Projekto
Nr. XIIIP-4521(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 331 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7)
nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės
ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas
pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims
(sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta
tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais
susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių
interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės
interesams;“;
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14)
viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša
ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo
vengti viešųjų ir privačių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau –
interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas
siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.“.
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)
kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės
tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau –
sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina
valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo
santykiais;“.
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5)
laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų
veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių
interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius
interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;“.
4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose,
nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio,
ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą
darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto
valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais
privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto,
nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose
įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi
valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius
nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra
kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir
gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.“
5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1)
užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių
interesų konfliktą valstybės tarnyboje;“.
6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
1.
Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius
tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės
ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės
tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų
neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
3. Už valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
2.
4. Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės
atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybinė nuobauda skiriama
atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes
ir pasekmes padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki
tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės
žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal
Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant
valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra
išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5)
šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
reikalavimų nuostatų pažeidimas;“.
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 331 straipsniu
Papildyti Įstatymą 331 straipsniu:
„331 straipsnis. Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės
Valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:
1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;
2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;
3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;
4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;
5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;
6) turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja;
7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.“
9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės
tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o
iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat
atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio
nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne
vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo,
tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo,
motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte
numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis
asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė,
savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas,
savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba
kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį
nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės
ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus,
šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas
valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame
teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai,
tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo
nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis
nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių
reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip
pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas
arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne
vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“
10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal
šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį
perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į
kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo
atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios
pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2
dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“
11 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6)
Vyriausybės narius valstybės politikus, ir valstybės
pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikalinga jų
tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms
priemonėms pagaminti arba jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės
veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti ir vertinti;“.
2. Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) biudžetinių įstaigų struktūrą, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia biudžetinių įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatyta tvarka.“
12 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.“
13 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
1. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.1. |
padėjimas vykdyti Seimo funkcijas
arba
padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas
arba
padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas
arba
teismų savivaldos institucijų aptarnavimas |
valstybinio audito funkcijų vykdymas
arba
dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas |
– |
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
|
– |
100“ |
2. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„1.2. |
– |
skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai
arba
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas |
– |
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
arba
Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas |
– |
80“ |
3. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 3 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. |
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos |
“ |
4. Pakeisti Įstatymo 2 priedo 3.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„3.2. |
– |
– |
– |
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai
|
– |
80“ |
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius, 7 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, pradėtos iki 2020 m. liepos 31 d., atliekamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė