Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 228
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). O dabar mes pradėsime vakarinį lapkričio 24 dienos posėdį, jį skelbiu pradėtą. (Gongas)
Visi nekantraudami laukia registracijos. Kviečiu tai padaryti, kol dar tvirtai jaučiamės spausdami mygtuką.
14.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, yra dar neišspręstas rytinio posėdžio darbotvarkės 1-17 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę gerbiamą A. Norkienę. Ar Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė A. Norkienė galėtų pristatyti dėl Administracinių nusižengimų kodekso?.. Suprantu, kad Etikos ir procedūrų komisija svarstė šį klausimą ir galėtų supažindinti Seimo narius su savo sprendimu. Prieš pereinant prie priėmimo. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, Etikos ir procedūrų komisija lapkričio 10 dieną priėmė sprendimą ir nusprendė, kad Ekonomikos komitetas spalio 11 dieną, priimdamas pagrindinio komiteto papildomą išvadą dėl jūsų minėto Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-416(2), nesilaikė Seimo statuto 158 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir pakeitė priimtų straipsnių esmę. Pagal Seimo statuto 152 straipsnio 2 dalį po pertraukos svarstomi tik jau priimtų straipsnių esmei neprieštaraujantys pakeitimai ir papildymai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų dėl viso. Prašom. Už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad administracinio nusižengimo nuobauda pažeidėją pasiektų kuo greičiau, sudrausmintų greitį viršijantį vairuotoją ir veiktų prevenciškai. Pagal dabar galiojančią tvarką nuobauda už greičio viršijimą pažeidėją gali pasiekti praėjus pusmečiui, metams, o kartais net ir pusantrų metų. Kartais nutinka ir taip, kad praėjus beveik dvejiems metams pažeidimą padaręs vairuotojas gauna penkias, dešimt, o kartais ir penkiolika nuobaudų už praėjusį laikotarpį. Taigi vairuotojas kartais net neatsimena, kas vairavo automobilį, kurioje vietoje buvo viršijamas greitis.
Man atrodo, kad toks mokesčių surinkimas, nes niekaip kitaip aš to pavadinti negalėčiau, yra neteisingas. Esu tikras, kad, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, bauda tikrai neveikia prevenciškai, ji tiesiog papildo šalies biudžetą. Tad kviečiu žengti labai svarbų žingsnį ir pertvarkyti skaitmenizuojant visą sistemą, kad nuobaudos pažeidėjus pasiektų kuo greičiau, veiktų prevenciškai ir atgrasytų pažeidimą padariusį asmenį daryti pažeidimą dar kartelį, dar ir dar. Tad kviečiu iš tikrųjų palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – K. Starkevičius, jo salėje nematau. Gal tada prieš A. Kupčinskas galėtų kalbėti, kad būtų už, prieš po lygiai. Prašau, Andriau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Už jau turbūt negalėčiau kalbėti, nes kolega šnekėjo, bet noriu kai ką paaiškinti. Esame priėmimo stadijoje dėl šio straipsnio pakeitimo. Taip, visi turbūt sutinkame, kad dvejų metų terminas yra gerokai per ilgas, ypač kai dabar viskas skaitmenizuojama, vyrauja skaitmeninė ekonomika. Prieš pusantrų metų komitetas buvo tikrai labai entuziastingas ir pateikė 30 dienų siūlymą. (Balsas salėje) Bet… Prašau nepertraukinėti. Iš tiesų mūsų entuziazmas buvo beribis, bet kuo labiau gilinomės į tą situaciją, tai matėme, kad tada reikėtų koreguoti ir kitus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius. Jeigu pažiūrėsime, per 14 dienų reikia išsiųsti protokolą ir paskui atsiranda netolygumas tas, kad juridiniai asmenys, jeigu ne jie vairavo ir padarė nusižengimą, turi nurodyti kitą asmenį per 3 dienas. O jeigu fizinis asmuo vairavo, jei jis per 14 dienų nenurodo, jam atsiranda naujas terminas – 30 dienų. Ir bendra suma – 45 dienos, kol galėtų būti išsiunčiamas administracinių nusižengimų protokolas. Tai reiškia, kad tas 30 dienų terminas būtų viršytas ir, galima sakyti, daugiau kaip pusė baudų nepasiektų savo tikslo, jos turėtų būti anuliuojamos. Todėl ieškodami kompromiso tiek kartu su Vidaus reikalų ministerija, tiek su Policijos departamento atstovais, kurie atsiuntė labai išsamią informaciją ir statistiką, matome, kad optimaliausias terminas būtų 60 darbo dienų. Deja, aišku, gal komiteto nariai padarė keletą tokių klaidelių…
PIRMININKAS. Laikas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …nes paprasčiausiai nepavyko to pasiūlymo įregistruoti iki 48 valandų. Todėl siūlyčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės L. Savickas, jo salėje nematau. Tada A. Nekrošius – už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Tikrai ilgai lauktas projektas ir, manau, šiuo projektu bus sudarytos sąlygos policijai šiek tiek pasitempti ir numatytas baudas išrašyti kiek anksčiau. Manau, kad tas projektas vertas dėmesio ir verta palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Bilotaitė, jos nematau. Tada prieš kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, na, suprantu, kad komitetas truputį paslydo priešpaskutinėje stadijoje. Dėl to, kas įvyko salėje, kai nubalsuota už 30 dienų, tai iš tikrųjų pritariu prieš tai kalbėjusiam kolegai, kad realiai sudaroma situacija chroniškiems arba recidyviems pažeidėjams, tai yra daugybinių pažeidimų turėtojams, išvengti atsakomybės, nes per 30 dienų, jeigu yra daug tokių pažeidimų, suformuojamas protokolas, kuris formuojamas automatiškai. Reikia turėti omeny, kad tai eina ne tik per policijos sistemą, bet, kaip žinote, siunčia VMI, tai yra Valstybinė mokesčių inspekcija, jau galutinį tą sprendimą… ir 30 dienų yra tikrai nerealus terminas. Būtent tokia formuluotė, kokia yra dabar įrašyta įstatymo projekte, suponuoja tokią galimybę, kad pažeidėjas po 30 dienų negaus nuobaudos, jeigu nesuspės jam suformuoti protokolo. Tai yra neteisinga, nes juo labiau už visus kitus pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybę galima pritaikyti ir dvejų metų laikotarpiu. Manau, kad iš tikrųjų negalime apsijuokti, nes čia būtų apsijuokimas ne tik prieš teisininkų bendruomenę, bet ir prieš visus logiškai mąstančius žmones. Prezidentas, neabejotinai, turėtų vetuoti. Todėl raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš kaip tik pasakyčiau, kad šis projektas tikrai yra geras ir per 30 dienų tikrai įmanoma tai padaryti. Aš labai gerai atsimenu policijos, Vidaus reikalų ministerijos, kitų aiškinimus, kai mes darėme automatinį baudų išrašymą. Tada jie buvo netgi pasakę, kad įvedus automatinį baudų išrašymą tai bus galima padaryti per 1, 2, 3 ar 4 dienas ir tai išspręs didžiulę problemą, kad nespėdavo išrašyti visų protokolų. Dabar taip išeina, tada sakė, kad spėsime, dabar – kad jau nebespėsime. Tada tokia situacija, kaip šiandien yra, kad tau po metų pareina bauda arba netgi krūva baudų, tai netgi kartais būna sunku išsiaiškinti, ar tikrai buvo išrašyta ten, ar netgi užginčyti jas.
Už šį projektą tikrai reikia balsuoti, o jeigu yra kokių nors smulkių detalių, tas smulkias detales visada galima išspręsti. Kaip policijos atstovai minėjo, jeigu ir yra kokių nors trukdžių, tai reikia tik papildomo finansavimo ar papildomos įrangos, o įstatymas čia tikrai niekuo dėtas. Nepriimkime įstatymo vien dėl to, kad kažkas nepaskyrė finansavimo įrangai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Grįžo K. Starkevičius. Dabar jam duosiu žodį prieš ir tada E. Gentvilui. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, kad leidote pasisakyti. Aš V. Ąžuolui – tikrai loginį mąstymą turi. Tai dabar padėstysiu. Pagal šitą projektą būtų galima nubausti tiktai numerius, bet padariusių administracinį nusižengimą asmenų kokių 30 % nespėsime išsiaiškinti. Kodėl?
Jeigu asmuo padarė nusižengimą, taip, padarei nusižengimą, pusė baudos ir viskas gerai. Tačiau jeigu tas automobilis yra nuomojamas arba kitas asmuo vairavo, fizinis asmuo turi atsakyti per 15 dienų, juridinis – per 30, bet dar atsakymą po tų 15 dienų… Pats paskaičiuok, ar suspėsime pagal šituos terminus. Niekaip nesuspėsime. Jeigu mes norime, kad dalis pažeidėjų liktų nenubausta, tai iš tikrųjų ne to siekiame įstatymu.
Ką kolega J. Sabatauskas pasakė, tai tada iš tikrųjų jis bus vetuotas Prezidento, sugrįš su pataisomis. Galvoju, mes dabar turime puikią galimybę patys pataisyti, šiandien nepritarti šitam pasiūlymui ir atiduoti tobulinti, sugrįžti su jau suderintu projektu. Mes, komitetas, net turime jį parengę. O aš, kaip komiteto pirmininkas, tikrai atsiprašau, nes tam tikrų procedūrinių pažeidimų mes padarėme ir dėl to mūsų ta teikta pataisa negali šiandien būti priimta.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat prieš kalbės E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Įstatymo tikrai reikia, tikrai reikia trumpinti terminus, bet dabartinėje situacijoje mes nuėjome į labai trumpus terminus, kurie tampa kai kuriais atvejais nerealistiški, ir įstatymas nepasieks savo tikslų.
Man šito įstatymo priėmimas savotiškai primena 1992 metus. Buvo toks dekagėbizacijos ir dekomunizacijos įstatymo projektas, kad nepriklausomoje Lietuvos valstybėje pareigų negalės eiti buvę KGB pareigūnai, buvę Komunistų partijos vadai, tačiau privesta buvo iki absurdo, kad net ir buvę komjaunuoliai negalės dirbti nepriklausomoje Lietuvoje. Kas liko daryti su tuo įstatymu? Laikyti jį nepriimtu, nes buvo privesta iki neracionalių ar net absurdiškų ribų.
Šituo atveju aš nesakau, kad tai visai absurdiškos ribos, tos 30 dienų, bet tai nėra racionalu ir įstatymas, jeigu būtų priimtas, nepasiektų savo tikslų. Kaip ponas K. Starkevičius, kuris, beje, turėtų irgi prisiimti atsakomybę už ne pagal Statutą atliktas procedūras, bet jis yra teisus vienu požiūriu – negi mes lauksime, priimkime, patys žinome, kad prastokas įstatymas, lauksime Prezidento veto ir tada taisysime. Gal geriau nepriimkime brokuoto įstatymo, o taisykime kitais būdais patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai yra išsakyti. Balsuosime numatytu balsuoti laiku.
14.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(5) (priėmimas)
Taip pat iš rytinės darbotvarkės yra neaptarti dar keli projektai. Tai yra 1-14 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Iš trijų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
14.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – kitas Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2). Taip pat priėmimas. Dėl pirmų dviejų straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, pagrindinis komitetas jai pritarė. Galime pritarti 3 straipsniui su pastaba? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų kalbės M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, čia yra lydimasis projektas, kuriuo nustatoma administracinė atsakomybė už loterijų, kaip azartinių žaidimų, bilietų pardavinėjimą nepilnamečiams. Nustatoma, kad jeigu bilietų pardavimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims įvyktų, būtų užtraukiama bauda nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai – nuo 120 iki 440 eurų, o interneto ir telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimas užtrauktų dar didesnes baudas. Tai yra lydimasis projektas tų sprendimų, kuriuos jau priėmėme uždraudę galimybę pardavinėti azartinius žaidimus nepilnamečiams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2048(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – taip pat Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2048(2). Vienas straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.16 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 31, 34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 791, 81, 85, 90, 911, 912, 913, 104, 105, 106, 107, 119, 120, 122 straipsnių, IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2) (priėmimas)
Dabar jau vakarinės darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Teismų įstatymo daugelio straipsnių ir pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2). Gal vis tiek kviesime komiteto pirmininką į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 11 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta. Tada yra VII skyrius, pirmasis skirsnis. Dėl 51, 52, 53 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta.
Dėl 531 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Turbūt gal čia daugiau komentarų…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia redakcinė, tikslinamoji pastaba. Pritarėme visais 9 balsais.
PIRMININKAS. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 532 straipsnio nėra pastabų. Dėl 54, 55 straipsnių taip pat nėra pastabų, galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 551, 552, 553 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Todėl dėl 554 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, patikslinome.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Toliau dėl straipsnių nuo 555 iki 558, nuo 56 iki 59 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 60 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Taip pat komitetas bendru sutarimu pritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti jam? Pritarta. Dėl 61, 62 straipsnių pastabų pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 63 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė bendru sutarimu. Kaip čia?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dalykas yra susijęs su tam tikra procedūra, kaip yra krūvis skaičiuojamas. Yra jau dabar Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka ir jau klausimas yra išspręstas, todėl nebeaktuali pastaba.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto apsvarstytam 63 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 64 iki 66 nėra pastabų, pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 67 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 68 iki 73 nėra pastabų. Galime jiems pritarti? Pritarta. Tada yra 12 straipsnis – VII skyriaus pakeitimas. Ir čia dėl straipsnių nuo 51 iki pat 73 pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Pritarta.
Naujos redakcijos 13 straipsnis ir taip pat iki pat 23 straipsnio. Galime jiems pritarti? Pritarta. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo.
Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir nuo 25 straipsnio iki pat pabaigos – 35 straipsnio, pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.20 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 23, 24, 31, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 1221, 127, 128, 129, 130, 1311, 1312, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 32 imtinai pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 33 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas vieningai balsavo dėl jų, visoms pritarė, išskyrus dvi. Nežinau, ar čia norėtumėte dar papildomą komentarą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl informacinių technologijų dalies. Šiuo metu jau galioja nuotolinio bylų nagrinėjimo taisyklės. Mes truputėlį įvedame papildomas taisykles. Todėl mes ir nepritarėme Teisės departamento pozicijai, nes jau ir dabar nuotoliniai posėdžiai vyksta, tik mes papildomai dar įvedame taisykles, todėl įsigaliojimas čia irgi turėtų būti vėlesnis (čia buvo dėl įsigaliojimo trukmės), nes teismai turi tam pasiruošti. Saugius ryšius tarp teismų pagal Kibernetinio saugumo taisykles susiorganizuoti. Tik tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. 33 straipsniui pagal komiteto redakciją galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 572, 624, 627, 630, 632, 647, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 9 pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
14.23 val.
Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.4 klausimas, taip pat lydimasis, – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. Iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas vienbalsiai jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.23 val.
Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.5 klausimas – lydimasis Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų ir pasiūlymų nėra. Siūlau jiems pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl baigiamųjų nuostatų taip pat yra Teisės departamento, atrodo, dvi pastabos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jos yra tarpusavyje susijusios. Teisės departamentas iškelia abejonę, ar tokia nuostata šiuo metu yra tiksli. Mes čia kalbame apie turto perdavimą iš vieno teismo į kitą, o iš tiesų reorganizavimo metu, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas tampa regiono administraciniu teismu. Turtas tik formaliai perduodamas, o iš tiesų taip, kaip kėdės ir stalai buvo tame pastate, kuriame dirbs teismas, taip ir lieka. Ir mes negalime numatyti konkrečios datos, kada tas procedūras teismai vykdys. Mes ir sakome, šiuo metu tada, kai tas turtas yra perduodamas. Rengėjai būtent siūlė nepritarti. Komitetas tokiam nepritarimui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi galime pritarti 5 straipsniui. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.24 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.6 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Iš dviejų straipsnių. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.25 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.7 klausimas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.25 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.8 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.25 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.9 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.26 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.10 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.26 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.11 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.26 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.12 klausimas – Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis iš keturių straipsnių. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Nes pastabų, pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.27 val.
Civilinio proceso kodekso 621, 111, 134, 154, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.13 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai bendru sutarimu nepritarė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra analogiška. Jau mes aptarėme prie Teismų įstatymo. Kadangi Civilinio proceso kodekse yra numatyta galimybė perskirstyti bylas tarp teismų, jeigu krūviai nelygūs, mes tą patį siūlome Baudžiamojo proceso kodekse numatyti. Teisės departamentas klausia, kokia tvarka tie krūviai bus nustatomi. Tai ta tvarka yra patvirtinta Teisėjų tarybos ir galioja jau dabar. Analogišką tvarką bus galima taikyti ir baudžiamosioms byloms perskirstyti. Todėl mes jai nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 2 iki 10 pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.27 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.14 klausimas – Draudimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Projektas iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.28 val.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.15 klausimas – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra iš trijų straipsnių. Pastabų dėl jų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.28 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.16 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad panašus įstatymas yra naujai įregistruotas. Mes nestabdysime viso paketo, mes tik atkreipėme dėmesį, kad naujai įregistruotas įstatymas turės būti suderintas su šiandien mūsų priimamu įstatymu, todėl čia gal daugiau ne nepritarti, o atsižvelgti. Tačiau situacija yra tokia, kad mes nestabdome viso projektų paketo, o kitas projektas turės būti suderintas.
PIRMININKAS. Dėkui. Galime šiam straipsniui taip pat pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.29 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.17 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.29 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.18 klausimas – Energetikos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Jis yra iš trijų straipsnių. Dėl jų pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.30 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.19 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, balsuosime vėliau.
14.30 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.20 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.30 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.21 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.30 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.22 klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuosime vėliau ir dėl šio.
14.31 val.
Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.23 klausimas – įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ projektas. Darbotvarkės 2-1.23 klausimas – įstatymas dėl sutarties. Iš dviejų straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.31 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.24 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Motyvų nėra norinčių sakyti, balsuosime vėliau.
14.32 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.25 klausimas – Kelių transporto kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra pastaba, suprantu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Prašau, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreipė dėmesį, kad ir šiuo atveju Seimo kitame komitete yra svarstomas panašus projektas. Tačiau vakar šitą išvadą priimant… Pagrindinis komitetas išvados dar nėra įregistravęs, vadinasi, šiandien priėmus šį mūsų projektą kitas projektas turės būti su tuo suderintas. Tai mes atsižvelgėme į tai ir atkreipėme dėmesį kito komiteto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi yra du straipsniai. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuosime vėliau.
14.32 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.26 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimas. Iš dviejų straipsnių, dėl jų pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuosime dėl šio klausimo vėliau.
14.33 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.27 klausimas – Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 11 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuosime vėliau.
14.33 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.28 klausimas – Lietuvos banko įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Iš trijų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Norinčių kalbėti nematau. Balsuosime vėliau.
14.33 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.29 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kalbėti nėra norinčių. Balsuosime vėliau.
14.33 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.30 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.34 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.31 klausimas – Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Motyvų nėra, balsuosime vėliau.
14.34 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.32 klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas. Iš dviejų straipsnių. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvų nėra norinčių sakyti. Balsuosime vėliau.
14.34 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.33 klausimas – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Iš penkių straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Balsuosime vėliau dėl šito.
14.34 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.34 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.35 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.35 klausimas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.35 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.36 klausimas – Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Galime pritarti bendru sutarimu iš dviejų straipsnių sudarytam įstatymui? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.35 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.37 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Iš keturių straipsnių. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.35 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.38 klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.36 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.39 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvų nėra norinčių išsakyti. Balsuosime vėliau.
14.36 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.40 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl straipsnių nuo 1 iki 8 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti jiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
14.36 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609(2) (priėmimas)
Ir darbotvarkės 2-1.41 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Iš trijų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Taigi didelis paketas atėjo į pabaigą. Dabar dar kiti.
14.37 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.37 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir taip pat dėl naujos redakcijos 1, 2 straipsnių taip pat nėra pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.38 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Pirmoji. Komitetas jai pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Galime pritarti komiteto redakcijai? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio buvo taip pat dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas pritarė bendru sutarimu abiem. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra norintis kalbėti R. Žemaitaitis, bet jo salėje nematau. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.39 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Želdynų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė bendru sutarimu. Ar galime priimti komiteto sprendimą bendru sutarimu dėl 1 straipsnio? Galime. Ir dėl straipsnių nuo 2 iki 5 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso norės kalbėti už I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Harmonija tarp miestų ir gamtos yra didelė vertybė ir turėtų būti saugoma. Kuo žalesnis miestas, tuo jis ir jaukesnis, ir patogesnis gyventi, ir, be abejo, sveikesnis. Saugotini ilgaamžiai želdiniai yra vienas iš tų dalykų, ką reikėtų labiausiai puoselėti ir nežiūrėti pro pirštus, kai ilgaamžiai medžiai yra kertami.
Todėl turime, šiaip tenka pripažinti, šiuo metu nemažai atvejų, kai įmonės pasirenka verčiau sumokėti baudą, negu rasti sprendimą, kaip išsaugoti tą ilgaamžį želdinį. Kertamų medžių įkainiai iš tikrųjų turėtų atspindėti realią jų vertę ir dėl to sveikinu tokį projektą, kuris leidžia savivaldybėms pačioms turėti čia daugiau autonomijos ir nustatyti tuos kaštus. Tai nėra iš tikrųjų šiaip ilgaamžių želdinių kirtimas, tai nėra tiktai finansiniai kaštai, tai yra ir ekologiniai, ir socialiniai, ir kitokie kaštai. Todėl raginu palaikyti šį projektą ir suteikti ir daugiau autonomijos savivaldai, ir labiau vertinti ilgaamžius želdinius.
PIRMININKAS. Supratau. Ir K. Mažeika nori dar už kalbėti. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt medžiai ir ta aplinka, ypač miestuose, rūpi žmonėms. Turbūt geriausias pavyzdys yra važiuojant iš Vilniaus link Kauno autostrados viduryje paliktas ąžuolas, turbūt tai yra paminklas visiems nukirstiems medžiams dėl įvairių infrastruktūros arba statybos objektų plėtros. Kalbėti apie tai, kad medį, kad ir koks jisai vertingas, ta vertė būtų ar didesnė, ar mažesnė, kažkur atsodinti kitur turint tikslą išpjauti jau augančius teritorijoje, turbūt yra dalis žalos ten gyvenantiems ir toms ekosistemoms ir buveinėms, kas ten gyvena tuose medžiuose.
Turbūt liūdniausia dėl aplinkos ministro veiksmų ir kad Specialiųjų tyrimų tarnyba jau antrą kartą iš eilės dėl to paties želdynų įsakymo, kuriuo tvarkomi želdynai, skambina pavojaus varpais, prokuratūra yra pradėjusi tyrimą. Ministras, kuris turėtų būti ir kalbėti pirmas turbūt už tokius projektus kaip šis, dabar tyli ir turbūt toliau galvoja, kaip kosmetiškai pataisyti tuos savo įsakymus. Iš tiesų šiuo atveju tikrai palaikau, kad turi būti tam tikras adekvatumas, bet pirmiausia turbūt, kaip ir minėjau, pirmiausia turbūt turime išsaugoti tai, kas yra. O atsodinti importiniais kokiais nors medžiais… Tai yra turbūt Vilniaus pavyzdys, kur matome, kad rudenį pasodintus brangius medžius, po kelis šimtus eurų, pavasarį reikia atsodinti, nes jie tiesiog neišgyvena žiemos. Todėl linkiu pirmiausia išsaugoti tai, kas yra, ir atsakingai vertinti prieš išpjaunant bet kurį medį, kuris yra tikrai vertingas. Tikrai kviečiu palaikyti ir dirbti toliau tuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už motyvus. Per juos aš atgavau kvapą. Dabar galime toliau tęsti priėmimus. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.43 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2) (priėmimas)
Dabar Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 4 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.43 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Želdynų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime 1 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Posėdžio pirmininke, kadangi nė vienas neužsirašė prieš… Iš tiesų projektas yra, sakyčiau, geras ir laiku. Dar kažkada, 2007, 2008, 2009 metais, kada mes išduodavome leidimus, kada duodavome statyboms, ypač saugomose teritorijose, kai buvo iškertamas vienas kitas medis, tada bendruomenė, visuomenė susirinkusi sakydavo, o kas iš to bus ir kada bus atsodinami tie medžiai? Aš manau, tikrai projektas yra geras, gaila, kad jisai tiktai dabar, o nebuvo priimtas anksčiau.
Kitas dalykas, tikiuosi, kad šis įstatymas padės rasti didesnę bendrą kalbą tarp projektų vystytojų ir tarp gyventojų, ir tarp bendruomenių, nes didžiausi konfliktai yra želdiniai, medžiai, krūmai ir kas po to liks. Tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime vėliau.
14.45 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimas. Iš dviejų straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti visaip. Už kalbės A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Manau, kad tikrai svarbus, reikalingas projektas. Matome, kad, nepaisant mūsų gerų norų apsaugoti ypač pažeidžiamą visuomenės grupę, tai yra pirmiausia mūsų vaikus, nepilnamečius, o ir tuos asmenis, kuriems tam tikri produktai yra siūlomi su priedais, su skoniais tam, kad suviliotų, sužadintų norą vartoti tuos produktus, priėmus sprendimus parlamente riboti tokių produktų pardavimą rinkoje, dalis pardavėjų elgiasi iš tiesų visiškai neatsakingai, perkeldami savo elektronines parduotuves į kitų šalių serverius, tokiu būdu apsunkindami tarnyboms galimybę juos kontroliuoti.
Tai gerai, kad šitas projektas atsirado ir kad mūsų kontroliuojančioms institucijoms visgi bus suteiktos tam tikros galimybės, kurios jau galioja kitose srityse. Tikėtina, kad priėmę šitą sprendimą mes matysime efektyvesnę šitų reiškinių kontrolę. Tikrai raginu kolegas palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš pagal savo šitas ideologijas tikčiau prie Laisvės partijos arba prie Liberalų sąjūdžio. Išties man yra keista, kad XXI amžiuje, kada mes turime neuždarytas sienas, bandome daryti tokias nesąmones. Aš prisimenu 2021 metų lapkričio, gruodžio mėnesį, kai teikiau projektą, kad nereikia drausti parduotuvėse prekiauti. Sakėte, čia Remigijus nieko nesupranta, čia lobistai atėję jį paveikė, čia viskas gerai, uždrausime, niekas jokių cigarečių nepirks. Atėjo liepos 1 diena. Liepos 1 dieną po aštuntos kelios minutės aš nuvažiuoju į degalinę, fotografuoju, kaip visu tuo yra prekiaujama ir pardavinėjama.
Ką vakar pasakė Prekybos asociacijos vadovė R. Vainienė, kad visi šitie draudimai yra apeinami. Vienas prekybos centras dabar išėmė. Jis išėmė iš prekybos tik savo maisto salėje, bet niekas netrukdys „Maximai“ priklausančiai dukterinei įmonei „Akropolio“ grupei išnuomoti koridorių ir puikiausiai prekiauti. Jie tą dalyką galės daryti.
Kitas dalykas, mes puikiai žinome internetą. Šiandien su L. Slušniu ir jo sūnumi tiesiog pamėginome, parodėme, kaip galima greitai nulaužti sistemą. Lygiai 10 minučių ir tu sukuri naują puslapį, naują portalą ir vėl vykdai visą prekybą.
Aš tikrai nuoširdžiai, kolegos, sutinku, ką jūs darote. Tikrai. Aš auginu du vaikus, turiu du krikšto vaikus, yra mokyklinukai, dvyliktokas ir devintokas. Aš puikiai suvokiu, kad tikrai tie vaikai ten velnias žino ką daro – ir nusiperka, ir pirks, ir mes nė vienas to neišgyvendinsime. Bet jeigu tokiu durnu tvarkingu projektu viską drausime, o tuo momentu tu galėsi Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje nusipirkti ir turėti sandėliavimo sistemą prie Gabijos gimnazijos, prie Vilniaus universiteto, prie Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos ar bet kur kitur, ir įvedęs kodą ateiti pasiimti. Ar jūs tikrai tikitės, kad šituo projektu jūs pasieksite, ko jūs norite? Šiandien tų surogatinių su pilstuku dūminių yra kiek nori. Ir apsinuodijimas yra būtent dėl nekokybiškų dalykų. Priešingu atveju mes geriau kontroliuokime…
PIRMININKAS. Dėkui, laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …matykime, kad neturėtume apsinuodijimų.
PIRMININKAS. Už kalbės V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai smagu, kad gerbiamas R. Žemaitaitis tik kritikuoja, bet nieko nesiūlo. Siūlyti turbūt yra kiek sudėtingiau. Noriu tik pasakyti, kad lygiai toks pat reguliavimas, tai yra draudimas prieigos prie tam tikrų svetainių, yra ir su nelegaliu autoriniu turiniu. Uždraudus tą priėjimą, svetainių lankomumas sumažėja iki 70 %.
Aš manau, kad, be abejo, tai neišspręs elektroninių cigarečių nelegalaus patekimo pas jaunuolius klausimo, bet tai bus dar vienas žingsnis link to. Todėl manau, kad mes tikrai turėtume tai daryti.
Ir kitas dalykas. Vakar buvome susitikę su Elektroninių cigarečių asociacija. Žinokite, vaizdas liūdnas, tai yra kaip patys prasčiausi 1992 metų verslininkai, kurie bando nelegaliai prekiauti produktais, bando ir žiūri, kaip būtų galima apeiti įstatymus ir kaip galima būtų pasiimti kiek įmanoma daugiau naudos, nepaisant, ar jūs pažeidžiate ką nors, ar nepažeidžiate. Skonius ir kvapus uždraudėme, vis tiek prekiauja, apėjo tą įstatymą. Lietuvoje internetu negalima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jokiais tabako gaminiais, jie atsidaro užsienyje tas svetaines. Aš manau, kad priimkime šį įstatymo projektą ir priimsime kitus. Matau, kaip gerbiamas R. Žemaitaitis juokiasi. Aš manau, mes su juo pasikonsultuosime ir kartu padarysime dar daugiau. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Nagienė – už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas Vytautai, labai teisingai pasakėte: lengva yra kritikuoti, bet nieko nepasiūlyti ir atstovauti tam verslui, kad jie dar toliau pelnytųsi iš mūsų vaikų ir mūsų jaunimo sveikatos. Kas mums šiandien rūpi? Sveika visuomenė? Protinga visuomenė? Ar tai, kad mes kartais matome apsinuodijusius vaikus, išvežtus į gydymo įstaigas. Aš manau, kad mes šiandien norime matyti sveiką savo visuomenę ir kad lietuvių tauta tikrai būtų sveika. Pirmiausia padarykime bent vieną žingsnį ir paskui žiūrėkime, jeigu kas yra negerai, dar galime taisyti. Tikrai kviečiu pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų raginu visus palaikyti. Yra tekę ne kartą bendrauti su policijos pareigūnais, ypač kurie dirba su nukentėjusiais nuo panašių rūkalų paaugliais, vaikais, jie mato tą problemą. Akivaizdu, kad įstatyminis reguliavimas privalo būti sugriežtintas. Šios srities verslas elgiasi labai neatsakingai ir mums, kaip įstatymų leidėjams, vaikų, jaunimo sveikata privalo būti prioritetas. Tai nėra ta verslo sritis, kurią mes turėtume kažkaip stiprinti ir daryti jiems nuolaidas, kai dėl tų nuolaidų nukenčia sveikata. Manau, kad šiuo atveju neužteks šito vieno pakeitimo, bet tikiuosi, kaip ir įvardijo prieš tai kalbėję kolegos, kad tai bus tik vienas iš pakeitimų, o vėliau kiti sisteminiai pakeitimai visoms šios srities problemoms spręsti bus priimti vėliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime vėliau.
14.52 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2) (priėmimas)
Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2). Susijęs. Iš dviejų straipsnių. Galime pritarti jiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų šiuo klausimu nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsuoti numatytą intervalą.
14.53 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964(2). Priėmimas. Dėl šio įstatymo 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastabų. Abiem komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Už kalbės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas kalba apie tai, kad mūsų gamintojai turėtų vienodas galimybes pilstyti alkoholinius gėrimus, jeigu kalbame konkrečiai, natūralios fermentacijos gėrimus, vyną, į tokią pat pakuotę, kokia yra importuojami iš kitų Europos Sąjungos šalių. Man atrodo, apribodami savo verslus vykdyti tokią pat veiklą, kokia yra vykdoma Europos Sąjungos kitose šalyse, mes diskriminuojame savus gamintojus.
Aš tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes jis niekaip nesusijęs su alkoholio vartojimo padidėjimu ar pamažėjimu. Tiesiog suteikiamos galimybės mūsų gamintojams turėti lygias galimybes ir teises gaminti, pilstyti alkoholinius gėrimus, natūralios fermentacijos vyną, į didesnę tarą, nei yra nustatyta šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, aš esu jau minėjusi, kad tada, kai atsiranda nacionalinėje prekyboje tam tikrų taros apribojimų, reikėtų juos notifikuoti. Iki šio momento mes notifikacijos procedūros nesame padarę ir iš tikrųjų esame labai keblioje situacijoje. Jeigu, tarkime, kokia nors įmonė bandytų prekiauti Lietuvoje, tarkime, 4 litrų ar panašia tara, aš tikrai siūlyčiau sustoti, pagalvoti ir susitvarkyti notifikaciją – Europos Sąjungos teisės procedūras – tvarkingai ir tada, matyt, jau ramia sąžine priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų reikėtų prisiminti pirmiausia priešistorę, kaip iškilo šis klausimas. O jis iškilo dar prieš vasarą, kai Vynuogininkų asociacija kreipėsi į Ekonomikos komitetą. Ekonomikos komitetas kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir paklausė išvados, ar tai nediskriminuoja Lietuvos gamintojų, vynininkų gamintojų. Aišku, mūsų platumose mažiausiai auga vynuogės, daugiau vaisiai, uogos, Lietuvos gamintojai būtent iš jų daugiausia ir spaudžia vyną. Dabar riboti jiems galimybę, ypač kai sumažėjo taros importas, apskritai sustojo taros importas iš Baltarusijos ir Ukrainos, na, tikrai yra diskriminacinė sąlyga, kai tose pačiose vynotekose, maximose ir kitur rasime importinio vyno 3 litrų pakuotėse, o mūsų gamintojai į tokias pakuotes, deja, negali. Aš suprantu, buvo padaryta klaidų praeitą kadenciją, galbūt pražiūrėta sistemiškai tvarkant Alkoholio kontrolės įstatymą ir dabar yra sukurtos tos nelygiavertės sąlygos. Jeigu imtume notifikuoti tariamai reikalingą notifikuoti dabartinį projektą, vadinasi, dar dvejus, trejus metus importuotojai galėtų importuoti tą savo vyną, jo būtų pilna Lietuvos parduotuvėse, tuo tarpu vietos gamintojai vėl būtų išbraukti iš rinkos ir jie to daryti negalėtų. Tikrai ačiū ir Sveikatos reikalų komitetui, jis taip gana santūriai pasižiūrėjo į šį įstatymo projektą, bet taip pat kaip papildomas komitetas pritarė ir mato, kad tai niekaip nedidina alkoholio vartojimo prieinamumo. Ekonomikos komitetas taip pat sutvarkė šį įstatymo projektą. Vietoj tų vadinamųjų tetrapakų pirmininkas dar pasiūlė sudėtinę pakuotę. Aš manau, kad būtent šis įstatymas tikrai pasitarnautų mūsų vynininkų gamintojų labui.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Veryga – prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vieną argumentą pakartosiu, jį jau išsakė kolegė A. Širinskienė, tai yra notifikavimo argumentas. Tai, kad kažkas turės ar neturės teisės, nėra argumentas nenotifikuoti, ne dėl to notifikavimas kaip procedūra yra taikomas. Tai yra tiesiog toks teisinis reikalavimas. Lietuva pažeistų šiuos reikalavimus, keliamus visiems gaminiams. Ne tik alkoholiniams gėrimams jie yra taikomi ir galioja.
Taip pat aš jau esu minėjęs diskusijų metu, kad šitas projektas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui, valstybės alkoholio kontrolės principams. Nežinau, kam mes apskritai priimame įstatymus, kam į juos surašome tam tikrus valstybės siekius, principus, jeigu paskui Seime balsuodami priimame tam visiškai prieštaraujančias nuostatas ir elgiamės priešingai, negu deklaruojame.
Buvo teiktas siūlymas, jis būtų pritaikęs ribojimus importuotojams, taip būtų apsaugota mūsų rinka, bet tie argumentai nebuvo išgirsti. Vadinasi, tikslas yra visiškai nesaugoti mūsų rinkos ir mūsų gamintojų, didinti alkoholinių gėrimų prieinamumą. Tai, kaip minėjau, prieštarauja išsakytiems valstybės alkoholio kontrolės politikos pagrindams ir, kaip minėjau, pačiam Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui. Tikrai kviečiu kolegas nesuklysti, visgi elgtis nuosekliai, neprieštarauti įstatymo tikslui ir bent jau šį projektą notifikuoti, o balsuojant dabar dėl priėmimo balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man kažkaip keista. Kai mes prieiname prie Lietuvos gamintojų, įvairius produktus, tarp jų ir vakaro džiaugsmą – vyną, gaminančių, mes vis kažkaip randame priežasčių jiems sutrukdyti, nepagelbėti. Manau, kad tos Europos Sąjungos procedūros, taip, yra, bet dabar naudojasi būtent užsienio gamintojai. Mes turėtume atsigręžti į Lietuvos rinką, į savo gamintojus, irgi gaminančius tikrai labai kokybiškus, natūralius produktus, ir juos palaikyti. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš du momentus noriu paminėti. Visų pirma, šiuo metu realiai trūksta stiklinės taros, nes mūsų pramonė įsiveždavo stiklinę tarą iš Ukrainos. Dabartiniu metu tie fabrikai yra rusų subombarduoti ir mes negalime importuoti.
Kitas dalykas. Dabar dėl notifikavimo. Tikrai būkime ramūs, nes tokia pat pakuotė naudojama ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Formaliai gal ir galėtų kai kurie sakyti, kodėl čia Lietuva pradėjo naudoti, bet tikrai to nebus. Ta pusė, kuri dar kalbėjo apie notifikavimą, mus irgi gąsdino, kai mes kalbėjome apie pluoštines kanapes. Mes perėjome pirmąjį etapą, notifikavome, gavome tam tikrų pastabų, pataisėme ir tada buvo įrodoma, kad dar kartą kreiptumės dėl notifikavimo, nes nevisiškai notifikavome apie tai, kas buvo numatyta. Taigi, aš galvoju, dėl to irgi nereikia baimintis. Šiandieną sudarykime vienodas sąlygas, kad būtų pilstomi tie gaminiai, kurie ir iš Vakarų atkeliauja, ir mūsų Lietuvoje gaminami. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pat balsuosime ir dėl šio klausimo.
Dėl vedimo tvarkos – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš noriu pristatyti, kad į svečius į Seimą atvyko ukrainiečių grupė iš Šiaulių, juos atlydėjo Šiaulių delegacija.
PIRMININKAS. Puiku. Sveikinimai. (Plojimai)
15.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(5) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, balsavimo intervalas jau dabar prasideda. Kviečiu nuo pradžių, nuo 1-14 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1292(5). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – ANK dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl jo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 84, prieš – 3, susilaikė 16. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2048(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 111: už – 47, prieš – 7, susilaikė 57. Įstatymas nepriimtas.
15.05 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 14, 28, 31, 34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 791, 81, 85, 90, 911, 912, 913, 104, 105, 106, 107, 119, 120, 122 straipsnių, IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Teismų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 99, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 23, 24, 31, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 1221, 127, 128, 129, 130, 1311, 1312, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymas. Dar A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl prieš tai buvusio klausimo – dėl Administracinių nusižengimų kodekso, kur buvo ginčas. Ar nereikėjo grąžinti tobulinti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jis tiesiog nėra priimtas. (Šurmulys salėje) Dėkui. Rimties salėje, nes dabar balsuosime dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Kviečiu apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 100, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 572, 624, 627, 630, 632, 647, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.4 klausimas – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 101, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.5 klausimas – Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.6 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 101, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.7 klausimas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.8 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.9 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo112 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.10 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.11 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar 30 lydimųjų. Darbotvarkės 2-1.12 klausimas – Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 107, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Civilinio proceso kodekso 621, 111, 134, 154, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.13 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 105, susilaikė 9. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.14 klausimas – Draudimo įstatymo 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581(2). Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 102, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.15 klausimas – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582(2). Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 104, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.16 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 106, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.17 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 107, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.18 klausimas – Energetikos įstatymo 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.19 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 106, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.20 klausimas, pusiaukelė, – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 106, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.21 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 100, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.22 klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 107, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.23 klausimas – įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 111, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.24 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 108, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.25 klausimas – Kelių transporto kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 107, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.26 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.27 klausimas – Konkurencijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 : už – 105, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.28 klausimas – Lietuvos banko įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 107, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.29 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 105, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.30 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 105, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.31 klausimas – Notariato įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 106, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.32 klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 104, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.33 klausimas – Pilietybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 107, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.34 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 105, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.35 klausimas – Profesinių pensijų kaupimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.36 klausimas – Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 106, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.37 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 108, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.38 klausimas – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 104, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.39 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 105, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.40 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 102, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.41 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 104, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Taigi, priėmėme visą paketą.
15.35 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl darbotvarkės 2-2 klausimo – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat priėmimo tęsinys. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Želdynų įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 105, prieš – 2, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.39 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Želdynų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 96, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.40 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 93, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.40 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 99, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.41 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 85, prieš – 16, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, tikrai balsavome dėl daugelio klausimų ir grįžtame prie tolesnio svarstymo. M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS. Prašau įskaityti mano balsą prieš, nes neveikė kažkodėl.
PIRMININKAS. M. Puidoko balsą įskaityti prieš. Dėkui. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mano balsą taip pat prieš reikia įskaityti.
PIRMININKAS. Jūsų balsas taip pat įskaitomas prieš dėl protokolo. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Už. Aš netyčia ne… tik užsiregistravau.
PIRMININKAS. Jūsų balsą už įskaityti, taip, dėl protokolo? V. Juozapaičio balsas už.
Dabar, gerbiamieji kolegos, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininko pavaduotojui J. Sabatauskui.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti. Pagal darbotvarkės laiką balsavimo intervalas dar turėtų būti tęsiamas. Dabar turime einantį iš eilės projektą, dėl kurio yra pasiūlymų. Tai mes galėtume kartu apsispręsti dėl pasiūlymų balsuodami. (Balsai salėje) Taip, dėl Tabako kontrolės įstatymo. O po to jau eisime ten, kur nėra pasiūlymų. Taip sakant, komitetai pristatys išvadas ir mes paskui jau per kitą intervalą balsuosime. Ar tinka toks variantas? Bendru sutarimu sutariame? Ačiū.
15.42 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3603(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3603(3). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašom, kolega, į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, trumpai primenu, kad įstatymo projektas registruotas praeitą kadenciją, yra notifikuotas, liko priėmimas. Buvo pateikta keletas Seimo narių pataisų, tai A. Verygos viena pataisa, ją jis atsiėmė, toliau buvo antra jo pataisa ir kolegų R. Žemaitaičio ir A. Armonaitės pataisa. Mes radome kompromisą ir abiem joms pritarėme iš dalies, nustatėme kitą įstatymo įsigaliojimo terminą, laiką. Čia mes kalbame apie tabako pardavimą tiesiogiai nematomu būdu. Priėmus šį įstatymą nuo 2025 m. sausio 1 d. tabako gaminiai parduotuvėse būtų pardavinėjami arba atskiruose skyriuose, arba parduotuvėse tiesiogiai neprieinamu, nematomu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, kad priminėte mums visą eigą. Dabar, kadangi priėmimo stadija, einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad priimame? Ačiū, pritarta. Taigi dėl 2, 3, 4… dėl 3 straipsnio nėra. Tai 2, 3 straipsnius taip pat galime priimti? Ačiū, priimta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke, pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jai pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Ar galime pritarti su komiteto išvada? Pritarta bendru sutarimu. Galime 4 straipsnį laikyti priimtu? Ačiū, pritarta, prieštaraujančių nėra.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jai pritarta bendru sutarimu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl jo yra dvi.
A. MATULAS (TS-LKDF). Abiem Teisės departamento pastaboms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip pat dar yra Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Atsiimtas pirmas pasiūlymas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmą pasiūlymą A. Veryga atsiėmė.
PIRMININKAS. Gerai. Taip pat Seimo narių R. Žemaitaičio, A. Armonaitės, I. Pakarklytės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Remigijaus nėra, aš pristatysiu. Kolega Remigijus ir kolegė A. Armonaitė siūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. Kaip sakiau, komitetas pritarė iš dalies, numatęs, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d.
Lygiai taip pat dėl to paties straipsnio yra A. Verygos nauja pataisa. Jis siūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d. Mes irgi bendru sutarimu pritarėme iš dalies ir nustatėme tą pačią datą – 2025 m. sausio 1 d. Bendru sutarimu radome labai gražų kompromisą ir prašau parlamentą pritarti visiems šiems pasiūlymams, kaip nutarė komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė I. Pakarklytė sutinka su komiteto išvada? Nereikalaujate balsuoti dėl pasiūlymo dėl tabako ir tabako gaminių, sutinkate su komiteto?..
A. MATULAS (TS-LKDF). I. Pakarklytė, atrodo, atsiėmė savo pasiūlymą, todėl…
I. PAKARKLYTĖ (LF). Aš nesu teikėja šio pasiūlymo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ji atsiėmė savo parašą, todėl teikėjai yra du – R. Žemaitaitis ir A. Armonaitė.
PIRMININKAS. Jūs atsiėmėte parašą. Kitų kolegų nėra, tai tada…
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš liudiju, kad jie sutinka.
PIRMININKAS. Gerai. Dar yra A. Verygos dėl to paties straipsnio pasiūlymas. Prašom, kolega, pristatyti savo pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš sutinku su komitetu.
PIRMININKAS. Sutinkate. Tai komiteto išvada ir balsuokime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas jokios išvados nepriėmė, bet priėmimo stadijoje svarstė atskirus pasiūlymus. Todėl prašau priimti įstatymo projektą ir pasimokyti kitiems komitetams, kaip reikia rasti bendrą kompromisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime laikyti 5 straipsnį priimtu? Ačiū, bendru sutarimu priimtas. Kolegos, balsuojame dėl… Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kaip jau buvo minėta, šitas sprendimas laukia priėmimo jau ne vieni metai. Jisai įstrigo tiktai dėl to, kad tame tarpe įsimaišė pandemija ir tikrai parlamentui, matyt, ne tas buvo galvoje, bet tai yra sprendimas, kuris jau daug kartų buvo aptarinėtas ir su socialiniais partneriais, ir yra notifikuotas Europos Sąjungos. Vadinasi, pereita yra tikrai labai sudėtinga procedūra. Lietuva yra pateikusi rimtus argumentus, dėl ko tai reikia padaryti. Tokią praktiką taiko tikrai ne viena valstybė. O pagrindinis tikslas šitos priemonės yra apsaugoti nuo išliekančių tam tikrų rinkodaros priemonių, tam tikros reklamos mūsų nepilnamečius visuomenės asmenis, nes tai yra pirmiausia jiems skirta priemonė, kad šitie produktai tiesiog nebūtų demonstruojami. Jie bus prieinami ten, kur ir būdavo prieinami anksčiau. Apie tai informuos užrašas, kad tie gaminiai yra parduodami, ir suaugusiam žmogui, kuris žino, ką nori įsigyti, užteks paprašyti paduoti tokius gaminius. Kaip ir minėjau, tai yra jau daug kartų aptartas, išdiskutuotas sprendimas. Kviečiu pritarti jam.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kartais būna prasmingų draudimų, ribojimų, kurie padeda su žalingais dalykais kovoti, bet šito aš taip kažkaip negalėčiau prie tokių priskirti. Labai norėčiau, kad iniciatoriai rastų žmonių, kurie sakytų: ėjau pro pardavimo vietą, pamačiau cigaretes ir pradėjau rūkyti. Turbūt ne taip atsiranda tie įpročiai. Manau, kad tikrai keistai atrodys mūsų tie dabar esantys specializuoti tabako gaminių pardavimo punktai, kai bus plikas prekystalis, uždaros lentynos ir tik užrašas, kad čia parduodami tabako gaminiai. Nežinau, man atrodo, kad čia yra šiek tiek persistengta. Sveikatos reikalų komitetui linkėčiau daugiau rūpintis, kad būtų plėtojamos prevencijos programos. Dabar lėšos ten menkos skiriamos ir, deja, tie mūsų rodikliai, kalbant apie rūkymą, tai tikrai nesikeičia taip, kaip norėtųsi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Privalau patikslinti kolegą. Iš tiesų tai nėra skirta suaugusiems. Esminis įstatymo pakeitimo tikslas yra vaikų ir jaunimo apsauga nuo žalingo tabako ir jo gaminių vartojimo panaudojant labai paprastą priemonę – tabako gaminių nedemonstravimą prekybos vietose. Tenka apgailestauti, kad projektas skinasi kelią nuo 2019 metų, kai buvo įregistruotas Seime, nors šio būdo efektyvumą yra patvirtinusios įvairios mokslinės institucijos, metodas taikomas kitose pažangiose šalyse jau dešimtmečius. Keista, o gal ir ne, bet greitesnį įstatymo įgyvendinimo terminą blokuoja tiek prekybininkai, tiek dalis kolegų. Spekuliuojama, kad tai sunku įgyvendinti, padidės kontrabanda, žlugs smulkusis verslas ir taip toliau. Daugumoje šalių, taikančių šią priemonę, įgyvendinimo terminai yra nuo pusantrų iki dvejų metų. Sveikatos reikalų komitete radome sudėtingą konsensusą įgyvendinti pakeitimus iki 2025 m. sausio 1 d. Žinoma, labai gaila, kad dar dvejus metus vaikai ir paaugliai bus tvirkinami cigarečių pakelių vaizdu. Vis dėl to kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo pakeitimą, nes jis tikrai svarbus ir reikalingas. Vakarų šalyse analogiški sprendimai yra priimti jau seniai, nes čia ribojimai skirti apsaugoti, kaip jau minėjau, nuo žalos vaikus, o ne suaugusiuosius.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi išsakė savo nuomones.
Kolegos, balsuojame dėl Tabako ir tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo keleto straipsnių pataisų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76, balsavo 74: už – 44, prieš – 13, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Romo Barono atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2271 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, dar viena labai maža korekcija. Yra vienas nutarimas, einantis iš eilės, – Seimo nutarimo „Dėl Romo Barono atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2271. Pateikimo stadija. Bet iš karto galime įveikti ir pateikimo, ir svarstymo, ir priėmimo stadijas, nes dar nesibaigė mūsų balsavimo langas.
Gerbiamas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke, prašome pristatyti projektą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame gavę profesoriaus R. Barono prašymą atleisti jį iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų. Seimui siūlomas nutarimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 17 punkto 1 papunkčiu, nutarti: 1 straipsnis, atleisti profesorių R. Baroną iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų jam atsistatydinus, ir 2 straipsnis, nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi niekas nenori klausti, dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Ar yra norinčių diskutuoti? Nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsnis – dėl atleidimo jam atsistatydinus. Nėra norinčių pasisakyti. Galime laikyti priimtu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo, kad įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Nėra norinčių kalbėti. Galime laikyti priimtu? Ačiū, pritarta.
Kolegos, dėl viso nutarimo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Romo Barono atleidimo iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų“ projekto Nr. XIVP-2271. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 68, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258 (pateikimas)
Kolegos, toliau einame pagal vakarinę darbotvarkę. Maža eiliškumo korekcija. Kadangi ministras turi išvykti, tai kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektą Nr. XIVP-2258. Pateikimas. (Balsai salėje)
Ir dar trumpa informacija dėl balsavimo lango. Nors darbotvarkėje numatyta 17 val. 45 min., bet kadangi mes einame gana sparčiai, tikėtina, vėliau patikslinsiu, galbūt balsuosime 17 valandą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektą. Šis projektas sudaro tam dalyvavimui teisinį pagrindą ir kartu nustatomas maksimalus skaičius karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie priskirti, atlieka tarnybą greitojo reagavimo pajėgose, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse: 2023 metams – iki 440 karių, tai yra aštuoniais daugiau negu šiais metais, ir 2024 metams – iki 541 kario.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Balsuosime, kai bus balsavimo langas.
16.01 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 3, 4, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1920(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1921(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 2, 3, 12, 13, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 11, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2), Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas. Grįžtame į projektų eilę. Kompleksinis klausimas, susidedantis iš septynių projektų, prasideda Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1919(2), taip pat bus dar Viešųjų pirkimų keletas įstatymų, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat dar vienas analogiškas projektas, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projektas bei Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Kupčinską, Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską, pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, komitetas svarstė…
PIRMININKAS. Dėl visų, tikiuosi, pristatysite.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dabar dėl viešųjų pirkimų?
PIRMININKAS. Ir su jais susijusių. Pradėkite nuo pirmojo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pradedu nuo pirmojo. Pirmiausia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo. Buvo siūlyta Audito komiteto 3 straipsnio, 10 straipsnio pakeitimas. Tai yra įrašyti sąvoką dėl vidaus administravimui reikalingų paslaugų, įsigyjamų perkančiųjų organizacijų, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurioms valstybės nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
Komiteto išvada – pritarti iš dalies. Ir komiteto pasiūlymas: šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas, struktūros tvarkymas, teisinės pagalbos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl kitų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dabar taip, kitas. Kitas straipsnis būtų dėl 19 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKAS. Ne, ne. Projektai Nr. XIVP-1920, Nr. XIVP-1921, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo projektai bei kiti projektai. Kadangi vienas pagrindinis ir kiti lydimieji, tai turėtumėte pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip. Aš galvojau dėl straipsnių. Pritarti iš dalies. Ekonomikos komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ir dėl kitų panašiai, tik tiek, kad dėl pagrindinio projekto bei antrojo, ketvirtojo ir penktojo yra dar pasiūlymų, mes prie jų dar grįšime. Ačiū pagrindinio komiteto pranešėjui. Kai bus balsavimo langas, mes jus pakviesime vėl.
Papildomas komitetas. Kviečiu J. Razmą. Nėra. Audito komiteto pirmininkas gal galėtų ateiti ir pristatyti komiteto išvadą? Čia dėl pirmojo, pagrindinio, projekto ir dėl kitų taip pat. Taigi Audito komiteto pirmininkas Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Audito komitetas posėdyje apsvarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu, vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėl visų vienoda išvada?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z. BALČYTIS (DFVL). Visiems buvo pritarta tais pačiais skaičiais: 6 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, pasiūlymai pagrindiniam komitetui yra tik jūsų, Audito komiteto. (Balsas salėje) Tuomet mes dar paskui jūsų paklausime. Ačiū komiteto pirmininkui.
Taip pat Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas pristatys papildomo Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas spalio 5 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarė Teisės departamento pastaboms, taip pat penkiems pasiūlymams, suformuluotiems paties komiteto, ir visai išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Dar dėl Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1925(2) kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narę D. Šakalienę pristatyti komiteto išvadą.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Komitetas šių metų rugsėjo 28 dieną svarstė Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms pritarė, ir į komiteto pasiūlymus. Komitetas pateikė du pasiūlymus, jiems pagrindinis Ekonomikos komitetas pritarė. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar noriu pasitarti su jumis. Kadangi yra dėl keturių projektų pasiūlymai, visi pasiūlymai yra Audito komiteto, pagrindinis Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė tiems pasiūlymams, aš tik noriu atsiklausti Audito komiteto pirmininko, ar juos tenkina pagrindinio komiteto išvados? Jeigu taip, mes galėtume truputį žengtelėti į priekį.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, kolegos. Gerbiamas pirmininke, mes irgi spalio 12 dieną posėdyje svarstėme. Išvada tokia, kaip ir prieš tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, – projektui pritarta ir pasiūlyta tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: taip pat už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Jus tenkina pagrindinio komiteto išvada dėl jūsų pasiūlymų?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, kad pritarta iš dalies, su ta redakcija sutinkate? Ačiū. Audito komitetas sutinka. Mums nereikės laukti balsavimo lango, tuomet galima išklausyti motyvus. Dėl motyvų nori kalbėti L. Savickas. Atsisako. Tuomet viskas, visos procedūros atliktos. Kai bus balsavimo langas, mes balsuosime dėl visų šių projektų. Gerbiami kolegos, pasistūmėjome.
16.10 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 kompleksinis klausimas, susidedantis iš dviejų projektų – Farmacijos įstatymo 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1749(2) (svarstymo stadija) ir Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1750(2) (irgi svarstymo stadija). Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininką, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, A. Matulą pristatyti komiteto išvadą. Dėl abiejų projektų, jeigu galite, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, primenu, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą, kad buvusi Vyriausybės nutarimu nustatyta vaistų kompensavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, ir nuo kitų metų sausio 1 dienos bus nutarimas paskelbtas ir įsigalios. Todėl mes turime priimti šitą įstatymą iki Naujųjų metų.
Dabar Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė pagrindinį įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1749. Buvo klausymų, daug diskusijų, buvo daug pastabų iš organizacijų ir Teisės departamento bei Seimo narių, bet komitetas bandė ieškoti įvairių kompromisų ir bendru sutarimu pritarė šitai išvadai. Jeigu leisite pristatyti lydimąjį įstatymo projektą, tai irgi buvo pasiūlymų, juos komitetas apsvarstė, bet čia bendro sutarimo nerado ir balsavus 6 už, niekam nebalsavus prieš, susilaikius 5 buvo irgi pritarta lydimajam įstatymo projektui. Todėl prašyčiau priimti šituos įstatymus po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pranešėją, tiesa, to, kuris nurodytas, nematau salėje. Kas galėtų pakeisti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir pranešti komiteto išvadas? Nematau. Tada aš pristatysiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Išvadoje sprendimas yra toks: komitetas svarstė projektą spalio 12 dieną ir sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Taigi komiteto išvados yra. Yra keletas siūlymų.
Diskusijoje nori dalyvauti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašom, kolega, į tribūną išsakyti savo nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tada labai trumpai, nes, matau, labai daug oponuojančių ir norinčių pasisakyti per svarstymą nėra. Todėl dar kartą primenu, kad šito įstatymo galiojanti tvarka buvo apskųsta Konstituciniam Teismui, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą. Nutarimą skelbs kitų metų sausio 1 dieną, todėl iki to termino mes privalome priimti įstatymus, nes tiesiog neliks vaistų kompensavimo tvarkos ir sunku įsivaizduoti, kas tada gali nutikti Lietuvoje.
Primenu, kad mes buvusios Vyriausybės kompensavimo tvarką, nustatytą ministro įsakymu, apskundėme Vyriausiajam administraciniam teismui, Vyriausiasis administracinis teismas buvo pripažinęs, kad ta tvarka prieštarauja įstatymui, nes įstatyme tokios tvarkos nebuvo numatyta. Nepaisant to, tą pačią tvarką patvirtino buvusi Vyriausybė, nežinau, kodėl ji tą padarė, ir jau išeities kitos nebeliko, kaip skųsti Konstituciniam Teismui. Pasirašė labai daug Seimo narių, virš 50, ir Konstitucinis Teismas, jau sakiau, kokį sprendimą priėmė. Po Konstitucinio Teismo sprendimo jau praeitą sesiją, netgi užpraeitą sesiją, Seimas jūsų balsų dauguma jau pataisė įstatymą ir leido žmonėms, kurie renkasi ne pigiausią vaistą iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo, bet kitą, sumokėti tik priemoką, o bazinę vaisto kainą kompensuoja valstybė. Iki tol galiojusi tvarka buvo tokia, kad jeigu rinkosi ne pigiausią, kad ir iš sąrašo rinkosi kitą tos pačios sudėties vaistą, reikėjo mokėti visą kainą. Tą mes visi jau pataisėme, ačiū visiems. O dabar ta tvarka turi tiesiog atsirasti įstatyme, nes įstatyme būtent tokios tvarkos nebuvo nustatyta.
Lydimajame įstatyme sprendžiame klausimą, kaip kompensuoti vyresniems žmonėms, kurie yra išėję į pensiją. Dabar įstatymas nustato, kad virš 75 metų amžiaus asmenims ir mažesnes pajamas turintiems asmenims kompensuojama visa vaistų kaina, bet naujame įstatymo projekte nustatoma galimybė, įvedamas vadinamasis krepšelio principas, kuriuo… jeigu žmogus vidutiniškai per metus sumoka priemokomis 15 eurų, tai šiuo atveju siūloma, kad jeigu sumokės trigubą sumą, ne daugiau kaip 45 eurus, toliau visi vaistai bus kompensuojami jam nemokamai.
Prašyčiau pritarti svarstomiems įstatymų projektams. Mačiau, kad jau yra registruota pasiūlymų dėl priėmimo. Mes vėl susirinkę komitete spręsime, kaip toliau tobulinti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taigi, kolegos, kadangi yra pasiūlymų, mes juos apsvarstysime per balsavimo langą.
16.17 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2264, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 kompleksinis klausimas, jo yra šeši projektai. Pagrindinis iš jų yra Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir kai kurių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262. Taip pat Finansinio tvarumo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2263, Kredito unijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2264, Centrinių kredito unijų įstatymo projektas Nr. XIVP-2265 ir Bankų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266. Pateikimas. Vyriausybės vardu – finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Šie įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į pagal Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą įgyvendinto projekto „Lietuvos indėlių garantijų sistemos peržiūra“ metu pateiktas rekomendacijas ir pasiūlytas priemones, skirtas Lietuvos indėlių draudimo sistemai patobulinti ir sustiprinti.
Projektų tikslas – sustiprinti Lietuvos indėlių draudimo sistemą įvedant naujų priemonių, kurios prisidės prie finansų sistemos stabilumo, indėlininkų apsaugos ir leis sumažinti kredito įstaigų galimo nemokumo neigiamą poveikį rinkoms, taip pat sukurti teisinę aplinką, kuri leistų kredito unijų sektoriui siekti efektyvesnės ir pelningesnės veiklos su kitomis finansų įstaigomis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, taip pat įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką ir pašalinti kitus praktikoje pastebėtus įstatymų trūkumus.
Esminiai pakeitimai. Nacionalinėje teisėje įtvirtinti priemonę, kuri leistų kredito įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus nemokumo atveju perleisti kitai kredito įstaigai. Ši priemonė galėtų būti taikoma nustačius, kad kredito įstaiga žlunga ir netenkina pertvarkymo sąlygų, tačiau jos turto ir teisių perleidimas yra būtinas siekiant išvengti didelių ekonomikos sutrikimų ir jei tai būtų finansiškai naudingiau Indėlių draudimo fondui. Už minėtos priemonės taikymą būtų atsakingas Lietuvos bankas.
Taip pat nustatyti galimybę indėlių draudimo išmokas mokėti tiesiogiai per indėlių draudimo sistemos dalyvį, kuriam įvyko indėlių draudžiamasis įvykis, naudojant jo paties likvidų turtą, ir tik tuo atveju, jei jo nepakaktų, išmokos būtų mokamos iš Indėlių draudimo fondo.
Taip pat nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymą ne tik bankų, kredito unijų ir centrinių kredito unijų vadovams ir pagrindines funkcijas atliekantiems asmenims, bet ir atitinkamiems žemesnės grandies banko darbuotojams.
Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių pertvarką, skirtą įmonių veiklos efektyvumui didinti, sudaryti sąlygas valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkyti į viešąją įstaigą „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Taip pat išplėsti kredito unijos ir centrinės kredito unijos teikiamų paslaugų ir asmenų, kuriems atitinkamos paslaugos galėtų būti teikiamos, ratą bei panaikinti tam tikrus papildomus skolinimosi, kredito unijų skolinimo apribojimus, kai skolinimo laikas viršija penkerius metus, kaip perteklinius ir patobulinti kitas kredito unijų veiklos reguliavimo nuostatas. Siūlomi pakeitimai leistų sustiprinti kooperatinę bankininkystę Lietuvoje ir sudarytų sąlygas didesnei konkurencijai kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Aš nepaskelbiau, jūs Valstybės skolos įstatymo projektą irgi pristatėte, taip?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, viską kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti viena Seimo narė – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gaila, kad daugiau nėra, kas klaustų. Iš tikrųjų, gerbiama ministre, pasakykite, koks tikslas, kad keičiame į viešąją įstaigą? Ar negalėjo būti taip, kaip ir buvo dabar? Ką tas duos?
Ir kitas. Kiek mes turime tokių rizikingų dabar kredito unijų, kad būtinai reikėjo keisti dėl garantijos. Aš suprantu, garantija labai svarbu, kad gautų pinigus ir tai pereitų į kitą kredito uniją dėl bankroto atvejų. Ar turime jau tokių rizikingų kredito unijų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pertvarkymas iš valstybės įmonės į viešąją įstaigą yra daromas kaip didesnės reformos dalis. Tiesiog visos valstybės įmonės yra pertvarkomos į kitokio reguliavimo įstaigas. Šiuo atveju yra siūloma padaryti viešąja įstaiga.
Kalbant apie rizikingus atvejus, tai turbūt šiuo įstatymu nėra sprendžiamas koks nors dabartinis problemos buvimas. Tiesiog yra Europos Komisijos Struktūrinių reformų direktorato atlikta analizė ir geroji praktika įvertinta, kaip yra kitose šalyse, kad būtų galima užtikrinti didesnį stabilumą, jeigu kas. Bet šiuo atveju kokių nors konkrečių probleminių situacijų nėra, čia labiau toks higieninis sprendimas pagal gerąsias praktikas, kurios yra taikomos kitose valstybėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime, kai bus balsavimas.
16.22 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektą Nr. XIVP-2279 ir lydimąjį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2280 ekonomikos ir inovacijų ministrę A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą įstatymų projektų paketą. Posėdžio pirmininkas perskaitė, labai ilgas pavadinimas, neskaitysiu.
Mes šiais įstatymų projektais siekiame keleto dalykų. Pirma, konsoliduoti elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų sritis, perduodant elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijas vienos ministerijos, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, atsakomybės sričiai.
Antra, numatyti už elektroninės atpažinties politikos įgyvendinimą atsakingas institucijas, šių institucijų funkcijas.
Ir trečia, reglamentuoti kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugos teikėjų priežiūrą, jų pareigas ir atsakomybę, kvalifikuotų elektroninės atpažinties priemonių tinkamumo naudoti teikiant viešąsias elektronines paslaugas reikalavimus.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siekiame numatyti atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugos teikėjų veiklą, pažeidimą.
Šiuo metu Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo įstatymu elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos formavimas ir įgyvendinimas yra atskirti, tai yra šių sričių teisinį reglamentavimą atlieka dvi institucijos – Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas dėl funkcijų konsolidavimo vienoje institucijoje prisidėtų prie nuoseklios ir bendros patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos formavimo.
Įstatymas yra papildytas nuostatomis, aptariančiomis elektroninės atpažinties politiką įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas, institucijų kompetencijų, susijusių su elektroninės atpažinties politikos įgyvendinimu ir priežiūra, pasidalijimą.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma numatyti tokias atpažinties politiką įgyvendinančias institucijas: Ryšių reguliavimo tarnybą – kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugos teikėjų priežiūros įstaigą, Vyriausybės paskirtą instituciją – elektroninės atpažinties mazgą administruojančią įstaigą. Įstatymo projekte taip pat reglamentuojamas elektroninės atpažinties paslaugų teikimas, įtvirtinami elektroninės atpažinties priemonės saugumo užtikrinimo lygio vertinimo, priskyrimo, pakeitimo ir panaikinimo reikalavimai, kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugų teikėjų pareigos ir jų atsakomybė, aptariami kvalifikuotos elektroninės atpažinties paslaugų teikėjų priežiūros reikalavimai.
Dar pridursiu porą dalykų. Ryšių reguliavimo tarnyba nuo 2016 metų įgyvendina patikimumo užtikrinimo paslaugų politiką, atlieka patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigos funkcijas. Taigi, ši institucija tikslingai panaudos jau turimą savo kompetenciją bei patirtį ir elektroninės atpažinties srityje. Be kita ko, šiuo metu elektroninės atpažinties mazgo tvarkytojo funkcijas atlieka Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl mazgo administravimas gali būti organizuojamas taip, kaip jis vyksta šiuo metu, tai yra Informatikos ir ryšių departamentas gali būti paskiriamas mazgą administruojančia įstaiga. Kadangi elektroninės atpažinties mazgas yra techninis sprendimas, kuris gali būti tiek Vidaus reikalų, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakomybė, siūloma nuo 2024 m. gruodžio 31 d. perimti mazgo valdymo ir tvarkymo funkcijas, perduodant jas Informacinės visuomenės plėtros komitetui.
Prašome palaikyti įstatymo projektą, tiksliau, du projektus, jie tiesiog suteiks daugiau galimybių įgyvendinti plačiau ir nuosekliau elektroninės atpažinties ir identifikavimo politiką Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Niekas nenori jūsų klausti.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui.
PIRMININKAS. Vadinasi, gerai parengtas projektas arba… Tiek to, daugiau nekomentuosiu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime, kai bus balsavimo laikas. Kol kas preliminarus laikas nesikeičia, planuojame 17 valandą.
Dabar kviečiu pristatyti Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2227. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimo stadija. Kolegos, dar viena maža pastaba, projektas nėra įrašytas į sesijos darbų programą. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Kolega, prašom pristatyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Pateikimo stadija.
16.27 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2227 (pateikimas)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, turbūt visi girdėjote paskutinį atvejį, kai vasarą Anykščiuose vykusių krepšinio varžybų metu mirė sportininkas, nesulaukęs greitosios pagalbos. Du brigados automobiliai nespėjo atvykti į įvykio vietą, jie atvyko truputį vėliau negu per pusvalandį. O ten budinčiai medicinos darbuotojai tiesiog neužteko pirmosios pagalbos priemonių, gaivinimo priemonių. Mano įsitikinimu, kadangi tai pasikartojantis reiškinys, tikėkimės, paskutinis atvejis, tikrai reikėtų varžybų metu užtikrinti, kad ta pirmoji pagalba būtų, pasiektų nukentėjusius kuo greičiau.
Siūlymas yra toks gana paprastas. Išties defibriliatoriai nekainuoja tiek brangiai, kaip anksčiau kainuodavo – 5–6 tūkst. Jie kainuoja iki tūkstančio eurų. Aš kalbu ne apie klinikinius defibriliatorius. Mano įsitikinimu, vykstančių nacionalinių sporto varžybų metu tikrai turėtų būti įrengti tose sporto salėse. Aš nekalbu apie sporto klubus ar vadinamuosius džymus, kur ten vyksta nuolatinės treniruotės, bet galbūt ir ten privatininkai galėtų pasirūpinti. Arba turėtų tose varžybose, kaip kad stambių, didelių varžybų metu, budėti atitinkama medicinos brigada, personalas. Toks yra siūlymas ir tikiuosi jūsų palaikymo.
Pasirašau įstatymo projektą ne tik aš, bet ir nemažai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narių. Tikėkimės, kad tokių atvejų daugiau mūsų sporto varžybose nebus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nors trumpai pristatėte, ačiū, kad taupėte laiką, bet net šeši Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai, man atrodo, visi suvokiame, kokią problemą bandote spręsti, ir tas jūsų rūpestis tikrai yra teisingas. Bet, kita vertus, skaitant paties projekto eilutes kyla tokių klausimų, ar iš tikro mes tą siekiamą efektą galėsime pasiekti, nes turbūt pripažinsite, kad sporto varžybos kaip tokios yra įvairių lygių. Yra profesionalios, yra mėgėjų, pavyzdžiui, pats savaitgalį pradedu oficialiame mėgėjų futbolo turnyre Šiauliuose dalyvauti. Tai klausimas yra susijęs, ar nereikėtų patikslinti, kokios sporto varžybos turimos galvoje, nes galų gale yra vaikų čempionatai ir kitokio lygio varžybos. Tos nelaimės dažniausiai įvyksta, reikia pripažinti, to žemesnio rango varžybose, kur to ir finansavimo dažnu atveju yra kur kas mažiau. Nes pagrindiniuose čempionatuose, tiek krepšinio, futbolo ar kitų pagrindinių sporto šakų varžybų metu, yra privaloma, kad dalyvautų medicinos darbuotojai. Kaip tą problemą spręsti?
Antras dalykas. Net jeigu bus tie įrenginiai, ar tikrai žmonės galės jais pasinaudoti? Nes vis tiek tai yra tam tikrų gebėjimų klausimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsakant pirmiausia nuo antro klausimo, kaip tik man Kariuomenės dienos metu teko ir žygiuoti, ir paskui bendrauti su karo medicinos ekspertais, profesionalais. Yra dviejų lygių defibriliatoriai. Yra tie, kurie naudojami klinikose ir ligoninėse, tie, kaip sakyti, sudėtingesni, ir yra paprastesni, žmonės, net ir nemokantys suteikti pirmosios pagalbos, iš tikrųjų sugebėtų jais naudotis. Yra ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Ir tie žingsniai suprogramuoti taip, kad tu nieko nepadarysi ar tos srovės neperteiksi, jeigu tam žmogui tai nebūtina, jeigu jo ritmas nesutrikęs, defibriliatorius nesuveiks. Karo medicinos tarnybos ekspertai, gydytojai sakė, galėtume atvažiuoti ir jums parodyti, kaip tai veikia. Tikrai nesudėtinga ir patiems piliečiams išmokti suteikti tą pagalbą.
Dabar dėl sporto varžybų. Taip, aiškinomės, ar tik aukšto meistriškumo varžybose būtų galima. Jeigu skaitėte, yra ir Teisės departamento pasiūlymas. Aš manyčiau, jeigu būtų pritarta po pateikimo, reikėtų koreguoti patį sporto varžybų apibrėžimą. Bet kadangi šiek tiek užtruko tos diskusijos, ar aukšto sporto meistriškumo, ar kokiose varžybose, be to, greičiausiai reikėtų ir Vyriausybės išvados, nors tai susiję ir su nedideliais finansais, bet reikėtų, ir greičiausiai ne liepos 1 dieną įsigaliojimas, o geriausia su biudžetiniais metais, 2024 m. sausio 1 d., daryti įsigaliojimą, aš manau, svarstymo stadijoje galėtume sporto varžybų sąvoką nugludinti ir išsamiau aprašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Andriau, žmogaus gyvybė neįkainojama, su tuo sutinkame, manau, visi. Visur mes atsiremiame į pinigus. Dažnai sportinės varžybos vyksta ir mokyklų salėse, kai kur nėra didelių sporto kompleksų. Organizuojant bet kokias varžybas kas prisiimtų atsakomybę, kad būtų šitas įrenginys, kaip jums atrodo, ar organizatorius, ar tas, kuris suteikia šitas patalpas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tik sporto varžybų organizatorius, nes daug kur sporto salės yra nuomojamos. Tai aišku, kad sporto varžybų organizatorius.
Aš tik labai trumpai priminsiu, kad analogiškai mes defibriliatorius, pavyzdžiui, Kaune pradėjome prieš gerą dešimtmetį diegti visose viešosiose vietose. Ir pirmas atvejis buvo nuperkant… Tada jie kainavo apie 5 tūkst., dabar, nežinau, man atrodo, litų, jeigu ne daugiau. Ir kartu su greitosios medicinos pagalba, žinau, ir stotyse, ir „Žalgirio“ arenoje, ir „Akropolyje“, ir taip toliau ne vieną kartą jie buvo panaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu klausti O. Leiputę. Atsisako.
Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už pristatymą. Idėja iš tikrųjų yra labai gera ir aš ją sveikinu, bet ar negalvojate, kad gal reikėtų neišskirti sporto varžybų ir pagalvoti apie tokį sisteminį sprendimą, nes ne tik sporto varžybose įvyksta nelaimių. Logika dėl defibriliatorių yra juos dėti ten, kur yra daug žmonių. Na, natūralu, kad sporto varžybose, pavyzdžiui, arenoje jau ir šiaip yra didelis žmonių susibūrimas, bet pagalvoti apie sisteminį sprendimą.
Ir kartu ar negalvotumėte, kad mums apskirtai kaip parlamentui daugiau dėmesio reikėtų skirti parlamentinei kontrolei, kad vis dėlto nevyktų tokių dalykų, kai žmonės mokymų pažymėjimą nusiperka internetu pažiūrėję filmuką ir tada kolegoms kyla klausimų, ar jie mokės tuo defibriliatoriumi naudotis, ar ne. Kad vis dėlto nevyktų tokių dalykų, nes vien jis padėtas dar negarantuos saugumo, žmonės turi mokėti juo iš tikrųjų pasinaudoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš pritariu, kad reikia masiškiau, sistemiškiau žiūrėti. Ką aš ir sakiau, 2013 metais mes kartu su greitosios medicinos pagalbos stotimi tą pradėjome daryti visose lankomiausiose miesto vietose. Gal tiesiog labiau šį įstatymo projektą paskatino tas įvykis Anykščiuose, kuris nutiko prieš porą mėnesių. Kadangi tai ne pirmas įvykis sporto varžybose, tiesiog bandėme atliepti, į tai reaguoti, nes, pavyzdžiui, kolega G. Paluckas sakė, kad ta tema jis bandė dirbti su Sveikatos apsaugos ministerija paskutinius pusantrų metų, buvo lyg ir darbo grupė sudaryta, bet tiesiog tas įstatymo projektas taip ir neatkeliavo. Tai mes bandome įeiti su savo iniciatyva ir taip paskatinti, kad į tai būtų atkreiptas dėmesys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gerai, kad bandote spręsti, bet ar tikrai reikia eiti tuo keliu, nes tokiu atveju, su kolega Linu šnekame, reikėtų surašyti viską, kad ir tvarsliavos turi turėti sporto arenoje, ir panašiai. Ar jūs nemanote, kad tai būtų galima spręsti per higienos normas, tiesiog higienos normose įrašyti, kokios priemonės turėtų būti? Bet pritariu, kad čia daugiau gal kalbame ne apie tai, kad nėra defibriliatoriaus, daugumoje susibūrimų vietų jau yra defibriliatoriai, bet jais tiesiog žmonės nemoka naudotis ir todėl ištinka mirtis. Nes žmonės dažnai laukia greitosios pagalbos, o jai atvykus po kelių ar keliolikos minučių, na, atgaivinti žmogaus neįmanoma.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dėl tvarsliavos aš ir rašau siūlyme, kad arba varžybų vietoje įrengtas defibriliatorius, arba turi budėti greitosios medicinos pagalbos brigada. Aš labai tikiuosi, kad po šio įvykio, į jį ypač dėmesį atkreipė net prokuratūra, vis dėlto vykstant tai greitosios medicinos pagalbos koncentracijai, galima sakyti, sujungimui, aš tikiuosi, tos brigados visoje Lietuvoje irgi bus išdėstytos tolygiau, ne tik kiekviena savivaldybė rūpinsis atskirai savo brigadomis. Tai gal apie tvarsliavą nereikėtų atskirai šnekėti. Bet problema egzistuoja – tai faktas. Kad nebuvo laiku suteikta pagalba – irgi faktas, kad ne pirmas atvejis – irgi faktas. Mes į tai bandome atkreipti dėmesį. Aš tikiuosi, jūsų komitetas, nežinau, ar pagrindinis, ar papildomas, bet, tikiuosi, irgi išsamiai nagrinės ir šiai temai skirs pakankamai dėmesio. Sutinku su kolegomis, kurie sako, kad reikia sistemiškiau žiūrėti, bet, pavyzdžiui, dėl Anykščių atvejo reikia pasakyti, kad ir brigados buvo išvykusios į kitus įvykius, o budinti medicinos darbuotoja kartu su kitais gyventojais darydama dirbtinį kvėpavimą, deja, kitos priemonės neturėjo, kuria būtų išgelbėjusi gyvybę.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų neblogas pasiūlymas, kai kurios savivaldybės tai daro, tam tikrose vietose įrengia tuos defibriliatorius. Sutinku, kad renginiuose, sporto renginiuose, bet, matyt, apskritai visuose renginiuose, ten, kur žmonės renkasi, turėtų būti tai įrengta. Man keista, kodėl dar, pavyzdžiui, nėra arenose, kodėl dar nėra tose pačiose koncertų salėse. Tai turėtų būti natūralu. Tai neturėtų būti organizatoriaus klausimas, tai turėtų būti vietos, kuri administruoja, klausimas. Bet klausydamas priežasties, kodėl jūs teikiate šitą įstatymo projektą, aš galvoju, tai turbūt yra ne defibriliatoriaus klausimas. Čia yra mūsų medicinos reformos pasekmė. Jūs labai gerai pastebėjote ką tik atsakydamas, kad buvo ekipažai išvažiavę. Jeigu pasižiūrėtumėte, kaip šiandien atrodo regionai, nes Anykščiai yra būtent regionas, garantuoju, ten yra kokie trys ekipažai, du iš jų turbūt buvo išvažiavę į kokią nors regioninę ligoninę, vienas į kitą ligoninę išvežęs ką nors konsultuoti. Pasižiūrėjęs į tas pačias Kauno klinikas, jums puikiai pažįstamas, pamatytumėte, kad iš regionų atvažiavę greitosios medicinos pagalbos ekipažai po valandą laukia, kol juos priims. Normalu, spėti į bet kurį įvykį šansų nėra. Jei gyveni regione, gauti laiku skubią medicininę pagalbą šansų sumažėja kartais. Gal vis dėlto ne šiuo įstatymu reikėtų spręsti dalyką, bet apskritai peržiūrėti tai, ką mes padarėme būtent su medicinos reforma. Gal viskas susitvarkytų natūraliai. Nespėjimas nereiškia, kad ten nebuvo defibriliatoriaus. Tiesiog nespėjo, neatvažiavo, nes jie buvo užsiėmę, jų yra per mažai, mes juos mažiname.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tikrai galiu iš dalies sutikti, taip, problema yra būtent greitosios medicinos pagalbos brigadų patekimas ne laiku ar nesuspėjimas. Šiuo atveju ta reforma vyksta dabar, greitoji medicinos pagalba yra jungiama. Žinau, kai kurios savivaldybės, lyg ir Vilniaus ir, atrodo, Klaipėdos, dar nėra priėmusios sprendimų. Žinau, praeitą savaitę paskelbta, kad centras bus Kaune. Labai tuo džiaugiuosi ne dėl to, kad aš esu iš Kauno, bet dėl to (turbūt ir A. Veryga galėtų paliudyti), kad Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis yra viena moderniausių, geriausiai organizuota, geriausią techniką turi. Jei pagal tą pavyzdį visoje Lietuvoje bus sukurta sistema, be to, girdėjau, kad ir 20 papildomų brigadų bus įkurta visoje Lietuvoje prie egzistuojančių 286, bus virš 300, tai aš manau, kad ta problema tikrai bus sprendžiama.
Sutinku, iš tiesų reikia ne tik defibriliatorių visuomeninėse vietose, kuriose daugiausia buriasi žmonės, ne tik sporto salėse, koncertuose, matyt, reikėtų, kaip sakė ir A. Veryga, sistemiškiau žiūrėti, ne tik į Sporto įstatymą, į Kultūros ir kitus. Bet jeigu jūs po pateikimo, aš manau, pritarsite, tai svarstymo metu mes galėsime ir lydimuosius papildyti, paruošti. Parengti. Paruošti pietus galime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jei mes galime išgelbėti nors vieną gyvybę, tai visą tą projektą, apie kurį diskutavome, tikrai reikia palaikyti. Kalbant apie greitosios pagalbos ekipažus, tikrai jie negali visą laiką taip greitai sureaguoti ir greitai atvykti, bet šituo defibriliatoriumi, jei yra vietoje ir jei mokėtų juo naudotis, tikrai įmanoma padėti žmogui labai greitai. Aš kviečiu balsuoti ir palaikyti šį projektą, nes bet kuri galimybė, įgalinanti išgelbėti žmogaus gyvybę, yra sveikintina. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Fiodorovas dėl vedimo tvarkos.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nekvestionuoju šio įstatymo svarbumo, tikrai tai reikia padaryti, tikrai tie defibriliatoriai turi būti tose vietose. Bet kolegai Andriui noriu pasakyti, kadangi kaip valdantysis jis turi galimybę priimti tokius įstatymus, vykdyti reformas, mažėjantis GMP ekipažų skaičius regionuose niekaip neprisidės prie to, kad visi atvejai būtų išspręsti. Šiandien ekipažų mažėja, tai šansų, kad suspėtų… Aš jums sakau, jūs nuvažiuokite į regionus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, bet čia nėra dėl vedimo tvarkos, čia replika. Daugiau neleisiu nė vienos replikos.
Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Matulas. Turbūt jis ir atsakys į tą repliką.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš iš esmės nesu prieš, bet noriu pasakyti, kad tokių atvejų pasitaiko. Jau net prieš keliolika metų ta problema svarstyta. Buvo duoti tokie nurodymai. Kai kuriose higienos normose jau yra reikalavimas, kad defibriliatoriai būtų. Aš pamenu, atrodo, prieš penkerius metus Pasvalio baseine įvykus klinikinei mirčiai, nors viskas buvo daroma: ir defibriliacija, ir palaikomas kvėpavimas, ir širdies masažas, išgelbėti jauno žmogaus, žinomo žmogaus ne tik Pasvalyje, bet ir Lietuvoje, nepavyko. Bet aš sutinku, nors tai yra ir ne visai tas kelias, kuriuo dabar siūloma spręsti šią problemą, vis dėlto pritarti galima. Bet aš prašyčiau, kad tai būtų daroma, kad įstatymas toliau būtų svarstomas pavasario sesijoje ir būtų prašoma Vyriausybės išvados, nes reikia papildomų lėšų.
O pradėkime, tikriausiai, nuo savęs. Paprašykime Seimo kanclerio organizuoti žmogaus gaivinimo mokymus, galbūt ir gruodžio 6 dieną, kai Nacionalinė sveikatos taryba skaitys savo metinį pranešimą. Visi ateikite, Seimo nariai, išgirsime visas naujausias demografines ir sveikatos tendencijas, nes kelerius metus nebuvo skaitomas pranešimas dėl pandemijos ir kitų dalykų. Išmokime patys gaivinti, nes defibriliacija, man pačiam dirbant greitosios pagalbos srityje ne vienus metus teko tai daryti, tikrai nėra pagrindinis komponentas. Jeigu tu nieko daugiau nedarysi, tik defibriliuosi, tai žmogaus neišgelbėsi.
Bet noriu replikuoti kolegai V. Fiodorovui, kad atvirkščiai, kolegos, nuo praeitų metų valstybė finansuoja ne mažiau kaip du postus iš greitosios pagalbos postų, nors pagal gyventojų skaičių priklauso mažiau. Įvykdžius pertvarką, dėl kurios, ačiū, įstatymams jūs pritarėte, postų ir jų išdėstymų padaugės, ir gerokai padaugės. Todėl jūsų teiginys, kad dabar mažėja postų, yra absoliutus melas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl motyvų nuomonės išsakytos. Jeigu siūlote prašyti Vyriausybės išvados, prašau po balsavimo nepamiršti šito pasiūlymo priminti.
16.47 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2269 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-17.2 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2269. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nekartosiu, čia yra lydimasis projektas, tai tiesiog aš jo nepristatysiu. Tiesiog lydimasis projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pakeitėte savo nuomonę. Jūs teigiate, kad tai lydimasis. Pagal turinį… Bet vis tiek yra viena kolegė, kuri nori paklausti, gal atsakysite į jos klausimą. Klaustų jūsų V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Andrius pristato, kad tai lydimasis, nors pagal esmę aš nelabai suprantu, jog čia yra lydimasis. Jūs šiuo įstatymo pataisymu norite nustatyti tam tikrą grupę asmenų, kurie būtų atsakingi už kritinės asmens būklės nustatymą. Tačiau tokie asmenys turi tam tikras pareigas, nes kritinę būklę nustatęs asmuo privalo nedelsdamas suteikti žmogui pirmąją medicininę pagalbą ir imtis kitų galimų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. O šių asmenų kompetenciją teikti pirmąją medicininę pagalbą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ar šiuo savo pasiūlymu ir pakeitimu jūs norite įvesti visuotinį privalomą pirmosios pagalbos mokymą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad nė vienam nepakenktų visuotinis greitosios medicinos kurso išklausymas. Girdėjau, čia ir kolega Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas net mus visus ragino. Tikrai vertinga būtų visiems po metinės sveikatos ataskaitos pristatymo… mums visiems irgi tikrai būtų vertinga išplėsti savo žinių akiratį. Aš manau, kad tas visuomeniškumas, visuotinumas tikrai yra siektini dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime, kai bus balsavimo laikas.
16.50 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Bakas. Prašom, kolega.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 31 d. priėmė Civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir tyrimus dėl tokio turto, tai yra neteisėtai įgyto turto, turto, kurio asmenys negali pagrįsti pajamomis, pavedė atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Praėjo dveji su puse metų ir kokį mes turime rezultatą? Jokio rezultato neturime. Per dvejus su puse metų nėra nė vieno baigto proceso. Arba rengdamas šitą įstatymą tuo metu užklausiau institucijų – nebuvo nė vieno baigto proceso.
Gerbiami kolegos, aš manau, nėra visai normalu, kad mes, turėdami savo šalyje problemų su korupcija (ir tai rodo įvairūs tarptautiniai tyrimai, Lietuva paskutiniuose tyrimuose net įvardijama kaip korupciją eksportuojanti šalis), nesugebame per šitiek metų paimti iš korumpuotų tarnautojų, organizuoto nusikalstamumo neteisėtai įgyto turto.
Mano pasiūlymas yra išplėsti ratą subjektų, kurie galėtų atlikti turto tyrimą, įtraukiant į juos su Specialiųjų tyrimų tarnyba Valstybės sienos apsaugos tarnybą, policiją ir, aišku, FNTT. Aš manyčiau, vis dėlto sutikite, institucija – VSAT, kovojanti su kontrabanda, atsakinga už tai, turi turėti tokius įrankius. Arba, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri tiesiogiai atsakinga už kovą su korupcija, turi turėti teisę atlikti turto tyrimą.
Kas svarbu, kas pasikeitė per šiuos metus ir į ką noriu atkreipti dėmesį Ukrainos karo kontekste? Štai praeitą savaitę NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos komitetas priėmė rezoliuciją (mes buvome su ponu A. Ažubaliu), priėmė specialią rezoliuciją, kuri šiaip niekada nebuvo būdinga NATO Asamblėjai, iš viso NATO formatams, tai yra rezoliuciją dėl korupcijos ir saugumo. Toje rezoliucijoje yra pasakyta, vienas iš punktų – skatinti valstybes priimti antikleptokratinius teisės aktus, viso necituosiu, bet ieškoti būdų teisėtai nustatyti nuosavybę ir teisines priemones turtui įšaldyti, areštuoti, jeigu jis atsirado dėl korupcijos.
Pasakysiu prielaidas, kodėl NATO formatu atsirado tokios rezoliucijos. Ogi tai atsitiko dėl to, kad jau visuotinai pripažįstama, kad Rusija naudoja korupciją kaip hibridinio karo įrankį, remdama tam tikrus politinius veikėjus, kurie yra pasišventę silpninti valstybes, griauti demokratinį valdymą ir atremti euroatlantinius siekius. Tai yra rašoma rezoliucijoje.
Dar kas yra svarbu? Rezoliucijoje, kurią priėmė su saugumo politika dirbantys parlamentarai iš visų NATO parlamentų, NATO šalių parlamentų, sakoma, kad korupcija griauna demokratinį valdymą, silpnina rinkimų sąžiningumą ir pilietinį dalyvavimą. Necituosiu. Kitaip tariant, korupcija pripažįstama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.
Kolegos, aš siūlyčiau vis dėlto rimčiau pažiūrėti į priežastis, kodėl antikorupcinių priemonių neliko mūsų politinėje darbotvarkėje, ir vis dėlto paskatinti ir įgalinti mūsų valstybės institucijas ieškoti, surasti ir paimti visuomenės poreikiams turtą, kuris įgytas korupciniu būdu.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Beje, aš galiu pasakyti, kad tie mano žodžiai yra netušti. Aš užklausiau FNTT, VSAT, policijos, Generalinės prokuratūros apie civilinio turto konfiskavimo praktiką. Taip, yra pradėti penki FNTT tyrimai. Jų rezultatų neturime. Kiek man teko susitikti su FNTT pareigūnais, tie tyrimai labiau susiję ne su korupcija, o su mokesčių vengimu. Vadinasi, mes korupciniais nusikaltimais įgyto turto apskritai neieškome.
Dar kas yra iš tikrųjų svarbu. Nors įstatymas suteikia teisę ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tai pačiai STT, kreiptis tiesiogiai į Generalinę prokuratūrą ir pranešti apie galimai aptiktą nusikalstamu būdu įgytą turtą, tokių kreipimųsi nebuvo nė vieno. Vis dėlto aš manyčiau, mes turime galimybę, ir prašau jūsų šį projektą palaikyti, galime diskutuoti dėl jo komitetuose, bet ką nors dėl tos situacijos, kai mes nesugebame surasti iš korupcijos įgyto turto, turime daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą ir kad palikote dar šiek tiek laiko, kad jūsų būtų galima paklausti. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Išties mes Antikorupcijos komisijoje darėme parlamentinę kontrolę, ir palyginti neseniai, tai šiek tiek kita informacija buvo dėl visų turto vertinimų, kurie tuo metu jau buvo besibaigiantys ir procesas pažengęs. Bet, matyt, esmė yra ne tai.
Mano klausimas būtų: ar jūs kalbėjote su policija, su STT, su VSAT’u, rodos, dar jį minite įstatymo projekte, ir kaip jie vertina? Ar jie mato, kad jų įdėjimas būtent į tą galimybių sritį, kurioje galėtų pradėti subjektai turto vertinimą ir apskritai civilinio turto konfiskavimo procesą, ar jų įdėjimas yra prasmingas? Ar jūs tiesiog kalbėjotės su tarnybomis, ar čia yra tiesiog jūsų paties pagalvojimas, kad reikia ką nors daryti?
V. BAKAS (DFVL). Kaip minėjau, aš kreipiausi į tarnybas raštu. Aš šiaip nemanau, kad galiu daryti kokią nors telefoninę teisę, tą darau oficialiai. Šį projektą teikiu remdamasis ne asmeniniais pasvarstymais, o gerąja praktika.
Man teko šį projektą rengti, pirminį variantą. Deja, jis tuo metu… Aš atspėjau, beje, 2020 metais, kai buvo priimamas, kad mes turėsime problemų, nes jeigu mes išbraukiame, nesuteikiame teisės bent STT atlikti turto tyrimus, tai yra dėl civilinio turto konfiskavimo, greičiausiai šis projektas neveiks. Nes tai yra ta institucija, kuri atsakinga už kovą su korupcija.
Taip pat savo projektą remiu ir tam tikra tarptautine praktika, kur tokie procesai veikia. Beje, yra ir daugiau tarptautinių argumentų. Kai kurios šalys apskritai ragina steigti specialias agentūras, turto tyrimo agentūras. Aš nesiūlau specialios institucijos steigti. Siūlau deleguoti toms, kurios jau veikia ir turi tam tikrą įdirbį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų daugiau klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų A. Vinkus nori pasisakyti už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, užsienio valstybių patirtis rodo, kad, siekiant kovoti su organizuotu bei intelektualiuoju nusikalstamumu, vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų yra pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą. Siūlymas pritraukti Civilinio turto konfiskavimo įstatymu reguliuojamą turto tyrimo sritį į papildomas tris institucijas, kaip minėjo ir ponas V. Bakas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos muitinę, manau, turėtų paskatinti šias teisėsaugos struktūras aktyviau ir efektyviau naudoti minėtą institutą ir kartu sukurti nepakančią aplinką tokius nusikaltimus darantiems asmenims. Aš palaikysiu šią iniciatyvą, tačiau nesu tikras, kad tai vienintelė priežastis, kodėl galiojantis įstatymas per pustrečių metų nepradėjo aktyviai veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Balsuosime jau visai netrukus, tačiau truputį vėlėliau nei… Žiūriu, dar liko keturi pristatymai. Tikiuosi, kad balsavimo langas bus 17 val. 10 min., vėliausiai – 17 val. 15 min.
17.00 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1038, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1039, Vidaus tarnybos statuto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13 straipsnių, II skyriaus antrojo skirsnio, 25, 28, 55, 59, 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1040 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 kompleksinis klausimas, susidedantis iš trijų projektų – Policijos įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto keleto straipsnių pakeitimo įstatymo – projektai Nr. XIVP-1038, Nr. XIVP-1039 ir Nr. XIVP-1040. Pateikėjas – K. Vilkauskas. Pateikimo stadija. Prašau, kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą kartu su kitais kolegomis teikiame ir siūlome sukurti teisines prielaidas Policijos kolegijai įsteigti. Policijos kolegijoje būtų rengiami vidutinės grandies policijos pareigūnai, kuriems pakanka turėti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Priėmus Policijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, būtų sukurtos teisinės prielaidos policijos mokymo įstaigą pertvarkyti į Policijos kolegiją. Siūloma, kad policijos mokymo įstaiga ir toliau liktų biudžetinė įstaiga, rengianti pareigūnus pagal akredituotas profesinio mokymo programas, bet taip pat būtų orientuota į policijos pareigūnų vidutinės grandies rengimą teikiant aukštojo mokslo profesines kolegines studijas.
Remiantis gerąja Europos šalių praktika, paminėtini Nyderlandai, Vokietija, Norvegija, Suomija, policijos pareigūnų rengimas integruojamas su praktine profesine veikla, kas ir buvo iki tol, kai buvo Policijos akademija. Lietuvos policijos kolegijoje studijos bus integruotos su praktine veikla. Planuojama, kad po pirmo kurso profesinę kvalifikaciją įgiję kursantai galėtų tapti pareigūnais, pradėtų dirbti įstaigose ir galėtų plėtoti praktines profesines žinias prižiūrimi kvalifikuotų lektorių, ir galėtų faktiškai vykdyti policijos pareigūnų funkcijas, turėtų įgaliojimus atlikti pareigūno funkcijas, dirbti su riboto naudojimo tarnybine ir įslaptinta informacija, nes tokių galimybių neįmanoma suteikti mokantis nežinybinėje mokykloje, naudotis policijos duomenų bazėmis ir sistemomis, įgyti praktinių žinių, reikalingų įslaptintai policijos veiklai vykdyti: kriminalinei žvalgybai, liudytojų apsaugai.
Taigi noriu pakviesti jus balsuoti, bet prieš tai dar norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos policijos mokykla, kuri dabar yra profesinio mokymo įstaiga, bendradarbiauja jau dabar su kitomis analogiškomis mokymo įstaigomis. Lietuvos policijos mokykla patvirtino 2021 metų bendradarbiavimo ir susitikimų planą su Muitinės mokymo centru, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasieniečių mokykla, Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos mokymo centru. Taigi, šioje kolegijoje galėtų savo teisines žinias tobulinti ir minėtų įstaigų pareigūnai.
Tai būtų ženklus postūmis į tai, kad didėtų policijos prestižas, nes dabar, kaip žinome, trūksta policijos pareigūnų. Lietuvos policijos mokykloje po aukštojo išsilavinimo pareigūnai, išklausę tik atitinkamą kursą, kuris sudaro 240 valandų, nėra tikrai paruošti būti profesionaliais policijos pareigūnais. Puikiausiai žinome, kad šiais laikais, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai yra didesni iššūkiai, policijos pareigūnai turi turėti ne tik praktinių žinių, bet ir atitinkamą aukštesnę kvalifikaciją.
Taigi, mieli kolegos, kviečiu užduoti klausimus ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pateikimą. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. L. Nagienė klausia pirmoji.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, klausantis atrodo, gal ir visiškai būtų neblogai, bet ar nediskutavote… Pirmiausia, tai yra pasieniečiai, gaisrininkai ir kitų tarnybų specialistai, kurie galėtų turėti tik profesinį tą išsilavinimą ar eiti po to į kolegiją. Mano klausimas kitas. Yra kadetų mokyklos. Kaip jūs galvojate? Šiuo atveju turėtų būti sąryšis. Mes jau galvojome apie tai – va, reforma, Švietimo įstatymo pataisos, kadetų mokyklų prestižą auginti. Galbūt iš kadetų mokyklos eitų tęstinumas į kolegiją ir panašiai. Kaip jūs manote?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai jūs labai teisingai pastebėjote. Mes galėtume susisteminti ir parengti geresnius pareigūnus, jeigu galėtume sistemiškai į šitą klausimą žiūrėti. Aš pabrėšiu, kad dar praeitą kadenciją gerbiamos kolegės R. Tamašunienės, kai ji buvo ministrė, buvo pateiktas projektas, kuriame aiškiai buvo įtrauktos ir kitos įstaigos, tos, kurias minėjau dėl profesinio mokymosi, – tai yra ir pasieniečiai, ir ugniagesiai gelbėtojai, ir Kalėjimų departamento pareigūnai. Taigi, tą pateiktą projektą, kuris yra užregistruotas, būtų galima sujungti ir išeitų tikrai kokybiškai parengtas teisės aktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Jūs savo rašte teigiate, kad nereikės papildomų pinigų, bet pagal jūsų užmačias atlikti tokią reformą be pinigų – aš labai sunkiai įsivaizduoju. Bet man svarbiausia, kad pakeitus ir padarius koleginį išsilavinimą pabrangsta visa policijos sistema, sakyčiau, gana dramatiškai vien tiktai dėl išsilavinimo. Ar jūs negalvojote tai rašydami, kad tai yra melas?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Žinote, aš manau, kad mes neturėtume galvoti apie išsilavinimo pabrangimą. Mes savo mokyklose ir rengdami programas žiūrime į kokybę, o ne pabrangimą. Svarbiausia, kad tai atneštų naudą, kad tie pareigūnai būtų kokybiškai ir kiekybiškai paruošti. Tai yra labai svarbu. Norėčiau pasakyti, dabar aš galėčiau pacituoti. Lietuvos policijos mokykla, kuri reziduoja Mastaičiuose, yra vienintelė ir ja naudojasi prieš tai minėti pareigūnai, jų veiklai finansuoti metams yra skiriama virš 7 mln. eurų.
Plius pastebėsiu kolegai, dar informuoju, kad ir Mykolo Romerio universitete yra atskiras fakultetas, kuriame rengiami teisiškai šitie pareigūnai. Aš manau, kad sujungus, ar tai būtų prie universiteto Kaune, ar prie kitos mokymo įstaigos, padarius kolegiją ir subalansuotą būtent taip, kaip aš minėjau, programą, tikrai galima pasiekti gerų rezultatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt apie tai ir reikia kalbėti, ne suteikti galimybę kelioms kolegijoms daugiau gal bandyti kurti bazes. Čia buvo tam tikrų bandymų, kad apskritai atsirastų kažkokia atskira kolegija. Vis dėlto manyčiau, kad reikėtų kurti bazę ir apie tai kalbėti, kad vis dėlto vienoje vietoje būtų. Bet ar tam reikia to įstatymo pakeitimo?
Mes dabar kalbame apie, tarkime, žemės ūkio tam tikras problemas, galbūt prie Žemės ūkio universiteto atsirastų kažkokia kolegija ir būtų kaip universiteto padalinys. Viena bazė, vieni dėstytojai, tarkime, per kelis lygius – koleginis, bakalauras arba universitetinis, arba netgi mokslininkas, doktorantas, kuris nagrinėtų tą sistemą. Kodėl neiti šituo keliu?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Edmundai, taikli pastaba. Būtent tai ir norėjau pasakyti, kad mes sujungiame tas pajėgas, kad kolegija galėtų mokyti tuos pareigūnus, kuriuos minėjau, ne tiktai policijos pareigūnus, bet ir kitus pareigūnus. Prieš tai minėjau, kad ir pateiktas buvo būtent toks teisės projektas gerbiamos R. Tamašunienės, tai būtent iš to mintis ir yra, kad mes ir profesinio rengimo bazę, ir teisinę bazę turėtume sujungti ir gauti patį geriausią rezultatą.
PIRMININKAS. Klausia J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai, gerbiamas kolega, pritarčiau, kad reikėtų koleginių studijų šioje srityje, tačiau tikrai siūlyčiau luktelti, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip tik ateina su pasiūlymais dėl kolegijų stiprinimo.
Kaip žinote, gyvybingai kolegijai reikia maždaug 1,5 tūkst. studentų, ir tikrai biudžetas yra nemažas, nes tai vis dėlto aukštoji mokykla. Mano žiniomis, šiuo metu iš stojančiųjų į profesinę mokyklą tik labai nedidelė dalis atitinka universitetinius stojimo reikalavimus. Kadangi tie kolegijų ir universitetų reikalavimai supanašės 2024 metais, tai tikrai spėčiau, kad nedidelė dalis tų žmonių, kurie stoja šiandien į profesinę mokyklą, atitiks tuos reikalavimus. Mes turime ir apie tai pagalvoti. Man šiek tiek nerimą kelia jūsų aiškinamajame rašte išdėstyta mintis mažinti profesinio policijos pareigūnų rengimo apimtį. Aš manau, kad reikalinga ir ta grandis, taip pat reikalinga tam tikrai daliai žmonių ir aukštasis koleginis išsilavinimas.
Nežinau, kodėl jūs norite mažinti profesinį, nes man atrodo, kad jisai stiprus ir tikrai mokykla stipri, lankiausi. Siūlyčiau tiesiog luktelėti dėl įstatymo pakeitimo.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama ministre, už pastabą. Taip, gal aiškinamajame rašte yra šiek tiek tokių techninių neatitikimų, sutinku. Bet, aš manau, kadangi jūs teikiate ir dėl šio įstatymo projekto bus diskutuojama, manau, bus svarstoma pavasario sesijoje, yra tikrai vertingų pasiūlymų dėl šio projekto ir iš akademinės pusės, ir iš profesionalios pusės. Tikrai daug bendravau ir su pačiais policijos pareigūnais, juk dabar toje pačioje Policijos mokykloje priimami žmonės baigę aukštąją mokyklą, jie išklausę kursą jau eina dirbti policijos pareigūnais. Bet tai nėra kelias, geriau yra sisteminis kelias. Jūs, kaip ministrė, puikiausiai suprantate, kad derinant teoriją su praktika yra pats geriausias kelias po to tapti geru pareigūnu.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, visi čia kalbėdami, ir kolega K. Vilkauskas, ir ponia L. Nagienė, ir ponas E. Pupinis, ir švietimo ministrė, labai įtikinimai pasakė, kad trūksta Lietuvoje policijos pareigūnų. Mes nuolat girdime tai iš įvairių informacijos šaltinių. Šiandienos kalbėjimas ne pirmas kartas – ne prie vienos Vyriausybės buvo apie tai kalbama. Tai rodo, kad iš tiesų mes turime susirūpinti tuo klausimu. Visi argumentai, kuriuos čia išdėstė prelegentai, yra labai tikroviški, įtikinantys. Turbūt niekas neužginčys, kad policijos veiklos srityje, aišku, kaip ministrė sakė, be teorinio parengimo ir taip toliau, irgi negalima atmesti, bet policijos veiklos srityje neginčijamai reikalingas auštas praktinis pasirengimas. Tokį parengimą kaip tik turėtų užtikrinti toks studijų modelis, kuriam, suprantu, neprieštaravo ir ponia ministrė.
Pritariu siekiui papildyti pagrindines policijos funkcijas, numatant aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų vykdymą. Bet aš norėčiau, pone Kęstuti, juk taip šiandien nesakome, kad rytoj pradedame daryti ar kitais metais, bet dar kartą reikėtų turbūt pasiprašyti susitikimo su ministre arba ministrę pasikviesti. Visi, kurie pasisakė, gali rasti bendrą konsensusą ir vėl pateikti pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų L. Slušnys – prieš.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia tokias reformas, mano manymu, norint atlikti reikia tikrai didesnio pagrindimo ir didesnio aiškumo, kas bus po to, nes aš dabar nematau iš tiesų vaizdo, ką mes turėsime po tokios reformos, įgyvendinę tokią vieną… tokie, atrodo, nekalti pakeitimai gali kainuoti mums tikrai labai daug.
Dar vienas yra dalykas, kai sakome, kad mums reikalingi labai aukštos kvalifikacijos stebuklingi policijos pareigūnai, taip, bet tada mes teigiame, kad mes tokių neturime. Ir tai, ką daro šiandien, vadinasi, mūsų policininkai yra kažkokie besmegeniai? Nepastebėjau. Tikrai nepastebėjau. Aš manau, priešingai, mes turime labai daug profesionalių pareigūnų, nuostabiai, puikiai atliekančių savo darbą, ir čia tie argumentai, kad dabar nuo šito įstatymo pasikeitimo pasikeis jų kvalifikacija, manęs neįtikina. Todėl, kol nėra įtikinamų įrodymų, aš manau, kad mums reikėtų susilaikyti nuo balsavimo ir kol kas balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, visos nuomonės išsakytos. Balsuosime jau netrukus.
17.14 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3). Svarstymo stadija. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas lapkričio 23 dieną svarstė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą, vieno straipsnio pakeitimą, ir pritarė pateiktam siūlymui bei komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas rezervinis 2 klausimas. Oi, atsiprašau, dėl motyvų nėra.
17.16 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas – K. Adomaitis. Bet gali pristatyti komiteto pirmininkė. Prašom. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas lapkričio 23 dieną svarstė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktiems siūlymams bei komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Papildomo Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, papildomas Kaimo reikalų komitetas lapkričio 23 dieną svarstė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2236. Komitetas nusprendė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui pritarti ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū komitetų pranešėjams. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Diskutuoti taip pat nėra norinčių. Balsuosime jau netrukus.
17.18 val.
Seimo savaitės (2022-12-05–2022-12-09 – 2022 m. gruodžio 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir paskutinis darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – savaitės, prasidedančios gruodžio 5 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kiti mūsų posėdžiai dar gana nutolę, rinksimės tik gruodžio 6 dieną. Galbūt aš detaliai ir neaiškinsiu apie šiuo metu suprojektuotas darbotvarkes, nes jos vis dėlto turi daug galimybių keistis. Jose surašytas priėmimas tų projektų, kuriuos šiandien turėjome svarstymo stadijos. Taip pat svarstymo stadija tų projektų, kurie numatyti atitinkamuose komitetų svarstymo planuose ar jau apsvarstyti vakar. Žinoma, tikiuosi, kad mes pradėsime svarstyti neįgaliųjų sisteminį paketą, taip pat svarbų energetikos paketą, toliau bandysime švelninti energetinės krizės poveikį.
PIRMININKAS. Nėra norinčių jūsų klausti. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos, galime pritarti nuo gruodžio 6 dienos numatomai savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.20 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 3, 4, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1920(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1921(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 2, 3, 12, 13, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 11, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2), Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926(2) (svarstymo tęsinys)
Ir grįžtame iš eilės. Darbotvarkės 2-12 kompleksinis klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, dėl jo yra Audito komiteto pasiūlymų. Kaip jau minėta, komiteto pirmininkas pastebėjo, kad juos tenkina pagrindinio komiteto išvada dėl dalinio pritarimo. Galime balsuoti dėl šio projekto. Svarstymo stadija. Projektas Nr. XIVP-1919(2).
Kadangi, kaip minėjau, buvo Audito komiteto siūlymų, jiems iš dalies buvo pritarta ir Audito komitetas nereikalauja balsuoti, balsuojame dėl 2-12 klausimo, viso įstatymų paketo, kurį sudaro aštuoni projektai. Dėl viso paketo, kuris prasideda Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1919(2).
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo paketui pritarta.
17.21 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Farmacijos įstatymo 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749(2). Dėl jo yra siūlymų. Prašom pagrindinio komiteto pirmininką į tribūną. Pirmas pasiūlymas yra dėl 3 straipsnio. O. Leiputė. Komiteto išvada buvo pritarti iš dalies. Jūs galite pristatyti ir kartu pasakyti, ar jus tenkina komiteto išvada. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš neturiu dabar su savimi dokumento, bet komiteto išvada tenkina, mes sutarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl šito siūlymo nereikalaujate balsuoti?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Tai aš net ir neklausiu komiteto išvados, nes parašyta, kad pritarta iš dalies, ir pasiūlymo iniciatorė pripažino, kad tenkina.
Kitas pasiūlymas yra dėl to paties straipsnio, tik jau dėl 8 dalies. Prašom O. Leiputę pristatyti pasiūlymą.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ten kalbama apie skaitinės eurų išraiškos atsisakymą, taip?
A. MATULAS (TS-LKDF). Nustatyti priemokos procentą.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip, palikti tik procentus. Mes nereikalaujame balsuoti, nes esame užregistravę jau naują pasiūlymą priėmimo stadijoje.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad komitetas nepritarė, bet tikrai radome kompromisą, kad priėmimo stadijoje registruosime, nes šiuo pasiūlymu dabar įstatymo projekte numatyta maksimali priemokos riba. Bet jeigu būtų pasiūlyta priemoką nustatyti pagal procentus, tai kuo vaistas brangesnis, ta priemoka būtų ne tiek, kiek dabar nustatoma, 5 eurai, ta priemoka galėtų išaugti dešimtimis ar net šimtais. Nes yra vaistų, kurie labai brangūs. Tai ačiū už jūsų supratimą ir kad tą bendrą komiteto sprendimą jau realizavote registravę pasiūlymus priėmimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat yra dar vienas pasiūlymas dėl 3 straipsnio 12 dalies.
A. MATULAS (TS-LKDF). Analogiškas, irgi apie priemoką.
PIRMININKAS. Irgi nereikalaujate balsuoti? Ačiū. Tada svarstymas. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame dėl Farmacijos įstatymo projekto Nr. XIVP-1749(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 79, balsavo 79 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 28. Po svarstymo projektui pritarta.
Lydimasis – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu gali pagrindinio komiteto pirmininkas į tribūną… Yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Kas galėtų pristatyti komiteto siūlymą? Gal pagrindinio komiteto pirmininkas pristatys?
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies šitam siūlymui, nėra čia problemų.
PIRMININKAS. Jūs nepritarėte. Neturiu galimybės paklausti komiteto atstovo, ar jis reikalauja, ar nereikalauja balsuoti. Reikės balsuoti dėl šito pasiūlymo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai yra bendro pobūdžio pasiūlymas ir mes pritarėme iš dalies. Kiek žinau, Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su šiuo siūlymu.
PIRMININKAS. Čia nėra iš dalies, nes siūloma vietoj 75 metų nustatyti 65 metus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai jūs kalbate jau apie antrą siūlymą.
PIRMININKAS. Ne, apie pirmąjį, apie 2 straipsnio 1…
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, čia…
PIRMININKAS. Mes kalbame apie antrąjį projektą, tai yra Sveikatos draudimo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nustatyti, kad vaistas, pigiausias vaistas, būtų kompensuojamas asmenims ne tik nuo 75 metų, bet ir nuo 65 metų. Išties yra tam tikra logika, rimta logika, nes ir lygių galimybių kontrolierius jau domisi, kodėl yra tie skirtumai. Bet yra sutarta visais lygiais, pasižiūrėjus, kiek kitų metų I ketvirtyje gali išaugti neracionalus vaistų vartojimas, kiek pareikalaus papildomų PSDF biudžeto išlaidų ta tvarka, kurią dabar siūlome su krepšeliu, ir 75 metų asmenims, kaip jau minėjau, ta lengvata. Yra sutarta, kad grįšime prie to Vyriausybės, ministerijos ir komiteto lygiu ir svarstysime, kaip tą problemą būtų galima spręsti toliau. Todėl nutarta, kad šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo nustatyti… (Balsai salėje) Dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo balsuojame. Jam pagrindinis komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 26, prieš – 22, susilaikė 27. Nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių grupės. Seimo narė O. Leiputė galėtų pristatyti pasiūlymą dėl projekto 6 dalies.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Siūlėme išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir nekeisti Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies. Nors komitete nebuvo pritarta, tačiau salėje balsuoti neprašome.
PIRMININKAS. Neprašote.
A. MATULAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Tai aš ir neklausiu komiteto nuomonės, nes jau pasakė siūlymo autorė.
Dar vienas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas taip pat dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies.
A. MATULAS (TS-LKDF). Susiję dalykai, balsuoti nepatarčiau. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Supratome. Balsuojantys turbūt atsižvelgs į jūsų pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Susiję, nereikėtų balsuoti, nes mes nubalsavome prieš tai dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo.
PIRMININKAS. Iš tiesų čia leitmotyvas yra metai…
A. MATULAS (TS-LKDF). Metai, taip taip, nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. …amžiaus metai, tai dėl jo nebalsuosime. Ir dėl paskutinių pasiūlymų taip pat.
Kolegos, balsuojame už visą projektą po svarstymo. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750(2). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 53, prieš nėra, susilaikė 24. Po svarstymo projektui pritarta.
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų… (Balsai salėje) Aš vis tiek turiu paskelbti. Projektas Nr. XIVP-2258. Pateikimo stadija. Kadangi niekas nekalbėjo dėl motyvų, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Toliau įstatymų projektų paketas: Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo įstatymai… Atsiprašau.
Kadangi pateikimas, turėjome paskirti komitetą. Pagrindinis komitetas dėl Seimo nutarimo – NSGK, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.32 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38, 39, 40, 42, 43, 45 straipsnių, penktojo, šeštojo skirsnių pavadinimų ir 1 priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 161, 48 straipsniais ir 36, 37, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2262, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 22, 23, 25, 254, 265, 28, 44, 46, 491, 96, 98, 99, 107 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2263, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 5, 8, 10, 22, 23, 25, 27, 30, 45, 68, 74, 75 ir 77 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 751 straipsniu ir vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2264, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4, 9, 22, 63, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2265, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 10, 34, 771, 84 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2266, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2267 (pateikimo tęsinys)
Kitas pateikimo stadijos darbotvarkės 2-15 klausimo paketas, susidedantis iš šešių projektų. Jis prasideda Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2262. Taip pat Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų įstatymo ir Valstybės skolos įstatymo projektai. Pateikimo stadija. Irgi nebuvo dėl motyvų. Galime bendru sutarimu? Siūloma balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 66, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų projektų. Papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Galime pritarti? Ačiū, nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
17.33 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280 (pateikimo tęsinys)
Kitas paketas, tai yra darbotvarkės 2-16 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIVP-2279 bei Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIVP-2280. Pateikimo stadija. Nebuvo prieštaraujančių dėl balsavimo motyvų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai dėl pirmo projekto: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, o papildomas – NSGK. Dėl antro, Administracinių nusižengimų kodekso, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Kolegos, galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
17.34 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2227, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2269 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektų paketas – Sporto įstatymo projektas Nr. XIVP-2227 ir Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2269. Pateikimo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Balsuojame dėl abiejų projektų, nes autorius pasakė, kad jie susiję, nors registracijos numeris to nerodo.
Užsiregistravo 79, balsavo 77: už – 68, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kiek aš prisimenu, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas kalbėdamas dėl motyvų pasiūlė prašyti Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu dėl išvados? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta dėl išvados.
Pagrindiniu komitetu dėl pirmojo projekto yra siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Dėl antrojo projekto kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Papildomo nesiūloma. Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.36 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781(2) (pateikimo tęsinys)
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781(2). Pateikimo stadija. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ne, siūloma balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 30, prieš – 2, susilaikė 44. Projektui po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, kolegos, ką toliau darome su tuo projektu. Balsuosime alternatyviai. Kas balsuos už, pritars, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, kas balsuos prieš, balsuos už atmetimą. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 74: už grąžinimą iniciatoriams tobulinti – 56, už atmetimą – 18. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.38 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1038, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1039, Vidaus tarnybos statuto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13 straipsnių, II skyriaus antrojo skirsnio, 25, 28, 55, 59, 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1040 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimo paketas – Policijos įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-1038, Nr. XIVP-1039 ir Nr. XIVP-1040. Pateikimo stadija. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Siūloma balsuoti. Balsuojame. Projektų pateikimas.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 14, prieš – 29, susilaikė 32. Projektams nepritarta. Taigi, vėl balsuojame alternatyviai. Kas balsuos už, balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuos prieš – už tai, kad atmestume projektus. Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 71 Seimo narys: už – 28, prieš – 43. Projektai atmesti.
17.40 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3) (svarstymo tęsinys)
Ir paskutiniai du projektai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2248(3). Svarstymo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.40 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2) (svarstymo tęsinys)
Ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236(2). Svarstymo stadija. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, jeigu norite registruotis, registruojamės, nes daugiau balsuoti nėra dėl ko.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Visiems gero vakaro. Lapkričio 24 dienos popietinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.