PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3623(2)

 

2019-11-07

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

            1.            1.

2

3

 

Argumentai:

Siūlome tikslinti nevyriausybinės organizacijos požymius.

Aiškiai išgryninus ką valstybė laiko NVO, bus galima kurti taiklias, įrodymais grįstas politikos priemones, tam, kad NVO sektorius būtų efektyviai stiprinamas.

1) 1 punkte siekiama teisinio aiškumo, kad 1/3 dalyvių būtų skaičiuojama nuo visų dalyvių (ne tik nuo juridinių asmenų). Taip pat atsižvelgiant į tai, jog religinių bendruomenių arba bendrijų įsteigti juridiniai asmenys aktyviai veikia teikdami socialines paslaugas, punkte prie dalyvių išskiriami šios rūšies juridiniai asmenys. Tas pats ir 2 punkte.

2) Siekiant nuo nevyriausybinių organizacijų atriboti tuos pelno nesiekiančius juridinius asmenis, kurių valdyme iš esmės dalyvauja ir sprendžiamojo balso teisę turi kiti subjektai nei NVO ar religinės bendruomenės ar bendrijos, siūlome nevyriausybinės organizacijos sąvoką papildyti požymiu, kad juridiniame asmenyje kiti juridiniai asmenys, gali turėti ne daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime.

3) Siekiant atriboti su pilietine visuomene nesusijusius, tačiau pelno nesiekiančius ir fizinių asmenų valdomus juridinius asmenis nuo nevyriausybinių organizacijų, siūlome papildyti dalį 8 punktu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių – juridinių asmenų nėra nevyriausybinės organizacijos yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau nei 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

2 3) politinės partijos;

3 4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

4 5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

5 6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

6 7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.“

               2.             

4

2

5 (N)

Argumentai:

Šiuo įstatymo projektu siekiama valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo, didinti šio sektoriaus įtraukimą į viešąjį valdymą, finansuoti jo institucinių gebėjimų stiprinimą ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatoma pareiga formuoti nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir prižiūrėti jos įgyvendinimą. Taip pat keičiamo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinamas pasitikėjimo nevyriausybinių organizacijų vadovais prezumpcija grįsta „savideklaracijos“ taisyklė. Pagal ją juridinių asmenų vadovai patys turės įvertinti, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka nevyriausybinės organizacijos požymius ir tai nurodyti Registrų centrui. Taigi siekiant sklandaus įstatymo įgyvendinimo ir vienodos praktikos, siūlome patikslinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimus, numatant jai pareigą užtikrinti konsultavimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauju 5 punktu:

„5) užtikrina nevyriausybinių organizacijų konsultavimą šio įstatymo įgyvendinimo klausimais;“

               3.             

6

6

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti tinkamą nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų atstovavimą ir šių sektorių girdimumą didesnėse savivaldybėse, siūlome numatyti, kad nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijos kartu gali būti atliekamos nevyriausybinių organizacijų tarybos tik tose savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius yra iki 100 000 gyventojų. Didžiosiose savivaldybėse (Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto) turėtų būti steigiamos atskiros nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis  bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.“

            4.            2.

7

5

 

Argumentai:

Siūlome tikslinti 7 straipsnio 5 dalį įtvirtinant bendrą taisyklę, kad finansavimas gali būti skiriamas tik nevyriausybinės organizacijos sąvokos visus požymius atitinkančiam juridiniam asmeniui. Pasiūlymas sistemiškai suderintas ir su siūlomu 12 straipsniu, kuriame siūloma atsisakyti nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo ir įtvirtinti „savideklaracijos“ taisyklę.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dalyvauti nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursuose gali juridiniai asmenys, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka yra suteiktas nevyriausybinės organizacijos statusas Finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką.“

            5.            3.

10

1

6

Argumentai:

Siūlome patikslinti, kad nevyriausybinės organizacijos turi viešinti informaciją interneto svetainėje tik tais atvejais, jei tokią svetainę turi. Taigi neturinti interneto svetainės ir dėl to neviešinant informacijos apie įgyvendintus ar įgyvendinamus projektus, ši aplinkybė neturėtų būti laikoma pagrindu neskirti finansavimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6)  juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ar ir viešai neskelbia informacijos apie įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus savo interneto svetainėje, jeigu tokią turi.“

               6.             

Y

 

 

Argumentai:

Žr. argumentus prie pasiūlymo Nr. 6.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS STATUSAS

INFORMACIJOS APIE NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS KAUPIMAS“

            7.            5.

12

 

 

Argumentai:

1. dalyje siūlome numatyti, kad duomenys apie nevyriausybines organizacijas kaupiami Juridinių asmenų registre kaip jame registruotų juridinių asmenų papildomas požymis (žyma)ir yra skelbiami viešai (prieinami neatlygintinai).

2. dalyje siūlome keičiamo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti pasitikėjimo nevyriausybinių organizacijų vadovais prezumpcija grįsta „savideklaracijos“ taisyklę. Pagal ją juridinių asmenų vadovas turės pats įvertinti, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka nevyriausybinės organizacijos požymius ir tai pažymėti Juridinių asmenų registre. Atkreipiame dėmesį, jog sisteminiu pasiūlymu 4 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavedama užtikrinti nevyriausybinių organizacijų konsultavimą dėl šio (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo) įgyvendinimo. Vykdydama šią funkciją, be kita ko, ministerija turės užtikrinti metodinę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms (jų vadovams) vertinant ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymius.  

3. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą skiria asignavimų valdytojai. Todėl 3 dalyje siūlome numatyti, kad asignavimų valdytojui kilus pagrįstų abejonių, kad finansavimo konkurse dalyvaujantis juridinis asmuo gali neatitikti nevyriausybinės organizacijos požymių, asignavimų valdytojas turėtų teisę tikrinti informaciją apie nevyriausybinės organizacijos požymius, pavyzdžiui, jo dalyvius, jų proporcijas, dalyvių turimus balsus, veiklos tikslus ir kt. Tikrinimas būtų atliekamas kreipiantis dėl konkrečios informacijos į Juridinių asmenų registro ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytoją, o tuo atveju, jei reikiamos informacijos juose nebūtų, kreiptis į patį juridinį asmenį paprašant šią informaciją pateikti. Tokiu mechanizmu įtvirtinama prezumpcija, kad Juridinių asmenų registre esanti žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija yra teisinga, tačiau asignavimų valdytojui pagrįstai suabejojus šios žymos pagrįstumu, numatomas mechanizmas patikrinti faktus (aplinkybės).

4. Asignavimų valdytojui turint duomenų (patikrinus informaciją Registrų centre, iš juridinio asmens pateiktos informacijos), kad juridinis asmuo neatitinka nevyriausybinės organizacijos požymių, siūlome straipsnio 4 dalyje numatyti pareigą asignavimų valdytojui kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos žymos panaikinimo. Sistemiškai taikant įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, tokiam juridiniam asmeniui negalės būti skiriamas finansavimas, nes jis gali būti skiriamas tik nevyriausybinės organizacijos sąvoką atitinkantiems juridiniams asmenims.

5. dalyje aptariamas atvejis, kuomet nevyriausybinės organizacijos žyma panaikinama Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

6. dalyje numatoma, kad juridinis asmuo ir pats galės inicijuoti nevyriausybinės organizacijos žymos jam panaikinimą.

7. dalyje siūlome numatyti, kad juridiniam asmeniui panaikinus nevyriausybinės organizacijos žymą asignavimų valdytojo iniciatyva (šio straipsnio 4 dalies atveju), toks juridinis asmuo, nors ir pasikeitus aplinkybėms, 1 metus laiko negalės būti laikomas nevyriausybine organizacija ir pakartotinai nurodyti nevyriausybinės organizacijos žymens Juridinių asmenų registre. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad juridinių asmenų vadovai nurodydami nevyriausybinės organizacijos žymą atsakingai įvertintų juridinio asmens atitiktį nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymiams. 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką atitinkantis juridinis asmuo, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;

3) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius ir veiklos ataskaitas.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, nustatęs, kad juridinis asmuo atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas nevyriausybinės organizacijos statuso įgijimo sąlygas, juridiniam asmeniui įregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą.

4. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

5. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

6. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

7. Juridinis asmuo, kurio nevyriausybinės organizacijos statusas buvo išregistruotas, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo dienos.

12 straipsnis. Informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimas

1. Informacija apie juridinius asmenis, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, kaupiama Juridinių asmenų registre ir skelbiama viešai.

2. Juridinio asmens vadovas įvertina ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre pažymi, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

3. Asignavimų valdytojas, kilus pagrįstų abejonių, ar juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus nevyriausybinės organizacijos sąvokos požymius, turi teisę tikrinti atitiktį nevyriausybinės organizacijos požymiams patvirtinančią informaciją Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Jei nevyriausybinės organizacijos požymius patvirtinančios informacijos Juridinių asmenų registre ar Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra, asignavimų valdytojas turi teisę prašyti, kad juridinis asmuo jam šią formaciją pateiktų.

4. Asignavimų valdytojas, turėdamas duomenų, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos nevyriausybinės organizacijos požymių, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos žymos juridiniam asmeniui panaikinimo.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Juridinių asmenų registre žyma, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, gali būti panaikinama ir šio juridinio asmens iniciatyva.

7. Juridinis asmuo, kurio kaip nevyriausybinės organizacijos žyma buvo panaikinta asignavimų valdytojo iniciatyva šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją pakartotinai gali nurodyti praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo šios žymos panaikinimo dienos.“

               8.             

2 (P)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau siūlomus sisteminius pakeitimus, atitinkamai tikslintinas ir projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnis. Siūloma 7 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio redakcija turėtų įsigalioti kartu su visu įstatymu. Nustačius vienodą viso įstatymo įsigaliojimo datą, siūloma atsisakyti ir specialių jo įgyvendinimo taisyklių.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnį ir šio straipsnio 5  4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3.  2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

4. 3.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.

5. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio nuostatoms įgyvendinti.“

 

Teikia

 

Seimo nariai

 

Guoda Burokienė

 

Povilas Urbšys

 

Algis Strelčiūnas