LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 392
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 28 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, šimto Seimo narių vardu norėčiau pasveikinti ir palinkėti geriausios ateities akademikui E. Jovaišai jo jubiliejaus proga. (Plojimai) Gėlės virtualios. Gal norite tarti žodį?
E. JOVAIŠA (LVŽSF*). Gerbiamas Seime, labai nuoširdus ačiū už pagerbimą. Man iš tikrųjų nuoširdžiai malonu dirbti ir dėkoju jums visiems už sveikinimus. Ačiū. (Plojimai)
10.01 val.
2020 m. balandžio 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen dėl darbotvarkės. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, penktadienį Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, jog mūsų sprendimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų prasilenkia ir su teisine logika, ir su sveiku protu, kad jis turi būti taisomas. Šiandien darbotvarkėje mes to klausimo nematome, todėl norėčiau užduoti klausimą, kodėl neatsižvelgta į Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą?
PIRMININKAS. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-12 klausimą dėl komisijos sudarymo dėl apkaltos proceso I. Rozovai. Frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą nedalyvaujant I. Rozovai.
PIRMININKAS. Kalbate apie 2-15 darbotvarkės klausimą. Ačiū. Toliau A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kaip minėjo kolegė V. Čmilytė-Nielsen, Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo, todėl aš prašyčiau posėdžio pradžioje leisti pristatyti šitą mūsų sprendimą. Kaip Seimas pasielgs, ar vadovausis 261 straipsniu ir balsuos už šitą nutarimą, ar pasirinks kitą kelią kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai yra Seimo apsisprendimo reikalas, bet aš privalėčiau pristatyti šitą nutarimo projektą, kuris, mūsų manymu, yra logiškas, greitas ir Seimas savo klaidas turėtų taisyti gana greitai.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymas yra supažindinti, bet Seimo nariams šitas nutarimas yra išsiuntinėtas, jie yra susipažinę. Bet pasiūlymą svarstysime. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, kolegos. Jau siūliau Seniūnų sueigoje, tai ir čia frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti 1.12 darbotvarkės punktą, tai yra įstatymo projektą Nr. XIIIP-2072, nes jis tikrai niekaip nesusijęs su karantinu. Jeigu jau mes čia visi susirenkame dirbti, tai darykime tuos darbus, kurie yra labiausiai degantys ir skubiausi. Frakcijos vardu prašau jį išbraukti, nes jis šiuo metu tikrai neaktualus.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmininke, galiu klausti?
PIRMININKAS. A. Norkienė pirma stovėjo. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, mieli kolegos. Aš prašau į rezervinius įrašyti Seimo nutarimą dėl komitetų sudėties. (Balsai salėje) Seniūnų sueigoje buvome apsitarę, reikia tiktai Seimo nutarimą dėl komitetų sudėties…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš tai siūlau posėdžiauti – antradieniais tegul valdančioji dauguma, o ketvirtadieniais tegul opozicija posėdžiauja. Taip bus daugiau vienybės, vieninga nuomonė, nebus tiek barnių. Iš tikro gal galėtų pailsėti dabar, šiandien, opozicija, o ketvirtadienį rinktis į posėdį. Pirmininke, ar jūs nepritartumėte tokiai minčiai? Jie galėtų visus klausimus, kuriuos nori, įsirašyti į darbotvarkę, bet jiems bus dabar sunkiau, nes socialdemokratai pasitraukė iš šitos opozicijos. Bet vis tiek kiek liko, tiek liko. Tegul jie dirba ketvirtadieniais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Stengiuosi pritarti logiškiems pasiūlymams.
A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai siūlyčiau išbraukti iš posėdžio darbotvarkės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir tikrai prašau kolegų iš opozicijos patobulinti tą kreipimąsi taip, kad jis atrodytų ne kaip rezoliucija ar deklaracija, bet kaip normalus teisinis tekstas. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas, aš manau, kad mes negalime balsuoti ir išbraukti projekto dėl I. Rozovos apkaltos, nes yra pertrauka iki kito posėdžio. Jeigu kas nori, po to tegul naudojasi stabdymo procedūromis.
Toliau. Aš manau, kad mes negalime įrašyti Seimo nutarimo projekto dėl komitetų sudėties keitimo, nes Seniūnų sueiga kvotų nepakeitė. Tai yra planuojama kada nors turbūt ateityje. Šiuo momentu kvotos nepakeistos, nėra galimybės ką nors keisti komitetuose.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Atkartodamas V. Čmilytės-Nielsen prašymą, frakcijos vardu prašau visgi įtraukti nutarimą, kuris yra suformuluotas Etikos ir procedūrų komisijos dėl teisėjos neteisėto atleidimo. Tiesiog norime pasakyti, kad buvo visa savaitė pateikti alternatyvius variantus. Gerbiama Agne Širinskiene, jeigu buvo kokių nors priežasčių abejoti sprendimų leksika ar dar kažkuo, tam būta laiko.
Tiktai norime pasakyti, kad Liberalų sąjūdžio vardu mes sakome: jeigu šiandien nebus priimtas sprendimas dėl šito antikonstitucinio veiksmo, jau rytoj mes kreipsimės į Europos Komisiją dėl teisės viršenybės principų pažeidimo šitoje valstybėje. Tai, kas yra įvykę Lenkijoje, turėtų nesikartoti Lietuvoje. Sprendimas turi būti priimtas šiandien.
PIRMININKAS. Ar jūsų minėtas nutarimas yra parengtas ir įregistruotas?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, tiktai jūs turite teisę pagal Statuto 261 straipsnį inicijuoti tokį nutarimo projektą. Etikos ir procedūrų komisija penktadienį perpiet yra išsiuntusi savo išvadą. Taigi lauktume iniciatyvos iš jūsų.
PIRMININKAS. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Aš dar kartą dėl 2-12 klausimo, dėl apkaltos I. Rozovai. Kiek mums yra žinoma, po pateikimo šitam nutarimo projektui buvo pritarta ir jokios pertraukos iki kito posėdžio nebuvo. Aš prašau balsuoti dėl išbraukimo iš darbotvarkės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš dėl mūsų visokių kreipimųsi į Konstitucijos… ir Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimų. Dar negirdėjau nė vienoje demokratinėje valstybėje, kad slapto balsavimo rezultatus galėtų kas nors nuneigti ir priversti slaptai balsuoti kitaip. Čia superdemokratija! Gali rašyti laiškus net ir seneliui į Laplandiją. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau. Nuosekliai. Darbotvarkės 1-12 klausimas… (Triukšmas salėje) Gerbiami kolegos, norėčiau jūsų dėmesio, nes dabar svarstysime kiekvieną pasiūlymą atskirai.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2072 Socialdemokratų frakcija siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: už balsavo 91, prieš – 1, susilaikė 22 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3010. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Kas balsuoja už pasiūlymą, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 56, prieš – 40, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo išbraukti Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektą. Tie, kurie pritaria, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 68, prieš – 41, susilaikė 7 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Darbotvarkės 2-15 klausimas. Z. Jedinskis siūlė frakcijos vardu išbraukti projektą Nr. XIIIP-4450. Balsuojame. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už. Dėl tyrimo komisijos sudarymo dėl I. Rozovos.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 66, prieš – 38, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta.
Ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlė įrašyti į rezervinius dėl komitetų sudėties. Jis yra rengiamas, taigi, pasiūlymas galiojantis. Balsuojame. Pritariantieji tam, kad būtų svarstoma komitetų sudėtis, balsuoja už. (Balsai salėje) Dar neregistruotas.
(Balsai salėje) Yra įrašyta daug neregistruotų rezervinių, turėtume… R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad frakcijos pasitaria ir siūlo kandidatus atitinkamai į Seniūnų sueigą, Etikos ir procedūrų komisiją, Antikorupcijos komisiją, šiandien 13 val. 30 min. susitikę susideriname ir po to, jeigu randame sprendimą, mes registruojame šiuos nutarimus jau su konkrečiomis pavardėmis. Šiuo atveju yra įrašytas Seimo komitetų skaičiaus pakeitimas ir atitinkamai, pakeitus skaičių, jį padidinus ar sumažinus, reikia pakeisti ir pačią sudėtį. Todėl logiška, kad jeigu netinka šis sprendimas, per pietų pertrauką galėtų įvykti Seniūnų sueiga ir pasitarimo metu būtų nustatytos naujos kvotos, jeigu to reikėtų, jeigu mes priimtume pirminius sprendimus. Todėl prašom įrašyti tai į darbotvarkę.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Rima, man rodos, tikrai nedaug laiko praėjo nuo Seniūnų sueigos, abejoju, ar būtumėte pamiršusi, kas buvo sutarta, kai buvo kalbėta apie Seniūnų sueigos sudėtį, Etikos ir procedūrų komisijos sudėtį, ir taškas. Visi kiti dalykai, buvo sutarta, kad 13 val. 30 min. renkamės į pasitarimą pas Seimo Pirmininką ir ten sutarsime. Mes dabar suprantame, kam čia ta skuba reikalinga. Reikia apsaugoti vieną susikompromitavusį komiteto pirmininką, bandant kažkokiais būdais perkelti narius iš kitų komitetų į kitą komitetą, ir taip, kadangi komiteto posėdis yra rytoj, bandoma jį išsaugoti.
Mielieji kolegos, taip tikrai nebus, jeigu išsitraukėte iš lubų neregistruotus projektus, net neaptartus, tai jų iš viso niekas negali nei svarstyti, nei įtraukti, ir šis dalykas neteisėtas. Ir aš noriu pasakyti, kad jeigu Seniūnų sueiga būtų šaukiama, nebūtų kvorumo greičiausiai dėl to, kad opozicija atsisakytų dalyvauti tokiame žaidime.
Mielieji, nepradėkime laužyti ir plėšyti lapų iš Statuto, elkimės pagal tai, kas buvo sutarta, ir tada kartu pasieksime sutarimą. Ketvirtadienį po Seniūnų sueigos tokį projektą būtų galima įtraukti, jeigu būtų rastas sutarimas.
PIRMININKAS. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš norėčiau kolegai priminti, aš buvau tas žmogus, kuris Seniūnų sueigoje pasiūlė peržiūrėti komiteto skaičių ir sudėtį, apie tai buvo kalbėta ir buvo sutarta, kad mes prie to klausimo grįšime 13 val. 30 min. ar kokiu nors kitu laiku, kai susirinksime pas Seimo Pirmininką. Sprendimo nėra… (Balsai salėje) Kolega Gabrieliau, aš galiu kalbėti? Sprendimo nėra, bet jis yra galimas, įtraukiame į darbotvarkę, jeigu nebus sprendimo po pietų, tai nebus ir to klausimo. Kam čia laužyti ietis tuščioje vietoje?
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai aiškiai girdėjau, kad per pietų pertrauką buvo kviečiamas neformalus seniūnų pasitarimas, bet ne Seniūnių sueiga formaliam sprendimui priimti. Tad, jeigu seniūnai ką nors ir sutars, jokio Seniūnų sueigos sprendimo dar nebus. Tai tikrai nematau galimybės šiandien svarstyti tuos klausimus. Ramiai siūlau juos projektuoti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, manyčiau, kad turėtume apsispręsti ir tai, kas buvo aptarta, turėtume ir įgyvendinti. Tačiau pasiūlymas yra svarstyti ir komitetų sudėtį. Tai dabar neišskyrę mes negalime bendrai pritarti arba nepritarti šiai nuomonei, mes turėtume kiekvienu klausimu apsispręsti atskirai.
Dabar nuosekliai turėtume ir spręsti, ar svarstome tik įtraukti į komitetų sudėtį, ar kiekvieną projektą, bet jie yra neregistruoti. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymas balsuoti, kad būtų įrašytas nutarimo projektas dėl kvotų pasiskirstymo. Prie nieko kito mes turbūt neprieisime, nes yra neregistruoti ir kiti projektai, tai turbūt yra svarstytina, ir teikiu balsuoti dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasiūlymo dėl kvotų perskirstymo, kuris įvyktų tik seniūnams susitarus.
Gerai, trijų minučių techninė pertrauka, seniūnus prašau ateiti artyn.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Noriu priminti, kad formaliai mes neregistruotų projektų įtraukti neturėtume, bet de facto būdavo projektai įtraukiami, nes jie būdavo rengiami labai operatyviai, ir tą istoriją turime. Siūlau paprastą variantą: 13 val. 30 min. sukviesti Seniūnų sueigą ir susitarti dėl kvotų. Tada toliau būtų sprendžiama ir dėl komitetų sudėties sąrašų. (Balsai salėje)
S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau paklausti. Kaip jūs traktuojate sąvoką „perkeliamas į kitą posėdį“? Čia yra labai daug įstatymų projektų, kuriuos ketvirtadienį perkėlėme į kitą posėdį. Kitas posėdis yra rytinis. O čia mes turime darbotvarkę, kad tie visi klausimai nugula į antrąjį.
PIRMININKAS. Jūs turite seną versiją. Yra rytiniame posėdyje. A. Širinskienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nesupratau. Ar Seimas priėmė sprendimą įtraukti komitetų sudėties projektą, ar nepriėmė?
PIRMININKAS. Seimas priėmė sprendimą dėl išbraukimo Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. (Balsai salėje) Taip. Atsiverskite protokolą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo frakcijos prašymas balsuoti dėl nutarimo dėl komitetų sudėties įtraukimo į darbotvarkę. Ar mes balsavome, ar ne?
PIRMININKAS. Prie šio pasiūlymo ir esame sustoję.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai gal tada balsuokime.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, aš siūlyčiau vis dėlto laikytis to, ką sutarėme.
PIRMININKAS. Laikytis ko?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). To, ką sutarėme. 13 val. 30 min. renkamės į neformalų seniūnų pasitarimą. Jeigu pasitarimas bus vaisingas, tuomet galima rinktis ir į Seniūnų sueigą ir seniūnų sueigoje priimti sprendimus. Kol kas pagrindo rinktis į Seniūnų sueigą aš nematau.
PIRMININKAS. Dar A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bet, kolegos, darbotvarkė yra tvirtinama kartą per dieną. Kas bent kartą skaitė Statutą, tą dalyką žino. Todėl ir siūlau patvirtinti darbotvarkę ir įtraukti tą nutarimą. Nebus sutarimo seniūnų, nebus nutarimo. Tai labai elementaru.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš niekaip nesuprantu, kaip mes galime balsuoti dėl to, ko nėra? Šiandien jokio tokio nutarimo, apie ką kalba A. Širinskienė, nėra registruota. Jokioje darbotvarkėje jo būti negali, nes jo paprasčiausiai nėra. Nei numerio, nei vaizdo – nieko nėra. Tai mes dėl nieko turime balsuoti. Aš niekaip nesuprantu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal kas nors?.. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, noriu priminti, čia ne pirmą kartą susiduriame su tais dalykais. Pagrindinėje darbotvarkėje, taip, pagal Statutą ir niekada negali būti jokių neregistruotų klausimų. Į rezervą mes ne vieną kartą esame įtraukę tuos projektus, kuriuos… Todėl ir vadiname jį rezervu. Jeigu jis neatitiks įstatymų leidybos procedūrų, mes jo tiesiog nesvarstysime tuo metu, kai ateis jo laikas.
PIRMININKAS. Yra reikalaujama teikti balsuoti. Aš teikiu balsuoti pasiūlymą dėl klausimo įtraukimo, dėl neregistruoto klausimo, kaip ir kiti dar keturi darbotvarkės klausimai, į rezervą. O dabar siūlau apsispręsti ir balsuoti, ar įtraukiame. Bet svarstyti turėtume pateikti dėl komitetų sudėties.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų įtrauktas klausimas dėl komitetų sudėties, balsuojate už.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 64, prieš – 40, susilaikė 10 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami kolegos, 13 val. 30 min. prašau rinktis į Seniūnų sueigą. 13 val. 30 min. Seniūnų sueiga Konstitucijos salėje. Balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 73, prieš – 31, susilaikė 12 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.31 val.
COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – COVID-19 ligos sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke, ačiū, gerbiami Seimo nariai, kad galima pristatyti projektą, kurį kartu su Kultūros ministerija mes parengėme siekdami padėti kultūros sektoriui, kuris dėl viruso sukeltų priežasčių susiduria su dideliais sunkumais, iššūkiais ir galbūt net bankroto grėsme.
Aptardamas problemos mastą, noriu atkreipti dėmesį, kad bilietus į renginius, turėjusius vykti nuo kovo 13 iki birželio 30 dienos, jau yra įsigiję apie 300 tūkst. vartotojų. Vartotojų ir paslaugų teikėjų interesų pusiausvyros išlaikymas šiuo atveju tampa ypač svarbus, nes masinių renginių organizavimo nemokumo atveju neigiamas pasekmes patirtų ne tik renginių organizatoriai ar bilietų platintojai, bet taip pat darbuotojai, kurie dirba šiame sektoriuje, ir, be abejonės, vartotojai, kurie galbūt ir neatgautų savo pinigų.
Įstatymo projekte prioritetas yra teikiamas vartotojo ir paslaugų teikėjo susitarimui dėl kitos, vėlesnės, renginio datos. Renginys turi įvykti ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo renginio ir susibūrimų draudimo panaikinimo. Nerandant šio susitarimo, vartotojui yra leidžiama susitarti su renginio organizatoriumi dėl kompensavimo už neįvykusį renginį analogiškos vertės kuponu, kuriuo vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties organizatoriaus renginius kainą ar jos dalį. Jeigu paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos, taip pat vartotojui nesutinkant su kita renginio data, šalims nesusitarus dėl kompensavimo kuponu arba vartotojui nepasinaudojus kuponu per 12 mėnesių nuo renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, jis turės teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas grąžintų už bilietą sumokėtą kainą. Už bilietus sumokėtų pinigų grąžinimo vartotojui atidėjimas yra proporcinga priemonė siekiant kultūros sektoriaus gyvybingumo. Noriu pabrėžti, kad esant objektyvių priežasčių – liga ar išvyka, dėl kurių vartotojas negali dalyvauti renginyje nustatyta vėlesne renginio data, tokiu atveju vartotojui pinigai grąžinami ne vėliau kaip per 14 dienų.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu galima paprašyti, prašau visų pritarti šiam svarbiam projektui ir kartu padėti kultūros sektoriui ir vartotojams, kurie yra įsigiję paslaugų iš šio sektoriaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo nariai nori jūsų paklausti. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi R. Budbergytė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip ir su visais įstatymais, labai svarbu, kad jame būtų kuo mažiau išimčių, kuriomis žmonės galėtų pasinaudoti galbūt piktnaudžiaudami arba apskritai visą įstatymą ir visą idėją padarydami niekinę. Viena iš tokių, kurią čia aš matau, tai numatyta išimtis dėl objektyvių priežasčių iš esmės nepaisyti šio įstatymo nuostatų. Ar nemanote, kad reikėtų kaip nors koreguoti tas objektyvias priežastis arba jas tikslinti, arba apskritai atsisakyti šios nuostatos, arba galbūt nustatyti ilgesnį terminą – ne dviejų savaičių, o kelių mėnesių, nes iš esmės mes turėsime keliasdešimt tūkstančių žmonių, rašančių laiškus apie savo objektyvias priežastis, kurias tikrai bus nelengva patikrinti. Tiek ir biurokratinė našta, tiek ir pats įstatymo projektas gali visai neduoti jokios naudos. Ar nemanote, kad reikėtų koreguoti šitą nuostatą?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Matot, gerbiamas Seimo nary, mes labai siekiame apginti vartotojus ir, aišku, rasti balansą ir pusiausvyrą tarp renginių organizatorių ir vartotojų. Gali atsitikti taip, kad vartotojas iš tikrųjų susirgęs ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali ateiti į renginį. Iš tikrųjų tai yra diskusijos objektas. Komitete galima rasti kokį nors sutarimą šituo klausimu. Tiesiog reikia diskutuoti. Dabar yra pateikimo stadija, aš tikrai prašau pritarti projektui ir padiskutuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi E. Pupinis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, tikrai svarbus projektas. Norėčiau jūsų paklausti, ar iš tiesų sutinkate su Seimo teisininkų siūlymu, kad reikia suvienodinti abu atvejus, kai yra susitariama dėl kupono ir nesusitariama kalbant apie mokesčius? Vienoje vietoje iš tiesų yra pasakyta, kad įskaitant mokesčius, o kitoje vietoje – neįskaitant mokesčių. Ar sutinkate, kad reikia tai padaryti?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama Seimo nare, už klausimą. Iš tikrųjų diskusijos objektas. Galime susitarti komitete.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Anušauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia aš norėčiau pasiteirauti dėl paslaugų teikėjo. Kažkodėl parašyta, kad būtinai verslininkas, kuris atlygintinai suteikia renginio organizavimo paslaugas. Ar tikrai tik verslininkas, nes iš tikrųjų yra ir viešosios įstaigos, yra kiti kultūros organizatoriai, kurie taip pat platina bilietus? Jie taip pat turės kaip nors atlyginti arba organizuoti renginį. Tai kodėl būtinai verslininkas? Ar čia padaryta klaida, ar čia iš tikrųjų reikėtų galbūt – renginio organizatorius, paslaugų teikėjas?
E. JANKEVIČIUS. Iš esmės čia turima omenyje, kad tie, kurie organizuoja renginius ir parduoda bilietus. Jei neįvyksta tas renginys, kad būtų galimybė organizuoti renginį kita, vėlesne, data.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti. Jūs vis minite, kad kultūros, bet čia yra ir sporto renginiams, ir laisvalaikio, pramogų renginiams. Tai yra be išimčių visiems taikoma įstatymo norma, ir tiems, kurie organizuoja abejotinos vertės dainininkų iš Rytų, visokių gazmanovų ir panašiai, koncertus. Bet ar vis dėlto nebuvo minties, kad labiau reikėtų paremti mūsų kultūros institucijų veiklą šiuo sunkiu laikotarpiu? Aš turiu galvoje – išimtinai kultūros.
E. JANKEVIČIUS. Matot, mums kiekvienas verslas ir kiekvienas organizatorius yra labai svarbus, nes ten dirba daug darbuotojų. Mes norime, kad tikrai tos įstaigos ar įmonės, ar organizatoriai išliktų, nebankrutuotų ir darbuotojai turėtų darbą. Todėl mes ir stengiamės apsaugoti, kiek galima plačiau aprėpti. Mums šie aspektai yra labai svarbūs, nes buvo rastas sutarimas ir balansas tarp vartotojų ir renginių organizatorių plačiąja prasme.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tiesų renginių organizavimas – tai ta verslo sritis, kurioje, tikėtina, sulauksime ypač daug bankrotų. Neabejoju, kad šis įstatymas padėtų daugeliui iš jų suvaldyti situaciją, bet kartu būtų pagalba ir vartotojui, kuris yra įsigijęs bilietų.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad dauguma renginių organizavimo įmonių neturi turto. Visas jų turtas yra intelektinis kapitalas, todėl bankroto atveju nukentėtų ne tik pati įmonė, bet ir paslaugos gavėjai, nes nebus iš ko mokėti kompensacijų.
Norėčiau paklausti, ar šis įstatymas bus taikomas ir biudžetinėms įstaigoms, kurios organizuoja renginius, pavyzdžiui, filharmonijai, dramos, muzikiniams ir kitiems teatrams, ir apskritai ar neketinama spręsti joms iškylančių problemų, nes iš tikrųjų jos be valstybės pagalbos negalės šiuo sudėtingu laikotarpiu išgyventi? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Taip, iš tikrųjų taip, ir jūsų pasisakymas buvo labai tikslus dėl to, kad daugelis įstaigų ir neturi turto, todėl bankroto atveju vartotojams būtų sunkiai kompensuojami tie bilietai. Todėl mes tą įstatymą ir parengėme, o jums atsakymas dėl tų įstaigų – taip, teigiamas.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi K. Glaveckas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikintinas projektas, bet, atleiskite, užduosiu klausimą jums kaip kultūros ministrui, nes jo tribūnoje labiausiai trūktų. Praeitą trečiadienį Europos Komisijos viceprezidentė M. Vestager patvirtino 38 mln. eurų negrąžintinos paramos schemą Švedijos kultūros dalyviams. Švedijoje kiekvienam kultūros organizatoriui, kuris negalėjo surengti renginio, dengiama 75 % neįvykusio renginio kaštų iki 90 tūkst. eurų. Virš 90 tūkst. renginių kompensavimas siekia 50 %. Ar taip yra dabar kultūros srityje, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių jų reikalas, ar mes kultūrą visgi vertinsime kaip skandinavai ir imsimės valstybės pagalbos, kuri yra… akivaizdžiai konkurencijos komisarė patvirtina valstybės pagalbos schemą renginių organizavimui? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tikrai kultūros ministras ir toliau galvoja, ir svarsto, kaip ir toliau padėti kultūros sektoriui. Šis projektas yra suderintas su kultūros sektoriumi, su renginių organizatoriais. Jie jam pritaria, jis tikrai pagelbės nuo bankroto ir nuo didelių sunkumų. Bet, be abejonės, matyt, Kultūros ministerija svarstys ir kitus pagalbos paketus. Aišku, labiau turėtų atsakyti kultūros ministras.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Sysas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, tos problemos ne… (išjungė mikrofoną)
E. JANKEVIČIUS. Garso nėra, nežinau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Dabar įjungėte vėl, dėkui. Gerbiamas ministre, tos problemos iškilo ne šiandien, jau praėjo pusantro mėnesio, ir buvo įvairių organizatorių kreipimųsi, pradžioje verslas, bankai ir atėjo laikas kultūrai, kaip visada – paskutinei. Ar čia toks sutapimas, ar paprasčiausiai pritrūko laiko ir noro spręsti iš karto lygia greta visas problemas, nes iš karto buvo aišku, jeigu vieni renginiai nevyks, jeigu uždarai restoranus, viešbučius, tai jie negauna, bet lygiai taip pat net tie patys atlikėjai, kurie turėjo atvykti į Lietuvą, negalėtų apsistoti, nes visi viešbučiai uždaryti. Kokia buvo problema, kad po pusantro mėnesio mes prisimename būtent ir šią grupę žmonių? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Apie šią problemą mes svarstėme ir prieš pusantro mėnesio. Tiesiog nereikia skubėti ir padaryti klaidų. Už visus renginius, įskaitant iki kovo 13 dienos, iki birželio 30 dienos bus kompensuojama, todėl niekas nenukentės. Projektas iš esmės yra laiku.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Butkevičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūsų projektu tik sprendžiami vartotojų ir renginių organizatorių santykiai. Valstybė čia iš esmės niekuo neprisideda pagal tą projektą, kad pagelbėtų renginių organizatoriams dėl tų neišvengiamų jų praradimų. Mes turbūt naiviai nesitikime, kad vartotojai mielai sutiks su tolesne data ar pasiims kuponus, dauguma pareikalaus pinigų šiek tiek jūsų nutolinta data. Bet jeigu jau taip atsitiko, kad valstybė uždraudė renginį ir verslas patiria nuostolių, ar vis dėlto į šį įstatymą nereikia įrašyti Vyriausybės prievolės sumokėti tam tikrą subsidiją, nes nebus kitaip pagrindo tą subsidiją mokėti? O aš manau, kad šiuo atveju, jeigu pasiaukoja tam tikras verslas dėl mūsų visų sveikatos, turi būti jam…
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Supratau. Iš tikrųjų į šį įstatymą, aš manau, tikrai nereikėtų, bet kitų priemonių niekas nedraudžia imtis. Tai ir Kultūros ministerija turėtų kompleksiškai vertinti ir spręsti. Bet šitame įstatyme, būtent šitame, nereikia. Bet kitų priemonių, kaip minėjau, galime imtis.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Sveikinu ministrą pristačius, aš manau, labai svarbų įstatymo projektą, ypač kultūros renginių organizatoriams. Mano klausimas būtų, ar nebūtų galima dar dėl šio įstatymo pateikti patobulinimą, kad atsiskaitymas su vartotojais įvyktų po nukelto renginio datos dar vieną mėnesį? Kai kurie renginiai dabar yra nukelti.
E. JANKEVIČIUS. Kadangi dėl šito įstatymo nėra direktyvos, iš esmės būtų galima, bet dėl termino reikėtų sutarti komitete. Įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsakymų laikas baigėsi. Dėkoju už pateikimą. Balsavimas bus 11 val. 30 min., tada nuspręsime ir dėl komiteto, ir dėl skubos.
Kitas klausimas 1-3.1 – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138. Pranešėjas – V. Poderys. Tačiau nėra pasiūlymų… Dėl vedimo tvarkos V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar jūs nesuklydote, ar dabar neturėjo būti pasisakymai dėl motyvų, paliekant tik balsavimą vėlesniam laikui? Bent jau taip mes darėme paskutinius posėdžius. Balsavimas kada, sakėte?
PIRMININKAS. Galime ir vienaip, ir kitaip. Galime grįžti prie jūsų siūlymo dėl motyvų. Įjunkime dėl motyvų. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Dar dėl vedimo tvarkos. Taip pat būtų, matyt, prasminga darbotvarkėje matyti tiksliai nurodyta, kada vyks balsavimai. Dabar pažiūrėjęs, aš lyg ir nematau, gal galėtumėte įdėti, kad visi žinotume.
O konkrečiai dėl šio projekto, tai tikrai kviečiu pritarti kolegas ir labai rimtai padiskutuoti apie objektyvių priežasčių nuostatą, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama. Gali būti daug ir įvairiausių objektyvių priežasčių, visas ištirti ir išsiaiškinti gali būti sudėtinga, gali būti pernelyg didelė biurokratinė našta. Klausimas, apskritai ar pats įstatymas ir jo tikslas bus įgyvendintas, jeigu matysime keliasdešimt tūkstančių besikreipiančių gauti tuos pinigus kuo greičiau. Iš tiesų reikėtų gauti pinigus greičiau, bet reikia suprasti ir renginių organizatorius, kurie susiduria su labai rimtomis finansinėmis problemomis. Siekiant užtikrinti, kad jie išgyventų šį krizinį laikotarpį, mano supratimu, reikėtų peržiūrėti tą objektyvią nuostatą, kuri sako, kad jeigu yra tam tikrų priežasčių, vartotojas negali dalyvauti rengėjų nustatytą vėlesnę renginio datą, tai pinigai turi būti grąžinti. Galbūt tuos pinigus reikia grąžinti ne per dvi savaites, o per tris mėnesius arba galbūt apskritai atsisakyti šios nuostatos. Sutvarkius šią dalį, mano supratimu, būtų galima pritarti ir visam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – motyvai prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš esmės pritardamas pačiai idėjai, aš vis dėlto turėčiau pastabų. Gaila, negalėjau ministro paklausti, jis turbūt irgi nelabai galėjo šiandien atsakyti į visus pateiktus klausimus, pavyzdžiui, kodėl figūruoja tik verslo sąvoka, nors kultūros paslaugų teikėjai gali būti ir valstybinės priklausomybės. Būtent apie tokius aš ir noriu pasakyti, kad tie koncertų arba renginių organizatoriai dabar yra priversti kažkaip plaukti iš situacijos ne dėl savo kaltės. Aš nesakau, kad tai yra ir valstybės arba Vyriausybės kaltė, bet vis dėlto tie visi renginiai buvo uždrausti imperatyviai Vyriausybės ir tos įstaigos arba organizatoriai niekaip neprisidėjo prie to, kad jie negalėtų atlikti savo paslaugų. Taigi jų kaltės čia nėra ir todėl valstybė turėtų šiuo atveju aktyviai prisidėti ir prie šitos problemos sprendimo, turint omeny ir kompensavimą pinigine išraiška. Taigi iš esmės aš pritariu pačiam įstatymo projektui, bet aš nepritariu jo turiniui, kurį teks paskui papildyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nepritariančių nebuvo, gal, kolegos, trumpindami, taupydami laiką, galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo šiam projektui? Nereikės balsuoti 11 val. 30 min. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Tada baikime procedūrą. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 30 dieną, tai yra ketvirtadienį. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
10.50 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 131, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138(2)ES (priėmimas)
Kitas projektas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138(2)ES. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti pastraipsniui?
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsniui taip pat galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. 7, 8 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai. Motyvai dėl viso. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Įstatymu reglamentuojama galimybė įgyti teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, nustatomos tokios teisės suteikimo visi kriterijai, taip pat kontrolės mechanizmas, reglamentuojama atsakomybė. Svarbu paminėti, kad sumažinama administracinė našta tiek tikrinančioms institucijoms, kontroliuojančioms, tiek ir pastatų savininkams, gamintojams. Taip pat nustatoma (kas turbūt visada aktualiausia man, kaip kovojančiam už atsinaujinančius energijos išteklius), kad gamintojams, elektros energiją gaminantiems būtent iš atsinaujinančių energijos šaltinių, nereikėtų gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, užtektų su galutiniu vartotoju sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.
Taigi, tai dar vienas iš įstatymų, prisidėsiančių prie atsinaujinančių išteklių plėtros, prie gaminančių vartotojų plėtros, prie energetinių bendrijų. Aš tikrai raginu kolegas balsuoti. Tad negaišindamas jūsų laiko siūlau balsuoti už visą paketą už, nes čia visi trys įstatymai susiję, tai, matyt, visus tris galėsime ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat motyvai už – S. Gentvilas. Nėra S. Gentvilo. Priėmimas. Balsavimas bus 11 val. 30 min.
10.53 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 ir 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139(2)ES (priėmimas)
Toliau 1-3.2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139(2)ES. Taip pat priėmimas. Kviečiu pranešėją V. Poderį. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
4 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (MSNG). Komiteto nuomonė yra pritarti. Teisinės technikos prasme tai yra vertingas pasiūlymas, kuriam, kaip sakiau, pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pasiūlymu pritariame visam 4 straipsniui.
Toliau – 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 14, 15, 16, 17, 18 straipsnių pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Ir dėl 19 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 20 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komiteto nuomonę.
V. PODERYS (MSNG). Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninei pastabai.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto sutarimu ir pritarimu Teisės departamentui pritariame visam 20 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Kaip minėjau, visi trys įstatymai tarpusavyje susiję, tik paminėsiu, kad įstatymas susijęs su valstybės organizuojamais aukcionais teikti paraiškas dėl gaminimo iš atsinaujinančių energijos išteklių. Aš manau, kad tai stipriai paskatins energetikos sritį. Kai kuriuos argumentus išdėčiau jau anksčiau, tad siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Taip pat motyvai už – V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Be mano kolegų išsakytų pagiriamųjų žodžių, norėčiau dar į vieną dalyką atkreipti dėmesį, kas šiame pakete yra svarbu ir tai, kas, man atrodo, gaminančiam vartotojui vis užkliūdavo, kad Seime, komitete mes išsprendėme ir tą problemą, vadinamąjį energijos nusavinimo klausimą gale metų. Iki šiol galiojo taisyklė, kad pagamintas elektros perteklius yra „nusavinamas“, o dabar įvedėme naują nuostatą, kad už tai būtų atlyginama energetikos reguliatoriaus nustatyta tvarka ir už tam tikrą kainą.
Man atrodo, tai yra esminis dalykas, kuris iš tikrųjų gaminančius vartotojus ir erzindavo, ir jie jausdavosi, kad neteisingai apskaičiuojama. Dėkui. Agituoju balsuoti už visą paketą.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klausimu balsavimas po priėmimo taip pat bus 11 val. 30 min. Gerbiami Seimo nariai, atkreipiu dėmesį, į balsavimą kviesime daug Seimo narių.
10.57 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 201, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140(3)ES. Priėmimas. Pranešėjas – A. Skardžius. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Teisės departamentas pateikė redakcinio pobūdžio pastabą – 2 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 21 dalimi, o ne 31 dalimi. Tai yra redakcinio pobūdžio, komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Prašau komentuoti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Čia tiesiog yra išbraukiami žodžiai „šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje“.
PIRMININKAS. Ir trečiasis Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Atsiprašau, antrasis pasiūlymas buvo papildyti 2 straipsnį 21, o ne 31 dalimi, o trečiasis pasiūlymas būtent išbraukti žodžius „šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje“. Tris žodžius. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Čia netiksliai. Dėl 2 straipsnio yra trys Teisės departamento pasiūlymai.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai aš visus tris ir pristačiau. Pirmas pasiūlymas, antras ir trečias yra vienodi. Antrasis pasiūlymas yra vietoj formuluotės „tvirtinamas dokumentas“ įrašyti formuluotę „priimamas teisės aktas“. Komitetas pritaria, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Taip. Ir trečiasis pasiūlymas – 471. Valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys. Trečiame puslapyje.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Trečiame puslapyje yra įrašyta, kad abėcėlės tvarka. Teisės departamentas pateikė pastabą, komitetas pataisė.
PIRMININKAS. Ne.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ir toliau – valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys toliau bus vadinamas taip –„liekamasis derinys“.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tai visoms toms trims nuomonėms buvo pritarta. Galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Bendru sutarimu pritariame. Ačiū. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4, 5, 6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Dėl 14 yra…
PIRMININKAS. Atsiprašau, 13. Iki 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
14 straipsnis. Dėl jo yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentaro.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai yra redakcinio pobūdžio įvertinimas. Tvarkaraščio „atnaujinimas“, teisės akto pakeitimas. Išbraukiamas žodis „atnaujinant“.
PIRMININKAS. Ir komitetas pritarė?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, yra toks pat, kaip ir prieš tai buvusiame, – žodis „atnaujinimas“.
PIRMININKAS. Ir penktoji Teisės departamento pastaba, pasiūlymas dėl to paties straipsnio.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Yra išbraukiamas žodis ir skaičius „įstatymo 20“.
PIRMININKAS. Ir su šiais pritarimais Teisės departamento siūlymams galime bendru sutarimu pritarti visam 14 straipsniui? Pritariame. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Yra Teisės departamento.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba. Punkte žodis „balsų“ perkeltinas po žodžio „procentų“. Bus taip: „procentų balsų“.
PIRMININKAS. Taip. Ir kitas pasiūlymas Teisės…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Žodis „balsų“ yra braukiamas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Kitas pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio – įrašyti jungtukus „ir (ar)“.
PIRMININKAS. Jam pritarė…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas taip pat.
PIRMININKAS. …komitetas. Toliau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Toliau. Viešąją įstaigą steigiant, išbraukiami žodžiai „dėl siekio būti pripažinta“. Komitetas pritarė.
Kita pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamento. (…) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų tarpusavio santykį, taip pat patikslinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso suteikimo viešajai įstaigai terminą. Komitetas pritarė ir pasiūlė išbraukdamas žodį „bendrija“ – „bendrijos statuso suteikimas“, išbraukė žodį „pripažinta“.
Toliau. Šio straipsnio 5, 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti išbraukti žodžius „įstaiga“, „viešoji įstaiga“. Visoms Teisės departamento pastaboms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. 16 straipsnis. Mes jam galime su tais pasiūlymais pritarti bendru sutarimu? Pritariame su visais pasiūlymais. Komitetas visiems pritarė.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas pritarė visoms Teisės departamento pastaboms dėl 16 straipsnio, tiek redakcinėms, tiek visoms kitoms.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). 17 straipsnis. Nėra.
PIRMININKAS. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 18, 19 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20, 21, 22…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Dėl 20 straipsnio yra pastabų. Taip pat Teisės departamento pastaba, susijusi su jau svarstyta pastaba. Tai yra „liekamasis energijos rūšių derinys“ keičiamas į „liekamąjį derinį“ – išbraukiami žodžiai „energijos rūšių“. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir bendru sutarimu pritariame straipsniui.
Toliau. 21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 22 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, dėl 22 straipsnio Teisės departamentas pateikė pastabą 1 dalyje įrašyti skaičius ir žodžius: „1 dalies 1 punkte“. Komitetas pritarė, išbraukė „1 dalyje“ ir paliko žodžius „1 dalies 1 punkte“.
PIRMININKAS. Taip. Su tokiu pritarimu pritariame visam 22 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame? Dėl 23 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, komitetas pritarė, ten tiesiog buvo parašyta, kad minimas nepilnas Paryžiaus susitarimo pavadinimas. Buvo įrašyti žodžiai: „Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo (toliau – Paryžiaus susitarimas)…“ Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, pažymėtas 15 numeriu, taip pat…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tiesiog vadovaujantis 2020 m. kovo 6 d. teisingumo ministro įsakymu, skliausteliuose jau nebereikia rašyti tų nuorodų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ES 218/2001 ir braukiame, kas buvo parašyta skliausteliuose. Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu 23 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 24, 25, 26, 27 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 28, 29, 30, 31, 32, 33 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 34, 35, 36, 37 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 38 straipsnio – „Įstatymo priedo pakeitimas“ yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 38 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 39 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Kuriam komitetas pritarė ir tiesiog vietoj 2020 m. birželio 1 d. įrašė 2020 m. gegužės 31 d. Toliau, buvo parašyta iki 2020 m. gegužės 31 d., komitetas pritarė iki gegužės 30 dienos. Kita – taip pat birželio 1 diena, gegužės 31 diena keičiama į gegužės 30 dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau yra A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip. Reaguojant į tai, kad įstatymas turėjo įsigalioti nuo balandžio 30 dienos, bet atsižvelgiant į svarstymo laiką ir į visas procedūras, kurios bus atliktos Prezidento institucijoje, keičiama balandžio 30 diena, įsigaliojimas nuo priėmimo, tada, kai bus įstatymas paskelbtas pasirašius jį Prezidentui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti šiam logiškam pasiūlymui? Pritariame. Ačiū. Toliau yra Teisės departamento pasiūlymas, pažymėtas 16 numeriu.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, Teisės departamentas, reaguodamas į tai, kad įstatyme 350 kilovatų maksimalioji galia keičiama į 500 kilovatų maksimaliąją galią ir su tuo yra susiję jau pradėti projektai, pasiūlė koreguoti, kad reikėtų nustatyti šių nuostatų taikymo tvarką. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamentą, pritarė tokiai formuluotei: „Iki šio įstatymo 28 straipsnio įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos detaliųjų planų rengimo ir pagrindinės žemės paskirties keitimo procedūros užbaigiamos tokia tvarka, kuri galiojo, kai jos buvo pradėtos.“ Komitetas pritarė tokiai komiteto formuluotei.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 39 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsavimas bus 11 val. 30 min. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, turėčiau konstatuoti, kad jūs paskelbėte Seniūnų sueigos posėdį, pažeisdamas Seimo statutą. Statuto 35 straipsnis sako, kad neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai turi būti paskelbiami prieš šešias valandas. Kadangi jūs paskelbėte 10 val. 30 min., tai anksčiausiai Seniūnų sueigos posėdis gali būti 16 val. 30 val. 13 val. 30 min. nėra galimybės teisėtai rinktis.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pastabą ir tada skelbiu seniūnų pasitarimą, o ne Seniūnų sueigą 13 val. 30 min. Ačiū.
Motyvai dėl viso. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų Lietuva yra pajėgi pasekti Danija ir kitomis atsinaujinančią energiją puikiai naudojančiomis šalimis. Mokytojų atlikta analizė rodo, kad mūsų valstybė, tinkamai panaudojusi atsinaujinančius, ekologiškus energijos šaltinius, yra pajėgi būti visiškai energetiškai nepriklausoma. Tas ir turėtų būti mūsų siekiamybė, ypač pasimokius iš šios krizės pamokų ir apskritai valstybės nacionalinio saugumo prasme. Tokiu atveju nereikėtų šimtus milijonų valstybei kainuojančių ir visų Lietuvos žmonių sunkiu darbu uždirbtus pinigus švaistančių projektų, tokių kaip abejotina sutartis su ofšore Bermuduose registruota bendrove „Höegh LNG Ltd“. Paaiškinu: turiu omeny laivo-dujų saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomą.
Lietuva yra Baltijos jūros regiono šalis, ji vėjo jėgaines gali statyti jūroje, taip pat panaudoti saulės energiją ir biokurą. Todėl kviečiu kolegas palaikyti šiuos įstatymo pakeitimus. Jie leis pagerinti atsinaujinančios energetikos ir energijos išteklių panaudojimą mūsų valstybės energetikoje, aiškiau reglamentuos atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalyse, nustatys bandomiesiems vėjo elektrinių projektams taikomų skatinimo priemonių laikotarpį, numatys palengvinimus nutolusiems vartotojams, gaminantiems nutolusią energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių. Turimi omeny saulės, šviesos energijos moduliai, taip pat apima jų įsigijimo procedūras ir daug kitų aspektų. Dėkui.
PIRMININKAS. Taip pat motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Šiame kovos su COVID-19 fronte kaip tik atsiranda nauja galimybė bendrijoms pradėti įgyvendinti atsinaujinančios energetikos, saulės atsinaujinančios energetikos didelius projektus. Tai yra veiklos sritis, kuri, vykdant pagrindines Europos Sąjungos nuostatas, galės sudaryti šalims galimybes, kovojant su pasekmėmis, ekonominėmis pasekmėmis, sukeltomis šio viruso krizės, įgyvendinti didelius projektus, kurti savo valstybės energetinį nepriklausomumą, įdarbinti tuos žmones, kurie neteks darbo, būtent šiose srityse. Bendrijos galės pasigaminti taip reikalingą elektros energiją pačios, nepirkdamos jos importuojamos. Tai padės įgyvendinti Lietuvos siekį iki 2025 metų pasigaminti pusę elektros energijos kiekio iš atsinaujinančių išteklių, tai yra 55 teravatvalandes.
Reikėtų dar akcentuoti, kad šiame įstatyme buvo tokia nuostata, kurios svarstymo stadijoje pavyko išvengti, kad nebūtų užkrauta papildoma našta elektros vartotojams, tai yra 0,5 mlrd. eurų našta, nes prisidengiant bendrijų statusu buvo siekiama sukurti infrastruktūrą už elektros vartotojų pinigus, įdarbinti privataus investuotojo vėjo parką Baltijos jūros regione. To pavyko išvengti.
Ačiū už supratimą Energetikos ministerijai ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuosime 11 val. 30 min., bet atrodo, kad darbotvarkė jau nusitęsė. Priėmimo stadijoje lieka tik balsavimas.
11.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535(2). Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priimame pastraipsniui. Galime pritarti jam bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Atidedame balsavimą iki 11 val. 30 min.
11.15 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2). Pranešėjas – A. Palionis. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento patikslinimas. Prašau pristatyti. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Laba diena. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad yra tikslintina įstatymo priėmimo data. Ji yra 2019 metų, nes projektas įregistruotas 2019 metais. Tai redakcinio pobūdžio, redaktoriai ją pataisys į 2020 metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, turime rimtą problemą dėl azartinių žaidimų, azartinių lošimų Lietuvoje. Prašymų savanoriškai apriboti savo galimybę lošti šiuo metu per mėnesį gaunama tiek, kiek anksčiau buvo gaunama per visus metus. O per metus prašymų gauta tiek, kiek buvo gauta per visą šios „Nenoriu lošti“ programos veikimo laikotarpį. Problemą dar labiau išryškino ir „Swedbanko“ pateikti duomenys. Jie parodė, kad krizės metu išlaidos augo tik dviem išlaidų grupėms, tai maistui ir nuotoliniams azartiniams lošimams. Taigi turime problemą ir ją reikia spręsti.
Dažnai čia, Seime, renkamės draudimą kaip sprendimo priemonę. Vis dėlto esu tikras, kad vien draudimais problemų neišspręsime. Čia galime rinktis švietimą, kaip tai daro didelė Europos Sąjungos valstybių dalis. Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje – daugelyje Europos Sąjungos šalių kiekvieną kartą rodant lošimų reklamą yra uždedamas įspėjamasis užrašas, kad, žiūrėk, pralošti gali ne tik pinigus, bet ir šeimą, azartiniai lošimai kelia riziką, skolos priklausomybę ir panašiai, nelošk tiek, kad taptum priklausomas, lošk atsakingai ir panašiai. Taigi šiuo įstatymo projektu būtų įpareigojama, kad kiekvieną kartą, kai yra skelbiama lošimų reklama, atsirastų įspėjamasis užrašas. Žinoma, būtų taikomas ir protingumo kriterijus, kad ant krepšinio žaidėjų marškinėlių nereikėtų užrašyti ir panašiai, kad dažniausiai nuotolinės reklamos atveju toks užrašas atsirastų. Svarbu, kad mes apskritai neuždraustume reklamos, nes krizės metu azartinių lošimų reklama kartais yra vienintelis pajamų šaltinis tam tikroms žiniasklaidos priemonėms, bet apskritai užtikrinti socialinę atsakomybę, man atrodo, būtų labai svarbu ir šis įstatymo projektas tai daro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Priklausomybė nuo azartinių lošimų iš tiesų žlugdo ir asmenų, ir šeimų gyvenimus, ir akivaizdu, kad Seimas dažnai skiria pakankamą dėmesį šiam klausimui, bet dažnai tas yra atliekama ganėtinai paviršutiniškai. Manau, kad ir šioje srityje yra daug neišspręstų problemų, bet šis siūlymas, kuriam iš esmės galima pritarti, vis dėlto nėra esminis. Seimui svarstyti ir nurodinėti konkrečius siūlymus dėl tekstų, dėl iškabų, manau, yra ne visai Seimo funkcija. Yra speciali Azartinių lošimų priežiūros tarnyba, kuri, manyčiau, tuo ir turėtų rūpintis. Ir reikėtų kelti klausimą taip, kaip padaryti, kad iš tiesų ši tarnyba veiktų efektyviai. Aš manau, kad vėlgi tie, kurie jos darbą prižiūri, turėtų rimtai atkreipti dėmesį, nes šiandien yra daug imitacinio darbo, bet ne to esminio darbo, ne esminių, skaidrių sprendimų priėmimo šioje tarnyboje vadovaujantis pažangių šalių, kaip ir įvardino kolega, pavyzdžiais. O tų pavyzdžių tikrai yra daug. Ar tai būtų Jungtinė Karalystė, ar įvairios kitos Europos Sąjungos šalys, jos tikrai turi sukūrusios ir pažangių, ir kiek įmanoma saugančių žmones nuo priklausomybių lošimo modelių. Bet Lietuvoje to nėra. Vis dėlto šiuo laikotarpiu reikėtų atkreipti, manau, daug svarbesnį dėmesį ir sudaryti sąlygas atnaujinti veiklą organizacijoms, kuriose vyksta užsiėmimai priklausomybės ligų kamuojamiems žmonėms. Todėl naudojuosi proga ir kreipiuosi į Vyriausybės atstovus, nes tokių įstaigų Lietuvoje veikia keli šimtai ir kol kas joms galioja karantino apribojimai. Manau, kad laikantis reikalavimų Vyriausybė šią veiklą galėtų atnaujinti, nes tai išgelbėtų, realiai išgelbėtų ne vienos šeimos ir žmogaus likimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimas taip pat 11 val. 30 min.
11.20 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661GR, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665GR, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas – J. Jarutis. Nematau salėje. Ar kas nors matote? Nematote. Kas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto galėtų pristatyti išvadą? L. Kasčiūnas. Gerai, L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto ir balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 6, susilaikiusių nėra. Tokia ir išvada.
PIRMININKAS. Nepritarti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Nepritarti. Dar vieną reikia perskaityti, taip, kadangi čia kažką pavaduoju. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo, rezultatai irgi: už – 6, prieš – 6, susilaikiusių nėra. Nepritarti Prezidento siūlymui. Ir pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, vėl lygiai taip pat: už – 6, prieš – 6, susilaikiusių nebuvo. Taigi nepritarti Prezidento pataisoms ir papildymams. Ačiū. Reikia pabrėžti, kad lėmė pirmininko balsas, mes matome 6:6, čia pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi išvados buvo perskaitytos dėl visų projektų, tai aš turiu paminėti, kad tai buvo dėl Nepaprastosios padėties įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4665 ir dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4666. Turbūt diskusija galėtų būti dėl visų šių projektų kartu, drauge. Diskusijoje dalyvauti užsirašė P. Urbšys. Kviečiu į tribūną.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, mes dabar svarstysime antrą Prezidento veto, kuris susijęs su įstatymais, kurie buvo skirti būtent tam, kad galėtume suvaldyti koronaviruso pasekmes mūsų valstybėje. Veto buvo susijęs su tuo, kad vis dėlto privačios turizmo įmonės neturi piktnaudžiauti vartotojų teisėmis, ir Prezidentas šiuo atveju stojo į vartotojo pusę. Dauguma Seimo pritarė tam veto, tai dabar šitas veto rodo, kad Prezidentas stoja daugiau ne į žmonių pusę, o atstovauja būtent rinkos interesams. Kainų reguliavimas, anot Prezidento nuomonės, dar labiau padidintų krizę, nes tos prekės, kurios būtinos žmonėms, paprasčiausiai dingtų iš rinkos. Prezidentūros atstovas bando pateikti kažkokius neįvardintus istorijos pavyzdžius.
Šiuo metu koronavirusas siaučia ne vien tiktai Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Prancūzija balandžio pradžioje buvo priversta įvesti kainų reguliavimą reaguodama į vaistinių asociacijų informaciją apie tai, kad drastiškai kyla dezinfekcinių priemonių kainos. Man atrodo, yra pakankamai laiko įsitikinti, ar šis kainų reguliavimas davė tokias pasekmes, kad iš rinkos dingo dezinfekcinis skystis. Kažkaip negirdėti, kad būtų būtent tokio pobūdžio informacija.
Negana to, Prancūzijos Vyriausybė net priėmė sprendimą perimti visas veido kaukių atsargas. Savotiškai buvo įvesta kaip ir nacionalizacija. Todėl, kai kalbama apie tai, kad neva dings tos prekės, man atrodo, tokie teiginiai nėra paremti rimtais argumentais.
Siūloma Vyriausybei kainų mažinimą spręsti didinant pasiūlą, bet akivaizdu tai, kad šioje situacijoje ekonomika nefunkcionuoja pagal įprastus dėsnius. Kaip tik rinka kai kurių prekių atžvilgiu išsikreipė ir tampa panaši į galimybę spekuliuoti prekėmis, kurių paklausa yra daug didesnė, ir atsiranda terpė perpardavinėtojams uždirbti iš šios paklausos, kuri susijusi su gyvybiniais žmonių poreikiais.
Teisinis aspektas yra toks, kad Nepaprastosios padėties įstatyme yra įteisintas kainų reguliavimas. Šiuo metu mes čia, Seime, priėmėme ne vieną įstatymą, kuris leistų ekstremalioje situacijoje taikyti tuos pačius įrankius, kurie iki šiol buvo numatyti esant nepaprastosios padėties situacijai, ir mes čia matėme, kad viskas gerai. Man atrodo, logiška, kad tas įrankis, kuris būtų susijęs su būtent tų būtinųjų prekių kainų reguliavimu, pozityviai veiktų šioje ekstremalioje situacijoje, leistų prevenciškai veikti rinkos dalyvius ir neleistų pinigautis iš žmonių nelaimės. Todėl aš pritariu komiteto išvadai nepritarti veto ir mums likti ištikimiems savo ankstesniam sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai. Priėmimas.
Gerbiami kolegos, perskaitysiu Statuto 166 straipsnio „Grąžinto įstatymo svarstymas“ 2 dalį: „Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo svarstyto įstatymo priėmimas.“ Taigi dabar jau priėmimas.
Motyvai dėl projekto Nr. XIIIP-4661. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai beveik visus argumentus jau išsakiau svarstymo metu, bet vis dėlto norėčiau akcentuoti vieną svarbų dalyką. Mes turime apginti valstybės piliečius nuo gresiančių pavojų ir turime suteikti Vyriausybei įrankius, kurie leistų būtent šį dalyką daryti. Jeigu mes su tuo dalyku nesutinkame, tada mes, kaip Seimas, turėjome nenusišalinti ir įvesti valstybėje nepaprastąją padėtį, bet mes nuėjome kitu keliu – mes nepaprastosios padėties įrankius įteisinome ekstremalioje situacijoje. Šiuo atveju tie įrankiai turi būti tokie, kokie reikalautų labai staigiai reaguoti į esamus pokyčius rinkoje.
Man atrodo, vien tai, kad buvo pasakyta, jog gali būti įteisintas kainų reguliavimas, pozityviai paveikė rinką ir apsaugojo nuo kainų pakilimo, ir tos prekės, kurios buvo būtinos žmonių sveikatai ir gyvybei, buvo žmonėms prieinamos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Visuomet įdomu ir netgi smagu padiskutuoti, kai yra rimti argumentai, bet labiausiai čia, Seime, užknisa toksai parodomasis rūpestis, kuriuo iš tikrųjų yra mulkinami žmonės.
Kainų reguliavimas niekaip neišspręs problemos. Jeigu nėra kaukių, jeigu nėra termometrų, jeigu nėra dezinfekcinio skysčio, reguliuok nereguliavęs kainų, pačių produktų, kurių reikia žmonėms, neatsiras. Problema turi būti sprendžiama užtikrinant, kad tos prekės būtų lentynose ir būtų prieinamos žmonėms. Kriziniu, karantino, nepaprastosios padėties atveju už tai yra atsakinga valstybė, Vyriausybė ir jinai turi tai padaryti. O kainų reguliavimas yra tiesiog parodomasis rūpestis, kuris jokios įtakos neduos. Dar daugiau, jeigu bus reguliuojamos kainos, atsiras eilės, atsiras blatas, atsiras šešėlinė rinka ir čia iš to jokios realios naudos nebus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų stebina girdėti kolegų pasisakymus ir palyginimus, tarsi grįšime į tarybinius laikus, kai visos kainos bus reguliuojamos ir nustatomos. Šis įstatymas to nenumato, kad visos kainos būtų nustatomos ir reguliuojamos. Čia tik yra priemonė esant būtinybei panaudoti tokį instrumentą. Iš tikrųjų šis instrumentas gali veikti prevenciškai. Prevenciškai vien dėl to, kad verslas, žinodamas, kad Vyriausybė turi tokį instrumentą, natūraliai nedarys ir nekels tų kainų. Siūlau balsuoti už ir pritarti šitam sprendimui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visiškai pritariu M. Majausko išsakytoms tezėms, kad Seime mes labai daug sugaištame laiko įstatymams, kurie neturi sąlyčio taškų su realybe. Ką tik premjeras viltingai pakalbėjo, kad greičiausiai nebus pratęstas karantinas gegužės 11 dieną, tai kam yra reikalingi šitie įstatymai: Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas, Elektroninių ryšių įstatymo projektas ir šitas projektas. Viskas jau stabilizavosi, bent kainų rinkoje, ir ne dėl to, kad Vyriausybė išleido vieną ar kitą teisės aktą.
Daug ekonomistų, įtraukiant ir Lietuvos centrinio banko vadovą, visą šitą įstatymą pavadino viešųjų ryšių akcija. Tai nėra niekas kitas kaip viešųjų ryšių akcija, nes tikrieji ekonominiai dėsniai sprendžiasi ties pasieniu, gamyboje ir parduotuvių lentynose. Ar galima prekę atvežti be trukdžių ir planingai, ar neįmanoma? Tai lemia iš tikrųjų kainas, o ne Vyriausybės vienas ar kitas popierius. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tokiomis ekstremaliomis sąlygomis rinkos dėsniai neveikia, ypač jie neveikia regionuose. Ką aš noriu pasakyti? Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje norėtume įsigyti kaukę, tai iš tikrųjų turime platų pasirinkimą vaistinių, prekybos centrų ir panašiai, tuo tarpu regione yra vienas taškas, kuriame galima įsigyti tokių prekių, tačiau tai nereiškia, kad mes galime jas įsigyti pigiausiai. O Seimo narių dėmesiui norėčiau pateikti, kad šiandien dėžutė kaukių kainuoja nuo 29 eurų (50 vienetų) iki 75. Jeigu toks tiekėjas turi tašką, sakykim, rajone, kur yra 75, tai regiono žmogus ir priverstas pirkti pačią brangiausią prekę, todėl aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai pandemija traukiasi, kai apsaugos priemonių kainos normalizavosi ir jų yra tikrai pakankamai, tai mes tikrai juokingai atrodytume šiandien nepritarę Prezidento veto ir priėmę kainų reguliavimo įstatymą. Beje, jis galioja ir kitoms ekstremaliosioms padėtims, o jų gali būti ir tokių, kai tikrai juokingai atrodys kainų reguliavimo galimybė. Pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju. Dabar, pakeitus įstatymą, matyt, tikrai būtų skelbiama ekstremalioji padėtis. Manau, Prezidentas tikrai išmintingai ir atsakingai paliko kainų reguliavimo galimybę nepaprastosios padėties atveju, tai jau rimta situacija. Todėl kviečiu atsižvelgti į Prezidento argumentus. Tikrai nesutinku su tais nuskambėjusiais kaltinimais, kad Prezidentas čia nesirūpina žmonių interesais. Kaip tik, teikdamas šitą veto, jis rūpinasi interesais, kad nebūtų dirbtinai sukurtas deficitas, kad nebūtų sutrikdyti rinkos santykiai ir kad žmonės nepatirtų įvairių nepatogumų per galimus Vyriausybės neprotingus sprendimus, bandant reguliuoti kainas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt girdėjote ir iš specialistų, kad kainų reguliavimas nėra toks paprastas, nekaltas dalykas. Paimkime paprastą skystį, jo cheminę sudėtį, jo poveikio stiprumą, tai iš tikrųjų yra įvairių, netgi nustatoma, koks galimas poveikis to skysčio. Kuo jis brangesnis, kuo daugiau įdėta priemonių į jį, tuo jis, aišku, veiksmingesnis. Šiandien sureguliuoti ir ištirti, kokia yra visų prekių pasiūla, praktiškai neįmanoma. Čia turbūt ir Prezidentas pasiūlė tokią išeitį, na, galbūt kraštutiniu atveju, kai yra nepaprastoji padėtis, kai situacija ypač sudėtinga, gali būti paliktas toks vėzdas Vyriausybei galbūt pagąsdinti vieną ar kitą gamintoją, tiekėją, kad jis sumažintų kainą. Bet turbūt čia buvo parodytas ir kitas pavyzdys, buvo surasta įmonė, kuri ir Lietuvoje gamina tas priemones. Jeigu būtų tas įstatymas, kad tu gamink, o aš dar tau sureguliuosiu, tai, savaime suprantama, verslas, ko gero, tikrai nerizikuotų gaminti prekės, kuri gali būti tam tikrais atvejais pigesnė negu gaminimo kaštai. Aišku, čia turbūt nekalbame apie maisto produktų kainų reguliavimą, nes kaip sureguliuoti maisto produktų kainas, kai jau dabar tos kainos skiriasi, priklausomai nuo kokybės, dešimtimis kartų. Manau, turime baigti šitą populistinį elgesį ir eiti prie balsavimo už Prezidento veto. Daug specialistų dėl to tik šypsosi ir supranta, kad tai yra ne koks nors ekonominis sprendimas, o paprasčiausiai populistinis. Siūlau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėl šio projekto motyvai išsakyti. Dėl kito – Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4665 – motyvų taip pat yra. P. Gražulis – motyvai už. P. Gražulio nėra. Yra?
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad jau diskutavome šita tema. Tikrai pasisakau už. Reikia priimti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašau kaukes naudoti ne kaip seilinuką, o kaip kaukę, pagal paskirtį.
Ir motyvai dėl paskutinio grąžinto – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666. Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pats tikslas krizės sąlygomis suteikti galimybę Vyriausybei reguliuoti kai kurias kainas, atrodytų, yra geras. Bet problema, kad krizių sureguliavimo istorija iš ekonominės pusės kitose pasaulio valstybėse rodo, kad dažnu atveju tai sąlygoja visai ne tokius rezultatus, kokių mes norėtume. Tam tikri produktai arba prekės tiesiog dingsta iš parduotuvių lentynų. Aš vėlgi norėčiau pateikti pavyzdį, kuris visiems bus labai gerai suprantamas. Tai ministro A. Verygos tikrai sveikintinas ir kilnus noras pažaboti kelis vaistų importuotojus, kurie iš esmės dominavo, turėjo ir tebeturi visišką monopolį vaistų importo į Lietuvos rinką. Tą atlikti net ne krizės sąlygomis buvo labai sudėtinga, nes iš vaistinių lentynų tada dingo daug kompanijų gaminamų generinių vaistų, prie kurių žmonės buvo pripratę ir kuriuos laikė kaip jiems labiausiai tinkamus. Dėl šito tikrai iškilo labai rimta problema net ne krizės sąlygomis. Taigi ir krizės sąlygomis tikrai atsirastų galimybė ta situacija nesąžiningai piktnaudžiauti. Tuo atveju tikrai iškiltų grėsmė, kad mes neturėtume tam tikrų prekių ir produktų, nors ir reguliuotume kainas. Tai tikrai yra labai rimtas diskusinis klausimas ir dėl šito vertinčiau, kad kolegos turėtų atidžiai apmąstyti prieš balsuodami dėl šio klausimo, nes tikslas geras, bet jo realizavimas praktikoje gali sukelti tikrai rimtų problemų. Todėl Prezidento veto yra vertintinas kaip pagrįstas, nes ekonominė pusė ir realūs pasaulio valstybių reguliavimo krizių pavyzdžiai buvo išnagrinėti prieš tą veto…
PIRMININKAS. Laikas!
Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai man atrodo, mes čia kartais sėdime kaip su skafandrais ir negirdime vieni kitų argumentų. Vis kalbama vėl apie tuos istorinius pavyzdžius, kur buvo reguliavimas ir prekės dingo. Aš dar kartą noriu pakartoti. Koronaviruso metu Prancūzija įvedė kainų reguliavimą būtiniausių prekių. Būtų gerai, kad oponentai pateiktų skaičius, kiek tų prekių dingo ir kiek jų trūksta. Šitų argumentų aš vis neišgirstu. Taip, kainų reguliavimo įrankis yra aštrus. Bet lygiai tas pats, jei mes leidžiame policininkui nešioti tarnybinį ginklą, tai mes nesakome, kad bet kuriuo momentu jis jį išsitrauks ir pradės naudoti į kairę ir į dešinę, neįvertinęs situacijos rimtumo. Man atrodo, ir šiuo atveju nereikia sumenkinti Vyriausybės, ar ji bus šitos valdančiosios daugumos, ar kitos valdančiosios daugumos, tikrai tas aštrus įrankis bus naudojamas adekvačiai.
O kai kalbame apie tai, žinote, viskas jau pasibaigė, kam reikia priiminėti tuos įstatymus, tikrai tada neatlaiko kritikos. Nejaugi mes nesuvokiame, kad koronavirusas mums pasakė – mes jau gyvename kitame pasaulyje ir nuolat gyvensime su tais iššūkiais.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų visada atsiranda pagunda kainas pareguliuoti, tačiau reguliuoti atsiranda pagunda ne tik valdžiai, Vyriausybei, bet ir verslui. Žiūrėkite, vakar nuskambėjo gana skandalinga informacija apie tai, kad Europos Sąjungos šalyse, faktiškai visur stipriai krito mažmeninės degalų prekybos kaina. Tik Lietuva ir dar keturios Europos Sąjungos valstybės iš esmės nepatyrė vartotojams skiriamos naudos, tai yra kainos mažmeninėje degalų prekybos rinkoje krito minimaliai, ir akivaizdu, kad jos rinkos sąlygomis turėtų kristi labiau. Štai kur yra problema, kai veikia galimai susitarimai tarp rinkos dalyvių, ir kaina nemažėja tiek, kiek ji natūraliai turėtų mažėti.
Su tais dalykais Vyriausybė turėtų kovoti, ieškoti instrumentų, juo labiau kad tie instrumentai yra, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba. Tai, nesugebėdama kovoti su jau vykstančiais dalykais, kainų iškraipymais, kurie neatspindi rinkos tendencijų, Vyriausybė sako, duokite mums įgaliojimus ir mes pakovosime su kainomis. Štai jums yra akivaizdus pavyzdys: kainos nekrenta mažmeninėje degalų prekybos rinkoje. Parodykite, kad jūs ką nors sugebate šioje srityje padaryti, tada prašykime naujų įgaliojimų. Naujų įgaliojimų prašymas tokios ekstremaliosios situacijos atveju, mano manymu, yra nekonstitucinis, nes kainų reguliavimas galėtų būti taikomas tik nepaprastosios padėties atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi pasisakymai. Gerbiami kolegos, pradėsime balsavimus. Bet prieš tai dar Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom, Pirmininke.
11.45 val.
Informaciniai pranešimai
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, gerbdamas Statutą ir pastabą dėl Statuto, kviečiu Seniūnų sueigą 17 val. 50 min., po šešių valandų ir trijų minučių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pradėsime balsuoti kaip tik nuo šio įstatymų paketo.
11.45 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIIIP-4661. Civilinės saugos įstatymas, kurį grąžino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Kaip teigia mūsų Statuto 167 straipsnis, grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Gerbiami kolegos, pradedame balsavimą. Ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – balsuoja už, kas man kitaip, balsuoja kitaip. Jūs žinote, kad reikalingas 71 balsas, tada bus įstatymas be pakeitimų. Priešingu atveju eisime prie kitų procedūrų.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 65, prieš – 45, susilaikė 5.
Statuto to paties straipsnio 3 dalis sako, kad jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teiktomis pataisomis ir papildymais. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 61, prieš – 18, susilaikė 31. Priimta. (Gongas)
11.47 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665GR (priėmimo tęsinys)
Nepaprastosios padėties įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665. Taip pat pirmasis balsavimas, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 65, prieš – 42, susilaikė 10.
Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, o šis balsavimas ką tik tai parodė, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento pataisomis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 85, prieš – 15, susilaikė 18. Nepaprastosios padėties įstatymas priimtas su visomis Prezidento pataisomis. (Gongas)
11.49 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666GR (priėmimo tęsinys)
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666. Gerbiami kolegos, balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Skelbiama balsavimo pradžia, ar priimti įstatymą be pakeitimų.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 64, prieš – 45, susilaikė 9. Be pakeitimų nepritarta.
Balsuojame, ar priimti įstatymo projektą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento pataisomis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 82, prieš – 13, susilaikė 21. Ir šis lydimasis įstatymo projektas priimtas su visomis Prezidento pataisomis. (Gongas)
11.50 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Liko atidėtas balsavimas. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso projekto Nr. XIIIP-4663(2). Labai prašau netriukšmauti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2) (priėmimo tęsinys)
1-8 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671. Buvo atidėtas tik balsavimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Pritrūko balsų priimti šį įstatymą. Atidedame.
11.52 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 131, 19, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar 1-3 klausimas – Energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4138. Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 125. Vienbalsiai priimtas Energetikos įstatymo projektas. (Gongas)
11.53 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 ir 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139(2)ES (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Elektros energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4139. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: vienbalsiai 129 pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
11.53 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 201, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 631, 64 straipsnių ir priedo pakeitimo, 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140(3)ES (priėmimo tęsinys)
Ir lydimasis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: vienbalsiai 122 priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. (Gongas)
11.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4535(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 118, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2) (priėmimo tęsinys)
Ir 1-5 klausimas, paskutinis balsavimas, – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4407(2). Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Visi balsavimai šiuo etapu yra baigti. Gerbiami kolegos, noriu jūsų paklausti. Buvo numatyta pertrauka, ar ją darome? (Balsai salėje) Nedarome? Dirbame toliau. Gerai, bendru sutarimu, taip? Ačiū.
11.56 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705(2), Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4706(2), Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2641 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4707(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705(2). Svarstymas. Kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4705(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, gal jūs sutiktumėte, nes lydimieji yra Odontologijos praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymų tam tikrų straipsnių pakeitimas, tai būtų projektai Nr. XIIIP-4706 ir Nr. XIIIP-4707. Išvadas išklausytume ir tada rengtume bendrą diskusiją, kartu ir dėl lydimųjų.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4706(2) ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu. Ir paskutinis. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4707(2) ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvadas išgirdome. Bendroji diskusija. Sąrašo nematau. A. Vinkus. Maloniai kviečiame į pagrindinę tribūną. Ruošiasi A. Matulas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes gerai prisimename, kad atsižvelgdami į medikų pasiaukojimą ir altruizmą dirbant ekstremaliosiomis koronaviruso epidemijos sąlygomis dar neseniai toje pačioje salėje po įvykusių, sakyčiau, netrumpų, aštrių, prieštaringų diskusijų priėmėme sprendimą padidinti medikų darbo užmokestį. Vis dėlto priėmėme sprendimą padidinti medikų darbo užmokestį. Bet anksčiau pakeistas įstatymas nereguliuoja rezidentų darbo užmokesčio santykių, todėl rezidentų atlyginimai, drįstu pasakyti, liko už borto. Be to, skirtingai nuo gydytojo darbo užmokesčio, kurio šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, papildomos lėšos rezidentų darbo užmokesčiui didinti turi būti skiriamos iš valstybės biudžeto.
Šiandien, manau, neatidėliotinai turime išspręsti šį klausimą, nes rezidentų darbo įvertinimas mūsų valstybei negali būti mažiau svarbus kaip ir visų medikų. Jų indėlis ir pagalba ypač šiuo sunkiu periodu, kuris, tikėtina, nesibaigs šiuo sezonu, yra labai vertinga ir labai reikalinga. Kadangi rezidentų darbo užmokestį reguliuoja atskiri įstatymai ir keičiant ankstesnius įstatymus jie neapėmė nei medicinos rezidentų, nei odontologijos rezidentų darbo užmokesčio padidinimo, šiandien svarstyti teikiami Medicinos praktikos ir Odontologijos praktikos įstatymų pakeitimai, siekiant, kaip pristatė ponia A. Kubilienė, padidinti jų darbo užmokestį 15 %. Palaikau šį sprendimą ir esu įsitikinęs, kad jį, kolegos, palaikysime mes visi.
Baigdamas dar noriu patikslinti. Įstatymo projekte sakoma: gydytojo rezidento pareiginės algos dydis perskaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 1 d. Kadangi atlyginimai mokami už praėjusį mėnesį, tai noriu ir drįstu paklausti sveikatos ministro, už kurį laikotarpį rezidentas gaus pirmąjį padidintą atlyginimą? Už kovo mėnesį ar už balandžio? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Matulą. A. Matulo nematau salėje. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Iš tiesų dabar yra laikas, kai tiesiog negalima nepalaikyti gydytojų ir visų medikų atlyginimo kėlimo skatinimo. Tai yra seniai laukti sprendimai ir aplinkybės jiems yra palankios, nes ir be ekstremaliųjų situacijų medikų darbo krūviai nuolat didėja, ypač dėl biurokratijos didėjimo. Tai čia yra tik vienas iš būtinų sprendimų, nes popierizmo mažinimas yra seniai būtinas, kad gydytojas galėtų skirti laiką pacientui, o ne įvairių dubliuojančių ir perteklinių biurokratinių popierių pildymui. Šiandien tikrai taip yra, sugaištama daug laiko, kuris galėtų būti skiriamas žmogui.
Gera pastaba būtų dėl prastai veikiančios ir stringančios e. sveikatos platformos, kurią būtų galima stipriai supaprastinti, pakeisti, atsižvelgiant į medikų poreikius. Dabar joje yra perteklinių dalykų, strigimų, ir tai nėra mano pastabos. Tai yra pastabos gydytojų, medicinos seserų ir slaugytojų, kurie dirba su šia sistema.
Vis dėlto labai džiugu, kad šis įstatymo projektas atėjo. Pritardamas gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų darbo užmokesčio didinimui, siūlyčiau jų atlyginimo dydį susieti su valstybės patvirtintais baziniais atlyginimais ar panašiais dydžiais. Kitaip kiekvieną kartą Seimas bus priverstas svarstyti atskirų medicinos sričių darbuotojų atlyginimų koeficientus, derinti tarpusavio balansą, nes kiekvieną sykį jis kis. Ir tada vėl bus viskas iš naujo link teisingo balanso. Manau, būtų gerai, kad į tą siūlymą būtų atsižvelgta, išvengtume tokių perteklinių darbų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi trys įstatymų projektai, maloniai suteiksiu žodį V. Aleknaitei-Abramikienei. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kartais viešojoje erdvėje keliamas klausimas, ką veikia opozicija, ar ji yra pakankamai konstruktyvi, ar ne. Tai aš noriu priminti: opozicinės frakcijos nuo pat pradžių, nuo pat šitos krizės pradžios, kėlė šį klausimą dėl rezidentų atlyginimų padidinimo. Ir jeigu būtų tas balsas išgirstas truputį anksčiau, turbūt anksčiau būtume priėmę ir tokį įstatymą. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad turime progą šiandien sutartinai balsuoti ir įrodyti, kad šis Seimas vis dėlto yra pajėgus priimti vieną kitą reikalingą įstatymą, o šiuo atveju ir labai reikalingą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ačienė – motyvai už. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai šešeri metai studijų, per kurias tampama diplomuotais gydytojais, po to dar šešeri metai rezidentūros ir tuo laikotarpiu žmonės gauna daugiau negu minimalią algą, dar plius stipendija, kuri, kaip žinote, mokama ne visiems. Ir kalbama, kad tai reikėjo padaryti seniai. Aišku, galbūt daug metų tai nesikeitė. Dabar šitie žmonės, būtent dabar sulaukė to dėmesio. Vis dėlto kalbama apie diplomuotus gydytojus, kurie be kelių minučių jau gydytojai. Aš manau, kad kai yra priimtas sprendimas didinti atlyginimus gydytojams, šitie rezidentai negali likti nuošalyje. Tai dabar yra padaryta Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės ir ministro iniciatyva. Aš manau, kad Seime visi pritarsime, kaip pritarėme Sveikatos reikalų komitete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, balsavimai, kaip žinote, sutartu laiku ir tai planuojama 13 valandą. Taip ir sutariame.
12.05 val.
Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4731, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4732 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas, kaip ir buvome sutarę Seniūnų sueigoje, dabar projektas Nr. XIIIP-4731, įstatymų projektų pateikimo tęsinys. V. Čmilytę-Nielsen kviečiu į tribūną. Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Jūs kartu pateiksite ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertrauka frakcijos vardu. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
12.06 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4097(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4097(2). A. Sysas. Pateikimo tęsinys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šį įstatymą pateikiau po to, kai Valstybės kontrolė pateikė ataskaitas apie abiejų fondų veiklą. Jeigu kas nors prisimenate, abiejuose fonduose buvo sukaupta lėšų beveik dešimt metų į priekį – tiek, kiek reikia išmokėti per metus. Aišku, per tą laiką situacija gerokai pasikeitė, ir šiandien turbūt ir vienas, ir kitas fondas gal ne iki galo išnaudotas, bet iš principo bus galima išsiaiškinti tik svarstymo metu. Aš siūliau mažinti, nes realiai už tai, kad tie fondai saugojo pinigus bankuose, mes turėdavome sumokėti beveik 70 tūkst. eurų bankams už nenaudojamų lėšų saugojimą. Aš maniau, kad nelogiška mokesčių mokėtojų, tai yra darbdavių, suneštas lėšas, kurios turėjo padėti darbuotojams, mokėti bankams vien už tai, kad pasaugotų tuos pinigus. Čia viena šio įstatymo problemų.
Antra, prisimenate, kai keitė, liberalizavo Darbo kodeksą ir kūrė vieną iš fondų, tai yra Ilgalaikio darbo išmokų fondą, buvo nuogąstaujama, kad paprasčiausiai bus labai daug norinčių, ir bandė išmokas derinti su įmokomis, ir tos išmokos buvo labai nedidelės. Todėl po konsultacijų ir su profesinėmis sąjungomis būtent šiame įstatyme aš teikiau ne tik mažinti fondo įmokas, bet ir didinti išmokas, kad žmonės pajaustų, kad ilgalaikis darbas, ilgalaikis darbas vienoje įstaigoje duoda tam tikrų pliusų dėl išeitinių išmokų padidinimo.
Kaip sakiau, situacija pasikeitė. Bet kokiu atveju šį įstatymą galima svarstyti. Nesakau, galbūt po krizės mes turėsime ne mažinti, o didinti įmokas, žiūrint, kaip bus panaudota. Prie šio klausimo bet kokiu atveju reikės grįžti. Tada, aš manau, ir Trišalės tarybos dalyvavimas padėtų spręsti ateities planus ir pagalvoti.
Aš pasiruošęs atsakyti į klausimus, o situacija, į kurią mes pakliuvome, užregistravę sausio mėnesį įstatymą ir svarstydami jau prasidėjus karantinui ir didelėms materialinėms išlaidoms, iš esmės pasikeitė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų (…), kai tas įstatymas buvo registruotas, dar apie šią pandemiją niekas net nekalbėjo. Bet dabar jau mes pagal tą priemonių planą matome, kad Garantinis fondas greitai išseks. Čia dideliu ekspertu nereikia būti.
Ar jūs nemanytumėte, kad jeigu Seimas pritartų po svarstymo, vis dėlto reikėtų padaryti fundamentalią Garantinio fondo analizę, kad jis būtų tvarus, nes dabar mes galime jį padaryti vėl netvarų? Tuos koeficientus ir įmokas, suderinus su darbdaviais, su profsąjungomis, pasižiūrėti, nes vis dėlto reali situacija dabar kita yra.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš visiškai sutinku. Sakau, prie šio klausimo mes bet kuriuo atveju turėsime grįžti, ar per šitą įstatymą, ar per kitą. Neužmirškime, kad čia yra ne tik nedarbo išmokų, bet ir ilgalaikių išmokų fondo, čia dabar yra du viename. Aš manau, kad bus panaudotos ne tik pirmojo, apie kurį jūs kalbėjote, bet ir antrojo lėšos. Kaip racionaliau jas panaudoti, aš manau, tai yra ir parlamento reikalas, ne tik socialinių partnerių. Mes turime užtikrinti, kad netekusiam darbo darbuotojui už ilgai dirbtus metus turi būti sumokama išeitinė, juo labiau jeigu darbdavys taps nemokus ir bankrutuos, čia mus įpareigoja ir Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvencija. Todėl, sakau, kreipiuosi su prašymu pritarti ir pradėti gilintis, svarstyti, daryti analizę ir priimti sprendimus. Aš manau, kad tuos sprendimus, ko gero, padarysime tik rudeniop, bet procesas turi vykti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių klausti nėra. Motyvai. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai prašyčiau visų pritarti, nes iš tikrųjų garantinių fondų ateitis yra labai svarbi. Neužmirškime, kad tai yra sudėtinė nedirbančiųjų arba bankrutavusių įmonių garantijų dalis. Kai mes priėmėme Darbo kodeksą, tai ne tik darbdaviai patys asmeniškai turi prievolę išeitines ir kitas pašalpas tvarkyti, bet lygiai taip pat ir per Garantinį fondą dalis garantijų sprendžiama. Sąlygos dabar yra labai smarkiai pakitusios, todėl reikėtų labai atsakingai pasižiūrėti į tuos visus koeficientus ir įmokas ateičiai, kad jis atliktų savo funkciją, nebūtų vėl to nulio jo sąskaitoje. Tada mes vėl turėtume svarstyti Darbo kodeksą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuosime apie 13 valandą.
12.12 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4567, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4568 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4567. Kviečiu S. Gentvilą. Jūs turbūt pateiksite ir lydimąjį teisės aktą – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4568. Prašom, gerbiamas Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Lietuvos piliečiai, gerbiamas Seime, teikiame du įstatymų projektus nemažai Seimo narių iš skirtingų frakcijų, tarp jų V. Simulikas, G. Vaičekauskas, V. Ačienė, A. Butkevičius buvo pasirašęs, bet atšaukė parašą, V. Čmilytė-Nielsen, J. Liesys, J. Sabatauskas, D. Šakalienė ir E. Gentvilas. Konstitucijos 22 straipsnis skelbia: „Žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.“ Toliau taip pat skelbiama 22 straipsnyje: „Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.“ Ši įstatyminė iniciatyva gimė iš statistikos apie Kriminalinės žvalgybos įstatymo numatytų 9, 10 ir 11 straipsnių taikymą Lietuvos teismuose. Ją, rengdami įstatymą, gavome iš Nacionalinės teismų administracijos. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9, 10, 11 straipsnius kriminalinės žvalgybos subjektai, kurių yra devynetas, kreipėsi į teismus prašydami leidimo atlikti žvalgybos veiksmų sankcionavimą, kitaip tariant, asmens privataus gyvenimo stebėjimą.
Statistika yra itin įdomi. 2017 metais Lietuvos apylinkių teismai gavo 1 tūkst. 32 prašymus dėl kriminalinių veiksmų sankcionavimo. Atmesti vos aštuoni. 99 % sankcionuoti. 2017 metais Lietuvos apygardų teismų administracija gavo 2 tūkst. 906 prašymus. Atmetė vos penkis, tai yra 99,9 % yra sankcionuota.
Panaši statistika yra ir 2018 metais, ir 2019 metais. Pavyzdžiui, Lietuvos apylinkių teismai gavo 935 prašymus stebėti privatų žmogaus gyvenimą ir tik vienas buvo atmestas. Lygiai tas pats ir 2019 metais, kai 900 prašymų pateikta, vos du atmesti. Konstitucijoje kalbama apie tai, kad teismai motyvuotai turi leisti vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš privačius žmones, tačiau akivaizdu, kad statistika byloja apie tai, kad 99,9 % teismai sankcionuoja kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš privačius asmenis.
Praeitais 2019 metais Seimo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariai, kurių yra aštuonetas iš skirtingų frakcijų, buvo susitikę su Advokatų tarybos asmenimis ir atstovais, kurie išreiškė susirūpinimą dėl šitų skaitlingų skaičių, kad asmens privatus gyvenimas turi per mažai saugiklių įstatymuose, kad jis gali būti ne visada motyvuotai klausomas, girdimas ir stebimas. Kalbėdami delegacijos susitikimo metu su Advokatų taryba, išgirdome Advokatų tarybos pamąstymus kreiptis į Europos Tarybą ir Strasbūro teismus dėl to, kad Lietuvoje yra neužtikrinama visavertė teisė į žmogaus privataus gyvenimo apsaugą. Įkalbinėdami advokatus iš esmės ieškoti kompromiso Lietuvoje, paprašėme paruošti teisės aktų pakeitimus, kuriuos šiandien pristatau daugelio Seimo narių vardu. Advokatų taryba kreipėsi praeitų metų lapkričio mėnesį registruotais dokumentais į mus, aštuonių asmenų delegaciją, ir pateikė šį įstatymo projektą, kurį mes registravome.
Pats įstatymo projektas keičia keletą nuostatų. Jis įveda naujus saugiklius kriminalinės žvalgybos subjektams, kurie prašo teismų leisti stebėti žmogaus privatų gyvenimą. Yra sukuriami nauji saugikliai, kad asmuo, kurio gyvenimas buvo stebimas, sekamas arba pasiklausomas, turėtų teisę automatiškai sužinoti, praėjus 15 dienų po nepasiteisinusių kontržvalgybos veiksmų ir nutraukto tyrimo apie tai, kad jo privatus gyvenimas buvo sekamas, stebimas arba pasiklausomas. Tokią pareigą turėtų kriminalinės žvalgybos subjektas, jos vadovas – informuoti, automatiniu sprendimu informuojant žmogų, kurio privatus gyvenimas buvo pažeistas, valstybės vardu jam suteikiant informaciją, kada, kokiu laikotarpiu, kokiu sprendimu, kokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo šitie veiksmai atlikti, kokio teismo patvirtinta.
Taip pat pateikiama informacija apie kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones jų nedetalizuojant. Asmuo įgytų teisę sužinoti, jeigu prieš jį buvo vykdomi valstybės sankcionuoti veiksmai, tačiau įtarimai nepasitvirtino ir toliau nėra pareikšti jokie įtarimai, jis privalo sužinoti apie savo gyvenimo pasiklausymą.
Taip pat įstatymu sukuriamas vieno langelio principas, kurio įgyvendintoju tampa Generalinė prokuratūra, asmens, kurio privatus gyvenimas buvo stebimas, skundams nagrinėti, jeigu institucijos pateikia nepilną, neišsamią arba nevisišką informaciją. Generalinė prokuratūra įstatyme įgyja pareigą informuoti, surinkti dokumentus iš devynių kriminalinės žvalgybos subjektų apie tai, kaip šio vieno ar kito asmens gyvenimas buvo stebimas arba pasiklausomas ir dėl kokių motyvų.
Dabar apie praktinį dalyką. Iš esmės mes kalbame apie tai, kad nekeičiame kriminalinės žvalgybos subjektų teisių, įpareigojimų ar kriterijų, nekeičiame sankcionavimo tvarkos. Mes keičiame tiktai informavimą tais atvejais, kai yra nepasiteisinę įtarimai ir kriminalinės žvalgybos tyrimas yra nutraukiamas. Man atrodo, kad šitas kompromisas, kuris buvo iškeltas diskusijose su mūsų Parlamentine Asamblėja, Advokatų taryba, galėtų būti geras kompromisas stabdant galimą viešinimąsi arba skundą Lietuvos atžvilgiu Europos institucijų koridoriuose.
Tad siūlyčiau pritarti po pateikimo ir mielai atsakyčiau į klausimus. Tikiuosi pritarimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsamiai pristatėte, bet norinčių paklausti vis tiek yra. E. Pupinis klausia pirmasis. Ruošiasi V. Poderys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų žmogaus teisės yra labai svarbu, tačiau ir nusikaltimų užkardymas irgi gana svarbu. Yra plona gija tarp galimybės ką nors užkardyti ir žmogaus teisių. Iš tikrųjų, kaip jūs sakote, turi būti žinomas sekimo procesas po 15 dienų, bet gyvenimas susideda iš tam tikrų fragmentų, kaip turbūt ir kai kurie nusikaltimai. Na, įvyksta vienas susitikimas, kas nors fiksuoja, turbūt prasideda sekimas, to sekimo metu vėl galbūt nepakanka medžiagos, bet nusikaltimas, turbūt ir faktai tam tikri atidedami ateičiai per susitikimus. Iš tikrųjų tarp tų visų fragmentų gali būti didesni tarpai.
Kaip jūs galvojate šiuo atveju apskritai nesužlugdyti kriminalinės žvalgybos, paprasčiausiai gerų norų vedami mes galime pridaryti nemažai problemų? Teisės departamento yra pasiūlymų, kad galbūt nereikėtų tokio griežto reglamentavimo.
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma teisingas klausimas ir aš nekvestionuoju valstybės specialiųjų tarnybų, kriminalinės žvalgybos subjektų teisės ir prievolės aiškintis nusikaltimus. Tiesiog matome, kad Teismų administracija ir Lietuvos teismai neveikia, neužtikrina Konstitucijos 22 straipsnyje numatymo, kad motyvuoti sprendimai, nes 99,9 % sankcionavimo, – neatrodo, kad šitas filtras veikia teisingai. Iš esmės kriminalinės žvalgybos subjektai turi galimybę pagal savo motyvaciją stebėti ir sankcionuoti veiksmus visada.
Mes nekvestionuojame teisės, tačiau reikia pabrėžti, kad kai tyrimas yra nepasisekęs, jis yra užbaigiamas, nutraukiamas, tada pagal įstatymą yra 3 mėnesių terminas sunaikinti surinktą medžiagą ir medžiagą sunaikinus po 15 dienų informuoti stebėtą asmenį, jo privatų gyvenimą, kad valstybės vardu jis buvo stebimas ir pasiklausomas.
Dar pridursiu, kad Teismų administracija faktiškai nenori kvestionuoti kriminalinės žvalgybos subjektų prašymų sankcionuoti dėl to, kad tos pačios kriminalinės žvalgybos institucijos rašo teisėjams pažymas dėl jų karjeros kilimo. Kiekvieną kartą, kai teismas arba teisėjas nesutinka sankcionuoti vienų ar kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų, jis turi rašyti motyvuotą paaiškinimą, kodėl nesutiko. Teisėjai nėra linkę kvestionuoti, tiesiog leidžia pasitikėjimo principu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Poderys. Ruošiasi D. Šakalienė.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas Simonai, jūsų teikiamame projekte jaučiamas tam tikras nerimas dėl kriminalinės žvalgybos institucijų tam tikros nepriežiūros ar neatskaitomybės visuomenei. Bet kalbant apie VSD, man atrodo, visuomenėje formuojamas konsensusas, ir, ko gero, jis yra neformaliai pasiektas, kad turi būti ta vyriausiojo priežiūrininko, arba ombudsmeno, institucija. Ar kriminalinės žvalgybos atveju tų institucijų atžvilgiu negalėtų būti taip pat steigiama panaši arba netgi ta pati institucija, kuri būtų depolitizuota, profesionaliai vykdytų tą priežiūrą ir prižiūrėtų atskaitomybę? Dėkui.
S. GENTVILAS (LSF). Labai sveikintina idėja. VSD, veikdamas pagal Žvalgybos įstatymą… Pats kandidatas antrai kadencijai gerbiamas D. Jauniškis užsiminė, kad pritartų stebėsenos institucijos, tokios kaip ombudsmenų, atsiradimui. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos institucijų, kurios yra tvirtinamos Vyriausybės nutarimu (jų yra devynios), veiksmus kontroliuoja ir Seimas. Tačiau čia daugiau kalbama apie tai, kad turi atsirasti saugiklių įstatyme, kad ne tik teismai sankcionuoja, bet ir asmuo, kurio gyvenimas buvo pasiklausomas. Jisai žinotų apie tai, kad valstybės vardu jis buvo sekamas.
Kartais gali būti labai gyvenimiška situacija. Juodąja buhalterija užsiimančios įmonės vadovas žino apie juodąją buhalteriją, tačiau jo pavaldiniai to nenutuokia. Tačiau tyrimo metu yra pasiklausomas platus ratas žmonių, kurie visiškai niekuo nėra nusidėję. Tyrimui pasibaigus, įtarimai pareiškiami gal konkrečiam asmeniui, tačiau likusieji asmenys, kurie niekuo neprisidėjo prie nusikalstamos veiklos, turi teisę žinoti, kad buvo stebimi, jų privatus gyvenimas, šeiminis gyvenimas buvo stebimas, ir jie turi būti informuoti. Man atrodo, yra sąžininga valstybei pasakyti, kad mes stebime jus, mes stebėjome, informacija sunaikinta, ir mes atsakome, kad tai užbaigta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė. Ruošiasi P. Gražulis.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tiek iš Seimo Teisės departamento, tiek iš kitų institucijų išvadų matome, kad yra nemažai koreguotinų dalykų šiame projekte, tačiau jį pasirašiau, nes manau, kad vis dėlto labai svarbu atidaryti duris tai diskusijai, kad turėtume subalansuoti kokybiškai atliekamus tyrimus ir kartu žmogaus teisių apsaugą. Norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate pateiktas pastabas, ar esate pasiruošęs koreguoti projektą, dirbdamas komitetuose, ir koks galutinis tikslas, kurį norėtumėte pasiekti?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Dovile, sutikus tapti kartu šio projekto iniciatore. Nerimą kelia iš tikrųjų pačios sistemos nebuvimas. Aš visiškai pritariu teisinėms pastaboms, reikia įvesti teisinį aiškumą ir sklandumą, ir daugumai Teisės departamento pastabų pritariame, tačiau mes turime kalbėti apie tai, kad šiandien saugikliai neegzistuoja. Jūs šiandien negalite, gerbiama Dovile Šakaliene, paklausti vieno langelio principu apie savo asmeninio gyvenimo stebėjimą, jeigu jūsų atveju kada nors buvo sankcionuoti veiksmai. Tai yra blogai. Jeigu kas nors Konstitucijos suteikta teise stebėjo jūsų gyvenimą, šiandien jūs tos teisės negalite sužinoti, tos informacijos. Ir viena ar kita forma tai turi atsirasti, nes tai yra žmogaus teisė žinoti, ar jo privatus gyvenimas yra apsaugotas, ypač šiais moderniais laikais.
Taip, Teisės departamento labai daug teisingų pastabų, bet pats principas, kad turi atsirasti saugikliai, man atrodo, yra aukštesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi M. Majauskas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, vien byloje tų advokatų, kurie atstovavo Lietuvos verslininkui kraujo plazmos byloje, akivaizdžiai matyti iš paviešintos informacijos, kad STT pareigūnai bendradarbiavo su Latvijos verslininku, KGBʼistu, ir veikė jo naudai, kad jie iš anksto buvo nuėję pas teisėją ir susitarė, kad teisėjas priims tokius ir tokius sprendimus. Kažin ar šio įstatymo pataisos išspręs didžiules žaizdas, susidariusias ikiteisminio tyrimo institucijose. Aš manau, kad reikia daug geresnių, išsamesnių sprendimų. Šios pataisos niekuo nepadės. Galima jau įvardinti, kad ikiteisminio tyrimo organizacijos tapo nusikalstamomis organizacijomis, siekiančiomis naudos. Kaip spręsti šią problemą? Šios problemos neišspręs, kai žmogus sužinos, kad jį sekė. Ir dar vienas pavyzdys.
PIRMININKĖ. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manyčiau, kad galbūt reikėtų…
PIRMININKĖ. Klauskite.
P. GRAŽULIS (MSNG). …iš esmės išspręsti, kas darosi mūsų valstybėje.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Petrai, už klausimą. Nesiimsiu politinio vertinimo, ne politikams vertinti tokius dalykus. Tačiau vieną aspektą noriu paminėti praeitos savaitės istorijoje – tai, kad advokatų kontoros advokatas užsimena apie galimą jo ir kliento paslapties klausymą ir sankcionavimą. Tai yra netoleruotina, nes advokatai, kaip ir kunigai, turi teisę į advokato paslaptį, ir tai turėtų būti ginama. Negali taip būti, kad valstybė, turėdama įgaliojimus, pasiklauso ginamojo versijos ir jos konstravimo. Ši nuostata praeitos savaitės istorijoje yra labiausiai mane stebinanti. Jeigu jinai išsipildys, vadinasi, tai yra skandalingas dalykas. Tačiau dėl visų kitų aplinkybių aš nekomentuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, trumpas klausimas. Kokiomis užsienio praktikomis rėmėtės, rengdami šį teisės aktą? Galbūt galėtumėte detalizuoti, kaip panašios problemos sprendžiamos Europos Sąjungos Vakarų šalyse? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, aiškinamasis raštas susideda iš devynių puslapių. Kartais Konstitucijos keitimo aiškinamasis raštas susideda iš kelių sakinių. Vien aiškinamajame rašte yra aibė direktyvų, Europos Sąjungos veikimo direktyvų, Europos Žmogaus Teisių Teismo citatų referuojant, kaip iš tikrųjų Europos Taryba reglamentuoja, jos konvencijos reglamentuoja žmogaus privatų gyvenimą. Yra atlikta labai išsami tarptautinės praktikos analizė ir tikrai kviesčiau pasiskaityti tiems, kam įdomi teisinė juridika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. J. Sabatauskas – motyvai už. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai yra labai svarbus projektas. Iš Teisės departamento pastabų mes matome, kad ta praktika… Tiksliau sakant, baudžiamojo proceso metu kodekso 161 straipsnis numato informuoti, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti, turi būti pranešta apie ją. Iš teisės doktrinos mes matome, kad nėra informacijos apie tokius atvejus, kad būtų pranešta. Dar tuo labiau, jei to asmens teisės ir laisvės buvo pažeistos, besąlygiškai turi būti pranešta. Nėra pavyzdžių, vadinasi, teismas pažymi, kad tokiu atveju šios priemonės pavyzdžių nebuvimas konkrečiose bylose leidžia abejoti, ar baudžiamojo proceso taikymo numatyta taisyklė teisinėje praktikoje iš viso yra taikoma, nes ji priklauso nuo pareigūnų sąžiningumo.
Aš galiu pasakyti taip: šis straipsnis, kuris dabar taisomas, realiai neveikia. Kodėl neveikia? Todėl, kad yra numatyta dabar realiai galiojančiame įstatyme, kad jeigu buvo taikyta prieš asmenį kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado neigiamų teisinių pasekmių žmogui, jam turi būti pranešta. Realiai tai nedaroma. Aš duosiu pavyzdį. Žmogus dalyvauja konkurse, pavyzdžiui, į valstybės tarnybą. Jis galbūt net laimi konkursą, bet jis į darbą nepriimamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Arba net konkurso metu gaunama informacija apie jį. Jis net nežino, kad konkurso organizatoriai gavo apie jį informaciją, kad prieš jį buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, ir to pakako, kad to žmogaus nepriimtų į darbą. Štai teisinės pasekmės, apie kurias žmogus net nežino.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū už išsamų komentarą, motyvus. Motyvų prieš nėra. Balsavimas, kaip ir tarėmės, vėliau.
12.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4472 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnį pateikti A. Gedvilienę. Projektas Nr. XIIIP-4472.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiek tiek jaudinuosi, nes pristatau įstatymą, kurio labai laukia aktyvi pilietinė visuomenė, kuri tikrai labai myli ir rūpinasi miškais.
Šiuo metu socialiniuose tinkluose yra pilna nuotraukų su žmonėmis, kurie renka šiukšles, taip pat nemažai vaizdelių, kur žmonės patys tiesiog pričiumpa nusikaltimo vietoje niekadėjus, kurie atveža šiukšles ir išmeta tiesiog į pamiškes. Taigi teikiu įstatymo projektą, kuriuo siekiame griežtinti atsakomybę už šiukšlių vežimą į miškus, numatyti nusižengimo padarymo įrankių – transporto priemonių, kuriomis teršalai ar šiukšlės buvo vežami ir kuriais teršalai ar šiukšlės buvo iškrauti, konfiskavimą.
Vien praeitais metais Valstybinių miškų urėdijos informacijoje buvo nurodyta, kad 700 tonų buvo išversta ir miškininkų sutvarkyta miškuose. Todėl aš manau, kad atėjo laikas griežčiau kovoti su teršėjais, neatsakingais asmenimis, kurie nesinaudoja galimybe šiukšlėmis atsikratyti legaliai aikštelėse.
Prašau jus pritarti mano projektui, juo labiau kad yra taikoma tam tikra analogija. Pavyzdžiui, medžioklę reglamentuojantys teisės aktai numato iš pažeidėjų, brakonierių tiek įrankių, tiek transporto priemonių konfiskavimą. Todėl labai prašau pritarti ir pradėti diskusijas, kaip kovoti su miškus ir pamiškes teršiančiais asmenimis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Prašome klausti. Ruošiasi P. Čimbaras.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų problema didžioji yra tarša. Vis dėlto ne kaip žmogų nubausti, bet kaip padaryti, kad žmonės neterštų? Atrodo, visos sąlygos dabar yra, tų konteinerių pristatyta. Kaip jūs manote, galbūt reikėtų su priežastimi kovoti, na, galbūt analizavote, iš kur tos šiukšlės apskritai? Žmonės, atrodo, galėtų nuvežti, įdėti į konteinerį, bet kažkodėl teršia miškus. Galbūt čia vis dėlto apmokestinimo sistemos klausimas, nes nemažai žmonių deda tas šiukšles į asmeninius konteinerius, už kuriuos moka ne tik abonentinį, bet moka ir už tai, kiek priduoda tų šiukšlių. Tai galbūt reikėtų keisti pačią mokestinę sistemą, nes dėl baudų sunku susekti, išmeta ir ieško tų visų adresų, parašų, raštų. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Įstatymo projektą ir šitas problemas man atnešė aktyvūs visuomenininkai, neetatiniai aplinkosaugininkai, kurie tikrai galvoja, kad sistema turėtų puikiai veikti, jeigu žmonės bijotų prarasti savo automobilius ar kitas transporto priemones. Na, man atrodo, kad kai kada gera pamoka gali atgrasyti nuo galimo pažeidimo darymo. Tikrai yra būdų, kaip statybinėmis, buitinėmis šiukšlėmis atsikratyti legaliai. Aišku, kad yra nemažai problemų ir jau dabar gaunu nemažai informacijos, kad įvairiais būdais įmonės siūlosi išvežti šiukšles, tačiau jie veža tiesiai į miškus ir pamiškes. Tai irgi tvarkytinas klausimas, kurį reikės anksčiau ar vėliau spręsti. Šiuo metu, man atrodo, automobilio konfiskavimas būtų puiki priemonė, atgrasanti daugelį šitų miškų ir pamiškių teršėjų nuo taršos. Galvoju, kad šiuo atveju tai tikrai būtų veiksminga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi M. Puidokas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiama Aiste, aš tikrai palaikau jūsų sprendimą, nes, galiu pasakyti, situacija yra nekontroliuojama. Kaip ir Edmundas minėjo, žmonės nėra atsakingi. Aš irgi gyvenu nuostabiame krašte, bet dažnai laiko turėdamas lankausi miškuose. Situacija tikrai yra tragiška. Jeigu jūs prisimenate, kai ministru buvo gerbiamas V. Mazuronis, kai jis sugriežtino baudas brakonieriams, iš karto tvarka pasikeitė. Jūs dabar minite transporto priemonės konfiskavimą. Žinote, teršėjas gali nusipirkti ir už 50 eurų transporto priemonę, bet ji bevertė, o po to valstybei kainuos jos laikymas, pardavimas. Ar jūs nemanote, kad reikia griežtinti, pavyzdžiui, skirti parų, kad žmogus žinotų, kad bus ne tik transporto priemonė, bet ir kokių 15 parų gaus, tai gal tikrai susimąstys? Apie tai negalvojote?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF.) Ačiū, Petrai, už pasiūlymą. Na, parų pasiūlymas yra dar griežtesnė bausmė. Jeigu taip atvirai, ką mes matome socialinėje erdvėje, kokiomis transporto priemonėmis atvežamos šiukšlės, tai tikrai ne už 50 eurų nupirkti automobiliai. Tai yra tikrai normalūs autobusiukai, normalios brangios priekabos. Aš manau, kad tokias priekabas ar tokius autobusiukus prarasti turėtų būti skausminga. Siūlyčiau galbūt ne taip drastiškai, žingsnis po žingsnio, bet eiti prie griežtinimo – valstybės aiškios pozicijos, netoleravimo pozicijos demonstravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai geras ir reikalingas įstatymo projektas. Gerai, kad rūpinatės gamta, miškais ir išklausote visuomenininkų siūlymus ir balsą. Dažnai man pačiam su šeima tiek kaime, tiek sode tenka lankytis miške ir tikrai būna liūdna, kad turi neštis maišelį, kad tas šiukšles, kurios nėra masiškai, sakykim, išbertos vienoje vietoje, galėtum surinkti. To atsakingumo žmonių tikrai labai trūksta. Iš jūsų siūlymo, sakykim, galima padaryti tam tikrą išvadą ir iš gerbiamo Petro, ką jisai įvardino, tarkim, jeigu yra nustatoma, kad ta priemonė, pavyzdžiui, mažavertė, galbūt būtų verta vis dėlto ir tam tikrą ekvivalentą mažiausios tos finansinės baudos įvardinti, jeigu pažeidėjas, žinodamas šį įstatymą, bandytų išsisukti.
Kitas atvejis, be abejo, kai taip neatsakingai elgiasi ne fiziniai asmenys, bet įmonės, nes tokių pavyzdžių irgi yra. Ar galima vis dėlto kokią nors diferencijavimo sistemą sugalvoti šios pataisos kontekste ir ją tikslinti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ji tikrai yra. Dėkoju už klausimą. Ji tikrai yra ir yra finansinės bausmės tiek už pavojingas šiukšles, tiek už nepavojingas. Tačiau mes matome, kad šiandien jų nepakanka, nes šiukšlintojų, gamtos nedraugų tai neatgraso. Finansinės baudos neatgraso, todėl aš siūlau žengti dar vieną žingsnį ir kalbėti apie transporto priemonių ir įrankių konfiskavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. E. Gentvilas. Prašom. Motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Mielas kolega M. Puidokas kalbėjo apie savo patirtį, kai reikia neštis maišelį svetimoms šiukšlėms surinkti. Mano patirtis tokia. Pamiškėje 56 padangos, aišku, naudotos. Arba pusė tonos žuvų galvų. Gerbiamas Mindaugai, maišelio čia nebepakanka. Čia reikia sunkvežimio ar net kelių sunkvežimių, kad išmėžtum kažkieno pridergtą pamiškę. Tačiau kalba yra apie tai, kad kažkas ir atnešė ne maišelyje, o atvežė mašina. Ir kai kuriais atvejais tai yra juridiniai asmenys. Yra fizinių asmenų, kurie neturi kultūros, palieka šiukšlę, numeta, nepasiima, bet yra ir sąmoningas teršimas, kuriuo užsiima juridiniai asmenys: užuot vežę į utilizavimo vietą, išmeta pamiškėn, demonstruoja, kad neturi pagarbos nei gamtai, nei privačiai nuosavybei.
Jeigu jie negerbia gamtos ir mano privačios nuosavybės, kodėl aš turėčiau saugoti jų nuosavybę, tai yra jų sunkvežimį, kuriuo jie atvežė 56 padangas ir išmetė arba tonomis žuvų galvas mėto? Todėl aš pritariu A. Gedvilienės pasiūlymui. Taip, fizinis asmuo – diedukas galbūt pagalvos, kad buitinių šiukšlių negalima mesti, nes atims mašiną, tačiau tie juridiniai asmenys, kurie vienąkart pagauti dėl to, kad E. Gentvilo pamiškėje priteršė, bet kitąkart kokio nors Petraičio pamiškėje išvertė ir liko nenubausti, džiaugiasi: žiūrėk, vienąkart įkliuvome, baudelę sumokėjome, bet turime tą sunkvežimį, su kuriuo toliau vežame ir pamiškėse drabstome savo atliekas. Aš manau, kad tai yra vienas iš būdų, kuris turi sudrausminti, ypač kalbant apie didžiuosius teršėjus – juridinius asmenis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, balsavimas, kaip ir sakėme, 13 valandą.
12.44 val.
Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4731, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4732 (pateikimo tęsinys)
Praėjo pusė valandos. Ar, Viktorija Čmilyte, galėtumėte pateikti, ar prašote daugiau laiko? S. Gentvilas dėl Darbo kodekso atitinkamų straipsnių projekto Nr. XIIIP-4731 ir kartu lydimojo – Socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4732. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami Lietuvos žmonės, gerbiamas Seime, ačiū už galimybę pristatyti šį Darbo kodekso pakeitimą ir lydimąjį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą. Šiuo atveju kalbame apie tai, ką įvardino premjeras praeitą savaitę, antradienį, kalbėdamas apie darbo situaciją Lietuvoje. 200 tūkst. Lietuvos gyventojų praeitą savaitę turėjo laikiną nedarbingumą: prižiūrėjo vaikus, kurie negalėjo eiti į darželį arba mokyklas, buvo saviizoliuoti ar kita prasme buvo nedarbingi. Tai yra beveik 15 % Lietuvos darbuotojų. Dar 300 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo prastovas, dar 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų irgi gavo kompensacijas. Karantino laikotarpiu per mėnesį dar 30 tūkst. naujų bedarbių užsiregistravo. Šiandien Lietuvoje kalbame potencialiai apie 600 tūkst. iš 1 mln. 300 tūkst. gyventojų, dirbančiųjų, kurie yra paliesti ir negali dirbti savo tiesioginio darbo. 40 % darbo rinkos yra krizinėje padėtyje. Čia, naudodamasis proga, gal pasakysiu. Viešasis sektorius turėtų įvertinti, kad geriausias dalykas, nutikęs viešajame sektoriuje, yra stabilumas, ir panaudoti šią progą dirbdamas dvigubu tempu, be papildomų priedų.
Šis įstatymo projektas išsaugos darbo vietas ten, kur jos yra labiausiai pažeidžiamos. Šiuo įstatymo projektu Darbo kodekse siūlome numatyti naują darbo sutarties sąvoką, vadinamąją nenustatytos darbo apimties sutartį, liaudiškai vadinamą nuline darbo valandų sutartimi. Nulinės darbo sutartys yra nulinės ne darbuotojų apmokėjimo atžvilgiu, bet nulinės dėl to, kad pagal jas galima ir nedirbti nė vienos valandos, bet gauti atlyginimą. Čia yra esmė. Numatomas reglamentavimas, kad tai nėra pakaitalas pastovaus darbo. Pastovios sutartys, terminuotos ar neterminuotos toliau egzistuoja, bet šitos sutartys yra reikalingiausios laikinam darbui, sezoniniam darbui, žemės ūkio darbams. Jos yra išankstinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, kad, esant reikalui, aš tave pakviesiu, prieš penkias dienas informuosiu laišku ar kita forma, kad esi man reikalingas. Už tą įsipareigojimą už penkių dienų ateiti reikalingu momentu į darbo vietą darbdavys įsipareigoja per mėnesį apmokėti bent aštuonias darbo valandas, tai yra vieną darbo dieną, neįsipareigojant darbuotojui dirbti šitas valandas.
Naujoji darbo sutarties forma iš esmės yra orientuota į papildomus darbus, tai yra jinai negali pakeisti pastovios darbo sutarties ar neterminuotos darbo sutarties. Yra daug profesinių sąjungų nuogąstavimų, kurie galbūt pasiekė ir jus. Kalbama apie šitą sutarties formą kaip apie kažką labai naudingo darbdaviams, tačiau šičia, įstatymo projekte, yra keletas saugiklių. Visų pirma saugiklis yra toks, kad darbdaviams nėra leidžiama pretenduoti į darbuotojo pagrindinį darbo laiką, dirbamą pagrindinėje darbovietėje. Darbuotojas argumentuotu sprendimu gali neateiti į tą darbo vietą, dėl kurios jis pasirašė su darbdaviu nulinę darbo valandų sutartį, arba, kaip įstatymas sako, nenustatytos apimties darbo sutartį.
Antrasis saugiklis yra toks, kad negali būti pastovus darbas traktuojamas pagal šitą įstatymo naujadarą. Jeigu nulinė darbo sutartis naudojama ilgiau negu aštuonias savaites, jinai automatiškai tampa pastovia, neterminuota darbo sutartimi. Kitaip tariant, jeigu kam nors atsirado pastovus poreikis dirbti, žmogus dirba jau aštuonias savaites, darbas užsitęsė, tai iš karto Darbo kodeksas ją paverčia neterminuota darbo sutartimi su tais pačiais darbuotojų saugikliais ir darbo sąlygomis kaip ir normaliu atveju.
Trečiasis saugiklis yra darbdavio išeitinė. Darbdavys įsipareigoja, nutraukus sutartį, išeinant iš darbo, išmokėti pusės vidutinės algos išeitinę, vieno mėnesio pusę vidutinės algos. Turint omeny, kad nulinės darbo sutartys yra taikomos itin mažiems darbams, gal dienai per mėnesį, gal dviem dienoms per mėnesį, tai proporcija išeitinės yra gana dosni, palyginti su 160 darbo valandų, darbo sutartimi mėnesine, kuriai yra taikoma dviejų mėnesių išeitinė pagal atlyginimą, kurį esi gavęs. Šitie saugikliai užtikrina, kad darbo sutartis nebus taip populiari bet kam ir bet kada pasirašant, nebus ja manipuliuojama pakeičiant normalias darbo sutartis. Ką tai suteiks? Tai suteiks ir darbuotojui galimybę žinoti, kad, esant poreikiui, galės užsidirbti papildomai. Darbdavys įsipareigoja prieš penkias dienas raštiškai informuoti darbuotoją, kad laukiama po penkių dienų tavęs darbo vietoje. Bet tas pats darbuotojas gali dėl objektyvių priežasčių nepasirodyti darbo vietoje informuodamas ir tai nelaikoma kaip darbo santykių pažeidimas. Kviečiu iš tikrųjų žiūrėti į šitą įstatymo projektą kaip į galimybę. Galimybę, nes šitoje epochoje, kai kai kurie verslai ir darbo vietos susitraukė iki minimumo, reikia galvoti, kaip mes grįšime į darbo rinką.
Kartu su šituo projektu eina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kur yra panaikinamos „Sodros“ grindys tokio pobūdžio sutartims. Jos išlieka visoms kitoms terminuotoms ir neterminuotoms sutartims, tai yra kad „Sodros“ mokesčiai, socialinio draudimo mokesčiai mokami nuo minimalaus atlyginimo, tačiau šiuo atveju yra mokama nuo konkrečiai pradirbtų valandų, nes čia yra trumpalaikio darbo pobūdžio sutartis. Pristačiau pagrindinius akcentus, mielai atsakysiu į klausimus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Papirtienė klausia pirmoji. Ruošiasi A. Sysas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jau net nebeklausiu, ar šis jūsų ir jūsų kolegų liberalų įstatymo projektas buvo išdiskutuotas su socialiniais partneriais, profesinėmis sąjungomis, nes akivaizdu, kad ne. Savo nuomonę viešai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija jau išreiškė, ji kategoriškai yra neigiama. Tačiau aš noriu paklausti, kodėl jūs, žinodami griežtą darbuotojų atstovų nepritarimą įstatymo projektui, vis tiek jį teikiate? Ko jūs tikitės? Ko siekiate? Kieno interesams jūs atstovaujate? Ir kodėl dabar yra reikalinga nenustatytos apimties darbo sutartis, kuriai jau buvo nepritarta priimant naująjį Darbo kodeksą? Seimas tada jos atsisakė kaip netvarios. Ar manote, kad dabar Seimas pakeis savo nuomonę?
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ar jūs manote, kad jūs geriau žinote negu darbuotojai, dirbantys Lietuvos žmonės? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, mes kalbėjome su profesinėmis sąjungomis, nuomonės kai kuriais atvejais išsiskyrė. Ir, tiesą sakant, išankstiniuose pranešimuose buvo labai daug emocijų ir mažai argumentacijos, buvo iš esmės teigiama – mums to nereikia. Aš atstovauju Lietuvos dirbančiųjų interesams ir tai iš tikrųjų yra priemonė smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris ypač šiuo laikotarpiu yra labai pažeidžiamas, nežino ir negali prognozuoti savo darbo apimčių. Grąžinti žmones į darbą galima, kartais galima išleisti į dalinę prastovą… Tačiau viešo pritarimo šitam projektui, tai, aišku, yra ne kokie stambieji darbdaviai, bet būtent Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Viešbučių ir restoranų asociacija, tai yra tie sektoriai, kurie yra labiausiai pažeisti ir kuriems šiandien sunku prognozuoti savo apimtis. Jie galbūt sudarys dėl papildomų sutarčių perspektyvinį nenustatytos apimties darbo sutarties projektą kartu su darbuotoju. Taigi negalima piešti, kad darbdaviai yra tik išnaudojantys, o darbuotojai tik engiami. Reikia kalbėti apie naują realybę, kurioje gyvename, ir iš tikrųjų šitas projektas atspindi šitą realybę, ji sugrąžins daugelį žmonių į darbo rinką. Dėl projekto – taip, gal su profesinėmis sąjungomis nuomonės nesutapo, tačiau tiek stažas, tiek socialinė apsauga išlaikoma, neatsisakoma šitų dalykų šiuo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Jankuvienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Man patinka jūsų optimizmas šito įstatymo atžvilgiu. Jūs užtikrintai tikite tuo, kad dirbantieji neprašo tokios malonės, o jūs brukate ją per jėgą. Teisingai pastebėjo kolegė, kad šitas klausimas buvo labai gerai išdiskutuotas liberalizuojant Darbo kodeksą. Sulaužyta ne viena ietis ir po to mūsų kodekse atsirado daug – projektinis darbas, darbo vietos dalijimas, darbo keliems darbdaviams, sezoninės darbo sutartys, dar paminėčiau kvitus, terminuotos sutartys, kuriomis gali pasinaudoti smulkusis ir vidutinis verslas. Kodėl žinodamas tokią situaciją, kad net tomis papildomomis sutartimis nesinaudojama, jūs brukate per prievartą šį savo projektą?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Algirdai Sysai, jūsų feisbuką atsidarius… teigiate, kad liberalai sako, kad darbuotojai dirba tik pagal viršininko užgaidas. Jeigu taip įsivaizduoji šiandieninę darbo rinką, tai, aišku, klijuoji jai tokias etiketes. Mes matome aibę atsakingų darbdavių. Lietuvoje atlyginimai iš tikrųjų kilo Europos Sąjungoje sparčiausiai nuo įstojimo į Europos Bendriją, tai yra nuo 2004 metų. Nominalūs atlyginimai ir apmokėjimas yra stipriai išaugę, o Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje neviršijo infliacijos.
Jei jūs paišote darbo santykius tik iš vienos pusės, galima konsoliduoti rinkėjų užnugarį visada, paišant baimę. Baimės politika yra veiksni. Jeigu jūs imatės tos baimės politikos – į sveikatą. Bet aš manau, kad daugelis darbdavių yra atsakingi. Jeigu kalbėčiau apie valstybės statutinę tarnybą, atsakydamas į jūsų klausimą, darbuotojams yra mokami priedai už budėjimą, būdravimą. Čia yra privataus sektoriaus būdravimas. Statutiniai pareigūnai gauna priedus už tai, kad jie gali būti iškviesti į darbą, jie gauna tai legaliai, niekas nekalba apie tai, kad kas nors yra nelegalu. Jie atėję į darbą dar papildomai gauna. Ar privačiame sektoriuje irgi negalime to numatyti? Man atrodo, galime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Jankuvienė. Ruošiasi P. Urbšys.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Aš turbūt pakartosiu tą patį, ką sakė kolegos, kad tai yra jūsų bandymas antrą kartą įbristi į tą pačią upę, prisidengiant klastingu virusu. Iš tikrųjų Seimas, atsižvelgdamas į Prezidento dekretą, 2016 metais nulines sutartis atmetė kaip pačias nesaugiausias. Dekrete buvo nurodyta, kad tik trys Europos Sąjungos šalys turi tokias sutartis. Darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Cituoju 2016 metų Prezidento dekretą: „Darbo santykių lankstumo prioritetas negali būti vienintelis darbo santykių reguliavimą nulemiantis veiksnys.“
Aš noriu paklausti, kiek dabar Europos Sąjungos šalių turi nulines sutartis?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, dėl Darbo kodekso buvo ilgai diskutuota ir Seime keletą posėdžių truko priėmimas. Tada buvo kitokia Darbo kodekso pataisa, kurią Prezidentė vetavo. Šiuo atveju yra saugiklių, kurie neleidžia pakeisti pastovaus darbo, tokios darbo sutarties pasirinkimas yra neprioritetinis dalykas, man atrodo, darbdaviui, nes išlaikomi labai lankstūs darbuotojo įgaliojimai, kad jis neprivalo ateiti į darbą.
Kalbant apie Europos Sąjungos valstybes, aš neturiu šitos informacijos. Mielai ją patikslintume po pateikimo. Bet man atrodo, kad yra reikalinga ši Lietuvos darbo kodekso pataisa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Kiek suprantu, yra liberalų nuostata koronaviruso akivaizdoje, kai socialinė atskirtis dar labiau padidės Lietuvoje, vis dėlto rinktis darbdavį, o ne darbuotoją. Kaip jūs manote, ar vis dėlto svarbu šios krizės akivaizdoje rasti dialogo tarp darbdavių ir darbuotojų galimybę? Ar nemanote, kad jūsų siūlymas mažina šio dialogo galimybę ir darbuotojus padaro labiau pažeidžiamus darbdavių atžvilgiu?
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, Lietuvos verslas įrodė, kad iš esmės yra solidarus. Mes girdime pagyrų žodžius iš finansų ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro apie į prastovą išleistus darbuotojus, apie sąlyginai mažus darbdavių skaičius, kurie pasirodė. Dabar yra 11,3 %. Man atrodo, nėra taip, kad Lietuvos verslas masiškai atsisako darbuotojų krizės akivaizdoje. Tačiau nelygybė gimsta visai kitur. Mes matome šią Vyriausybę, kuri neužtikrina net ir su masiniu perskirstymu masinės socialinės paramos, nelygybė per šią kadenciją išaugo. Negalima kaltinti, kad šis Darbo kodekso pakeitimas ją kaip nors stipriai pakeistų. Aš manau, kad reikia atsižvelgti iš esmės, kad tai yra nauja susitarimo galimybė dėl papildomo darbo, pabrėžiu – papildomo, ne nuolatinio darbo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi. Motyvai. A. Papirtienė – motyvai prieš.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kategoriškai pasisakau prieš šį įstatymo projektą, kadangi jis nederintas su darbuotojų atstovais, darbuotojais, kuriuos šios pataisos palies tiesiogiai. Dar kartą primenu, nenustatytos apimties darbo sutartyje, vadinamojoje nulinėje darbo sutartyje nenumatomas darbdavio įsipareigojimas suteikti darbuotojui darbą, joje nustatomas tik minimalus aštuonių valandų darbo krūvis per mėnesį. Jeigu sakoma, kad ši pataisa sugrąžins žmones į darbo rinką, gal, bet darbuotojas tik formaliai bus įdarbintas, gali negauti darbo užmokesčio, kuris užtikrintų jam orų pragyvenimą, jeigu nebus iškviečiamas dirbti. Atkreipiu dėmesį, kad Europos Komisija kritikuoja tokios rūšies darbo sutartis kaip ydingas, o mes dar sykį bandome jas įtraukti į mūsų darbo santykių reguliavimą. Įteisindami tokias tuščias sutartis mes sumažinsime nedarbą, taip, tačiau dirbančiųjų skurdo problemą mes tik pagilinsime, nes darbuotojai turės darbo sutartis, kuriose nebus garantuojamas darbo laikas ir darbo užmokestis. Dabar teikti tokį įstatymo projektą Lietuvos dirbančiųjų atžvilgiu yra ir socialiai nejautru, ir nemoralu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, A. Sysas sakys, kad du įstatymo projektai, ir norės išsakyti savo motyvus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nesitikėjau šito, bet, manau, kolegos, ypač šiuo sunkmečiu, kai ir taip padaugėjo žmonių, kurie neteko darbo, standartinė kai kurių darbdavių pozicija buvo tokia: arba eini pats nemokamų atostogų, arba prastova, arba dar kas nors. Na, panaudokime tas visas sutartis, kurios atsirado 2016 metais. Jeigu mes pasižiūrime šiandien į pasirašytų darbo sutarčių skaičių, tai 99 %… 96 % yra neterminuotos, 2 % su kažkiek – terminuotos ir 0,01 % tų kitų sutarčių. Tai išnaudokime tas sutartis, kurios leidžia dirbti, o ne taikykime nulinę darbo sutartį. Ji buvo įsigaliojusi Britanijoje, bet britai jau suprato, kad tai yra išnaudojimo sutartis, ir jos atsisako. Taigi rūpinkimės tikrai, kad žmonės turėtų darbo, turėtų pajamų, galėtų susimokėti mokesčius, būtų drausti, saugiau jaustųsi ir lauktų rytojaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė, matau, užsirašė dėl motyvų už.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tik kviečiu pritarti po pateikimo. Man atrodo, mintis yra įdomi, nes mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių turėtų darbo, kad jauni žmonės galėtų lengviau įsidarbinti, kad tiems žmonėms, kuriems reikia papildomo darbo, būtų lengviau tai padaryti. Matyt, ta kryptimi ir siūlyčiau žiūrėti. Dabar yra ne laikas čia demonizuoti tuos žmones, kurie kuria darbo vietas sau ir kitiems. Ne jūs, mielieji Seimo nariai, kuriate darbo vietas, o verslas kuria darbo vietas. Ir kuo geriau bus įmonėms, kurios įdarbina žmones, kurios galbūt yra susikūrusios nedidelę darbo vietą sau, kitam, tai didžiausias mūsų turtas. Aš nežinau, kodėl čia reikia demonizuoti ir visokiais epitetais vadinti didelės ekonominės krizės akivaizdoje. Tai gal padėkime nors kartą, ne tik keiksnokime krizės akivaizdoje. Aš balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Na ir V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų situacija dabar yra tokia, kad šiuo metu nėra realiai galimybės dirbti mažiau nei visu etatu, nes įdarbinimas ne visu etatu yra ypač brangus darbdaviui. Visi mes puikiai suprantame, kad esame neordinarioje situacijoje, kurioje reikia iš naujo įvertinti galimus sprendimus ir galvoti apie tai, kaip dorosimės su ypač dideliu nedarbu ir žmonių, neturinčių galimybės įsidarbinti, skaičiumi. Aš manau, kad šiandien tikrai yra tas laikas, kai reikia svarstyti šį įstatymo projektą, ir tikrai kviečiu kolegas kalbėti ir nesivadovauti emocijomis, o visiškai ramiai apsvarstyti ir pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Laikas, kuris buvo paskirtas balsuoti, jau šiek tiek yra viršytas. 13 valanda.
13.06 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705(2), Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4706(2), Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2641 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4707(2) (svarstymo tęsinys)
Tad pradedame nuo darbotvarkės 1-9 klausimo – Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimas. Po svarstymo reikalingas jūsų sprendimas. Ir buvo lydimieji – Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologijos praktikos įstatymo antrasis projektas. Balsuojame po svarstymo dėl Medicinos praktikos projekto Nr. XIIIP-4705 ir projektų Nr. XIIIP-4706(2), Nr. XIIIP-4707(2).
Balsavo 104 Seimo nariai – vienbalsiai pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, derinomės su Seimo Pirmininku, galime skubą taikyti, kad galėtume priimti ketvirtadienį? Taikome ir bendru sutarimu tam pritariame. Dėkoju.
13.07 val.
Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4731, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4732 (pateikimo tęsinys)
1-10 klausimas – Darbo kodekso ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektai, juos ką tik pateikė S. Gentvilas. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 15, prieš – 41, susilaikė 41. Atmetame ar grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Už – atmetame, grąžiname tobulinti – „minus“. „Plius“, „minus“. Už atmetimą – mygtukas „plius“, už tobulinimą – mygtukas „prieš“. Už – atmetimas.
Balsavo 111 Seimo narių: už atmetimą – 76, prieš – 35. Už tobulinimą – 35, tad įstatymų projektai atmetami.
13.08 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4097(2) (pateikimo tęsinys)
Projektas Nr. XIIIP-4097(2). Balsuojame dėl garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam. A. Syso pateiktas įstatymo projektas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 52, prieš – 20, susilaikė 35. Nepritarta. Grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Dabar sukeiskime vietomis. Grąžiname tobulinti – mygtukas „už“, atmetame – mygtukas „prieš“. Pirmininkas gali kartais pasirinkti. Mygtukas „už“ – tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti.
Balsavo 112 Seimo narių: už tobulinimą – 64, už atmetimą – 44. Tobuliname. Linkime sėkmės!
13.10 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4567, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4568 (pateikimo tęsinys)
1-12 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir lydimojo Valstybės ir tarnybos įstatymo projektai. Balsuojame, mieli kolegos.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 43, prieš – 34, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta. Grąžinti tobulinti – mygtukas „už“, atmesti – mygtukas „prieš“. (Balsai salėje) Balsuojame už Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir lydimojo įstatymo tobulinimą arba atmetimą. Mygtukas „už“ – tobulinti, mygtukas „minus“ – atmesti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už tobulinimą – 57, už atmetimą – 52. Tobuliname.
13.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4472 (pateikimo tęsinys)
Ir dar vienas įstatymo projektas, kurio pateikimas įvyko, – Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnis. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 51, prieš – 33, susilaikė 25. Po pateikimo nepritarta.
Mygtukas „už“ – grąžiname tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmetame.
Balsavo 108 Seimo nariai: už tobulinimą – 58, už atmetimą – 50. Tobuliname.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir rytinį posėdį baigsime. Likę neapsvarstyti darbotvarkės klausimai bus vakarinėje darbotvarkėje, tikimės, pateikiami jos pabaigoje.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.