VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023 METŲ
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO
METINIŲ KONSOLIDUOTŲJŲ
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
2024 m. Nr.
Vilnius

TURINYS
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA...........................................................................3
GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA...............................................................5
VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA.........................................................................6
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA....................................................................................7
AIŠKINAMASIS RAŠTAS..............................................................................................9
AIŠKINAMOJO RAŠTO PRIEDAI:
P2 priedas. Informacija pagal segmentus ........................................................................37
P3 priedas. Nematerialusis turtas..................................................................................... 40
P4 priedas. Ilgalaikis materialusis turtas.......................................................................... 42
P5 priedas. Finansinis turtas.............................................................................................44
P8 priedas. Atsargos.........................................................................................................46
P9 priedas. Išankstiniai apmokėjimai ................................................................. .............47
P10 priedas. Gautinos sumos ...........................................................................................48
P11 priedas. Pinigai ir pinigų ekvivalentai ......................................................................49
P12 priedas. Finansavimo sumos .....................................................................................50
P13 priedas. Finansiniai įsipareigojimai .......................................................................... 52
P15 priedas. Atidėjiniai.....................................................................................................56
P17 priedas. Trumpalaikės mokėtinos sumos ..................................................................58
P20 priedas. Socialinių įmokų pajamos............................................................................ 59
P21 priedas. Kitos pagrindinės veiklos pajamos ir kitos pajamos ...................................61
P22 priedas. Kitos pagrindinės veiklos sąnaudos pagal pobūdį ir Darbo užmokesčio
sąnaudos ...........................................................................................................................63
P23 priedas. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos ...............................65
P24 priedas. Finansinės rizikos valdymas ..................................................... ...................66
P25 priedas. Neapibrėžtieji įsipareigojimai..................................................... ..................67
Informacija apie kontrolės rezultatus Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų
konsolidavimo informacinėje sistemoje (VSAKIS)..........................................................69

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusių met ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT Ų GRUP ĖS METINI Ų FINANSINI Ų ATASKAIT Ų RINKINYS
(Visos sumos tūkstan čiais eur ų, jei nenurodyta kitaip)
3
ID
D/L
Patvirtinta
-2147367580
2024-03-26 16:26:18
tūkstančiais eurų
Eil.
Nr.
StraipsniaiPastabos Nr.
Paskutinė ataskaitinio
laikotarpio diena
Paskutinė praėjusio
ataskaitinio
laikotarpio diena
12345
AILGALAIKIS TURTAS71.082,7163.730,88
INematerialusis turtasP0310.307,768.999,78
I.1 Plėtros darbai
I.2 Programinė įranga ir jos licencijos3.908,593.788,35
I.3 Kitas nematerialusis turtas0,000,00
I.4 Nebaigti projektai ir išankstiniai mokėjimai6.399,175.211,42
I.5 Prestias
IIIlgalaikis materialusis turtasP046.281,427.453,15
II.1
emė
II.2 Pastatai0,080,09
II.3 Infrastruktūros statiniai
II.4 Kiti statiniai
II.5 Mašinos ir įrenginiai126,291,31
II.6 Transporto priemonės0,004,90
II.7 Baldai, biuro įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas6.155,047.446,85
II.8 Kultūros ir kitos vertybės
II.9 Nebaigta statyba ir išankstiniai mokėjimai
IIIIlgalaikis finansinis turtasP05, P0654.493,5347.277,94
IVMineraliniai ištekliai
VKitas ilgalaikis turtas
BBIOLOGINIS TURTAS
CTRUMPALAIKIS TURTAS1.003.607,98923.778,71
IAtsargosP08765,581.089,44
I.1 Strateginės ir neliečiamosios atsargos
I.2 Mediagos, aliavos ir ūkinis inventorius765,581.089,44
I.3 Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys
I.4 Pagaminta produkcija, atsargos, skirtos parduoti (perduoti)
I.5 Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti0,00
IIIšankstiniai apmokėjimaiP0963,2018,30
IIIPer vienus metus gautinos sumosP10319.066,43227.958,58
III.1 Gautinos trumpalaikės finansinės sumos9,569,56
III.2 Gautini mokesčiai ir socialinės įmokos261.783,19193.429,31
III.3 Gautinos finansavimo sumos0,000,00
III.4 Gautinos sumos u turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas
III.5 Sukauptos gautinos sumos403,97297,61
III.6 Kitos gautinos sumos56.869,7134.222,10
IVTrumpalaikės investicijos0,005.017,48
VPinigai ir pinigų ekvivalentaiP11683.712,77689.694,91
IŠ VISO TURTO1.074.690,69987.509,58
DFINANSAVIMO SUMOSP1277,43443,50
IIš valstybės biudeto0,091,40
IIIš savivaldybės biudeto
IIIIš Europos Sąjungos, usienio valstybių ir tarptautinių organizacijų 77,35442,10
IVIš kitų šaltinių 0,000,00
EĮSIPAREIGOJIMAI201.920,43245.243,18
IIlgalaikiai įsipareigojimai0,000,00
I.1 Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai
I.2 Ilgalaikiai atidėjiniai
I.3 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai0,000,00
IITrumpalaikiai įsipareigojimai201.920,43245.243,18
II.1 Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniaiP15582,611.060,87
II.2 Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis
II.3 Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai0,000,00
II.4 Mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumosP17450,78269,85
II.5 Mokėtinos sumos į Europos Sąjungos biudetą
(tęsinys kitame puslapyje)
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
PAGAL 2023 M. GRUOD
IO 31 D. DUOMENIS
______________________ Nr. ______
(data)
Pateikimo valiuta ir tikslumas:

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusių met ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT Ų GRUP ĖS METINI Ų FINANSINI Ų ATASKAIT Ų RINKINYS
(Visos sumos tūkstan čiais eur ų, jei nenurodyta kitaip)
4
Eil.
Nr.
StraipsniaiPastabos Nr.
Paskutinė ataskaitinio
laikotarpio diena
Paskutinė praėjusio
ataskaitinio laikotarpio
diena
12345
II.6 Mokėtinos sumos į biudetus ir fondus0,00256,64
II.6.1 Grąintinos finansavimo sumos0,00256,64
II.6.2 Kitos mokėtinos sumos biudetui
II.7 Mokėtinos socialinės išmokos191.948,12235.717,64
II.8 Grąintini mokesčiai, įmokos ir jų permokos0,640,02
II.9 Tiekėjams mokėtinos sumosP175.703,765.285,35
II.10 Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
II.11 Sukauptos mokėtinos sumosP172.539,341.950,84
II.12 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimaiP17695,19701,97
FGRYNASIS TURTASP18872.692,83741.822,91
IDalininkų kapitalas
IIRezervai394.262,37430.921,55
II.1 Tikrosios vertės rezervas
II.2 Kiti rezervai394.262,37430.921,55
IIINuosavybės metodo įtaka
IVSukauptas perviršis ar deficitas478.430,46310.901,36
IV.1 Einamųjų metų perviršis ar deficitas167.529,1063.249,66
IV.2 Ankstesnių metų perviršis ar deficitas310.901,36247.651,70
GMA
UMOS DALIS
IŠ VISO FINANSAVIMO SUMŲ, ĮSIPAREIGOJIMŲ, GRYNOJO TURTO IR
MA
UMOS DALIES
1.074.690,69987.509,58
Direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas____________Tatjana Golubajeva
(viešojo sektoriaus subjekto vadovo arba jo įgalioto administracijos vadovo pareigų
pavadinimas)
(parašas)(vardas ir pavardė)
Apskaitos skyriaus vedėjas ____________Visvaldas Vilkas
(ataskaitą parengusio asmens pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardas ir pavardė)
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
PAGAL 2023 M. GRUOD
IO 31 D. DUOMENIS (tęsinys)

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusių met ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT Ų GRUP ĖS METINI Ų FINANSINI Ų ATASKAIT Ų RINKINYS
(Visos sumos tūkstan čiais eur ų, jei nenurodyta kitaip)
6
ID
D/L
Patvirtinta
-2147367580
2024-03-26 16:26:18
tūkstančiais eurų
Eil.
Nr.
Straipsniai
Pastabos Nr.
Ataskaitinis
laikotarpis
Praėjęs ataskaitinis
laikotarpis
12345
APAGRINDINĖS VEIKLOS PAJAMOS3.330.859,013.024.411,12
IFINANSAVIMO PAJAMOS204.541,06206.492,84
I.1 Iš valstybės biudeto204.106,38205.186,97
I.2 Iš savivaldybių biudetų
I.3 Iš ES, usienio valstybių ir tarptautinių organizacijų lėšų 434,671.305,87
I.4 Iš kitų finansavimo šaltinių 0,000,00
IIMOKESČIŲ IR SOCIALINIŲ ĮMOKŲ PAJAMOSP19, P203.113.372,432.804.196,29
IIIPAGRINDINĖS VEIKLOS KITOS PAJAMOS 12.945,5313.721,99
III.1 Pagrindinės veiklos kitos pajamosP2112.945,5313.721,99
III.2 Pervestinų į biudetą pagrindinės veiklos kitų pajamų suma0,000,00
BPAGRINDINĖS VEIKLOS SĄNAUDOSP02-3.233.468,99-2.809.191,08
IDARBO U
MOKESČIO IR SOCIALINIO DRAUDIMOP22-16.412,76-13.773,42
IINUSIDĖVĖJIMO IR AMORTIZACIJOS-4.808,19-3.048,57
IIIKOMUNALINIŲ PASLAUGŲ IR RYŠIŲ -541,77-572,75
IVKOMANDIRUOČIŲ -194,39-101,59
VTRANSPORTO-41,83-49,77
VIKVALIFIKACIJOS KĖLIMO-104,89-88,63
VIIPAPRASTOJO REMONTO IR EKSPLOATAVIMO-5.921,36-35,87
VIIINUVERTĖJIMO IR NURAŠYTŲ SUMŲ -32.277,99-32.794,75
IXSUNAUDOTŲ IR PARDUOTŲ ATSARGŲ SAVIKAINA-572,52-512,41
XSOCIALINIŲ IŠMOKŲ -3.028.783,17-2.649.652,08
XINUOMOS-341,42-304,26
XIIFINANSAVIMO-139.901,50-101.943,15
XIIIKITŲ PASLAUGŲ -870,21-3.931,83
XIVKITOS-2.697,00-2.382,00
CPAGRINDINĖS VEIKLOS PERVIRŠIS AR DEFICITAS97.390,02215.220,04
DKITOS VEIKLOS REZULTATAS0,6221,88
IKITOS VEIKLOS PAJAMOSP210,6221,88
IIPERVESTINOS Į BIUD
ETĄ KITOS VEIKLOS PAJAMOS0,000,00
IIIKITOS VEIKLOS SĄNAUDOS
EFINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATASP2322.522,442.581,55
F
APSKAITOS POLITIKOS KEITIMO IR ESMINIŲ APSKAITOS KLAIDŲ
TAISYMO ĮTAKA
P0110.956,842.441,55
GPELNO MOKESTIS
H
GRYNASIS PERVIRŠIS AR DEFICITAS PRIEŠ NUOSAVYBĖS METODO
ĮTAKĄ
130.869,92220.265,02
INUOSAVYBĖS METODO ĮTAKA
JGRYNASIS PERVIRŠIS AR DEFICITAS130.869,92220.265,02
ITENKANTIS KONTROLIUOJANČIAJAM SUBJEKTUI130.869,92220.265,02
IITENKANTIS MA
UMOS DALIAI
Direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas____________
Tatjana Golubajeva
(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo įgaliotas administracijos vadovas)
(parašas)(vardas ir pavardė)
Apskaitos skyriaus vedėjas____________
Visvaldas Vilkas
(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))
(parašas)(vardas ir pavardė)
Pateikimo valiuta ir tikslumas:
VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA
PAGAL 2023 M. GRUOD
IO 31 D. DUOMENIS
______________________ Nr. ______
(data)

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikšt
ė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusi
ų met
ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT
Ų
GRUP
ĖS METINI
Ų
FINANSINI
Ų
ATASKAIT
Ų
RINKINYS
(Visos sumos t
ūkstan
čiais eur
ų, jei nenurodyta kitaip)
7
ID
D/L
Patvirtinta -2147367580 2024-03-26 16:26:18 t
ūkstan
čiais eur
ų
Eil. Nr.
Straipsniai
Pastabos Nr.
Tiesioginiai pinig
ų
srautai
Netiesioginiai pinig
ų
srautai
Iš viso
Tiesioginiai pinig
ų
srautai
Netiesioginiai pinig
ų
srautai
Iš viso
1
2
3
4
5
6
7
8
9
APAGRINDINĖS VEIKLOS PINIG
Ų
SRAUTAI
37.096,01
0,00
37.096,01
164.947,40
0,00
164.947,40
I
Įplaukos
3.136.384,21
3.136.384,21
2.774.617,35
0,00
2.774.617,35
I.1 Finansavimo sumos kitoms išlaidoms ir atsargoms:
204.491,36
204.491,36
207.667,16
0,00
207.667,16
I.1.1 Iš valstyb
ės biudeto
204.105,07
204.105,07
206.041,90
206.041,90
I.1.2 Iš savivaldyb
ės biudeto
I.1.3 Iš ES, usienio valstybi
ų ir tarptautini
ų organizacij
ų l
ėš
ų
386,29
386,29
1.625,27
1.625,27
I.1.4 Iš kit
ų šaltini
ų
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
I.2 Iš mokes
či
ų
I.3 Iš socialini
ų
įmok
ų
2.844.045,28
2.844.045,28
2.514.657,57
2.514.657,57
I.4 U suteiktas paslaugas iš pirk
ėj
ų
I.5 U suteiktas paslaugas iš biudeto I.6 Gautos pal
ūkanos
1,57
1,57
2,05
2,05
I.7 Kitos
įplaukos
87.846,00
87.846,00
52.290,57
0,00
52.290,57
IIPervestos l
ėšos
-74.007,48
0,00
-74.007,48
-42.542,51
0,00
-42.542,51
II.1
Į valstyb
ės biudet
ą
-256,64
0,00
-256,64
0,00
0,00
II.2
Į savivaldybi
ų biudetus
II.3 ES, usienio valstyb
ėms ir tarptautin
ėms organizacijoms
-46,43
0,00
-46,43
II.4
Į kitus ištekli
ų fondus
0,00
0,00
0,00
0,00
II.5 Viešojo sektoriaus subjektams
-72.018,90
0,00
-72.018,90
-42.299,33
0,00
-42.299,33
II.6 Kitiems subjektams
-1.685,51
-1.685,51
-243,17
-243,17
IIIIšmokos
P02
-3.025.280,73
-3.025.280,73
-2.567.127,44
0,00
-2.567.127,44
III.1 Darbo umokes
čio ir socialinio draudimo
-16.158,46
-16.158,46
-13.500,70
-13.500,70
III.2 Komunalini
ų paslaug
ų ir ryši
ų
-580,76
-580,76
-542,33
-542,33
III.3 Komandiruo
či
ų
-196,19
-196,19
-101,11
-101,11
III.4 Transporto
-44,57
-44,57
-45,08
-45,08
III.5 Kvalifikacijos k
ėlimo
-109,87
-109,87
-82,43
-82,43
III.6 Paprastojo remonto ir eksploatavimo
-27,84
-27,84
-35,38
-35,38
III.7 Atsarg
ų
įsigijimo
-330,96
-330,96
-1.091,63
-1.091,63
III.8 Socialini
ų išmok
ų
-2.948.259,60
-2.948.259,60
-2.498.914,83
-2.498.914,83
III.9 Nuomos
-341,42
-341,42
-305,68
-305,68
III.10 Kit
ų paslaug
ų
įsigijimo
-6.378,17
-6.378,17
-3.862,84
0,00
-3.862,84
III.11 Sumok
ėtos pal
ūkanos
III.12 Kitos išmokos
-52.852,88
-52.852,88
-48.645,45
0,00
-48.645,45
(t
ęsinys kitame puslapyje)
Ataskaitinis laikotarpis
Pra
ėj
ęs ataskaitinis laikotarpis
Pateikimo valiuta ir tikslumas:
PINIG
Ų
SRAUT
Ų
ATASKAITA
PAGAL 2023 M. GRUOD
IO 31 D. DUOMENIS
______________________ Nr. ______
(data)

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikšt
ė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusi
ų met
ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT
Ų GRUP
Ė
S METINI
Ų FINANSINI
Ų ATASKAIT
Ų RINKINYS
(Visos sumos t
ūkstan
čiais eur
ų, jei nenurodyta kitaip)
8
Eil. Nr.
Straipsniai
Pastabos Nr.
Tiesioginiai pinig
ų
s
rautai
Netiesioginiai pinig
ų
s
rautai
Iš viso
Tiesioginiai pinig
ų
s
rautai
Netiesioginiai pinig
ų
s
rautai
Iš viso
1
2
3
4
5
6
7
8
9
B
INVESTICIN
Ė
S VEIKLOS PINIG
Ų SRAUTAI
-43.078,15
-43.078,15
10.249,92
10.249,92
I
Ilgalaikio turto (išskyrus finansin
į) ir biologinio turto
įsigijimas
-4.131,20
-4.131,20
-9.750,74
-9.750,74
II
Ilgalaikio turto (išskyrus finansin
į) ir biologinio turto perleidimas
0,29
0,29
0,66
0,66
III
Ilgalaikio finansinio turto
įsigijimas
-43.947,24
-43.947,24
IV
Ilgalaikio finansinio turto perleidimas
5.000,00
5.000,00
20.000,00
20.000,00
V
Terminuot
ųj
ų ind
ėli
ų (padid
ėjimas) suma
ėjimas
VI
Gauti dividendai
VII
Kiti investicin
ės veiklos pinig
ų srautai
C
FINANSIN
Ė
S VEIKLOS PINIG
Ų SRAUTAI
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
I
Įplaukos iš gaut
ų paskol
ų
II
Gaut
ų paskol
ų gr
ąinimas
III
Finansin
ės nuomos (lizingo)
įsipareigojim
ų apmok
ėjimas
IV
Gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui
įsigyti
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
IV.1
Iš valstyb
ės biudeto
IV.2
Iš savivaldyb
ės biudeto
IV.3
Iš ES, usienio valstybi
ų ir tarptautini
ų organizacij
ų
IV.4
Iš kit
ų šaltini
ų
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
VGr
ąintos ir perduotos finansavimo sumos ilgalaikiam ir
biologiniam turtui
įsigyti
0,00
0,00
0,00
0,00
VI
Gauti dalininko
įnašai
VII
Kiti finansin
ės veiklos pinig
ų srautai
D
VALIUTOS KURS
Ų PASIKEITIMO
ĮTAKA PINIG
Ų IR PINIG
Ų
E
KVIVALENT
Ų LIKU
ČIUI
I
Pinig
ų ir pinig
ų ekvivalent
ų padid
ėjimas (suma
ėjimas)
-5.982,14
0,00
-5.982,14
175.197,32
0,00
175.197,32
II
Pinigai ir pinig
ų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradioje
689.694,91
689.694,91
514.497,59
514.497,59
III
Pinigai ir pinig
ų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
683.712,77
683.712,77
689.694,91
689.694,91
Direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas
Tatjana Golubajeva
(viešojo sektoriaus subjekto vadovas arba jo
įgaliotas administracijos vadovas)
(parašas)
(vardas ir pavard
ė)
Apskaitos skyriaus ved
ėjas
Visvaldas Vilkas
(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))
(parašas)
(vardas ir pavard
ė)
Ataskaitinis laikotarpis
Pra
ėj
ęs ataskaitinis laikotarpis
PINIG
Ų SRAUT
Ų ATASKAITA
PAGAL 2023 M. GRUOD
IO 31 D. DUOMENIS (t
ęsinys)

9
VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTERIJOS
2023 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIŲ METŲ
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO
KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
I. BENDROJI DALIS
Bendroji informacija
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė
ligonių kasa arba VLK) yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.
Teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga.
Valstybinės ligonių kasos steigėjas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija.
Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa yra atskaitinga Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijai.
Įmonės kodas – 191351679
Socialinio draudimo kodas – 53163
Pagrindinės veiklos kodas – 841200
Adresas – Europos a. 1, LT – 03505, Vilnius
Valstybinė ligonių kasa turi 5 kontroliuojamus subjektus (teritorines ligonių kasas).
Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
turėjo sąskaitas banke „Swedbank“, AB.
Veikla
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1)Privalomojo sveikatos draudimo taryba;
2)Valstybinė ligonių kasa;
3)teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK).
Valstybinė ligonių kasa vykdo šias funkcijas:
1)rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos
draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2)prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;
3)sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir Sveikatos
draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
5)atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl

10
teritorinių ligonių kasų audito;
6)Valstybės registrų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo,
Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
tvarko Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina prevencinės
medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir
patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų
teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines
ligonių kasas;
8) Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina paslaugų,
skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidų apmokėjimą per teritorines ligonių kasas;
9) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio
platinimo licenciją;
10)tvirtina Sveikatos draudimo įstatymo 26, 26
1
ir 26
2
straipsniuose nurodytų sutarčių
tipines formas;
11)sudaro Sveikatos draudimo įstatymo 26
1
straipsnyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais
dėl medicinos priemonių (prietaisų), įrašytų į šio įstatymo 12
2
straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą,
nuomos išlaidų apmokėjimo, jeigu šios funkcijos nepaveda atlikti teritorinėms ligonių kasoms;
12)įstatymų nustatyta tvarka išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui
padarytą žalą iš ūkio subjektų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl medicinos priemonių, būtinų
apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmok ėjimo, jeigu šios funkcijos
nepaveda teritorinėms ligonių kasoms;
13)kitas Sveikatos draudimo įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų
nustatytas funkcijas.
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Valstybinė ligonių kasa ir TLK veikia pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo
įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus.
Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai ir TLK taikomas tiek, kiek jų
veiklos nereglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas.
Informacija apie Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
kontroliuojamus, asocijuotus ir kitus subjektus
TLK steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Yra penkios teritorinės
ligonių kasos: Vilniaus TLK, Kauno TLK, Klaipėdos TLK, Šiaulių TLK ir Panevėžio TLK.
TLK yra juridiniai asmenys, veikiantys pagal Sveikatos draudimo įstatymą, kurie
išlaikomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir turi antspaudą su Lietuvos herbu bei
sąskaitas bankuose.
Už savo veiklą TLK yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai.
2023 m. gruodžio 31 d. duomenys apie kontroliuojamus, asocijuotus ir kitus subjektus
buvo tokie:
INFORMACIJA APIE KONTROLIUOJAMUS, ASOCIJUOTUOSIUS IR KITUS
SUBJEKTUS

11

Eil.
Nr.
Subjekto tipas ir
pavadinimas
Buveinės adresas
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
Pagrindinė
veikla
Valdomų akcijų
(dalininko įnašų) dalis
(procentais)

Investicijos dydis
nominaliąja verte (
Eur
)

G
rynasis ataskaitinio
laikotarpio rezultatas, iš
viso (
Eur
)

Nuosavas kapitalas arba
grynasis turtas, iš viso
(
Eur
)

1 2 3 4 5 6 7 8
1.
Kontroliuojamos
biudžetinės įstaigos
   X X
1.1 Vilniaus TLK
Ž.Liauksmino g. 6,
011, Vilnius
X X 0 0
Sveikatos
draudimas
1.2 Kauno TLK
Aukštaičių g. 10,
44147, Kaunas
X X 0 0
Sveikatos
draudimas
1.3 Klaipėdos TLK
Pievų tako g. 38,
92236, Klaipėda
X X 0 0
Sveikatos
draudimas
1.4   Šiaulių TLK
Vilniaus g. 273,
76332, Šiauliai
X X   0   0
Sveikatos
draudimas
1.5 Panevėžio TLK
Respublikos g. 66,
3515, Panevėžys
X X   0   0
Sveikatos
draudimas
7.
Administruojami išteklių
fondai
X X X

7.1

Vilniaus TLK
X X X 0 0
Sveikatos
draudimas
7.2

Kauno TLK
X X X 0 0
Sveikatos
draudimas
7.3

Klaipėdos TLK
X X X 0 0
Sveikatos
draudimas
7.4

Šiaulių TLK
X X X 0 0
Sveikatos
draudimas
7.5

Panevėžio TLK
X X X 0 0
Sveikatos
draudimas

Valstybinė ligonių kasa yra kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas, sudarantis
žemesniojo lygio finansines ataskaitas. Į viešojo sektoriaus subjektų, už kurių 2023 metų finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimą atsakinga Valstybinė ligonių kasa, grupę įeina: Vilniaus TLK,
Kauno TLK, Klaipėdos TLK, Šiaulių TLK, Panevėžio TLK. Šie viešojo sektoriaus subjektai
finansines ataskaitas pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau
– VSAFAS) reikalavimus rengia nuo 2010 metų.
     Valstybinės ligonių kasos kontroliuojamų, asocijuotų ir kitų subjektų skaičius
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo:
Eil.
Nr.
Subjekto tipas ir pavadinimas
Subjektų
skaičius
1 2 3
1. Kontroliuojamos biudžetinės įstaigos 5
2.
Kontroliuojamos viešosios įstaigos, priskiriamos prie viešojo sektoriaus
subjektų
–

12
3.
Kontroliuojamos viešosios įstaigos, nepriskiriamos prie viešojo sektoriaus
subjektų
–
4. Valstybės ir savivaldybių įmonės –
5. Kontroliuojamos akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės –
6. Asocijuotieji subjektai –
7. Administruojami išteklių fondai 5
8. Administruojami mokesčių fondai –
Informacija apie personalą
Vidutinis darbuotojų skaičius per ataskaitinį laikotarpį buvo 455.
VLK ir TLK darbuotojų skaičius:
Darbuotojų skaičius
2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d.
Patvirtinta etatų
sąraše
Faktiškai
Patvirtinta etatų
sąraše
Faktiškai
Iš viso 474 439 473 438
Iš jų:
- valstybės tarnautojų 146 137 153 139
- darbuotojų, dirbančių pagal
darbo sutartis
328 302 320 299
II.APSKAITOS POLITIKA
Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas
Pateiktos finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų reikalavimais bei Viešojo
sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.
Finansinių ataskaitų forma
VLK ir TLK konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:
- Finansinės būklės ataskaita, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2015-03-04 įsakymu Nr. 1K -079 „Dėl finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr.
1K-378 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 2-ojo standarto patvirtinimo“
pakeitimo“;
- Veiklos rezultatų ataskaita, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2020-11-27 įsakymu Nr. 1K-388 „Dėl finansų ministro 200 7 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr.
1K-379 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 3-ojo standarto patvirtinimo“
pakeitimo“;
- Grynojo turto pokyčių ataskaita, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų
ministro 2014-11-28 įsakymu Nr. 1K -406 „Dėl finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr.
1K-380 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 4-ojo standarto patvirtinimo“
pakeitimo“;
- Pinigų srautų ataskaita, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro
2017-07-31 įsakymu Nr. 1K -289 „Dėl finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1K -011 „Dėl
viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 5-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo“;
- Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kurio turinys patvirtintas Lietuvos
Respublikos finansų ministro 2020-12-02 įsakymu Nr. 1K-398 „Dėl finansų ministro 2008 m.

13
rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1K -247 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 6 -
ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo“.
VLK ir TLK konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ir teikiamas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytais
terminais.
Finansinių ataskaitų valiuta
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvedus piniginį vienetą eurą, VLK ir
TLK apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos eurais. Konsoliduotosios finansinės
ataskaitos sudarytos tūkstančiais eurų.
Nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir
šiuos nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus:
- yra lengvai atskiriamas nuo kitų turto vienetų;
- pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus
ekonominės naudos;
- galima patikimai nustatyti turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą;
- viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo
naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti.
Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas
įsigijimo savikaina. Išlaidos, patirtos po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo,
didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad
patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t. y. kad atliktas esminis
nematerialiojo turto pagerinimas.
Išankstiniai mokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami nematerialiojo
turto sąskaitose.
Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas,
finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir
nuvertėjimą, jei jis yra.
Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą
nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Nematerialiojo turto vieneto
amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas na udoti, pirmos dienos ir
nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio, kai naudojamo nematerialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo
likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas
to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, nustatytas atsižvelgiant į sutartis ar
kitas juridines teises, neturi būti ilgesnis už juridinių teisių galiojimo laikotarpį. Nematerialiajam
turtui Valstybinė ligonių kasa ir TLK taiko nematerialiojo turto amortizacijos normatyvus,
patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
VLK ir TLK nematerialusis turtas pagal turto grupes amortizuojamas:
Nematerialiojo turto grupė: Naudingo tarnavimo laikas:
Programinė įranga ir jos licencijos 4 metai
Patentai, licencijos 4 metai
Kitas nematerialusis turtas 2 metai

14
Ilgalaikis materialus turtas
Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka
ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimą ir šiuos ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus:
- pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus
ekonominės naudos;
- galima patikimai nustatyti turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą;
- viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo
naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti.
Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje
registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam
skirtose ilgalaikio materialiojo turto sąskaitose.
Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, finansinėse
ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra.
Žemė po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodoma tikrąja verte.
Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto
naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti
nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos. Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas
nuo kito mėnesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine
verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto
vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą
(tiesinį) metodą pagal konkrečius materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, patvirtintus teisės aktų
nustatyta tvarka.
Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo savikaina, sukauptas
nusidėvėjimas ir, jei yra, nuvertėjimas nurašomi. Pardavimo pelnas ar nuostoliai parodomi
atitinkamame veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje.
Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ar kiti darbai pripažįstami
esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto funkcijų apimtį arba pailgina turto naudingo tarnavimo
laiką, arba iš esmės pagerina jo naudingąsias savybes. Šių darbų verte didinama ilgalaikio
materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas likęs turto naudingo tarnavimo laikas.
Jei atlikti darbai nepagerina naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių ar nepadidina turto
funkcijų apimties, arba nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, jie nepripažįstami esminiu
pagerinimu, o šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
VLK ir TLK ilgalaikis materialusis turtas pagal turto grupes nudėvimas:
Ilgalaikio materialiojo turto grupė: Naudingo tarnavimo laikas:
Pastatai ir statiniai   15–100 metų
Mašinos ir įrenginiai   3–15 metų
Transporto priemonės   4-6 metai
Baldai ir biuro įranga   3-7 metai
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 5-40 metų
Finansinis turtas
VLK ir TLK finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama:

15
- investicijos į nuosavybės vertybinius popierius;
- kitos ilgalaikės gautinos sumos.
Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
- per vienerius metus gautinos sumos;
- pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Investicijos į vertybinius popierius
Investicijos į kontroliuojamus subjektus ( jeigu VLK ar TLK tur ėtų daugiau nei 50 proc.
balsavimo teisių), asocijuotuosius subjektus (jeigu VLK ar TLK turėtų nuo 20 proc. iki 50 proc.
balsavimo teisių) ir kitus subjektus (jeigu VLK ar TLK turėtų mažiau nei 20 proc. balsavimo teisių)
VLK ar TLK apskaitose pirminio pripažinimo momentu registruojamos ir finansinėse ataskaitose
rodomos įsigijimo savikaina.
Investicijos į asocijuotuosius subjektus, išskyrus viešąsias įstaigas, konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinyje rodomos taikant nuosavybės metodą. Iš asocijuotųjų subjektų gauti
dividendai sumažina investicijos balansinę vertę.
Investicijas registruojant apskaitoje savikainos metodu, po įsigijimo jų vertė nėra
koreguojama priklausomai nuo įmonės ar viešosios įstaigos veiklos rezultato, tačiau koreguojama
įvertinant investicijų nuvertėjimą.
Dividendų pajamos (kai investicija registruojama savikainos metodu) yra
registruojamos finansinės ir investicinės veiklos pajamų sąskaitose. Paskelbus dividendus, VLK ar
TLK pripažįsta apskaitoje dividendų pajamas ir pervestinas dividendų pajamas, atitinkamai gautinas
dividendų sumas ir mokėtinas į biudžetą dividendų sumas.
Investicijos į kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus apima investicijas į kitas
biudžetines įstaigas. Investicijos į biudžetines įstaigas rodomos nebalansinėse sąskaitose, nes jų vertė
yra lygi nuliui.
Pervedamas finansavimas TLK nelaikomas investicijomis, todėl VLK finansinėje
atskaitomybėje investicijų vertė į TLK yra lygi nuliui
Gautinos sumos
Gautinos sumos VLK ir TLK apskaitoje turi būti registruojamos tada, kai įgyjama teisė
gauti pinigus ar kitą finansinį turtą (17-asis VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai
įsipareigojimai“). Registruojant gautinas sumas, jos įvertinamos įsigijimo savikaina. Pirmą kartą
pripažindamos gautinas sumas, išskyrus gautinas sumas, kurios paskesnio įvertinimo metu
įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio įsigijimo metu nebuvo išleista pinigų, VLK ir TLK
įvertinta jį įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito perduoto
turto vertė. Gautinos sumos, kurios paskesnio įvertinimo metu vertinamos amortizuota savikaina ir
kurio atsiradimo metu nebuvo išleista pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota
savikaina.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės,
likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai ir lengvai iškeičiamos į žinomą pinigų sumą. Tokių
investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nedidelė.

16
Atsargos
Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o
sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja galimo realizavimo
verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tam, kad jų
balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti šias
atsargas pardavus, išmainius, paskirsčius ar panaudojus. Kai atsargos (taip pat ir nebaigtos vykdyti
sutartys) parduodamos, išmainomos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to
laikotarpio, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos arba suteikiamos viešosios paslaugos. Atsargų
sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų atsargų būdą, kai
buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi
operacija.
Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti
inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas, taikant FIFO metodą.
Finansavimo sumos
VLK ir TLK apskaitoje registruoja gautinas, gautas finansavimo sumas ir finansavimo
pajamas.
Gautinos finansavimo sumos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje kaip turtas ir
kaip finansavimo sumos, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus:
- finansavimo sumų gavėjas užtikrina, kad tenkinamos finansavimo sumų davėjo jam
nustatytos sąlygos gauti finansavimo sumas;
- yra finansavimo sumų davėjo sprendimų ar kitų rašytinių įrodymų, kad finansavimo
sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti ar kitas turtas bus perduotas;
- finansavimo sumų dydis gali būti patikimai įvertintas.
Kai gautinos finansavimo sumos yra gautos, finansavimo sumos perkeliamos iš gautinų
finansavimo sumų į gautų finansavimo sumų sąskaitą.
Gautos finansavimo sumos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos ir jei turtas
gaunamas iš kitų subjektų nemokamai arba už simbolinį atlygį.
Finansavimo pajamomis pripažįstama:
- ta finansavimo sumų ilgalaikiam nematerialiajam, materialiajam turtui, biologiniam
turtui ir atsargoms įsigyti dalis, kiek per tą laikotarpį yra pripažinta sąnaudų, susijusių su tuo turtu, t.
y.ta dalimi, kiek to turto yra nudėvima (amortizuojama) ar dėl kitų priežasčių nurašoma į sąnaudas
(pavyzdžiui, pripažįstami nuvertėjimo nuostoliai, sunaudojamos atsargos ir pan.) per ataskaitinį
laikotarpį;
- finansavimo sumų finansiniam turtui, išskyrus ilgalaikes gautinas sumas, įsigyti dalis,
lygi pripažintai ir apskaitoje užregistruotai to turto nuvertėjimo sumai, arba kai toks turtas yra
nurašomas. Nuosavybės metodo pritaikymas bei tikrosios vertės pasikeitimas neturi poveikio
finansavimo sumų panaudojimui ir pripažinimui finansavimo pajamomis;
- ta finansavimo sumų kitoms išlaidoms kompensuoti dalis, išskyrus aukščiau nurodytas,
atitinkanti finansuotinų sąnaudų, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį, sumą;
- sukauptos finansavimo pajamos.
Finansavimo sumos – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos ar
kitų finansavimo šaltinių gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirtas VLK ir TLK nuostatuose
nustatytoms funkcijoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir gautus arba gautinus pinigus, ir
kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas išlaidoms dengti ir paramos būdu gautą turtą. Finansavimo
sumos nepiniginiam turtui įsigyti gaunamos kaip nemokamai gautas ilgalaikis turtas arba atsargos,
įskaitant paramą, arba kaip pinigai, skirti ilgalaikiam arba trumpalaikiam nepiniginiam turtui įsigyti.

17

Finansavimo sumos kitoms išlaidoms dengti yra skirtos ataskaitinio laikotarpio
išlaidoms (negautoms pajamoms) kompensuoti. Taip pat finansavimo sumomis, skirtomis kitoms
išlaidoms kompensuoti, yra laikomos visos likusios finansavimo sumos, nepriskiriamos sumoms
nepiniginiam turtui įsigyti.
Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos
finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios
sąnaudos.
Gautos ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams perduotos finansavimo sumos
sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems subjektams, mažinamos gautos
finansavimo sumos.

Veiklos nuoma

Nuoma laikoma veiklos nuoma, kai didžioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos
ir naudos neperduodama nuomininkui, o lieka nuomotojui. Nuomos įmokos pagal veiklos nuomos
sutartį yra registruojamos apskaitoje kaip sąnaudos tolygiai (tiesiniu metodu) per nuomos laikotarpį.

Finansiniai įsipareigojimai

    VLK ir TLK fondai apskaitoje registruoja finansinius įsipareigojimus.
    Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame
VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai,
neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“, 19-ajame VSAFAS
„Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
    Visi VLK fondo įsipareigojimai yra finansiniai ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.
Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai viešojo sektoriaus
subjektas prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Įsipareigojimai
pagal nepradėtus vykdyti sandorius nepripažįstami finansiniais įsipareigojimais, kol jie neatitinka
finansinio įsipareigojimo apibrėžimo.
Pirmą kartą pripažįstant finansinį įsipareigojimą, išskyrus finansinį įsipareigojimą,
kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio atsiradimo metu nebuvo
gauta pinigų, jis įvertinamas įsigijimo savikaina. Su sandorių sudarymu susijusios pripažįstamos
pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos susidaro. Finansinis
įsipareigojimas, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio
atsiradimo metu nebuvo gauta pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota
savikaina.

Pajamos

Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo
pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos.
Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, kad VLK ar TLK
gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai galima
patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas. Pardavimo ir paslaugų pajamos
registruojamos atėmus suteiktas nuolaidas.
Pajamomis laikoma tik pačios VLK ar TLK gaunama ekonominė nauda. Pajamomis
nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, kadangi tai nėra Valstybinės ligonių kasos
ar TLK gaunama ekonominė nauda.

18
Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį
laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t. y. kurį suteikiamos viešosios paslaugos, atliekami darbai ar
parduodamos prekės ar kt., neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką.
Sąnaudos
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais
tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų
išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai
susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais
laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma.
Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros
mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą ir taikant rinkos
palūkanų normą.
Sandoriai užsienio valiuta
Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal
sandorio dieną galiojusį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš
sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsip areigojimų likučių perkainojimo
dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.
Turto nuvertėjimas
Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną
atgauti už tą finansinį turtą sumą. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną VLK ir TLK
nustato, ar yra požymių, kad finansinio turto (ar panašaus finansinio turto vienetų grupės) balansinė
vertė gali būti sumažėjusi. Jei pasirodo, kad tokių požymių esama, nustatoma už tą turtą (ar panašaus
finansinio turto vienetų grupę) tikėtina atgauti suma. Nuostolio dėl finansinio turto nuvertėjimo dydį
rodo to finansinio turto balansinės vertės ir už jį atgautinos sumos skirtumas Finansinio turto
nuvertėjimo nuostoliai apskaitoje registruojami apskaičiuota nuvertėjimo suma mažinant turto
balansinę vertę ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir in vesticinės veiklos
sąnaudas, išskyrus gautinų sumų nuvertėjimo nuostolius, kurie yra priskiriami pagrindinės ar kitos
veiklos sąnaudoms.
Išankstinių apmokėjimų nuvertėjimas yra vertinamas tik tuomet, jeigu yra požymių, kad
paslaugos arba prekės, už kurias buvo sumokėta, arba jų dalis nebus gauta. Išankstinių apmokėjimų
nuvertėjimas yra nustatomas proporcingai neatgautinai prekių ar paslaugų daliai.
Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius.
Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, yra nustatoma, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra
vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji v ertė ir ji palyginama su turto
balansine verte.
Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma
mažinant turto balansinę vertę ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės
veiklos sąnaudas.
Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turtui nuvertėjus mažinama turto
vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto
įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas
registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne nei
turto balansinė vertė.

19
Kai vėlesnį ataskaitinį laikotarpį, pasikeitus aplinkybėms, atkuriama anksčiau
pripažinta turto nuvertėjimo suma, turto balansinė vertė po nuvertėjimo atkūrimo negali viršyti jo
balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jeigu turto nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolį,
perskaičiuojamos būsimiesiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo
(amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai
paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį
naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Atidėjinių apskaita
Apskaitoje atidėjiniais pripažįstami įsipareigojimai išmokėti kompensacijas
apdraustiesiems, įtrauktiems į eilę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis
apmokamoms medicinos pagalbos priemonėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai jie,
norėdami greičiau gauti šias priemones ar paslaugas, savo lėšomis už jas sumoka, jei pagrįstai
tikėtina, kad VLK šią teisinę prievolę turės padengti turtu, t. y. apdraustajam kompensuoti jo
sumokėtą sumą, tačiau nėra galimybės tiksliai nustatyti įsipareigojimo įvykdymo laiko. Sveikatos
apsaugos ministro įsakymuose dėl kompensacijų asmenims medicinos pagalbos priemonių bei
sveikatos priežiūros paslaugų įsigijimo išlaidoms padengti nėra numatytas terminas, kada asmeniui
po kreipimosi į VLK arba TLK turi būti išmokama kompensacija (t. y. esamo įsipareigojimo sumokėti
kompensaciją asmeniui terminas nėra įvardinamas), o šis terminas priklauso nuo nuolat kintančios
sudarytos asmenų, kurie turi teisę gauti kompensaciją, eilės bei nuo skiriamų asignavimų iš PSDF
atskiroms kompensacijų rūšims mokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad kompensacijoms
skiriami asignavimai yra riboti, vadovaudamiesi turinio viršenybės prieš formą principu, nustatytu
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, minėti atidėjiniai pagal ekonominę prasmę priskirtini prie
trumpalaikių.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse
sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos
rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikim ybė, kad turtą
reikės panaudoti įsipareigojimui padengti, yra labai maža, informacija apie juos aiškinamajame rašte
nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu
kiekvieno ketvirčio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai pateikti
aiškinamajame rašte.
Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nerodomas, kol nėra aišku, ar jis duos fondui
ekonominės naudos. Jei ekonominė nauda tikėtina, tačiau nėra tikra, kad ji bus gauta, informacija
apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte.
Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai
Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų
tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios
užskaitos.
Palyginamieji skaičiai yra koreguojami, kad atitiktų ataskaitinių metų finansinius rezultatus.
Apskaitos principų ir apskaitinių įverčių pasikeitimai, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių
ataskaitų rinkinį, pateikiami aiškinamajame rašte.

20

Informacijos pagal segmentus pateikimas

VLK ir TLK apskaitoje registruojamos pagrindinės veiklos sąnaudos ir pagrindinės
veiklos išmokos priskiriamos sveikatos apsaugos segmentui.

Apskaitos politikos keitimas

VLK ir TLK pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų
galima palyginti įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia VLK
ir TLK finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms
nustatyti.
VLK ir TLK pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis
1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“. Ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų,
pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu.
Apskaitos politika keičiama pasikeitus VSAFAS arba jei to reikalauja kiti teisės aktai.
Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y.
nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos
politika ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams pritaikoma nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį
apskaitos politikos keitimas daro einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių
ataskaitinių laikotarpių i nformacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos
politika pakeičiama, ir rodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje
„Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“ (sąskaitų plano 9 klasės sąskaitos).
Šioje eilutėje yra rodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais
ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse
ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama.

Apskaitinių įverčių keitimas

Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo
remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.
Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą
priskiriamas:
- laikotarpiui, kada įvyko pasikeitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui;
- laikotarpiui, kada įvyko pasikeitimas, ir vėlesniems laikotarpiams, jei pasikeitimas turi
įtakos ir jiems.
Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos
eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos
tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu,
pateikiama aiškinamajame rašte.
Apskaitos politika laikomas pasirinktas apskaitos metodas, o apskaitiniu įverčiu
laikomas VLK ir TLK pasirinktas tam tikras dydis (pvz., nusidėvėjimui apskaičiuoti – nusidėvėjimo
normatyvas).

Apskaitos klaidų taisymas

Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių
ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vienos
vertinė išraiška arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų ve rtinėmis išraiškomis yra didesnė
nei 0,5 proc. nuo per finansinius metus planuojamų gauti pagrindinės veiklos pajamų ir planuojamo

21

gauti finansavimo sumos (rengiant metines finansines ataskaitas – skaičiuojama nuo per finansinius
metus gautų pagrindinės veiklos pajamų ir gauto finansavimo sumos).
Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio
finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:
- jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje,
kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų
ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
- jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje (9 sąskaitų
plano klasėje) ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei
esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė
informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi
informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

III. PASTABOS

P01 pastaba. Apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų keitimas, klaidų taisymas

Per ataskaitinį laikotarpį apskaitos politika keičiama nebuvo.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje
(VSAKIS) suformuotose antrojo finansinių ataskaitų konsolidavimo lygio ataskaitose tūkstančiais
eurų dėl sumų apvalinimo yra 0,01 tūkst. eurų paklaidų.
VLK ir TLK Apskaitos politika ir apskaitos vadovas parengti vadovaujantis viešojo
sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – VSAFAS) nuostatomis,
atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) nuostatas bei Privalomojo sveikatos
draudimo fondo veiklos ypatumus.

2010 metais, pradėjus PSDF biudžeto finansinę apskaitą tvarkyti taikant VSAFAS, paaiškėjo,
kad, atsižvelgiant į VLK ir TLK vykdomą veiklą, iškilo sunkumų taikyti 10-ojo VSAFAS „Kitos
pajamos“ bei 11-ojo VSAFAS „Sąnaudos“ nuostatas. Gaunant dalį SDĮ 15 straipsnyje „Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos“ nustatytų lėšų, kurios finansinėje apskaitoje atitinka
sąnaudų kompensavimą (išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetui padarytą žalą; kitos teisėtai gautos pajamos (t. tarpe iš Europos Sąjungos, Europos
ekonominės erdvės šalių narių ir Šveicarijos Konfederacijos už jų piliečių gydymą Lietuvos ASPĮ)),
labai sudėtinga tiksliai nustatyti kuriam PSDF biudžeto išlaidų straipsniui galima priskirti tas lėšas ir
kuri konkrečiai TLK patyrė sąnaudas.
Finansų ministerija 2010-04-08 raštu Nr. (6.3-01)-5K-1006813)6K-1003260) neprieštaravo
dėl išieškotinų žalų apskaitos PSDF biudžeto pajamomis, nekompensuojant patirtų sąnaudų.
Atsižvelgiant į šį raštą, VLK taiko tą patį principą – apskaito pajamomis ir ga utinas sumas iš Europos
Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių narių ir Šveicarijos Konfederacijos už jų piliečių gydymą
Lietuvos ASPĮ.
2023 metais dalimi lėšų, kai visiškai patikimai galima buvo nustatyti kompensuojamą PSDF
biudžeto išlaidų straipsnį bei įstaigą (VLK ir TLK), kuri patyrė sąnaudas, 68 703,43 tūkst. Eur buvo
kompensuotos PSDF biudžeto patirtos sąnaudos . Detalesnė informacija pateikiama prie P02 pastabos
Pagrindinės veiklos sąnaudos.
Dėl ankstesniais metais priimtų sprendimų buvo atliktos korekcijos finansinės būklės ir
veiklos rezultatų ataskaitose.
Finansinės būklės ataskaitoje didinamos kitos gautinos sumos – 10 956, 84 tūkst. Eur,
atitinkamai Veiklos rezultatų ataskaitoje mažinamos sąnaudos ir didinamas grynasis perviršis –
10 956, 84 tūkst. Eur:

22

- dėl 2022 metais priskaičiuotų gautinų lėšų iš farmacijos įmonių, grąžinamų pagal
gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, 11 016,96 tūkst. Eur didinamos
gautinos sumos,
- dėl 2022 metais priskaičiuotų sukauptų sąnaudų didinimo VLK fondo apskaitoje 2023
metais 0,02 tūkst. Eur didinama sukauptų sąnaudų suma.
- dėl 2022 metais priskaičiuotų kitų gautinų sumų mažinimo VLK fondo apskaitoje
2023 metais 2,74 tūkst. Eur mažinama kitų gautinų sumų suma.
- dėl 2022 metais priskaičiuotų gautinų sumų už PSDF biudžetui padarytos žalą (ASPĮ
žala) VLK apskaitoje 2023 metais 0,15 tūkst. Eur mažinama gautina suma už PSDF biudžetui
padarytą žalą (per 2023 m. už 2022 m. priskaičiuota 3,39 tūkst. Eur gautinų sumų, per tą patį
laikotarpį 3,54 tūkst. Eur sumažinta gautinų sumų).
- dėl 2022 metais priskaičiuotų gautinų sumų iš ES šalių VLK apskaitoje 2023 metais
2,08 tūkst. Eur mažinama gautinų sumų pagal E125 suma.
- dėl ankstesniais finansiniais metais priskaičiuotų gautinų sumų perkėlimo į
nebalansinę sąskaitą (iki kol bus galutiniai teisminiai sprendimai) VLK fondo apskaitoje 2023 metais
51,30 tūkst. Eur mažinama gautinų sumų suma.
- dėl 2022 metais priskaičiuotos sukauptos gautinos sumos iškėlimo į gautinas sumas
VLK fondo apskaitoje 2023 metų apskaitoje 3,88 tūkst. Eur mažinama sukaupta gautina suma.


P02 pastaba. Informacija pagal veiklos segmentus

    Informacija apie ataskaitinio laikotarpio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio pagrindinės
veiklos sąnaudas ir pagrindinės veiklos pinigų srautus pagal veiklos segmentus pateikiama pagal 25 -
ojo VSAFAS „Segmentai“ priede nustatytą formą „Ataskaitinio laikotarpio informacija pagal veiklos
segmentus“ ir „Praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija pagal segmentus“ (P2 priedas)

VLK ir TLK apskaitą vykdo pagal valstybės funkcijos veiklos segmentą „Sveikatos
apsauga“.
Pateikiami duomenys apie VLK ir TLK veiklos ataskaitinio bei praėjusio ataskaitinio
laikotarpio sąnaudas bei išmokėtas lėšas pagal finansinių ataskaitų straipsnius.

Finansinės būklės ataskaita

P03 pastaba. Nematerialusis turtas

Informacija apie nematerialųjį turtą pateikiama pagal 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis
turtas“ 1 priede nustatytą formą „Nematerialiojo turto balansinės vertės pasikeitimas per ataskaitinį
laikotarpį“ (P3 priedas)

Nematerialiojo turto grupės likutinė vertė – 10 307,76 tūkst. Eur.

Per 2023 metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta nematerialiojo
turto – 3 935,41 tūkst. Eur vertės (programinė įranga, licencijos bei nebaigti projektai).
Nebaigti projektai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 6 399,17 tūkst. Eur –
Informacinės sistemos Sveidra   administravimo ir naudotojų apskaitos posistemės modernizavimas,
kūrimas.
Atliekant 2022 metų inventorizaciją buvo nustatyta, kad nematerialiojo turto grupėje
„Nebaigti projektai“ registruotas turtas, kuriam suteikti inventoriniai numeriai IC01-1000003
(Sveidros posistemio KVAP modifikavimas, įsigijimo vertė 19,28 tūkst. Eur) ir IC01-1000003-1

23
(Sveidros modifikavimo paslaugos, įsigijimo vertė 13,36 tūkst. Eur), iš viso 32,64 tūkst. Eur. Šios
sumos turėjo būti apskaitomos kaip paslaugos ir nurašytos į paprastojo remonto ir eksploatavimo
sąnaudas.    Kadangi šis faktas paaiškėjo po ataskaitų sudarymo ir duomenų suvedimo į VSAKIS,
taisymai atlikti 2023 metais.
2023 metais teritorinės ligonių kasos nurašė turto, pripažinto nereikalingu ir netinkamu
(negalimu) naudoti (programinės įrangos bei kito nematerialiojo turto), kurio įsigijimo savikaina –
31,14 tūkst. Eur, sukaupta amortizacijos suma 31,14 tūkst. Eur.
Atlikti pergrupavimai – per 2023 metus VLK apskaitoje buvo atstatyta 2022 metais dėl
techninės klaidos nurašyta pilnai amortizuota programinė įranga Stekas – Darbo užmokesčio
apskaita, Stekas – Darbo laiko apskaita ir Stekas – Personalo apskaita, kurių įsigijimo savikaina –
1,20 tūkst. Eur.
Visiškai amortizuoto, bet naudojamo veikloje nematerialiojo turto įsigijimo vertė 2023
metų pabaigoje – 12 549, 37 tūkst. Eur.
Nematerialiojo turto vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje padidėjo dėl naujų
įsigijimų.
P04 pastaba. Ilgalaikis materialusis turtas
Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą pateikiama pagal 12 -ojo VSAFAS „Ilgalaikis
materialusis turtas“ 1 priede nustatytą formą „Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės
pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį“ (P4 priedas)
Ilgalaikio materialiojo turto grupės likutinė vertė – 6 281,42 tūkst. Eur
Per 2023 metus įsigyta ilgalaikio materialiojo turto – 1 041,70 tūkst. Eur vertės
(kompiuterinė technika, baldai ir biuro įranga).
VLK ir TLK nurašė visiškai nudėvėto ilgalaikio materialiojo turto, pripažinto
nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti, 140,72 tūkst. Eur įsigijimo vertės.
Atlikti pergrupavimai – 337, 04 tūkst. Eur – visiškai nudėvėtas ilgalaikis materialusis
turtas, pripažintas nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti, skirtas parduoti aukcione, iškeltas į
atsargas.
Ilgalaikio materialiojo turto, visiškai nudėvėto, tačiau vis dar naudojamo veikloje,
įsigijimo savikaina ataskaitinių metų pabaigoje – 9 164,62 tūkst. Eur.
P05 pastaba. Ilgalaikis finansinis turtas
Informacija apie ilgalaikį finansinį turtą pateikiama pagal 6-ojo VSAFAS „Finansinių
ataskaitų aiškinamasis raštas“ 5 priede nustatytą formą „Informacija apie ilgalaikį finansinį turtą“ (P5
priedas) bei 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 5 priede nustatytą
formą „Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turo ir suteiktų paskolų pokyčiai per ataskaitinį
laikotarpį“
Ilgalaikis finansinis turtas – 54 493,53 tūkst. Eur, iš jų:
- Gautinos ilgalaikės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos (pagal VSDFV pateiktą PSD įmokų
ataskaitą už 2023 metus) – 10 604,41 tūkst. Eur,
- Gautina ilgalaikio finansinio įsipareigojimo suma (ASPĮ padaryta žala PSDF
biudžetui, Kauno TLK paskaičiuota ataskaitinio laikotarpio pabaigai amortizuota savikaina)   - 15,89
tūkst. Eur,

24

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 5
dalimi Lietuvos Respublikos finansų ministerija laikinai laisvas PSDF biudžeto rezervo lėšas
investavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl laikinai
laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir būdais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pirminiame aukcione įsigyta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių už 43 429,91 tūkst. Eur, užregistruotas amortizuotos
savikainos pokytis 443,32 tūkst. Eur.

Ilgalaikio finansinio turto padidėjimą, palyginus su praėjusio ataskaitinio laikotarpio
paskutine diena, įtakojo tai, kad 2023 metais pradėta aktyviai investuoti į Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinius popierius. Tačiau ženkliai sumažėjo ilgalaikių Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma dėl dalies
ilgalaikių gautinų sumų perkėlimo į trumpalaikes gautinas sumas.

Vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Patvirtinimu Nr. 5 4K-1895 „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pirkimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių
popierių pirminiame aukcione" 2020 m. kovo mėn. priminėje rinkoje įsigyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybiniai popieriai išpirkti 2023 m. rugpjūčio mėn., nominalia verte – 5 000,00 tūkst.
Eur.

P08 pastaba. Atsargos

Informacija apie atsargas pateikiama pagal 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ 1 priede
nustatytą formą „Atsargų vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį“ (P8 priedas).

Atsargų balansinė įsigijimo vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 765,58 tūkst.
Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir
nemokumo valdymo departamento 2018 m. vasario 26 d. rekomendacijomis Nr. TR -7/2018-02 „Dėl
asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsigyjamų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių,
už kuriuos centralizuotai apmoka arba kompensuoja įsigijimo išlaidas Valstybinė ligonių kasa prie
Sveikatos apsaugos ministerijos, buhalterinės apskaitos“ nuo 2018 metų rekomendacijose aprašytais
atvejais PSDF apskaitoje registruojamos įsigytos bei perduotos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms
atsargos (vaistai ir medicinos pagalbos priemonės) – 66 066,68 tūkst. Eur.
Taip pat per 2023 metus įsigyta atsargų 344,92 tūkst. Eur vertės, iš jų: 68,82 tūkst. Eur
– spausdinimo juostų ir valymo rinkinių; 26,50 tūkst. Eur – baldų; 35,37 tūkst. Eur – monitorių;
214,23 tūkst. Eur - kanceliarinių, kitų ūkinių prekių ir atsargų, skirt ų VLK bei teritorinių ligonių kasų
veiklai vykdyti.
VLK bei teritorinių ligonių kasų savo reikmėms sunaudota medžiagų ir ūkinio
inventoriaus – 581,95 tūkst. Eur.
Per 2023 m. VLK sunaikinta pripažintų netinkamomis naudoti atsargų – 86,81 tūkst.
Eur įsigijimo vertės.
   Ilgalaikio materialiojo turto, pripažinto nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti,
parduota 77,35 tūkst. Eur įsigijimo vertės:
- Valstybinė ligonių kasa pardavė pilnai nusidėvėjusio turto, kurio įsigijimo savikaina
2,81 tūkst. Eur (kompiuterinė bei biuro įranga);
       - Panevėžio teritorinė ligonių kasa pardavė turto, kurio įsigijimo savikaina 74,54 tūkst.
Eur, sukauptas nusidėvėjimas 74,52 tūkst. Eur, likutinė vertė 0,02 tūkst. Eur (baldų, biuro įrangos ir
kito ilgalaikio materialiojo turto).

25
VLK direktoriaus įsakymais kitiems viešojo sektoriaus subjektams perdavė valdyti,
naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ilgalaikio materialiojo turto, neparduoto aukcione, kurio
įsigijimo vertė 1,52 tūkst. Eur.
Aukcione neparduotas pilnai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas, kurio įsigijimo
vertė 283,48 tūkst. Eur, buvo nurašytas ir sunaikintas.
Pergrupavimai: ilgalaikis materialusis turtas (baldai, biuro bei kompiuterinė įranga,
kurių įsigyjimo savikaina – 337, 04 tūkst. Eur, sukauptas nusidėvėjimas 33 7,02 tūkst. eur) pripažintas
nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti.
P09 pastaba. Išankstiniai apmokėjimai
Informacija apie išankstinius apmokėjimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
pateikiama pagal 6-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ 6 priede nustatytą formą
„Informacija apie išankstinius apmokėjimus“ (P9 priedas)
Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams bei ateinančių laikotarpių sąnaudos – 63,20 tūkst.
Eur – mokėjimai tiekėjams, spaudinių prenumerata, internetinės paslaugos ir kt.
P10 pastaba. Per vienus metus gautinos sumos
Informacija apie per vienus metus gautinas sumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
pateikiama pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 7 priede nustatytą
formą „Informacija apie per vienus metus gautinas sumas“ (P10 priedas)
Gautinos trumpalaikės finansinės sumos – 9,56 tūkst. Eur - Kauno TLK išieškotinos iš ASPĮ lėšos
už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Gautini mokesčiai ir socialinės įmokos – 525 081,72 tūkst. Eur, iš jų:
- Gautinos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos
privalomojo sveikatos draudimo įmokos 535 682,54 tūkst. Eur, iš kurių į gautinas ilgalaikes sumas
(pagal VSDFV pateiktą PSD įmokų ataskaitą už 2023 metus) iškelta (-)10 604,41 tūkst. Eur;
- Gautinos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau –
Valstybinė mokesčių inspekcija) administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos 3,59
tūkst. Eur.
Gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos – 689,81 tūkst. Eur, iš jų:
- Gautinos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos
privalomojo sveikatos draudimo baudų įmokos – 69,31 tūkst. Eur,
- Gautini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojami privalomojo
sveikatos draudimo delspinigiai – 577,16 tūkst. Eur,
- Gautini delspinigiai iš vaistų gamintojų įmonių už su VLK sudarytų sutarčių
neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus – 22,54 tūkst. Eur,
- Gautini delspinigiai iš Europos Sąjungos šalių narių – 20,80 tūkst. Eur.
Sukauptos gautinos sumos – 403,97 tūkst. Eur, iš jų:
- Vyriausybės vertybinių popierių investavimo palūkanos – 403,89 tūkst. Eur,
- Kauno TLK gautinos palūkanos iš ASPĮ už PSDF biudžetui padarytą žalą - 0,08 tūkst.
Eur.
Kitos gautinos sumos – 57 667,81 tūkst. Eur, iš jų:

26
- Iš Europos Sąjungos šalių narių už Europos Sąjungos šalių apdraustųjų gydymą
Lietuvos Respublikos ASPĮ – 9 762,41 tūkst. Eur,
- Iš fizinių ir juridinių asmenų už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu
sveikatai padarytą žalą – 7 248,62 tūkst. Eur,
- Iš vaistų gamintojų pagal su VLK sudarytas gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos
pasidalijimo sutartis – 40 510,41 tūkst. Eur,
- Iš ASPĮ ir ortopedijos technikos įmonių gautinos sumos už PSDF biudžetui padarytą
žalą – 5,40 tūkst. Eur,
- Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priskaičiuotos gautinos palūkanos
už atidėtas įmokas, kai sudaroma įmokų atidėjimo sutartis – 31,72 tūkst. Eur,
- TLK gautinos iš ASPĮ grąžintinos lėšos – 7,96 tūkst. Eur;
- Iš sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai,
atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti už sąskaitos administravimą – 10,39
tūkst. Eur,
- TLK gautinos lėšos už kompensuojamųjų vaistų pasų keitimą - 0,02 tūkst. Eur,
- TLK gautinos iš ASPĮ ir vaistinių išieškotos lėšos – 90,88 tūkst. Eur.
Per vienus metus gautinų sumų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 264 786,44 tūkst.
Eur, iš jų:
- Už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą nuvertėjimas
(-)1 809,84 tūkst. Eur,
- Gautinų sumų iš Europos Sąjungos šalių narių už Europos Sąjungos šalių apdraustųjų
gydymą Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuvertėjimas (-)21,09 tūkst. Eur,
- Gautinų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų
privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuvertėjimas (-)263 298,54 tūkst. Eur, iš kurių 229 342,39
tūkst. Eur – iš savarankiškai besidraudžiančių asmenų gautinos skolos nuvertėjimas,
- Gautinų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų
privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudų nuvertėjimas (+)0,65 tūkst. Eur,
- Gautinų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų
privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių nuvertėjimas (+)361,69 tūkst. Eur,
- Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautinų įmokų palūkanų
nuvertėjimas už atidėtas įmokas, kai sudaroma įmokų atidėjimo sutartis (-)6,35 tūkst. Eur,
- Iš vaistų gamintojų įmonių už su VLK sudarytų sutarčių neįvykdytus sutartinius
įsipareigojimus gautinų delspinigių nuvertėjimas (-)2,74 tūkst. Eur,
- Iš UAB Medilita Kauno TLK gautinų sumų už PSDF biudžetui padarytą žalą
nuvertėjimas (-)10,22 tūkst. Eur.
P11 pastaba. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Informacija apie pinigus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikiama pagal 17-ojo
VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 8 priede nustatytą formą „Informacija apie
pinigus ir pinigų ekvivalentus“ (P11 priedas)
Pinigų likutis banko sąskaitose – 683 712,77 tūkst. Eur, iš jų:
- Valstybės biudžeto (įskaitant ES finansinę paramą) – 77,35 tūkst. Eur – VLK vykdomų
projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos, lėšos,
- PSDF biudžeto lėšos – 333 340,29 tūkst. Eur,
- Rezervo lėšos – 350 295,13 tūkst. Eur.

27
       P12 pastaba. Finansavimo sumos
Informacija apie finansavimo sumas pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per
ataskaitinį laikotarpį pateikiama pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ 4 priede nustatytą
formą „Finansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį“ ir
šio standarto 5 priede nustatytą formą „Finansavimo sumų likučiai“ (P12 priedas).
Valstybės biudžeto asignavimai naudojami Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo
įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnyje numatytoms išlaidoms apmokėti (ortopedijos techninių priemonių
įsigijimo išlaidoms kompensuoti; paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti;
kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės
imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti).
2023 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymu Nr. XIII-1718 Valstybinei ligonių kasai skirta 204 087,00 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto asignavimų.
Per 2023 metus gautas finansavimas iš valstybės biudžeto 18,07 tūkst. Eur ir iš Europos
Sąjungos 386,29 tūkst. Eur projektams vykdyti.
Vykdant Europos Komisijos ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo
28 d. pasirašytą projektą „Skubus atsakas į neproporcingą trečiųjų šalių piliečių antplūdį į Lietuvą iš
Baltarusijos“ finansavimo sutartį Nr. HOME/2021/AMIF/AG/EMAS/TF1/LT/0002   projektą (toliau
- EMAS projektas) dėl 2022 metų pabaigoje atlikto pergrupavimo tarp finansavimo šaltinių (iš
valstybės biudžeto į Europos Sąjungos) 2023 metų pradžioje atliktas pergrupavimas, siekiant atstatyti
finansavimo šaltinius iš Europos Sąjungos į valstybės biudžeto   (107,73 tūkst. Eur). Taip pat atliktas
pergrupavimas tarp finansavimo šaltinių dėl 2022 metais TLK administruojamiems fondams
perduoto valstybės biudžeto finansavimo – 148,91 tūkst. Eur . Iš viso tarp finansavimo šaltinių atliktas
pergrupavimas 256,64 tūkst. Eurų.
Finansavimas iš Europos Sąjungos perduotas – VLK vykdomo projekto perduotos
finansavimo lėšos pagal partnerystės sutartį – 13,30 tūkst. eur.
2023 metais pasibaigus EMAS projektui bei gavus ES finansavimą, grąžintos 2022
metais gautos valstybės biudžeto lėšos 256,64 tūkst. Eur. Taip pat grąžintos nepanaudotos Europos
Sąjungos finansavimo lėšos - 46,43 tūkst. Eur.
Finansavimo iš valstybės biudžeto likutis 0,09 tūkst. eur - Panevėžio TLK iš VĮ Turto
bankas gauto turto likutinė vertė ir Vilniaus TLK neatlygintinai gautas turtas iš Lietuvos Respublikos
Prezidentūros.
Finansavimo iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų likutis
77,35 tūkst. Eur VLK vykdomiems projektams.
P13 pastaba. Ilgalaikiai įsipareigojimai ir ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis
Informacija apie ilgalaikius įsipareigojimus pateikiama pagal 17-ojo VSAFAS
„Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 9 priede nustatytą formą „Įsipareigojimų, apskaitoje
užregistruotų amortizuota savikaina, pokytis per ataskaitinį laikotarpį“ (P13 priedas) ir pagal 19-ojo
VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ 7 priede nustatytą
formą „Būsimosios pagrindinės nuomos įmokos, kurias numatoma sumokėti pagal pasirašytas
veiklos nuomos sutartis, pagal laikotarpius“ (P14 priedas)
Kauno TLK ilgalaikis finansinis turtas perskaičiuotas amortizuota savikaina,
užregistruotas apskaitoje įsipareigojimų pokytis – 0,73 tūkst. Eur.

28
Būsimosios pagrindinės nuomos įmokos, kurias numatoma sumokėti pagal pasirašytas
veiklos sutartis – 2 330,50 tūkst. Eur – teritorinių ligonių kasų pasirašytos neterminuotos sutartys dėl
patalpų nuomos.
Pagal pasirašytas subnuomos sutartis ateityje mokėtinos pagrindinės nuomos įmokos
pagal laikotarpius – 241,23 tūkst. Eur.
Pagrindinės nuomos įmokos (sąnaudos) 341,42 tūkst. Eur – VLK bei teritorinių ligonių
kasų su VĮ Turto bankas sudarytos turto valdymo ir priežiūros sutartys - mokamas atlygis už
administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas, apimantis
ir turto nusidėvėjimo sąnaudas.
Informacija apie pagal panaudos sutartis gauto turto vertę, nurodytą sutartyje pagal turto
grupes paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną:
- panaudos sutartis dėl žėmės sklypų sudariusios visos teritorinės ligonių kasos – 251,71
tūkst. Eur,
- panaudos sutartis dėl kitų statinių naudojimosi sudarusios visos teritorinės ligonių
kasos – 233,04 tūkst. Eur,
- panaudos sutartį dėl biuro įrangos sudariusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa – 0,61
tūkst. Eur,
- panaudos sutartį dėl medžiagų, žaliavų ir ūkinio inventoriaus sudariusios Šiaulių ir
Panevėžio TLK – 8,70 tūkst. Eur.
P15 pastaba. Ilgalaikų atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniai
Informacija apie ilgalaikų atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikius atidėjinius
pateikiama pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibriėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtas turtas ir
poataskaitiniai įvykiai“ 3 priede nustatytą formą „ Atidėjiniai pagal jų paskirtį“ ir 4 priedo nustatytą
formą „Atidėjiniai pagal jų panaudojimo laiką“ (P15 priedas)
VLK ir teritorinių ligonių kasų apskaičiuoti ir apskaitoje užregistruoti atidėjiniai
darbuotojų, kurie pasiekė įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės
pensiją dirbant įstaigoje, išeitinėms išmokoms mokėti – 223,55 tūkst. eur.
VLK administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo fondo apskaitoje registruoti
atidėjiniai, skirti kompensacijoms apdraustiesiems, savo lėšomis sumokėjusiems už klubų ir kelių
endoprotezus – 359,06 tūkst. Eur.
P17 Pastaba Trumpalaikės mokėtinos sumos
Informacija apie trumpalaikius įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
pateikiama pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 12 priede
nustatytą formą „Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas“ (P17 priedas)
Mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos – 450,78 tūkst. Eur - VLK administruojamo
fondo mokėtinos finansavimo sumos už centralizuotai apmokamus vaistus ir medicinos pagalbos
priemones.
Tiekėjams mokėtinos sumos 5 703,76 tūkst. Eur, iš jų:
- už centralizuotai apmokamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones – 3 535,84
tūkst. Eur,
- už sveikatos programas ir kitas sveikatos draudimo išlaidas – 330,69 tūkst. Eur,
- VLK ir TLK veiklų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas - 1 837,22 tūkst. Eur.

29
Sukauptos mokėtinos sumos – 2 539,34 tūkst. Eur, iš jų:
Sukauptos atostoginių sąnaudos VLK ir TLK darbuotojams – 1 991,02 tūkst. eur,
Kitos sukauptos mokėtinos sumos – 548,32 tūkst. Eur, iš jų:
- VšĮ VUL Santaros klinikoms (pagal gautas pažymą) – 523,72 tūkst. Eur,
- Valstybinės mokesčių inspekcijos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir
delspinigių permoka – 24,60 tūkst. Eur.
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 695,19 tūkst. Eur - Valstybinio socialinio draudimo fondo
veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į
Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą, kompensavimui.
Mokėtinos socialinės išmokos – 191 948,12 tūkst. Eur, iš jų:
- TLK administruojamų fondų mokėtinos socialinės išmokos – 189 202,14 tūkst. Eur
(asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – 144 003,64 tūkst. Eur;
kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidoms apmokėti – 20 606,66 tūkst.
Eur; medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms apmokėti – 12 428,13 tūkst. Eur;
mokėtinos sumos sveikatos programoms finansuoti – 12 163,71 tūkst. Eur),
- Valstybinės ligonių kasos administruojamo fondo mokėtinos socialinės išmokos –
2 745,98 tūkst. Eur (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti – 686,13 tūkst.
Eur; mokėtinos sumos sveikatos programoms finansuoti – 2 059,85 tūkst. Eur).
Grąžintini mokesčiai, įmokos ir jų permokos – Valstybinės mokesčių inspekcijos delspinigių
permoka - 0,64 tūkst. Eur.
Grynojo turto pokyčių ataskaita
P18 pastaba. Grynasis turtas
Vykdant 26-ojo VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ 36
punkto nuostatas ataskaitoje pateikti duomenys apie PSDF biudžeto rezervą.
Sukauptas perviršis ar deficitas prieš nuosavybės metodo įtaką – 130 869,92 tūkst. Eur –
ataskaitinio laikotarpio perviršis, t. y. skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įskaitant finansinės ir
investicinės veiklos rezultatą.
Rezervo likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje - 430 921,55 tūkst. Eur (iš jų banko sąskaitoje
- 425 813,77 tūkst. Eur, investuota į Vyriausybės vertybinius popierius - 5 107,78 tūkst. Eur).
2023 metų PSDF biudžeto rezervą sudarė – 257 574,51 tūkst. Eur - į rezervą pervestos PSDF
biudžeto lėšos, viršijusios 2022 metų planinių apyvartos lėšų sumą, neįskaitant investuotų rezervo
lėšų (kurių investavimas baigėsi 2023 metais) dalies, kuri buvo grąžinta į PSDF kaip investicijos
palūkanos.
Rezervo lėšų panaudota – 294 233,69 tūkst. Eur, iš jų:
- 127 288,79 tūkst. Eur – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms,
- 80 000,00 tūkst. Eur – kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos
priemonėms,
- 10 167,37 tūkst. Eur – medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui
- 2 505,50 tūkst. Eur – ortopedijos techninėms priemonėms,

30
- 74 272,03 tūkst. Eur – sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms
kompensuoti.
Rezervo likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje - 394 262,37 tūkst. Eur, iš jų banko sąskaitoje
– 350 295,13 tūkst. Eur, investuota į Vyriausybės vertybinius popierius – 43 947,24 tūkst. Eur,
nepervestos biudžeto lėšos – 20,00 tūkst. Eur (2020 m. investuotų rezervo lėšų dalis, kuri ataskaitinį
laikotarpį, pasibaigus investavimui, buvo grąžinta kaip palūkanos, ir bus pervesta į rezervo sąskaitą
2024 metais kartu su 2023 m. PSDF biudžeto apyvartos lėšų suma, viršijančia planines apyvartos
lėšas).
Sukaupto perviršio likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 478 430,46 tūkst. Eur.
Veiklos rezultatų ataskaita
Finansavimo pajamos – 204 541,06 tūkst. Eur, iš jų:
- Valstybės biudžeto asignavimai naudojami Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo
įstatymo Nr. I-1343 15 straipsnyje numatytoms išlaidoms apmokėti – 204 087,00 tūkst. Eur
(ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti; paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti
ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti; kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei
propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti) bei 19,38 tūkst.
Eur – VLK ir TLK vykdomiems projektams,
- Europos Sąjungos asignavimai projektams vykdyti - 434,67 tūkst. Eur.
P20 pastaba. Socialinių įmokų pajamos
Informacija apie socialinių įmokų sumas pagal atskirą socialinę įmoką bei socialinių
įmokų pajamos grynąja verte pateikiama pagal 9-ojo standarto „Mokesčių ir socialinių įmokų
pajamos” 5 priede nustatytą formą “Socialinių įmokų sumos pagal atskirą socialinę įmoką” ir 7 priede
nustatytą formą „Socialinių įmokų pajamos grynja verte” (P20 priedas).
Socialinių įmokų pajamos – 3 113 372,43 tūkst. Eur, iš jų:
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo
sveikatos draudimo įmokų pajamos – 2 326 960,15 tūkst. Eur,
- Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo
įmokų pajamos – 137,77 tūkst. Eur,
- Rusijos Federacijos pervedamos lėšos už Rusijos kariškių pensininkų ir jų šeimos
narių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūrą – 2 753,51 tūkst. Eur,
- Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus
valstybės lėšomis – 783 521,00 tūkst. Eur.
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos priskiriamos prie privalomojo
sveikatos draudimo įmokų, tačiau parodyti lentelės 4 eilutėje „Kitos socialinės įmokos“ todėl, kad
tokie duomenys nenumatyti atskaitos 3 eilutėje.
P21 pastaba. Pagrindinės veiklos kitos pajamos ir kitos veiklos pajamos
Informacija apie pagrininės veiklos kitas pajamas pateikiama pagal 10-ojo VSAFAS
„Kitos pajamos“ 1 priede nustatytą formą „Pagrindinės veiklos kitų pajamų pateikimas žemesniojo ir
aukštesniojo lygių viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte“ (P21
priedas), informacija apie kitos veiklos pajamas pateikiama pagal 10-ojo VSAFAS „Kitos pajamos“

31
2 priede nustatytą formą „Kitos veiklos pajamų ir sąnaudų pateikimas žemesniojo ir aukštesniojo
lygių viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte“ (P21 priedas)
Pagrindinės veiklos kitos pajamos – 12 945,53 tūkst. Eur, iš jų:
- iš Europos Sąjungos šalių narių už Europos Sąjungos šalių apdraustųjų gydymą
Lietuvos Respublikos ASPĮ – 9 996,24 tūkst. Eur,
- už PSDF biudžetui padarytą žalą – 2 902,74 tūkst. Eur,
- už Europos sveikatos draudimo kortelių pakartotiną išdavimą – 25,26 tūkst. Eur,
- už kompensuojamų vaistų pasų pakartotinį išdavimą – 0,11 tūkst. Eur,
- PSDF biudžetui padarytos žalos išieškojimo administravimo mokesčio grąžinimas –
3,77 tūkst. Eur,
- paklydusios PSD įmokos ir kitos pajamos – 17,41 tūkst. Eur.
Kitos veiklos pajamos – 0,62 tūkst. Eur - už viešosiuose aukcionuose parduotą ilgalaikį materialųjį
turtą ir atsargas.
P02 ir P22 pastabos. Pagrindinės veiklos sąnaudos
Informacija apie pagrindinės veiklos sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį pateikiama
pagal 25-ojo VSAFAS „Segmentai“ priede nustatytą formą „Ataskaitinio laikotarpio informacija
pagal veiklos segmentus“ (P2 priedas). Informacija apie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo
sąnaudas pateikiama pagal 24-ojo VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“ priede
nustatytą formą „Informacijos apie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas pateikimas
aiškinamajame rašte“ (P22 priedas). Informacija apie kitas pagrindinės veiklos sąnaudas pateik iama
formoje „Informacijos apie kitas pagrindinės veiklos sąnaudas pagal pobūdį pateikimas žemesniojo
lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte” (P22 priedas)
Pagrindinės veiklos sąnaudos – 3 233 468,99 tūkst. Eur, iš jų:
- nuvertėjimo ir nurašytų sumų – 32 277,99 tūkst. Eur - priskaičiuotų gautinų žalų,
gautinų sumų ir sukauptų gautinų sumų nuvertėjimas (iš jų: Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų priskaičiuotas nuvertėjimas –
25 865,47 tūkst. Eur ir gautinų sumų nurašymo sąnaudos 6 289,00 tūkst. Eur,
- socialinių išmokų sąnaudos – 3 028 783,17 tūkst. Eur, iš kurių 3 028 716,61 tūkst. Eur
- iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdomos TLK administruojamų fondų ir
Valstybinės ligonių kasos administruojamo fondo socialinės išmokos bei 66,57 tūkst. Eur – VLK ir
TLK veiklų socialinės išmokos darbuotojams,
- finansavimo sąnaudos – 139 901,50 tūkst. Eur,
- kitos – 2 697,00 tūkst. Eur – Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų,
susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo
sveikatos draudimo fondą, kompensavimas.
Palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, pagrindinės veiklos sąnaudos padidėjo
424 277,91 tūkst. Eur. Socialinių išmokų bei finansavimo sąnaudų didėjimą lėmė asmens sveikatos
priežiūros paslaugų bazinių kainų vertės didinimas, padidėjęs asmens sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo mastas, išaugęs kompensuojamų vaistų kiekis.
Taip pat padidėjo VLK ir teritorinių ligonių kasų pagrindinės veiklos sąnaudos - įtakos
turėjo nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų padidėjimas dėl 2022 – 2023 metais įsigyto naujo turto,
komandiruočių sąnaudos padidėjo pradėjus darbuotojams vykti į komandiruotes užsienyje
projektams vykdyti, padidėjo kvalifikacijos kėlimo sąnaudos.

32
Pagal Valstybės kontrolės pastabas bei vadovaujantis 11-ojo VSAFAS „Sanaudos“
atlikta korekcija tarp paprastojo remonto ir eksploatavimo ir kitų paslaugų sąnaudų. Iš kitų paslaugų
į paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudas buvo iškelta 4 417,09 tūkst. Eur, todėl ataskaitinį
laikotarpį žymiai padidėjo paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos ir sumažėjo kitų paslaugų
sąnaudos.
Pagrindinės priežastys, lėmusios darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų
padidėjimą 2023 metais - bazinio pareiginės algos dydžio pasikeitimas; valstybės tarnautojams priedo
už tarnybos stažą pasikeitimas už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus; įvertintos
pareigybės, priskiriamos profesijoms, kurių darbuotojų trūksta LR valstybės ir savivaldybių įstaigose,
ir darbo užmokesčio nustatymas šių profesijų atstovams; darbuotojams, dirbantiems pagal darbo
sutartis, pasikeitus jų profesinio darbo stažui, VLK ir TLK darbo stažui, pasikeitus jų pareigybės
lygiui.
Sumažėjo komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos, transporto, socialinių išmokų,
nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos.
2023 metais dalimi gautų lėšų, kai patikimai galima buvo nustatyti kompensuojamą
PSDF biudžeto išlaidų straipsnį bei įstaigą (VLK ir TLK), kuri patyrė sąnaudas, 68 703,43 tūkst. Eur
buvo kompensuotos PSDF biudžeto patirtos sąnaudos pagal šiuos išlaidų straipsnius:
- 01 išlaidų straipsnis „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ – 571,05 tūkst. Eur;
- 02 01 išlaidų straipsnis „kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms“ -
14,98 tūkst. Eur (ASPĮ ir vaistinių žalos);
- 02 01 išlaidų straipsnis „kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms“
68 091,02 tūkst. Eur (lėšos, grąžinamos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo
sutartis);
- 03 išlaidų straipsnis „medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui“ – 14,03 tūkst. Eur;
- 05 01 išlaidų straipsnis „gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programai“ – 0,10 tūkst.
Eur;
- 05 02 išlaidų straipsnis „atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai“
– 0,04 tūkst. Eur;
- 05 03 išlaidų straipsnis „širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos
programai“ – 0,19 tūkst. Eur;
- 05 04 išlaidų straipsnis „priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai“
– 0,36 tūkst. Eur;
- 05 05 išlaidų straipsnis „storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai“
– 0,10 tūkst. Eur;
- 05 10 išlaidų straipsnis „dantų protezavimo paslaugoms“ – 11,56 tūkst. Eur.
P23 pastaba. Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas.
Informacija apie finansinės ir investicinės veiklos rezultatą pateikiama pagal 6-ojo
VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ 4 priede nustatytą formą „Finansinės ir
investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos“ (P23 priedas)
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas 22 522,44 tūkst. Eur yra skirtumas tarp
finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų:
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos – 22 812,41 tūkst. Eur, iš jų:
- pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo – 71,88 tūkst. Eur,

33
- baudų ir delspinigių pajamos – 498,04 tūkst. Eur (Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos administruojamoms privalomojo sveikatos draudimo įmokoms priskaičiuotos baudos
– 34,82 tūkst. Eur bei delspinigiai – 412,36 tūkst. Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos
administruojamoms privalomojo sveikatos draudimo įmokoms priskaičiuotos baudos – 2,95 tūkst.
Eur bei delspinigiai – (-)12,95 tūkst. Eur, kitų delspinigių pajamos – 60,86 tūkst. Eur),
- palūkanų pajamos – 47,10 tūkst. Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
administruojamoms privalomojo sveikatos draudimo įmokoms priskaičiuotos palūkanų pajamos –
45,55 tūkst. Eur, Kauno TLK priteista Kauno apygardos teismo 5 proc. dydžio metinių palūkanų
suma iš atsakovo UAB “Žaliakalnio poliklinika” už nesumokėtą žalą Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžetui – 1,55 tūkst. Eur),
- kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos – 22 195,39 tūkst. Eur (apskaičiuotos
investavimo palūkanos – 388,00 tūkst. Eur, apskaičiuotos investavimo veiklos pajamos (įsigyta su
diskontu) – 443,56 tūkst. Eur, apskaičiuotos banko palūkanos už banke laikomus pinigus – 21 364,65
tūkst. Eur, Kauno TLK apskaičiuota amortizuota savikaina – 0,73 tūkst. Eur, Kauno TLK pervestos
palūkanos – (-)1,55 tūkst. Eur).
Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ženkliai padidėjo dėl gaunamų palūkanų už
lėšų likučius banko sąskaitose.
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – 289,97 tūkst. Eur, iš jų:
- nuostolis dėl valiutos kurso pasikeitimo - 300,03 tūkst. Eur,
- kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – (+)10,06 tūkst. Eur - amortizuotos
savikainos pokytis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai įsigyti su premija.
P24 pastaba. Finansinės rizikos valdymas.
Informacija apie įsipareigojimus pateikta pagal 17 – ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“ 13 priede nustatytą formą „Informacija apie įsipareigojimų dalį (įskaitant
finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus) eurais ir užsienio valiutomis“ (P24 priedas).
Įsipareigojimai šiame priede pateikiami iš bendros įsipareigojimų sumos atėmus
atidėjinius. Įsipareigojimų valiuta – euras.
Pinigų srautų ataskaita
Įplaukos – 3 136 384,21 tūkst. Eur, iš jų:
- finansavimo sumos iš valstybės biudžeto – 204 105,07 tūkst. Eur ( valstybės biudžeto
deleguotoms funkcijoms vykdyti 204 087,00 tūkst. Eur; projektams vykdyti 18,07 tūkst. Eur),
- finansavimo sumos iš Europos Sąjungos lėšų – 386,29 tūkst. Eur - projektams vykdyti ,
- iš socialinių įmokų – 2 844 045,28 tūkst. Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – 2 057 678,44 tūkst. Eur;
Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos –
92,33 tūkst. Eur; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus
valstybės lėšomis – 783 521,00 tūkst. Eur; Rusijos Federacijos pervedamos lėšos už Rusijos kariškių
pensininkų ir jų šeimos narių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūros įmokos
– 2 753,51 tūkst. Eur),
- Kauno TLK gautos palūkanos iš ASPĮ - 1,57 tūkst. Eur,
- kitos įplaukos – 87 846,00 tūkst. Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos – 17,30 tūkst. Eur, delspinigiai –
342,61 tūkst. Eur ir palūkanos – (-)38,35 tūkst. Eur ( pagal VSDFV paaiškinimą įplaukų neigiama
suma todėl, kad pasikeitė įmokų paskirtis - gautos lėšos pergrupuotos iš vienos rūšies į kitą);

34
Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos
– 3,14 tūkst. Eur ir delspinigiai – 18,42 tūkst. Eur; investavimo palūkanos – 509,00 tūkst. Eur;
palūkanos už likučius banko sąskaitose – 21 364,65 tūkst. Eur; gautos įplaukos už PSDF biudžetui
padarytas žalas – 4 085,48 tūkst. Eur; iš Europos Sąjungos šalių narių gautos lėšos už Europos
Sąjungos šalių apdraustųjų gydymą Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose –
9 112,42 tūkst. Eur; vaistų gamintojų pervestos lėšos pagal sutartis su VLK – 50 299,19 tūkst. Eur;
įplaukos už kompensuojamųjų vaistų pasų pakartotinį išdavimą – 0,13 tūkst. Eur ; įplaukos už Europos
sveikatos draudimo kortelių pakartotinį išdavimą – 25,42 tūkst. Eur; ASPĮ grąžintos nepanaudotos
PSDF finansavimo lėšos – 0,91 tūkst. Eur ; grąžintas žalų išieškojimo administravimo mokestis – 3,77
tūkst. Eur; iš vaistų gamintojų gauti delspinigiai – 20,07 tūkst. Eur; kiti delspinigiai – 7,90 tūkst. Eur ;
klaidingai pervestos PSD įmokos – 2,53 tūkst.; mokėjimo pavedimų grąžinimai dėl uždarytų sąskaitų
– 139,56 tūkst. Eur; klaidingai patekusios asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių įmokos ir
palūkanos dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo – 51,72 tūkst. Eur ; kitos klaidingai gautos
lėšos – 62,76 tūkst. Eur; TLK fondams neteisingai pervestos ir grąžintos sumos – 1 619,30 tūkst. Eur ;
aukcionų lėšos 0,64 tūkst. Eur; lėšos patirtų VLK ir TLK veiklos sąnaudų (komandiruočių, darbo
užmokeščio, socialinio draudimo) kompensavimui, kitos įplaukos (neteisingai patekusios sumos, dėl
įvairų priežasčių banko sugrąžinti mokėjimai) – 197,42 tūkst. eur.
Pervestos lėšos – 74 007,48 tūkst. Eur, iš jų:
- į valstybės biudžetą (grąžinta Sveikatos apsaugos ministerijai EMAS projekto
valstybės biudžeto lėšos) – 256,64 tūkst. Eur,
- grąžintos Europos Sąjungos lėšos (EMAS projekto) – 46,43 tūkst. Eur,
- viešojo sektoriaus subjektams – 72 018,90 tūkst. Eur (Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo išlaidų kompensavimui –
2 618,00 tūkst. Eur; centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo
išlaidoms apmokėti – 24 047,03 tūkst. Eur; grąžintos klaidingai patekusios viešųjų asmens sveikatos
priežiūros įstaigų lėšos – 24,78 tūkst. Eur; pervestas mokestis Ekstremalių sveikatai situacijų centrui
pagal 2023 metų liepos 26 d. susitarimą Nr. 2 „Dėl 2022 m. spalio 28 d. sutartie s Nr. 1SUT-339 „Dėl
2022-2025 metų Covid-19 ligos (koronoviruso infekcijos) vakcinacijos ir gydymo programos
įgyvendinimui teikiamų Covid-19 vakcinų ir vaistų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto lėšomis“ - 35 035,16 tūkst. Eur; pervestos į VLK administruojamą Sąskaitą, kurioje
kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai
padarytos žalos, atlyginti ( toliau – Sąskaita) klaidingai patekusios banko palūkanos – 35,60 tūkst.
Eur; TLK administruojamų fondų pervestos (perduoto finansavimo) lėšos – 10 244,82 tūkst. Eur;
TLK administruojamų fondų grąžintos lėšos – 0,21 tūkst. Eur; pervestos VLK vykdomo projekto
pagal sutartį numatytos lėšos – 13,30 tūkst. Eur.
- kitiems subjektams – 1 685,51 tūkst. Eur (Valstybinei mokesčių inspekcijai pervestas
PVM mokestis – 82,58 tūkst. Eur; fiziniams ir juridiniams asmenims grąžintos išieškotų žalų
permokos – 2,96 tūkst. Eur; grąžintos neteisingai patekusios lėšos už Europos sveikatos draudimo
kortelių pakartotinį išdavimą fiziniams asmenims – 0,16 tūkst. Eur; grąžintos klaidingai patekusios
PSD įmokos – 3,23 tūkst. Eur; grąžintos klaidingai patekusios asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir
įmonių įmokos, skirtos mokėti į Sąskaitą – 93,26 tūkst. Eur; grąžintos kitos klaidingai gautos lėšos –
121,94 tūkst. Eur; grąžintas antstolių žalų administravimo mokestis – 0,35 tūkst. Eur; grąžintos
Europos Sąjungos šalių narių permokos už Europos Sąjungos šalių apdraustųjų gydymą Lietuvos
Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose – 2,08 tūkst. Eur; grąžintos klaidingai pervestos
lėšos ne viešojo sektoriaus subjektams – 0,03 tūkst. Eur (Vilniaus TLK ), grąžintos ASPĮ ir asmenų
neteisingai pervestos lėšos (Kauno ir Klaipėdos TLK) – 1 378,89 tūkst. Eur; kitiems subjektams –
0,03 tūks. Eur – grąžintos klaidingai nurašytos lėšos.
Išmokos – 3 025 280,73 tūkst. Eur, iš jų:

35
- socialinių išmokų – 2 948 259,60 tūkst. Eur (TLK administruojamų fondų –
2 882 473,03 tūkst. Eur, Valstybinės ligonių kasos administruojamo fondo – 65 682,83 tūkst. Eur,
VLK ir TLK veiklų – 103,75 tūkst. Eur),
- VLK ir TLK veiklai vykdyti (neįskaitant socialinių ir kitų išmokų) – 24 168,24 tūkst.
Eur,
- kitos išmokos – 52 852,88 tūkst. Eur (VLK administruojamo privalomojo sveikatos
draudimo fondo išmokėtos lėšos už centralizuotai apmokamus vaistus ir medicinos pagalbos
priemones – 34 740,26 tūkst. Eur; už sveikatos programas ir kitas sveikatos draudimo išlaidas –
17 829,15 tūkst. Eur; TLK administruojamų fondų išmokėtos lėšos – 241,11 tūkst. Eur; VLK ir TLK
veiklų pakartotinai atlikti mokėjimai tiekėjui, kai buvo sugrąžintas mokėjimas iš banko - 42,36 tūkst.
Eur).
Investicinės veiklos pinigų srautai – 43 078,15 tūkst. Eur, iš jų:
Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas – 43 947,24 tūkst. Eur – įsigyta Vyriausybės
vertybinių popierių įsigijimo savikaina,
Ilgalaikio finansinio turto perleidimas – 5 000,00 tūkst. Eur – Vadovaujantis 2020 m.
kovo 10 d. Patvirtinimu Nr.5 4K-1895 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių
pirkimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pirminiame aukcione" 2020 m. kovo
mėn. priminėje rinkoje įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai išpirkti 2023
m.rugpjūčio mėn.
P24 pastaba. Finansinės rizikos valdymas
Informacija apie įsipareigojimus pateikta pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir
finansiniai įsipareigojimai“ 13 priede nustatytą formą „Informacija apie įsipareigojimų dalį (įskaitant
finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus) eurais ir užsienio val iutomis” (P24 priedas)
Įsipareigojimai šiame priede pateikiami iš bendros įsipareigojimų sumos atėmus
atidėjinius. Įsipareigojimų valiuta – euras.
25 pastaba. Neapibrėžtieji įsipareigojimai.
Informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus pateikta pagal 18 – ojo VSAFAS
„Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ priede
nustatytą formą „Neapibrėžtieji įsipareigojimai” (P25 priedas).
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 7 480,07 tūkst.
Eur, iš jų:
- Valstybės tarnautojams, kuriems dėl ekonominės krizės buvo neproporcingai
sumažintas darbo užmokestis ir kuriems grąžinama neišmokėto darbo užmokesčio dalis
(vadovaujantis Lietuvos Respublikos Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar
savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio
(atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu Nr. XII-1927 2015 m. birželio 30 d.), neišmokėtos valstybės
tarnybos nepriemokos, įsipareigojimai nuo 2020-12-31 – 0,15 tūkst. Eur,
- VLK išduota garantinių raštų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apdraustųjų
Lietuvos piliečių retų ligų ir būklių gydymui – 6 416,71 tūkst. Eur,
- Išlaidų už klausos aparatus ir endoprotezus kompensavimo lėšos (negalimos apmokėti
dėl lėšų gavėjų (pacientų) nepateiktos informacijos) – 7,06 tūkst. Eur,

36
- Išlaidų už dantų protezavimo paslaugas kompensavimo lėšos – 1 056,14 tūkst. Eur
(Vilniaus TLK – 383,72 tūkst. Eur, Panevėžio TLK – 126,84 tūkst. Eur, Kauno TLK – 162,98 tūkst.
Eur, Klaipėdos TLK – 222,95 tūkst. Eur, Šiaulių TLK – 159,65 tūkst. Eur).
Nebalansinėse sąskaitose, be neapibrėžtųjų įsipareigojimų, registruotas turtas.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nebalansinėje sąskaitoje yra užregistruotas
neapibrėžtasis turtas - gautinos sumos 1 627,22 tūkst. Eur iš paslaugų teikėjų, iki kol bus priimti
galutiniai teisiniai sprendimai.
VLK ir teritorinių ligonių kasų veiklų nebalansinėse sąskaitose kontrolės tikslais
apskaitomas ūkinis inventorius, atiduotas naudojimui – 1 232,15 tūkst. Eur (kompiuterinė technika,
baldai, telefonai ir kitas ūkinis inventorius).
Direktoriaus pavaduotoja, laikinai
vykdanti direktoriaus funkcijas Tatjana Golubajeva
Ekonomikos departamento Apskaitos skyriaus vedėjas Visvaldas Vilkas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikšt
ė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusi
ų met
ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT
Ų GRUP
ĖS METINI
Ų FINANSINI
Ų ATASKAIT
Ų RINKINYS
(Visos sumos t
ūkstan
čiais eur
ų, jei nenurodyta kitaip)
38
Eil.
Nr.
Finansini
ų ataskait
ų straipsniai
Bendros valstyb
ės
paslaugos
Gynyba
Viešoji tvarka ir
visuomenės apsauga
Ekonomika
Aplinkos apsauga
B
ūstas ir komunalinis
ūkis
Sveikatos apsauga
1
2
3
4
5
6
7
8
9
1Pagrindin
ės veiklos s
ąnaudos
-2.809.191
1.1 Darbo umokes
čio ir socialinio draudimo
-13.773
1.2 Nusid
ėv
ėjimo ir amortizacijos
-3.049
1.3 Komunalini
ų
paslaug
ų
ir ryši
ų
-573
1.4 Komandiruo
či
ų
-102
1.5 Transporto
-50
1.6 Kvalifikacijos k
ėlimo
-89
1.7 Paprastojo remonto ir eksploatavimo
-36
1.8 Nuvert
ėjimo ir nurašyt
ų
sum
ų
-32.795
1.9 Sunaudot
ų
ir parduot
ų
atsarg
ų
savikaina
-512
1.10 Socialini
ų
išmok
ų
-2.649.652
1.11 Nuomos
-304
1.12 Finansavimo
-101.943
1.13 Kit
ų
paslaug
ų
-3.932
1.14 Kitos
-2.382
2
Apskaitos politikos keitimo ir esmini
ų
apskaitos klaid
ų

taisymo
įtaka
244.155
3Pagrindin
ės veiklos pinig
ų
srautai
3.1 Išmokos
0
-2.567.127
3.1.1 Darbo umokes
čio ir socialinio draudimo
-13.501
3.1.2 Komunalini
ų
paslaug
ų
ir ryši
ų
-542
3.1.3 Komandiruo
či
ų
-101
3.1.4 Transporto
-45
3.1.5 Kvalifikacijos k
ėlimo
-82
3.1.6 Paprastojo remonto ir eksploatavimo
-35
3.1.7 Atsarg
ų

įsigijimo
-1.092
3.1.8 Socialini
ų
išmok
ų
-2.498.915
3.1.9 Nuomos
-306
3.1.10 Kit
ų
paslaug
ų

įsigijimo
-3.863
3.1.11 Sumok
ėtos pal
ū
kanos
3.1.12 Kitos išmokos
0
-48.645
PRA
ĖJUSIO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO INFORMACIJA PAGAL VEIKLOS SEGMENTUS
Segmentai

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusių met ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT Ų GRUPĖS METINI Ų FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
(Visos sumos tūkstan čiais eur ų, jei nenurodyta kitaip)
42
ID
D/L
Patvirtinta
-2147367580
2024-03-26 16:26:18
P4-1Ilgalaikis materialusis turtas įsigijimo savikaina
Eil.
Nr.
StraipsniaiPastatai
Infrastruktūros
statiniai
Kiti statiniaiMašinos ir įrenginiai
Transporto
priemonės
Baldai, biuro įranga
ir kitas ilgalaikis
materialusis turtas
Nebaigta statyba ir
išankstiniai
apmokėjimai
Iš viso
12345678910
1
Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina ataskaitinio
laikotarpio pradioje
0,14
2,06277,8417.748,5818.028,61
2
Įsigijimai per ataskaitinį laikotarpį
(2.1+2.2+2.3+2.4)
125,55916,151.041,70
2.1
pirkto turto (išskyrus nurodytą 2.3 ir 2.4
papunkčiuose) įsigijimo savikaina
125,55916,151.041,70
2.2 neatlygintinai gauto turto įsigijimo savikaina
2.3
pagal finansinės nuomos (lizingo) poymius
atitinkančias sutartis įsigyto turto įsigijimo
savikaina
2.4
turtas, dėl kurio sudarytos valdios ir
privataus sektorių partnerystės sutartys
3
Parduoto, perduoto ir nurašyto turto suma per
ataskaitinį laikotarpį (3.1+3.2+3.3)
-140,72-140,72
3.1 parduoto
3.2 perduoto
3.3 nurašyto-140,72-140,72
4Pergrupavimai (+/-)-337,04-337,04
5Kiti pokyčiai
6
Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje (1+2-3+/-4+/-5)
0,14
127,61277,8418.186,9718.592,55
6.1
Iš jos:
turto, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau vis
dar naudojamas viešojo sektoriaus subjekto
veikloje, įsigijimo arba pasigaminimo
savikaina
235,998.928,639.164,62
7
Sukaupta nusidėvėjimo suma ataskaitinio
laikotarpio pradioje
-0,05-0,74-272,94-10.301,73X-10.575,46
8
Neatlygintinai gauto turto sukaupta nusidėvėjimo
suma
X
9
Apskaičiuota nusidėvėjimo suma per ataskaitinį
laikotarpį
0,00-0,57-4,90-2.207,93X-2.213,41
10
Sukaupta parduoto, perduoto ir nurašyto turto
nusidėvėjimo suma (10.1+10.2+10.3)
140,71X140,71
10.1 parduotoX
10.2 perduotoX
10.3 nurašyto140,71X140,71
11Pergrupavimai (+/-)337,02X337,02
12Kiti pokyčiaiX
13
Sukaupta nusidėvėjimo suma ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje (7+8+9-10+/-11+/-12)
-0,05-1,31-277,84-12.031,93X-12.311,13
14Nuvertėjimo suma ataskaitinio laikotarpio pradioje
15
Neatlygintinai gauto turto sukaupta nuvertėjimo
suma
16
Apskaičiuota nuvertėjimo suma per ataskaitinį
laikotarpį
17
Panaikinta nuvertėjimo suma per ataskaitinį
laikotarpį
18
Sukaupta parduoto, perduoto ir nurašyto turto
nuvertėjimo suma (18.1+18.2+18.3)
18.1 parduoto
18.2 perduoto
18.3 nurašyto
19Pergrupavimai (+/-)
20Kiti pokyčiai
21
Nuvertėjimo suma ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje (14+15+16-17-18+/-19+/-20)
22
Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (6-13-21)
0,08126,290,006.155,046.281,42
22.1
Iš jos:
pagal finansinės nuomos (lizingo) poymius
atitinkančias sutartis įsigyto turto, kurio
finansinės nuomos (lizingo) sutarties
laikotarpis nėra pasibaigęs, likutinė vertė
22.2
turto, dėl kurio sudarytos valdios ir privataus
sektorių partnerystės sutartys, likutinė vertė
22.3
turto, kurio kontrolę riboja sutartys ar teisės
aktai, ir turto, ustatyto kaip įsipareigojimų
įvykdymo garantija, likutinė vertė
22.4
nebenaudojamo viešojo sektoriaus subjekto
veikloje turto likutinė vertė
0,000,00
22.5
laikinai nenaudojamo viešojo sektoriaus
subjekto veikloje turto likutinė vertė
22.6
pastatų, kurie nenaudojami įprastoje veikloje,
bet yra laikomi vien tik pajamoms iš nuomos
gauti, likutinė vertė
XXXX
23
Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė
ataskaitinio laikotarpio pradioje (1-7-14)
0,091,314,907.446,857.453,15
INFORMACIJAAPIEILGALAIKIOMATERIALIOJOTURTO,VERTINAMOINFORMACIJA APIE ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO, VERTINAMO ĮSIGIJIMO SAVIKAINA, BALANSINĖS VERTĖS PASIKEITIMĄ

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikšt
ė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusi
ų met
ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT
Ų GRUP
ĖS METINI
Ų FINANSINI
Ų ATASKAIT
Ų RINKINYS
(Visos sumos t
ūkstan
čiais eur
ų, jei nenurodyta kitaip)
50
ID
D/L
Patvirtinta -21473675802024-03-26 16:26:18
P12Finansavimo sumos
Eil. Nr.
Finansavimo sumos
Finansavimo sum
ų
likutis ataskaitinio
laikotarpio pradioje
Finansavimo sumos
(gautos), išskyrus
neatlygintinai gaut
ą
turt
ą
Finansavimo sum
ų
pergrupavimas*
Neatlygintinai gautas
turtas
Perduota kitiems
viešojo sektoriaus
subjektams
Finansavimo sum
ų
suma
ėjimas d
ėl turto
pardavimo
Finansavimo sum
ų
suma
ėjimas d
ėl j
ų
panaudojimo savo
veiklai
Finansavimo sum
ų
suma
ėjimas d
ėl j
ų
perdavimo ne viešojo
sektoriaus subjektams
Finansavimo sumos
gr
ąintos
Finansavimo sum
ų
(gautin
ų) pasikeitimas
Kiti konsolidavimo
poky
čiai
Finansavimo sum
ų
likutis ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
1
Iš valstyb
ės biudeto (išskyrus valstyb
ės biudeto dal
į
gaut
ą iš Europos S
ąjungos, usienio valstybi
ų ir
tarptautini
ų organizacij
ų)
1,40
204.105,07
256,64
0,00
-204.106,38
-256,64
0,09
1.1 Nepiniginiam turtui
įsigyti
0,09
0,00
0,08
1.2 Kitoms išlaidoms kompensuoti
1,31
204.105,07
256,64
0,00
-204.106,38
-256,64
0,00
2
Iš savivaldyb
ės biudeto (išskyrus savivaldyb
ės biudeto
asignavim
ų dal
į gaut
ą iš Europos S
ąjungos, usienio
valstybi
ų ir tarptautini
ų organizacij
ų)
2.1 Nepiniginiam turtui
įsigyti
2.2 Kitoms išlaidoms kompensuoti 3
Iš Europos S
ąjungos, usienio valstybi
ų ir tarptautini
ų
organizacij
ų (finansavimo sum
ų dalis kuri gaunama iš
Europos S
ąjungos, ne
įskaitant finansavimo sum
ų iš
valstyb
ės ar savivaldyb
ės biudet
ų ES projektams
finansuoti)
442,10
386,29
-256,64
-13,30
-434,67
-46,43
77,35
3.1 Nepiniginiam turtui
įsigyti
3.2 Kitoms išlaidoms kompensuoti
442,10
386,29
-256,64
-13,30
-434,67
-46,43
77,35
4Iš kit
ų šaltini
ų
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
4.1 Nepiniginiam turtui
įsigyti
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
4.2 Kitoms išlaidoms kompensuoti
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
5Iš viso finansavimo sum
ų
443,50
204.491,36
0,00
0,00
-13,29
0,00
-204.541,06
-303,07
0,00
77,43
Per ataskaitin
į laikotarp
į
FINANSAVIMO SUMOS PAGAL ŠALTIN
Į. TIKSLIN
Ę PASKIRT
Į IR J
Ų POKY
ČIAI PER ATASKAITIN
Į LAIKOTARP
Į
Per ataskaitin
į laikotarp
į
* Šioje skiltyje rodomas finansavimo sum
ų pergrupavimas; pra
ėjusio ataskaitinio laikotarpio klaid
ų taisymas; valiutos kurso
įtaka pinig
ų liku
čiams, susijusiems su finansavimo sumomis; finansavimo sum
ų dalis, pripainta fondo finansavimo pajamomis.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas,Europos aikštė 1, 03505 Vilnius
2023 M. GRUOD
IO 31 D. pasibaigusių met ų VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKT Ų GRUP ĖS METINI Ų FINANSINI Ų ATASKAIT Ų RINKINYS
(Visos sumos tūkstan čiais eur ų, jei nenurodyta kitaip)
55
Eil.
Nr.
Laikotarpis
Paskutinė ataskaitinių
metų diena
Paskutinė praėjusių
ataskaitinių metų
diena
1234
1Pagrindinės nuomos įmokos (sąnaudos)-341,42-304,26
2Neapibrėtieji nuomos mokesčiai (sąnaudos)
3Gautos įmokos pagal subnuomos sutartis (suma) (pajamos)
Panauda
Eil.
Nr.
Turto grupėsAtaskaitinis
laikotarpis
Praėjęs ataskaitinis
laikotarpis
1234
1Nematerialusis turtas
1.1 Programinė įranga ir jos licencijos
1.2 Patentai, autorių ir kitos teisės
1.3 Nematerialiosios vertybės
1.4 Nebaigti projektai
1.5 Kitas nematerialusis turtas
2Ilgalaikis materialusis turtas485,36512,71
2.1
emė 251,71251,71
2.2 Pastatai233,04260,39
2.3 Infrastruktūros statiniai
2.4 Kiti statiniai
2.5 Nekilnojamosios kultūros vertybės
2.6 Mašinos ir įrenginiai
2.7 Transporto priemonės
2.8 Kilnojamosios kultūros vertybės
2.9 Kitos vertybės
2.10 Baldai, biuro įranga ir kitas ilgalaikis materialusis turtas0,610,61
2.11 Nebaigta statyba
3Biologinis turtas
3.1 Gyvūnai
3.2 Medynai
3.3 Parkų ir skverų eldiniai
3.4 Daugiamečiai sodiniai
3.5 Pasėliai
3.6 Kitas biologinis turtas
4Atsargos8,705,45
4.1 Strateginės ir neliečiamosios atsargos
4.2 Mediagos, aliavos ir ūkinis inventorius8,705,45
4.3 Nebaigta gaminti produkcija
4.4 Pagaminta produkcija, atsargos, skirtos parduoti (perduoti)
4.5 Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti
5Iš viso494,06518,15
Pagal panaudos sutartis gauto turto vertė, nurodyta sutartyje pagal turto grupes paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną:

Paketo duomenys : {ACTUAL - 2023.12 - MP0}
Kontrolės rezultatas:
BūsenakontrolėAprašasLygisTipasIšraiškaDuomenų IDPaskutinis vykdymasDabartinis testasSkirtumasLeistinas nuokrypis
2024.03.23 21:29:22
69