|
1
2
|
67
171
|
2
|
Apibūdinimas:
Straipsnio
67 dalimi projekto rengėjas siekia įteisinti naujo reguliavimo transporto
priemonių („mikromobilumo priemonės“, kurios iš esmės apibūdintinos, kaip
visos tam tikros galios/greičio elektra varomos transporto priemonės)
judėjimą šaligatviais.
Atkreiptinas
dėmesys, kad nors pagal dabartines KET taisykles, pareigūnai elektrines
transporto priemones iš esmės traktuoja kaip dviračius ir eismas dviračiais
šaligatviais leidžiamas tik išimtiniais atvejais (kur nėra dviračių takų arba
dviračiams skirtos eismo juostos), elektrinių transporto priemonių
vairuotojai nepaiso šio draudimo ir manevruoja (neretu atveju pavojingai)
tarp pėsčiųjų, taip pažeisdami galiojančias KET nuostatas ir taip kelia
didelį pavojų šaligatviais vaikščiojantiems pėstiesiems.
Svarbu
pabrėžti, kad esant nusistovėjusiai praktikai (t.y. elektrinių transporto
priemonių judėjimui tarp pėsčiųjų), kurią siekiama šiuo projektu įteisinti,
Vilniaus Universiteto Respublikinės Ligoninės Vilniaus greitosios pagalbos
ligoninės duomenimis, dėl traumų, patirtų susidūrimuose su elektrinėmis
transporto priemonėmis, daugiau nei puse yra pėstieji, nukentėję po
susidūrimo su elektrine transporto priemone. Maža to, čia fiksuojamos tik jau
gana sudėtingos traumos, kurioms yra būtina medicinos profesionalų pagalba, o
paprasti sumušimai, nubrozdinimai ir kt. į šiuos skaičius net nepatenka.
Projekte siūlomas naujas reguliavimas ne tik nepadidintų pėsčiųjų saugumo,
tačiau juos dar labiau stumtų į realų pavojų, dėl kuriuo jie ne tik negalėtų
jaustis saugiai ir ramiai eidami šaligatviu, bet ir ženkliai augtų jų traumų
tikimybė.
Šioje
dalyje yra siūloma mikromobilumo priemones, varomas elektra ir turinčias
palyginti didelę galią prilyginti mechanine kojų jėga varomiems dviračiams,
nors abiejų šių priemonių techninės, valdymo ir kt. savybės skiriasi iš
esmės, tačiau šiame kontekste svarbiausias yra pagreitėjimas. Tam, kad
dviračiu pasiektu 25 km/val. greitį asmeniui reikia pakankamo laiko ir tam
tikro fizinio pasirengimo, tuo tarpu, palyginimui, su vienu populiariausiu
šiuo metu Lietuvoje paspirtuku Xiaomi M365, kurio galia yra 250 vatų, 25 km
greitį, esant vidutiniam suaugusio žmogaus svoriui, galima pasiekti vos per
6,3 sek. („Pro“ versija tokį greitį išvysto per 5,3 sek.). Taip pat skiriasi
ir šių transporto priemonių svoriai (o tai lemia susidūrimo jėgą ir traumas).
Tad akivaizdu, kad nekalbant apie kitas savybes, vien transporto priemonių
pagreitėjimas lemia tai, kad jos negali būti traktuojamos vienodai.
Nors
KET numato tam tikrus rekomenduotinus greičius dviračių judėjimui tarp
pėsčiųjų, atkreiptinas dėmesys, kad policija neturi pakankamai resursų ir
galimybių net ir dabar vykdyti nuolatinės dviračių judėjimo šaligatviais
greičio kontrolės, todėl nors ir bus tam tikri rekomendacinio pobūdžio
ribojimai, praktiškai mikromobilumo priemonių greičio kontrolė nebus
įgyvendinama, o greitį tarp KET nesilaikantys ir tarp pėsčiųjų viršyjantys
mikromobilumo priemonių vairuotojai nesulauks atsakomybės už daromą
pažeidimą.
Galiausiai,
svarbu atkreipti dėmesį, kad ne paskiros, o didžioji dalis Europos Sąjungos
šalių draudžia arba greitu metu uždraus judėjimą šaligatviais su taip šiame
projekte vadinamomis mikromobilumo priemonėmis. Šiuo metu toks draudimas
galioja: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje
Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Akivaizdu, kad
projektu teikiamas siūlymas prieštarauja Europos Sąjungos šalių įvestai ir
įvedinėjamai praktikai.
Visgi, atsižvelgiant, kad ne visur yra tinkama infrastruktūra dviračių ir
mikromobilumo transporto priemonių judėjimu, šiuo pasiūlymu yra siūloma
leisti šaligatviu šioms priemonėms judėti tose vietose, kuriose tai būtų
leidžiama specialiai atžymėta linija viena nuo kitų atskiriant pesčiųjų,
dviračių ir mikromobilumo priemonių judėjimo srautus. Manytina, kad
atskiriant šiuos srautus gali būti išsaugomas tam tikras saugumas ir tuose
šaligatviuose, kuriuose būtų leidžiamas iš dviračių bei mikromobilumo
priemonių eismas.
Pasiūlymas:
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:
„67. Šaligatvis –
kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba
neatskirta nuo jos. Specialia juosta pažymėtas šaligatvis jo žymėjimo
vietose gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui.“ Šaligatvis
gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui
KET nustatytais atvejais.“
Apibūdinimas:
Projekto 2 str. 171
d. 2 p. yra numatomi saugumo elektrinių paspirtukų priemonių
vairuotojams reikalavimai. Pagal projekto autorių siūlymą, važiuodamas
automobiliams skirtais keliais mikromobilumo priemonių vairuotojai gali
rinktis naudoti šviesas ar liemenę, taip pat mikromobilumo priemonių
vairuotojams nuo 18 m. siūloma rinktis ar devėti galvą dalinai apsaugantį
šalmą, o taip pat pačiam rinktis ar tamsiu paros metu jungti šviesas ar
devėti šviesą atspindinčią liemenę.
Manytina, kad mažesnės
mikromobilumo priemonės savaime yra sunkiau matomos vairuotojų ir pesčiųjų.
Atliktuose tyrimuose kaip viena pagrindinių susidurimo su automobiliais
priežasčių yra įvardijamos per žemai esančios galinės paspirtukų lempos, tuo
tarpu projektu siūloma leisti vairuotojams patiems rinktis – jungti ar ne,
kokia matomumo priemonę naudoti ir kt. Tyrimais įrodyta, kad transporto
priemonės su veikiančiomis šviesomis yra geriau pastebimos, jau nekalbant
apie tamsų paros metą. Mikromobilumo priemonėse naudojamos LED lemputės
eikvoja labai mažai energijos, todėl nėra jokio pagrindo sukurti galimybę
tamsiu paros metu ir važiuojant automobiliams skirtais keliais šių priemonių
vairuotojams važiuoti be šviesų.
Taip pat, nepaisant
tiek Lietuvos, tiek ir pasaulyje vyraujančios statistikos, pagal kurią
matyti, kad virš trečdalio elektriniais paspirtukais patiriamų traumų sudaro
daugybinės galvos traumos, projektu siūloma ženkliai mikromobilumo priemonių
vairuotojų saugumą padidinančius šalmus nuo 18 metų devėti pasirinktinai.
Atkreiptinas dėmesys,
kad galvos traumos yra nepaprastai pavojingos. Pirmiausia, jos sukelia didelį
pavojų gyvybei. Antra, net nesukeliant mirties, patyrus šias traumas gali
būti negrįžtamai pažeistos žmogaus sveikatai ir įprastam gyvenimui galvos
dalys, nervai, todėl jos ypač dažnai turi ilgalaikių ar net visa gyvenimą
trunkančių liekamųjų reiškinių. Galiausiai, galvos trauma gydymas yra labai
sudėtingas ir labai brangus tiek valstybei teikiant būtinąją pagalbą, tiek
asmenims atliekant rekonstrukcijas, tarkime, atstatant pažeistus
žandikaulius, nosis ar prarastus dantis. Šios traumos lemia ir ilgą
nedarbingumo laikotarpį, kuris dar papildomai kainuoja valstybės lėšų.
Reikia pripažinti, kad
nors projekte minimi dviratininkų šalmai pilnai neapsaugo nuo galvos traumų
(išlieka gana didelė apatinės galvos dallies traumos tikimybė), tačiau jie
gali apsaugoti nuo sunkiausių traumų, kurios gali būti mirtinos, nes saugo
priekinę galvos dalį už kurios yra labai svarbi priekinė smegenų dalis ir
galvos viršų.
Atkreiptinas dėmesys ir
į tai, kad Saugaus eismo keliais įstatymu ir šiuo projektu yra siekiama
reguliuoti visų, o labiausiai privačių mikromobilumo priemonių vairuotojų
taisykles ir saugumą. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, teigtina, kad
vien fiziniai asmenys, sudarantys didžiąją dalį elektrinių paspirtukų
naudotojų per metus nuperka apie 10 000 šių transporto priemonių
vienetų, tad akivaizdu, kad siekiant didžiausio visuomenės saugumo yra būtina
reguliavimą orientuoti pirmiausia į fizinių vartotojų saugumą. Atkreiptinas
dėmesys, kad projekte minimi dviratininkų šalmai, kurių savybėms nėra keliami
kokie nors specialūs reikalavimai, kainuoja nuo 20 eurų, o vidutiniškai
svyruoja maždaug nuo 50 iki 60 eurų ir dažniausiai nesudaro nei dešimtadalio
transporto priemonės kainos. Kiekvienas mikromobilumo priemonės savininkas,
pagal savo galvos dydi, patogumą ir/ar kitas jam svarbias šalmui savybes
(pvz. svorį ir kt.) nesunkiai gali išsirinkti sau patogią ir priimtiną
apsaugos priemonę, tad, manytina, kad siūlymas nuolat dėvėti šalmą nesukels
rimtesnių finansinių išlaidų ar nepatogumų dėl galvos dydžio, formos, svorio,
spalvos ir kt. šių transport priemonių savininkams, o jų saugumą ir didesnę
išgyvenimo bei ilgalaikių trauma išvengiamumo tikimybė padidins labia
ženkliai.
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 171 dalies 2 punktą ir
jį išdėstyti taip:
„2.
Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone. Važiuodamas
važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti
ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba. Mikromobilumo
priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas
šviesos žibintas. Važiuojant tamsiuoju paros metu arba kai blogas
matomumas, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos
žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės
vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais
elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai iki 18 metų, važiuodami
keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Vyresniems
kaip 18 metų asmenims, mikromobilumo priemone važiuojantiems keliu,
rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.;“
|