LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 372
STENOGRAMA
2016 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji bičiuliai Seimo nariai! Skelbiu birželio 30 dienos (ketvirtadienio) posėdžio pradžią. (Gongas)
Gerbiami kolegos, kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prieš pradedant tvirtinti mūsų darbotvarkę, aš noriu išsakyti keletą savo minčių dėl šios dienos posėdžio. Šiandien įvyko mūsų Seniūnų sueiga. Aišku, visi Seimo nariai pageidauja, kad visi klausimai, arba visi įstatymų projektai, kurie yra truputėlį užsilikę arba jie atsilieka, rodo labai didelę iniciatyvą mūsų Seimo nariai, labai daug užregistravo įstatymų projektų, nori, kad visus mes šiandien apsvarstytume. Pasistenkime šiandien dirbti konstruktyviai. Jeigu norite kalbėti, kalbėkite, niekas nevaržo jūsų laisvės, bet jeigu yra galimybė šiek tiek palaikyti tą konstruktyvią atmosferą, arba konstruktyvų lauką, tai aš prašau jūsų, kaip sakyti, tą ir daryti. Dėl to mes galime šiandien gana daug klausimų išspręsti.
Pirmoje dienos pusėje yra priėmimai, ypač dabar noriu pakviesti susikoncentruoti, nes liko tik balsavimai. Norėtųsi, kad mes iki 18 valandos užbaigtume posėdį, sugiedotume Lietuvos himną ir su gera nuotaika, be pykčio išeitume truputėlį pailsėti, paatostogauti, o nuo rudens pradėtume su nauja energija ir naujomis iniciatyvomis dirbti. Ir gerbkime vienas kitą, paskutinę dieną stenkimės neįžeidinėti, būti pozityvūs, mes galime šiandien nuveikti daug darbų.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Laukiu įvairių jūsų pastabų, pasiūlymų, nors Seniūnų sueigoje mes kalbėjome.
V. Skarbalius. Prašau.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, Valdai, nelabai girdėti, pasikelk.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės klausimą 1-27, projekto numeris…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pradėkite nuo darbotvarkės numerio, jeigu norite išbraukti. Koks darbotvarkės numeris?
V. SKARBALIUS (DPF). Sakau, darbotvarkės 1-27 klausimas.
PIRMININKAS. Taip, tuoj, sekundę!
V. SKARBALIUS (DPF). Projektas Nr. XIIP-4543.
PIRMININKAS. Išbraukti?
V. SKARBALIUS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
V. SKARBALIUS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Toliau. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Aš kaip tik norėčiau, kad įtrauktume projektą Nr. XIIP-4283, yra atidėtas balsavimas dėl Seimo laikinosios komisijos.
PIRMININKAS. O kur jis yra? (Balsas salėje: „Nėra jo.“)
K. KOMSKIS (TTF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Koks numeris?
K. KOMSKIS (TTF). Projektas Nr. XIIP-4283.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Adomėnas. Prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, vyksta iš tikrųjų epochos reikšmės įvykis, britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos dešimtmečiams lems mūsų valstybės ateitį. Prašau grąžinti į darbotvarkę numatytą diskusiją dėl britų pasitraukimo, nes mes, kaip parlamentas, turime turėti nacionalinę nuomonę ir brėžti politikos kryptis. Nėra kada laukti. Prašome grąžinti diskusiją į darbotvarkę. Frakcijos vardu. (Balsas salėje: „Ir skirti dvi valandas, ir nuo to pradėti.“)
PIRMININKAS. K. Daukšys pagal eilę.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėjau pasiklausti, gerbiamas Seimo pirmininke. Mes šiandien Seniūnų sueigoje lyg ir sutarėme visus įstatymus, kurių yra svarstymas ir priėmimas, išbraukti iš darbotvarkės. Dabar, aš žiūriu, darbotvarkėje beveik visi jie palikti. Ar čia kaip nors ne taip Seniūnų sueigoje sutarėme, ar kas yra? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs norite išbraukti visus, kurių yra svarstymas ir priėmimas, frakcijos vardu? (Balsai salėje)
Prašom, kolega.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamas pirmininke, buvo kalbėta sueigoje dėl…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Sueigoje buvo kalbėta dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIP-2826, kad reikia įtraukti.
PIRMININKAS. Kur buvo kalbėta? Dėl nekilnojamojo turto mokesčio?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Čia raštas buvo. (Balsai salėje) Čia siūlo frakcijos vardu. Nr. XIIP-…
Koks ten numeris?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Nr. XIIP-2826. (Balsas salėje: „Jis yra įrašytas.“)
PIRMININKAS. Jis yra įrašytas, man sako, gal jūs praleidote arba seną darbotvarkę pasiėmėte.
G. Steponavičius. Prašom dėl darbotvarkės.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labas rytas. Išties aš noriu, remdamasis Statuto norma, paprašyti iš rezervinių klausimų sugrąžinti į pirmą darbotvarkės klausimą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą, nes, padarius pertrauką iki kito posėdžio, automatiškai pirmu klausimu šitas turi būti svarstomas. Manau, kad mes elkimės statutiškai ir pabaikime šito klausimo priėmimą – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimą. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kas dar? Prašom. (Balsai salėje) Gerbiama I. Šiaulienė. Prašom. Visiems tikrai duosiu kalbėti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau palengvinti šiandienos mūsų gyvenimą. Pateikimų nesutikrinau su šita darbotvarke, nespėjau, bet 1-26a – į 1-26b. Čia yra Susisiekimo ministerijos pateikimai dėl valstybės informacinių išteklių ir informacinės visuomenės. Jie šiandien skambino, nemato tragedijos, jeigu neįvyks pateikimai. Tai išbrauktume tuos du klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiama… Galbūt 1-28, jūs kitokią darbotvarkę pasiėmėte, seną?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip, matyt, jau pasikeitė. Ir dabar dėl tų…
PIRMININKAS. Minutę! Minutę! Minutę!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėl informacinių projektai Nr. XIIP-4505, Nr. XIIP-4506. Galima juos išbraukti.
O dabar dėl Darbo partijos frakcijos seniūno pasipiktinimo ir siūlymo, kad svarstymai būtų išbraukti. Tikrai Seniūnų sueigoje mes sutarėme, bet pasirodo, kad Valstybinių pensijų vis dėlto turime palikti, greitai, aš manau, priimtume.
PIRMININKAS. Taip, ten greitai.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Lygiai taip pat aiškina, kad tai susiję su direktyvomis. Na, reikia tuos svarstymus taip pat palikti.
PIRMININKAS. Ten irgi be problemų.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip, aš manyčiau, kad mes tą turėtume padaryti. (Balsai salėje) Ne tik. Čia yra dėl Valstybinių pensijų palikta, taip pat dėl… (Balsai salėje) Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, Irena. Supratome jūsų siūlymą, čia irgi frakcijos vardu, aš taip įsivaizduoju.
R. Tamašunienė. Prašau, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, vis dėlto vyko Seniūnų sueiga ir K. Daukšys yra teisus. Seniūnų sueigos metu mes nusprendėme išbraukti iš darbotvarkės klausimus 1-18, 1-21, palikti tik Žvalgybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymą. Dabar vėl įtraukiama į darbotvarkę. Tai kokia prasmė tos Seniūnų sueigos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausau. Gerbiamas K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų mes, kaip seniūnai, šiek tiek nesuprantame, ko mes tada iš ryto vaikštome. Jeigu Sekretoriatas gali sudėlioti savo nuožiūra darbotvarkę, tada mūsų nerinkite, mes turėsime pusę valandos laisvo laiko. O jeigu mes Seniūnų sueigoje ką nors susitarėme, tai gal tada pagal Seniūnų sueigą ir pateikite informaciją Seimui. Kiek taip galima daryti? Kaip sugalvoja, kaip kam reikia. O Seniūnų sueigoje buvo visai kitaip sutarta.
PIRMININKAS. Gerbiamas Gediminas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pirmininke, aš siūlau negrįžti prie vadinamosios „Brexito“ diskusijos, ir štai kodėl. Aš manau, kad, norint parlamente diskutuoti tokiu klausimu, reikia rimtai pasirengti. (Balsas salėje) Minutėlę! Gerbiamas opozicijos lyderi, kodėl jūs šūkaujate visą laiką? Ar jums nervai nelaiko, ar kas čia yra? Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas rytoj svarstys jį, išklausys Prezidentės informaciją, Užsienio reikalų ministerijos ir parengs tokią diskusiją, jeigu jos reikės.
Dar vienas dalykas. Aš gerbiamą M. Adomėną, kuris nėra Europos reikalų komiteto narys, kitus kolegas, kurie turi interesą dalyvauti tokioje diskusijoje, kviečiu į komitetą dalyvauti šitoje diskusijoje, kad mes pasirengtume, o ne kalbėtume tiktai tai, kas rašoma laikraščiuose ir panašiai. Todėl aš siūlau į tokias diskusijas žiūrėti daug rimčiau. Tam yra skirti Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas ir jie parengs tokią diskusiją. Ačiū. Siūlau šiandien išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime. V. Vasiliauskas. Prašom, kolega.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, pone pirmininke. Aš prašau bent paskutinę sesijos dieną gerbti Seimo statutą ir 50 surinktų parašų, kurie parėmė projektą ir kuris trečią kartą jau yra likęs pagrindinės darbotvarkės paraštėse. O ypač kai kalbama apie emigraciją, dėl kurios visi viešai lieja krokodilo ašaras, o realiai nepajudina nė piršto. Prašau frakcijos vardu projektą Nr. XIIP-4485 įtraukti į pagrindinę darbotvarkę. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Koks numeris?
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Nr. XIIP-4485.
PIRMININKAS. Apie ką ten kalbama? Dar kartą pakartokite.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Seimo nutarimas dėl emigracijos.
PIRMININKAS. A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš prašau įtraukti į darbotvarkę, nes vis tiek šiandien bus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projekto Nr. XIIP-4372 svarstymai. Yra kalbama apie Giraitės gamyklą, kad valstybės kontrolė išliktų 51 %, nes jeigu tai perkelsime į rudenį, jau gali šitas įstatymas būti nereikalingas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Artūrai, įtrauktas į darbotvarkę. Aš noriu jums patikslinti. Kolegos, pasiimkite naujas darbotvarkes, įeikite į internetinį puslapį. (Balsai salėje) Nesvarbu. Čia nedidelė klaida.
Gerbiamas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerai. Labai ačiū. Frakcijos vardu prašau iš rezervo perkelti Atmintinų dienų įstatymą Nr. XIIP-4201, nes jis eina skubos tvarka. Liko tik priėmimas. Kaip žinote, yra Agronomų diena, o artėja rugpjūčio 16 diena. Liko tik balsavimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, liepos 16 diena. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad darbotvarkėje gausu tikrai nebūtinų pateikimų, taip bandant naiviai vaizduoti, kad Seimo komitetai per vasarą čia ką nors svarstys. Aš siūlydamas neapsimetinėti ir manydamas, kad projektų pateikimai gali palaukti iki rudens, siūlau išbraukti, jeigu čia atitinka numeravimą (dabar nežinia, kiek tų darbotvarkių), 2-13 klausimą, tai yra projektas Nr. XIIP-4087, kelių… Nr. XIIP-4088, irgi Kelių įstatymo projektas. Čia gerbiamo A. Palionio…
PIRMININKAS. Neskubėkite! Neskubėkite, nes tiek jūsų pasiūlymų aš nespėju užfiksuoti. Pradedame nuo darbotvarkės numerio.
J. RAZMA (TS-LKDF). 2-13 klausimas, projektas Nr. XIIP-4087.
PIRMININKAS. Vėl seną pasiėmėte. 2-15.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip rodo internete. Aš įeinu… Jeigu jūs nesusitvarkote su sistemom, tai ką aš galiu padaryti.
Toliau. Aš sakau pagal numerius. Darbotvarkėje čia buvo 2-14, tai yra projektas Nr. XIIP-4088. Toliau yra 2-15a, 2-15b – Įmonių bankroto įstatymo vieno straipsnio pataisa. Nr. XIIP-4494 ir Nr. XIIP-4493. Toliau. Nr. XIIP-4025. Iš eilės čia visi buvo surašyti. Toliau. Kompleksinis Nr. XIIP-4577, Nr. XIIP-4551, Nr. XIIP-4550. Dėl transporto lengvatų gal jautru, tiek to. Tai bent tuos išbraukime, ir užteks jau čia man. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar išvardijo visus tuos įstatymų projektus, pateikimus, kuriuos Jurgis frakcijos vardu siūlo išbraukti. Kad nesuklystume, gal balsuojame už tai. Gerai? Ir iš karto, jeigu bus teigiamai nubalsuota, susiaurės mūsų darbotvarkė iki protingos ribos. Kviečiu balsuoti už J. Razmos pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Gerai.
Gerbiamas A. Mitrulevičius dar kažką nori pasakyti. Tuoj, išvardysime kiekvieną įstatymo projektą. (Balsai salėje) A. Mitrulevičius. Prašau.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui. Mes Seniūnų sueigoje prašėme dėl Žemės įstatymo Nr. XIIP-4467 įtraukimo, jo dabar nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra įtrauktas į rezervą. Gerbiami kolegos, aišku, tiek pasiūlymų, čia mus tiesiog užvertėte. Jeigu aš kokią nors nedidelę klaidą padarysiu, jūs man atleiskite. Pasitikslinsime. Gerai?
Gal pradėsime iš eilės pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Dabar gal pradėsime taip, kad būtų lengviau, pasižiūrėsiu dėl J. Razmos pateikimų. Jų yra daug. Darbotvarkės 2-15, 2-16, 2-17, 2-17b, 2-18 ir 2-19a, 2-19b ir 2-19c klausimai. Ar galime išbraukti visus iš karto iš darbotvarkės, ar po vieną kiekvieną atskirai? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Kiekvieną atskirai. Gerai. (Balsai salėje) Gerai.
Balsuojame už tai, kad išbrauktume įstatymo projektą Nr. XIIP-4087. Balsuojame. Kas balsuojate už – išbraukiame, kas balsuojate prieš arba susilaikote – paliekame darbotvarkėje.
Balsavimo rezultatai: už – 60, prieš – 11, susilaikė 39. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4088. Konservatorių frakcija siūlo išbraukti. Kas už išbraukimą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 52, prieš – 6, susilaikė 51. Taigi lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje)
2-17a klausimas. Taip pat J. Razmos siūlymas išbraukti iš darbotvarkės frakcijos vardu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4494. Kas už išbraukimą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 8, susilaikė 50. Lieka darbotvarkėje.
Dabar darbotvarkės 2-17b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4493. Taip pat gerbiamas J. Razma prašė išbraukti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje: „Čia „b“, tai jis lieka, nereikia balsuoti.“) Atsiprašau, jis lieka, tai yra kompleksinis klausimas. Labai atsiprašau, jis lieka – kompleksinis.
Dabar darbotvarkės 2-18 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4025. Kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja už, kas kitaip mano… (Balsai salėje) Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Labai atsiprašau. Norint išbraukti – už, nes iš pradžių balsuojame už pasiūlymą, visada visais atvejais.
Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 12, susilaikė 44. Lieka darbotvarkėje.
Dabar yra kompleksinis 2-19a, 2-19b ir 2-19c klausimai – įstatymų projektai Nr. XIIP-4577, Nr. XIIP-4551 ir Nr. XIIP-4550. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje: „Prieš!“)
Balsavimo rezultatai už – 55, prieš – 11, susilaikė 37. Lieka darbotvarkėje. (Triukšmas salėje) Nelieka, išbraukiame iš darbotvarkės. Atsiprašau. (Balsai salėje) Išbraukiame iš darbotvarkės. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, dabar gerbiama I. Šiaulienė siūlė išbraukti ir mums palengvinti gyvenimą. Darbotvarkės 1-28a ir 1-28b klausimai – įstatymų projektai Nr. XIIP-4505 ir Nr. XIIP-4506. Pateikimas. (Balsai salėje) Balsuojame. O gal bendru sutarimu išbraukiame? (Balsai salėje) Išbraukta iš darbotvarkės bendru sutarimu.
„Tvarkos ir teisingumo“ pirmas pasiūlymas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4283, įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Trečiojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimų komisijos dėl manipuliavimo viešoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms įtraukti jas į politinę kovą“ sudarymo projektas. Prašo įtraukti. Balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje)
Balavimo rezultatai: už – 23, prieš – 35, susilaikė 33. Nepritarta įtraukti į darbotvarkę.
Dabar gerbiamas M. Adomėnas siūlė „Brexito“ diskusiją palikti darbotvarkėje. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad „Brexito“ diskusiją paliktume darbotvarkėje, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 60, prieš – 14, susilaikė 39. Diskusija dėl „Brexito“ lieka darbotvarkėje. Pusė valandos skirta diskusijai. (Triukšmas salėje)
Trečias. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, trečias pasiūlymas yra svarstymas ir priėmimai. Darbo partijos frakcijos vardu K. Daukšys teikė pasiūlymą – visus svarstymus ir priėmimus, kurie šiandien yra, išbraukti iš darbotvarkės. Kas už… Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, yra kompleksinių klausimų, kurie tris savaites buvo traukiami į darbotvarkę ir vis likdavo užriby. Kaip ir dėl sutartų varžybų ir kiti, kurie šiandien yra pagrindinėje darbotvarkėje, kaip galima išbraukti? Antradienį buvo numatytas svarstymas, o šiandien – priėmimas. Tai šiandien yra svarstymas ir priėmimas, nes nebuvo spėta apsvarstyti. Mes negalime jų išbraukti. Štai šitaip nežiūrėdami…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos! (Balsas salėje: „1-27 išbraukite.“)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Geriau išbraukime 1-27 klausimą – projektą Nr. XIIP-4543. Frakcijos vardu. Tai, ką siūlė Darbo partija Seniūnų sueigoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Daukšys kažką norėjo pasakyti?
K. DAUKŠYS (DPF). Balsuojam paprasčiausiai, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bet kokiu atveju… (Triukšmas salėje) Atsiprašau! Na, baikite! Kiekvienas Seimo narys arba frakcija turi teisę siūlyti, ir mes balsuodami apsispręsime.
Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad visi pagrindiniai sprendimai priimami čia – plenariniame posėdyje, ir čia yra priimamas galutinis sprendimas. Gerai tai ar blogai. Tai jūs sugalvokite visi, taigi yra 141 Seimo narys, ir balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet mes negalime balsuoti agulniai už viską.
PIRMININKAS. Galime dėl visko balsuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Po vieną. Po vieną konkrečiai.
PIRMININKAS. Gerai. Galime balsuoti po vieną. Ar sutinkate, kad po vieną balsuotume? (Balsas salėje: „Ne!“) Ne, ne. Na, vis dėlto yra kai kurie, reikia… Galima. Jeigu reikalauja, mes galime paeiliui balsuoti. Toliau. Kas daugiau? Nėra?
Gerbiamas G. Kirkilas. Prašom, Gediminai.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Manau, kad Seimas nėra cirkas ar kas nors panašaus, ką tik mes įtraukėme diskusiją dėl „Brexito“, aš noriu paklausti, kokia bus šios diskusijos struktūra, kas skaitys pranešimus ir apie ką mes šnekėsime? (Balsai salėje) Ar čia bus perskaitytos laikraščio apžvalgos? Apie ką mes šnekėsime šitoje diskusijoje ir kas už šitą diskusiją yra atsakingas, ar mes šiaip tiktai paplepėsime ir pašnekėsime apie konservatorių kančias, kurie yra kalti dėl to „Brexito“?
PIRMININKAS. Prieisime, dar nebaigėme. (Balsai salėje) Aš manau, kad šiandien posėdžio mes net nepradėsime. Prašom, Valdai. (Balsai salėje) Nėra šansų.
V. SKARBALIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš irgi dėl vedimo tvarkos. Jeigu mes einame iš eilės, tai, kiek aš atsimenu, antras stovėjau ir prašiau balsuoti dėl 1-27 klausimo. Dabar mes kažkaip dėl darbotvarkės labai smarkiai šokinėjame.
PIRMININKAS. Taip, mes šokinėjame, bet nuo to eiliškumo greitis nepadidės. Mes bet kokiu atveju apsvarstysime. Čia, man atrodo, priekaištai visiškai ne vietoje. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš siūlau pradėti ir baigti himnu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kokių dar įdomesnių pasiūlymų turite? A. Kubilius tikriausiai visus pranoks.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš susirūpinęs tuo, kad G. Kirkilas, prabėgus savaitei po „Brexito“, dar vis yra nepasirengęs apie tai diskutuoti. Tai mes galėtume paprašyti kolegos iš Europos reikalų komiteto leidimo mums išeiti iš posėdžio ir parengsime G. Kirkilą šitai diskusijai. Nes man labai ir graudžiai, ir nerimtai atrodo, kai komiteto pirmininkas vis aiškina, kad jis vis nepasirengęs. Tai Europos Sąjunga subyrės, o G. Kirkilas dar vis bus nepasirengęs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. V. Skarbalius išreiškė norą labai greitai išspręsti vieną klausimą. Darbo partijos frakcijos vardu buvo pasiūlymas išbraukti 1-27 klausimą. Kas už tai, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Čia pateikimas. (Balsai salėje) Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo projektas. Kas balsuoja už, tas pritaria šio įstatymo išbraukimui iš darbotvarkės.
Balsavimo rezultatai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 7. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Toliau. Ką mes čia turime? (Balsai salėje) Svarstymai ir priėmimai. Pereiname visus įstatymų projektus, nes ten yra tikrai jautrių projektų, vienas kitas yra jautrus projektas. (Balsai salėje) Na, baigiam gal kaip nors. Tai, ką mes turime dabar, baigiam, pakentėkite truputį, o po to dar papildysite, jeigu norėsite. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų komitetas nespėjo apsvarstyti r-10 klausimo – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3897.
PIRMININKAS. Jeigu nespėsite, mes automatiškai nesvarstysime, neturėsime jūsų išvadų ir nesvarstysime.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Supratau. Tiesiog tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, labai jums ačiū. Dabar taip, svarstymai ir priėmimai, kurie buvo šiandien numatyti. Pirmasis darbotvarkės 1-19a klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3874. Darbo partija siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Kas už tai, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 18, susilaikė 47. Lieka klausimas darbotvarkėje.
1-19b klausimas. Čia yra lydimasis teisės aktas, kuris taip pat lieka darbotvarkėje.
1-20 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4231. Svarstymas ir priėmimas. Buvo Darbo partijos frakcijos seniūno pasiūlymas. Kas už tai, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 14, susilaikė 62. Neišbrauktas iš darbotvarkės klausimas.
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3981. (Balsai salėje) Už pakuotes balsavome. Nerėkaukite iš vietos! (Balsai salėje) Mes balsavome už pakuotes, aš jums perskaičiau. Žiūrėkite stenogramą, ką jūs norite, žiūrėkite. (Balsai salėje) Klausykite, o nesikalbėkite tarpusavyje! Tiesiog juokingai atrodote. (Balsai salėje) Aš vadovauju, vadovauju. Ar jums įmanoma vadovauti?
1-21 klausimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 15, susilaikė 51. Įstatymo projektas Nr. XIIP-3981 lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 1-22 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235. Svarstymas ir priėmimas. Taip pat iš darbotvarkės prašė išbraukti Darbo partijos frakcija. Kas balsuoja už – išbraukia, kas balsuoja kitaip, prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Europinis dokumentas.
Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš – 7, susilaikė 33. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Darbotvarkės 1-23 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320. Taip pat Darbo partijos frakcija prašo išbraukti iš darbotvarkės. Kas balsuoja už, tas išbraukia, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai yra europinis dokumentas. (Šurmulys salėje) Palaikai liks Lietuvoje arba užsienyje.
Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 11, susilaikė 27. Išbrauktas.
Darbotvarkės 1-24 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884. Darbo partijos frakcijos seniūnas prašo frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Kas už, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 20, susilaikė 32. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Darbotvarkės 1-25 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1901(2). Taip pat prašo išbraukti. Kas už išbraukimą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 27, susilaikė 46. Klausimas lieka darbotvarkėje. (Balsai salėje)
1-26a ir 1-26b klausimai. Du klausimai, kurių taip pat svarstymas ir priėmimas. Projektai Nr. XIIP-3184(2) ir Nr. XIIP-3185. Taip pat Darbo partijos frakcija prašo išbraukti. Kas už išbraukimą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 33, prieš – 33, susilaikė 49. Abu klausimai lieka darbotvarkėje.
Dabar 1-28a ir 1-28b klausimai, čia buvo prašymas išbraukti, bet mes balsavome, atrodo, išbraukėme abu klausimus.
Toliau dar kas pas mus lieka? Baikime svarstymus, kur priėmimai, ir tada prie kitų klausimų prieisime, jeigu galima, nes paskui aš užmiršiu, čia tiek pasiūlymų, lavina. Dar yra svarstymo stadijoje po pertraukos vienas įstatymo projektas, tai yra darbotvarkės 2-1 klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektas Nr. XIIP-4372. Čia taip pat Darbo partijos frakcija siūlo išbraukti. A. Paulauskas kažką nori pasakyti.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš jau antrą kartą dėl to noriu kalbėti, nes jeigu mes šiandien neišnagrinėsime to klausimo, tai rudenį gali visai nereikėti. Kalbama apie tos gamyklos galimą privatizavimą ir norime, kad valstybei liktų 51 %. Mūsų komitetas vakar pritarė tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Darbo partijos frakcijos seniūnas siūlė išbraukti iš darbotvarkės, mes privalome balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 13, prieš – 31, susilaikė 68. Klausimas lieka darbotvarkėje. Gerbiamasis Artūrai, jūs buvote Seimo Pirmininko pavaduotojas, visų pirma balsuojama už pasiūlymą. Lieka. Jūs galite pasitaisyti, prieiti prie šoninio mikrofono, pakeisti nuomonę, jeigu ne taip supratote. Mes balsavome už tai, kad išbrauktume, bet buvo nedaug palaikančių, todėl klausimas liko darbotvarkėje. K. Miškinienė. Prašom, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, ką mes padarėme ir nežinau kodėl. Vakar kalbėjome, kaip svarbu mažinti skurdą, atskirtį, padėti žmonėms, kurie gyvena nepasiturinčiai. Komitetas apsvarstė, du komitetai, piniginės socialinės paramos nepasiturintiems, kad būtų galimybė 50 % didinti, ypač neįgaliesiems, apie kuriuos vakar čia diskutavome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau balsavome, viskas, aš nutraukinėsiu. Gerbiamasis V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Techninis prašymas. Dėl projekto dėl Giraitės gamyklos aš balsavau už, kad liktų darbotvarkėje, tik nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. Jūs balsavote prieš, balsas prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Kad liktų darbotvarkėje!
PIRMININKAS. Jūsų balsas prieš?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Prašom. Ar jūs ko nors papildomai norite? Mes jau balsavome dėl to klausimo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Frakcijos vardu prašau įtraukti Paramos mirties atveju ir piniginės paramos įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gintarai, jūs kažką norėjote pasakyti. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Jūs išties labai malonus, net prie mikrofono pakviečiate. Puiku. Be penkiolikos vienuoliktą prašau pirmu klausimu pagal Statutą, automatiškai priklauso grąžinti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo priėmimą iš rezervo, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio ir automatiškai priklauso, kad taip būtų.
PIRMININKAS. Gerai. Rytiniame posėdyje tikrai bus. Dar yra, dar ne viską baigėme. (Triukšmas salėje) Prašau? Gerbiamasis V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Rezerve yra Žemės įstatymo projektas Nr. XIIP-4467(2) ir yra pateiktas vakar įregistruotas A. Mitrulevičiaus ir R. Markausko pasiūlymas. Komitetas nesvarstė, bet, mano nuomone, iš tiesų tai yra kontroversiškas pasiūlymas ir manyčiau, kad turėtų būti daroma pertrauka tuo klausimu. Turėtume arba diskutuoti, arba grįžti prie vakarykščio svarstymo, kur buvo teiktas arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, arba A. Kubiliaus, nes mes padarysime landą…
PIRMININKAS. Čia dėl išbraukimo įtraukimo kalbama, ar įtraukiame, ar neįtraukiame?
V. BUKAUSKAS (DPF). Siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Išbraukti. Frakcijos vardu siūlote, aš taip įsivaizduoju? Taip. Frakcijos vardu.
Toliau dar kažkokių kitų pasiūlymų. Dar mes neapsvarstėme visų pasiūlymų. Dabar 2-4 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833. Taip pat buvo prašymas išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, kad paliktume darbotvarkėje, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 50, prieš – 13, susilaikė 36. Klausimas išbrauktas.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722. Taip pat yra prašymas išbraukti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, kad paliktume darbotvarkėje, balsuojate prieš arba susilaikote. Ir toliau svarstome K. Daukšio pasiūlymą išbraukti visus svarstymus ir priėmimus. Tiesiog tęsiasi tas pats pasiūlymas.
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 5, susilaikė 36. Taip pat išbrauktas iš darbotvarkės. Atsiprašau, išbrauktas iš darbotvarkės Farmacijos įstatymas. Aš visada skaitau pilną pavadinimą.
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323. Taip pat siūloma išbraukti Darbo partijos frakcijos vardu. Kas išbraukti, balsuojate už, kas… Jūs nešaukite! (Balsai salėje) Tai balsuokite prieš, jūs galite išreikšti balsavimu.
Už – 69, kad išbrauktume, prieš – 13, susilaikė 9. Išbrauktas iš darbotvarkės.
Gerbiamieji kolegos, kalbėkime tik arba siūlome išbraukti, arba siūlome palikti, kitokių diskusijų nėra. Mes baigsime ir leisime kalbėti. (Triukšmas salėje) V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš dėl Ginklų kontrolės įstatymo. Suklydau, aš susilaikiau. Reikia perbalsuoti frakcijos vardu. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ne, viskas. (Balsas salėje: „Vieno balso skirtumas buvo!“) Kolegos, klausykite, dabar 2-4 klausimas, jau trys įstatymų projektai, būkite… Suabejojau, nesuabejojau. Gerbiamieji kolegos, aš į kiekvieno poreikius negaliu reaguoti. Viskas. Toliau judame. (Triukšmas salėje)
2-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512, taip pat siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 39. Taigi yra pritarta išbraukimui.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB NT Valdos ir UAB Karalienės Mortos mokykla sudarymas ir vykdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo“ įstatymo projektas Nr. XIIP-4496. Taip pat siūlo išbraukti iš darbotvarkės Darbo partijos frakcija. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 22, prieš – 9, susilaikė 63. Lieka darbotvarkėje.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). K. Daukšys Darbo partijos frakcijos vardu pasiūlė išbraukti visus svarstymus. Dabar pats balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlau apsvarstyti, ar tikrai reikia palikti visus priėmimus. Dar valandą praleiskime su darbotvarkės klausimu. Kiekvieną priėmimą aptarkime ir šiandien bus gera posėdžio diena.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs nueikite, gerbiamas Andriau, paklauskite K. Daukšio, kodėl jis taip balsuoja.
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750ES. Taip pat yra pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 26, prieš – 20, susilaikė 54. Lieka darbotvarkėje.
2-9. Gerbiamieji kolegos, čia yra visas blokas, matau, kad raidės nėra surašytos prie darbotvarkės numerio, tai mes faktiškai palikome visus klausimus darbotvarkėje. Toliau pateikimai.
Gerbiamieji kolegos, buvo gerbiamojo K. Bartkevičiaus pasiūlytas, jeigu teisingai prisimenu, įstatymo projektas dėl emigracijos, taip? Ar V. Vasiliausko? V. Vasiliausko. Projektą Nr. XIIP-4485 įrašyti į darbotvarkę, ar ne? Iš rezervo į pagrindinę darbotvarkę. Teisėtas siūlymas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad į pagrindinę įtrauktume, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėl agronomų tuoj pat bus.
Gerbiamieji kolegos, dar buvo vienas pasiūlymas dėl agronomų. Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4201. Taikoma ypatinga skuba. Čia labai trumpai, labai greitai. Ar galime į bendrą? Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume į pagrindinę darbotvarkę, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. Agronomų įsimintina diena. Tuoj praeis agronomų diena ir nespėsime įtraukti, apsispręskite.
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš – 3, susilaikė 17. Seimo nariai myli agronomus ir matau, kad palaikys. Lieka pagrindinėje darbotvarkėje. Įtraukiame.
Taigi susisiekimo ministras gerbiamasis R. Sinkevičius kažką nori dėl vedimo tvarkos pasakyti.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau paprašyti Seimo išbraukti rezervinį 6 klausimą dėl pelno mokesčio. Aš manau, kad čia nedegantis klausimas ir rudens sesijoje jį galėsime pristatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti R. Sinkevičiaus pasiūlymui? Ačiū. Pritarta.
Ar visi pasiūlymai apsvarstyti, ar ką nors praleidome? Dėl žemės. Gerbiamasis V. Bukauskas frakcijos vardu prašė išbraukti iš darbotvarkės rezervinį klausimą. Gali paprašyti, su frakcija suderinęs, ir kitas frakcijos narys.
Gerbiamieji kolegos, Darbo partijos frakcijos vardu buvo priėjęs prie mikrofono V. Bukauskas ir prašė išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 2 klausimą – Žemės įstatymo Nr. I-446 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4467(2). Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 18, susilaikė 44. Nepritarta siūlymui išbraukti iš darbotvarkės.
Gerbiamieji kolegos, dabar susitariame taip. Liko balsavimai. Trūko kvorumo. Mes balsuojame ir iš karto užsieniečių, dėl teisinės neliečiamybės, iš karto pačiu pirmuoju klausimu. Gerai?
Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame už darbotvarkę. Balsuojame. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš – 3, susilaikė 31. Darbotvarkė yra priimta. (Gongas)
11.00 val.
Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4341(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2a klausimas – Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4341. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4341) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašom.
G. JAKAVONIS (DPF). Atsiprašau. Mano balsą įskaitykite už. Ne taip nuspaudžiau.
PIRMININKAS. G. Jakavonio balsas už.
11.01 val.
Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4342(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4342.
Kas už šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4342) yra priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 2, 7, 8, 9, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4343(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2c klausimas – Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 2, 7, 8, 9, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4343.
Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4343) yra priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Įstatymo dėl Konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo Nr. IX-2097 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4344(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2d klausimas – Įstatymo dėl Konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo Nr. IX-2097 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4344. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šitą įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4344) yra priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4345(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2e klausimas – Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4345. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4345) yra priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Civilinio kodekso 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 ir 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1616(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Civilinio kodekso 3.53, 3.59, 3.76, 3.156, 3.157, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1616. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1616) yra priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1617(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Civilinio proceso kodekso 385, 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1617. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1617) yra priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 213, 217, 218, 2241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4358(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Baudžiamojo kodekso 7, 213, 217, 218, 2241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4358. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4358) yra priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4359(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4359. Priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4359) yra priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 233, 257, 276, 289, 290, 291, 308, 313, 317, 319, 320, 321, 323, 324, 325, 333, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 3251 straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3742(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 233, 257, 276, 289, 290, 291, 308, 313, 317, 319, 320, 321, 323, 324, 325, 333, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 3251 straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3742. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3742(2) yra priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4398(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4398. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4398(2) yra priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo Nr. XII-603 pavadinimo ir 1, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4241(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo Nr. XII-603 pavadinimo ir 1, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4241. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4241(2) yra priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21419, 21420, 21421 ir 21422 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3882(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21419, 21420, 21421 ir 21422 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3882. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3882(2) yra priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3883(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3883. Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3883(2) yra priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4268(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4268. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4268(2) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4269(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4269(2). Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4269(2) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4270(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9c klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4270. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4270(2) yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4271(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9d klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4271. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4271(2) yra priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1604(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1604. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kur balsavimo rezultatai? Kur balsavimo rezultatai? Neįjungiau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1604) yra priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3771. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymą projektą, balsuojate už, kad kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Paleisk balsavimą. Sekundę! Nepaleistas balsavimas buvo, taip? Tuoj paleisime. Balsuojame dėl Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3771.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3771) yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11b klausimas – Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3772. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3772) yra priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4469(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11c klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 4, 9 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4469(2). Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Ir eisime prie r-1 klausimo dėl užsieniečių.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4469) yra priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 451 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4306(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar r-1 klausimas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61, 451 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4306. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, ten buvo 12 straipsnių priimta ir dabar 13 straipsnis.
Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Taip. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio nėra pastabų. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio yra Seimo narių A. Lydekos ir B. Juodkos pasiūlymas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai atsiprašau, gerbiamasis Audroniau, aš neįjungiau jums mikrofono. A. Lydeka gal pristatys pasiūlymą, o komiteto pavaduotojas, pranešėjas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia gal daugiau nieko nereikia sakyti, gal tik tiek, kad visos kitos pataisos, kurios eina, iš tikrųjų jos nėra tokios toksinės, kokias vakar Seimas priėmė, kai legalizavo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikomės tvarkos. Vyksta priėmimas. Mes turime kalbėti taip, kaip mums priklauso.
Gerbiamasis Lydeka, pristatykite.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už statutinių normų palaikymą vedant Seimo plenarinį posėdį. Šis pasiūlymas yra labai paprastas, labiau redakcinio pobūdžio, nes Seimas jau apsisprendė darydamas išimtis studentams dirbti, tai šiame straipsnyje buvo nuoroda į kitą straipsnį, kalbantį apie tas išimtis. Tiesiog reikėjo sutvarkyti šį straipsnį. Siūlau pritarti. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu galime pritarti (čia reikia 29 palaikymo) A. Lydekos pasiūlymui? (Balsai salėje) Galime, sutarta bendru sutarimu.
Komiteto nuomonė? Komitetas pritarė. Aš buvau išjungęs mikrofoną. Gerbiamasis Audronius pasakė, kad pritarė. Mes irgi galime pritarti bendru sutarimu. 16 straipsnį galime priimti, taip?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 16 straipsnis priimtas. 17 straipsnis. Dėl 17 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tai mes taip pat pritariame, taip?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra tiesiog redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Gerai. Galime priimti 17 straipsnį? 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio. Taip pat Teisės departamentas siūlo. Komitetas?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria, nes priėmus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą kyla galimybė, kad Lietuvos gyventojai galėtų būti diskriminuojami, nes tokia nuostata būtų taikoma tik tada, kai įmonėje įdarbinti tik užsieniečiai, o mūsų nuostata skirta užtikrinti, kad darbdavys pirmiausia samdytų Lietuvos gyventoją, jeigu tik tokį galį rasti, o neįdarbintų užsienietį, kuriam mokėtų mažesnį atlyginimą. Imigracijos darbo jėgai palengvinimas neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos, be to, toks reguliavimas atitinka ir kitų Europos valstybių šalių praktiką. Pavyzdžiui, Estijoje užsieniečiui mokamam darbo užmokesčiui taikomas 1,24 koeficiento.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Gal neišsiplečiame. Jūs nepritariate ir mes nepritariame. Komiteto nuomonė – nepritarti, taip?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Labai ačiū. 18 straipsnį galime priimti? 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio taip pat nėra pastabų, pasiūlymų. Priimtas bendru sutarimu.
20 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Prašom, kolega, trumpai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Esmė, kad aiškiai apibrėžiami institucijų pavadinimai. Kontrolės postai arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir t. t.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies. 20 straipsnis priimtas.
21 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 23 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 24 straipsnio pastabų… Pranešėjau, dėkoju, nes daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū jums už darbą, už komiteto nuomonės pristatymą.
Dėl 24 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra priimta. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 28 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, prieš. G. Steponavičius – nuomonė už. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu noriu išsakyti poziciją, kodėl svarbu priimti šį įstatymą, ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad po ilgų svarstymų, po tam tikrų dvejonių mes, kaip valstybė, žengsime svarbius žingsnius darydami Lietuvą patrauklesne valstybe talentingiems ir versliems žmonės. To mums reikia, kad mūsų ekonomika sparčiau judėtų į priekį, to mums reikia, kad mes ne tik susigrąžintume savo žmones, bet ir galėtume iš regiono ar net plačiau pasakyti žmonėms: turite idėjų, turite drąsių idėjų, čia yra erdvė, kur jūs jas galite realizuoti, ir Lietuva šiuo požiūriu yra atvira valstybė. Aš taip pat labai džiaugiuosi, kad šios pataisos leidžia inovatyvius verslus, norintiems kurti atidaromos durys. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, ką mes, kaip valstybė, skatinami… startuolišką mąstymą padėti ir daugeliui čia, Lietuvoje, norinčių mūsų piliečių kurti kartu su kitais, įgyvendinti prasmingas ir į ateitį nukreiptas idėjas.
Aš kviečiu balsuoti kolegas, jeigu net ir kažkam atrodo, kad viena ar kita pataisa galbūt nėra ideali, bet matant visumą yra tikrai didelis žingsnis į priekį tam, kad Lietuva taptų talentų traukos centru, o ne atstumiančiu. Labai džiaugiuosi, kad parlamentarų inovacijų grupės keli pasiūlymai taip pat buvo integruoti jau pateikus šį projektą iš Vyriausybės, turiu minty dėl kvalifikuotų specialistų, turinčių tam tikrą stažą. Kviečiu balsuoti už, tikrai prasmingas įstatymas ant mūsų sprendimų stalo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad mes neišmokome jokių „Brexito“ pamokų. Ką mes dabar padarėme? Priėmėme įstatymą, kuris turėjo paskatinti verslių žmonių atėjimą čia. Bet ką mes padarėme? Mes kartu su juo priėmėme pataisą, kuri leidžia bet kam ateiti. Visiškai absoliučiai taip, bet kam. Vakar kaip tik ir nubalsavome, kad leidžia bet kam ateiti, ir neribotai su visom šeimom, ir visa kita. Ką mes žmonėms pasakysime? Ką mes galėsime jiems pasakyti?
Čia išeina lygiai taip pat, kad mes tvarkėme tvorą – čia patvarkėme, čia padažėme, čia padarėme patrauklesnę ir vartukus įstatėme, o šalimais dalį tvoros išgriovėme ir pasakėme, kas norite, tas eikite. Argi čia galima… Kaip į tokį įstatymą žiūrėti ir kaip žmonės į tai žiūrės? Susimąstykime, ką mes darome. Gerą dalyką sugadinome taip, kad faktiškai už jį balsuoti dabar neišeina, nes ką žmonėms pasakysi? Kad priimta viena A. Syso pataisa, kuri sujungta iš dviejų dalių, viena dalis yra gera, kita atveria, sulaužo tvorą, tai mes ėmėme ją ir priėmėme. Aišku, suprantu, liberalai nuosekliai kovoja už tai, kad visas problemas spręstume su atvežtine darbo jėga, imigrantais ir panašiai. Bet primenu – jeigu mes norime pensijų sistemą išgelbėti vien imigrantais, tai iki 2035 metų, kad pensijos santykinai nemažėtų, joms reikia 420 tūkst. emigrantų. Taip, tai yra tokie skaičiai, be visa kita.
PIRMININKAS. Kolega, dėkoju. A. Sysas, nuomonė už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, būkime nuoširdūs, kalbame viešai, mūsų kalbas mato, girdi, po to daro išvadas, kažkas mokslą. Studentai rašys darbus, ir dabar skamba: „leidome ateiti bet kam“. Ar jūs galite nueiti bet kur ir daryti bet ką? Nepasakokite tokių pasakų. Įmonės, jų veikla yra reglamentuota. Negali pradėti verslo, negavęs leidimo. Negali pradėti tam tikro verslo, negavęs specialiųjų institucijų leidimo. Apie ką mes čia kalbame? Kalbate viena, darote kita ir taip kasdieną. Tai jeigu mes kalbame, kad iš Lietuvos masiškai po jūsų priimtų įstatymų žmonės išvažiuoja į kitas šalis, nes iki šiol niekaip negalime atsigauti su darbo užmokesčiu, kuris yra vienas mažiausių, ir tai yra pagrindinė priežastis, kai R. J. Dagys, mano gerbiamas, šneka apie tai, kad Lietuvą per pirmą pusmetį paliko beveik 20 tūkst. žmonių, yra norinčių atvažiuoti ir čia kurti, ir dirbti, mes vis tiek viską darysime, kad jie neatvažiuotų, nes mes įžvelgiame klastas.
Pats teikiau tą griežtą įstatymo normą su trim darbuotojais ir visais kitais dalykais, bet, matau, situacija keičiasi ir reikia konkrečių veiksmų. Jeigu jūs bijote, kad čia kažkas prasidės, kažkokia migracija, nukreipta prieš Lietuvą, vėl būsiu pirmas, kuris pasiūlys sugriežtinti tą įstatymą. Bet praėjo tam tikras laikas ir matome, kad situacija yra kita. Mums reikia darbo jėgos, jos trūksta, apie kokių darbo vietų kūrimą priėmus Darbo kodeksą kalbame, jeigu nėra darbo jėgos, taigi reikia tos darbo jėgos, todėl ir balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Daukšys. Kęstuti, jūs norite kalbėti? Nenorite. Gerai. K. Masiulis – nuomonė prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, man asmeniškai labai sunku apsispręsti, kaip balsuoti, atvirai prisipažinsiu, todėl, kad įstatyme yra labai daug gerų dalykų, tačiau sugadintas įstatymas ir būtent sugadina A. Syso pataisa. Dabar jis čia bando teisintis, kalbėdamas apie tai, kad trūksta darbo jėgos, o kur čia A. Syso pataisa, apie kokią darbo jėgą? Čia kalbama apie verslą, o ne apie darbo jėgą. Nusišneka pataisos teikėjas.
Yra bėda ta, kad mes iš tikro padarėme vieną landą, kad žmonės, kurie pretenduos gauti laikiną leidimą, jie galės turėti verslą, o jų šeimos nariai net į nieką nepretenduodami iš karto gali kurtis Lietuvoje. Tikrai yra landa, tai pripažįsta šitos daugumos valdoma Vyriausybė, konkrečiai Vidaus reikalų ministerija, pripažįsta Valstybės saugumo departamentas, kad tai yra problema. Mes galėjome priimti tiesiog tobulą įstatymą, kuris iš tikro buvo suderinęs valstybės saugumo poreikius ir liberaliai pažvelgęs į galimybę ateiti verslui, inovatyviam verslui, o mes čia dabar padarėme bėdą. Tikrai sunku apsispręsti, kaip reikia balsuoti, kada yra tokių blynų pridaryta.
PIRMININKAS. A. Kubilius – nuomonė už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kažkaip čia per daug karštai viską svarstome ir A. Sysas nevisišką tiesą kalba, ketverius metus išbuvęs valdžioje, galėjo daug ką ištaisyti, jeigu atrodė, kad mes kažką blogai padarėme, bet nieko netaisote, vadinasi, viskas buvo gerai. Bet dabar dėl šito įstatymo.
Kolegos, iš tikrųjų įstatymas sprendžia daugelį įvairių problemų, daugelį pačių įvairiausių problemų: ir startupų vizos, ir studentų vizos, ir kvalifikuotos darbo jėgos vizos. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, kurie yra gana neblogai sutvarkyti, ir mes visi žinome, kad iš tikrųjų šitas problemas reikia spręsti, ir jos čia neblogai sprendžiamos. Vienintelė problema, dėl kurios daug ir vakar buvo diskutuota, dėl to, kad teisė nuolat gyventi bus suteikiama ne tik tiems, kurie atvažiuoja su startupų vizom dirbti kažkieno kompanijoje, ar atvažiuos kaip studentai, ar kaip kvalifikuota darbo jėga, bet galės gauti tokią teisę ir tie, kurie čia atvažiuoja ir įkuria savo verslą. Čia iš tikrųjų iškyla daug klaustukų.
Pirmas dalykas, ar galima patikrinti, kad jie tikrai įkūrė verslą. Tai Lietuva jau buvo susidūrusi su tokia situacija, kad kurdavosi nemažai fiktyvaus verslo tam, kad gautų teisę nuolat gyventi. Antras dalykas, ar bet kokiam verslui, koks bus įsteigtas, mes suteikiame teisę gyventi. Reikia atskirti du klausimus: vienas yra kokybės, kokio verslo mes norime, kad jis gautų tokią teisę; antras, ar galima sukontroliuoti? Dėl šito iš tikrųjų A. Syso pataisa galbūt ir nėra ideali, bet tai yra vienintelis klausimas įstatyme.
Mes pasiūlysime Prezidentei atidžiai apsvarstyti būtent šitą straipsnį ir galbūt ramiai nusiteikus bus galima rasti ir kitokią formulę, ir aš tikiuosi, kad Prezidentė galės ir pasiūlyti tokią formulę. Mes dėl to nestabdykime viso įstatymo priėmimo, o kaip tik jį geriau priimti šiandien, tada dar pasitarti su Prezidente, ir galbūt bus rasta tinkama formulė, ir turėsime normaliai veikiantį įstatymą. Aš raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik vieną dalyką pasakysiu, tikriausiai nerasite pasaulyje parlamento, kur valdančiosios daugumos atstovas, atsakingas už socialinę politiką, savo vakarykšte pataisa (žino ir tie, kurie ją palaikė) legalizavo Lietuvoje nelegalų darbą. Nes galiojančio įstatymo 64 straipsnis sako paprastą dalyką, kad neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje yra ir kai užsienietis dirba be leidimo laikinai gyventi. O pataisa kaip tik ir sako, kad dirbti Lietuvoje galės visi, kurie dar tik pretenduoja gauti leidimą laikinai gyventi. Kolegos, apsispręsite jūs. Iš tikrųjų paskutinė viltis yra Prezidentė ir blaiviai mąstantys vykdomosios valdžios atstovai, aš manau, suras būdą, kaip šitą nesąmonę ištaisyti. O įstatymas iš esmės 99 % yra geras, tvarkingas ir reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Garbūs kolegos, įstatymas pažangus ir reikalingas. Daugiausia iečių sulaužėme dėl 45 straipsnio, kuris kalba apie verslo migrantus, tačiau tai yra tik vienas straipsnis ir labai mažos apimties straipsnis. Apskritai įstatymas labai reikalingas. Aš labai trumpai ir konkrečiai priminsiu, už ką mes balsuojame.
Pirma, sukuriama atskira procedūra leidimams laikinai gyventi, skirta startuoliams.
Antra, sumažinami Europos Sąjungos mėlynųjų kortelių atlyginimų rėžiai.
Trečia. Įrašomas palengvinimas steigiant naujas įmones. Atsisakoma reikalavimo įdarbinti tris darbuotojus, tačiau įvesti nauji saugikliai. Darbo užmokesčio fondas turi sudaryti ne mažiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius.
Ketvirta. Sudaroma galimybė lengviau įdarbinti užsienio studentus ir užsieniečius, baigusius studijas Lietuvoje.
Ir penkta. Sudaroma galimybė verslo migrantams atsivežti savo šeimos narius nuo leidimo gyventi Lietuvoje pradžios. Šis įstatymas labai reikalingas ir kviečiu visus pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos priėmimo stadijoje keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4306, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 4, susilaikė 24. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-4306) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų priėmėme labai gerą įstatymą, bet su keliais labai dideliais trūkumais. Ir dabar liks tik vienas kelias, kaip Andrius ir sakė, prašyti Prezidentės, kad tuos trūkumus vetuotų, nors iš tikrųjų galėjome šitą įstatymą sutvarkyti gerokai anksčiau. Man labai gaila, kad padarėme dabar tokią progą, kad su 150 eurų šimtą užsienio piliečių, kurie yra ne Europos Sąjungos šalių piliečiai, galime atvežti į Lietuvą ir čia patalpinti.
Antras dalykas, mes padarėme baisiausią konkurenciją saviems darbuotojams, saviems verslininkams tam, kad padėtume kažkam. Užsieniečiams, kurie net ne Europos Sąjungos… Aš manyčiau, tai yra Seimo visų įstatymų priėmimo prieš pat pabaigą klaida, kai mes tokius dalykus darome. Šitas dalykas yra nepateisinamas ir aš manau, Lietuvos interesų išdavimas.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, mes galėjome patys padaryti gerą darbą, o dabar turime apeliuoti į Prezidentę. Čia menka paguoda.
11.44 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105 (svarstymas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-12a klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4105. Pranešėjas – gerbiamas A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš neįjungiau mikrofono. Dėkui posėdžio pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymų projektus Nr. XIIP-4105 ir Nr. XIIP-4105, tai yra alternatyvūs projektai, kuriuos mes esame dabar priėmę, Nr. XIIP-3772 ir Nr. XIIP-3771. Komitetas siūlė šiuos projektus atmesti. Balsavimas buvo 10 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamasis S. Bucevičius kalbės už atmetimą? Ne. Nieko. Gerai, ačiū. Gal bendru sutarimu atmetame šį įstatymo projektą? Galime? Taigi pritarta bendru sutarimu. Atmetame šį įstatymo projektą.
11.46 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4106 (svarstymas)
Ir 1-12b klausimas, lydimasis. Gerbiamieji kolegos, dėl lydimojo teisės akto – Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4106. Jūs pristatėte čia viską, ar ne? Viską. Taip pat galime bendru sutarimu atmesti, taip? Atmesti abu įstatymų projektai bendru sutarimu.
11.46 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4322(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-13 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55, 64 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4322(2). Priėmimas. Liko tik balsavimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4322) yra priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3538(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3538(2). Liko tik balsavimas. Priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3538) yra priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4492 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4492. Pateikimas. Gerbiamasis Juliau, prašom į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis įstatymo projektas yra būtinas, nes buvo Baudžiamojo kodekso pataisų projektas bei Kriminalinės žvalgybos, kuriuo siekiama duoti įrankį kovai su susitarimais sporte, su manipuliacijomis, su sutartomis varžybomis. Pagal duomenis nuo to kenčia, bent jau tarp futbolininkų, maždaug pusė ir maždaug trečdalis krepšininkų žino, kad žaidė kai kuriose sutartose varžybose. Šiuo įstatymo projektu nustatomos „manipuliavimo“ sąvokos, taip pat nustatomi draudimo dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis principai, taip pat nustatomos galimybės taikyti sankcijas, kurios yra analogiškos, kaip ir sankcijos už dopingo vartojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Du Seimo nariai jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti. Padarius šiuos pakeitimus, ko tikimasi, kokio rezultato? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Geras klausimas. Šis įstatymas nustato, kaip minėjau, ir tam tikras taisykles, ir jeigu jos bus pažeistos, tada atsiras galimybė taikyti ir Baudžiamąjį kodeksą. Priešingu atveju, kai nėra pagrindiniame įstatyme, kuris nustato tam tikrą taisyklių laikymąsi, mes negalime taikyti kitų sankcijų. Mes tikimės, kad atsiras įrankių kovoti su sutartomis varžybomis. Kaip pavyzdį galima pasakyti, kad dabar tai bando daryti pačios federacijos, bando reaguoti. Pavyzdžiui, net buvo tokia reakcija. Lošimų priežiūros tarnyba, pastebėjusi lažybų kontorose staigų koeficientų taikymo pokytį, kardinaliai priešingai peršoka likus iki varžybų vienai dienai, informavo federaciją. Federacija sustabdė, nukėlė tas varžybas į sezono pabaigą ir pradėjo tyrimą.
Iš tikrųjų jie gali bent jau pradėti tyrimą, bet nėra sankcijų. Suprantate? Čia mes nustatome galimybę taikyti sankcijas tiek tiems sportininkams, tiek sporto organizatoriams. Ir ne tik jiems. Jeigu kalbėtume apie lažybas, Pietryčių Azijos rinkoje, jūs nustebsite, už mūsų futbolo, krepšinio lygos varžybas eina šimtatūkstantinės ir milijoninės sumos.
PIRMININKAS. Juliau, truputėlį trumpinkite, jeigu galima, atsakymus.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, kodėl tiktai dabar šitas projektas atsirado? Tuo labiau kad federacijos seniai apie tai kalba?
Antra. Ar tikrai jau bus pakankama teisinių procedūrų kovoti su šiuo reiškiniu? Ir kol kas tiek.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Ne dabar atsirado. Praeitais metais buvo vieno Baudžiamojo kodekso pataisų projekto pateikimas. Mes tada jį atmetėme, atsirado kitas, bet supratome, kad be Kūno kultūros įstatymo mes negalime priimti vien tik Baudžiamojo kodekso. Būtinai mums šalia to reikia šito pataisyto įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dėkoju pranešėjui. Gerbiami kolegos, jeigu yra tik palaikantys, gal nekalbėkime taupydami laiką? Jūs nieko prieš?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visos federacijos laukia šito. Sporto bendruomenė labai laukia.
PIRMININKAS. Aš manau, kad čia mes visi panašiai mąstome. Prašau? (Balsas salėje) Taip.
Gerbiami kolegos, dėkoju, kad mes gana vieningai pritarėme. Mes taikysime, siūlau ypatingą skubą. Ar pritartumėte bendru sutarimu ypatingai skubai? Nes po to yra lydimasis. Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstys ir po pietų kartu su kitais dviem įstatymų projektais… (Balsai salėje) Iki pietų suspėsite? Gerai. Kai jūs suspėsite, praneškite mums, po to pakoreguosime, kada, kuriuo momentu, mums priimti. Gerai.
11.54 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo
Nr. IX-1225 1, 7 ir 182
straipsnių pakeitimo ir
Įstatymo papildymo V2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3865(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 7 ir 182 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3865. Čia yra priėmimas pastraipsniui. (Balsai salėje)
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. Ir visas V2 skyrius bendru sutarimu yra priimtas. Taip? Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Taigi dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3865, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3865) yra priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17a klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3485. Pranešėja – A. Stancikienė. Priėmimas. Dabar yra mums čia ką veikti.
Aš noriu paprašyti K. Komskį, kad toliau pagal grafiką pirmininkautų posėdžiui. Kviečiu K. Komskį čia ir paprašysiu toliau pirmininkauti pagal grafiką. Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs padirbėkite.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena. Gerbiami kolegos, 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu ir priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas. 2 straipsnis. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia dėl terminų suvienodinimo. Grynai redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Yra taip pat antra pastaba. Komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Lygiai taip pat terminų suvienodinimas.
PIRMININKAS. Dėl 47 straipsnio yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašau, Algimantai, pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mano visos pataisos iš esmės yra redakcinio pobūdžio. Taupydama laiką pranešėja pristatys ir gal tada nereikės taip dažnai kalbėti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime visoms A. Salamakino pastaboms pritarti, nes jos redakcinio pobūdžio, kad galėtume visas svarstyti? Ar norite, pranešėja, ką nors dar pasakyti? Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog manau, kad tiesiog reikėtų Seimo nariams žinoti, kas kai kuriose vietose keičiasi. Dauguma jų yra redakcinio pobūdžio, bet, pavyzdžiui, šiuo atveju dingsta privalomumas išduoti specialiuosius reikalavimus dėl projektavimo. Jie bus išduodami tik tada, kai statytojas arba projektuotojas to pageidauja. Ne visais atvejais. Tiesiog Seimo nariai turėtų žinoti, kai nuvažiuos į savo apygardas, už ką jie balsavo.
PIRMININKAS. Prašote, kad būtų balsavimas?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne, ne. Balsuoti tikrai nereikia, bet aš tik trumpai informuoju, kad jūs žinotumėte.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pataisoms bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Taip pat yra Seimo kanceliarijos pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Taip pat yra kitos net kelios A. Salamakino pastabos, komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ačiū. Pritarta.
Yra Seimo kanceliarijos dėl 55 straipsnio. Komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 65 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia kartojasi, kartojasi. Jos buvo.
PIRMININKAS. Kartojasi. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu 65 punktui? Galime pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta.
69 punktas. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū, yra pritarta.
72 punktas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia kartojasi.
PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ten yra dvi pastabos. Abiem galime pritarti? Yra pritarta.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. 76 punktas. Yra taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
82 punktas. Taip pat yra…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia analogiška. Analogiška.
PIRMININKAS. Analogiška pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Ir 113 punktas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta. Taip pat 3 straipsnyje… (Balsai salėje) Kolegos, ar galime priimti visą 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėl 1 jau pasakėme. (Balsai salėje) Galime pritarti? Ačiū yra pritarta. 1 straipsnį mes priėmėme prieš tai.
3 straipsnio 1 punktas. Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta. 2 punktas. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Taip pat yra A. Salamakino pastaba, pasiūlymas…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia pataisa yra susijusi su tuo, kad jis tiesiog siūlo išbraukti, atsisakyti vieno termino. Prieš tai buvo terminai „statinio griovimas“ ir „statinio išardymas“, jie akivaizdžiai vienas kitą dubliuoja. A. Salamakinas siūlo palikti „statinio griovimą“ ir štai iš šito punkto vėlgi tiesiog besidubliuojantį „kada statinys griaunamas“ punktą išbraukti. Čia yra labai logiškas siūlymas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, yra pritarta. Ir taip pat 3 straipsnio 5 punkto 2 dalis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
5 straipsnis… (Balsai salėje) Kolegos, ar galime priimti 3 straipsnį su pastabomis? Ačiū, yra priimta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį? Ačiū, yra priimtas.
5 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos pasiūlymas dėl 6 punkto. Komitetas pritarė iš dalies… Pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
6 straipsnis. Yra A. Salamakino pasiūlymas dėl 3 punkto, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau, pranešėja, nes prašo, kad pakomentuotumėte.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pakomentuočiau? Čia tiesiog ir dabar paprastam remontui nereikia leidimo, buvo tiesiog per kažkokią klaidą įstatyme likę įrašyta, kad paprasto remonto atveju taip pat reikia gauti leidimą. A. Salamakinas tiesiog pasiūlė pagal galiojančią tvarką suredaguoti taip, tokia ir dabar yra galiojanti tvarka, kad iš tikrųjų paprastam remontui nereikia leidimo. Tada, kai norite perdažyti savo namų sienas, leidimo nereikės.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Komitetas pritarė. (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta.
7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
8 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti 8 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
9 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų ir pakeitimų. Ar galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Atsiprašau, ten buvo Seimo Teisės departamento dėl 9 straipsnio…
PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio neturime.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dėl sąvokų, dėl sąvokos „statinio projektas“. (Balsas salėje: „Čia ne sąvokos.“)
PIRMININKAS. Čia ne sąvokos. „Tarptautinė Europos organizacija ir užsienio valstybinė…“
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne, ne.
PIRMININKAS. 9 straipsnis. (Balsai salėje) Prašau trumpai pranešti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Yra, yra. Dėl 9 straipsnio 4 dalies yra Seimo Teisės departamento pastaba dėl statinio projekto, bet čia grynai redakcinio pobūdžio. Mes jai pritarėme. (Balsas salėje: „Čia tik dvi dalys…“)
PIRMININKAS. Čia tik dvi dalys, gal ne apie tą šnekame. 9 straipsnis. Kolegos, dėl 9 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti 9 straipsniui? Ačiū, yra pritarta.
10 straipsnis. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta.
11 straipsnis. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta.
Dėl 12 straipsnio 4 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Pranešėja.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, pritarėme, nes čia yra sąvokos – išskyrus projekto, projekto vadovo, projekto dalies vadovo, projekto vadovo. Žodžiu, čia grynai dėl sąvokų, jie prašo, kad mes suvienodintume sąvokas. Mes į tai atsižvelgėme ir suvienodinome.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė 4 punktui.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, yra pritarta. Ir dėl 11 punkto taip pat yra Teisės departamento pataisos. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Teisės departamentas prašo atestatų išdavimo terminus aiškiai numatyti. Mes atsižvelgėme ir pateikėme naują redakciją, kurią jūs matote komiteto. Čia yra pritarta Teisės departamento išvadai iš dalies. Mes savo toje naujoje redakcijoje atsižvelgėme į visas jų pastabas ir viską ištaisėme.
PIRMININKAS. Taip pat yra A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia išėjo taip, kad po to, kai pritarė komitetas Teisės departamento išvadai, tai analogiškas pritarimas ir mano pataisa yra, na, čia ta pati redakcija.
PIRMININKAS. Tai jūs sutinkate su tuo?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei, jis pritarė iš dalies tiek Teisės departamento, tiek A. Stancikienės pasiūlymui? Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
14 punktas. Taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Taip pat yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašau pristatyti. Algimantai, prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, čia dėl atestato išdavimo. Komitetas pritarė jam, jeigu per du mėnesius nepateikė kvalifikacijos tobulinimo atestato, tai…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tada iš naujo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …iš naujo.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tai esmė yra tokia, kad jeigu tu turi atestatą, jis galioja penkerius metus, ir jeigu tu per tuos penkerius metus netobulinai kvalifikacijos, ir nustatytu laiku nesikreipei, neįrodei, kad turi visus dokumentus, pagrindžiančius, kad tu tą kvalifikaciją tobulinai, tau tiesiog nutrūksta galiojimas to atestato. Tu turi per penkerius metus surasti laiko ateiti ir visus reikiamus dokumentus priduoti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento yra pastaba, kuriai komitetas…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia redakcinė, siūloma įvairių straipsnių suvienodinti sąvokas. Mes viską suvienodinome.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento pastabai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Dar yra Teisės departamento pasiūlymai, pakeitimai, kuriems komitetas pritarė. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra grynai redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo Teisės departamento pastabai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
15 punktas. Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra siūlymai dėl atestato galiojimo panaikinimo, truputį išplečiame tai, kodėl jis turi būti panaikintas. Komitetas pritarė šitam siūlymui.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog A. Salamakinas pasiūlė praplėsti dar dviem punktais, kada yra naikinamas atestatas. Vienas iš punktų, kai atestato turėtojas vykdė veiklą, kuri nėra nurodyta kvalifikacijos atestate, ir antras, jeigu jis padarė pakartotinius pažeidimus – buvo vieną kartą nustatyta, kad jis padarė pažeidimus, buvo įspėtas, bet jis nekreipė dėmesio, toliau nusižengė, tada jau siūloma jam naikinti atestatą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau. Dėl 17 punkto taip pat yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra tarsi tęsinys dėl atestato pripažinimo sustabdymo laikinam laikui. Komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Trumpai tariant, jeigu ten buvo praplėstas panaikinimas, tai čia yra tiesiog patikslinama, kada atestatai yra atkuriami. Jeigu jie buvo sustabdyti, kada ir kokia tvarka jie yra atkuriami atgal.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymams dėl 17 punkto? Komitetas pritarė. Ačiū. Yra pritarta bendru sutarimu.
Dėl 18 punkto taip pat yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pašalinus pažeidimus per šešių mėnesių terminą sustabdymas gali būti atšauktas.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti dėl 18 punkto A. Salamakino pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 20 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia dėl terminų, ar „Lietuvos Respublikos architektų rūmai“, ar „Lietuvos architektų rūmai“. Mes pataisėme „Lietuvos Respublikos architektų rūmai“.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui dėl 20 punkto, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, pritarta.
Dėl 21 punkto taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra dėl straipsnių suvienodinimo. Išvardyta labai daug įstatymo straipsnių, kuriuose tiesiog reikia suvienodinti vėlgi įrašant „Lietuvos Respublikos“, du žodžiai praleisti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento pasiūlymui dėl 21 punkto, kuriam pritarė komitetas? Ačiū, pritarta.
Ir dėl 23 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia Teisės departamentas siūlė aiškiai reglamentuoti tvarką, kada yra sudaroma komisija ir kaip sprendžiama dėl kvalifikacijos atestato pripažinimo ar nepripažinimo galiojančiu. Bet mūsų komitetas, labai įdėmiai išstudijavęs ir su Aplinkos ministerijos specialistais pasitaręs, mano, kad dabar įstatyme esamos nuostatos keisti nereikia, nes ta nuostata yra faktiškai paliekama galimybė pareiškėjui nebūtinai per teismą, bet ir per komisiją tą atestatą atsikurti, jeigu jis yra panaikintas. O Teisės departamentas mano, kad būtų logiškiau, kad tokie dalykai būtų sprendžiami tik per teismą. Bet mes manome, kad į teisminius ginčus tikrai yra beprasmiška veltis, ypač kai čia daugeliu atveju yra sprendžiami profesinės etikos ir profesiniai dalykai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime dėl 23 punkto pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento išvadai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kolegos, visam 12 straipsniui galime pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
13 straipsnis. Ar galime pritarti? Nėra nei pastabų, nei pasiūlymų. Ačiū, pritarta.
Dėl 14 straipsnio taip pat nėra. Ne, vis dėlto yra. Dėl 14 straipsnio 2 punkto yra Teisės departamento…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia sąvokos. Mes pritarėme, suvienodinome sąvokas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento pastabai dėl 14 straipsnio 2 punkto, kuriai pritarė komitetas? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Ir dėl 4 punkto taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia jie prašė suvienodinti su Civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Mes viską padarėme, į viską atsižvelgėme ir viskas yra suvienodinta.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai dėl 4 dalies, kuriai komitetas pritarė? Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti visam 14 straipsniui? Ačiū, pritarta.
15 straipsnis. Ar galime pritarti 15 straipsniui, dėl kurio pasiūlymų ir pataisų nėra? Ačiū, pritarta.
16 straipsnis. Dėl 16 straipsnio 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia dėl straipsnių suvienodinimo, mes atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento pasiūlymams dėl 16 straipsnio 2 dalies, kuriems komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Kolegos, ar galime pritarti visam 16 straipsniui? Ačiū. Yra pritarta 16 straipsniui.
17 straipsnis. Dėl 17 straipsnio 3 dalies 2 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia Teisės departamentui kilo neaiškumas dėl „ekspertizės rangovų“ ir „statinio statybos rangovų“, dėl dviejų sąvokų vartojimo viename apibrėžime. Mes atsižvelgėme ir dabar palikome tik „rangovų“.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Yra pritarta 3 dalies 2 punktui.
Taip pat dėl 5 dalies 9 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto pristatyti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Teisės departamentas siūlė suvienodinti sąvokas „bendroji ekspertizė“, „gaisrinės saugos dalies ekspertizė“ ir „bendrosios ekspertizės vadovas“. Iš esmės tam pritarti negalima, nes tai yra visiškai skirtingos sąvokos ir jų suvienodinimas iškreiptų įstatymo esmę.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei būtent nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui? Ar galime, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 nėra. Dėl 7 dalies 3 punkto taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Aurelija, pristatyti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia lygiai taip pat jie su tomis „dalinėmis statinio projekto ekspertizėmis“ ir „ekspertizės subrangos sutartimis“. Mes manome, kad yra skirtingos sąvokos ir negalima suvienodinti. Manome, kad tiesiog patikslinus taip, kaip jie siūlo, būtų iškreipta įstatymo esmė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galima pritarti komiteto nuomonei, t. y. nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei? Ačiū, pritarta.
Ar 17 straipsniui galime pritarti su jau priimtomis pastabomis? Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio 4 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau, komiteto nuomonė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra dėl kvalifikacijos atestato ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarkos. Kai užsieniečiai kitur gavę atestatus, kokia tvarka jie turėtų Lietuvoje tuos atestatus įgyti. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento išvadai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 dalies taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra redakcinio pobūdžio. Jie prašo prieš žodžius „statybos vadovą“ įrašyti žodį „statinio“ statybos vadovas. Mes atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti 18 straipsnio 9 daliai su Teisės departamento pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
Ir 18 straipsniui ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 19 straipsnio 5 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra analogiška pastaba įrašyti žodį „statinio“ prieš žodžius „statybos techninis prižiūrėtojas“, išeina „statinio statybos techninis prižiūrėtojas“. Mes įrašėme, atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Taip pat dėl 8 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū, pritarta. 19 straipsniui ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
20 straipsniui ar galime pritarti? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl 21 straipsnio 20 dalies. Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Galime pritarti visam 21 straipsniui?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
21 straipsniui galime visam pritarti? Ačiū. Pritarta.
22 straipsnio 5 dalies 3 punktas. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Taip pat 7 dalyje yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašau pristatyti. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Čia yra kalbama apie ypatingų statinių rangovų atsakomybę, ir mes patikslinome redakciją, kaip visa tai atliekama.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, mes pritarėme, čia iš tikrųjų yra patikslinimas, kada statybų rangos ekspertizę atliekantiems asmenims stabdomi atestatai, yra tiesiog praplečiami atvejai ir paaiškinama tiksliau, kad nebūtų jokių manipuliacijų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, A. Salamakino pasiūlymui yra pritarta, kuriam komitetas pritarė. Taip pat dėl 6 dalies yra Seimo nario A. Salamakino.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia tarsi tęsinys to straipsnio – aplinkos ministro nustatyta tvarka, kada pašalinami pažeidimai ir atkuriamas dokumentas.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog yra patikslinimas, kada atestato kilmės valstybėje atestatas yra sustabdomas ir po to nebelieka priežasčių, dėl ko jis buvo sustabdytas, tad kad mes Lietuvoje lygiai taip pat jo galiojimą atkurtume. Tiesiog patikslinimas, kokia tvarka tai turi būti. Mes pritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Taip pat dėl 7 dalies 6 punkto yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašom. Algimantai, prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia kalbama apie atestatų panaikinimą – dėl kokių pažeidimų. Mes papildome, ir komitetas pritarė dėl nelaimingų atsitikimų, kai paaiškėja, kad pripažintas dokumentas… kad įmonė bankrutavo ir t. t. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, dėl 8 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ar galime pritarti visam 22 straipsniui.? Ačiū. Pritarta.
23 straipsnis. Nėra pasiūlymų ir pakeitimų. Ar galime pritarti 23 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
24 straipsnis. Būtent dėl 1 punkto 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Taip pat dėl 3 punkto yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia daugiau yra redakcinio pobūdžio, įrašome į skliaustelius „jie buvo gauti“. Esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog yra pasiūlymas, kad nebūtina statiniui griauti rengti projektą. Tai yra ne visais atvejais būtina, kai statinys griaunamas, rengti projektą. Komitetas mano, kad tai labai logiška, ir pritaria.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Teisės departamento taip pat dėl tos pačios dalies ir punkto yra pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Dėl 4 dalies taip pat yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra specialiems reikalavimams gauti ir mes numatome, išskyrus vienu atveju, tai yra pagal įstatymo 37 straipsnį, turi vykdyti nuostatas.
PIRMININKAS. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Visuomenė informuojama apie projektinius pasiūlymus ir visuomenė susipažinusi pritaria projektiniams pasiūlymams, tada numatoma tokia išimtis, kada tų specialiųjų reikalavimų galima ir neprašyti. Mes manome, kad tai labai logiška, ir pritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Dėl 34 dalies 2 punkto yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia turbūt tikrai redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Taip pat yra Teisės departamento dėl to paties punkto ir dalies pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Dėl 8 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kalbama apie specialiuosius reikalavimus paveldosaugos srityje. Mes pasiūlėme naują redakciją, kuri yra tikslesnė nei buvusi.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas pritarė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra išduotų specialiųjų saugomų teritorijų paveldosaugos reikalavimų keitimo tvarka, kokia tvarka jie gali būti keičiami. Mes pritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Dėl 10 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 17 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 22 dalies taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas… Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog siūlė suvienodinti specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomų teritorijų reikalavimų ir t. t. sąvokas. Mes manome, kad to daryti negalima, ir apskritai šito straipsnio dalimi yra siūloma suteikti įgaliojimus nustatyti specialiųjų reikalavimų struktūrą, o ne turinį. Mes manome, kad nieko keisti nereikia.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentui? Ačiū. Pritarta.
Dėl 23 punkto?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pritariame.
PIRMININKAS. Yra Seimo kanceliarijos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 24 punkto yra A. Salamakino siūlymas. Prašom pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kadangi mes pritarėme Teisės departamento siūlymui: „penkeri metai nuo jų išdavimo datos“, tai tiksliname 24 straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia toks truputį slidus dalykas, nes čia išbraukiamas saugomų paveldosaugos reikalavimų būtinumas. Bet mes komitete dabar, esant šiai stadijai, priėmėme tokį sprendimą: pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Dėl to paties punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.
Ar galime pritarti visam 24 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
25 straipsnis. Pakeitimų ir pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. 26 straipsnis. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.
27 straipsnio 1 punkto…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia visos trys, tiksliau, dvi toliau einančios Teisės departamento pataisos yra grynai redakcinio pobūdžio. Gal tiesiog neapsistokime?
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento išvadai bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Taip pat dėl 4 punkto 1 dalies yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Irgi redakcinis, visiškai redakcinis.
PIRMININKAS. Vis tiek pristatyti reikia. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra aplinkos ministro nustatytais atvejais, čia kalbama apie leidimą atlikti kapitalinį remontą. Patikslinome redakciją.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes pritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinis… Komitetas taip pat pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas dėl 7 dalies. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kalbama apie leidimus nugriauti statinį, tai papildome, kad valstybinių teritorijų planavimui… inspekcijos ar Aplinkos ministerijos nurodymus. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 8 dalies taip pat Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kalbama, kada galima tęsti statybą, kada pašalinami pažeidimai.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes pritariame.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Taip pat dėl 3 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kalbama apie statybą pajūrio juostoje. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Teisės departamento… Žiūriu, kelintas čia yra… 7 dalis… Dėl 5 dalies 12 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pritarta bendru sutarimu.
Dėl 14 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pamečiau, dėl 8 punkto, taip? Aurelija, padėk man.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš galiu pristatyti. Buvo iki šiol redakcija, kad būtina gauti valstybinės ir savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą. A. Salamakinas siūlo patikslinti, kad rašytinį sutikimą. Mes pritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Taip pat dėl 8 dalies yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra kalbama apie statybai leidžiamų dokumentų išdavimą. Manau, kad tai yra daugiau redakcinė pataisa, tikslesnė. Kalbama apie „Infostatybą“ ir komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, mes pritarėme.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas. Ačiū. Pritarta.
Dėl 12 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Išbraukiame žodžius „statybą leidžiantį dokumentą“ ir papildoma tarsi nauja sąvoka „Infostatybą“. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 13 dalies vėl yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia taip pat kalbama apie „Infostatybą“, aišku, tai yra naujas dalykas, čia redakciniai patikslinimai.
PIRMININKAS. Komitetas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes pritariame.
PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, pritarti A. Salamakino pasiūlymui dėl 13 dalies, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
16 dalis, ne dėl 17 dalies 5 punkto yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš atsiimu šitą. Komitetas nepritarė, sutinku.
PIRMININKAS. Ne, ne tą tada mes žiūrime. Žiūrėkite, yra dėl 17 dalies 3 punkto, komitetas pritaria – per 10 darbo dienų išduoti leidimą. Apie tai kalbama 90 puslapyje, žiūrėkite. Aurelija, radai?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). 88 puslapyje dabar.
PIRMININKAS. Ne, 90.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ne, 90 puslapyje. Čia tiesiog A. Salamakinas pasiūlė išbraukti du atvejus, kada galima skųsti biurokratines dirbtinai statomas kliūtis Valstybinei teritorijų planavimo statybų priežiūros inspekcijai. Jis siūlo išbraukti tuos atvejus, kai administracijos tarnautojai nepagrįstai neregistruoja prašymo išduoti leidimą, ir siūlo išbraukti tą atvejį, jei prašymą jau užregistravo, bet per nustatytą terminą neišdavė leidimo statybai, tai iki šiol tais abiem atvejais buvo galima skųsti VTPSPI, dabar nebebus galima. Čia toks diskutuotinas klausimas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė A. Salamakino pasiūlymui. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Dėl 19 dalies taip pat yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kalbama apie savavališkų statybų sustabdymą ir po to, kada jis pripažįsta, kad tai atlikta, mes patiksliname redakciją, kaip procesas vyksta toliau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Trumpiau sakant, apie asmenų prisidavimą, kai dar nėra fiksuota, kad jie atliko savavališkus darbus, bet žmogus ateina ir sako, aš atlikau savavališkus darbus, bet noriu dabar gauti leidimą. Tai čia yra numatyta, kokia tvarka jis gali tai padaryti.
PIRMININKAS. Ar, kolegos, galime pritarti Seimo nario A. Salamakino pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Taip pat yra dėl 3 dalies 2 punkto Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia daugiau redakcinio pobūdžio, pridedame „ir kiti teisės aktai“, kad būtų tikslesnė formuluotė.
PIRMININKAS. Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Statybą leidžiantis dokumentas, jei jis buvo išduotas, gali būti panaikintas: jeigu yra pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nesuderinti, jeigu pakeisti žemės sklypo matmenys, pavyzdžiui, padidintas arba sumažintas, arba apskritai atidalintas į keletą dalių, jeigu pakeičiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai, kurie buvo nurodyti statybą leidžiančiame dokumente. Tai yra tikrai rimti pagrindai ir labai ačiū Algimantui, kad tuos pagrindus įrašė į įstatymą. Mes pritarėme.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 31 dalies taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
Ar galime visam 27 straipsniui pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 28 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia mes truputį keičiame. Vietoj „inžinerinių statinių“ įrašome „ypatingų ir neypatingų statinių“ pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar, kolegos, galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Toliau, dėl 3 dalies taip pat yra A. Salamakino pasiūlymas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia analogiškas.
PIRMININKAS. Analogiškas. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta A. Salamakino pasiūlymui.
Kolegos, ar galime pritarti visam 28 straipsniui? Ačiū, yra pritarta.
29 straipsnis. Kolegos, nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu 29 straipsniui? Taip, yra pritarta. Ačiū.
30 straipsnis. Ar galime, kolegos, pritarti? Nėra jokių pasiūlymų. Iš vienos dalies susideda. Ačiū. Yra pritarta.
31 straipsniui ar galime pritarti, kolegos? Ačiū. Yra pritarta.
32 straipsniui ar galime pritarti, kolegos? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl 33 straipsnio 4 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra dėl neteisėtų statinių griovimo, jeigu teismas priima sprendimą, pagal Teritorijų planavimo inspekcijos ir ministerijos sprendimus, kaip įvykdomas šis veiksmas.
PIRMININKAS. Komitetas?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 5 dalies taip pat yra A. Salamakino pasiūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia tarsi tęsinys to. Pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui dėl 5 dalies, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, yra pritarta.
Kolegos, ar 33 straipsniui galime pritarti? Už visą? Ačiū, yra pritarta.
34 straipsnis. Ar galime pritarti? Pasiūlymų nėra. Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 35 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 36 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 37 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime straipsniui pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 38 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 39 straipsnio 1 dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia vietoj „išardytas“ yra įrašomas „nugriautas“. Grynai redakcinio pobūdžio pataisa ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Yra pritarta.
Ar galime pritarti visam 39 straipsniui? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 40 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
Dėl 41 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū. Yra pritarta. Taip pat dėl tos pačios dalies yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia buvo projekte terminas – per 20 dienų. Mes tai braukiame ir įrašome „kartu su rangovu atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktų pateikimo“, o toliau kaip projekte. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 dalies taip pat yra A. Salamakino…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia analogiškas.
PIRMININKAS. …analogiškas pasiūlymas. Ar, kolegos, galime bendru sutarimu pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
Ar galime visam 41 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 42 straipsnio 3 dalies yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 10 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl 13 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 14 dalies taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Ar galime visam 42 straipsniui pritarti bendru sutarimu?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. 43 straipsniui galime pritarti? Pasiūlymų nėra.
Ačiū. Pritarta. Dėl 44 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime
pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Pritarta. Dėl 45 straipsnio 5 dalies yra Seimo nario A. Salamakino
pasiūlymas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia kalbame apie civilinės atsakomybės draudimą ir patiksliname sąvokas. Esmės čia nekeičia.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar, kolegos, galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui? Ačiū. Pritarta. Visam 45 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl 46 straipsnio 1 dalies yra A. Salamakino pasiūlymas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia buvome praleidę trečiųjų asmenų, tarsi nukentėjusių kaip ir…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Žalą, padarytą tretiesiems asmenims.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tiktai pirmi, antri asmenys, bet tretieji irgi turi būti įstatyme, jeigu jie nukenčia. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta. Dėl 5 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kolegos, ar galime pritarti visam 46 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Dėl 47 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 48 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kolegos, ar galime pritarti visam 48 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Dėl 49 straipsnio 1 dalies 4 punkto yra…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. …Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti visam 49 straipsniui priėmimo stadijoje? Ačiū. Pritarta. Dėl 50 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 51 straipsnio taip pat nėra pastabų. Ar galime pritarti? Ne. Atsiprašau. Vis dėlto dėl 51 straipsnio 5 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia jie prašė konkrečiai nurodyti, kas yra atsakingas už pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą ir kas yra ta prižiūrinčioji institucija. Mes atsižvelgėme ir papildėme, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies? Tai būtent komiteto nuomonė. Ačiū. Pritarta. Dėl 9 dalies yra Teisės departamento išvada. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia mes tiesiog manome, kad įstatyme yra numatomi tiktai pagrindiniai principai, o detalus reguliavimas, kaip ir kas turi būti sertifikuojama ir kaip atliekamos tos ekspertizės, turėtų būti paliekama jau įstatymų lydimiesiems teisės aktams. Todėl manome, kad tikrai yra netikslinga į įstatymą sukelti tokį smulkų ir detalų reguliavimą. Mes tada atimame iš ministerijų iš esmės visas funkcijas.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei, kuri yra nepritarti Teisės departamento išvadai? Ačiū. Pritarta. Taip pat dėl 13 dalies 2 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū. Pritarta. Taip pat yra dėl 16 dalies Teisės departamento pastaba. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komitetas apsisprendė nepritarti tai pastabai, nes Teisės departamentas prašo numatyti ir sako, kad neva nėra nustatytos kvalifikacijos atestatų galiojimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygos ir tvarkos. Mes norime atkreipti dėmesį, kad šitomis įstatymo pataisomis nėra keičiama šiuo metu galiojanti tvarka ir teisinis reguliavimas, reglamentuojantis kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą, jų sąlygas bei tvarką, todėl manome, kad tiesiog netikslinga apskritai lįsti, nes viskas paliekama taip, kaip dabar yra.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei, kuri būtent yra nepritarti… komitetas… Teisės departamentui? Ačiū. Pritarta. Kolegos, visam 51 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
52 straipsnis yra iš vieno sakinio. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 53 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 5 dalies taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kolegos, ar galime pritarti visam 53 straipsniui jau su pasiūlymais? Ačiū. Pritarta.
Dėl 54 straipsnio, kolegos, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 55 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 56 straipsnio 3 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia buvo padidinamos baudos.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti visam 56 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 57 straipsnis. Yra vienintelė dalis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti visam 57 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 58 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 59 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 60 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Redakcinė pataisa.
PIRMININKAS. Redakcinė pataisa, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Ar galime visam 60 straipsniui pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl 61 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 62 straipsnio taip pat pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 63 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia išbraukti jų siūlomus žodžius „specialiųjų reikalavimų“, kaip perteklinius. Iš esmės būtų nenustatyta atsakomybė savivaldybei už specialiųjų reikalavimų neišdavimą. Mes jau kalbėjome apie tą straipsnį, kai sakėme, kad dabar nėra privalomi, bet statytojui arba projektuotojui prašant išduoti tuos specialiuosius reikalavimus, jie turi būti išduoti. Jeigu mes išbrauktume, tiesiog neliktų atsakomybės už tai, kad savivaldybė atsisako išduoti. Mes siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pasiūlymui? Ačiū. Pritarta. Visam 63 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl 64 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 65 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Visam straipsniui pritarta. 66 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 67 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, yra du priedai. Ar galime pritarti pirmam priedui?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Ir antras priedas, 1 straipsnis…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Antram.
PIRMININKAS. …yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
2 straipsnio 2 dalis, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jie tiesiog atkreipia dėmesį, kad reikėtų nurodyti, iki kada savivaldybių tarybos turi pasitvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus. Mes numatėme, kad tai turi būti atlikta iki 2017 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei dėl Teisės departamento išvados? Ačiū, pritarta.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dėl pritarimo iš dalies, taip?
PIRMININKAS. Taip, iš dalies, būtent pritarti iš dalies, komiteto nuomonė. Ir 8 dalis, yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas.
Algimantai, prašau pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia kalbama apie atestato galiojimo laiką. Mes tą patiksliname, nes naujas įstatymas, nauja redakcija, ir tarsi viskas yra gerai, ir čia kada baigiasi atestatų galiojimas.
PIRMININKAS. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Na, čia dabar tiesiog tie, kurie Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nustatyta tvarka turėjo gavę specialisto atestatus. Sueis jų galiojimo pabaiga, pagal šitą jie nebegalės jų prasitęsti. Na, koks nors 70 metų restauratorius eis iš naujo į Architektų rūmus prašyti, kad jam naują atestatą išduotų. Nežinau, ar čia yra logiška, nežinau.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti A. Salamakino pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. Ir dėl 6 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Antras priedas yra priimtas. (Balsai salėje) 2 straipsnis yra priimtas.
Viskas. Kolegos, motyvai dėl viso. Užsirašiusių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Viskas, jau pavėlavote. Kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, į darbo vietas. Kolegos! Gale visų labai prašau. Premjere! Ir visus kitus prašau balsuoti už įstatymo priėmimą. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 87, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3485(3) yra priimtas. (Gongas)
12.54 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 8, 18, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3481(2) (priėmimas)
Kolegos, dar yra kelios minutės. Lydimasis. Aurelija, prašau pristatyti. Darbotvarkės 1-17b klausimas, lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIP-3481.
Pastraipsniui. Kolegos, yra pirmoji…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Teisės departamento pastabai dėl kultūros paveldo statinio remonto apibrėžimo iš dalies pritarta ir jinai yra suredaguota.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo kanceliarijos pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. 1 straipsnio 2 dalis. Atsiėmė?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip, aš atsiėmiau.
PIRMININKAS. A. Stancikienė atsiėmė, tai ir nesvarstome. 2 straipsnio 1 dalis…
1 straipsniui galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Taip pat dėl to paties straipsnio yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiima. Kolegos, balsuoti nereikia. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas. Aurelija, prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mes nepritarėme, nes čia iš esmės yra kalbama… Na, susidarė toks įspūdis, kad Teisės departamentas nelabai įsigilino į visą įstatymo esmę, nes iš esmės skelbiant kultūros paveldo objektą, kuris jau yra įregistruotas Kultūros paveldo registre, jam iš karto yra taikoma pradinė apsauga, jis yra paskelbiamas saugomu kultūros paminklu. O priėmus įstatymą, bus galima tvirtinti net aplink jį esančias zonas. Dabar įsivaizduokite, kad yra Gedimino pilis, o aplink Gedimino pilį, pavyzdžiui, nebūtų galima apibrėžti teritorijos, kuri lygiai taip pat turėtų būti saugoma. Tiesiog departamentas neatkreipė dėmesio, kad turime suteikti tokią teisę aplink paskelbtą paminklą paskelbti tam tikrą zoną to paminklo teritorija.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei, t. y. nepritarti Teisės departamento pastabai, pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Galime visam pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnio 1 dalis, yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Iš dalies pritarta. Ar tenkina?
N. PUTEIKIS (MSNG). Tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti N. Puteikio pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Prašyčiau balsuoti dėl šio pasiūlymo. Siūlau pakeisti…
PIRMININKAS. Prašau pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). …sąvoką: vietoj „ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai“ įrašyti sąvoką „ardomieji moksliniai tyrimai“.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų N. Puteikio pasiūlymą? Prašom balsuoti, ar palaikote N. Puteikio pasiūlymą. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Balsuojame dėl palaikymo.
Kolegos, yra tik 13. Palaikymo nėra, nesvarstome šios pataisos.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Prašau papildyti sakinį, leidžiantį užsiimti ir paveldosauginių teritorijų planavimu.
PIRMININKAS. Kolegos, kas palaikote N. Puteikio pasiūlymą, prašau balsuoti. Tai yra dėl palaikymo. Ar yra salėje 29 palaikantys, balsuojame dabar.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia tiesiog gal reikėjo trumpai pasakyti, kad iš tikrųjų nėra tokio aukštojo universitetinio, susijusio su paveldosauginių teritorijų planavimu, tokios srities nėra…
PIRMININKAS. Aurelija, prašau laikytis… (Balsai salėje) Nieko, tokia procedūra. (Balsai salėje)
Kolegos, nėra. Yra tik 10 palaikančių. Taigi nesvarstome šios pataisos.
Taip pat dėl 4 dalies yra Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate visus ir…
N. PUTEIKIS (MSNG). Ne, ne. Ten, kur kitas kompromisas, tai jis priimtinas, kur komitetas iš dalies priėmė, pritarė.
PIRMININKAS. Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tam, kurį jūs atsiėmėte, mes nepritarėme, o toliau – pritarti iš dalies. Mes manome, kad yra logiška, ką jis pasiūlė.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies? (Balsai salėje: „Galima!“) Galime bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Taip pat dėl 5 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū, yra pritarta. Toliau. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Prašau, Aurelija. Pritarė iš dalies.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra grynai redakcinė dėl atestavimo komisijos sudarymo. Mes atsižvelgėme. Ilgai diskutavome ir tą tvarką šiek tiek patobulinome ir pakeitėme. Pritarėme iš dalies, bet jie nesiūlė konkrečios formuluotės.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
Taip pat yra Teisės departamento dar vienas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Taip pat dėl 6 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui? Ačiū, yra pritarta.
Kolegos, yra 13 valanda, siūlau daryti priėmimo pertrauką ir vėliau, jau po pietų, svarstyti, nes darbotvarkė sudaryta truputį kitokia. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Kolegos, pereiname prie darbotvarkės. (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, atleiskite, gal užmiršau, bet lyg ir buvome sutarę, kad pusvalandis šiandien yra. Ar visa valanda? (Balsai salėje)
13.01 val.
Diskusija „Brexito“ pamokos Lietuvai: iššūkiai ir politikos kryptys“
PIRMININKAS. Kolegos, „Brexitui“ yra skirta pusė valandos ir Vyriausybės valandai – pusė valandos. Bet kokiu atveju diskusija prasideda. Yra užsirašęs frakcijos vardu A. Kubilius, opozicijos lyderis. Prašau. Prašau, pradedame diskusiją. Darbotvarkės 1-26 klausimas – diskusija. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į Seimo garbingą posėdžių salę ir čia dalyvaujančią Vyriausybę ir galvoju, o kaipgi dabar kalbėti, kai man atrodo, kad mes kažkaip labai lengvabūdiškai žiūrime į situaciją. Jeigu ponas B. Bradauskas pasiklausytų, tai gal būtų geriau, nes, mano įsitikinimu, „Brexitas“ mums (mums!) yra gili krizė, ne finansinė, bet geopolitinio saugumo krizė, kuri gali būti iš tikrųjų skaudesnė nei 2008 metų rugsėjį kilusi globali finansų krizė. Klausimas: kaip mes tokiai krizei esame pasirengę? Tą labai gerai rodo ir šios dienos diskusija. G. Kirkilas iš ryto sakė: mes nepasirengę tokiai diskusijai. Pasižiūrėkite, kas užsirašė kalbėti, kas iš valdančiųjų užsirašė kalbėti, kas iš jų turi nuomonę apie tokią krizę ir kas gali ją racionaliai pristatyti. Gerbiamasis Sysai, galima juokauti, galima šaipytis, jeigu neįdomu, galite išeiti, jeigu nerūpi, galite nediskutuoti, o aš manau, mes turime iš tikrųjų labai rimtus klausimus, į kuriuos turime ieškoti atsakymų.
Kodėl tai yra mūsų krizė? Todėl, kad mūsų geopolitinis saugumas visų pirma remiasi Vakarų bendruomenės solidarumu ir jos institucine sandara: Europos Sąjunga ir NATO. Ir todėl, kad po „Brexito“, mes nebūkime naivūs, labai lengvai gali sekti „Grexitas“, „Frexitas“, „Nyxitas“, tai yra graikų, prancūzų, Nyderlandų ir taip toliau tokie patys sprendimai. (Balsai salėje) Jungtinės Amerikos Valstijos gali išsirinkti prezidentu vieną iš kandidatų, kuris dabar skelbia, kad JAV turėtų radikaliai mažinti savo veiklos NATO vaidmenį. Ar mums tai rūpi, ar gynybos ministras gali tokios diskusijos metu laidyti tuščias replikėles? Jeigu gali laidyti tuščias replikėles ir jeigu tai nerūpi, vadinasi, mes tikrai nesame šitai krizei visiškai pasirengę, aš manau, kad tai yra didžiausia problema ir didžiausia bėda. Ne veltui Prezidentė visiškai neseniai sakė, kad Lietuva praranda gebėjimą strategiškai svarstyti ir spręsti pačius svarbiausius klausimus.
Mes turime suprati, kad iki šiol galvojome, kad tokia Vakarų krizė yra negalima. O negalima todėl, kad tiesiog negalima. Mes patys turime pripažinti, kad iš tikrųjų „Brexitas“ visiems mums turi atverti akis į šiek tiek kitokią realybę, kurioje nebėra vietos iki šiol galvotiems negalimiems scenarijams. Turime suvokti, kad priešaky mūsų laukia labai menkai pažįstamas globalus vandenynas, kuriame visko gali atsitikti. Turime būti pasiruošę netikėtumams, kartais ir labai prastiems. Visų pirma aš raginčiau rasti savyje jėgų ne replikomis laidytis, o rasti savyje jėgų strateginiams matymams, strateginiams svarstymams, kaip gali pasisukti ir Europos, ir pasaulio raida, ir kaip mes tam dalykui, ką sunku yra prognozuoti ir kam sunku daryti įtaką, kaip tam turime būti pasirengę?
Tai, ką šiandien matome Vakarų pasaulyje, kuriam priklausome patys, tenka įvardyti labai paprastai – Vakarų visuomenės kaupia vis daugiau nusivylimo ir tam tikra prasme piktumo, tai skatina politikos radikalizaciją ir atveria erdvę pavojingam populizmui. Kai kas sako, kad tokie nusivylimai sukelia pabėgėlių krizę, kiti sako, kad to priežastis yra Briuselio biurokratija. Turbūt tokios nuomonės turi racionalumo grūdą, bet, mano įsitikinimu, tai visko negali paaiškinti, nes tokią pat politikos radikalizaciją matome ir JAV visuomenės, kuri neturi nei Briuselio, nei ypatingo pabėgėlių ar migracijos krizės paūmėjimo.
Mano įsitikinimu, visuomenės piktumas, Vakarų visuomenės, kyla, kai ji nebeturi vilties, kai nebetiki tuo, kuo tikėjo XX amžiaus viduryje, XX amžiaus antrojoje pusėje, vadinamosiomis American Dream ar European Dream galimybėmis, kai žmonės nebetenka vilties, kad jų vaikai gyvens geriau. O tai lemia ne kokia nors globalizacija, o XX amžiaus sudėtingi procesai, lemiantys socialinių skirtumų gilėjimą ir jų įsitvirtinimą. Taigi problemos yra daug gilesnės, nei jas būtų galima paaiškinti paprastais atsakymais. Tą turime labai gerai suprasti. Mes neturime galimybės paveikti Britanijos ar JAV rinkėjų, negalime daryti įtakos Graikijos ar Prancūzijos rinkėjams, bet galime ir turime savo rinkėjų neklaidinti, galime ir turime savo rinkėjams neleisti prarasti vilties ir taip įsivyrauti radikaliam populizmui. Turime rūpintis ne tik karinio, bet ir geopolitinio saugumo iššūkiais.
Kokia turėtų būti mūsų geopolitinio saugumo strategija, į kurią turėtume adekvačiai investuoti? Aš nekalbėsiu apie gynybinių pajėgumų stiprinimą, ką ne vieną kartą esame aptarę. Bet geopolitiniai iššūkiai ir mūsų atsakas mums patiems turi būti labai aiškūs. Lygiai taip pat, kaip mums yra aišku šiandien, ką turime daryti gynybos srityje. Pirmas dalykas, ką aš pabrėžčiau, tai Europos solidarumas, Europos Sąjungos solidarumas yra mūsų geopolitinio saugumo pamatinė sąlyga, jį turime branginti ir jį turime saugoti, net tada, kai turime priimti mums sudėtingus sprendimus. Turime prisipažinti, kad ne visada tą sugebėdavome padaryti.
Lygiai taip pat galėčiau tęsti toliau. Laikas baigėsi, bet aš manau, kad iš tikrųjų turime surasti galimybių rimtiems pokalbiams ir tam, kaip mes turime investuoti į savo kur kas geresnius ir intensyvesnius darbus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Turime suvokti, jog Vokietija užims ateityje ypatingą vaidmenį Europos Sąjungoje. Gerai, kad Vokietijos krikščionys demokratai gerai supranta mūsų iššūkius, bet socialdemokratai nesupranta taip, kaip reikėtų, kad suprastų. Vadinasi, turime į tai investuoti.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginčiau rasti savyje jėgų strateginiams pokalbiams, strateginiams apsisprendimams, raginčiau taip, kaip investavome į krašto gynybą, rasti būdų investuoti į mūsų geopolitinio saugumo priemones, tarp jų ir į diplomatines priemones.
PIRMININKAS. Kviečiame A. Lydeką. Ruošiasi premjeras A. Butkevičius. Prašom. Iš frakcijų kviesime po vieną.
A. LYDEKA (LSF). Garbūs kolegos, premjere, ministrai, praėjus pirmai emocijai reikia pradėti gyventi su nauja europine realybe. Reikia ir būtina visiems susimąstyti ir pasimokyti iš šio gero pavyzdžio, kai Jungtinės Karalystės politikai visam pasauliui pademonstravo, jog dėl trumpalaikių, populistinių interesų siekimo nemąstoma valstybiškai, strategiškai, nežiūrima į priekį, kas nutiks su Europos Sąjunga ar jų konkrečia nacionaline valstybe, šiuo atveju Jungtine Karalyste. Tai populistų politikų, valdžios ir visuomenės nesusikalbėjimo darbo rezultatas.
Faktiškai net ir pasilikimo šalininkai realiai neatskleidė tikrųjų Europos Sąjungos privalumų. Nė vienas, agituojantis už pasilikimą, nesakė, ką realiai Jungtinė Karalystė gauna iš Europos Sąjungos. Nepripažino, kad kai kurie sprendimai reformuoti sveikatos ar socialinę sistemą ne Europos Sąjungos, o nacionalinis reikalas. Taip, britai tarė savo žodį, tačiau kas realiai įvyko ir vyksta po „Brexito“? Dėl ko politikai populistai neperspėjo žmonių prieš referendumą?
Pirma. Supriešinta Jungtinės Karalystės bendruomenė, didėja tautinės nesantaikos kurstymas, organizuojami vis nauji ir nauji streikai, kasdien daugėja mitingų, piketų, pasisakančių ir už migrantų iš Rytų Europos išsiuntimą ir, priešingai, prieš rasizmo ir nacizmo plitimą.
Antra. Skaldoma pati valstybė. Škotija, Šiaurės Airija sieks kito statuso. Pradedamos neoficialios derybos dėl Škotijos likimo Europos Sąjungoje ir naujo referendumo dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės organizavimo. Daugėja britų, norinčių gauti Airijos pilietybę.
Trečia. Smarkiai nuvertėjo nacionalinė valiuta – svaras sterlingų. Jo kursas prekybos Europoje metu nusmuko iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius. Ryškus Jungtinės Karalystės vertybinių popierių, britų įmonių akcijų tarptautinėse rinkose nuvertėjimas.
Ketvirta. Padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, gerokai suaktyvėjo ksenofobija.
Na, o to, ką propagavo išstojimo iš Europos Sąjungos šalininkai, britai tikrai negaus – nei migracijos proceso valdymo, nei sustiprintos sienų apsaugos. Tai nėra Europos Sąjungos teisinė kompetencija, tai nacionalinės Vyriausybės kompetencija.
Kokios perspektyvos? Pagal Europos Sąjungos sutarties nuostatas, Jungtinei Karalystei paskelbus apie savo pageidavimą išstoti iš Europos Sąjungos, prasideda paralelės derybos dėl išstojimo iš Europos Sąjungos bei dėl naujų santykių sąlygų. Šiems susitarimams turės pritarti visi nacionaliniai parlamentai, tarp jų ir mūsų Seimas, ir Europos Parlamentas.
Manau, mums šiuo metu svarbiausia išlaikyti sveiką protą, pasverti interesus, peržiūrėti pozicijas, vertinant jas per Europos Sąjungos išlikimo ir efektyvumo didinimo prizmę. Šiuo atveju kaip niekada svarbūs taps geografiniai blokai. Mums ypatingą svarbą įgaus „Baltic-Nordic“ formatas, nes dėl visų priimamų sprendimų reikės balansuoti, pasiekti, kad visi būtų vienodai laimingi ar vienodai nelaimingi.
Kilę iššūkiai skatina reformuoti Europos Sąjungą, padaryti ją geresnę ir demokratiškesnę, kad būtų pateisinti piliečių lūkesčiai. Pastaraisiais metais įtampa tarp šalių narių bei šalių narių ir institucijų buvo pasiekusi neregėtą mastą. Pasitikėjimas vienas kitu labai mažas. Tikėtis, kad rytoj būsime susiintegravę daugiau, giliau ir plačiau, manau, neįmanoma. Tikriausiai realiausia ieškoti kelių prioritetinių klausimų, kuriems reikia akivaizdžios pažangos, proveržio. Ta pažanga turi būti ne teorinė ar sunkiai apčiuopiama, bet realiai matoma ir suprantama piliečiams.
Niekas negali paneigti, kad Jungtinė Karalystė persigalvos. Bet ko negalima paneigti, negalima ir įrodyti. „Brexitas“ gali ir visai neįvykti. Kaip galutinis rezultatas gali būti pasirašyta ekonominė sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, kuri bus artima dabartiniam ekonominiam bendradarbiavimui. Tačiau be išimčių, be išskirtinio Jungtinės Karalystės teisinio statuso Europos Sąjungoje, kuris dabar yra.
Europos Sąjungos politikai tikrai nebus tokie kvaili, kad praleistų progą šiek tiek pamokyti išeinančius. Ponia A. Merkel užvakar išsakė savo nuomonę: „kaip per skyrybas“ išeinančiam iš šeimos išimčių ir lengvatų nebus. Išeinant nuo torto nusirinkti vyšnaičių niekam neleis.
PIRMININKAS. Baigiame.
A. LYDEKA (LSF). Tačiau didžiausia bėda, kad delsimas ir nežinia kainuoja, rinkos gali taip sujautrėti, kad reaguos į kiekvieną politinį pasisakymą ar politinį susitikimą.
PIRMININKAS. Viskas, laikas.
A. LYDEKA (LSF). Tad sprendimo, koks bus sprendimas, ar bent jau kada toks sprendimas bus, reikia kuo greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas. Kviečiu premjerą A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, reikia pasakyti, kad po įvykusio referendumo Jungtinėje Karalystėje dėl narystės Europos Sąjungoje, aš manau, labai svarbu pripažinti, kad referendumo rezultatai politiškai yra rimtas išbandymas visai Europos Sąjungai, manau, ir Lietuvai. Aišku, aš tikiu, kad diskusijų bus dar labai daug, kodėl buvo pasiektas toks rezultatas.
Apie tai galėčiau kalbėti ir prisiminti tą laikotarpį, kada Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma rinkiminė kampanija į parlamentą, kas pirmas iškėlė tas idėjas. Bet aš apie tai šiandien ilgai ir plačiai nenorėčiau kalbėti. Bet kai kurie dabartiniai Jungtinės Karalystės lyderiai turėtų tai pripažinti kaip savotišką padarytą klaidą. Pirmiausia sukelti tam tikras emocijas žmonėms Jungtinėje Karalystėje, kad mes, Jungtinė Karalystė, nusiteikę šiek tiek pamokyti ir pačią Europos Sąjungą, keliant įvairiausius reikalavimus, netgi referendumą. O tas laikas labai greitai bėgo ir atėjo ta diena, kada referendumas buvo suorganizuotas.
Aišku, aš pritariu ir labai sveikinu, ką kalbėjo A. Kubilius – apie piktumą, neapykantą, neigiamos informacijos skleidimą. Labai retai iš jūsų lūpų aš girdėjau tokius žodžius. Jeigu mes norime ugdyti visuomenės pasitikėjimą politikų atžvilgiu, tikrai turime būti nepaprastai vieningi, susitelkę, aiškinti ir kalbėti apie pozityvą ir apie uždavinius, kurie yra svarbūs mūsų valstybei.
Aš manau, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos procesas kol kas atrodo nelabai nuspėjamas, kaip ir politinės šio proceso pasekmės. Todėl ypač svarbu išlikti racionaliems ir išlaikytiems, būtina gerai pasverti Lietuvos interesus, peržiūrėti pozicijas, vertinant jas per Europos Sąjungos funkcionalumo ir efektyvumo didinimo prizmę. Ir manau, kad prasidėjus deryboms dėl išstojimo proceso, pirmiausia bus labai svarbu užtikrinti, kad baigtiniame susitarime būtų kaip įmanoma geriau atspindėti Lietuvos piliečių ir verslo interesai. Šiam procesui… Turiu pasakyti, kad jau Vyriausybė pradėjo tam tikrą darbą ir vakar mes Vyriausybės pasitarime turėjome jau ne diskusiją, bet, sakyčiau, Užsienio reikalų ministerijos pristatymą, kas jau yra nuveikta, padaryta ir kokia yra paskutinė informacija iš Europos Vadovų Tarybos. Reikia pabrėžti, kad vyriausybės, Europos Sąjungos Komisija darbą jau pradeda liepos 5 dieną. Po vakarykščio pasitarimo yra duoti pavedimai visoms ministerijoms, kad pradėtų rengtis konkretiems dalykams ir būtų numatyta kiekvienos ministerijos ir Vyriausybės atsakomybė, vadinasi, tos derybos vyks artimiausiu metu.
Daug dėmesio taip pat turi būti skiriama darbo vietoms kurti. Papildomai noriu pabrėžti, kad švietimo sistema turi būti tinkamai pasirengusi priimti grįžtančias jų atžalas. Visoms mokykloms turi būti aiškiai žinoma, kad išlyginamosios klasės turi būti kiekvienoje mokykloje.
Formuojant Lietuvos pozicijas dėl derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo proceso, svarbu išlaikyti kuo glaudesnį Lietuvos bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, nes Jungtinė Karalystė yra strategiškai svarbi partnerė, kurios indėlis į Europos, noriu pabrėžti: saugumą, demokratijos plėtrą ir ekonominį klestėjimą, yra itin reikšmingas. Galėčiau pabrėžti ir pateikti tam tikrą statistiką, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimas, neįskaitant naftos produktų, šiemet sudarys apie 5 %. Tai faktiškai dvigubai spartesnis augimas, nei buvo prieš metus. Matome, kad tendencijos gerėjimo ir šitoje srityje su Jungtine Karalyste buvo labai geros.
Jungtinės Karalystės išstojimas, be abejonės, turės įtakos Europos Sąjungos biudžetui bei būsimai finansinei perspektyvai. Ir dėl augančios ekonomikos, tikėtina, Lietuva sulauks kur kas mažesnės struktūrinės paramos iš Briuselio, todėl jau dabar turime stiprinti ūkio konkurencingumą. Tas yra būdinga mažoms šalims, besivystančioms šalims ir įvertinant Lietuvos geopolitinę situaciją.
Per pastaruosius metus pavyko pritraukti ženklų tiesioginių užsienio investicijų skaičių. Londone įsikūrusios finansinės institucijos žiūrint į ilgalaikę perspektyvą gali perkelti dalį paslaugų ir į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl Lietuva, noriu pabrėžti, pabaigoje kvietė ir kviečia šiuos investuotojus steigti savo biurus Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Kviečiu M. Zasčiurinską. Kolegos, kol ateis, aš manyčiau, kadangi yra užsirašę visų frakcijų atstovai, nes Mečislovas kalbės tik 5 minutes, tai gal leisime ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui pakalbėti kelias minutes. Tada būtume visi. Neužsirašėte frakcijos vardu.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Neužsirašiau.
PIRMININKAS. Prašom, Mečislovai. 5 minutes.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš globalizacijos klausimais nesamprotausiu, nes samprotauti tokiais makroklausimais yra gana nesudėtinga. Aš kalbėsiu apie „Litexitą“. Teisingai išgirdote. „Litexitą“.
Kito akyse ir krislą mato, o savojoje ir rąsto nepastebi. Taiklesnę patarlę, apibūdinančią pastarųjų dienų įvykius, sunku būtų surasti. Mes viską išmanome geriausiai, todėl galime žarstyti kritiką patarimais kitiems: „Po velnių, kur ta Lietuva?!“ Tačiau to, kad mūsų pačių situacija yra gerokai nepatenkinama, kažkodėl pastebėti nenorime.
Kai britai dar tik svarstė išstojimo iš Europos Sąjungos galimybę ir ruošėsi referendumui, daugelis ėmėsi mokyti, ką reikėtų daryti ir kaip elgtis vienai didžiausių ir įtakingiausių buvusių kolonijinių ir esamų imperijų. Toks viską išmanančių spaudimas greičiausiai sukėlė tik dar stipresnę neigiamą reakciją ir padidino skaičių tų, kurie nusprendė, kad jiems Europos Sąjungoje jau gana. Taigi britai išreiškė savo valią ir nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos demokratiškai – referendumu. Tai yra jų teisėtas ir laisvas daugumos pasirinkimas. Pasirinkimas, kurį, esu tikras, lėmė nepasitenkinimas socialine aplinka bendrąja prasme ir socialine politika Europos Sąjungoje. Be to, Jungtinės Karalystės santykis su Europa, o, tiksliau, kai kuriomis sąjungos narėmis, nuo seno, ir jūs tai žinote, buvo ir yra, švelniai tariant, komplikuotas. Užtenka prisiminti faktą, kad Prancūzijos prezidentas Ch. de Gaulleʼis priešinosi britų narystei Europos ekonominėje bendrijoje. O pati Didžioji Britanija abejojo, ar nori priklausyti besiformuojančioje Europos Sąjungoje.
Taip jau susiklostė istoriškai, kad britai jaučiasi artimesni kitoms angliškai kalbančioms šalims, o itin didelį palankumą jaučia Amerikai. Britų netenkina ir tai, kad jie turi paisyti kai kurių Europos žmogaus teisių konvencijų, Žmogaus teisių teismų sprendimų, nes taip tenka atsisakyti tam tikrų nacionalinių principų. Bet tai, aišku, yra globalūs šio klausimo aspektai. Užtektų žinoti ir faktą, kad šiemet kovą Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje 15 metų amžiaus britų paaugliai yra nelaimingiausi. Nelaimingesni už britus jaučiasi tik Lenkijos ir Makedonijos vaikai. 2010 metų apklausa parodė, jog net šeši iš dešimties britų norėjo palikti savo šalį, o tai reiškia, kad britai yra viena labiausiai gyvenimo kokybe gimtinėje nepatenkintų tautų Europoje. Taigi netinkamos socialinės politikos rezultatas – britų referendumas.
Lietuvoje savo poziciją išreikšti Lietuvos žmonėms referendumų net nereikia. Jie tai sėkmingai daro susikraudami lagaminus ir tūkstančiais palikdami savo šalį. Juos svetur gena ta pati nepatenkinanti socialinė aplinka, ir nieko nuostabaus, – Eurostato duomenimis, Lietuvos Vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2014 metais buvo vieno mažiausių iš 28 Europos Sąjungos valstybių – 11,5 % BVP. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Rumunija – 11,4 % BVP. Ir tai toli gražu ne vienintelis rodiklis, pagal kurį mes esame paskutiniai ir priešpaskutiniai Europoje.
Tiesa, yra ir kur pirmaujame: tai savižudybėmis, nusikalstamumu, alkoholio kiekiu patenkame į prizininkų trejetuką, tarp labiausiai nelaimingų tautų ne tik Europoje, bet ir visame… O kur dar iš viršaus nuleidžiamomis formomis nurodymai? Ne paskutinėje vietoje Europoje peršamos su lietuvių mentalitetu, pasaulėžiūra ir tradicijomis susikertančios vertybės. Greičiausiai lietuviams būti nepatenkintiems yra gerokai daugiau priežasčių negu britams. Tik dėl savotiško „Litexito“, skirtingai nei „Brexito“, nei Europoje, nei Lietuvoje panikos bangos nekyla. Mūsų šalyje emigracija imta laikyti tokiu natūraliu ir savaime suprantamu procesu, kad net nesistengiama jo suvaldyti. Štai mano ir Darbo partijos kolegų įregistruotos įstatymų pataisos, kad migracijos ir demografijos problemų sprendimą reikia pakelti į nacionalinį lygmenį, pusantrų metų sprendimas vilkinamas.
Taigi aš teigiu dar kartą, kad socialinė apsauga yra vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų Lietuvoje. Tik todėl Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kyla ir neramumų, nepasitenkinimas, nacionalizmas, ekstremizmas.
PIRMININKAS. Laikas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Lietuvos žmonės, esantys Lietuvoje, ir Lietuvos žmonės, kurie yra užsienyje, turi būti ramūs dėl socialinės aplinkos mūsų šalyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame P. Gražulį. Replika dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome pratęsti diskusiją dar pusvalandį – tiek vertingų minčių. Atsisakant Vyriausybės valandos.
PIRMININKAS. Jūsų reikalavimas teisėtas, bet po P. Gražulio iš karto.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Dabar balsuokime.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime balsuoti? Po P. Gražulio. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro Anglijos referendumas parodė du dalykus: Anglijos poziciją, požiūrį į Europos Sąjungą ir, be abejonės, parodė, kad valstybė yra demokratinė ir gerbiama žmonių nuomonė.
Deja, pas mus referendumą surengti faktiškai nėra įmanoma dėl numatytų įstatymų, reikalingo didelio parašų skaičiaus, dėl to, kad reikalingi įvairiausi duomenys, net ne asmens kodas, bet paso dokumentas, kurio neturi. Daugeliui net nepavyksta surinkti parašų. Uždėtas didelis barjeras, kad mes negalėtume referendumo surengti, nebūtinai požiūrio į Europos Sąjungą klausimu. Bet kai čia kalbėjo M. Zasčiurinskas, aš vaizdžiai pailiustruosiu: į kamuolį, kuris yra kiauras, gali pūsti orą, kiek nori, jis nesprogs, oras išeina per kiaurymę. Mums įstojus į Europos Sąjungą, atsidarius sienoms, tie, kurie nepatenkinti, tie, kurie negali sukurti čia gyvenimo, kad būtų orūs ir gerai gyventų, išvažiuoja svetur į kitas šalis. Tai yra beveik trečdalis mūsų tautos. Tą turi matyti dabartinė valdančioji dauguma ir ateinančios valdančiosios daugumos, turi mažinti skurdą, atotrūkį, bet reikia pripažinti ir mums. Priėmėme visą paketą socialinio modelio, bet ten, be abejonės, šitos problemos nebus sprendžiamos. Atvirkščiai – sudarome sąlygas turtuoliams. Turtuoliai, kurie uždirbs daugiau kaip 10 tūkst. eurų per mėnesį, jau galės nemokėti „Sodros“ mokesčio. Tai yra amoralus įstatymas.
Pabaigai aš norėčiau pasakyti, ką popiežius Jonas Paulius II rašė Europai. Rašė, rodos, penkis laiškus. Viename iš paskutinių ir visuose laiškuose ragino Europą nenusigręžti nuo pagrindų ir pamatų – nuo vertybių, ant kurių buvo statoma kiekviena Europos Sąjungos šalis, t. y. nenusigręžti nuo krikščionybės. Deja, Europos Sąjunga negirdėjo, ką kalbėjo popiežius Jonas Paulius II. Paskutiniame laiške jis rašo: „Europa, kadangi tu išsižadėjai pagrindinių krikščioniškųjų vertybių, ant kurių tu buvai sutverta, aš manau, kad jūs – ši Europa, ant tokių pagrindų, vien tik ant materialinių, statoma, sugrius dar nesusitvėrusi.“ Nėra popiežiaus Jono Pauliaus II, paskelbtas šventuoju, bet jo žodžiai yra pranašiški. Prasidėjo Europos griuvimas. Įteisintos įvairios… Kaip sakoma, griaunama įstatymais šeima, įteisintas blogis – įvairiausi seksualiniai iškrypimai ginami įstatymu, bandoma juos pakelti, pateikti, kad tai yra gėris. Visos imperijos sugriuvo, pradedant Bizantijos imperija, kuri gyvavo ilgiausiai – 1 tūkst. 125 metus, Romos imperija – 850 metų, jos sugriuvo ne dėl ekonominių priežasčių – dėl moralinių priežasčių.
Gerbiamieji, šiandien tik prasidėjo griūtis ir mes net nematome priežasčių. Vėl dėliojame čia, iš Seimo tribūnos, vien tiktai materialinius ir socialinius dalykus. Be abejonės, daugelis socialinių dalykų kyla iš moralinių dalykų, ekonominiai dalykai taip pat kyla dėl to, kad yra amorali politika, kad nusigręžiama nuo tautos ir panašiai. Jeigu Europa neras (o, aš manau, jau ji neras) savyje jėgų atsigręžti į moralines krikščioniškąsias vertybes, ji išsivaikščios, ką ir pasakė popiežius Jonas Paulius II paskutiniame laiške rašydamas Europos Sąjungos lyderiams.
Gerbiamieji, ne nuo mūsų, Lietuvos piliečių, priklausys, o nuo visos Europos Sąjungos lyderių, nuo jų vykdomos politikos jos ateitis. Liūdna, kad yra tokia situacija, kad tokiu keliu nuėjo Europa, kad išsižadėjo savęs, išsižadėjo tų pagrindų, ant kurių ji buvo pastatyta. Dar svarbiausia, kad ji to nemato. Ne tai yra baisu, kai žmogus daro klaidą ir žino, kad daro klaidą, tai jis tada dar gali pasitaisyti, bet baisiausia, kai žmogus ar tauta, darydama klaidą, nemato, kad tai yra klaida. Tai yra jau labai blogai, nes tokia tauta ir toks žmogus niekada negali pasitaisyti.
PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau pasitarti, nes už darbotvarkę, kad ir kaip būtų, mes šiandien balsavome ir Vyriausybės valandos mes paprasčiausiai negalime kvestionuoti ir jos paprasčiausiai panaikinti. Aš galėčiau tiktai jūsų valia pratęsti diskusijas, leisti dar vienam žmogui, bet vis tiek Vyriausybės valanda yra patvirtinta, pusę valandos. Mes jau darbotvarkę patvirtinome. (Balsai salėje) Kolegos, nėra šiandien. Matote, jau balsavo… Ryte tvirtinome darbotvarkę. (Balsai salėje) Kolegos, kadangi premjeras… Aš sakau, kadangi yra daug užsirašiusių norinčių paklausti. Bet jeigu jūs sutinkate, paprasčiausiai balsuojame. Kas už tai, kadangi premjeras sutinka, sako, mes pasiklausysime diskusijų, prašau balsuoti? Kas už tai, kad pratęstume diskusijas ir nedarytume Vyriausybės pusvalandžio? Balsuojame.
Už – 37, prieš – 4, susilaikė 6. Taigi Vyriausybės pusvalandžio nebėra. Dėkojame premjerui ir visiems ministrams, kurie atvyko.
Toliau tęsiame diskusiją. Kviesime taip pat tokia pat tvarka, kokia… Tai yra frakcijų atstovus, kaip ir per Vyriausybės valandą. Kviečiu M. Adomėną. Ruošiasi G. Purvaneckienė. Prašau. (Balsai salėje)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, situacija iš tiesų yra labai rimta. Iš tiesų tai yra epochinio dydžio iššūkis Europai, regionui, taip pat ir Lietuvai. Tokio masto analitikas kaip H. Kissingeris ir politikos (…) kalba apie iškilusią grėsmę jau nusistovėjusiai tarptautinei tvarkai. Kiti ekspertai kalba apie poreikį peržiūrėti globalizacijos mechanizmus ir kurti naujas patobulintas jų prielaidas.
Tuo metu Lietuvoje kai kas sako, kad tokius dalykus reikia diskutuoti siaurame ratelyje su ekspertais už uždarų durų. Neneigiu tokių diskusijų vertės, tačiau tuomet, kai visos svarbios diskusijos ir klausimai, ir iššūkiai buvo nukišami už uždarų durų, tai ir lėmė piliečių nepasitikėjimą, susvetimėjimą, kuris galiausiai atvedė prie „Brexito“. Vėlgi kai kurie politikai nesugeba pakilti virš klausimo, kas kaltas, bet iš tiesų politikos kalba turėtų būti ne kalčių ieškojimo, bet galimybių ieškojimo kalba, ką mes dabar turėtume daryti šioje naujoje situacijoje, kur iš tikrųjų gresia radikalus netikrumas ir perspektyvų neaiškumas ateinantiems dešimtmečiams.
Iš tiesų mums reikia naujos nacionalinės strategijos pasaulyje, kuris vis labiau liaujasi būti prognozuojamas, ir tam mes turėtume rinktis, jeigu reikės, ir neeilinėms sesijoms, nes ši diskusija iš tikrųjų yra tik pirmas žingsnis tikrai atsiveriančioje visai naujoje situacijoje. Iššūkių parametrai yra iššūkių kraštinės, iš kur mums gresia didžiausi iššūkiai, jie yra aiškūs ir iš tiesų jie buvo įvardinti: tai ir ekonomika, tiek nestabilumo pavojai globaliai rinkai, tiek Lietuvos ekonomikai dėl įvairių priežasčių.
Antras svarbus yra saugumas ir geopolitinio regiono raidos scenarijai, kurie gali pakrypti nenumatyta linkme ir gali padidinti nestabilumą.
Trečias yra Europos Sąjungos ateitis. Iš tiesų esame kryžkelėje, ar Jungtinei Karalystei pasitraukus vyks gilesnė federalizacija, ar pavyks grąžinti ant stalo Europos Sąjungos reformos darbotvarkę ir spręsti būtent tas problemas, kurios ir kelia Europos Sąjungos valstybių gyventojų nusivylimą sukalkėjusiu, neveiksmingu demokratinį mandatą ir piliečių pasitikėjimą praradusiu instituciniu mechanizmu. Netgi didžiausi Europos Sąjungos entuziastai dabar šioje situacijoje kalba apie tai, kad Europos Sąjunga iš tiesų yra sulūžusi ir nepajėgi patenkinti savo piliečių poreikių ir aspiracijų, ir perspėja apie gresiančią netvarkingą dezintegraciją, kuri paliks Europą blogesnio būvio, negu ji buvo prieš prasidedant vienijimosi procesui.
Ketvirtas svarbus probleminis aspektas yra išeiviai Lietuvos piliečiai ir tai yra didžiausias Lietuvos prioritetas. 200 tūkstančių, o turbūt ir žymiai daugiau Lietuvos piliečių, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir jų interesai, jų teisėti lūkesčiai, jų galimybės toliau gyventi orų gyvenimą ir nepatirti dėl to problemų yra labai svarbus iššūkis mums dabar ir tam reikia priimti kai kuriuos neabejotinus sprendimus.
Kokios yra kelios politinio veikimo kryptys? Pirma. Kaip mes padarysime įtaką Jungtinės Karalystės pasitraukimo ir eventualiai galbūt grįžimo aplinkybėms. Vieni, aišku, mes to nepadarysime, bet galime burti bendraminčius Europos Sąjungoje, kad tas pasitraukimas nebūtų lydimas keršto dvasios ir neužkirstų kelio galimam santykių nustatymui, kuris galbūt ateityje iškeltų ir Jungtinės Karalystės tvarkingo grįžimo į Europos Sąjungą galimybes. Tai būtų labai svarbus mūsų prioritetas ir tam labai aiškiai reikia iš karto pasipriešinti kontinentinių galių kalbėsenoje iškylančioms tokioms… Na, parodysime pavyzdį (…) nuotaikai.
Antras. Kaip apsaugoti Lietuvos ir Lietuvos piliečių interesus šiame procese. Čia, man atrodo, visiškai neabejotinai dviguba pilietybė tampa neatidėliotina būtinybe. Tai yra konkretus rūpestis jų interesais, konkreti galimybė apginti, ypač ilgiau Jungtinėje Karalystėje gyvenančius piliečius, ir kartu išlaikyti jų ryšį. Kartu mums įgyti lobį, interesų grupę, įtakos grupę toje valstybėje, kuri dar dešimtmečius tikrai mums bus neišpasakytai svarbi. Be abejo, ruošiantis priimti ir grįžtančius lietuvius, ir pasinaudoti verslo, kuris galbūt kelsis į Europos Sąjungą, srauto keliamomis galimybėmis prisitraukti dalį į Lietuvą.
Trečias, labai svarbus aspektas, kaip kompensuosime Jungtinės Karalystės pasitraukimo pasekmes. Čia mums iš tiesų iškyla būtinybė drauge su Lenkija, drauge su kitomis Baltijos šalimis ir Šiaurės šalimis burti bloką tų žmonių, kurie supranta iškylančias geopolitines grėsmes, supranta poreikį išlaikyti NATO bendradarbiavimo ir NATO aktyvaus dalyvavimo šiame regione būtinybę ir būti advokatais, kad Europos Sąjunga nenutoltų nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.
Deja, laikas baigėsi. Būtų galima toliau kalbėti. Man atrodo, tai labai svarbi diskusija, kurią mes turime tęsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame G. Purvaneckienę. Ruošiasi R. J. Dagys. Nematau daugiau iš kitų frakcijų užsirašiusiųjų.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, kurių ne tiek daug liko, susidaro toks įspūdis, kad, ko gero, ši diskusija ne taip jau visiems ir įdomi. Galbūt iš tikrųjų dėl to, kad ją organizuoti reikėjo kitaip.
Aš taip įsivaizduoju, kad pirmiausia mes Europos reikalų komitete turėjome išanalizuoti, komitetas savo vardu būtų padaręs pranešimą, tuomet galėtų būti ir klausimai tie, kuriems mes užsirašėme, ir kai kurie atsakymai, galbūt mes priimtume net kokį nors nutarimą, rezoliuciją ar panašiai.
Dabar tas toks pasikalbėjimas nėra labai konstruktyvus, todėl aš savo kalbą turinio požiūriu pradėsiu nuo pajuokavimo. O pajuokavimas yra toks. Kai aš dabar skaitau ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spaudą tais klausimais, tai man iškilo viena paralelė, kad konservatoriai, kokioje šalyje jie būtų, ar Britanijoje, ar Lietuvoje, elgiasi vienodai. Pripažinkime visi, kad šis referendumas ir jo rezultatai yra D. Camerono klaida. Na, visų konservatorių, bet D. Camerono pirmiausia, buvo neteisinga strategija. Bet kokią išvadą jis iš to padarė? Jisai pareikalavo, kad atsistatydintų J. Corbynas, o čia yra vertas… Čia yra normalus… mūsų konservatoriai irgi taip daro, todėl mes turime labai gražų įrodymą. (Balsai salėje) Tai čia yra toks pajuokavimas. Žinoma, ne linksmas, bet ką darysi.
Kas dabar bus Lietuvai? Aišku, kad bus blogai. Dėl to, kad Anglija yra viena iš pagrindinių donorių, o mes, kad ir kaip būtų, gauname iš Europos Sąjungos daugiau, negu jai duodame.
Ką mes galime pakeisti? Vargu ar mes galime prikalbinti anglus vienaip ar kitaip elgtis. Ėjimas, aišku, yra dviem kryptimis, Vyriausybė, jau kaip girdėjome ir iš premjero, tą daro. Vyriausybė turi derinti labai daug praktinių klausimų. Visos ministerijos turės dabar labai daug darbo ir sunkaus darbo. Čia nebus lengvos derybos, pasirengimai ir t. t.
Kokias pamokas galime mes, politikai, iš to turėti? Visų pirma mes labai dažnai piktnaudžiaujame, kai ką nors norime, pavyzdžiui, pasakyti, duoti atsakymą, kur žmonėms nepatinka, tai mes sakome, čia Europos Sąjunga reikalauja. Labai piktnaudžiaujame ne tik mes, ne tik politikai, bet taip pat ir valdininkai, tam, kad nereiktų aiškinti žmonėms, tam, kad nereiktų su jais ginčytis, tam, kad nereiktų pasakyti, kaip yra, kad galbūt mes padarėme klaidų, viską nurašome Europos Sąjungai. Tai populiarumo tikrai nedidina, nes susitikdami su paprastais žmonėmis mes išgirstame, kad čia viską nulėmė Europos Sąjunga, nors iš tikrųjų gal buvo mūsų pačių padaryti klaidingi sprendimai pasirenkant prioritetus. Ne tiek daug Europos Sąjunga nusprendžia už mus, kaip mes parodome tą visuomenei.
Dėl pačių anglų ar olandų, ar kitų paprastų žmonių, ne politikų. Politikai žino daugiau negu žmonės. Ne tiek jie bijo kokių nors, sakykime, emigrantų iš trečiųjų šalių, kiek nelabai patinkame mes, naujosios Europos Sąjungos narės. Labai daug kam nepatinka tie mūsų išvažiavę žmonės, kurie ten nusikalsta, čia gal daugiau Šiaurės šalyse. Nelabai patinka tie, kurie naudojasi pašalpomis, nesąžiningai elgiasi. Nelabai patinka tie, kurie sutinka dirbti už gerokai žemesnį atlyginimą ir nemokėti mokesčių, kitaip sakant, apgaudinėti valstybę…
PIRMININKAS. Laikas!
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ką gi, aš labai atsiprašau. Ir paskutinį dalyką noriu pasakyti, patį rimčiausią. Šiaip žmonės visur skundžiasi, kad jie turi mažai įtakos Europos Sąjungos sprendimams. Aš manau, kad nacionaliniai parlementai dabar turėtų išsikovoti šiek tiek didesnę įtaką…
PIRMININKAS. Giedre, viskas! Išjungiame…
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). …priimant sprendimus ir kad žmonės taip pat dalyvautų šiame procese. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi R. J. Dagys, matau, užsiėmęs, tai kviečiu A. Ažubalį. Kolegos, 5 minutės, prašyčiau gerbti kitų laiką.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, premjere, kolegos, dabar visi supranta, kad svarbiausias mums visiems ir Europai klausimas – o kas toliau? Štai Vokietija ir Prancūzija nedelsdamos suformavo savo poziciją dokumentu, kurį kai kas šiandien vadina, kad tai yra ultimatumas kuriant naują Europos supervalstybę. Jame iš esmės kalbama apie stipresnį Europos federalizavimą, ribojant valstybių teises į savo kariuomenę, specialiąsias tarnybas, mokesčių sistemą, sienų kontrolę, savarankišką migracijos politiką ir t. t. Nedelsiant reaguodamas į šį dokumentą Lenkijos užsienio reikalų ministras atvirai perspėjo, kad toks sąjungos kūrimas Europos Sąjungos viduje tai yra receptas šios sąjungos skilimui ir žlugimui. O ką pasakė mūsų L. Linkevičius arba A. Butkevičius? Ogi nieko.
Štai Vyšegrado ketvertukas veda aktyvias konsultacijas, skirtas reaguoti į Europos Sąjungos galiūnų iniciatyvas, kad išsaugotų savo balsą Europos Sąjungoje. Čia ir kyla klausimas, o ką daro valdantieji? Kodėl mes, pavyzdžiui, kaip Čekija nesudarėme specialios grupės Lietuvos pozicijoms dėl Europos Sąjungos po „Brexito“ parengti? Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į konsultacijas su Vyšegradu? Kodėl Lietuva nebuvo pakviesta į konsultacijas tarp 10 Europos Sąjungos valstybių Varšuvoje? Kur buvo pakviestos Rumunija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Didžioji Britanija, Slovakija, Slovėnija, Austrija ir Lenkija. Tai čia mūsų santykių su lenkais perkrovimas? Čia mūsų sėkminga Centrinės ir Rytų Europos politika?
Atsiprašau, ne. Kai kas pasakys, tai mes galbūt kalbamės su skandinavais. Irgi tyla. Tai gal su Baltijos kolegomis estais ir latviais? Čia irgi tyla. Tai, kad Lietuva šiandien stovi lauke už durų sprendžiant Europos Sąjungos ateitį yra šios koalicijos aktyvios dvišalės ir regioninės diplomatijos atsisakymo pasekmės, nukreipiant savo pastangas į vadinamąją tviterinę diplomatiją, maitinantis gandais ir laukiant sprendimų iš Briuselio, kurie bus priimti ir retransliuoti visuomenei, kaip įvykęs faktas.
Štai premjeras kalbėjo apie tai, kad mes turime būti kultūringi ir kalbėti be pykčio. Teisingai! Tačiau ponai, ką kalba mūsų atstovas ir jūsų partijos atstovas Europos Komisijoje V. P. Andriukaitis komentuodamas Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos lyderį N. Farageʼą, pasisakiusį už britų išstojimą iš Europos Sąjungos, viešai išvadindamas glušiumi. Taigi nuvilia šio politiko sovietinis stilius. Nors ir kokios būtų politinės takoskyros, tokia nepagarba ir kitaminčių ignoravimas ir yra viena iš priežasčių, kas stumia kai kurias valstybes iš Europos Sąjungos, iš Briuselio, nes Briuselio, sakyčiau, biurokratai, tokie kaip ponas V. P. Andriukaitis, būtent tą ir daro savo rankomis.
Grįžtant prie Didžiosios Britanijos. Kokia turi būti mūsų reakcija? Užuot laidojus šią Jungtinę Karalystę, kaip tai daro valdantieji, Lietuvos dėmesys šiai šaliai turi tik išaugti jau vien todėl, kad tai yra antroji po JAV supergalia Šiaurės Atlanto Organizacijoje, kad tai branduolinė valstybė, turinti veto teisę, ir taip toliau, mūsų rimtas prekybos partneris, didelės dalies Lietuvos piliečių namai. Ne veltui praeitą kadenciją A. Kubiliaus Vyriausybė inicijavo specifinį „Šiaurės lanko“ formatą, surengdama „Nordic Baltic“ premjerų ir užsienio reikalų ministrų nuolatines konsultacijas su Didžiąja Britanija. Neatsitiktinai dar 2012 metais į Lietuvos diplomatų suvažiavimą atvyko skaityti pranešimo ir diskutuoti kolega W. Hague, tuometinis užsienio reikalų sekretorius, bet, deja, nuo 2012 metų tai buvo paskutinis rimtesnis aukšto britų pareigūno vizitas Lietuvoje.
Šią kadenciją Lietuvos Vyriausybės ir valdančiųjų įdirbio su partneriais Jungtinėje Karalystėje nematyti. Ką jau kalbėti apie sustingusią parlamentinę diplomatiją. Jokių iniciatyvų kalbėti su britų politikais prieš referendumą. Šio Seimo vadovybei parlamentinė diplomatija prasideda ir baigiasi vizitais į Uzbekistaną, tarpparlamentiniais krepšinio ir futbolo turnyrais. Taigi valdantiesiems nėra solidu šiandien kritikuoti britus dėl jų referendumo rezultato, turint mintyje, kad patys nieko nepadarė. O šiandien privalome kuo skubiau taisyti savo klaidą – atgaivinti šios Vyriausybės užgesintą glaudaus bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste tradiciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiame R. J. Dagį. B. Vėsaitės nematome. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, smagu diskutuoti šioje salėje matant tiek gausiai mūsų dalyvių. Matyti, kiek mums ta tema yra svarbi, jeigu nėra televizijos ekrano. Matyt, tai yra pagrindinis akstinas apie tai diskutuoti, o patys aptarti, įsigilinti į problemas mes nenorime. Todėl taip britai ir balsuoja, nes, mano galva, šitas britų balsavimas buvo nepasitikėjimo visu elitu klausimas.
Visi ekspertai agitavo už tai, kad reikia likti, visos partijos agitavo, kad reikia likti, visi kitų šalių pareigūnai, lyderiai sakė, kad reikia likti, o žmonės balsavo kitaip. Tai yra mūsų argumentacijos ir mūsų požiūrio atmetimas, tą mes turime sau sąžiningai pasakyti. Aš vartoju žodį „mes“ savęs nė kiek iš to konteksto neištraukdamas. Vadinasi, mes praradome ryšį su tais žmonėmis, jie tiesiog netiki, ką mes jiems sakome, ir mūsų žiniasklaida lygiai taip pat netiki, nes visi kalbėjo į vienus vartus iš esmės.
Tai yra pagrindinė pamoka. Vadinasi, reikia keisti mechanizmus.
Kita pamoka ta, kad Europos Sąjungos valdymo būdas žmonėms tapo nesuprantamas, tolimas. Kai ateina kokie nors nutarimai iš kokių nors teismų ar panašiai, kurių niekas nerinko ir britai nerinko, ir mes nerinkome, ir visa kita, ir mes jų turime laikytis, nedalyvavę procese, net neaptarę; net ir dėl teigiamų priimtų sprendimų yra automatinis nusiteikimas prieš: su manimi niekas nesitarė, nors gal aš ir pritariu tam dalykai, bet su manimi niekas nesitarė, ir aš nenoriu tokios tvarkos, kad su manimi niekas nesitartų. O dabar kas pasipylė? Iš viso niekinti žmones, kurie balsavo kitaip. Jie neišmanėliai, jie tokie; kaip kas balsavo, pasirodo, jaunimas, senimas. Kas tikrino urnas? Niekas gi netikrino. Vėl kaitiname reakciją tų ir pilame ant malūno tų, kurie nepatenkinti viskuo, nes tokią demokratiją jie tikrai nelabai supranta.
Tai pamokos ir mums. Tą mes turime suvokti. Aišku, socialiniai ir kiti aspektai. Sprendimai priimami dėl emigrantų. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad britai būtų labai nusiteikę prieš emigrantus, nes jie visą laiką buvo tokia imperinė valstybė, kur tų emigrantų daug visokių buvo, bet jie patys sprendė, ką su jais daryti, o dabar jiems kažkas būtinai nori nustatyti kvotas. Jiems tas nepatinka, jie nori patys spręsti, kokie emigrantai bus. Vėlgi yra tam tikra intervencija į tą erdvę ir tą suvokimą, kad taip yra negerai, nes žmonės nori patys spręsti. Aš jau nekalbu apie mūsų institucijas.
Patinka ar nepatinka, bet ponas J.-C. Junckeris agitavo britus už pasilikimą Europos Sąjungoje Rusijoje per V. Putiną. Kaip toks aukščiausias pareigūnas gali po to išvis ką nors kalbėti? Jis tiesiog sumaišė šalis, į kurią pusę jis nuvažiavo. Jam buvo visiškai nesvarbu, kas vyksta Britanijoje, jis važiavo į Rusiją. Bet tai yra faktas.
Vadinasi, tos institucijos nesimoko iš savo klaidų. Prieš tai austrai vos neprapylė referendumo ir vos neatėjo nacionalistai į valdžią, vos, vos, vos, per plauką. Jokių išvadų nepadaryta. Anksčiau Prancūzija nubalsavo prieš Europos Sąjungos Konstitucijos sutartį, kurią patys prancūzai kūrė, referendumu. Ir vėl išvados nepadarytos.
Vadinasi, matome žmonių atmetimą, bet nesprendžiame esminių dalykų. Vadinasi, Europos Sąjungos mechanizmai mūsų piliečiams, Europos Sąjungos piliečiams, tampa nesuprantami. Mums gerai, mes kol kas dar norime apsaugos ir visa kita, mūsų žmonės už, ir pinigų, ir visko norime, bet tas laikas baigsis. Ir tas radikalų augimas visur kitur yra neišvengiamas dėl tokio elgesio ir dėl tokios reakcijos, kaip dabar, mėginant suniekinti kitą pusę, užuot ieškant, ką reikia pataisyti, priimti tą, ieškoti pataisyti ir kalbėtis su britais. Niekas čia nebaigta. Gyvenimas nesustojo. Kaip įstojo, išstojo, taip vėl gali sugrįžti. Bet dialogo reikia. Jeigu nesikalbėsime, tai po britų, mano galva, bus kiti, o mums tai yra ypač pavojinga, nes tų pačių nuotaikų ir pas mus gali atsirasti.
Aš siūlau mums patiems nedaryti klaidų, labai atsakingai tuos dalykus vertinti ir analizuoti, ką mes ne taip darome.
PIRMININKAS. Kadangi 2,5 minutės dar liko, tai kviečiu E. Zingerį labai trumpai tarti žodį. Baigiamąjį, apibendrinti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, aš prisidėčiau prie gerbiamosios G. Purvaneckienės ir kitų pasiūlymų, kad iš tikrųjų labai keista – mūsų Seimo labai nedidelis gebėjimas mąstyti ir reaguoti. Nei Seimo Europos reikalų, nei Užsienio reikalų komitetai, nepaisant labai gerbtinų žmonių, esančių tenai, iki šiol nepagamino jokios reakcijos. Įvykis, kuris yra už lango, yra tolygus didžiuliam tektoniniam lūžiui, jis kalba apie galimą mūsų vietos Europos Sąjungoje ir pačios Europos vidinio solidarumo kritinį susilpnėjimą. Todėl visos čia esančios parlamentinės partijos, kurios nesunkiai pasirašė dėl NATO, dėl mūsų 2 % bendradarbiavimo, siekiant biudžeto kariniams reikalams, turėtų suprasti, kad joms tai yra paskutinis skambutis, tai yra skambutis socialdemokratams, konservatoriams, liberalams ir kitoms parlamentinėms partijoms, kad už lango artėja griūtis to pasaulio, kuriame mes gyvename, tradicinio europinio pasaulio griūtis.
Kaip mes reaguojame į šią griūtį? Pirmas reagavimas, kuris turėtų būti susijęs su mumis, – tai bandymas suvokti, ką senosios Europos Sąjungos valstybės daro Pietuose. Viena iš priežasčių, dėl ko yra pašiurpę Anglijos piliečiai, yra išorinės sienos nebuvimas. Išorinės Europos Sąjungos sienos nebuvimas nėra ksenofobinis klausimas, tai yra Europos Sąjungos garantijos ir jos egzistavimo dalykas. Nebuvimas tos sienos ir pono N. Farage’o lakstymai po Angliją su plakatais, kai per Lamanšą tūkstančiai žmonių veržiasi į Angliją, buvo, deja, šitos populistinės kampanijos sėkmės rezultatas. Mes sutvarkę rytinę išorės sieną, bet pietinės sienos nepavyko sutvarkyti, todėl klausimai, susiję su imigracija, turi būti rimtai svarstomi. Europos Sąjunga neturi net vieningos antiteroristinės strategijos.
Ar jūs žinote, kolegos, kad paskutiniame mano raporte Europos Taryboje yra nustatyta, kad saugumo agentūros neperduoda viena kitai žinių apie teroristus? Prancūzai neperduoda anglams, olandai neperduoda prancūzams, belgai neperduoda išvis niekam. Aš pareikalavau, kad būtų sukurta vieninga antiterorizmo organizacija Europos Sąjungos kontekste. Šis klausimas yra svarstomas.
Antra. Kaip organizuoti mūsų solidarumą? Vidinį solidarumą. Anglijoje 4 mln. atsibudusių piliečių pasirašė bandymą surengti antrąjį referendumą, bunda proeuropietiškos jėgos. Lietuva turi būti priešakyje proeuropietiškų pastangų, juo labiau kad, kaip buvo teisingai pasakyta, Lenkijos Vyriausybė užėmė visiškai aiškią proeuropietišką poziciją ir jokio euroskepticizmo naujoje J. Kaczyńskio Vyriausybėje nematyti. Kitaip sakant, mes turime lenkų ir opoziciją, ir poziciją vieningą, latviai, estai irgi turi proeuropietiškas nuotaikas. Mes galime lengvai organizuoti proeuropietišką flangą, reikalaujantį išspręsti skeptiškumą auginančius klausimus, ir tas problemas išspręsti efektyviai. Išorinės sienos, kova su terorizmu ir dėmesys vietiniam rinkėjui.
Aš manau, tai, kad ponas J.-C. Junckeris, kurį ką tik minėjo ponas R. J. Dagys, susitikinėja vien tik su pareigūnais, komisarais ir nė vieno susitikimo su rinkėjais iki šiol nebuvo įvykę, yra tipiškas tokio nulinio europietiško biurokrato pavyzdys. Jeigu mes ir toliau gražiai atrodysime Briuselyje ir mūsų nematys gerbiama Onutė Utenoje, Prienuose arba kur nors kaimuose, mes pralošime visą Europą. Mes turime būtinai bendrauti su rinkėjais pagal visą gerbtinų partijų spektrą ir ten kalbėti apie tuos dalykus, kurie jiems yra neaiškūs.
PIRMININKAS. Laikas, Emanueli, viskas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir paskutinis dalykas. Yra be galo stebėtina, kad nėra sukurta jokia išminčių grupė, kuri anksčiau būdavo kuriama Europos Sąjungoje, dėl problemų. Aš manau, turi būti sukurtos tokios grupės, kurios pradėtų spręsti Europos Sąjungos esminius klausimus. Laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra begalinės svarbos, politinės svarbos, ji turi būti irgi svarstoma.
PIRMININKAS. Emanueli, ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Emanueliui. Diskusiją baigiame. Kolegos, registruojamės!
Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Kolegos, birželio 30 dienos rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.