvo apibrėžiami priešprojektiniai siūlymai, architektūriniai sprendimai ir tik tada gimė sutartis būtent 2015 m. rugsėjo 11 d., kurioje būtent įsipareigojimai buvo pastatyti naują infrastruktūrą, o po to tik ją išnuomoti. Buvo atrinktos net ir rangos sąmatos, pigiausia iš jų buvo, kaip minėjau, su PVM 7 mln. eurų, kitos buvo 2 mln. eurų brangesnės. Tai jau buvo atrinkta, suma buvo aiški, už kokią statys valstybės valdoma įmonė infrastruktūrą privačiam Konservatorių partijos pirmininko šeimos verslui. O kokie įsipareigojimai A. Landsbergienės? Jokie. Net draudimo nėra. Su 3 tūkst. įstatiniu kapitalu nuo vieno asmens ką tik įsteigta įmonė ir įsteigta būtent tame pačiame objekte, kur prieš tai išsinuomojo Gervėčių 4, jokio draudimo, ir tai dar kalba „Lietuvos energijos“ vadovas, atėjęs, atsipirkimas per 7 metus. Paimtų skaitytuvus ir susiskaičiuotų, nes pirmaisiais metais, 2016 metais, turėjo būti pastatyta 1400 kv. metrų, 2017 metais – 1300 kv. metrų, o kitas korpusas tik 2021 metais. Tai kas čia yra? Ar čia planavimas pagal privataus verslo užsakymą? Tik tiek ir yra. Tokiu būdu įsipareigojimų A. Landsbergienės nebuvo, įsipareigojimai valstybės, rizika didelė, ekonominio vertinimo nebuvo, pareigūnai, aš manau, akivaizdžiai melavo, tai yra baudžiamoji atsakomybė, net ir suskaičiavus atsipirkimo per 7 metus nebūtų, geriausiu atveju, jeigu viskas sektųsi, mokant po 12 eurų už mano paminėtų objektų plotų įvedimą tais metais. Tai akivaizdus melas, vadinasi, ekonominės naudos, kaštų analizės nebuvo, ekonominio vertinimo nebuvo.
Ir dar vienas dalykas, kad nežinojo, neva nežinojo nė vienas pareigūnas, ką daro Olafas, kuriam buvo pavesta tą projektą įgyvendinti. Tačiau iš neoficialių šaltinių žinau, kad Karalienės Mortos mokyklos darbuotojai žinojo, kad konservatoriai pastatys jiems naują mokyklą, jų verslui. Tai taip pat būtų galima tvirtinti.
Dabar kalba apie nuomą. Apie kokią nuomą, jeigu jau pradėta investuoti. Kiek buvo investuota, taip pat galiu pasakyti, nes šiandien yra investuota bendra suma 271 tūkst. 935 eurai. Tai reiškia, kad pradėta investuoti trimis sutartimis, tos sutartys įgyvendintos, visi projektavimo darbai yra baigti.
Štai tokia situacija. Ir išsukinėti savo partijos pirmininką su jo verslu, neva tai nuoma, neva tai kažkoks susitarimas privačių objektų… Aš manau, kad teismas pasielgė teisingai. Tą klausimą parlamentas turėjo nagrinėti, o teismas privertė prokuratūrą tai atlikti, apklausti liudininkus, išnagrinėti tas sutartis, kurių komisija net neprašė ir nenagrinėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A. Skardžiui. Kviečiu į tribūną P. Gražulį. Jūs kalbėsite savo ar frakcijos vardu? Frakcijos vardu – septynios minutės. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji Seimo nariai. Aš gal norėčiau truputėlį pradėti plačiau, kas čia vyksta ant mūsų Lietuvėlės. Daugelis kalba, kad mes jau esame ne demokratinė, o politinė valstybė. Ir ypač šitos politinės valstybės požymiai greitai pasireiškia, ypač pasireiškia prieš rinkimus. Aš vėl pasakysiu, ypač šitie požymiai išryškėja valdant, esant Prezidentei D. Grybauskaitei, kad už visų šitų procesų, kurie šiandien Lietuvoje vyksta, be abejonės, kyšo mūsų Prezidentės ausys. Kam patinka nepatinka, ji nuo pat pirmų dienų pareiškė, kad šita valdančioji dauguma netinkama, kad šita valdančioji dauguma korumpuota, kad yra tik dvi jos mylimos ir gerbiamos partijos – liberalai ir konservatoriai. Žinoma, jeigu V. Landsbergis atsisakė net būti keliamas kandidatu į Prezidentus, nuėmė kepurę ir paprašė, kad konservatoriai iškeltų ją kaip kandidatę į Prezidentus, o iš paskos pritarė liberalai, tai Prezidentė turi būti nuosekli, ir tiems, kurie iškėlė, tiems, kurie ją išrinko Prezidente, turi nuosekliai tarnauti. Žinote, aš kartais pagalvoju, per mažai muša valdančiuosius.
Gerbiamieji, ar jūs to nematėte, kai mes suformavome valdančiąją daugumą? Ar nematėte trukdžių Prezidentės, kaip ji trukdė ir kaip nenorėjo formuoti šitos daugumos? Ar jūs nematėte, kad jums parinkinėjo ir mums parinkinėjo ministrus, mes turėjome pateikti dešimt kandidatūrų, ir ji iš tų kandidatūrų pati atsirinkdavo, kuris tinkamiausias ministras, o po to tuos ministrus kaltindavo, kad jie nekompetentingi arba korumpuoti. Palaukite, Prezidentė šitaip elgdamasi, ką ji kritikuoja? Jus ar mus? Ji kritikuoja save, nes ji iš 10 kandidatų į ministrus atrinko savą vieną. Ir tas savas vienas, pasirodo, korumpuotas.
Gerbiamieji, kokia situacija mūsų valstybėje? Žmonės to nesupranta, žmonės tų užkulisių nežino. Jūs, žinodami šitą situaciją… Siūliau valdančiajai daugumai, negalima vienam žmogui atiduoti šitiek valdžios, ypač jėgos struktūrose. Generalinį prokurorą teikia jinai, pavaduotojus teikia jinai, STT vadovą teikia jinai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba – vis tiek jinai, net banko valdytoją jinai. Gerbiamieji, jūs neturėjote politinės valios, mes padarykime tvarką, juk Lietuva parlamentinė, o ne prezidentinė valstybė.
Teikiau, kad STT vadovas… Tegul siūlo galbūt kokia nepriklausoma institucija, ar Aukščiausiasis Teismas, ar kas, tvirtina Seimas. Tegul Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba… Ką jūs padarėte? Nieko nepadarėte. O dabar kenčiate, visi kenčiate. Kai artėja rinkimai, jau dabar padaryti kaip ir vėlu, kaip ir negražu. Žinoma. Aš manyčiau, šiandien tai yra tik pasekmės mūsų broko, mūsų aplaidumo ir neturėjimo politinio ryžto.
Štai kokia yra situacija dabartinėje mūsų valstybėje. Iš demokratinės tampame policine valstybe ir jau net ne parlamentine, o grynai vien tik prezidentine. Ir pažiūrėkite, ne tik. Aš tai stebiuosi, nuo sovietmečio aš nesistebėjau, kas valdo žiniasklaidą. Žiniasklaidą valdė Komunistų partija, buvo Glavlitą įkūrusi, organizaciją, kuri kontroliavo. Bet kas šiandien žiniasklaidą valdo? Jūs man pasakykite! Kas? Pinigai. Bet be pinigų yra dar kažkokios čiut ne slaptos tarnybos! Žiūrėkite, suima „Lietuvos ryto“ redaktorių, jau eina STT su „15min.“ žurnalistais. Suima R. Paksą, vėl žurnalistai. Kas darosi mūsų… Ir šiandien niekas nėra padaryta, Seimas nieko nepadarė ir nė vienas nėra nubaustas.
O prisiminkime dėl slaptų pažymų. Išrinkus antrai kadencijai Prezidentę, devynis ar dešimt viceministrų apkaltino – korumpuoti, negali dirbti, ir nė vienas net apsiginti negali. V. Gedvilo, kuris buvo pateiktas į švietimo ministrus, kandidatūra. Ar V. Gedvilas, šiandien pirmininkaujantis, apgynė save? Ar jis apgynė save? Apdergtas ant visos Lietuvos, kad irgi yra korumpuotas, nesąžiningas, nusipirkęs, pirkęs visokius diplomas. Ir ką? Ir mes visi šiandien tylime.
Galų gale pasikvietus Prezidentė valdybą, Seimo valdybą, ištraukia šūsnį pažymų ir pasako, kad aš jus visus pasodinsiu, jeigu nepatvirtinsite ano ir ano prokuroro. Tai valdyba išsilaksto, nežino, kur bėgti, vienas per langą, kitas per duris iš Prezidentės. O Teisės ir teisėtvarkos komitetas! Ką padarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nagrinėdamas šį klausimą? Ogi nieko per šį laikotarpį nepadarė. Tai kodėl nesiautėti Prezidentei? O iš tikro jau pradėjo cirkus daryti STT! STT pradėjo cirkus daryti. Ir dabar apie šitą. Žinote, kas yra? (Mano laikas baigiasi.) Ant palūžusio karklo visos ožkos ir lipa.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui. Kviečiu į tribūną B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mano kolega P. Gražulis bandė atskleisti gilumines priežastis, dėl ko vyksta visi šitie skandalai, taip pat ir dėl Vijūnėlės dvaro, kuris pasireiškė kaip audra stiklinėje. Nes žiūrime, ką turime. Aš tiesiog norėčiau pateikti jums faktus. Ką pasakė teismas dėl to vadinamojo dvaro? Kad viso šito skandalo centro dalyvis nekaltas. Kas buvo pasakyta prokuratūros dėl būtent telefoninių išklotinių duomenų paviešinimo? Tai reiškia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai turime vieną dalyką.
Antras dalykas, apie ką kalbėjo mano kolega A. Skardžius, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Konservatorių partijos vadovo G. Landsbergio šeimos verslo sąsajų su valstybine įmone „Lietuvos energija“. Čia ir prasideda šitos komisijos, sakyčiau, darbo įvertinimas, nes komisijos nariai dirbo ne veltui.
Gerbiamieji kolegos, „Lietuvos energija“ yra įmonė, kuri tiekia viešąjį interesą. Tai yra nuo jos, tarkime, elektros energijos kainų priklauso ir mūsų verslo konkurencingumas, ir kiekviena močiutė moka už elektros energiją ir kartais bijo prieiti prie elektros jungiklio. „NT valdos“ yra dukterinė „Lietuvos energijos“ įmonė. Tai klausykite, ar čia yra palyginami dalykai – kažkokio prie tvenkinėlio namo pastatymas ir viešųjų finansų vogimas! Iš tikrųjų aš manyčiau, jau turiu viltį, kad šioje valstybėje galbūt atsibus teisingumas. Atsibus. Juo labiau kad dar vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl Visagino atominės elektrinės. Tai ten tikrai ne Vijūnėlės dvaras ir ne 7 mln. eurų, ten apie 100 mln. eurų, kurie buvo paleisti pavėjui. Gerbiamieji, mes stebimės, kodėl mes gyvename blogiau nei estai ar latviai. Jie investuoja protingai. Ten, kur reikia ir kur ta investicija duoda didžiausią naudą.
Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad tikrai šita komisija pasiekė rezultatų. Juo labiau ir VTEK’as padarė savo sprendimą. O dabar yra žodis teismams. Neverkite, gerbiamoji opozicija, nes sėjote vėją, pasėjote audrą. Su kuo aš jus ir sveikinu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Kviečiu į tribūną P. Gylį.
P. GYLYS (TTF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstome esminį klausimą. Jis susijęs ne tik su labai svarbiais teisiniais dalykais, administraciniais dalykais, finansiniais dalykais. Mes iš esmės kalbame apie tai, kaip funkcionuoja mūsų politinė teisinė sistema, ir turime konstatuoti, kad kol kas ji mūsų netenkina. Dėl to, kad faktiškai mes turime keletą didelių, sakyčiau, baisių problemų. Viena iš jų – teisės, teisėsaugos naudojimas politiniams tikslams. Kas šiandien Lietuvoje blaiviai mąstantis nemato, kad STT kelia bylas faktiškai politiniu pagrindu? Bet nekelia bylų irgi politiniu pagrindu. Šita pusė – nemėgstama, o šita – mylima.
Pratęsiu Petro mintį. Didžioji koalicija, tiek daug žmonių, nesugeba pasiekti, kad galų gale teisėsauga tarnautų teisingumui. Ne Prezidentei, ne konservatoriams, ne liberalams, o teisingumui. Jeigu yra nusikaltimų šitoje pusėje, jie turi būti aiškinami. Bet turi būti aiškinamasi ir tie atvejai, kai yra padaromi nusikaltimai, prasižengimai šitoje pusėje.
Žiūrėkite į šitos komisijos ataskaitą. Pirmieji keturi klausimai – apie jus, keturi klausimai – apie jus. Kaip buvo pristatomas komisijos darbas komisijos pirmininko? Primenu, buvo skirta dešimt minučių, visas dešimt minučių išnaudojo pirmiems keturiems klausimams pristatyti. Generole Gailiau, gėda buvo klausyti. Bet Seimas, tiesa, parodė stuburą, išreikalavo, kad būtų pristatyta visa ataskaita su karalienėm mortom, su Degučių šeimos verslais ir t. t. Šiaip taip pasiekėme.
Kaip šioje aplinkoje veikia žiniasklaida ir pirmiausia nacionalinis transliuotojas? Konservatoriai verkšlena, kad juos čia muša. Ne, jūs pažiūrėkite laidas per nacionalinį transliuotoją, kas yra mušami ir kas yra globojami. Plika akimi matyti. Yra mylimi ir nemylimi. Visi dabar, arba bent jau blaiviai mąstanti visuomenės dalis, mato, kad iš tų pokalbių tarp aplinkos ministro, tarp Druskininkų mero ir premjero nieko nėra. Nieko nėra. Taip ieško, taip ieško ir taip rodo! Na, nieko nesimato! Bet matosi „Karalienė Morta“ su 7 mln. eurų. Klausimas, kas yra daugiau, ar rusicizmas, pasakytas neformaliame pakalbyje, ar 7 milijonai? Akivaizdu – 7 milijonai. Aš nesakau, kad tai yra nusikaltimas, tai turi daryti prokuratūra ir teismai.
Bet padėtis nėra tokia bloga. Teismas, kolegė ką tik pranešė, kad pradės bylą dėl „Karalienės Mortos“. Yra kitų gerų žinių. Premjerės patarėjos garsiosios, atsiprašau, Prezidentės patarėjos D. Ulbinaitės byloje trys Aukščiausiojo Teismo nariai balsavo, mano supratimu, sąžiningai. Trys iš keturių kol kas, bet aš manau, kad artėja laikai, kai bus keturi prieš tris už teisingumą, po to šeši už teisybę ir daugiau.
Jeigu Seimas nesiims parlamentinės kontrolės funkcijų, jeigu Seimas nebandys atkurti konstitucinės santvarkos pagrindų, t. y. parlamentinės respublikos pagrindų, manau, kad procesas užsitęs.
O šiaip visa ta istorija yra susijusi su rinkimais. Reikia, kad rinkimuose viena pusė atrodytų gerai, kita – blogai. Manau, kad padarė didelę klaidą – pasėję vėją, nupjaus audrą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną kolegą E. Šablinską. Iki penkių minučių, nes jau frakcijos vardu kalbėjo jūsų kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš trumpai paaiškinsiu situaciją. Dėkui gerbiamajam R. J. Dagiui už tai, kad mane daro ekspertą. O iš tikrųjų galiu pasakyti, kad tą objektą žinau nuo 1983 metų. „NT valdos“ bei jas prižiūrinčių valdybų, stebėtojų tarybų kalbos bendratimi, kurios buvo įtrauktos į mūsų komisijos sprendimus, konstatavimus, yra iš tikrųjų bendrojo pobūdžio, todėl nagrinėjant šį klausimą iš esmės ir pateikiau savo nuomonę ir mano kolegos tam pritarė.
Pirmiausia kolegoms iš opozicijos galima pasakyti, kad niekas netrukdė (kai mums tas primetama) išsikviesti tiek „NT valdų“ direktorių Olafą, kad jis pasakytų savo nuomonę, tiek vis dėlto priprašyti gerbiamojo partijos pirmininko antrą pusę, kad atvyktų į posėdį, nes ji to išvengė ir padarė, manau, didžiulę klaidą, nes atvykęs jos advokatas, gerai nesuvokdamas esmės, pasakė daug tiesos.
Kas išryškėjo? Kad brokerinis darbas dėl tų patalpų prasidėjo dar valdant ministrui A. Sekmokui 2011 ar 2012 metais. Išaiškėjo, kad tie brokeriai dirbo ne tiek ieškodami patalpų, bet pirmiausia jau 2013 metų balandžio mėnesį buvo Gervėčių 4. Toje įstaigoje užregistruota įmonė Karalienės Mortos mokykla ir tik po savaitės buvo sudaryta nuomos sutartis. Kas nenorėtų iš jūsų turėti tokias sąlygas, gauti tokį biznį neįdėjus nė kapeikos?
Pagaliau visa svarba yra apie tai, kad šitos įmonės 2015 metais preliminari sutartis… Norėčiau, kad visi paskaitytų, kaip gražiai yra surašyta: vienpusiškai valstybės sąskaita nuostolingai dirbanti įmonė turi pasiimti 7 mln. paskolą, kad kažkam privačiam, o šiuo atveju gerbiamajai A. Landsbergienei, pastatytų mokyklą. Ten numatytos ir didžiulės po 90 tūkst. baudos, jeigu neįvykdo, jeigu nespėja kaip tik iki šių metų rugpjūčio 1 d. pastatyti, ir mokyklėlės patalpas numatyti 10 km spinduliu arba iš statybinių namelių suręsti. Kas nenorėtų iš mūsų turėti tokias sąlygas iš valstybės pinigų, nieko nesiskolinti, gauti paruoštą objektą?
Dabar (komisijos metu) turiu tikrai pripažinti, kad skaitydamas arba klausydamasis posėdžių įrašų niekur neatrasi balsavimo. Porą kartų teko prašyti pirmininko konkrečiai perskaityti suformuluotą frazę ir už ją balsuoti. Šiuo atveju buvo akivaizdu, kad padaryta klaidų tiek ir mus aprūpinančių darbuotojų, tiek ir gerbiamojo pirmininko, kuris turėtų pripažinti, kad daugiausia dėmesio buvo skirta tam burbului dėl Druskininkų, įvairiais požiūriais karpyta ir žiūrėta, o klausimai net ir dėl Mortos mokyklos, dėl kitų klausimų buvo bėgte pereita, šiek tiek paklausinėta ir net pavardės neatsispindi išklotinėse.
Taigi trumpai, kolegos, norėčiau, kad būtų pritarta mano pasiūlytai nuomonei, kur labai aiškiai yra pasakyta ta frazė, kuri nepateko į mūsų išvadas, o tai yra: „Darytina išvada, kad tiesioginė ar netiesioginė gerbiamojo G. Landsbergio, kaip įtakingos politinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, įtaka galėjo nulemti jo šeimos verslui akivaizdžiai naudingus sprendimus. Tokius veiksmus galima laikyti turinčius politinės korupcijos požymių.“.
Baigdamas pasakysiu, kad net ir prokuratūra, kuri visą laiką žaidė katę su pele, pagaliau gavo teismo sprendimą iš esmės pradėti nagrinėti šituos, sakysim, tamsius darbelius. Norėčiau, kad Lietuvos visuomenė galėtų įvertinti, ne mes, o jie susipažintų ir pasakytų savo verdiktą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Kubilių kalbėti frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu gal nuo retorinio klausimo kreipdamasis į čia sėdinčius, na, žmones, socialdemokratus, kuriuos aš gerbiu, kurie, mano manymu, yra intelektualūs, išmintingi – I. Šiaulienę, M. A. Pavilionienę, B. Juodką, nėra G. Kirkilo. Aš klausiu: ar jums ne gėda? Labai paprasto klausimo, ar jums ne gėda 26-aisiais demokratijos metais užsiimti tuo, kas iš tikrųjų nieko bendro neturi su Vakarų demokratija? Tai štai, ką mes šiandien turime, tą reikalą labai aiškiai konstatuoju.
O dabar apie… nes iš tikrųjų socialdemokratus šiandien geriausiai atspindėjo P. Gražulis, A. Skardžius, B. Vėsaitė. Štai, kas jūs esate šiandien, dar ir E. Šablinskas prie to. Tai štai – jūsų vaizdas. (Balsai salėje) Iš tikrųjų aš manau, kad tai neilgai truks, ir Lietuva išsivaduos iš to paskutinio tarybų Lietuvos atodūsio. (Balsai salėje)
Dabar apie išvadas. Iš tikrųjų, ką sako išvados? Aš norėčiau pabrėžti 1 punktą, norėčiau, kad tai įsidėmėtų ir gerbiamieji socialdemokratai. Tai komisijos išvadų 1 punktas konstatuoja, kad ministras K. Trečiokas melavo Antikorupcinei komisijai. Jūsų premjeras – jūsų lyderis niekaip negali atrasti, ar melavo, ar nemelavo, sakė, jeigu melavo, tai turės atsistatydinti. Komisijos išvados, kurioms jūs pritarsite savo balsais, labai aiškiai parodo, kad faktiškai tiesiogiai ir niekur nesislėpdamas komisijai melavo. Tai tą faktą reikia matyti.
Antras dalykas, kas taip pat komisijos išvadose teikiama štai šiame 1 punkte dėl Vijūnėlės dvaro. Tai, kad Vyriausybės garsusis nutarimas priimtas yra neteisėtai, nepaisant visų procedūrų. Tai parodo šios Vyriausybės darbo pobūdį. Jeigu reikia, draugams, partijos bičiuliams, partijos vicepirmininkams nutarimus galima priimti nepaisant jokių procedūrų.
O dabar dar keletą žodžių apie tai, nuo ko aš pradėjau. Ar ne gėda socialdemokratams? Tai, kad valdantieji iš baimės pridėjo ir klausimus dėl opozicijos lyderio šeimos narių, tai rodo tik keletą dalykų. Iš tikrųjų esant tokiems valdantiesiems, kokius šiandien Lietuva turi šitos koalicijos pavidalu, su socialdemokratais, kaip lyderiais, iš tikrųjų mes nebegalime kalbėti apie vakarietišką demokratiją, nes turime kalbėti apie tai, ką aš drįstu pavadinti baimės demokratija. Tirti valdančiųjų klaidas ar nusižengimus Seime negalima, nes visada valdantieji savo daugumos balsais imsis tirti ir ką nors tariamo iš opozicijos. Šiandien čia skambėjo: nesėkit vėjo, nes pasėsit audrą. Kaip I. Šiaulienė kažkada anksčiau čia paskelbė garsiai: va, jūs nežinojote, o mes parodėme įrašydami į šitos komisijos tyrimą ir A. Kubiliaus sūnaus klausimus, susijusius su A. Kubiliaus sūnumi, ir visus kitus klausimus, mes parodėme, kad mes irgi turime vieną organą. Gerbiamieji, iš tikrųjų tai yra, ką mes matome… (Balsai salėje) Matome iš tikrųjų tik baimės demokratiją.
Antras dalykas, ką iš šitos baimės demokratijos galima pamatyti kaip labai pavojingą reiškinį, yra tai, kad valdantieji imasi to, ką reikia vadinti valstybiniu terorizmu, – persekioja opoziciją. Ir šitie veiksmai, kokius matome čia šiandien, kai valdantieji, užuot tyrę savo klaidas priimant garsųjį Vyriausybės nutarimą, imasi tirti tariamus opozicijos nusižengimus, mano įsitikinimu, savo pobūdžiu niekuo nesiskiria nuo to, ką V. Putinas Maskvoje daro su opozicijos lyderiu A. Navalnu. Tai žingsniai šita kryptimi.
Trečias dalykas, ką noriu pasakyti, tai pačios išvados apie opoziciją – apie A. Landsbergienės verslą. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkite patys į tai, ką jūs ten parašėte, yra eilinis melo festivalis, aš kitaip to negaliu pavadinti. Jau tiek meluoti išmokote, kad jau nebežiūrite, ką rašote. Nors dėl A. Landsbergienės mokyklų ir jai išnuomotų patalpų dėl šitų sutarčių jokių priekaištų neturi „Lietuvos energija“, kuri prie dabartinės Vyriausybės išnuomojo patalpas, esant jūsų Vyriausybei, esant A. Butkevičiui ir R. Šadžiui atsakingiems už energetikos įmones, bet valdantieji rašo, kad galbūt valstybė dėl to patirs žalą.
Gerbiamieji, ekonominės logikos jokios nėra. Aš suprantu, kad A. Skardžius yra A. Skardžius. Pažiūrėkite į Vilniaus centrą, pažiūrėkite, kiek yra statoma ofisinių pastatų, koks yra pelningas biznis, ir tai, kad „Lietuvos energija“ lygiai tą patį planuoja daryti su savo tuščiu žemės plotu, jūs sakote, kad dėl to valstybė gali patirti žalos. Tirkite, tirkite! Jeigu jau tik tiek tebegalite, tai tirkite! Čia, žinote, toks pats melas kaip ir įtarimai, kad Google neskaidriai įdarbino kieno nors vaikus. Užsiimkite toliau.
Klausimas, kodėl socialdemokratai taip elgiasi? Profesorė A. Ramonaitė, žinoma politologė, visai neseniai tiksliai atsakė, ką matome šiandien valdančiuosiuose, aš drįstu tą pavadinti – tai Tarybų Lietuvos mentalitetas, ateinantis iš sovietmečio, yra toks geras terminas, kurio negali išversti į lietuvių kalbą, jį vartoja ir A. Ramonaitė, krugovaja poruka, kai visi žino savo valdžioje esančių nuodėmes, bet meluodami bando vienas kitą pridat. Todėl turime iš tikrųjų ir laikytis šitos išvados – paskutiniu Tarybų Lietuvos atsidūsėjimu. Kaip rašo žinomas apžvalgininkas P. Gritėnas: „Visas valdžios elgesys šioje istorijoje akivaizdžiai parodo, kad Vyriausybės ir parlamentinės valdančiosios koalicijos mes neturime, ir tebelieka tik laukti rinkimų, kai šis puvinys bus palaidomas galutinai“.
Gerbiamieji kolegos, mes šiame gėdingame valdančiųjų laidotuvių lėtame, liūdname cirke, paskutiniame Tarybų Lietuvos atsidūsėjime nedalyvausime ir nedalyvausime balsavime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo visi, kurie išreiškė savo norą. (Balsai salėje) Nebent dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi buvo paminėta pavardė. Pone Kubiliau, ne mes Tarybų Lietuvos himną giedojom, bet jūs su R. Juknevičiene, vietoj Lietuvos himno. Taigi Tarybų Lietuvą sau taikykite, o ne mums.
Antras dalykas, tų buvusių komunistų, kurių socialdemokratai nepriėmė… tai nuėjo pas konservatorius. Aš prisimenu Č. Juršėno žodžius 1996 metais, kai jūs atėjote į valdžią, socialdemokratų buvo 12, o kai jūs išvadinote juos komunistais, tai sako, jūsų pusėje 56, pone Kubiliau, komunistai. Taigi jūs tik persidažę esate dar kartą, o krikščioniškos ideologijos jūs neturit, jos nebuvo ir nebus! Jūs esate pabaltyti karstai, o vidury dvokiantys lavonai… fariziejai!..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, dėl vedimo tvarkos aš prašau! Dėl vedimo tvarkos.
A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties keista girdėti poną A. Kubilių, tarsi jisai būtų ne iš sovietinės Lietuvos. Man gaila, kad tie, kurie buvo aršiausi komunistai, šiandien pasidarė didžiausi katalikai, buvę ateistai, buvę komunistai – didžiausi Lietuvos patriotai. Jūs pasisavinote Lietuvos nepriklausomybę, suprantate, tada tauta gynė valdžią, o ne valdžia gynė tautą! Atsipeikėkite!
Gerbiamasis Kubiliau, kad ir ką jūs keistumėte – ar Gabrielius Landsbergis jus pakeistų, ar kitas Landsbergis, Vytautą Landsbergį Gabrielius keistų, tradicijos išlieka tos pačios – daryti verslą valstybės sąskaita. Vogti iš valstybės negalima. Jau nebe tie laikai! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, susitariame taip: vyks balsavimas, bus galima kalbėti, replika po balsavimo. Susitariame? Galėsite kalbėti. Vykdome visas procedūras. Tiesiog mes per daug ilgai užtruksime. Dėl vedimo tvarkos jūs nė vienas nekalbėjote, nė vienas.
Dabar žiūrime toliau procedūras ir balsuosime. Vienas – už, vienas – prieš. E. Šablinskas – už. Ruošiasi A. Anušauskas, nuomonė prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kviečiu, kad ir kaip būtų, bet balsuoti už tas mūsų išvadas. O gerbiamam A. Kubiliui pasakysiu, kad, matydami sunkų klausimą dėl Mortos mokyklos, jūs bandote visą laiką purvinti gerbiamą K. Trečioką, jis ne mūsų partijos narys, bet dalyvaujant posėdyje buvo klaidų, dėl kurio nutarimo vyksta mūsų kalbos, ir pats ministras labai aiškiai pasakė: ir dėl skambinimų, ir dėl voliojimų… Iš tiesų jis sakė tiesą, bet kiekvienas ją prisitaikome sau. Kolegos, baigiame mūsų disputus ir pereiname prie išvadų. Balsuokite už!
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Po visų, atleiskite, už pasakymą, paistalų, kurie neturi jokio ryšio su tikrove, kuriuos čia išgirdome iš valdančiųjų atstovų, kyla klausimas, ar gerai, kad tokia komisija buvo. Manau, kad gerai, nes pamatėme informaciją, kurią ketinta nuslėpti: ir Vyriausybės nutarimo priėmimo užkulisius, ir privataus intereso protegavimą priimant Vyriausybės nutarimą, ir Vyriausybės nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimus; tai iš savivaldybės, tai iš savivaldybės įmonės, kaip iš privataus UAB, po 10 tūkstančių eurų kas mėnesį ketvirtus metus finansavimą vieno mero ir Socialdemokratų partijos reklaminės kampanijos; ir ministro bei mero melą komisijoje; ir dar daug ką pamatėme, tačiau beveik niekas negulė į šias išvadas. Be jokio pagrindo buvo išmesti dokumentai, liudijimai, tokios išvados iš esmės neturės jokių teisinių pasekmių.
Mėginimai prikergti prie tyrimo opozicijos atstovų tyrimus valdantiesiems nedavė laukiamų rezultatų. Įdomu tai, kad Energetikos ir Finansų ministerijos bei pavaldžių įstaigų darbuotojai liudijo faktines aplinkybes, kurių dauguma komisijos nepaisė, o klausė po salę lakstančio ir komisijos nariams spaudimą balsuoti darančio, net ne komisijos nario A. Skardžiaus, kuris stovėjo tribūnoje ir grasino nepalankiai valdantiesiems liudijusiems pareigūnams baudžiamąja atsakomybe.
Ką apskritai tai reiškia? Tai reiškia tik viena – kad mėginta išplauti savo mundurą nuo gautų, atsiprašau, zadanijų, o jas įvykdžius, gavus naujas zadanijas bus galima pasakyti tikrajam Socialdemokratų partijos pirmininkui: ačiū jums labai, sunku nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Po svarstymo kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta nutarimo projektui Nr. XIIP-4806, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 8. Kolegos, po svarstymo nutarimo projektui pritarta. Noriu jūsų paklausti. Jeigu turite replikų, gal po priėmimo kalbėsite? Bus vienas kalbėjimas. Sutinkate su tuo? Visi turėsite galimybę kalbėti. Gerai? (Balsai salėje) Po priėmimo, nes Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą dėl šio nutarimo projekto. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad taikytume ypatingą skubą dėl šio nutarimo projekto, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl ypatingos skubos. Nuomonė už – pritariame, nuomonė prieš arba susilaikome – nepritariame ypatingai skubai. Dėkoju.
Už – 76, prieš – 12, susilaikė 9. Taigi yra taikoma ypatinga skuba.
Dabar nutarimo projekto priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Kviečiu visus kalbėti. B. Vėsaitė – nuomonė už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš pradžių maniau, kad šitos komisijos darbas yra bergždžias, tiktai oro virpinimas, bet dabar jau manau kitaip. Tuo labiau kad konservatoriai pradėjo vaidinti auką ir pradėjo kalbėti, kad prasidėjo opozicijos persekiojimas. Iš pradžių manėte, kad tai yra politinio keršto akcija, tačiau dabar teisingumas atsisuko į pačius kerštautojus. Manyčiau, kad tikrai išvados yra tokios, kurioms galima pritarti, o dabar ta atskiroji nuomonė po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl G. Landsbergio šeimos, „Karalienės Mortos“ tyrimas, bent jau visa tai turėjo prasmę. Taigi siūlau balsuoti už, o atskirajai nuomonei siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Manęs tikrai netenkino komisijos ištirtas penktasis klausimas. Ten buvo aiškiai suformuluotos dvi užduotys ir reikėjo atsakyti, ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos. Komisija savo išvadose pasakė „a“, bet nepasakė „b“. Todėl aš norėčiau: a) perskaityti dar kartą, kad UAB Karalienės Mortos mokyklos vadovė A. Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarydama preliminarią sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu O. Martensu dėl naujos mokyklos statybos, savo veiksmais siekė, kad valstybės valdoma įmonė UAB „NT valdos“ savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų. Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto UAB Karalienės Mortos mokykla naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų, kurios būtų perkeltos energijos vartotojams. Minėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei ir jos interesams.
Įvertinus visa tai ir tai, kad tai buvo išskirtinis objektas ir kad komisija nesugebėjo suformuoti atsakymo į Seimo užduotą klausimą „b“, tokius veiksmus galima laikyti turinčiais politinės korupcijos požymių. Čia vėl suveikė tam tikri mechanizmai. Aš manau, kad prokuratūra, įgyvendindama mano jau minėto teismo nutartį, tuos klausimus ištirs, ko, deja, nenorėjo tirti skaidruoliai konservatoriai A. Anušauskas, R. J. Dagys ir visi kiti komisijos nariai.
Manau, kad visas šitas G. Landsbergio šeimos privataus verslo klausimas atitinka ne europinius standartus, kuriuos jie deklaruoja, o paprasčiausiai veda prie tokių valstybių valdymo formų kaip Šiaurės Korėja, prie absoliutaus despotizmo ir valstybės interesų tenkinimo savo asmeninei kišenei ir šeimos verslui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Norėčiau tik pastebėti, kad mes, išnagrinėję mums pateiktus klausimus, matėme, kad „NT valdose“ buvo pasakyta, kad turtas neparduodamas, bet kai komisija pradėjo nagrinėti šį klausimą, staiga buvo viskas padaryta, kad būtų aukcionas, kuris gerai, kad neįvyko, kad tik atsikratytume to turto ir užbaigtume šį klausimą.
Gerbiamieji, vis dėlto siūlyčiau balsuoti už ir kitu klausimu įpareigoti Valstybės kontrolę iš tikrųjų atlikti auditą ir gauti tuos dokumentus, kurių mes negavome, ir vertinti, kas buvo pasakyta ir įrašyta pokalbiuose ir po to gauti iš „NT valdų“ protokolus, tada viskas paaiškės, ir šitą medžiagą paviešinti visuomenei. Tegul jie, o ne mes čia, sprendžia, lyg, atrodo, vieni kitiems keršytume. Tada viskas ir taps aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, štai tokių tyrimų šiek tiek vertingos yra tos dalys, už kurias bendru sutarimu balsavo visi komisijos nariai. Tai yra tos dalys, kurios atskleidžia, kaip priimami Vyriausybės nutarimai pagal tam tikras zadanijas privačių interesų labui, paremiant teisme tuos privačius asmenis, o ne viešąjį interesą ginantį prokurorą. Tos dalys, kurios atskleidžia, kaip savivaldybės kontroliuojama įmonė išskirtinai remia merą liaupsinantį laikraštį. Žinoma, tos dalys, kur yra politizuoti tik valdančiųjų balsais paremti sprendimai, išvados, tik diskredituoja patį parlamentinį tyrimą. Tai yra bandymai mesti kokį nors šešėlį A. Landsbergienės verslui ar apkaltinti buvusią Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
Todėl, kad yra štai tokia situacija su tomis išvadomis, mūsų frakcija nedalyvauja balsuojant, o visuomenei, aš manau, vertingiausia yra tai, kad iš tiesų per šitą tyrimą pamatė, kaip priimami kai kurie Vyriausybės nutarimai, kaip daromos įtakos. O dėl tų dirbtinių kaltinimų, manau, visuomenė tikrai atsirinks, nes puikiai supranta, kad jeigu kas nors negero būtų dabar valdančiųjų laikotarpiu sudarytose sutartyse, tai jau seniai jas būtų panaikinę, tas sutartis sudariusius pareigūnus nubaudę, o politikus, kurie valdo tų įmonių akcijas, matyt, irgi kaip nors įvertinę. Dabar to nėra, ir aišku, kad yra tiktai viešųjų ryšių akcijos prieš rinkimus bandyti sukompromituoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovus.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pasisakysiu už komisijos išvadas, nes ir pačiam teko dirbti komisijoje. Aš manau, kad tikrai neturime bijoti vienokių ar kitokių atsakymų į išvadas. Komisija dirbo maksimaliai objektyviai. Priminsiu, kad komisijai vadovauja V. Gailius, tai tikrai labai kompetentingas žmogus. Neturime bijoti pasakyti, kad garsusis Vijūnėlės dvaro nutarimas pradėtas derinti dar 2014 metais, tą komisija irgi pasako. Dėl „Aqua“ parko nebuvo kokio nors neteisėto maudymosi, komisija tai pasako, kad komisija nenustatė jokių A. Kubiliaus sūnaus įdarbinimo sąsajų, taip pat pasako. Tai yra objektyvu. Lygiai taip pat dėl Mortos mokyklos. Jeigu komisijai kyla abejonių, komisija paveda atsakingoms institucijoms tai tirti.
Aš tikrai nenoriu, kad šitos komisijos išvados vėl būtų nepatvirtintos, kaip yra atsitikę su „Snoro“ komisijos išvadomis, nes vienas klausimas siejosi su mūsų klausimu, ir komisija pamatė, kad tikrai yra galbūt ir ten neatsakytų klausimų. Tai irgi tą patį konstatavo. Tikrai nereikia mums bijoti. Aš manau, komisija, vadovaujama V. Gailiaus, maksimaliai objektyviai ištyrė tą dalyką ir kviečiu patvirtinti šitas išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pabrėžti du tokius labiau apibendrinančius, bet labai nemalonius dalykus iš to, ką matau čia. Pirma, sovietinė nomenklatūra su bolševikine ir KGB stiliaus propagandine patirtimi, kuri, deja, tebevaldo Lietuvą, yra puikūs Rusijos Putino mokiniai. Meluoti, šmeižti, naikinti demokratiją, tai yra dabartinę Lietuvos valdžią, su Kremliaus įpročiais vienijantys bruožai. Pažiūrėkite, kiek yra tų panašumų. Socialdemokratai net turi tokį pat skardžiai rėkiantį V. Žirinovskio klonuką, kurį išleidžia kalbėti frakcijos vardu, kai reikia kompromituoti Lietuvos energetinius projektus ar opozicijos lyderius. Toks labai šlykštus sutapimas ir keista, kad tas skardžiai rėkiantis žirinovskiukas Lietuvoje taip džiaugiasi.
Per šią Seimo kadenciją įsigalėjo demokratijos daužymas. Iš kitos pusės, juk nieko naujo. Panaši situacija buvo ir tuomet, kai būtent jie – tie patys valdė kraštą iki 2008 metų. Tuomet, norėdami paslėpti išryškėjusius užvaldytos valstybės bruožus ir neleisdami jų ištirti Seimo komitete, sukūrė liūdnos atminties L. Graužinienės komisiją, kurioje mūsų partiją paskelbė teroristais. Dabar vyksta tas pats – bandydami nuslėpti savo korumpuotus žmones, bando savo pačių purvais aptaškyti švarius ir dorus žmones. Tačiau lipate ant to paties grėblio. Pralaimėjote 2008 metais, paskelbę mus teroristais, pralaimėsite ir dabar, nepadės ir R. Janutienė su G. Vainausku. Melas niekada nenugalės tiesos ir tai yra geroji žinia prieš šventas Velykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikėtų pasakyti, kad pirmiausia tai komisijos darbas, na, skyrėme daugiau kaip du trečdalius būtent Vijūnėlės dvaro istorijai ir kitiems, susijusiems su Druskininkų reikalais. Iš tiesų labai mažai laiko skyrėme dėl „Karalienės Mortos“ reikalų, todėl atsirado atskiroji nuomonė. Kaip žinote, iš tiesų buvo tik paskutinę dieną po pietų pakviesti visi jų atstovai, kad galėtume išklausyti. Man labai gaila, kad A. Kubiliaus sūnaus klausimai irgi faktiškai buvo nesvarstomi. Pasitenkinome paprastais, formaliais paklausimais, į kuriuos gavome formalius atsakymus, faktiškai mes tokius pat atsakymus turėjome dėl „Karalienės Mortos“. Čia reikėtų kaip tik paprieštarauti ir pritarti, kad kaip tik A. Skardžiaus iniciatyva ir atsirado kai kurios aplinkybės, kurios mums, tiriant komisijoje, nebuvo žinomos.
Aš tikrai norėčiau dar prie vieno dalyko apsistoti. Gal keista, bet vis dėlto šiandien ir A. Kubilius, ir kiti rėmėsi 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ nurodymo… Vyriausybės teisės aktų projektų rengimo ir priėmimo tvarką. Bet kažkodėl niekas nematė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 337 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728. Ten aiškiai yra pasakyta, (…) 6 punkte yra aiškiai nurodyta, jog ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą, nurodydamas motyvus. Todėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant. Jeigu Ministras Pirmininkas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas baigėsi.
K. KOMSKIS (TTF). …pritaria, tai… Kolegos, šito punkto irgi iš viso nebūtų, jeigu mes būtume vis dėlto atlikę (…) darbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, buvęs Antikorupcijos komisijos pirmininke, ar yra koks nors padorumas? Visi komisijos nariai galėjo kviestis ką nori. Komisijos pirmininkas visada klausdavo, ką dar reikia paklausti, kokios medžiagos trūksta. Nei jūs prašėte papildomos medžiagos, nei nieko, prabudote paskutinę dieną, matydami, kad išvados ne tokios eina, iš faktinės medžiagos nieko negalima pritempti. Dabar kaltinate visus kitus. Tai jūs nieko neveikėte toje komisijoje, jeigu jūs klausimų nekėlėte. Kas jums trukdė tai daryti? Niekas.
Dabar pati komisija. „Snoro“ komisijoje nerasite nė vienos medžiagos, kuri nebūtų įtraukta į dėstomąją medžiagą, todėl visi dabar galime skaityti ir daryti išvadas. Mes pradėjome eliminuoti gautą medžiagą. Antikorupcijos komisija niekada taip nėra pasielgusi. Mes niekada nesame ignoravę faktų, kad komisijoje koks nors pareigūnas… leisdavome jam sakyti netiesą. Mes dabar leidome tą dalyką daryti. Mes tiesiog diskreditavome patį tyrimą.
Kitas dalykas, kaip čia politikai vertina tuos visus klausimus. Gerbiamoji B. Vėsaitė – iš dvaro tapo namelis prie kažkokio nediduko tvenkinuko. Čia yra vertinimas, taip kaip savo laiku turbūt vamzdukas „Gazpromui“ buvo atiduotas, vamzdukas su dujomis. Bet kai kurių rezultatų buvo ir teigiamų, nes dabar vienas sako, reikia panaikinti nutarimą, atidariusį… ne tik šitam sklypui, bet dar 24 tūkst. sklypų pasitvarkyti taip pat, kaip Druskininkuose. Taigi už tokias išvadas iš viso negalima balsuoti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …nes jos padarytos su procedūriniais pažeidimais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-4086, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4086) yra priimtas. (Gongas)
Motyvai po balsavimo. Gerbiamasis K. Daukšys jau labai seniai stovi prie mikrofono. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų pasibarėte tarpusavyje, kakiais pasimėtėte prieš šventas Velykas, dar ką nors vienas ant kito blogo pasakykite. Reikia pradėti normaliai dirbti. Komisija sprendimą priėmė, bus atsakingos institucijos, kurios išriš, ar buvo bėda su vienu ar kitu dalyku, ir baikime mes tuos nereikalingus politikavimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, norėčiau patikslinti prieš tai teiktą informaciją. Jūs buvote klaidinami dėl to, kad komisijos posėdžiuose dalyvavę asmenys nebuvo įspėti Laikinųjų komisijų įstatymo nustatyta tvarka. Visi asmenys buvo įspėti, jie pasirašė dėl atsakomybės už teikiamą informaciją. Taip pat buvote klaidinami dėl balsavimo rezultatų. Balsavimo rezultatai pridedami prie protokolų, medžiagos saugomos archyve. Komisijos išvados dėl savo apimties buvo pristatomos paeiliui, nuo pirmojo iki aštuntojo klausimo taip, kaip parlamentas suformulavo klausimyną. Kadangi apimtis tų išvadų tokia, logiška, kad per dešimt minučių fiziškai neįmanoma spėti. Ačiū, parlamentas leido ir aš prieš tai buvau kalbėjęs su Sekretoriatu, kad fiziškai neįmanoma spėti.
Labai prašau Seimo valdybą ir Seimo kanceliariją užtikrinti sklandų parlamento darbą. Užtikrinti, kad atskiri Seimo nariai negrasintų, nepersekiotų Seimo kanceliarijos darbuotojų, gerbtų jų garbę, jų orumą, jų atliekamą darbą ir negrasintų jiems atleidimais ar kitomis sankcijomis, kurios yra už jų kompetencijos ribų. Kreipiuosi į Seimo valdybos narius, esančius čia, kreipiuosi į Seimo kanclerę, dar kartą prašydamas dirbti savo darbą ir užtikrinti sklandų parlamento darbą, kad nebūtų terorizuojami parlamento kanceliarijos darbuotojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį tyrimą pradėjo ne socialdemokratai. Gerbiamieji konservatoriai, tai buvo jūsų iniciatyva, jūs išprovokavote šias diskusijas ir nereikia dabar kaltinti valstybiniu terorizmu. Aš apgailestauju, kad A. Kubilius, kaip patyręs parlamentaras, bet kartu ir patyręs demagogas, vartoja tokias sąvokas kaip „valstybinis terorizmas“. Ar tai nėra visuomenės pratinimas prie tokių veiksmų, kuriems opozicija, matyt, rengiasi? Juo labiau kad tokių požymių, vartojant sąvoką „tarybų valdžia“ arba „Tarybų Lietuva“… tai ne priešsąjūdinė Tarybų Lietuva, o būtent pokarinė 1947 metų. Ir tokių apraiškų šiandienos visuomenės iš dešiniosios pusės sąmonėje, deja, mes aptinkame. Aš labai apgailestauju, jei mes po dvidešimt šešerių Nepriklausomos Antrosios Lietuvos Respublikos metų nusirisime iki tokių tarpusavio kaltinimų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolegė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji parlamentarai, man labai nemalonu sakyti, bet neturite politinės kultūros. Tenka apgailestauti. Tokių žodžių išgirdau, visokiais agentais, teroristais išvadinote – ir viena, ir kita pusė pasižymite. Man atrodo, į mus žiūri žmonės, mes tarnaujame jiems ir būkime tolerantiški. Kaip galima parlamente tokiais žodžiais svaidytis? Aš nežinau, kur čia patekus. Už tai žmonės Seimą ir vadina durnių laivu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau pusantrų metų Seime, todėl savęs naujoku gal negalėčiau pavadinti, bet tikrai nesuprantu, kas vyko čia paskutinę valandą. Seimo priedermė yra leisti įstatymus, taip pat parlamentinę kontrolę reikėtų suprasti – kontrolė, kaip vykdomi tie įstatymai. Ką mes dabar girdime šiai komisijai dirbant? Kas su kuo maudėsi, kas su kuo valgė, kas kokį namą kur pastatė, kas kokią savivaldybę… kokį sprendimą priėmė ir t. t. Mano galva, parlamentinė kontrolė… Parlamentinės kontrolės puikus pavyzdys buvo klausimas prieš tai vykęs, kada Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atlikdamas laikinosios komisijos darbą, išnagrinėjo institucijų, atsakingų už Lietuvos visuomenės saugumą, darbą ir pateikė išvadas. O dabar mes tik koliojamės, tik aiškinamės, kas, kada, ką pasakė. Kur ritasi Seimas? Todėl mano klausimas. Iš esmės reikėtų šiuos dalykus keisti, atsisakyti tokių rietenų. Mes, dubliuodami tų institucijų, kurios privalėtų tai daryti, o jų yra tikrai daugiau, negu reikia… mes visų pirma diskredituojame jas, mes nesame geresni už jas specialistai, bet mes ir diskredituojame tokiu elgesiu, viena. Antra, mes Lietuvos visuomenei parodome atvirą nepasitikėjimą jais, todėl ateityje aš siūlau tokiais dalykais neužsiiminėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu ne vien apie šį balsavimą, bet iš viso norėčiau kalbėti dėl opozicijos lyderio elgesio ir per Vyriausybės valandas, ir šiandien, ir t. t. Klausykite – tokia retorika! Aš maniau, kad jis per tiek metų būdamas politikoje tikrai turėjo tapti kultūringu politiku, o dabar jo žodžiai tiesiog chamizmo žodžiai. Klausykite, iki ko mes nusiritome, jeigu taip elgiamasi? Jūsų naujasis lyderis paskelbė rinkimų šūkį, pakabino plakatus, kad tai yra nauja komanda. Klausykite, kur ta nauja komanda, jei retorika labai labai sena?! Prieš dvidešimt aštuonerius metus tokia retorika buvo, o ne dabar ji turėtų būti Lietuvos Seime. Taigi, gerbiamieji, man gėda klausyti. Palaukite, ateis rinkimai, ko jūs skubate? Opozicijos lyderis anąkart per Vyriausybės valandą jau premjerą buvo atleidęs, sakė, kad gaila, kad jis yra dar premjeras. Šiandien gaila, kad yra ši valdančioji dauguma. Na, palaukite, pakentėkite. Jei rinkėjai jums duos tą mandatą… Bet aš labai abejoju, nes rinkėjas šiandien nebe tas, kad jis klausytų jūsų tų nekultūringų chamiškų žodžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pirmininke, išties aš norėčiau prieš Velykas tam tikros ramybės, bet ponia Raisa Juknevičienė, konservatorių komjaunuolė, išties mano, kad kažkas kitas kaltas. Aš tai siūlyčiau išsikuopti savo pirmininko G. Landsbergio verslo arklides, iškuopti iš ten mėšlą, o po to pradėti kaltinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties Velykos. Artėja Didžioji savaitė. Didįjį ketvirtadienį jau konservatoriai su liberalais suorganizavo, kaip įprastai, – visą apkaltą aplinkos ministro K. Trečioko. Tai jie taip gerbia švenčiausias, garbingiausias mūsų šventes, taip jie švenčia. Jie be rietenų negali. Patys suorganizavę šitą komisiją, dabar kaltina mus. Bet mes papildėme tam tikrais klausimais. Jūs norite iš visiško menkniekio išpūsti ir pučiate tokį burbulą dėl Vijūnėlės dvaro, dėl ministro pasakyto žodžio! Koks tikslas? Kad pridengtumėte savo milijonines aferas. Štai kokie jūsų „krikščioniški“ darbai.
Ir jūs galvojate, kad mes čia tylėsime? Mes niekuo nesiginsime ir nesakysime tiesos, kas yra? Ši valdančioji dauguma septyniais punktais korupciją sumažino. Gerbiamieji konservatoriai, nė vieno stambaus korupcinio projekto esant šiai valdančiajai daugumai neįvyko!.. Aš didžiuojuosi, kad šitaip palyginus skaidriai mes vadovaujame dabartinei… ir esu dabartinėje valdančiojoje daugumoje. Nieko jūs neturite prikišti, tai iš šiaudo pučiate kažkokį didžiulį didžiulį burbulą. Pasižiūrėkite į save! Jums būdingi Šventojo Rašto žodžiai: jūs savo akyje nematote krislo… tai yra svetimo žmogaus akyje matote krislą, o savo akyje nematote rąsto. Gerbiamieji, Velykos, Didysis penktadienis. Eikite, konservatoriai, ne tik pasirodyti į bažnyčią, bet eikite ir melskitės, ir atgailaukite už savo nuodėmes, prašykite už savo korupciją Dievo ir žmonių atleidimo! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kolegos! Klausykite, kokia gėda? Ar jums ne gėda, kaip jūs kalbate? Aš tai nieko nekalbu. (Balsai salėje) Aš turiu suteikti galimybę – tiek iš vienos pusės kalba, tiek iš kitos pusės kalba, įžeidinėja. (Triukšmas salėje)
Gerbiamasis E. Šablinskas. Prašom. (Balsai salėje) Tai jūs norite kalbėti. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Aš trumpai. Noriu tik konstatuoti. Mes pateikėme daug faktų, kuriais nenori remtis. Kai negali atsakyti, gerbiamieji, prasideda įžeidinėjimai, kurių nereikėtų, ypač prieš šventes. Iš tikrųjų komisijai pritrūko laiko. Pailginti darbo laiko mes negalėjome. Per vieną dieną nuo ryto iki vakaro priėmėme išvadas. Kad ir kokios jos būtų, jos dabar patvirtintos. Manau, kad tikrai Valstybės kontrolė padės tašką, ir baikime bartis šiandien. Ir taip pat su artėjančiomis Velykomis!
PIRMININKAS. O gal nebekalbėsime? (Balsai salėje) Tai jūs patys prieštaraujate, sakote, reikia nutraukti kalbas. (Triukšmas salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos, dviem prie mikrofono stovintiems dar leisime kalbėti ir baigsime visas šias diskusijas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto apgailėtinai skamba kai kurių kalbėjusiųjų kairėje pusėje moralizavimai mūsų atžvilgiu. Niekas šių išvadų nebijo, nes jos yra teisiniu atžvilgiu tuščios. Aš suprantu, kad jūs nebijote, nes sugebėjote išimti iš jų pagrindinius dalykus, ignoruoti dokumentus, ignoruoti liudininkus, grasinti ir persekioti tuos žmones, kurie neįtiko savo liudijimais. Todėl galima konstatuoti, kad jos yra niekinės savo sudėtimi. Džiaukitės priėmę dar vieną niekinį dokumentą, tuo, manau, galima ir pabaigti.
PIRMININKAS. Paskutinis gerbiamasis kolega ir (…).
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų dėl vedimo tvarkos kalbėsiu.
Drįstu atkreipti posėdžių pirmininkų dėmesį, kad šiandien yra 99 % Mėnulio pilnaties, ir, manau, ateityje Seimo statute reikėtų priimti tam tikras nuostatas, kad esant Mėnulio pilnačiai posėdžių pirmininkai turėtų daugiau galių ir teisių kontroliuoti salę, nes kai ką, panašu, ši Mėnulio pilnatis šioje salėje tikrai veikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė gerbiamoji L. Graužinienė.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pradėti šiek tiek nuo kitos temos. Kaip žinote, Briuselyje šiandien įvyko didžiulė tragedija, įvyko sprogimai oro uoste ir metro. Belgijos teisėsauga patvirtino, kad mažiausiai 17 žuvusiųjų ir 35 sužeisti. Todėl solidarizuojantis kviečiu visus pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIP-4133 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIP-4133. Pateikimo stadija. Kviečiu A. Skardžių. 50 Seimo narių parašų. Prašom į tribūną. Į tribūną aš pakviečiau jus. Kas yra? Prašom prie mikrofono.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau pristatyti, atsižvelgdamas į Antikorupcijos komisijos ką tik patvirtintas išvadas ir jose suformuluotą užduotį, kadangi reikalauja Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalis teikti Valstybės kontrolei užduotį tik Seimo nutarimu. Kaip priedas jis neturi savo tokios įstatymo galios, jis suformuluotas prie 5 klausimo komisijos užduotyje.
Todėl 1 straipsnis – pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki 2016 m. birželio 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant valstybės valdomos įmonės UAB „NT valdos“ ir UAB Karalienės Mortos mokykla 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytos preliminarios sutarties teisėtumą bei ekonominį pagrįstumą. Kaip žinote, į daug klausimų nebuvo atsakyta, nebuvo nagrinėti, kaip minėjau, įsipareigojimai kitos šalies pusės, nebuvo nagrinėta, ar turėjo „NT valdų“ generalinis direktorius O. Martensas valdybos įgaliojimus sudaryti statybos, ne nuomos, o statybos sutartį su Karalienės Mortos mokykla ir visa kita. Kadangi „NT valdų“ patiriami kaštai patenka į energetikos įmonių sąnaudas, todėl kad išrašytos sąskaitos energetikos įmonėms, kurias ji aptarnauja, atsiduria jų sąskaitose, tai yra mūsų visų energijos vartotojų sąskaitose, nes niekas, be Kainų ir energetikos komisijos, kuri irgi neturi čia įgaliojimų sutikrinti aptarnavimo įmonių teikiamų sąskaitų pagrįstumo, negali to atlikti. Vartotojai galėjo patirti tam tikrą žalą, nes pati įmonė neturėjo sukaupusi pelno, iš kurio galėtų statyti. Pigiausias projektas buvo 7 mln. eurų su PVM, atrinktas pačios įmonės, ir, aišku, būtų reikėję skolintis privataus subjekto naudai, kad būtų sukurta tam privačiam verslui infrastruktūra. Ir pagal specifinius reikalavimus, pagal būtent suderintą projektą su pačia atsakove, priešprojektinius siūlymus ir net techninį projektą, kuris taip pat buvo suderintas su atsakove, ir darbai pradėti. Kaip minėjau, išleista jau yra nei daug, nei mažai – 271 tūkst. 935 eurai šiam projektui įgyvendinti. Tai pakankamai rimta, žinant, kad pelno mokesčio viso labo nuo įsteigimo 2010 metų ši įmonė sumokėjo tik 32 tūkst. eurų į valstybės biudžetą. Matote, tie dalykai, būtent turto ir panaudojimo teisėtumą, kadangi valstybė valdo šimtą procentų akcijų šios įmonės. Aš siūlyčiau pritarti, kad Valstybės kontrolė, atlikdama valstybinį auditą, rimtai šį klausimą išnagrinėtų ir pateiktų Seimui šioje sesijoje atsakymą. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi P. Gražulis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač konservatoriai, jūs matote, kaip principingai elgiasi socialdemokratai. „Lietuvos energija“ ir jos dukterinė įmonė „NT valdos“ yra Finansų ministerijos, sakyčiau, priklausomumo. Mums tikrai visai nesvarbu, jeigu buvo, yra ir bus padaryti pažeidimai, mums tikrai nesvarbu dangstyti savus.
Mielas kolega, jeigu jau prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, tai ar pavedimas Valstybės kontrolei nebus prieštara ir nebus kišimasis į prokuratūros darbą, ar čia tiesiog bus dar papildoma informacija?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Matote, nuo įstojimo į INTOSAI organizaciją Lietuvos valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir nepriklausomai vykdo savo tyrimus nuo kitų institucijų. Todėl ji laisva yra ištirti, nustatyti, ko mes ir prašome, tai yra įvertinti teisėtumą ir ekonominį pagrįstumą. Kiek žinau, būtent prokuratūra tiesiog nesiėmė, net nenagrinėjo dokumentų, taip teigiama teismo nutartyje, kad prokuroras nei apklausė asmenų, nei nagrinėjo minėtų dokumentų, dėl ko kreipėsi Socialdemokratų frakcija du kartus ir į aukštesnį prokurorą, ir asmeniškai buvo kopija nusiųsta naujajam generaliniam prokurorui gerbiamajam E. Pašiliui. Veiksmai buvo nuliniai. Prieš porą savaičių girdėjote gerbiamojo E. Pašilio atsakymą, na, jis tuo klausimu pasidomės. Teismas dabar jau įpareigojo pasidomėti šiuo klausimu, nes tikrai nesinorėtų, kad mūsų valstybė grįžtų į 1990 metus. Prisimenate, kas ten įvyko? Pasiremiant tais skustagalviais kampuotais vyrukais vyko valstybės turto parceliavimas. Neminėsiu nei premjerų, nei Seimo pirmininkų, kas tada buvo, bet tokie procesai vyko. Mes po 26 metų, sakykime, bandome užtildyti parlamentą, kad tie klausimai nebūtų nagrinėjami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jūs per daug džiūgaujate dėl teismo įpareigojimo prokuratūrai vykdyti sprendimus. Yra nemažai atvejų, kai prokuratūra teismo sprendimų nevykdo ir, deja, tyrimų neatlieka. Manau, kad atsitiks ir šiuo atveju taip pat, šis tyrimas vis tiek nebus atliekamas. Čia didesnė paguoda galbūt, jeigu šį tyrimą atliktų Valstybės kontrolė.
Tačiau mano klausimas. Šiandien Seniūnų sueigoje ponas A. Kubilius pasakė: tai yra teroras, jeigu jūs neišbrauksite šio klausimo iš darbotvarkės, ko aš kategoriškai reikalauju, tai laikau kaip terorą prieš Konservatorių partiją. Kaip vertinate tokį pono A. Kubiliaus pasisakymą ar isteriją?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš manau, tai yra paniška baimė dėl to, kad visi Konservatorių partijos lyderio G. Landsbergio veiksmai bus ištirti ir būtent šeimos verslo veiksmai, kuriuos bandė ignoruoti būtent Antikorupcijos komisija, tiesiog netyrė ir nesudarė galimybių net susipažinti su išvada komisijos nariams, nors reikalavo pateikti siūlymus.
Būtent gerbiamasis E. Šablinskas buvo kaltinamas tuo, kad jis nesuspėjo pateikti siūlymų išvadų, nors išvados buvo pateiktos tik išvadų priėmimo dieną iš ryto.
Kaip galima taip organizuoti darbą? Šiandieną mums reikia patraukti atsakomybėn, arba inicijuoti patraukimą atsakomybėn, pareigūnus, kurie liudijo komisijoje. Atsivertus stenogramą arba iš garso įrašo nežinai, kas kalba. Posėdžių sekretoriatas… stenogramų grupė nežinojo, kam priskirti, kas kalba. Už vieną asmenį turėtų atsakyti kitas asmuo. Nei prisistato. Suprantate? Tokiu atveju, aš manau, buvo tendencingai bandoma išsukti atsakomybę tų pareigūnų, kurie liudijo, kad jiems nekristų ta atsakomybė už liudijimus. Aš manau, kad ta padėtis, kiek girdėjau, tik įsikišus Seimo nariams, būtent Seimo Pirmininkės… atsiprašau, Seimo kanclerės pavedimu šiandieną iš ryto ištaisyta. Toks būtų atsakymas, kolega. Aš matau didelį piktnaudžiavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu pasitikslinti. Parlamentas pavedė komisijai atlikti parlamentinį tyrimą. Ir ar aš teisingai supratau? Vienas iš klausimų buvo nustatyti ponios A. Landsbergienės nekilnojamojo turto perėmimo procesą ir įvertinti, ar jis teisėtas, ar jis neteisėtas. Aš taip supratau. Komisija priėmė kažkokį sprendimą ir dabar kreipiasi į Valstybės kontrolę įvertinti teisėtumo požiūriu tuos sprendimus. Prašom pasakyti, Valstybės kontrolė įvertins. Kas toliau? Jos įvertinimai nėra privalomi. Jos įvertinimai yra rekomendacinio pobūdžio. Kaip, jūsų nuomone, toliau gali vystytis ponios A. Landsbergienės nekilnojamojo turto iš valstybės perėmimo procesas?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl Valstybės kontrolės. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl Valstybės kontrolės, kaip minėjau, tai yra nepriklausoma institucija, dirbanti pagal savo planą, pagal savo standartus, atitinkančius europinius INTOSAI standartus. Tačiau parlamentas pagal mano minėtą Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, parlamentas vienintelis demokratinėje valstybėje gali pavesti užduotį 300 kontrolierių atlikti skubos tvarka ir ištirti, išnagrinėti klausimą, įvertinti teisėtumą bei šio sandorio ekonominį pagrįstumą, nes kitos institucijos, kaip matyti, reikia raginti… Teismas turi raginti, kad imtųsi tą klausimą tirti.
Bet reakcija ir išsigandimas yra didžiulis. Tai nenoras, kad būtų kreiptasi į Valstybės kontrolę, nes Valstybės kontrolė gali savo išvadomis taip pat kreiptis į prokuratūrą, turi teisę. Pateiks parlamentui, taip pat ir Vyriausybei. Čia yra vis dėlto valstybės 100 procentų valdomas turtas ir to turto valdytojas šiuokart yra Finansų ministerija. Tai būtent energetikos turtas, kaip pamenate, Ūkio ministerijos buvo perduotas Finansų ministerijai. Štai tokios gali būti pasekmės. Bet išsigandimas yra didelis pirmiausia dėl to, kad, sukūrus komisiją ir pavedus Antikorupcijos komisijai vykdyti šią užduotį, iš karto buvo bandoma atsikratyti to turto. Buvo bandoma į aukcioną atiduoti. Nežiūrint to, jie dar gvildena tokią viltį, 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartis yra pratęsta iki mūsų kadencijos pabaigos, kad dar kur nors rinkimų laikotarpiu spėtų tą maklę padaryti. Aš manau, reikėtų gelbėjant valstybės turtą ir užtikrinant skaidrų ir teisėtą disponavimą juo užkirsti tam kelią visomis priemonėmis. Valstybės kontrolė yra vienas iš būdų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Stancikienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pranešėjau, norėčiau paklausti. Jūs prieš tai balsavote už komisijos išvadas, o dabar dar norite Valstybės kontrolės tam tikrų išaiškinimų. Tai už ką jūs balsavote? Dabar išgirdau, kad jūs esate nepatenkintas tomis išvadomis. Tai kodėl reikėjo visiems balsuoti?
Antras dalykas. Aš taip suprantu, kad sutartis yra dvišalė, kai abi pusės sutaria, pasirašo, juridiškai patvirtina ir abi yra patenkintos. Ką jūs norite dar čia surasti? Ko jūs tikitės?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, kolega. Kaip aš balsavau, tai jau čia yra mano, parlamentaro, teisė. Aš nepatenkintas tuo, kad komisija neatsakė į klausimo b) dalį. Ištarusi „a“, nepasakė „b“. Tai vienas dalykas. Aš išreiškiau savo nuomonę, kaip ir jūs, gerbiamas kolega, galite išreikšti savo nuomonę kiekvienu klausimu.
Kitas dalykas tas, aš manau, kad tas klausimas bus išnagrinėtas. Tai nėra du privatūs asmenys. Vienas yra valstybės 100 procentų valdomas asmuo, nesvarbu pasirinkta forma. Jis skolinsis lėšas, kad privačiam subjektui – jūsų partijos pirmininko šeimos verslui – sukurtų 7 mln. eurų vertės infrastruktūrą. Kokia vis dėlto atsakomybė yra, įsipareigojimai jūsų partijos pirmininko šeimos? Jokių! (Balsai salėje) 10 tūkst. Lt įstatinis kapitalas, tai yra 3 tūkst. eurų kapitalas. Nuo vieno asmens priklausanti, ką tik įsteigta tame pačiame objekte Gervėčių g. 4, jokio draudimo. Įsivaizduojate! O pinigai, visos skolos pateks elektros vartotojams į sąskaitas. Mes matėme daug melavimų šitoje vietoje. Štai yra tokia problema. Tokių dalykų 26-ais nepriklausomybės metais, gerbiamas kolega, negali būti. Net ir konservatorių norai pastatyti pirmininko verslui mokyklą už valstybės sąskaitą…
PIRMININKĖ. Aš noriu priminti – atsakymui dvi minutės. Kadangi jau paskelbiau, nors laikas baigėsi, bet dar klausia A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, kadangi mes paskutiniu metu nemažai matėme tokių viešai nuskambėjusių pavyzdžių – VEKS’as, Valdovų rūmų tyrimai ir t. t., kai Valstybės kontrolė atlikdavo auditą ir tikrai išvados buvo labai rimtos, bet prokuratūra ne tik kad nesivadovaudavo tomis Valstybės kontrolės išvadomis arba jų pastebėtais kokiais nors grubiais gal net ir įstatymų pažeidimais, kaip jie traktavo, iš auditorių pusės. Prokuratūra beveik visas tas bylas, kaip žinote, tiesiog numarino arba tiesiog paskelbė, kad neturi pagrindo kokioms nors baudžiamosioms byloms.
Mano klausimas, ko jūs tikitės šiuo atveju? Ar jūs vis dėlto tikite, kad šiuo atveju prokuratūra pasielgs principingiau, jeigu tos Valstybės kontrolės išvados vis dėlto numatytų kokius nors ten grubius pažeidimus, ar jūs tiesiog manote, kad užteks paskui per žiniasklaidą paskelbti ir visuomenei užteks žinoti, kad Valstybės kontrolė patvirtino, kad tikrai ten kas nors yra neskaidraus ir nešvaraus? Kaip vis dėlto jūs manote?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš manau, kad šitą klausimą atidavus nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijai, jau išsigando šito projekto dalyviai ir ėmėsi visų priemonių, tiktai bando išsaugoti savo kailį. Prevenciškai kelias yra užkirstas.
Dabar Valstybės kontrolė turėtų įvertinti teisėtumą, ekonominį pagrįstumą, nes nė viena institucija neturi mechanizmo sandorio ekonominiam pagrįstumui ir galimai žalai valstybei nustatyti, jeigu tas sandoris būtų iki galo realizuotas. Dabar, aš jau minėjau, apie 300 tūkst. eurų yra jau išleista tam sandoriui. Po to dar yra numatytos sankcijos, nes ta sutartis nenutraukta. Vėlgi reikėtų privačiam verslui susimokėti valstybės valdomai įmonei nemažą sumą. Tai būtų apie 100 dar… apie 90 tūkst. eurų. Štai jau 400 tūkst. eurų. Gal energetikos įmonėms yra nedaug, bet valstybei, aš manau, tą sumą padalinus, būtų galima ženkliai padidinti, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimus. Aš manau, kad jau prevenciškai…
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, prieš. Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Mes čia daug kaltiname vieni kitus, ir pagaliau štai šis mūsų nutarimas padėtų tašką ir mes daugiau nešnekėtume. Po to tik susipažintume su ta medžiaga ir svarbiausia – suteiktume visuomenei žinią, kad ji padarytų verdiktą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Teikdami tokius projektus, vaizduodami, kad teikia rimtai, valdantieji kartu patvirtina, kad jų finansų ministras yra administraciškai neįgalus, nes, išeitų, nepajėgia pasižiūrėti savo valdomos įmonės sudarytų sutarčių, pareikalauti jas panaikinti, pareikalauti atsakomybės iš tų, kas jas sudarė, jeigu tikrai tos sutartys blogos. Pagaliau parodo, kad ir jų premjeras yra administraciškai neįgalius, jeigu štai ministras R. Šadžius, kažkodėl apžavėtas sutartį sudariusio privataus subjekto, nesugeba nieko principingai įvertinti.
Žinoma, valdantieji turbūt supranta, kad su tomis sutartimis iš tikrųjų yra viskas gerai. Antikorupcijos komisijai buvo paaiškinta, kad sutartis, atsiperkanti per aštuonerius metus, privataus verslo požiūriu yra gana gera valstybei, šiuo atveju valstybės valdomai įmonei, ir kad, duok Dieve, daugiau tokių sutarčių sugebėtų sudaryti valstybės kontroliuojamos įmonės. Bet, aišku, yra noras toliau plėtoti viešųjų ryšių požiūriu naujojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko sukurtą neigiamą istoriją. Ir štai iki birželio pratemps su Valstybės kontrolės išvadomis, paskui turbūt jas dar ir rudenį čia iškilmingai svarstys, na, svarbu pratemti tą istoriją kuo labiau iki rinkimų.
Gaila, kad tokiems primityviems politiniams sumanymams yra naudojamas Seimo darbo laikas, Seimo tribūna. Todėl atsakingai besielgiančius Seimo narius kviečiu tokiems viešųjų ryšių sumanymams nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės po pateikimo už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate kreipimuisi, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 62, prieš – 12, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasisakyti po praėjusio balsavimo, bet padarysiu tai dabar. Aš palaikiau komisijos išvadas, nes maniau, kad padarytas didelis darbas, parlamentas vis tiek turi vykdyti savo funkcijas, atlikti parlamentinę kontrolę, tai yra vienas iš svarbiausių uždavinių, tačiau kas mane verčia prieiti prie mikrofono? Man kelia didžiulį nerimą, kad vis dėlto valdančioji dauguma, remdamasi Druskininkų istorija, nori pateikti visuomenei, kad ji vos nepadarė gero darbo valstybei. Nepadarėte, gerbiamieji, gero darbo valstybei. Ir aš tikrai kviečiu labai neįsijausti.
Joks pilietis… Dėl jokio eilinio piliečio, atsidūrusio teisme, ar dėl jo sodybos Vyriausybė niekada nepriiminėtų specialių teisės aktų. Tai yra didžiulė problema. Kadangi kalbame apie valdančiąją daugumą, aš kviesčiau vis dėlto būti jus išmintingus, pripažinti padarius klaidą, atsiprašyti rinkėjų ir toliau dirbti valstybės labui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Siūlau ypatingą skubą. Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 57, prieš – 9, susilaikė 9. Ypatingai skubai pritarta. (Balsai salėje) Pagal Statutą dabar trijų valandų pertrauka iki svarstymo ir priėmimo.
12.24 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 8 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4100(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 8 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4100(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 8 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4100 – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4100(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarstymo stadija… Dar norėjote lydimąjį pristatyti? (Balsai salėje) Kokia pastaba yra? (Balsai salėje) Teisės departamento? (Balsai salėje) Nereikia dabar, po to.
Svarstymo stadija. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Nuomonė už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Siūlau pritarti pasiūlymui, taip bus suvienodintos galimybės visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra Teisės departamento… (Balsai salėje) Šitai ar priėmimo stadijai? (Balsai salėje) Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Yra Teisės departamento išvados, joms komitetas nepritarė. Išdėstė argumentus. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pastabai.
Priėmimas pastraipsniui. Priėmimo stadija. 1 straipsnis ir 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Nuomonė už, prieš, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai. Ar tikrai visi balsavote? Pakvieskite iš rūkomojo Seimo narius. (Balsai salėje) Aš matau, kad ten yra Seimo narių.
Ar visi balsavote? Ar tikrai yra nebalsavusių? Nes salėje tikrai yra daugiau. Taigi dar kartą skelbiu balsavimą. Priėmimo stadija. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4100) priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 2 ir 31 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3806(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 2 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3806(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, Kaimo reikalų komitetas teikia Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektą. Svarstymo stadija. Trumpai keletą sakinių būtent apie šį įstatymą. Šis įstatymas iš tikrųjų leis arba sudarys pagrindus ir nustatys griežtesnius pripažinimo žemės ūkio kooperatyvų reikalavimus, nepaliksiančius… ūkio subjektams gauti pripažinimą, kai jie savo veikla yra nutolę nuo visuotinai pripažintų kooperacinių principų ir vertybių. Iš esmės projekte yra įtvirtintas reikalavimas pripažintam žemės ūkio kooperatyvui turėti reikšmingą apyvartą su savo nariais, kurių dauguma turi būti žemdirbiai. Pavyzdys, kaip yra dabar: pieno supirkimo kooperatyvas superka pieną iš 200 ūkininkų, tačiau kooperatyvo nariai yra tik 5, kiti 195 gali būti ūkininkai, visai tiesiogiai nesusiję su kooperatyvu. Mūsų tikslas ir noras yra juos susieti su kooperacija ir tuo iš tikrųjų paskatinti.
Trumpai apie šį įstatymą tiek. Dėkoju darbo grupei, kuri atliko savo darbą, ir Kaimo reikalų komiteto biuro darbuotojams, kurie iš tikrųjų atidavė visą savo dūšią, kad Kooperacijos įstatymas išvystų dienos šviesą tokio formato, koks dabar jis yra.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Bet reikia, kad paskelbtumėte balsavimo rezultatus, nes čia svarstymo stadija.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Diskusijose kalbėti užsirašęs B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš ilgai nekalbėsiu, bet tik noriu pasakyti, kad šitas įstatymas yra labai lauktas, ir labai gaila, kad jis ilgai buvo ruošiamas, bet geriau vėliau negu niekada. Dėl ko jis yra lauktas? Pirmiausia jis yra labiausiai lauktas dėl to, kad žemės ūkio kooperatyvai šiandieną nėra išgryninti, yra įvairiausių struktūrų, kurios neatitinka, mūsų supratimu, grynai kooperatyvų. Ir čia, šitame įstatyme, yra nurodytos nuostatos, prie kurių aš nenoriu sustoti labai plačiai, bet aš noriu pasakyti, kad šiandieną svarbiausia, kad kooperatyvo nariu gali būti tas, kuris… toks žemės ūkio kooperatyvas, kurio daugiau kaip 50 % visos veiklos sudaro ir vykdo visi kooperatyvo nariai. Taigi perpardavinėtojai, kurie dabar dažnai yra prisidengę kooperatyvais, tikrai neturės tokios teisės jais būti.
Kitas labai svarbus momentas, kadangi vis dėlto kooperatyvai gali pasinaudoti ir galės pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, tai žinoma, išgryninimas tų kooperatyvų turi labai didelę prasmę dėl to, kad nenueitų tos lėšos, kur iš tikrųjų nėra kooperatyvo požymio. Taigi aš baigdamas noriu paprašyti visus palaikyti šitą įstatymą ir, žinoma, būtų gerai, kad jis kiek galima greičiau galėtų išvysti dienos šviesą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Komiteto pirmininko klausiu, ar galime priimti? Siūlau ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis ir 5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta pastraipsniui bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Nežinau, ar turėsime reikiamą skaičių balsų, bet pabandysime balsuoti. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai, užsiregistravo 71. Mantas atėjo, gal dar pakartojame, jeigu kas neišeitų, kas čia nori išeiti iš salės. (Balsai salėje) Dar kartą visus Seimo narius prašau sugrįžti į darbo vietas ir norėčiau dar kartą, kad balsuotume. Prašom. Balsuojame. Dar paprašykite, kad ateitų iš rūkomojo. Aš paprašysiu uždaryti klausimą su rūkomuoju, jeigu ten visą laiką renkasi ir nedirba salėje. (Balsai salėje)
Balsuojate. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Iš viso, kam tas rūkomasis čia reikalingas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavo 70 Seimo narių: už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3806) priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3400(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1, 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3400. Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė šito įstatymo pakeitimo 1, 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymui. Pastabų negauta nei iš Teisės departamento, nei iš Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, nei iš Užsienio reikalų ministerijos. Pritarta vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Norinčių kalbėti po svarstymo nėra. Už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu. Galėtume ir priimti. Rokas norėjo. Dar norite kalbėti?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Jeigu nėra kalbančiųjų prieš, tai aš negaišinsiu jūsų laiko, norėčiau paskatinti jus teikti ypatingą skubą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Teikiu ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Pastraipsniui gal galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Nuomonių už ir prieš, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3400) priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771. Pranešėjas – B. Bradauskas. Pateikimo stadija. Čia darbo grupės turbūt? Prašom. B. Bradauskas. Ir lydimąjį iš karto pristatysite. Ačiū. Prašom. Atsiprašau, ir 1-9b klausimas, dar paskelbsiu.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai šiuo klausimu kalbėsiu, kadangi jeigu kas susipažinęs su įstatymo projektu, tai tikrai nieko naujo nenoriu pasakyti ir negaliu pasakyti.
Ilgai dirbo darbo grupė, pasitelkusi ir Lietuvos banko, ir Finansų ministerijos specialistus. Darbo grupės parengtas projektas suderintas su visomis institucijomis, kurios dalyvavo ir norėjo dalyvauti. Visi turėjo galimybę. Yra parengtos pagrindinės nuostatos ir principai dėl centrinės kredito unijos, dėl kredito unijų dalyvavimo kituose dariniuose ir panašiai. Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitete mums priėmus sprendimą dėl koncepcijos patvirtinimo, atsirado kai kurių niuansų. Galbūt ir teisūs tie, kurie teikia alternatyvų projektą dėl įstatinio kapitalo formavimo ir kredito unijų peraugimo į, sakykime, komercinį banką. Aš labai norėčiau, kad tai peraugtų į valstybinį komercinį banką dalyvaujant ir valstybei, kad vieną kartą valstybė galėtų vykdyti kreditų politiką savo valstybei naudinga linkme. Šiuo metu mes, neturėdami valstybinio komercinio banko, esame visiškai priklausomi nuo užsienio bankų ir akivaizdžios smulkaus verslo kreditavimo problemos. Šiandien, atsisakant gigantams kredituoti smulkųjį verslą, turime daug problemų.
Todėl aš siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo. Taip pat siūlau pritarti ir alternatyviam įregistruotam projektui, kad antrą kartą nekalbėtume. Mes dar kartą susirinksime darbo grupėje Biudžeto ir finansų komitete pasitelkdami Finansų ministerijos ir banko specialistus. Nedaug ten liko pataisymų, išgryninimų, kad iš tiesų ši sistema būtų kuo naudingesnė valstybei ir kad verslas galėtų gauti kreditus ten, kur iš tikrųjų jų reikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Broniau, tai – sveikintinas dalykas, nors jau šiek tiek ir vėluojame. Apie kreditų unijas ir viešojoje erdvėje sklandė įvairiausių interpretacijų, ir kada jūs sakote, kad mes turėtume kalbėti apie verslą, gerbiamasis Broniau, norėčiau pasakyti, kad ne vien tik kredito unijos atlieka funkciją ir ne vien verslui padeda. Kaimiškosiose vietovėse, aš kalbu apie žemės ūkio sektoriaus žmones, tai jiems yra pirmoji pagada arba tas pirmasis taškas, kur jie gali nueiti ir normaliai su jais kalbėtis.
Bet aš noriu jūsų kitko paklausti. Jūs sakote, kad gera alternatyva ta, kad kolegos eis po jūsų į tribūną ir pristatinės alternatyvų įstatymo projektą. Kodėl jūs neišgirdote jų darbo grupėje, kuri buvo sudaryta, ir kodėl jie teiks? Ir kokie yra to teikimo principai arba ką jie nori kitaip padaryti?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų išgirdome. Viskas tikrai buvo išgirsta, darbo grupėje dalyvavo visi suinteresuoti atstovai ir dėl centrinės unijos reikalų. Kaip žinote, dabar yra 13 kredito unijų, kurios nepriklauso centrinei kredito unijai. Mes suteikėme galimybę tuo metu tiems dalyvavusiems nevaryti visų į vieną centrinę kredito uniją, ne po viena kepure, o kad būtų alternatyvos, na, sakykime, dešimt kredito unijų gali steigti centrinę kredito uniją. Sąlyginai vadiname centrine.
Bet kur čia yra esmė? Esmė yra ta, kad valstybė neatsakytų už tokius atvejus, kai yra bankrotas ir panašiai, kad būtų kryžminės garantijos. Didelės organizacijos, kredito unijos, sakykime, dešimt, jos, tarpusavyje turėdamos kryžmines garantijas, gali savo įstatiniu kapitalu spręsti vienos iš kredito unijų problemas, jeigu ten atsitinka laikini sunkumai, sakykime, kapitalo nepakankamumas arba išduotas per didelis kreditas, grąžinimo klausimai susiję ir t. t. Viskas buvo sutarta, bet kada faktiškai pradėjo dėliotis ir jau sudarinėti tas kompanijas, pasirodo, kad kai kurioms kredito unijoms ir dešimčiai susijungus neužtenka įstatinio kapitalo. Todėl ir pateiktas tas alternatyvus projektas. Kadangi buvo jau įregistruotas mūsų darbo grupės projektas, nesinorėjo visko vėl ardyti iš naujo, todėl mes ir sutinkame, kad…
PIRMININKĖ. Atsakyti – 2 minutės.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …projektas išvystų šviesą, ir mes kartu sujungsime tuos reikalus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, klausiančiajam – 1 minutė, atsakymui – 2 minutės. Galėsite diskutuoti svarstymo stadijoje plačiau. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi V. Kamblevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, kredito unijos yra stambus verslas. Tai pirma.
Antra. Visi mes žinome, kaip mes gerai dirbame, kad Lietuva yra viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, pagal atlyginimus, pagal gyvenimo lygį ir socialinę apsaugą esame trečioje vietoje nuo galo. Mano klausimo pirma dalis yra tokia: sakykite, kredito unijos, priėmus mums šį įstatymą, dar labiau nuskurdins mūsų žmones ar ne? Tai viena dalis.
Ir antra dalis. Jūs puikiai žinote, kad finansai yra kaip organizmo kraujas. Yra toks palyginimas. Dabar tas kraujas priklauso ne Lietuvai, ne Lietuvos nepriklausomai valstybei, o priklauso kitoms šalims, jos puikiai gali reguliuoti tiek politinę situaciją, tiek ekonominę situaciją mūsų valstybėje ir faktiškai mes esame priklausomi. Sakykite, Lietuvos valstybinio banko ir kredito unijų steigimas, vystymas galimas bendrai ar ne? Aš turiu galvoje atskiro komercinio valstybinio banko. Ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų dabartinė įstatymo reguliuojamoji pusė kredito unijoms yra per prasta. Jiems duota per mažai teisių. Todėl kai kurios kredito unijos, ne paslaptis, šiuo metu ne užsiima pagrindine kredito unijoms suteikta prerogatyva padėti smulkiajam verslui, bet kai kurios kredito unijos net iki 80 % savo veiklos vykdo dalyvaudamos kitų valstybių vertybinių popierių rinkoje. Kredito unijoms, aišku, darbo vietų išlaikymui ir visa kita. Viskas gerai. Jie galėtų tą vykdyti, bet kaip valstybei, kaip verslui tai yra minusas. Todėl mes ir norime to įstatymo pataisomis suteikti mūsų kredito unijoms kur kas daugiau teisių, galimybių ir panašiai. Aš net nenoriu čia išsiplėsti, nes mane tuojau kai kas apkaltins vėl kažkuo, bet jeigu mes ir vidaus skolinimąsi vykdytume ne per tuos didžiuosiuos bankus, o per kredito unijas, ir atiduotume jiems galimybę, mes vidaus rinkoje galėjome pasiskolinti už 0,2 %, už 0,5 % ir seniai grąžinti visas tas paskolas, nusavintas pensijas ir visa kita, nes didieji bankai nulį procentų moka mūsų žmonėms, o virš 40 mlrd. indėlių guli be judėjimo. Tos įstatymo spragos stabdo mūsų ūkio vystymąsi ir stabdo mūsų žmonių gerovę. Seniai pensijas galėjome atiduoti, jei būtų įsiklausyta…
PIRMININKĖ. Ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …į mūsų siūlymus. Dabar dėl peraugimo į valstybinį komercinį banką. Taip, tame įstatyme numatoma, kad kredito unijos gali peraugti į valstybinį komercinį banką, į akcinį komercinį banką, kartu dalyvaujant ir valstybei. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad visas kraujas organizme priklauso, deja, ne Lietuvai finansų srityje. Ir nebėra institucijos, kuri…
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų atsakymo laikas baigėsi.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …vykdytų mūsų valstybinę politiką.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų pateikti klausimai iš tikrųjų pagaliau stabilizuos kredito unijų darbą. Man tik truputį užkliuvo jūsų pasakymas, kad bus centrinė kredito unija, bet gal atsiras ir dar viena kita centrinė unija. Tai juk jos sukels chaosą, nejaugi nebuvo galima jų kartu sujungti į vieną?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Nesupratau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Jūs kalbėjote, kad bus centrinė kredito unija, kuri reguliuos visų unijų darbą. Bet kiek aš supratau ir kiek skaičiau, atsiras dar ir kitos centrinės, faktiškai jų bus daugiau. Tai bus chaosas. Nejaugi nebuvo galima jų sujungti į vieną?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne, ne, kaip tik nereikia šioje srityje monopolijos, turi būti sveika konkurencija. Šiuo metu kokie buvo siūlymai ir tų didžiųjų bankų? Jų nevardinsiu. Kad būtų viena centrinė kredito unija ir toliau vėl viskas būtų, na… su vienu, žinote, susitarti labai lengva, pasakei ir vykdo. Yra siūloma alternatyva. Sąlyginai vadiname centrine kredito unija. O kam mes siūlome jungtis, sakykime, 10, 15, 20 kredito unijų? Tam, kad būtų kryžminės garantijos. Dar kartą pabrėžiu, kad kiekviena unija savo versle būtų garantas kitam, kad nereikėtų valstybei kištis ir valstybės, mūsų žmonių, mokėtojų pinigais kaišioti skyles, kai atsiranda tokie dalykai kaip bankrotas ir panašiai, kai reikia indėlius grąžinti ir panašiai. Tai štai dėl to ir sudaroma tokia alternatyva, galimybė sujungti nebūtinai po 10, gali būti 15, 20 ir t. t.
Todėl mūsų įstatymo projekte, pirmajame, kurį dabar pristatau, visos tos galimybės numatytos, bet, sakau, atsirado niuansų formuojant įstatinį kapitalą. Kai kurios kredito unijos dabar kelia klausimą, kad jai nebūtina trijų ar keturių partnerių, kad ji viena gali sukaupti tokį įstatinį kapitalą, kuris garantuoja jos visą ūkinę veiklą. Šiuos klausimus dar reikia panagrinėti, ir aš manau, kad po pateikimo tai visai įmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Turėsime galimybę ir komitetuose, ir diskusijose dar plačiau diskutuoti. Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip pranešėjas ir paminėjo, šiuo nauju projektu mes tikrai nebloginame kredito unijų situacijos. Dar norėčiau papildyti, kad prie kryžminių garantijų sistemos yra numatytas ir tvaraus kapitalo formavimo laikotarpis, netgi yra numatytas dešimties metų pereinamasis laikotarpis, kad kredito unijos galėtų sukaupti pakankamą kapitalą. Plius prie viso to yra net valstybės įsipareigojimas, kad įvertinus kredito unijų turtą ir esant blogai padėčiai laikinai kompensuoti būtų suteikiama valstybės pagalba. Tikrai prašau visų Seimo narių palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Šablinskas. (Balsai salėje) Ne? Nuomonės prieš nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašo balsuoti, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo projektams Nr. XIIP-3771 ir Nr. XIIP-3772 pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl abiejų siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
12.54 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4106 (pateikimas)
Dabar yra alternatyvūs projektai. Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105 ir jo lydimasis projektas Nr. XIIP-4106. Prašom. Gerbiamasis R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis B. Bradauskas pateikė savo projektą. Mano teikiamas projektas yra kaip alternatyva, bet daugelis straipsnių sutampa ir tikslas yra tas pats, kad užtikrintume kredito unijų stabilią veiklą, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas savo klientams, kad įstatyme būtų numatyta, kad ištikus nesėkmei būtų galima pagelbėti finansais kredito unijai.
Pagrindinis šių projektų skirtumas yra dėl centrinės kredito unijos kūrimo. Mano teikiamame projekte yra siūloma savanoriškais pagrindais jungtis kredito unijoms, nes jeigu pasidomėtume giliau, šiuo metu veikia 74 unijos. Atlikus Lietuvos banko analizę 23 iš jų dirbo nuostolingai ir tik 24 atitiko turimą kapitalą. Europos Sąjungos direktyva mums leidžia dešimties metų pereinamąjį laikotarpį. Per tą laikotarpį suformuoti tinkamą įstatinį kapitalą. Mano įstatyme taip pat gali būti savarankiška kredito unija ir jos kapitalas yra 1 mln. eurų.
Jeigu mes iš karto jas suvarysime į vieną kredito uniją, įsigalios Europos Sąjungos direktyva, kuri sako, kad iš karto išauga reikalavimai, panašūs kaip ir komerciniams bankams. Tai kyla klausimas, ar mums nereikės savo kredito unijų dotuoti iš valstybės, ir nežinome, kiek tam reikės pinigų, nes nėra atlikta šių įmonių viso audito. Tokie yra pagrindiniai skirtumai.
Projekte taip pat numatyti reikalavimai vadovams, išstojimas iš centrinės kredito unijos, tapimas uždarąja ar akcine bendrove. Kaip ir minėjo B. Bradauskas, būtų galimybė atsirasti ir savam bankui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Ar tikrai, noriu pasitikslinti, norite, nes labai vėluojame, atsiliekame nuo darbotvarkės? (Balsai salėje) Gerai. Pirmasis klausia S. Bucevičius. Jeigu kas nors atsisakote, prašysiu išsibraukti, nes laukia ir ministras, laukia ir kiti teisės aktai.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Klausimas pranešėjui, ko klausiau ir kolegos B. Bradausko. Kodėl tas įstatymo projektas, arba kodėl darbo grupė, atidirbusi dvejus metus, viską išnagrinėjusi, teikia su centrine kredito unija, su visomis unijomis suderintą įstatymo projektą? Visos priežiūros institucijos taip pat pasisakė, Valstybinis bankas, ir šiandien netikdamas… Arba kodėl jūs manote, kad kelios kredito unijos, tos, kurios turi daugiau raumenų, arba jos tos funkcijos neatlieka kaimo vietovėse, o investuoja tik į vertybinius popierius savo 70–80 % ir kaip po to užtikrinti jų stabilumą, jie to nori ir siekia. Kodėl jūs tuo įstatymu vis dėlto manote, kad jie neturi priklausyti arba vienomis žaidimo taisyklėmis nesivadovauti, o jiems atiduoti visapusišką kitokį (…)?
R. MARKAUSKAS (DPF). Gal, gerbiamasis Sauliau, jūs nežinote, kad 2015 metais, atrodo, rugpjūčio mėnesį, visos kredito unijos pasirašė sutikimą, visos, ir kurios centrinei kredito unijai priklauso, ir kurios nepriklauso, susitarimą, kad tai būtų savanoriškais pagrindais. Tą ir per susitikimą frakcijoje buvo pareiškusios kredito unijos. Kažkodėl įstatyme gimė, kad tai būtų privalomu būdu, tuo, kurį teikia Finansų ministerija. O jeigu privalomu, kaip aš ir minėjau, pradeda veikti Europos Sąjungos direktyva, kuri leidžia tą dešimties metų privalomą laikotarpį turėti, ir iš karto išauga kapitalui visai kiti reikalavimai. Tada klausimas, kiek pinigų turės valstybė investuoti į kredito unijas?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Kaip suprantu, ir pirmojo projekto autoriai, ir jūs suprantate, kad yra tikrai kritinė padėtis kredito unijų sektoriaus. Man tik kyla klausimas, kodėl jūs pasirinkote tokią formą kaip alternatyvaus projekto registravimas, o neregistravote pasiūlymų dėl darbo grupės įregistruoto projekto, nes jame ir Finansų ministerija dalyvavo, ir Lietuvos centrinis bankas dalyvavo. Dėl jo galėtume neprašyti Vyriausybės išvados, o dėl jūsų projekto turėsime prašyti plius papildomai Vyriausybės išvados ir mūsų tas svarstymas užtruks, ką mes galėtume kur kas greičiau priimti ir poziciją paviešinti. Ačiū.
R. MARKAUSKAS (DPF). Aš nemanau, kad tas svarstymas užsitęs. Iš tikro, kaip ir pats, Andriau, paminėjai, padėtis nėra labai gera kredito unijose ir iš tikro to įstatymo reikia. O nesutarimas tik vienintelis: gerbiamojo B. Bradausko teikiama, kad tai būtų priverstiniu būdu, kad ir po dešimt kredito unijų, o čia, šitame projekte, yra teikiama, kad jos būtų savarankiškos.
Taip pat yra dar vienas nesuderinamas dalykas – dėl Stabilizavimo fondo, kuris šitame projekte yra siūlomas. Jis, aišku, gali būti keičiamas, privalomas, o ne savarankiškas, jos gali būti nesusijungusios, bet Stabilizavimo fondas gali būti privalomas. Manau, kad yra ir daugiau tokių neatitikimų, sujungus juos, būtų galima šitą dalyką išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi Audronius…
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, kad taupytume laiką, ar jūs nesutiktumėte atsiimti savo projekto (tai būtų konstruktyvesnis darbas) ir dėl to įstatymo projekto, kurį pristatė B. Bradauskas, prie kurio dirbo visos institucijos, derintas trejus metus, teiktumėte savo pasiūlymus? Tai būtų daug konstruktyviau ir nereikėtų gaišti laiko.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ne, nemanau, kad aš jį atsiimsiu. Nesutinku atsiimti. Kaip minėjau, dar iškyla klausimas dėl Stabilizavimo fondo. Ką minėjo B. Bradauskas, tas principas, kad vienas – už visus, visi – už vieną, irgi nėra visiškai suderintas, nes tada išeis, kad kuri yra neperspektyvi, viena įmonė gelbsti. Tai irgi nėra geras variantas, nebus šiame sektoriuje tokio kaip progreso ar efektyvaus darbo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone pranešėjau, ar jums neatrodo, kad pono B. Bradausko pristatytas projektas liudija viena, – kad Lietuvos bankas vengia prisiimti atsakomybę ir darbą už kreditinių unijų priežiūrą, kas turėtų būti pagal įvykių logiką ir raidą jo tiesioginė atsakomybė?
Antras dalykas. Jeigu dabar bandome centralizuoti kredito unijas, ar neateis laikas, kai mes pradėsime centralizuoti ir uždarąsias akcines bendroves? Lygiai taip pat sukursime vieną centrinę valstybės uždarąją akcinę bendrovę ir bus kryžminis dengimas. Prašau pakomentuoti šiuos mano pasakymus.
R. MARKAUSKAS (DPF). Kryžminis dengimas, deja, per mūsų šį laikotarpį iš tikrųjų, kai valstybė bandė gelbėti nemažai įmonių, nepasiteisino. Čia su kolega tikrai sutikčiau. O Lietuvos bankas… Iš dalies sutinku. Jis turėjo atlikti visą šių kredito unijų turto vertinimą, kad žinotume, ką mes dabar čia jungiame. Kol kas ir iškilo kaip alternatyva tam projektui, nes nėra visų duomenų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi R. A. Ručys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, išties smagu, kad toks dėmesys skiriamas kredito unijoms. Aš maniau, kad pensijų grąžinimui skirsime dėmesį, bet čia yra dar puikiau. Tikrai nuoširdžiai sakau – yra labai gerai, kad mes dėl kredito unijų turime skirtingas nuomones. Man atrodo, būtų negerai, kai tik vienas projektas patektų ir visi tik pritartų. Todėl aš sveikinu, kad jūs pateikėte ir kitokį matymą dėl kredito unijų.
Mano klausimas yra toks. Aš nesupratau. Jūs pasakėte, kad tam tikru atveju gali tekti valstybei dotuoti kredito unijas. Kokie tai atvejai gali būti, kad valstybė būtų įsipareigojusi dotuoti privatų verslą? Ačiū.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū, Mečislovai. Viena, aš jau minėjau, kad jeigu mes jas privalomuoju būdu sujungiame į centrinę kredito uniją, pradeda galioti Europos Sąjungos direktyva, reglamentas CRD IV, kuris iš karto padidina reikalavimus – tokie, kokie yra komerciniams bankams. Yra ir turto padidėjimo vertė didesnė, ir visi kiti reikalavimai, kurie taikomi komerciniams bankams. Jei mes jas norėsime išlaikyti, mes turėsime į jas investuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. A. Ručys. Ruošiasi V. Matulevičius.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, jūs jau atsakėte, bet aš noriu paklausti. Jūs sakėte, kad yra skirtumų dėl centrinės unijos kūrimo, bet kolega Bronius aiškino, kad neprivaloma, gali būti ir kelios centrinės unijos.
R. MARKAUSKAS (DPF). Bet privalomos kelios ir ne mažiau kaip dešimt. O mano projekte siūloma savarankiškai joms jungtis ir gali būti trys kredito unijos, kurių turtas yra daugiau negu 50 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Paskutinysis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, man truputį neaišku. Jūs esate viename Biudžeto ir finansų komitete su gerbiamuoju B. Bradausku. Ar jūs bandėte kartu sueiti ir padaryti vieną normalų kūrinį, ar čia jūs rengiate alternatyvą, kad būtų priešingai?
R. MARKAUSKAS (DPF). Jeigu ji yra parengta, vadinasi, dėl kažko nesusitarėme, todėl ir yra kitas projektas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, prieš po pateikimo. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš iš tikro manau, kad Kredito unijų įstatymo reikia ir mes pritarėme pagrindiniam. Siūlyčiau iniciatoriams, kad savo pasiūlymus teiktų dėl pagrindinio įstatymo, kurį pristatė B. Bradauskas. O šio vis dėlto reikėtų neatmesti, bet jie pateiktų ten pasiūlymus ir tada nereikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Petrai, tu gerai pasakei, kad nereikėtų pritarti, bet kalbi už. Iš tikrųjų aš šiandien kolegoms noriu pasakyti: darbo grupė, kuri atidirbusi… šiandien iškreipti šį įstatymo projektą iš tikrųjų būtų mažų mažiausia neteisinga prieš tuos žmones, kurie susiderėjo su banku. Kredito unijoms labai skaudėjo, nuolaidų bankai jiems nepadarė. Ta situacija, kuri vyravo kredito unijose, kiek vieni už kitus padengia, kiek vieni kitus ištraukia iš duobės, buvo gerų, blogų dalykų, bet jie ištraukė vienas kitą. Šiandien vienai grupei arba keturiems, arba septyniems asmenims padaryti nuolaidą, nes jie iš tikrųjų su valstybiniu banku nesusikalbėjo arba nedarė nuolaidų, aš manau, būtų visiškai neteisinga. Reikėtų ne pritarti tokiam įstatymo projektui, o judėti… o jeigu nori ką nors dar įstatymo projekte pataisyti, būtent prie pagrindinio.
Argumentų aš galiu dar daugiau pasakyti. Kai mes džiaugėmės, kad yra daug alternatyvų, tai tų alternatyvų mes galėjome pateikti (Mečislovai, žiūriu į tave) dar daugiau, bet mes sujauktume dar daugiau rinką. Ko mes norime? Ar išgryninti ir priimti, kad visos kredito unijos, kaip viena visuma, ar dar norėtume turėti mažų kredito unijų? Gal pasakyti pavyzdžius, kaip yra nukentėję su mažosiomis kredito unijomis? Aš manau, kad to nereikia daryti. Judėkime čia. Kolegai R. Markauskui, D. Ulickui – tiems, kurie yra pasirašę… teikti būtent dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlome pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Kaimo reikalų komitetą. Taip pat ir dėl lydimojo teisės akto projekto. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl komitetų. Pritarta. Svarstymo data – gegužės 17 diena. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kai kam galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad čia kokie nors iš tikrųjų priešingi įstatymų projektai. Ten visiškai nedaug reikia dar kartą panagrinėti dėl įstatinio kapitalo formavimo galimybių, todėl čia jokių Vyriausybės išvadų nereikia dėl šito reikalo, tikrai negaiškime laiko. Darbo grupė, kuri dirbo, yra kompetentinga, susirinksime. Iš tikrųjų yra racijos. Galbūt mes įrašėme tuos dešimt, bet gal tikrai nevertėjo nustatyti to skaičiaus dešimt? Gal užteks ir penkių, septynių, kurių įstatinio kapitalo tikrai pakaks ir bus kryžminės garantijos, kad nereikės valstybei įsikišti? Todėl aš dėkoju visiems, kad pritarėte, patikėkite, darbo grupė tikrai šitą klausimą, lietuviškai sakant, prives iki galo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Darbo grupė baigė darbą, dabar jau dirbs komitetai.
Gerbiamasis, prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Mano būtų toks pasiūlymas, galbūt svarstyti jau būtų pateiktas suderintas vienas projektas, o ne du atskiri. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai buvo darbo grupės pirmasis projektas, antrasis yra alternatyvus, iš tiesų reikėtų dėl viso paketo Vyriausybės išvados, nesvarbu, kad buvo darbo grupė, dėl viso paketo. Nes neaišku, ką Vyriausybė… Todėl aš siūlau Vyriausybės išvadas dėl abiejų, ir vieno, ir kito paketo, gauti, todėl siūlau Seimui apsispręsti. Ar pritariate bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom, B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų institucijos – Lietuvos bankas ir Finansų ministerija labai aukštu lygiu visą laiką dalyvavo posėdžiuose, arba pats V. Vasiliauskas, arba I. Šimonytė, arba ministras dalyvavo, todėl būtų gaištamas laikas dar prašyti išvadų. Ir taip jau tas klausimas su penkiomis barzdomis. Niekaip negalime pajudėti į priekį. Todėl aš siūlau Seimui tikrai nepritarti jokioms daugiau išvadoms ir, jeigu pasirodys, kad čia, salėje, svarstant dar kas nors neišspręsta, tada grįžkime prie to klausimo. O dabar netrukdykite, tikrai mes eisime sparčiais žingsniais.
PIRMININKĖ. Ačiū, Broniau, supratome, bet nei V. Vasiliauskas, nei I. Šimonytė Vyriausybės neatstos. Vyriausybės yra atsakomybė pateikti išvadas.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kadangi yra numatomas finansavimas galimai iš valstybės, tai privalome pagal Statutą paprašyti išvados. (Balsai salėje) Balsuojame. Aš siūlau prašyti dėl abiejų, ir pagrindinio, darbo grupės, ir alternatyvaus, projektų Vyriausybės išvados. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 43, prieš – 3, susilaikė 25. Prašome Vyriausybės išvados.
13.13 val.
Teisingumo ministro J. Bernatonio atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis) Nr. KLA-37
Darbotvarkės 1-11 klausimas – teisingumo ministro J. Bernatonio atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis. Kviečiu teisingumo ministrą J. Bernatonį. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti opozicijos atstovams už klausimus. Į daugelį iš jų viešai atsakiau žiniasklaidoje dar vasario 9 dieną, tad dėkoju už suteiktą galimybę dar kartą į juos atsakyti.
Pateiktuose klausimuose jūs vartojate „tarpininkavimo“ sąvoką, tačiau mes, teisininkai, mėgstame tikslumą. Puikiai žinau „tarpininkavimo“ sąvokos turinį ir manau, kad ji čia visiškai netinka. Todėl siūlyčiau vartoti tikslias sąvokas, kad nesuklaidintume visuomenės. Aktyvioje politikoje esu visus nepriklausomybės metus, tačiau niekada neužsiėmiau ir neužsiimu jokiais tarpininkavimais.
Dabar dėl klausimų. Dėl pirmojo klausimo. Gerbiamieji kolegos, norėčiau visiems priminti, kad pagal Vyriausybės patvirtintų asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešo administravimo institucijose taisyklių nuostatas, asmenų prašymai nagrinėjami tiek žodžiu, tiek ir raštu pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija neįgaliota spręsti gautų klausimų, prašymas persiunčiamas atitinkamai kompetentingai institucijai. Be to, į asmenų prašymus, pateiktus žodžiu, į kuriuos galima atsakyti nedelsiant, ir atsakoma nedelsiant. Būdamas teisingumo ministru ir Seimo nariu turiu spręsti įvairius klausimus, kai į mane kreipiasi ne tik kiti Seimo nariai, bet ir kiti ministrai, įvairių institucijų bei asociacijų vadovai, piliečiai. Jeigu tie klausimai nėra priskirti Teisingumo ministerijos kompetencijai, tai nukreipiu juos į atitinkamas valstybės institucijas. Per mano vadovavimo Teisingumo ministerijai laikotarpį vien raštu buvo gauta per 12 tūkstančių įvairiausių kreipimųsi, prašymų bei skundų. Pavyzdžiui, šiandien keliamų klausimų autoriai jau kreipėsi 41 kartą. Gerbiamasis Seimo narys J. Razma kreipėsi keturis kartus, iš jų tris kartus ne pagal mūsų kompetenciją, todėl prašymai buvo nukreipti į kitas institucijas. Kolega R. Žilinskas kreipėsi septynis kartus, iš jų du kartus buvo nukreiptas į kitas institucijas, ir panašiai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas kreipėsi viešojo intereso klausimais. Kadangi tai buvo ne Teisingumo ministerijos kompetencija, todėl jis buvo nukreiptas į prokuratūrą. Noriu pažymėti, kad kokio nors specialaus pokalbio su generaliniu prokuroru neorganizavau. Jį buvau sutikęs viename renginyje sausio pradžioje ir pasakiau dėl Savivaldybių asociacijos prezidento kreipimosi. Žinoma, pats generalinis prokuroras nusprendė, ar jam tikslinga susitikti. Kaip jau minėjau, negaliu kalbėti apie klausimus, kurie nėra mano kompetencija.
Atsakydamas į antrąjį klausimą dar kartą paminėsiu, kad jokio tarpininkavimo nebuvo. Be to, kaip ministras negaliu pasisakyti dėl jokių konkrečių bylų, nes tai gali būti traktuojama kaip spaudimo darymas teisinėms institucijoms ir galėtų būti svariu motyvu apskųsti jų jau priimtus sprendimus. Neturėjau, o ir negalėjau turėti oficialios informacijos apie tyrimą, kuriame yra minima ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pavardė. Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento ir generalinio prokuroro susitikimas įvyko sausio 14 dieną, o apie tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas minimas tyrime, sužinojau iš tos pačios žiniasklaidos vėliau, vasario mėnesį. Beje, ir generalinis prokuroras vienoje televizijos laidoje užsiminė, kad jų susitikimo metu pareiškėjas neturėjo specialaus liudytojo statuso.
Dėl trečiojo klausimo. Kaip jau anksčiau minėjau, jokio tarpininkavimo nebuvo. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas į mane kreipėsi viešojo intereso klausimais. Tie klausimai buvo ne mano kompetencija, todėl jis buvo nukreiptas į prokuratūrą. Beje, dar vasario 9 dieną žiniasklaidai atsakiau, kad Savivaldybių asociacijos prezidento kreipimasis į mane nebuvo susijęs su Vijūnėlės atveju.
Atsakydamas į ketvirtąjį klausimą noriu pasakyti, jog visiškai pritariu, kad Generalinė prokuratūra yra teisiškai nepriklausoma institucija. Dar norėčiau pridurti, kad ne tik teisiškai, bet ir faktiškai nepriklausoma institucija. Kaip teisingumo ministras neturiu įtakos nei teismų, nei prokuratūros, nei kokių nors specialiųjų tarnybų biudžetų formavimui. Finansai ir biudžetai yra Finansų ministerijos kompetencijos klausimai, bet tikrai ne Teisingumo ministerijos. Priminsiu keletą dalykų. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija, sudaro Vyriausybė ir teikia Seimui. Beje, 2015 m. gruodžio 10 d. Seimas įstatymu patvirtino 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, o naujas generalinis prokuroras buvo paskirtas tik 2015 m. gruodžio 29 d., todėl jūsų išreikštos abejonės dėl neva galimos teisingumo ministro įtakos prokurorui per biudžetą, manau, yra nepagrįstos.
Dėl penktojo klausimo. Dar kartą noriu pakartoti, kad jokio tarpininkavimo nebuvo. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas kreipėsi norėdamas pateikti viešojo intereso klausimus. Kadangi tie klausimai buvo ne mano kompetencija, todėl jis buvo nukreiptas į prokuratūrą. Esu teisingumo ministras ir Seimo narys, todėl mano pareiga bendrauti tiek su piliečiais, tiek su įvairių institucijų atstovais bei vadovais. Jeigu klausimas yra mano kompetencijos, tai stengiuosi pagal galimybes jį išspręsti, o jeigu ne, privalau nukreipti kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Dėkoju opozicijai už klausimus. Jeigu būtų papildomų klausimų, esu pasiruošęs atvirai į juos atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmiausia turi teisę klausti iniciatoriai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aišku, jūs čia labai jau akcentuojate, kad į jus kreipėsi Savivaldybių asociacijos prezidentas, nors puikiai suprantate, kad nėra taip, kad jis kažkuriuo momentu netektų mero pareigų ir būtų tik su Savivaldybių asociacijos prezidento etikete. Nelabai tikėtina, kad jūs nedaug žinojote apie tuos ikiteisminius tyrimus ir paties mero tam tikrą figūravimą juose. Negi jums atrodė, kad meras pagal savo asmenines savybes, kurias mes matome, stokoja drąsos ar yra nesusigaudantis, jeigu reikia tikrai kreiptis į prokuratūrą, kad jis tai padarytų? Ar vis dėlto nemanote, kad jūsų dalyvavimas šitame procese buvo reikalingas, kad būtų kuo palankesnis prokuroro požiūris į mero dėstomus reikalus?
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma aš noriu dar kartą pabrėžti, kad tie klausimai, dėl kurių kreipėsi į mane Savivaldybių asociacijos prezidentas, nėra susiję su Vijūnėlės atveju. Antras dalykas, nelabai supratau, apie kokius procesus jūs kalbate ir kokį dalyvavimą, bet aš pateikiau pavyzdžius, kad ir Seimo nariai ne visuomet orientuojasi dėl ministerijos kompetencijos ir tenka persiųsti ir jų tam tikrus kreipimusis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi A. Stancikienė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, turiu tokį klausimą. Jūsų vadovaujama ministerija prieš dvejus metus ir prieš metus Vyriausybei teikė pozicijas dėl atskirų Seimo narių siūlomų Prokuratūros įstatymo pataisų ir gynė prokuratūros nepriklausomumo principą. Tačiau ar per pastarąjį pusmetį ši pozicija nepasikeitė? Nes girdime ir valdančiųjų politikų siūlymus jei ne diktuoti prokurorams, ką tirti, tai bent jau sudaryti prielaidas daryti spaudimą, siūlant atitinkamus Prokuratūros įstatymo pakeitimus.
J. BERNATONIS (LSDPF). Mano, kaip teisingumo ministro, pozicija labai aiški – yra Konstitucijos nuostatos ir mes jas vykdome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis ministre, mano klausimas turėjo būti šiek tiek kitoks, bet paskutinė jūsų pasakyta frazė tiesiog privertė mane suklusti. Pasakėte, kad vadovaujatės Konstitucija. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip tokiu atveju, vadovaudamasis Konstitucija, nuvykęs į Briuselį jūs neprieštaraujate europinių normų privalomam grūdimui į Lietuvą, būtent tų normų, kurios susijusios su gėjų šeiminių, turtinių santykių privalomu perkėlimu į Lietuvos teisę tuo atveju, jeigu yra įregistruotos gėjų šeimos kurioje nors Europos Sąjungos šalyje? Gal galite pasakyti, kodėl tokiu atveju jūs nesivadovaujate Konstitucija ir ignoruojate 105 Seimo narių… Kaip žinote, yra parengtas projektas, net ir Konstitucijos keitimo, kad būtų labai aiškiai pasakyta, kas yra Lietuvoje šeima.
J. BERNATONIS (LSDPF). Tai visiškai nesusiję su tuo klausimu, dėl kurio aš esu tribūnoje, bet jeigu Seimo Pirmininkė, vadovaujanti posėdžiui, leis, tai aš galiu atsakyti jums į tą klausimą.
PIRMININKĖ. Jūsų teisė pasirinkti, jūs galite ir neatsakyti.
J. BERNATONIS (LSDPF). Kad nereikėtų kitą kartą ateiti į tribūną, tai noriu pasakyti, kad jūs neturite informacijos apie tai, kokia buvo mūsų pozicija. Mūsų pozicija buvo tokia, kuri buvo išreikšta Europos reikalų komitete. Lietuva nedalyvauja ir dabar sprendžiant sustiprinto bendradarbiavimo forma, kurią pasirašė nemažai valstybių šiais klausimais. Be to, jūs netiksliai traktuojate tuos sprendimus, kurie buvo siūlomi. Prieštaravo tik dvi valstybės, tai Lenkija ir Vengrija, ir tik iš dalies, bet ir jos sutiko, kad būtų sustiprinto bendradarbiavimo forma tas klausimas sprendžiamas, nes ten reikėjo vienbalsiškumo. Jeigu būtų Lenkija ir Vengrija nesutikusi, tuomet dabar tas klausimas nebūtų sprendžiamas, kaip dabar sprendžiamas. Lietuva kol kas nėra prisijungusi. Mes laukiame, kol tos valstybės išdiskutuos, kokie bus siūlymai, ir tuomet, jeigu bus patikslinti mūsų įgaliojimai, kuriuos duoda Europos reikalų komitetas ir Vyriausybė, tada taip ir atstovausime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar iš eilės tie, kurie užsirašė. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, Sartreʼo žodžius tikriausiai daug kas skaitęs. Žodžiais mes išreiškiame savo mintis, įrodinėjame savo tiesas, patariame, rekomenduojame, tarpininkaujame. Ir dabar ką mes darome? Mes faktiškai darome spaudimą jums. Ką mes darome komitetuose? Komitetuose taip pat darome spaudimą. Sakykite, tas iškreiptas mūsų pasaulis, jeigu čia vadovautumės vienos mūsų partijos logika, tai čia, aišku, Rytų šalies įtaka yra, kad mes neleidžiame ministrui, merui, Prezidentei, kitam valstybės pareigūnui kalbėti, reikalauti, įrodinėti savo tiesas.
Mano klausimas toks. Kodėl jūs, kaip ministras, jeigu jūs nedarote nusikaltimo (jūs nedarote nusikaltimo), kodėl jūs galvojate (ar taip negalvojate), kad ministrai, politikai, premjerai, prezidentai, merai, neturi teisės viena ar kita forma reikalauti, spausti, įrodinėti savo tiesas, galų gale ir tarpininkauti, kad būtų pasiekti valstybei reikalingi sprendimai? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad tarpininkavimas yra visiškai kitas dalykas, ir tie Seimo nariai, kurie yra teisininkai, su manim sutiks. Nenorėčiau leistis į teorinius apmąstymus.
O dėl pozicijos – aš nejaučiu, kad man būtų daromas koks nors spaudimas. Aš savo poziciją turiu. Jeigu esu ketvirtą kadenciją Seime, prie tokių darbo sąlygų esu įpratęs ir tikiuosi sėkmingai įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos sau iškėliau šioje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, jūs esate teisingumo ministras, tokia išskirtinė pareigybė, todėl visų pirma būtų apskritai įdomu bent keliais žodžiais išgirsti jūsų nuomonę apie tą Druskininkų istoriją, kuri galbūt ir nusibodo daug kam. Kodėl aš šitą klausimą užduodu? Todėl, kad nors aš balsavau už komisijos išvadas, mane pradeda trikdyti, kad šią istoriją jūsų kolegos pateikė vos ne kaip patį šviesiausią epizodą, kuriuo galima ir toliau sekti. Ar tai vis dėlto nebuvo klaida? Ar nebūtų tokiai solidžiai partijai išmintingiau pripažinti, kad mes suklydome, ir gyventi toliau? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Kaip jūs teisingai pasakėte, aš esu teisingumo ministras, taip pat esu teisininkas. Gal tai ir tokia įprasta situacija, bet konkrečios bylos, su kurios medžiaga nesu supažindintas, nesu susipažinęs, aš negaliu komentuoti. Aš nežinau detalių. Aš žinau tik tai, kas buvo žiniasklaidoje, o žiniasklaidoje daug kas buvo taip, kaip atrodo. Ne visuomet būna taip, kaip atrodo. Pačių Vyriausybės priimtų nutarimų šiandien taip pat nederėtų komentuoti, kadangi jie yra Konstitucinio Teismo nagrinėjimo objektas. Aš nenorėčiau savo poziciją tais klausimais išsakyti, vertinimo poziciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Šablinskas. Nėra. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, pirmiausia, naudodamasis proga, noriu padėkoti, kad iš tikrųjų jūs esate iš tų kolegų, į kuriuos galima kreiptis ir sulaukti patarimo arba nukreipimo į tas institucijas, kurios tas problemas sprendžia. Ir nors jūs esate tvirtas žmogus ir politikas, kaip minėjote, ketvirtą kadenciją Seime, asmeniškai atlaikote, mums visiems atrodo, tą nemažą spaudimą iš dešiniųjų pusės, tai linkiu ir toliau tokiam išlikti. Ir mano klausimas: ar ir toliau tęsite šitą gerąją praktiką, kurią vykdėte iki šiol? Ačiū už atsakymą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Be abejo, tai yra mūsų pareiga, kaip aš jau minėjau, atsakydamas į klausimus, kiekvieno ministro, kiekvieno politiko, kaip galima greičiau atsakyti į žmonių kreipimusis, stengtis išspręsti tas problemas tiek, kiek mes galime. Žinoma, ne visuomet tai pavyksta, bet ir taip, aš manau, Lietuvoje yra pakankamai nusivylimo politikais, todėl mes turime visuomet būti labai dėmesingi piliečių kreipimuisi.
PIRMININKĖ. Ačiū. klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu iš jūsų, teisingumo ministro, lūpų išgirsti apie „laisvą žiniasklaidą“. Sakykite, kiek žurnalistai yra laisvi ir kiek yra tos užsakomosios žurnalistikos, vadinamos. Kaip jums atrodo?
J. BERNATONIS (LSDPF). Atsiprašau, bet tai tikrai visai kita tema. Aš mielai su jumis galiu padiskutuoti ir pateikti savo vertinimus, bet tai visiškai nesusiję su tais klausimais, kurie man buvo užduoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, jūs turite teisę neatsakyti. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, neseniai, vakar turbūt feisbuke perskaičiau, kad jūsų kolega ministras J. Požela neatsakinės į telefono skambučius. Aš galvočiau, ar nereikėtų apskritai tiek iš ministrų, tiek iš Seimo narių, tiek iš merų išvis atimti telefonus, kad mažiau šnekėtų, mažiau darytų įtakas.
O klausimas, ministre, yra toks: sakykite, kiek jums tenka per dieną atsakinėti, priimti žmonių ir padėti, nukreipti viena ar kita linkme, kad iš tiesų nebūtume tokie uždari ir kad klausimai vis dėlto būtų sprendžiami? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu taip jau… Man sunku suskaičiuoti. Galėsiu suskaičiuoti kitam kartui, kiek per dieną vidutiniškai priimu žmonių, bet tikrai tam trūksta laiko. Sakykime, įvyksta ne daugiau kaip dešimt susitikimų įvairių. Su visais žmonėmis susitinku pabrėžtinai savo darbo kabinete, kad nebūtų kokių nors insinuacijų tiems politikams, kurie vadovaujasi sąmokslo teorijomis.
Savo mobiliuoju telefonu kalbu irgi laisvai, nesivaržydamas, nes manau, kad toks skaidrumas yra labai svarbus. O telefonas yra ryšio priemonė, tad atsisakyti jo tikrai nesiruošiu, nes jį… aišku, galima naudoti ir bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus, bet dar norėčiau, kad jūs pasiliktumėte tribūnoje.
13.33 val.
Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3879 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-12 klausimas – Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3879. Pateikimo stadija. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis.
Prašom. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu noriu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, kad Seimo nariai atidžiau pasižiūrėtų į Konstituciją, ką ji sako apie balsavimą ir reikalavimus, ir manau, kad po pietų mes sėkmingiau tą klausimą svarstysime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar yra bendras sutarimas dėl pertraukos? (Triukšmas salėje) Teisėtas prašymas, balsuojame. Pertrauka iki kito posėdžio.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 16, susilaikė 25. Kadangi prašo opozicija, pertrauka iki popietinio posėdžio. Ačiū, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Pertraukomis pažangos nesustabdysite. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Bet galvoju, kad po pietų visi bus taikesni, ne taip pavargę ir visą klausimą išspręsime.
13.34 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 389 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4010 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 389 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4010. Pateikimo stadija. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2016 m. vasario 4 d. dekretu pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 389 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Teikiamų pataisų tikslas yra tobulinti juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatas, užtikrinant nekliudomą teisingumo vykdymą ir baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajame įstatyme yra nustatytas didelis nusikalstamų veikų, už kurių padarymą atsako juridiniai asmenys, ratas. Paprastai tai yra nusikaltimai, kuriems yra būdingos sudėtingos nusikalstamos schemos, stambūs korupciniai mastai, daroma didelė žala valstybei. Tokiems nusikaltimams išaiškinti ir juos padariusiems asmenims nubausti yra reikalingos ne tik teisėsaugos institucijų pastangos, bet ir aiškios teisinio reglamentavimo nuostatos.
Pagal Civilinį kodeksą, reorganizavus juridinį asmenį, visas jo teises ir pareigas perima naujasis juridinis asmuo. Tokiu atveju nėra pagrindo naujam juridiniam asmeniui netaikyti civilinės atsakomybės. Tačiau reorganizavus juridinį asmenį baudžiamojo proceso metu jo baudžiamoji atsakomybė tampa negalima, nes baudžiamosios teisės požiūriu nebelieka baustino juridinio asmens. Tokia yra ir teismų praktika.
Galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių apribojimų juridiniam asmeniui reorganizuoti arba likviduoti baudžiamojo proceso metu, todėl ši teisinė spraga sudaro visas sąlygas juridiniams asmenims piktnaudžiauti, siekiant pasislėpti nuo teisingumo, dirbtinai reorganizuojantis arba likviduojantis.
Prezidentės siūlomomis pataisomis siekiama užkirsti kelią tokiems atvejams, kai tikslingai pasinaudojant reorganizavimo arba likvidavimo procedūromis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas juridinis asmuo gali išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Praktikoje taip pat yra galimi atvejai, kai trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens dalyviai arba valdymo organai imasi veiksmų, kurie ne tik trukdo baudžiamosios bylos procesui, bet taip pat gali turėti neigiamos įtakos nuosprendžiui baudžiamojoje byloje vykdyti. Todėl Prezidentė siūlo papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą procesinėmis prievartos priemonėmis, kurios galėtų užkirsti kelią juridiniams asmenims išvengti atsakomybės tikslingai bloginant savo padėtį arba mažinant turtą.
Baudžiamojo proceso metu prokurorui numatoma galimybė prašyti teismo paskirti juridiniam asmeniui turto administratorių, uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar įpareigoti juridinį asmenį atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti arba padidėti. Tam, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, teisinės spragos, leidžiančios išvengti baudžiamosios atsakomybės, turi būti panaikintos. Todėl prašau jūsų, gerbiamųjų Seimo narių, palaikyti pateiktą pasiūlymą ir jį svarstyti Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė – išvis toks labai kvailas reikalas, nes daro nusikaltimus vadovai to asmens, darbuotojai ir dar kas nors, bet ne pats juridinis asmuo. Tai čia jau tik pas mus toks geras išradimas yra, bet dabar prašau man pasakyti kitaip. Pavyzdžiui, juridinis asmuo – kokia nors konservų gamybos įmonė – padarė klaidą, su botulizmo bakterijomis pagamino konservus, tuos konservus suvalgė žmonės, tais konservais apsinuodijo ir tada jiems galima iškelti ir baudžiamąją atsakomybę už tai, kad buvo kažkoks tai… Tai tokiu atveju, jūs norite pasakyti, kad jūs paskirsite kokį nors administratorių tai įmonei tvarkyti ir taip užtikrinsite, kad ji paskui galėtų visą civilinę atsakomybę tiems žmonėms grąžinti? Ar jau tas administratorius bus toks, kad paskui nieko nebeliks žmonėms? Dabar jie civilinę atsakomybę gali susigrąžinti – pinigus iš tos įmonės, o čia jau bus viskas, nebeveikianti? Ačiū už…
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Tam, kad kiltų juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, yra įstatyme nustatytos labai aiškios sąlygos. Ne dėl visų nusikalstamų veikų yra numatyta. Ir baudžiamoji atsakomybė juridinio asmens gali kilti tik tada, kai konkrečiai yra numatyta. Jokiu būdu tai nepanaikina civilinės atsakomybės, kaip jūs sakote. Pažiūrėjus į šį projektą, kuris yra pateiktas, tai yra prokuroro teisė prašyti ir teismo… kaip čia pasakyti, ne pareiga teismui pritaikyti ar administratorių paskirti, ar uždrausti dalyvauti sandoriuose, ar ką. Tai iš tikrųjų yra galimybė taikyti tokias priemones, nes šiandien, net ir esant poreikiui tokias priemones taikyti, tokios galimybės nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Vincė Vaidilutė Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Vaidevutė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Oi, atsiprašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, labai ačiū už pateiktą įstatymo pataisą. Noriu jūsų paklausti. Mes žinome, kad visada proceso metu prasideda įvairūs dirbtiniai skaidymai, jungimai ar dar kas nors. Tai prasidėjus procesui prokuroras turi teisę prašyti, kad būtų stabdomi visi veiksmai? O jeigu prokuroras neprašo, tai tada kaip ir…
R. SVETIKAITĖ. Taip. Taip jau yra. Baudžiamajame procese arba ikiteisminio tyrimo stadijoje, arba teisminio nagrinėjimo stadijoje, tada, kai prokuroras mato poreikį tokių priemonių prašyti, jis kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją arba teismą, kad tokios priemonės būtų taikomos. Tokia yra mūsų kodekso struktūra ir tokia yra tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų norėčiau klausti tiesiai šviesiai: ar, sakykime, tai lies ir partijas, ar tai lies religines bendroves, viešąsias įmones, ir jeigu lies, kur mes turime tokią praktiką Europoje? Paprastai, kiek teko skaityti, ir antrindamas K. Daukšiui, yra baudžiami vadovai, jeigu reikia, buhalteriai, bet nesu girdėjęs, kad būtų baudžiamas pats… Jeigu jūs sakote, kad juridinis asmuo, tai ar bus baudžiamas akcininkas, kuris, sakykime, valdo tą juridinę įmonę, kuris nepriėmė sprendimų, gal jį apgavo ar panašiai? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina ir fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė iškyla tada, kai fizinis asmuo veikia būtent juridinio asmens vardu. Kitas dalykas, tai, kas neatsako baudžiamąja tvarka, mūsų Baudžiamasis kodeksas labai aiškiai nustato – kad pagal Baudžiamąjį kodeksą kaip juridinis asmuo neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga ir tarptautinė viešoji organizacija. Politinė partija taip pat yra juridinis asmuo, todėl atsakomybės sąlygos yra tolygios, vienodos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Kolega K. Komskis faktiškai jau paklausė – aš ruošiausi pasitikslinti, kiek palies politines partijas siūlomos pataisos. Aš kažkada bandžiau šią problemą spręsti – per Politinių partijų įstatymą uždrausti, jeigu iškelta byla, reorganizuotis arba likviduoti partiją, bet tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai ir tuo baigėsi.
R. SVETIKAITĖ. Iš tikrųjų negalėčiau komentuoti dėl prieštaravimo Konstitucijai, galbūt nebūtinai tą galima įžvelgti, bet Baudžiamasis kodeksas yra horizontalus įstatymas, jis taikomas šiuo atveju visiems juridiniams asmenims, todėl yra logiškiau įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse tokias nuostatas.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ir kaimo bendruomenės yra juridiniai asmenys, kur žmonės dirba visuomeniniais pagrindais. Čia labai platu yra. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi E. Šablinskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs nenurodote, kokius dar įstatymus reikėtų keisti be generalinio prokuroro rekomendacijų. Kiek aš suprantu čia iš tų kolegų klausimų, taip, čia bus ir partijoms, čia bus ir uždarosioms, ir atviroms akcinėms bendrovėms, ir kitiems juridiniams asmenims, ir viešiesiems, ir privatiems. Šiuo atveju kokius dar įstatymus reikės keisti? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Mūsų požiūriu, jokių kitų įstatymų keisti nereikės, nes čia yra reglamentuojamas taip pat, kaip ir civiliniame procese, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tai lygiai taip pat ir baudžiamajame procese yra įvedamos vadinamosios laikinosios apsaugos priemonės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, čia gana gerai surašyta: juridiniam asmeniui gali būti paskirtos šios prievartos priemonės, bet, kaip žinote, statybų sektoriuje ne vienetiniai atvejai, kai tos firmos sugeba vis dėlto pabėgti ir bankrutuoti net nepastačiusios pastatų arba nekokybiškai ir neatlygindamos žalos dingsta iš viso. Visa bėda nukrenta patiems piliečiams organizuotis ieškoti tiesos. Ar nereikėtų prie šito pridėti ir tų kitų įstatymų, kad būtų sugriežtinta tvarka dingstantiems iš eterio, taip pavadinsiu?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų šiuo metu kaip tik yra rengiami Statybos įstatymo pakeitimai ir jie greitu metu bus pristatyti. Ten bus reglamentuota. Ten, aišku, ne apie baudžiamąją atsakomybę kalbėsime, bet kalbėsime apie tam tikras sankcijas, tam tikras ekonomines sankcijas, jų padidinimą už panašaus pobūdžio, už nelegalias statybas, už tokius visus, na, tokias veikas. Aišku, tos situacijos, kada išvengiama atsakomybės bankrutuojant, tai čia susiję su mūsų Bankroto įstatymu ir galimybe įrodyti, ar tyčinis bankroto atvejis… Kito įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų laikas šiam klausimui baigėsi. (Balsai salėje) Po pateikimo… Kur dvi minutės? Atsiprašau, aš viršuje pasižiūrėjau, o čia numatyta dešimt. (Balsai salėje) Dar paprašysiu pranešėjos grįžti. Atsiprašau, ne į tą laiko matavimo eilutę pažiūrėjau.
Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, čia, šiame įstatyme, teigiama, kad uždraudžiami tam tikri sandoriai, kad administratorius teisme gali uždrausti tam tikras veikas, net uždaryti skyrius. Bet jeigu tas juridinis asmuo… Tarkime, jame yra tam tikrų darbuotojų, gauna atlyginimus, kas su tais darbuotojais? Tokiu atveju, jeigu sandoriai, tarkime, sutartys, pagal kurias juridinis asmuo gauna kažkokias lėšas, iš kurių išmoka atlyginimus, tai kas tada su tais darbuotojais atsitinka? Lyg ir turėtų nukentėti tie, kurie atsakingi, kurie tuos sandorius sudaro, o realiai kenčia darbuotojai. Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų mes turime, taikydami civilinio proceso laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra labai panašios, ir uždraudimą tam tikrus sandorius sudaryti, kad nebūtų daroma žala. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad tam tikra veika… yra įtariama padarius daug žalos, didelę žalą, o įmonė sąmoningai pradeda sudarinėti įvairius sandorius, kuriais perleidinėja savo turtą. Būtent tokiems atvejams užbėgti už akių, neleisti dirbtinai mažinti savo turto ir taip išvengti atsakomybės, tai tokiems atvejams ir būtų taikoma.
Dabar jūsų klausimas dėl darbuotojų. Mes turime civilinio proceso labai aiškią praktiką, ji nusistovėjusi, kad tokiais atvejais, kas susiję su įmonės mokesčių mokėjimu, „Sodros“, kitų mokesčių, darbuotojų atlyginimų mokėjimu, paprastai teismas visada nustato, kad tokie mokėjimai yra ir turi būti galimi. Negalimi yra kiti veiksmai, kurie yra nesusiję su tų būtinųjų poreikių tenkinimu, sakykime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi Z. Žvikienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, įvedama nauja pareigybė, todėl natūraliai kyla klausimas, iš kokių lėšų bus apmokama administratoriaus pareigybė? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Mes ir šiandien turime turto administravimo institutą pagal Civilinį kodeksą, turto administravimo institutą. Čia nėra nauja pareigybė, tai yra susiklosčiusi praktika.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų vertinant tai, kad finansinių nusikaltimų yra nemažai, ir mes vis kalbame apie tai, kad biudžetas negauna labai didelės sumos iš mokesčių, aš noriu jūsų paklausti. Vis dėlto baudžiamosios bylos, susijusios, kur yra numatyta atsakomybė ir iškeltos bylos dėl juridinių asmenų veikos, paprastai yra vedamos labai ilgai. Ką aš noriu tuo pasakyti? Šiame įstatymo projekte yra aiškiai pasakyta, ką galima padaryti, tai įmonės veiklos sustabdymas, sandorių draudimas. Kai toms byloms, nežinau, ar jūs tokią analizę atlikote, yra ne vieni metai, o daugelis tokių baudžiamųjų bylų baigiasi neįsiteisėjusiu nuosprendžiu, tai koks likimas galėtų laukti tos įmonės, darbuotojų ir apskritai, kokia galėtų būti padaryta žala, didžiulė žala ir kas ją atlygins? Be abejo, atlygins valstybė. Aš noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų civiliniais administraciniais santykiais nebūtų galima per civilinį ieškinį, jeigu jis toks baudžiamojoje byloje būtų, sureguliuoti tuos pačius panašius santykius, bet jie nebūtų tokie labai uždraudžiantys?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš esmės šiuo Baudžiamojo proceso kodekso projektu mes nepasakome nieko naujo. Visos šitos priemonės galioja civiliniam procesui. Visada yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės iš civilinio proceso dabar perkeliamos į baudžiamąjį procesą, kad tai gali būti daroma. Be abejo, mes kalbame apie dvi atsakomybės rūšis. Čia mes kalbame apie tuos atvejus, kai juridinis asmuo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Palikti galimybę netaikyti jokių laikinųjų apsaugos priemonių… šiandien realiai ir nėra tokios galimybės pritaikyti bet kokią apsaugos priemonę. Jeigu mes civilinio proceso ieškiniui užtikrinti galime uždrausti sudaryti sandorius, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų byloje uždrausti sudaryti sandorius, juridinio asmens atsakomybės įtarimų atveju net nėra… Prokurorai net neturi teisės prašyti.
Kitas labai svarbus momentas. Nereikia įsivaizduoti, kad visą laiką pritaikius tokią priemonę, ji jau yra iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ne. Pasikeitus aplinkybėms, advokatas visada gali prašyti naikinti, keisti ir panašiai. Taip vyksta procesas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs dabar jau tikrai atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų lyg ir labai geros intencijos, viskas fantastiškai gerai pagrįsta, bet pagalvokite, apie ką mes šnekame. Tikrai gerbiu visus prokurorus, teisėjus ir valstybės tarnautojus, taip pat ir prezidentūros, bet gal tada ir darykite verslą, jeigu sugebėsite verslo įmonėms išaiškinti, kodėl šituo atveju vienaip ar kitaip reikia daryti.
Aš noriu paklausti. Kai civiline tvarka kas nors uždraudžia sudaryti sandorius arba perima turtą, jeigu paskui praloši bylą, pats būna atsakingas ir už tą dalyką sumoka pinigus. Kas pas mus mokės tuos pinigus – valstybė, asmeniškai prokuroras ar kas? Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kiek tokių verslo perėmimo dalykų galima padaryti su tokia baudžiamąją atsakomybę iškėlusia byla ir taip pabandžius perimti verslą, sutrukdyti daryti dar kitus dalykus? Aš manau, kad šiek tiek ne laiku tas pasiūlymas.
Trečias dalykas. Kiek laiko vyksta tos baudžiamosios bylos ir kaip jos bus ištirtos? Jeigu jūs manote, kad jeigu jūs verslą trejiems ar ketveriems metams uždarysite, iš jo kas nors liks? Šituos dalykus, aš sakyčiau, reikia labai rimtai apgalvoti, kad neatsitiktų taip pat, kaip su šilumos punktų valdymo sistema, kai viską sugriovėme ir iki šiol galų neturime. Šiuo atveju aš susilaikysiu, nes nemanau, kad šitas pasiūlymas yra geras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Kęstuti Daukšy, čia labai įdomi situacija – vieną rašome, du minty. Jūs kalbate apie šilumos punktus, o turim omeny ir politines partijas. Padėtis nėra tokia beviltiška. Jūs labai sėkmingai reorganizavotės ir išvengėte atsakomybės. Šitas jūsų unikalus žingsnis parodė, kad yra įstatymuose spraga ir kad ją reikia taisyti. Jeigu mes eisime šiuo keliu toliau, tai aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad technologijos labai sparčiai eina į priekį, greitai bus pradėtos kurti atsarginės žmonių dalys. Tada tu transplantuoji širdį, plaučius, smegenis, pasikeiti pavardę ką nors užmušęs ir išvengi atsakomybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Manau, čia juridinis asmuo niekuo nepadės. Gerai. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 35, prieš – 1, susilaikė 35. Po pateikimo nepritarta.
Darbotvarkės klausimas… Reikia dar baigti procedūrą ir arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, arba atmesti. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Kas pritariate grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kad atmestume, balsuojate prieš arba susilaikote. Atsiprašau, prieš. Susilaikiusių nėra. (Balsai salėje)
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš – 11. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
13.56 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 28, 219, 261, 304 ir 408 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3455 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 28, 219, 261, 304 ir 408 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3455. Atsiprašau, ne tą. Taip, teisingai. Čia buvo vienas. Taip. Baudžiamojo proceso kodekso šių straipsnių projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu A. Paulauską. Pateikimas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Yra siūloma keisti keturis Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, tačiau pagrindinis yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnis. Jame yra įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka. Pagal šiandien galiojantį įstatymą nukentėjusiuoju gali būti tiktai fizinis asmuo. Manome, kad tokia sąvoka nėra tobula, ir siūlome, kad nukentėjusiuoju asmeniu būtų galima pripažinti ir juridinį asmenį, nes juridinis asmuo šiandien turi galimybę ginti savo teises tik pareikšdamas civilinį ieškinį, tačiau dalyvauti byloje jo teisės su kitais proceso dalyviais yra nelygiavertės. Pavyzdžiui, juridinis asmuo gali ginti, kaip minėjau, savo teises tik civilinio ieškovo statusu, tačiau jis negali paduoti apeliacinio skundo, išskyrus tik dėl civilinio ieškinio, negali apskritai paduoti kasacinio skundo, negali dalyvauti vykstant privataus kaltinimo procesui.
Kitas dalykas, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra nemažai veikų (čia aš gal visų nevardysiu), kaip apgaulingas pareiškimas apie įmonės veiklą, kredito ir paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį ir kiti Baudžiamojo kodekso straipsniai, kai žala gali būti padaroma būtent juridiniams asmenims, tačiau dėl 28 straipsnio netobulumo šitie juridiniai asmenys niekaip negali dalyvauti procese, ginti savo pažeistus interesus. Jų dalyvavimas iš esmės apsiriboja tik pareiškėjo vaidmeniu, kurio statusas net Baudžiamojo proceso kodekse nėra aiškus ir nėra paminėtas.
Pasiūlymo esmė yra sudaryti galimybę juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamajame procese, kad jis galėtų gintis ir atstovauti savo interesams. Prieš tai kalbėjusi pranešėja sakė, kad dabar dėl daugelio nusikaltimų yra numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, o aš siūlau atvirkštinį dalyką – kai juridinis asmuo yra nukentėjęs, jį ir pripažinti baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė – Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų labai svarbus jūsų įstatymo projektas tuo aspektu, kad juridinis asmuo turi pareigą atsakyti baudžiamąja tvarka, tačiau būti nukentėjusiuoju, kai jam yra padaroma žala, iš tikrųjų iki šiol nebuvo tokios situacijos… ir procese. Bet aš noriu jūsų paklausti. Sakykite, panašiose valstybėse, tokiose kaip Lietuva, ar yra kur nors artimosiose valstybėse sureguliuoti tokie santykiai dėl nukentėjusiojo statuso?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Mes pasidomėjome, kokiose valstybėse nukentėjusiuoju gali būti juridinis asmuo. Galiu išvardyti – Vokietijos, Italijos, Belgijos, Graikijos, Lenkijos valstybėse juridinis asmuo baudžiamajame procese gali būti pripažintas nukentėjusiuoju.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Niekas neprieštaraujate? Niekas. Projektą Nr. XIIP-3455 siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pritariate? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Kaip tik baigėme rytinį plenarinį posėdį. Ar norite dar daugiau svarstyti? Visi sutariate, kad rytinį posėdį baigiame? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas) Noriu palinkėti visiems skanių pietų!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.