Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 26, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 48
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame balandžio 20 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. balandžio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymų nematau. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėl jo pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Balsavimas dėl darbotvarkės 1-2 klausimo yra numatytuoju laiku. Dėl motyvų užsirašė Seimo nariai. Už kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF*). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos, tikrai raginu balsuoti už. Mano galva, tai yra įstatymo pataisa, kuri padidins mūsų gyventojų pasitikėjimą medicinos sistema, požiūrį į gydytojus kaip į gydytojus, o ne popierių pildytojus, ir iš tiesų atlaisvins gydytojus nuo nereikalingo popierizmo. Taigi tikrai raginu palaikyti šį projektą, kartu greitinant ir skiepijimo procedūras, ir, kaip sakiau, palengvinant gydytojų darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiek tiek subtiliai skamba šitas klausimas ir pataisa. Kas būtų, jeigu tokią pat analogiją taikytume banke? Ateini į banką paklausti dėl paskolos ir automatiškai sutinki imti paskolą. Na, sakytų nerealu, bet su skiepais tai realu. Žiūrint į visą situaciją, nejaugi taip sunku padėti parašą ir pasakyti, kad susipažinau su informacija ir sutinku. Turbūt nėra sunku, na, bet gerai, čia turbūt kitas dalykas. Bet žinoma pagrindinė situacija, kad pagrindinis tikslas yra panaudoti kuo daugiau skiepų, nes Lietuva yra pasirašiusi su labai daug įmonių, kad pirks labai didelius kiekius skiepų, tie kiekiai viršys tris, keturis, penkis kartu daugiau, negu Lietuvai reikia. Vien šiemet nupirksime 8 mln. dozių, nors tiek gyventojų neturim, kur juos panaudoti. Žinoma, turime pasirinkimą išmesti, padovanoti sumokėtus pinigus už skiepus arba padaryti taip, kad kuo daugiau suskiepytume. Tai iš tikrųjų tokiam pasiūlymui negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Už kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš taip pat raginčiau balsuoti už. Iš tikrųjų aš tikiuosi, kad tai galėtų būti geras precedentas mažinant medikams popierinį darbą ir pacientams pasirašomų dokumentų skaičių. Tikrai tai nėra kažkoks superatradimas ir dabar egzistuoja tvarka, kai žmogus, išsikvietęs specialistą į namus, jis, natūralu, tokiu būdu išreiškia norą, kad tas specialistas ateitų, jam suteiktų kažkokią paslaugą, pagalbą. Čia yra tokia pati analogija, tai tikrai nėra susiję su jokia prievarta, žmonės nebus kaip nors apgaudinėjami ar prievarta verčiami skiepytis. Žmogus, kuris jau ateina į skiepijimo vietą, natūralu, kad jis tokiu būdu kaip ir išreiškia savo sutikimą. Vėl tik priminsiu, kad tai negalioja visoms vakcinoms, tai galioja šitoms pandeminėms, dėl kurių yra paskelbta ekstremalioji situacija, tai tikrai dėl to nereikia gąsdintis.
O kolegai Valiui atsakant dėl vakcinų, tai, manau, mes dar pasidžiaugsime, kad mes daug tų vakcinų nusipirkome, nes panašu, kad gali reikėti ir revakcinacijos. Tai neskubėkime jų labai dalinti, išmesti, jų tikrai, manau, kad ir pačiai Lietuvai nemažai prireiks. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gal ne prieš, o kiek susilaikydamas norėčiau atsakyti tiek Giedriui, tiek Aurelijui. Aš manau, kad, kolegos, jūs tiesiog neperskaitėte šito įstatymo. Kai perskaitysite visą teisės aktą nuo 1 dalies ir 2 dalį, jūs suvoksite, kas čia yra. Čia yra tokia nuostata, ko Lietuvoje dar nėra buvę, kad žmogus, savarankiškai sutikdamas skiepytis (jie kalba apie savarankiškumą), prisiima ir iš to kylančias visas atsakomybes, susijusias su sutrikimais, negalavimais, šalutiniais poveikiais. Ir gydytojas, šeimos gydytojas, specialistas, kuris kvietė tave skiepytis, kuris turėjo įvertinti tavo ligos istoriją ir paskirti tau vieną ar kitą skiepą, nusišalina nuo atsakomybės. Tai jūs, gerbiami kolegos, ką tiktai paskleidėte žinią žmonėms, gyventojams, kad jus gydantis gydytojas už jus nebeneša jokios atsakomybės ir skiepys bet ką, neįvertinęs žmogaus ligos istorijos.
Antras dalykas. Siūlyčiau paskaityti dar kartą, nepurtykite galvų, kolegos, perskaitykite teisės aktą, nes panašu, kad jūs neskaitėte, koks jis išėjo po Sveikatos komiteto.
Antras, įdomesnis dalykas šiame teisės akte atsiranda, sakoma „savarankiškumas“. Šiandien mes žinome Europos Sąjungos institucijos sprendimą, kad niekas negali būti prievartos būdu skiepijamas arba kitaip verčiamas skiepytis. Šiuo atveju žmogus, kuris atsisako skiepo arba atsisako pagal užkrečiamųjų ligų… testavimo, negauna Konstitucijoje įtvirtintų teisių. Ką tai reiškia? Žmogus negauna gydymo, negauna darbo, galimybės važiuoti, susitikti ir panašiai, ir panašiai.
Šitas teisės aktas, mano įsitikinimu, neturėtų būti šiandien priimamas. Aišku, būtų protingiausia skelbti pertrauką, registruoti pasiūlymus ir ištaisyti, nes kitais atvejais gydytojai ir medicinos įstaigos neša atsakomybę, o būtent šio skiepo atveju jokia medicinos įstaiga, joks šeimos gydytojas neneša atsakomybės už paskirtą jums skiepą. Aš tikrai manau, kad reikia neskubėti. Aišku, kokia bus Seimo valia, tokia bus, bet aš manau, kad turėsime labai daug problemų ir pasitikėjimas skiepais labai stipriai kris po šito įstatymo. (Balsas salėje) Giedriau, tu pasiskaityk antrą…
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Norėčiau reflektuoti iš tiesų, ką pasakė gerbiamas kolega Remigijus. Ir šiuo metu gydytojai neneša asmeninės atsakomybės už nepageidaujamus skiepo poveikius ar šalutines reakcijas, nereikia manipuliuoti sąvokomis. Manau, kad tikrai pandemijos metu gydytojai ir taip yra apkrauti pertekliniu darbu, tikrai didelis sergamumas, labai daug papildomų pareigų. Situacija tikrai yra ekstremali. Apie skiepus, apie galimas nepageidaujamas reakcijas tikrai yra daug patikimos informacijos. Labai siūlyčiau visiems, ir Seimo nariams, naudotis ir skaityti tik patikimą informaciją ir palaikyti šitas įstatymo pataisas, kurios tikrai palengvins darbą ir sudarys galimybę paprasčiau tiems žmonėms, kurie domisi ir kurie nori skiepytis, pasinaudoti šita galimybe. Tikrai įstatymo projektas yra labai geras ir labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto matau lygiai taip pat, kaip ir prieš tai kalbėjęs kolega R. Žemaitaitis, tam tikrų teisinių neaiškumų šioje srityje. Ir apskritai kalbant apie pacientų teises ir žalą, apie skiepus, Lietuvoje seniai būtų dingę labai daug konfliktinių situacijų, jeigu ta tvarka, registruojant pašalinius poveikius, būtų daug skaidresnė ir aiškesnė.
Aš manau, kad pirmiausia būtina pakeitimus padaryti ta linkme, tada pacientai labai aiškiai žinos savo teises ir kaip jie gali išsireikalauti kompensacijos už jiems padarytą žalą nuo skiepų. Jeigu kalbėtume apie šią situaciją, tai aš niekaip nematau, kaip tai užima labai daug laiko. Ir jeigu žmogus turi papildomų klausimų, visada yra gerai į tuos klausimus atsakyti, net jeigu jis yra ir apsisprendęs skiepytis. Vis tiktai žmogaus sutikimas tokiu atveju, kai iki 2023 metų vakcinos dar yra tam tikros testavimo stadijos ir už tuos šalutinius poveikius gamintojai neneša jokios teisinės atsakomybės, tai, manau, apie tuos dalykus žmonės privalėtų būti informuoti. Jeigu jie apsisprendžia, tuomet viskas gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pirmiausia pasidžiaugti tuo, kad kairėje salės pusėje nebedominuoja V. Ąžuolo ir panaši nuomonė. Čia tikrai džiugu, kad visa politinė bendruomenė, in corpore, su retomis išimtimis supranta, kokią atsakomybę mes prisiimame. Tiesą sakant, to žodžio „nešti atsakomybę“ nevartokime, nes nešioti galime kūdikį, bet ne atsakomybę. Mes prisiimame atsakomybę, lygiai taip pat žmogus, kuris nueina į ligoninę gydytis tam tikros ligos, visada sutiks, kad bus gydomas pagal tam tikrą procedūrą. Jam bus išaiškinta ir jis gydysis pagal tam tikrą procedūrą.
Skiepai yra pakankamai paprastas dalykas – čia tu sunkiai surasi tiek neapsišvietusį žmogų Lietuvoje, kad nesuprastų, ką jie reiškia ir kokia yra jų nauda. Lygiai taip pat žmogus, atėjęs skiepytis, ir dabar gauna lapelį, jam yra paaiškinama, kad jisai negali būti alergiškas ar turėti pavojų dėl alergijos ir panašiai. Visa tai yra ir dabar, egzistuoja. Tai yra palengvinimas, pagerinimas, kurį mes turime priimti. Labai džiugu, kad čia mūsų politinė bendruomenė priima gana vieningai. Siūlau tai ir padaryti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Jeigu mes paklaustume žmonių, kurie stovi eilėje skiepytis, ar jie žino kontraindikacijas, dėl kurių jie neturėtų skubėti skiepytis, matytumėte, kad kas antras žmogus eilėje tikrai nežino kontraindikacijų, dėl ko jis neturi skubėti skiepytis. Ir jeigu jie žinotų, mes tiek daug bėdų ir nelaimių būtume išvengę jau šiandien. Jeigu mes palygintume, kiek per tą laiką, kai mes skaičiavome mirusius nuo kovido, kiek tuo metu žmonių numirė nuo rūkymo, nuo alkoholio vartojimo, jeigu mes tiek daug dėmesio būtume skyrę girtavimo, rūkymo, nejudrumo prevencijai, mes šiandien būtume viena iš sveikiausių pasaulio valstybių.
Gerbiamieji, aš pritariu kolegoms, kurie yra prieš šio įstatymo priėmimą, ir siūlau apskritai gerai pagalvoti apie Lietuvos situaciją ligų ūkyje ir dėl ligų prevencijos. Jeigu mes daugiau dėmesio skirtume sveikam gyvenimui, natūraliam imunitetui, tikrai šiandien būtume žymiai kitame kelyje ir žymiai kitoje situacijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsavimas dėl šio projekto numatytas 12 val. 30 min.
10.13 val.
Įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2). Kviečiu komitetų pranešėjus. Pirmoji Europos reikalų komiteto pranešėja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatys komiteto išvadą po svarstymo.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pagarsinti Europos reikalų komiteto sprendimą, kuris susideda iš dviejų dalių. Viena, kad mes pritariame iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-235 ir komiteto išvadai. Pateikto įstatymo projektą siūlome svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją M. Maldeikį, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Komitetas apsvarstė pateiktą pasiūlymą ir pritarė jam bendru sutarimu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien yra ta diena, kai, aš manau, svarstome vieną svarbiausių finansinių dokumentų, kaip Lietuva gyvens ateinančius septynerius metus, panaudodama Europos Sąjungos finansinę paramą ir kitus finansinius išteklius.
Aš labai trumpai norėčiau akcentuoti keletą aspektų, kurie yra pabrėžti šiame įstatyme. Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos sklandžiai įgyvendinti Europos Sąjungos biudžetą 2021–2027 metams, o tai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvoje.
Noriu pabrėžti, kad, visų pirma, Tarybos sprendimas nustatys Europos Sąjungos biudžeto pajamų šaltinius ir užtikrins Europos Sąjungos biudžeto finansavimą, įskaitant ir valstybių narių paramą, tai yra 2021 ir 2027 metams.
Antra. Visoms valstybėms patvirtinus Tarybos sprendimą, Komisijai bus suteiktas teisinis pagrindas skolintis finansų rinkose Europos Sąjungos vardu ir finansuoti 750 mlrd. eurų. Tai yra naujovė, palyginti su ankstesnėmis finansinėmis perspektyvomis. Yra numatyta, kad iš tų 750 mlrd. eurų 390 mlrd. eurų bus suteikta kaip subsidija ir 360 mlrd. eurų bus galima naudoti kaip paskolą. Bet čia, aš manau, turėtų būti atskira diskusija, kai mes kalbėsime ir svarstysime RRF’ą, vadinamąjį ekonomikos skatinimo planą. Aišku, didžioji dalis iš 750 mlrd. eurų bus skiriama pandemijos paveiktai ekonomikai atkurti ir jos atsparumui didinti ilguoju laikotarpiu.
Taip pat norėčiau Seimo nariams pasakyti, kad 2021 ir 2027 metais Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir Europos Sąjungos gaivinimo priemonės investicijos Lietuvai naujuoju finansavimo laikotarpiu gali siekti apie 14 mlrd. 100 mln. eurų. Jeigu palyginsime su ankstesne finansine perspektyva, tai daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų.
Dažnai užduoda klausimą visuomenės nariai ir įvairiose diskusijose kyla klausimų, o kiek Lietuva yra numačiusi įmokėti į Europos Sąjungos biudžetą. Tai per septynerius metus Lietuva į Europos Sąjungos biudžetą pagal šiuo metu esantį projektą yra numačiusi sumokėti 4 mlrd. 250 mln. eurų, apskaičiuota einamosiomis kainomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Motyvai dėl viso. Už užsirašė kalbėti M. Majauskas. Mykolo salėje nematau. Taigi balsavimas dėl šio projekto bus numatytu laiku nuo 12 val. 30 min.
10.18 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2)ES, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2)ES, Civilinio kodekso 2.54, 2.64, 2.71, 2.72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską, kad pristatytų komiteto išvadą. Ir taip pat išvadas dėl lydimųjų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
Komitetas svarstė ir Juridinių asmenų registro įstatymo projekto pakeitimus ir taip pat pritarė bendru sutarimu. Visi už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Taip pat kviečiu gerbiamą S. Šedbarą, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl lydimojo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų tai yra lydimasis dokumentas, nežymus Civilinio kodekso pakeitimas. Komitetas svarstė kovo 24 dieną ir visiems šešiems dalyvavusiems komiteto posėdyje balsavus už buvo po svarstymo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.20 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2). Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją A. Pocių pristatyti komiteto išvadą po svarstymo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, primenu šio įstatymo pakeitimo projekto pačią esmę. Buvo tobulinamas įslaptintos informacijos apsaugos reguliavimas, siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų, patikslinti leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tvarką, padidinti asmenų, galinčių išduoti pažymas, skaičių, įteisinti teikėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą ir su juo sudarytų įslaptintų sandorių sustabdymo procedūrą. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5274 ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.21 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2). Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją E. Zingerį, kad pristatytų komiteto išvadą. Gerbiamo Emanuelio salėje nematau. Galbūt galėtų kas nors kitas iš Užsienio reikalų komiteto pristatyti komiteto išvadą? Kol kas kviečiu gerbiamą kolegą R. Lopatą pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl šio projekto po svarstymo.
R. LOPATA (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, kovo 31 dieną svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-194 ir bendru sutarimu jam pritarė dalyvaujant devyniems komiteto nariams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Mūsų komitetas irgi balandžio 14 dieną svarstė šį nutarimo projektą Nr. XIVP-194 ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytas 12 val. 30 min.
10.24 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2). Kviečiu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pranešėją P. Kuzmickienę, kad pristatytų komiteto išvadą po svarstymo. (Balsai salėje) Kviečiu A. Matulą pristatyti komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, buvo gautos kelios Teisės departamento pastabos, joms yra pritarta. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos pastabai nepritarta, nes jeigu būtų pritarta šiai pastabai, PSDF biudžetui papildomai reikėtų maždaug 1,5 mlrd. eurų. Komitetas pritarė išvadoms dėl projekto ir prašyčiau pritarti po svarstymo šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašė R. Žemaitaitis. Norėtų kalbėti už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties, kolegos, senas projektas, dar anos Vyriausybės projektas, tikrai buvo reikalingas projektas. Aš matau, kad niekas iš kolegų nėra užsirašęs prieš, matyt, nuomonių nebus. Aišku, priėmimo metu gal bus ir pasiūlymų, svarstymų arba kitas teisės aktas dar atsiras, tai tikrai kviečiu visus palaikyti ir kuo greičiau, kad jis būtų priimtas ir įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.26 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2). Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas projektą svarstė kovo 31 dieną ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų dėl šio projekto po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.27 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2). Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas įstatymo projektą svarstė kovo 31 dieną, pastabų nebuvo gauta. Už projektą balsavo 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Palionis, tačiau jo salėje nematau. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.28 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429 (svarstymas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, gerbiami kolegos. Iš rezervinių klausimų apsvarstysime rezervinį 1 klausimą – Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429. Svarstymo stadija. Kviečiu R. Šarknicką, jis yra ir įstatymo iniciatorius. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Pagrindinis dalykas, kad iš šito įstatymo projekto būtų išbrauktas šitas mano pasiūlymas. Motyvas yra tas, kad Kultūros ministerijoje yra ketinama formuoti darbo grupę, nes atsirado daugiau pašalinių klausimų, kurie susiję ir su Darbo kodeksu, ir su kitais dalykais, liečiančiais gyvo muziejaus įteisinimą. Viskas, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusių nėra. (Balsai salėje) Užsirašiusių dėl motyvų dėl šio projekto taip pat nėra.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-425 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-425.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, galbūt aš iš karto pristatysiu abu projektus, nes jie yra susiję. Nutarimo projektas, kuriuo keičiami komitetų narių skaičiai, yra susijęs su tuo kitu nutarimu, kuriuo mes darome pakeitimus komitetų sudėčių. Pakeitimas komitetų sudėčių labai nedidelis, tiesiog K. Masiulis pageidauja pereiti iš Audito komiteto į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ten Tėvynės sąjungos kvota nebuvo užpildyta, tokia galimybė yra pagrįsta. Tikiuosi, kad kolega, kuris yra viešosios vadybos specialistas ir dėstęs, ir mokslus toje srityje daręs, manau, minėtame komitete galės dar geriau atsiskleisti kaip politikas.
Ir atitinkamai yra koreguojamas komitetų narių skaičius. Dar iš anksčiau yra likęs Ateities komiteto skaičiaus pakoregavimas, vietoj 21 – 20. Užsienio reikalų komiteto narių skaičius taip pat koreguojamas dėl to, kad kol kas mes A. Skardžiaus nepaskiriame į jokį komitetą, o ten ta vieta buvo užimta jo frakcijos buvusio kolegos A. Guogos.
Tokie nutarimų projektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte abu projektus. Pirmiausia dėl rezervinio 2 klausimo, projekto Nr. XIVP-425, klausti po pateikimo užsirašiusių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat neturime. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime numatytu laiku. Priėmimas. Taip pat nėra užsirašiusių dėl balsavimo motyvų. Balsuosime dėl projekto Nr. XIVP-425 numatytu laiku.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-426 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – projektas Nr. XIVP-426. Gerbiamas J. Razma ką tik jį pristatė. Ar po pateikimo yra klausiančiųjų? Nėra klausiančiųjų. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl rezervinio 3 klausimo – numatytu laiku.
Labai atsiprašau, tik dabar pamačiau, kad Z. Balčytis užsirašė priėmimo stadijoje dėl motyvų. Motyvai už. Prašom, gerbiamas Zigmantai, žodis jums.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš irgi tik neseniai užsiregistravau. Mano pasisakymas būtų padėka K. Masiuliui kaip Audito komiteto nariui, kuris buvo labai aktyvus, buvo produktyvus, ir tikrai mano pasisakymas – labai labai dėkui. Linkiu jam sėkmės naujame komitete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai jau išsakyti. Priėmimas numatytu laiku.
10.34 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-411 (pateikimas)
Kadangi laiko dar turime, darbotvarkės 2-23 klausimas. Aš kviečiu pranešėją T. Tomiliną, kad pristatytų projektą. Prašom. 2-23 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-411. Pranešėjas – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pristatau Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra idėja ir pasiūlymas dėl vadinamojo skiepadienio. Mes visi, daugelis mūsų pasiskiepijome „AstraZeneca“ vakcina, ir tikrai tas poveikis, natūralus poveikis, nesusijęs su šalutiniais poveikiais, tačiau toks įprastas poveikis yra gana stiprus, ir mums kilo idėja, kad iš tiesų dabartinėje situacijoje, kai mes turime įvairių nuomonių dėl skiepijimosi, o visuomenės interesas yra paskiepyti kuo daugiau žmonių, tai yra įvykdyti masinę vakcinaciją, galbūt svarstytina idėja pasiūlyti žmonėms dėl to, kad jie ateina ir pasiskiepija, ką nors mainais. Aš visada esu derybų ir abipusės naudos šalininkas.
Suprantu, kad mes turime visų pirma apeliuoti į žmonių sąmoningumą, į žmonių savanorišką skiepijimąsi ir norą apsisaugoti nuo ligų, kita vertus, mes puikiai matome iš apklausų, kurios buvo darytos ir pernai, ir šiemet, kad tikrai ne absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų ketina skiepytis. Yra stabilus procentas (apie 20–30 %) žmonių, kurie net neketina to daryti. Tai yra tikrai labai rimti skaičiai ekstremaliosios situacijos ir pandemijos sąlygomis. Jeigu būtų prastos sąlygos, tikrai jokia skiepadienio idėja negalėtų būti siūloma, o mes turime visus reikalingus mechanizmus. Jeigu kam nors yra pasireiškę kokie nors negalavimai, gali prašyti nedarbingumo įprasta tvarka. Pirmas dienas apmoka darbdavys, paskui – „Sodra“.
Pandemijos sąlygomis, kai mes nuolatos konkuruojame su laiku, kai verslas ir gyventojai jau seniai pavargo nuo visų šitų suvaržymų, nuo tos situacijos – jau metai, mums reikia kuo greičiau pasiekti tą bandos imunitetą, todėl, mano galva, šalia restrikcinių priemonių reikėtų svarstyti ir dėl skatinamųjų priemonių. Mes diskutuosime, jeigu jūs po pateikimo pritarsite, kokia ta skatinamoji priemonė gali būti.
Mūsų pasiūlymas yra gana paprastas – darbdavys darbuotojo prašymu trijų parų laikotarpiu po skiepo nuo pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji situacija, suteikia darbdavio sąskaita vieną laisvą dieną, mokant vidutinį atlyginimą. Laisva diena negali būti suteikiama darbuotojų kasmetinių atostogų sąskaita. Taigi mes iš tiesų siūlome motyvacinę priemonę, o ne tai, kas ir dabar yra įmanoma, tai yra įprasta tvarka paimti biuletenį.
Taip pat normalu pandemijos sąlygomis ne papildomai apkrauti sveikatos sistemą, o įvesti panašią sistemą, kokia yra dėl tėvadienių, mamadienių. Santykis yra tarp darbdavio ir darbuotojo, jokios institucijos čia neįsitraukia, ir mes taip taupome laiką ir žmogiškuosius resursus.
Iš darbdavio taško žiūrint, žinoma, yra papildoma našta, žinoma, mes turime tartis su socialiniais partneriais. Įprastu metu aš tikrai siūlyčiau eiti į Trišalę tarybą ir nediskutuoti dėl to Seime. Tačiau aš apeliuoju į tai, kad verslas tikrai daug labiau pavargo ne nuo to, kad žmonės vieną ar kitą dieną neateis į darbą dėl skiepijimosi, bet pavargo nuo visko, kas vyksta su ekonomika visame pasaulyje.
Mes norime kuo greičiau pasiekti tuos rezultatus, kurių mums visiems reikia, ir pamiršti šią pandemiją kaip blogą sapną. Todėl ta nedidelė auka, kurią šiandien mes galime paprašyti suteikti žmonėms, galbūt prisidės prie mūsų visų sėkmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs pristatėte projektą. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. M. Majausko salėje nematau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų gal ir taip, gal ir reikia duoti kokių nors teigiamybių pandemijos metu, tačiau jūs net neparašėte, dėl ko duoti tą laisvadienį. Paprasčiausiai nurodėte: pandemija ir po skiepo. Bet nevienoda reakcija būna po skiepo. Tarkime, išvis faktiškai tos reakcijos nėra. Aišku, aš savo noru galiu ir neiti į darbą, bet iš tiesų aš galiu eiti į tą darbą, o jeigu man kas nors blogai, kaip ir visą laiką aš per sveikatos sistemą galiu gauti tam tikrą tų laisvų dienų galimybę dėl ligos.
Ar nemanote, kad bent jau įstatyme reikėtų parašyti, jeigu yra kokia nors reakcija ir panašiai? Jūs paprasčiausiai tik siūlote laisvą dieną po skiepo. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už svarbiausią turbūt klausimą. Žinoma, jeigu mes svarstytume tai kaip medicininį klausimą, kaip grynai susijusį su tikrais vakcinos natūraliais poveikiais, kuriuos daugelis iš mūsų patyrėme, tai taip. Bet aš kalbu apie tam tikrą motyvaciją, ir aš kalbu apie tai, kad sistema turėtų veikti panašiai kaip mamadienis. Dėl mamadienio, kai tu kreipiesi į darbdavį, kad tau šiandien reikalingas tėvadienis, tai tu nedetalizuoji, ką su tais vaikais darysi.
Šiuo atveju mes turime keturias ar kiek skirtingų vakcinų, jų poveikis labai skirtingas: vienos didesnis poveikis po antro skiepo, kitos, kaip mes visi žinome ir patyrėme, „AstraZenecos“ poveikis ir po pirmojo yra gana reikšmingas, dirbti bent jau aš tikrai negalėjau. Aš, kaip Seimo narys, galiu sau leisti kur nors nenueiti, bet yra daugybė – tūkstančiai, šimtai tūkstančių žmonių, kurie negali šiaip sau neateiti į darbą dėl to, kad blogai jaučiasi, arba dėl to, kad galimai blogai jausis.
Todėl tai tokia skatinamoji priemonė, ji yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Yra Teisės departamento pastaba, kodėl ne Užkrečiamųjų ligų įstatyme. Tai atsakymas ir yra, kad mes kalbame apie universalią motyvaciją – netgi tiems žmonėms, kurie nepatirs nemalonumų. Galbūt jie ir nenorės to skiepadienio, jie galbūt dirbs įprastai savo darbą ir nesuks sau galvos. Tačiau jeigu kalbame apie visą visuomenę, tai tikrai neįmanoma išskirti vieno skiepo gavėjus, kito skiepo.
Mes kalbame apie universalią laikinai veikiančią priemonę, ji tikrai neveiks, kai baigsis ekstremali padėtis, mums nereikia jokios naštos darbdaviams, skatinti papildomų laisvų dienų ir taip toliau, aš tikrai nesu šalininkas tų dienų dalinimo į kairę ir į dešinę. Bet kai visiems, įskaitant verslą, reikia skubiai situaciją pakeisti, mums visiems reikia pradėti normaliai gyventi, tai tokią privilegiją, sakykime, mes žmonėms galėtume pasiūlyti: valstybė savo sąskaita įdarbinti žmones, privatus verslas – savo sąskaita. Šiuo atveju, kai mus jungia bendras interesas, nereikėtų mums gilintis, ar kas nors pasireiškia, ar nepasireiškia. Tai yra bendroji skatinamoji priemonė – kuo universalesnė, tuo paprastesnė – ir taip galbūt atsiras daugiau žmonių, norinčių pasiskiepyti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų lietuviai ir sirgdami, ir blogai jausdamiesi puola į darbą, tarsi kažką būtų skolingi. Žinoma, paprastai tos indikacijos, ar gerai jautiesi, ar blogai jautiesi, matyt, normaliomis sąlygomis turėtų būti, bet mes kalbame, patikslinkite, tik apie ekstremalią situaciją…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tik apie ekstremalią.
G. PALUCKAS (LSDPF). …todėl tokių atvejų, kada šis įstatymas būtų taikomas, būtų sąlyginai nedaug, duok Dieve, ar ne?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Žinoma, kalbame tik apie ekstremalią situaciją. Įprastu laiku yra įprastas biuletenis ir viskas gerai. Bet dabar, kai visų interesas yra vienas, aiškintis, ar tu subjektyviai jautiesi gana blogai, ar tu gali dirbti, negali dirbti, o gal tu iš tikrųjų nori poilsio, grynai ramybės, nes tu jaudiniesi psichologiškai, kad skiepas… Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie netiki skiepais ar mažiau tiki arba turi skeptišką nuomonę, gal jiems nusiraminti reikia vienos dienos. Apie tai kalbame.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų svarbus siūlymas, bet mano klausimas yra susijęs su tuo, apie ką jau šiek tiek buvo kalbėta. Apie tai, ar laikino nedarbingumo suteikimas tuo atveju (ką tik išsiaiškinome, kad tokių atvejų nebus sąlyginai daug, tikiuosi, kad jų nebus daug) negalėtų kompensuoti viso šito pasiūlymo ir iš tikrųjų mes nesiųstume žinios visuomenei, kad tam tikromis papildomomis ne darbo dienomis mes iš tikrųjų kažką skatiname. Man atrodo, papildomomis ne darbo dienomis mes nieko neskatiname ir tai neturi tiesioginio ryšio su ta motyvacija, apie kurią jūs šnekate. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš suprantu jūsų nerimą ir tikrai tas įprastas mechanizmas, kai reikia skambinti gydytojui, yra. Mes tą biurokratinę naštą gydytojams galime skirti, bet man teko ir su jais šiek tiek konsultuotis. Tikrai yra didelis nenoras veltis į tą sistemą, kai daugybė tūkstančių žmonių prašo to nedarbingumo arba, kaip ir Gintautas sako, dažniausiai žmogus, kad ir šiek tiek blogai jausdamasis, vis tiek eina į tą darbą. Ir taip išeina, kad žmonės… Yra apeliuojama į žmonių sąmoningumą ir mes laukiame, kad jie net savo komforto sąskaita ateis ir pasiskiepys. Gerai, toks požiūris gali būti, bet aš manau, kad šiais laikais laisvas laikas yra ypač brangus. Mes kalbame, diskutuojame, kad didžiulės korporacijos, guglai ir feisbukai pereina prie keturių dienų darbo savaitės. Laikas šiais laikais yra brangiausias žmogaus turtas. Jam net pinigai nepadėtų šiuo atveju, bet laikas, kurį tu gali išnaudoti galbūt ne tik sveikatos „atstatymo“ tikslui, bet galbūt kokiam nors šeimos reikalui sutvarkyti, tu jauti komfortą dėl to, kad atlikęs pilietinę pareigą, nes kas yra skiepas, tai yra pilietinė pareiga, tu gauni tam tikrą pilietinę privilegiją, kad ir savo reikalams sutvarkyti. Ekstremaliomis sąlygomis, manau, tai yra labai sąžiningas sandoris.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, du klausimėliai. Mes žinome, jeigu žmogus neateina ir suserga, tai jis turi nedarbingumo pažymėjimą kaip pateisinamą dokumentą. Kokį dokumentą turės pateikti būtent šiuo atveju? Vienas klausimas.
Ar jūs šį įstatymą taikote, taip sakant, į ateitį, ar dar bus galvojama, nes Seime yra tokia praktika, jeigu priimi kokį nors įstatymą, tai tada reikia kompensuoti visiems, kurie nepasinaudojo tokio įstatymo galimybėmis. Kaip čia bus dėl jo įsigaliojimo ir kaip jis veiks? Ar ir tiems, kurie jau pasiskiepijo ir gerai jautėsi arba blogai, ar tik tiems, kurie naujai skiepysis? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Dėl pirmo klausimo, manau, kad jokių dokumentų nereikės, bet mes komitete tikrai profesionaliai ir jūs pažiūrėsime įstatymą ir mes diskutuosime, bet aš tikiuosi, kad jokių papildomų dokumentų čia nereikės. Tiesiog skiepijimosi faktas ir darbdavys tikrai žino, jeigu jo darbuotojas darbo metu skiepijasi, tai ir dabar pagal teisyną privaloma leisti bent jau tą valandą nedirbti ir mokėti tą atlyginimą. Čia nėra jokių problemų. Ir mes būtent keičiame tą straipsnį, kuriame kalbama apie sveikatos patikrinimus ir panašiai. Čia labai į temą tas straipsnis, čia tiesiog jo loginis papildymas.
Kalbant jūsų antru klausimu, ar mes taikysime į ateitį… į praeitį, paprastai teisė yra taikoma tik į ateitį ir yra išskirtiniai atvejai, kai mes kokioms nors privilegijoms suteiktume atgalinį galiojimą. Aš šiuo atveju to nesiūlyčiau daryti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Savickas. Jo salėje nematau. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Tomai, iš tiesų, kai mes girdime, kiek daug komplikacijų būna po skiepų, kad žmonės iš tikrųjų po to kelias dienas būna nedarbingi, labai logiškas jūsų pasiūlymas yra. Tačiau, štai žiūrėkite, Lietuvoje jau daugiau nei trys dešimtys įvairiausių skiepų yra siūloma žmonėms, matyt, reikėtų kalbėti apie tokią galbūt skiepų dieną, skiepų propagavimo dieną, ir tą dieną visi turi nuo ryto iki vakaro paskaitose dalyvauti, pasimokyti, kokie reikalingi, kokie galbūt nebūtini skiepai. Iš tikrųjų tą dieną galėtų būti kalbama apie specifinį imunitetą, bet yra ir nespecifinis, tai yra bendras imunitetas, natūralus. Ar nereikėtų tiems žmonėms, kurie rūpinasi ir metus nesinaudoja gydytojų paslaugomis, taip pat gauti sveikadienį už tai, kad jie yra gerokai padirbėję ir pasirūpinę savo imunitetu? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū, Dainiau. Aš tikrai palaikau idėją visais įmanomais būdais skatinti sveiką gyvenseną, taip pat ir politikos priemonėmis. Šiandien jau yra sveikadienis įteisintas viešojo sektoriaus kolektyvinėje sutartyje, atitinkamuose įstatymuose, tai mes tikrai galime padaryti ateityje normaliomis sąlygomis, ne ekstremaliomis sąlygomis, bet normaliomis sąlygomis padaryti kitus žingsnius ir apmąstyti tą vadinamąją sveikatos dieną, universalią padaryti. Aš tikrai nenorėčiau skirstyti žmonių į tuos, kurie yra pakankamai aktyvūs ir kurie yra pasyvūs. Čia yra įgyvendinimo klausimas. Manau, kad turėtų Lietuvoje atsirasti normali, universali sveikatos diena ir jau savanoriškomis priemonėmis mes turime skatinti žmones iš tiesų rūpintis sveikata. Yra atskiros jūsų praeitoje kadencijoje priimtos Sveikatos politikos pagrindų gairės, Seimo nutarimas, jį reikia įgyvendinti. Tikrai turime daug darbo ir kuo greičiau reikia įveikti šią kliūtį, šią pandemiją ir imtis svarbesnių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tiesų iš artimųjų ar apskritai iš aplinkos žmonių gana dažnai girdime nusiskundimus apie vienokią ar kitokią organizmo reakciją į gautą skiepą. Temperatūros pakilimą, raumenų ar galvos skausmus, ar kitokį poveikį, kas lemia blogą žmogaus savijautą ir daro jį nedarbingą. Teikiamo įstatymo projekto autoriai aiškinamajame rašte labai teisingai pažymi, kad vykstant masiniam vakcinavimo procesui, galimybė kreiptis dėl nedarbingumo suteikimo bendra tvarka yra didžiulė papildoma našta tiek žmogui, tiek gydytojui, ypač dabartiniu laikotarpiu, kai sveikatos apsaugos sistema yra perkrauta COVID-19 pandemijos sukelta įtampa ir krūviu. Antra vertus, projekto autoriai siūlo laisvą dieną suteikti nepriklausomai nuo pasireiškiančių komplikacijų ir pasinaudoti ja trijų dienų laikotarpiu, pavyzdžiui, pasiskiepijus penktadienį ar šeštadienį, laisvą dieną galima pasiimti prasidėjus darbo savaitei. Tai prisidėtų prie visuomenės skatinimo aktyviau vakcinuotis ir prie tų pačių žmonių sveikatos. Taigi pritariu idėjai ir balsuosiu už teikiamą įstatymo projektą ir agituoju jus taip pat balsuoti ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia tai iš tiesų įstatymas stipriai vėluojantis, mano požiūriu, nes kol mes jį priimsime, kol jis įgaus dienos šviesą, tai jis neturės jokios praktinės vertės, nes dauguma tų žmonių, kuriems galima tai suteikti, ko gero, bus paskiepyti. Tada iš viso nematau tokio įstatymo prasmės.
Antras dalykas, tiesą sakant, jau ir dabar darbdaviai yra įpareigoti duoti laisvadienius, jeigu žmogus blogai jaučiasi, ir tris dienas gali duoti. Dar daugiau, kai mes įdedame tokį įstatymą, tai mes tarsi sakome, kad mūsų dabartiniais darbdaviais mes visiškai nepasitikime. Mano žiniomis, kiek aš turiu, darbdaviai, dauguma jų mielai išleidžia skiepytis bet kurį savo darbuotoją, kad tik būtų saugesnė nuo užsikrėtimo, nuo užsikrėtimo virusu aplinka. Nelabai daug ką girdėjau, kad neišleistų žmonių ar nesutiktų. Todėl priimti įstatymą, kai žmonės patys puikiausiai tą sistemą reguliuoja, nematau prasmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.54 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-191 (pateikimas)
Vis dar šiek tiek lenkiame laiką, tai aš norėčiau pakviesti iš popietinės darbotvarkės pristatyti darbotvarkės 2-20 klausimą – Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-191. Pranešėjas – T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Gerbiama Pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Teikiu Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Projektą, kuriam pritarę užtikrintume dirbančių žmonių teisę į tai, kas jiems ir taip laisvoje demokratinėje šalyje priklauso, tačiau nėra formaliai įtvirtinta ar apibrėžta. Tai yra šiuo projektu siekiama užtikrinti darbuotojų teisę atsijungti nuo skaitmeninio prietaiso ir likti darbdavio nepasiekiamiems nedarbo metu. Ko gero, čia visi pritartumėte minčiai, kad nuotolinio darbo organizavimo reikšmė ir poreikis itin išaugo dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių padarinių. Eurofondo duomenimis, net 37 % Europos Sąjungos darbuotojų šiandien dirba iš namų. Ne išimtis yra ir Lietuva.
Dėl minėto darbo organizavimo būdo, tai yra nuotolinio darbo, sumažėjo ar net išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Atsirado vadinamoji „visada būti prisijungusiam“ kultūra, kuri sudaro sąlygas pasiekti darbuotoją ir deleguoti darbus po darbo valandų.
Šiandien galiu pacituoti tai, ką sako atstovai žiniasklaidai, darbuotojų atstovai. Darbuotojai laukia teisės atsijungti. Dabar žmonės yra pavargę, nes tenka dirbti nuolat. Ir štai ką sako darbdaviai (cituoju): „Tenka rašyti vėlyvus laiškus. Kolegos išklausė seminarą, jis truko pusantros valandos, buvo po darbo valandų.“ Pats asmeniškai paklausiau biudžetinių įstaigų vadovų, ar duoda nurodymus po darbo valandų nuotoliniu būdu? Dauguma jų atsakė taip, bet, priėmus tokią Darbo kodekso pataisą, niekada nedrįsčiau to daryti, atsakė dauguma biudžetinių įstaigų vadovų, kuriuos kalbinau.
Ne paslaptis ir tai, kad nuolatinis darbuotojų reagavimas, atsakinėjimas į elektroninius laiškus, SMS, dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo renginiuose, užduočių atlikimas skaitmeninėse platformose, susitikimas darbo reikalais ne darbo metu ištrina darbo ir poilsio ribas, sudaro prielaidas pažeisti maksimaliai vidutinę savaitinę darbo valandų trukmę, neigiamai veikia žmonių psichinę ir fizinę sveikatą.
Patys visai neseniai galėjome išmėginti nuotolinio darbo ypatumus, dalyvaudami nuotoliniuose Seimo posėdžiuose, ir supratome, kad labai skirtingos laiko sąnaudos yra atlikti tokiems patiems darbams įprastu ir nuotoliniu būdu.
Taigi pranešimo pabaigoje noriu pažymėti, kad teikiama Darbo kodekso pataisa suteiktų darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu, teisę atsijungti ir būti nepasiekiamiems, kai jiems nepriklauso dirbti, ir nepatirti neigiamų pasekmių darbdavio atžvilgiu.
Daugelis Europos Sąjungos šalių reglamentuoja nuotolinį darbą, tarp jų ir Lietuva. Europos Parlamentas ragina užtikrinti minėtą teisę, tačiau tik keturios valstybės pripažįsta teisę atsijungti. 2016 metais tai pirmoji padarė Prancūzija. 2021 metais, gerbiami kolegos Seimo nariai, kviečiu tapti penktąja šalimi, pripažinusia šią dirbančių žmonių teisę. Kviečiu palaikyti šią iniciatyvą. Dėkoju už žodį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. M. Majausko salėje nematau. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų tai, kad daugelis žmonių intensyviai naudoja socialinius tinklus ar tikrinasi savo elektroninį paštą ir savaitgaliais, ir po darbo valandų, yra tam tikra laikmečio tendencija. Ar jūs nemanote vis dėlto, kad Darbo kodekso pakeitimai šitos tendencijos niekaip neužkardys, nepakeis. Tuo labiau kad yra verslo atstovų, kurie, jau patys matydami aiškesnį poreikį viduje susitarti ir darbo kultūrą tam tikrą priimti, patys priima tam tikrus sprendimus. Ir tai yra daug sveikesnis, natūralesnis kelias, kai konkrečiai kiekviena įmonė, kiekvienas darbo kolektyvas gali susitarti dėl to, kokias taisykles jie taiko šiuo metu. Gal čia yra tik trauklapis ant tokios gana didelės laikmečio tendencijos, nieko nepakeisi.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui už pateiktą klausimą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad projektu kalbame apie iniciatyvą suteikti teisę apibrėžti ją raštu juodomis raidėmis ant balto popieriaus. Savaime ji tokia kaip ir yra, tačiau be rašytinio pagrindo, kaip žinome, net ir ginčo panagrinėti, ko gero, normaliai neišeitų, nes nėra tokio teisinio pagrindo pirštu bakstelti darbuotojui į Darbo kodekso tam tikrą straipsnį ir pasakyti: gerbiamas darbdavy, mane ši vieta ir ši eilutė gina.
Be to, minėjau, kad kalbinau biudžetinių įstaigų vadovus, taip pat viešoje erdvėje sklando informacija, kad ši pataisa yra laukiama pačių darbuotojų atstovų. O vadovai teigia, kad jiems tai būtų kaip prevencinė priemonė ir, ko gero, dalis jų tikrai nedrįstų net imtis iniciatyvos susisiekti su darbuotoju, tuo labiau deleguoti darbus po darbo valandų, kai jie dirba namuose.
PIRMININKĖ. Klausia L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas Seimo nary, sakykite, o jūs ar piktnaudžiaujate savo padėjėjų, patarėjų darbu po darbo valandų, ar kreipiatės pagalbos, ar prašote?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Norėčiau dar pasakyti, kad darbdavio pozicijoje aš atsiradau visai neseniai, prieš penkis mėnesius, o visą laiką buvau darbuotojo pozicijoje. Tikrai galiu pasakyti – savo kailiu tikrai esu patyręs, kad darbas vyksta nuotoliniu būdu ir po darbo valandų. O atsakant į tai, kaip aš pats elgiuosi, tai nuo tos akimirkos, kai tik užregistravau ir ėmiausi šios iniciatyvos, tikrai patarėjai neleis meluoti, nedeleguoju jokių užduočių po darbo valandų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos norėčiau paklausti. Kadangi projekte nieko nekalbate apie tas ryšio priemones, kurias suteikia darbdavys, ar jos gali būti išskiriamos, ar čia tik kalbate apie asmenines darbuotojo technines galimybes susisiekti su darbdaviu?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Manau, kad ši iniciatyva apima apskritai teisę atsijungti nuo skaitmeninių technologijų, nesvarbus jų priklausomumas: ar tai yra įmonės, ar tai yra organizacijos, ar tai yra asmeninės. Tiesiog tu turi tokią teisę, turi rašytinę teisę, galbūt jos pagrindu kolektyvinėse darbo sutartyse ar individualiose bus įrašyta, kaip ta teisė įgyvendinama, kokios nors konkrečios išlygos. Na, o pats technologijos priklausomumas, ar mano, ar darbdavio, neturėtų turėti tam reikšmės.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar žinote kokių nors faktų, kas dabar buvo nubaustas už tai, kad neišsijungia, kas dabar draudžia išsijungti? Paprasčiausiai išsijungi arba išvažiuoji, kur pakraščiuose nėra gero ryšio, pasakai, kad ryšio nėra. Ar matėte nubaustą žmogų, kuriam buvo taikytos sankcijos iš darbdavio pusės su kokiomis nors pasekmėmis? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Tikrai taip, matome. Konkrečiai žinau, netgi kalbėjęs esu su tam tikrais žmonėmis, kurie sako, kad jų darbas nenutrūksta nuo to momento, kai sueina terminas tam darbui atlikti, ir jie lyg ir tampa tokiais nelojaliais darbuotojais, jiems yra išsakomi darbdavių nuogąstavimai, kad reikėtų taip daryti, reikėtų susipažinti su pateikiama medžiaga ar dalyvauti posėdžiuose, kurie yra po darbo valandų. Žmonės yra sakę, kad kai kuriose organizacijose dabar yra rašytinio pobūdžio susitarimai, kai taikomos piniginės baudos ar sankcijos, jei darbdavys negali susisiekti su darbuotoju ne darbo metu per nuotolį.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Tomai, jums teko tikrai nemažai girdėti apie įstatymus ir jų veikimą arba, kitaip sakant, apėjimą. Dabar bet koks darbdavys priėmus šitą įstatymą tikrai ieškos būdų, kaip susitarti su darbuotoju: būk geras – mūsų reikalais reikia, kad tu atsilieptum tada ir tada, parašytum tą ir aną. Taip šita kodekso pataisa bus paprasčiausiai apeinama. Kaip jūs galvojate, ar veiks visa apimtimi?
Kolega Linas buvo uždavęs klausimą apie padėjėjus. Tikrai savaitgaliais kartais atsiranda tokių neatidėliotinų dalykų, reikia informacijos, reikia ką nors parašyti, ką nors išsiųsti, o mes ne visada galime apsieiti be pagalbos po darbo valandų. Jeigu bus tai priimta, šis bendravimas jau turėtų nevykti, ir Seimo narys galbūt bus nepatenkintas tokiu požiūriu padėjėjo, kuris nepadės apeiti jūsų teikiamos pataisos nuostatos. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamas kolega, už klausimą. Turiu tokius, kaip čia pasakyti, du atsakymus. Turbūt kiekvienas teisės aktas turi kokį nors mažą ar didelį apėjimą, bet tai nėra dingstis jo nekurti, tos iniciatyvos, to teisės akto. Juo labiau kad čia nekalbama apie kokį nors draudimą ar kardomąją priemonę. Kalbama apie žmogaus teisę turėti tai, kas jam ir taip priklausė, tai yra galimybę nedirbti tuo metu, kai jis turi nedirbti, ir turėti savo laisvo laiko su šeima, poilsį ir būti nepasiekiamas.
Kiekvienas žmogus turi teisę į poilsį. Ar jis ja naudosis, ar ne, tai yra jo asmeninis reikalas aptariant su savo darbdaviu. Aš manau, kad tikrai kompromisinių variantų, rašytinių ar žodinių, turėtų iš to rastis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašė kalbėti už A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau priminti. Kai paskutinį kartą kompleksiškai keitėme Darbo kodeksą, tai buvo net pavadinta liberalizavimu. Apie tai, kad mes dirbsime tokiu būdu – nuotoliniu, net negalėjo pagalvoti niekas: nei profesoriai, nei profsąjungos, nei darbdaviai. Todėl tai yra laikmečio problema ir tą problemą reikia spręsti.
Nesutinku su kolegomis, kurie klausia, ar jau ką nors nubaudė. Jeigu mes matome, kad tai yra problema, kad 70 % darbuotojų (ar daugiau, ar mažiau) jau dirba namuose, tai reikia tą problemą spręsti, o ne atidėti į šalį, kol kils daugiau problemų.
Kreipiuosi į tradicinės ir netradicinės šeimos gerbėjus – taigi čia pirmiausia pagalba šeimai. Neužmirškime: kas dirba namuose, tai ir vaikai neina į mokyklą, jie lygiai taip pat yra namuose, tai reikia ir šeimą tvarkyti, pietus paruošti, būti lojaliam viršininkui, padaryti darbus – problemų yra labai daug.
Aš dėkoju kolegai, kuris žiūrėdamas į kitų šalių patirtį pateikė šitą įstatymo projektą. Aš manau, kad kol svarstysime, paprasčiausiai mes jau turėsime ir nuostatą, kaip būtent tokiu atveju elgtis. Šitas įstatymas yra ne apie tai, kaip ką nors nubausti, bet pirmiausia yra prevencinio pobūdžio. Visada žmonės gali sutarti. Aš dalyvavau daug sudėtingesnių krizių sprendimo situacijose. Jeigu su žmonėmis darbdavys šnekasi, nėra problemos sutarti, ar yra įstatyme draudimas, ar jo nėra, tai yra geranoriškas kalbėjimas. Bet neužmirškime, kad dalis mūsų darbdavių ne visada nori kalbėtis, lengviau pasakyti – dirbk ir viskas, kitaip būsi atleistas, nes už durų yra daugiau. Todėl kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš esu linkęs nepritarti ne dėl to, jog nematau, jog čia nėra klausimo apskritai. Man atrodo, kad klausimas yra ir tema yra svarbi ir įdomi, apie ją galima diskutuoti. Aš tiesiog manau, kad pasirinktas sprendimo būdas nėra pats tiksliausias šioje situacijoje.
Plėsdami Darbo kodekse reguliuojamų sąvokų, reguliuojamų veiksmų sąrašą ir ypač plėsdami tokiais būdais, mes nepadarome lengvesnio uždavinio prižiūrėti, kaip to Darbo kodekso yra laikomasi. Man atrodo, tokia nuostata atvertų tikrai nemažai interpretuotinų vietų, kaip iš tikrųjų darbdavys su darbuotoju tariasi, kokios ten yra sąlygos ir panašiai. Dėl to tai padarytų šitą Darbo kodekso nuostatą labai sunkią pritaikyti ir tam tikra prasme net ir arbitralią, tai reiškia, kad būtų galima diskutuoti, ar minutę po 17 valandos pasiekęs elektroninis laiškas yra iš tikrųjų jau kas nors, kas įvyko po darbo valandų.
Aš siūlau spręsti šitą problemą kitomis priemonėmis, stiprinti darbuotojų atstovavimą, jeigu norite, ar panašiai, bet ne Darbo kodekso sąskaita tai daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Replika po balsavimo. Gerbiamieji, darbo santykius, poilsio ir darbo laiko reglamentavimą sprendžia Darbo kodeksas, jokie kiti įstatymų projektai. Jeigu tai yra problema, tai ją ir reikia spręsti tuose įstatymuose, kokiuose reikia. O darbas po darbo yra apmokamas už viršvalandžius, jeigu dirbama. Vienas dalykas. Antras. Jeigu neapmokama, tai yra viršvalandinis darbas, kurį galima laikyti kaip nelegalų darbą ir visokį kitokį. Mūsų Darbo kodekse yra viskas surašyta. Siūlau kolegoms pasiskaityti, jis ne toks storas, ten tik 240 straipsnių, ir ne iš konteksto vieną straipsnį, patinka ar nepatinka, bet visą kontekstą, tada supratimas apie darbo santykius bus geresnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Replika. Atsiprašau, Pirmininke. Vis dėlto iš esmės beveik tą patį, kad Darbo kodeksas reguliuoja būtent darbo ir poilsio režimus. Priešingu atveju, jeigu mes ir poilsio metu reikalausime iš žmogaus, kad jis dirbtų, tai bus žmogaus išnaudojimas, ypač jeigu už tai nebus mokama. Jau mes šiandien turėsime ir kitus projektus, kur reikalavimas sumokėti būtent į sąskaitą darbo atlyginimą, darbo užmokestį. Čia yra kai kas panašaus. Šiuo atveju reikalavimas dirbti be darbo užmokesčio. Tai iš tikrųjų turėtų būti baudžiama. Bet šiuo projektu nesiūloma bausti. Šiuo projektu siūloma asmeniui turėti teisę į poilsį. Kadangi šiandien dirbame elektroninėmis priemonėmis, būtent išjungiant tas elektronines priemones. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, man rodos, tęsiame motyvų išsakymą. Bet aš leisiu V. Mitalui tarti paskutinį žodį dėl motyvų.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad prievartinis darbas ar koks nors išnaudojimas jau yra Darbo kodekse reglamentuotas ir yra užkardytas tam kelias. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, replikos – taip pat. Balsavimas numatytu laiku.
11.12 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210 (pateikimas)
Tęsiame vakarinės darbotvarkės projektų pateikimą. Aš norėčiau pakviesti gerbiamą L. Jonauską, kad pristatytų 2-21 klausimą – Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-210.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu Darbo kodekso pataisas, kurios aiškiau reglamentuotų nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamas išlaidas, tiksliau, jų kompensavimo tvarką. Jau ir šiuo metu Darbo kodekse yra nuostata, kad darbuotojo patiriamas išlaidas darbdavys privalo kompensuoti, tačiau nėra numatytas laikas, iki kada ir kaip turėtų būti padaromas susitarimas su darbuotoju, ir kieno iniciatyva tai turėtų atsirasti. Todėl atsiranda labai daug prielaidų piktnaudžiauti. Ir tai galima akivaizdžiai matyti. Mano žiniomis, aš žinau vos porą įmonių, kurios sąžiningai moka kompensacijas darbuotojams už nuotolinio darbo metu patiriamas išlaidas. Kalbu ne tik apie kompiuterių, apie darbo vietos įrengimą, kalbu ir apie elektrą, kalbu apie internetą, apie šildymą ir kitas išlaidas, kurias darbuotojas iš tikrųjų patiria savo kaštais ir jos gula ant jo pečių.
Kaip ir minėjau, darbuotojas šiandien dažnu atveju pats nenori kreiptis dėl suprantamų priežasčių į darbdavį ir prašyti, kad darbdavys kompensuotų tas patiriamas išlaidas. Dėl paprastų priežasčių. Šiuo metu, pandemijos metu, daugelis darbuotojų apskritai džiaugiasi, kad turi darbą ir gali turėti galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl su papildomais klausimais pas darbdavį tikrai dėl tų papildomo kompensavimo nenori eiti.
Mano siūlomos Darbo kodekso pataisos siūlo, kad darbuotojas su darbdaviu darbuotojo iniciatyva turėtų iki mėnesio, kai prasidėjo nuotolinis darbas, pabaigos susitarti dėl patiriamų išlaidų sumos ir kompensavimo tvarkos, ir tai padaryti, kaip minėjau, iki mėnesio pabaigos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, ar mes čia nesukuriame perteklinės biurokratijos. Mes turime darbdavį, turime darbuotoją. Jeigu darbuotojas nėra išnaudojamas, norėtųsi tikėti, kad absoliučia dauguma atvejų taip ir yra, jeigu ne, tai yra institucijos, kur gali ir turi kreiptis. Jie gali tartis dėl tokių dalykų. Ar yra šiandien pagrindas manyti, kad iš tiesų čia yra problema ir darbdavys vengia kompensuoti. Juk Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija apie tai kol kas nekalba. Galbūt čia yra koks nors paslėptas dalykas, apie kurį mes netrukus sužinosime? Ar galite patikslinti, ar iš tiesų yra tokia reali problema, kurią reikia spręsti?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Manau, kad tikrai problema yra ne tik reali, bet ir didelė. Aš labai abejoju, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tirtų atvejus, kada darbdavys darbuotojui nesumoka 10–15 eurų už internetą per mėnesį, šildymo, elektros kaštų ar dar kokių nors panašių dalykų, tiesiog mastas, matyt, ne tas. Bet, kaip minėjau, jeigu klausėte visą pristatymą, tai tikrai laikas yra sudėtingas ir daugelis darbuotojų apskritai džiaugiasi, kad turi darbą ir su papildomais prašymais eiti pas darbdavį nedrįsta. Šiuo atveju, kaip ir minėjau, Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad privalėtų kompensuoti, bet kieno iniciatyva turėtų būti atliekamas tas susitarimas, parašyta nėra. Todėl manau, kad apsaugant darbuotojus, o Darbo kodekso toks ir yra tikslas – aiškiau reglamentuoti tuos darbo santykius ir apsaugoti darbuotoją, ir turėtų atsirasti ta nuostata, kad darbdavio iniciatyva būtų vykdomas tas susitarimas ir, kaip minėjau, ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, nuo kada prasidėjo nuotolinis darbas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, noriu paklausti, ar čia kalbama ir apie įrangą? Pavyzdžiui, įranga. Gerai, įsigyja žmogus, jam kompensuoja, jis kitą dieną parašo pareiškimą ir sako, a, susiradau geresnį darbą, aš noriu išeiti į kitą darbą. Aišku, dažniausiai darbdavys turbūt suteikia kažkokią techniką, jei ji reikalinga, paprasčiausiai nuperka ir duoda. Bet kaip bus su tuo, jei jis kompensuoja, tarkime, ar neįsivelsime čia po to į teisines procedūras su ta įranga? Kodėl jūs manote, kad blogai, kad įskaičiuoja į atlyginimą? Gal žmogų tai tenkina, pavyzdžiui, tą, kuris pradeda dirbti, jam sako, dabar tu dirbi nuotoliniu būdu su savo įranga, paprasčiausiai sutariam, kad moku didesnį atlyginimą. Tai nė kiek nelems to, ką žmogus praranda arba įmonė praranda duodama techniką. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Tikrai geras klausimas, kolega. Mano siūlomame pakeitimo variante ir yra numatyta, kad darbdavys su darbuotoju privalo susitarti. Susitarti tai ir reiškia, kad būtų sudaryta sutartis, kurioje aiškiai būtų aprašyta, kada ir kokiu būdu tektų grąžinti, kaip ir minėjote, kompiuterinę įrangą, darbo vietos įrengimą ir taip toliau. Čia šiuo atveju, jeigu ten atsirastų kitas darbas, ir taip toliau.
Lygiai taip pat tas susitarimas galiotų ir tais atvejais, kada darbuotojui tiesiog smagu dirbti namuose, jam nereikia jokių kompensacijų, tai tiesiog susitarimas gali įvykti ir būtų parašyta, kad dėl kompensacijos jokių pretenzijų dėl patiriamų išlaidų dėl elektros, interneto ir taip toliau darbuotojas darbdaviui neturi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, ir šiandien mūsų darbo santykiuose jau yra situacijų, kai, pavyzdžiui, darbdavys kompensuoja darbuotojo išlaidas transporto priemonėms. Ridą, benziną, daugelis sėdi, kurie irgi naudojasi tam tikromis lengvatomis, čia, aišku, atskira įstatymo norma. Bet įvairiuose darbuose labai daug darbuotojų naudojasi tokia išlyga. O kadangi mes perėjome prie tokio darbo, kad žmogus būtent naudoja savo darbo priemones, tai viską normaliai turėtume sutvarkyti, nes šiandien, jeigu darbuotojas naudojasi darbdavio priemonėmis ir padaro žalą, sugadina, pameta, tai jis turi atlyginti. Aš manau, kad siūlymas yra visai normalus. Jeigu naudojamas kompiuteris, kitos darbo priemonės, elektra, tai čia yra susitarimo klausimas. Jeigu mes jį įrašysime į Darbo kodeksą, bus aiškiau susitarti pasirašant darbuotojo ir darbdavio darbo sutartį, kad tai būtų aiškiai reglamentuota, kiek už tai, kad žmogus naudosis savo darbo priemonėmis ir dirbs iš namų, bus kompensuojama. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Replika – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Ar 12 val. 30 min. bus balsuojama dėl vakarinės darbotvarkės klausimų, kuriuos mes dabar pereiname?
PIRMININKĖ. 12 val. 30 min. balsuosime dėl tų projektų, kuriuos apsvarstėme dabar. Tarp jų ir dėl tų, kuriuos paėmėme iš vakarinės darbotvarkės.
11.20 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3004 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą V. Bukauską, kad pristatytų darbotvarkės 2-18 klausimą – Darbo kodekso Nr. XII-2603 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3004.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio pakeitimas. Noriu paminėti, kad šiuo metu minimalų mėnesinį darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minimalios mėnesinės algos dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praeitų metų IV ketvirčio ir einamųjų metų pirmųjų trijų ketvirčių šalies vidutinio darbo užmokesčio vidurkį, kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, ir negalėtų būti mažesnis negu 55 % minėto laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu būtų sudaromos palankesnės sąlygos mažiems atlyginimams didėti Lietuvoje.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minimalios mėnesinės algos dydis būtų apskaičiuojamas, kaip ir minėjau, ne mažesnis kaip 55 % šio laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio. Įgyvendinus šią nuostatą ir minimalų mėnesinį atlyginimą susiejus su vidutiniu darbo užmokesčiu, būtų sudarytos palankesnės sąlygos didėti mažiems atlyginimams, augtų gyventojų pajamos, didėtų vartojimas, plėstųsi gamyba ir taip toliau. Prašau, gerbiami kolegos, po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų tas įstatymo projektas daug kartų buvo teiktas ir nuolatos atmetamas, nes turbūt suprantate, kad galime įsukti pastovaus augimo spiralę, kuomet pačių pakeltas minimalus atlyginimas 55 % padidins bendrą atlyginimo vidurkį, kitais metais vėl ta pati istorija, ir tokiu būdu jos neįmanoma bus sustabdyti. Galbūt reikėtų apriboti keliais metais arba tam tikru tarpu, kad peržiūrima kas kiek metų, ir taip toliau. Ar nemanote, kad tokie pataisymai turėtų būti? Priešingu atveju, na, galime sužlugdyti ekonomiką, ypač verslus. Ačiū.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš noriu pabrėžti, kad šiuo metu apie 160 tūkst. darbuotojų gauna minimalų darbo užmokestį. Bet, kaip jūs pastebėjote, šitas įstatymo projektas yra registruotas praeitą kadenciją, tada, kai buvo tos karštos diskusijos Europos Sąjungos Taryboje, kai norėjo Europos Sąjungos šalims nustatyti minimalų atlyginimą, ne mažesnį kaip 60 % vidutinio darbo užmokesčio. Taigi šitas klausimas yra iš to laikmečio ir tik šiandien jis yra pateikiamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia J. Džiugelis. Justo salėje nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, gal galite pasakyti, jūs paminėjote, Europos Sąjungos lyg ir 60 % yra nuo vidutinio darbo užmokesčio, pas mus būtų 55 %. Jeigu mes paimtume šią dieną, kiek sudaro vidutinis darbo užmokestis ir kiek sudaro minimali mėnesinė alga, ir kiek pakistų mūsų minimali mėnesinė alga, jeigu mes dabar naujai perskaičiuotume, kiek išaugtų darbo užmokestis?
V. BUKAUSKAS (DPF). Kolege, nelabai supratau konkrečiai, ko norite. Koks minimalus atlyginimas dabar?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Mes žinome, bet kiek dabar sudaro procentų, nes dabar keliame 55 %, koks dabar yra procentas?
V. BUKAUSKAS (DPF). Šiandien – apie 47 %, apie. (Balsai salėje) Darbo užmokestis padidėtų apie 70 eurų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs ne pirmą kartą teikiate šitas įstatymo pataisas, sveikinu siekį ženkliau padidinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Bet turbūt ne vieną kartą susidūrėte su problema, tai yra Trišalė taryba, ypač darbdaviai dėl 10 eurų padidinimo žiauriai priešinasi, pasakysiu, čiagi turėtų kur kas daugiau padidėti. Kaip jūs manote, iš kur mes galėsime, jeigu Seimas ryšis tokiam žingsniui, būtent kieno lėšų sąskaita turėsime įvykdyti šitą reikalavimą?
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kaip ir minėjau, šis klausimas buvo pateiktas ir registruotas 2018 metais, kai Europos Taryba kalbėjo, nėra priimta, bet būtent kalbėjimas, kad ne mažesnė riba nei 60 % nuo vidutinio darbo užmokesčio. Būtent ir buvo jis pateiktas.
Kitą, kurį jūs pabrėžėte, aš teikiu pirmą kartą. Jeigu jūs atmenate, praeitoje kadencijoje būtent siejau, kad minimali pensija būtų, turint 30 metų darbo stažą, 50 %, o buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis net laidoje pabrėžė, kad minimali senatvės pensija turėtų būti 60 % vidutinio darbo užmokesčio. Taigi mes turime galbūt kalbėti, mes turime ieškoti ir būtent tą atotrūkį, atskirtį mažinti tarp pajamų gaunančių ir mažai pajamų gaunančių.
PIRMININKĖ. Klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų praėjusius beveik ketverius metus Trišalė taryba, socialiniai partneriai šiuo klausimu turėjo tikrai tokį didesnį vaidmenį ir būtent tuo formatu buvo sutarta tam tikra formulė. Remdamasi ta formule Trišalė taryba toliau teikdavo siūlymus ir sprendimus. Taigi turėjome sprendimą, kuris įgalino socialinius partnerius tartis.
Norėjau jūsų paklausti, ar matytumėte savo pasiūlymo kontekste vaidmenį socialiniams partneriams? Ačiū.
V. BUKAUSKAS (DPF). Kaip ir minėjau, bet kokiu atveju turi būti diskusija. Jeigu būtų pritarta, ką kalbėjo ir E. Pupinis, ir kiti kolegos, su socialiniais partneriais bet kokiu atveju turėtų būti kalbėjimasis ir dialogas. Vienareikšmiškai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu gerą norą ir iš tiesų reikia užtikrinti, kad socialinė atskirtis kaip įmanoma greičiau mažėtų ir tam būtų numatyti reikiami resursai, tačiau ar mes neužprogramuojame tokios sistemos, kai kiekvienais metais reikės labai didelių finansinių resursų norint įgyvendinti šį projektą? Automatiškai tai reikš, kad mes plokštinsime sistemą, vadinasi, vis greičiau ir greičiau žmonės, gaunantys minimalųjį atlyginimą, artės prie atlyginimų tų žmonių, kurie dirba kvalifikuotą darbą, turinčių universitetinį išsilavinimą. Jų atlyginimas bus lygiai toks pats kaip tų, kurie gauna minimalią algą. Ar nematote rizikos, kad mes išbalansuosime atlyginimų sistemą, nes tuo pat metu iš karto reikės didinti ir visus kitus atlyginimus?
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai labai geras jūsų pateiktas klausimas ir tas plokštėjimas iš tiesų galimas, bet, kaip aš ir minėjau, mes turime kalbėti, mes turime kalbėti. Kaip minėjau, minimalųjį darbo užmokestį gauna per 160 tūkst. mūsų darbuotojų. Šiandien nenormalu, kai kreipiasi į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl kompensacijų už šildymą, už karštą vandenį, už maitinimą, vaiko pavėžėjimą ir taip toliau. Tai yra, mano supratimu, nenormalu, nes valstybė per kitą pusę atiduoda vienam ūkio subjektui neišlaikydama nustatyto rodiklio. Čia irgi reikėtų suskaičiuoti.
Toliau dėl to suplokštėjimo: kad neišbalansuotume diskusijos, galime keisti tą rodiklį kas dvejus ar pusantrų metų, ar dar kaip nors, bet tai būtų argumentas, nes šiandien puikiai matome, kokie vyksta Trišalėje taryboje nesutarimai, kokie vyksta ginčai, kokie vyksta pasipriešinimai ir taip toliau, – nėra ji lanksti. Jeigu mes paimame vieną iš tokių rodiklių, tokių kaip vidutinis darbo užmokestis, tai visuomenė ir verslas žino ir puikiai supranta, kad nuo tam tikrų metų įsigalios toks minimalusis darbo užmokestis. Jie negyvens įtampoje ir negyvens rizikoje. Tai yra irgi labai sveika ir geras būdas.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia L. Kukuraitis. Posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Pagal tą formulę, apie kurią kalbėjo gerbiamas Lukas, mes esame tarp penkių geriausią santykį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir MMA turinčiųjų, nes lygiuojamės į penkias geriausią santykį turinčias šalis Europoje ir pagal tai yra nustatomas 47–48 % santykis. Tai reiškia, kad skirdami 55 % mes labai išsiskirtume iš visos Europos ir, kaip sako gerbiamas Mykolas, taip suplokštintume mūsų darbo užmokesčio sistemą, nes keliant minimalų mėnesinį atlygį atitinkamai turėtų kilti didelė dalis kvalifikuoto darbo atlyginimo.
Klausimas, ar tai yra laiku siūlomas sprendimas? Aš pritariu, kad minimalus mėnesinis atlygis yra labai svarbi reguliacinė forma, nes mes turime gana aukštą dirbančiųjų skurdą. Per MMA mes galime tai reguliuoti, bet ar tai laiku, turint galvoje pandemijos mastą ir darbo rinkos nestabilią situaciją. Kaip jūs vertinate šį laiką?
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš keletą kartų kolegoms jau minėjau, kad šitas įregistruotas nutarimas yra 2018 metų, tada nebuvo pandemijos, o su šiandieniniu Darbo kodekso pateikimu šis klausimas ir buvo įtrauktas į šiandieninę darbotvarkę.
Kalbant apie išsiskyrimą, manau, jūs puikiai matote, kad mūsų indeksas ir rodiklis, minimalus darbo užmokestis Europos Sąjungoje pasikeitė vien dėl to, kad 2018 metais buvo pakeista mokestinė sistema. Taip, mes buvome 25 vietoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Dabar esame 16, galbūt 17. Būtent dėl mokestinės tvarkos pakeitimo, o ne dėl neto – gaunamų į rankas.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dėkui pranešėjui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų ar yra pasisakančių? Yra pasisakančių prieš. Kalba Seimo narys J. Džiugelis. Nėra salėje. Daugiau užsirašiusių nėra. Baigiame šį klausimą. Balsavimas bus numatytu laiku.
11.33 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-218 (pateikimas)
Kadangi liko laiko iki paskutinių rytinės darbotvarkės klausimų, iš vakarinio posėdžio imame 2-19 klausimą – Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-179. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš pristatysiu du siūlomus Darbo kodekso pakeitimus. Vienas galbūt labiau suprantamas ir suvokiamas, tai yra liaudies vadinamas mamadienis, tėvadienis tėvams, turintiems ir vieną vaiką. Kodėl atsirado toks siūlymas?
Pirmiausia yra labai daug įdomių situacijų, kurių gyvenime susiklosto. Pavyzdžiui, kai turi du vaikus ir vienam sukanka 12 metų, štai tu to tėvadienio, mamadienio neturi, nors vis tiek su vaikais galėtum pabūti, o štai tas jaunesnis lieka be tėčio ir mamos tos papildomos laisvos dienos. Taip pat atsirado daugybė siūlymų, kuriais papildomas tėvadienis, mamadienis būtų suteiktas pagal tam tikras tėvų fizines būkles: turintiems negalią ir panašiai, ir panašiai.
Toks skirstymas ir tokia tam tikra diskriminacija tikrai nereikalinga, nes kalbant apie šeimas ar šeimų stiprinimą mums reikalingos universalios, visiems prieinamos priemonės. Kaip vaiko pinigai, taip ir tėvadienis, mamadienis reikalingas ne tik du vaikus turinčioms šeimoms, bet ir vieną.
Dar daugiau pasakysiu. Klaidinga manyti, jog ši laisva diena yra skirta tėvams. Ši laisva diena pirmiausia yra skirta vaikams, kurie nori praleisti daugiau laiko su savo tėvais, ir toks yra mūsų visų šeimų poreikis. Todėl tai yra daug geresnis sprendimas, nei tiesiog nešioti marškinėlius „Už tradicinę šeimą“. Tai būtų teisingas sprendimas, remiantis šeimą.
Kalbant apie tam tikrus iššūkius, pasigirsta darbdavių nuogąstavimų, kad turėdami laisvą dieną tėvai kainuos įmonei ar įstaigai daugiau, tai yra nebus atliekami kokie nors darbai. Vėlgi galiu pasakyti tiek iš asmeninės patirties, tiek kiti turi savo patirčių: tėvai, šeimos, kurios turi vaikų, turi labai gerus darbo planavimo ir atlikimo įgūdžius, nes gyvenimas verčia. Todėl ta papildoma laisva diena pagelbėtų visiems – tiek įmonėms, tiek įstaigoms, tiek visuomenei apskritai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pristatėte projektą, 2-22 klausimą. Mes greitai pakoreguojame pranešimą, kad dabar galėtų paklausti būtent dėl šio projekto užsirašiusieji. Pirmas – M. Majauskas. Bet nematome salėje. Ar M. Majauskas nori pateikti klausimą? Ne. Tada klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke, dėkui pranešėjui. Manau, kad tėvadienis yra svarbi, šeimą stiprinanti priemonė. Ji galėtų būti plečiama ir vystoma, ką jūs ir siūlote daryti. Keletas klausimų. Jeigu palygintume su vaiko pinigais, vaiko pinigai skiriami pagal vaikų skaičių, daugiau vaikų – daugiau pinigų. Šiuo atveju klausimas, ar skiriant vieną tėvadienį, yra adekvatu du vaikus turinčių šeimų atžvilgiu, kad irgi išliktų vieno tėvadienio principas? Ar ta diferenciacija neturėtų būti?
Kitas klausimas yra dėl kaštų. Ar yra apskaičiuota, kiek kainuos ir kas tuos kaštus prisiims? Ačiū jums už siūlymą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Be jokios abejonės, reikėtų Vyriausybės išvados ir būtų svarstoma Trišalėje taryboje. Reikia pasverti visas pasekmes, bet noriu pasakyti, kad darbo ir šeimos derinimo iššūkiai yra labai svarbūs visame pasaulyje ir Europoje. Mes turime tendenciją, kad judame po truputį prie keturių darbo dienų savaitės, todėl kalbėti apie tokį sąlyginai nediduką žingsnį mes tikrai galime labai drąsiai.
O kalbant apie tai, kad galbūt reikėtų diferencijuoti, tikrai, jei registruosite siūlymą, kad vienas vaikas – viena laisva, du vaikai – dvi laisvos, trys vaikai… trys vaikai – jau daugiavaikė, jau čia reikia dar žingsnį galbūt didesnį žengti, tikrai aš balsuosiu už tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų pasisakančių taip pat nėra. Kol kas baigiame šio klausimo aptarimą.
11.38 val.
Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-179 (pateikimas)
Dabar kitas projektas, kurį aš jau buvau paskelbęs, tai mūsų darbotvarkės 2-19 klausimas – Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-179. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, kolegos, dar vienas Darbo kodekso siūlomas pakeitimas, tai yra vadinamoji mobingo sąvoka atsiranda ir atitinkamai numatoma teisinė apsauga, jeigu žmogus patiria mobingą ir praneša apie tai atitinkamoms tarnyboms: Darbo inspekcijai ir panašiai.
Kodėl yra svarbu mobingo sąvoką įtraukti į Darbo kodeksą ir į mūsų apyvartą? Pirmiausia todėl, kad šiandien mobingo veiksmus patiriantys asmenys turi labai ribotas galimybes teisine prasme apsiginti. Šiandien galiojanti psichologinio poveikio, psichologinės prievartos arba panašiai sąvoka yra ne viską apimanti ir neišsami, nes mobingas turi ir įvairių galios santykių, administracinio poveikio ir kitų priemonių, kurių instrumentai yra labai dažnai taikomi.
Visuomenėje mobingas yra geriau žinomas kaip kita sąvoka – ujimas, ėdimas iš darbo, ir tai patiria labai daug žmonių. Ir labai keista, kai mes matome, kad dėl mobingo patirtos žalos – profesinės, materialinės, psichologinės – Darbo inspekcijoje turime vos 26 ar 28 kreipimųsis. Kai pradedi kapstyti giliau, sakai, kodėl taip yra, pasirodo, kad yra labai sudėtinga pasiskųsti dėl to ar pamėginti išsiaiškinti ar įrodyti mobingo, sakykime, pasekmes ar poveikį.
Tai iš tikrųjų yra siūlomi dviejų straipsnių pakeitimai. Tiek įrašyti mobingo sąvoką, tiek pareigą darbdaviui, ar tai būtų įmonė, ar įstaiga, prevenciškai užtikrinti tinkamą aplinką. Dar vienas labai svarbus dalykas: pranešusiems apie patirtą mobingą būtų taikomos Pranešėjo apsaugos įstatymo 10 straipsnio apsaugos nuostatos. Jos, aišku, taikomos ne besąlygiškai, tai yra atlikus pirminį tyrimą nustatoma, ar yra pagrįstas skundas ir ar tikėtina, jog jis gali pasitvirtinti. Tokiu atveju būtų taikomos tos pranešėjo apsaugos priemonės, tai yra neprastinamos darbo sąlygos, darbo užmokestis, kiti dalykai. O jeigu ne, tos apsaugos priemonės netaikomos. Jeigu įsivaizduotume, na, šiek tiek, kaip tas mobingas yra patiriamas, kas yra jaučiama ar nejaučiama, tai dėl tokių dalykų, tiesą pasakius, jau yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas asmens byloje prieš Lygių teisių kontrolieriaus tarnybą, bet aš galiu duoti keletą elementarių praktinių pavyzdžių. Sakykime, vieniems atostogos yra suteikiamos liepos, birželio, rugpjūčio mėnesiais, o tau kaip iškrenta rugsėjis ar spalis, taip iškrenta ir tu nesupranti kodėl. Arba sudėtingesnės užduotys kažkodėl tenka vien tau ir tau. Tokie santykiai, kai yra spaudžiamas ar savo tiesioginio vadovo, ar įmonės, įstaigos vadovo, arba savo kolektyvo bendradarbių individualiai, mūsų darbo santykiuose pasitaiko per dažnai. Todėl mums reikėtų modernesnės, pažangesnės reguliavimo sistemos. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos daugelyje šalių mobingo sąvoka yra įtvirtinta, o, pavyzdžiui, Ispanijoje už tai yra numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju, be abejo, yra tik gresianti administracinė atsakomybė tiems, kas taip daro. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimai. Pirmasis klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, na, iš tiesų vis tiek turbūt darbuotojas visada bus silpnesnioji pusė ir galiausiai viskas persikelia į teismus, ten vėl nelygios galimybės, nes administracijos, pavyzdžiui, jeigu savivaldybės, ar darbdaviai turi tam tikras didesnes galimybes. Tačiau yra ir kita pusė. Ar nemanote, kad gali būti piktnaudžiaujama tuo atveju, kai žmogus paprasčiausiai norėdamas apsiginti kreipiasi dėl mobingo, bet iš tiesų yra problemų su jo darbo kokybe ir kitais reikalais. Ar manote, kad Darbo ginčų komisija galėtų išspręsti visas problemas, ar reikėtų kažkokios kitos struktūros, na, galbūt ir specialistų, kad įvertintų visapusiškai ir iš profesinės pusės? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Labai taiklus klausimas. Tiesą sakant, būtent ir yra įvesti tam tikri saugikliai nuo piktnaudžiavimo. Tai jeigu yra kreipimasis dėl mobingo ir jis per pirmą tyrimo Darbo ginčų komisijoje etapą ir Darbo inspekcijoje nepasitvirtina, tuomet nėra taikomos tos vadinamosios apsaugos priemonės. Todėl jeigu žmogus blogai dirba, darbdavys atitinkamai pagal Darbo kodeksą priima visus reikalingus spendimus ir ginčas tik paskui persikelia į teismą. Tačiau, kalbant apie mobingą, reikia nepamiršti, kad žmonės dažnai patiria didelį ne tik psichologinį spaudimą, bet ir materialinį nepriteklių. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad jeigu tu čia teisybės ieškai, pradedi ginčytis, tau gali sumažinti atlyginimą, nubraukti priedus, papildomų užduočių neduoti, ką visada gaudavai, todėl galimybės teisiškai gintis irgi yra apribotos. Bet čia jau yra kitas etapas, kai mes šnekame apie galimybę gauti galbūt ir psichologo konsultaciją, galimybę gauti teisinę konsultaciją, nes pirminė teisinė pagalba irgi yra priklausoma nuo finansinės būklės, nuo kitų dalykų. Tai čia yra kiti etapai, bet pirminis žingsnis yra sąvokos įvedimas į Darbo kodeksą. Kalbant su Darbo ginčų komisija yra akivaizdu, jie tą patį sako, kad, na, čia yra ne tai, kas yra parašyta. Teisės departamento išvadoje man yra nuostabu, kodėl taip susiaurintai aiškina ir mėgina aiškinti, tarsi mobingas yra perteklinė norma. Ne, ji nėra perteklinė, atvirkščiai, apibrėžia sistemiškai taikomų priemonių visumą, kas peržengia psichologinį santykį, nes tam reikia santykio, kai kuriais atvejais tu gali santykio neturėti. Tiesiog dėl tam tikrų priežasčių tave reikia išėsti ir taikomos tos priemonės, kurios nėra psichologinės, nes mes netgi nebendrauti galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš principo su pačia problema, kurią sprendžiame, tikrai sutinku, bet užduosiu, dabar galvoju, gal nelabai rimtą, o gal pernelyg rimtą klausimą. Priklausote opozicijai, taip, ir kai jūs ujate Vyriausybę ir bandote, kad ji netektų darbo, ar tai yra mobingas ar ne?
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia labai klastingas klausimas. Mūsų pozicijos ir opozicijos santykiai yra ne Darbo kodekso apibrėžimo srityje, o Konstitucijos ir Seimo statuto. Jeigu ten įrašysime mobingo sąvoką, tai mes jau labai rinksime žodžius ir veiksmus, kad Vyriausybė nepasijustų ujama. Nors papildydamas ir prieš tai buvusį atsakymą, ir kolegos E. Pupinio kai kurias pastabas apie tai, jog darbuotojai yra silpnesnioji pusė, pagal Darbo kodeksą taip nėra, deja, taip nėra, nes Darbo kodeksas pataisytas taip, kad nebe silpnesnioji pusė, deja.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Esu, esu.
PIRMININKAS. Yra, atsiprašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš tiesiog taip mintyse galvoju, kur ritasi ta mūsų šventoji Marijos žemė Lietuvėlė su tokiais projektais. Mes nueisime į kokį nors bekraštį, beribį dalyką. Aš turiu panašų klausimą, kaip ir kolega A. Navickas uždavė. Lapkričio viduryje jūsų frakcijoje įvyko frakcijos seniūno rinkimai. J. Sabatauskas, A. Sysas darė didelį mobingą frakcijos nariams, kad jūs būtumėte išrinktas frakcijos seniūnu. Kodėl jūs nesikreipėte į tarnybą dėl šito dalyko darymo?
Jūs, socialdemokratai, kažkur praradote vertybes, kažkur nugrybavote. Aš nežinau, kas jums atsitiko, socialdemokratai? Jūs bent savo paveikslą matote? Jūsų, socialdemokratų, prieš penkerius, atsiprašau, prieš aštuonerius metus buvo vienas narys, kuris buvo net frakciją padavęs į teismą todėl, kad jį privertė balsuoti frakcijos vardu. Jūs bent suvokiate, ką čia darote? Paaiškinkite tada A. Syso ir J. Sabatausko būtent mobingą jūsų atžvilgiu, kai jūs nebuvote išrinktas frakcijos seniūnu, net Seimo vicepirmininku nebuvo leista jums kandidatuoti ir net komiteto pirmininku, atėmė iš jūsų teisę.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolega Remigijus visada mus palinksmina įvairiausiais samprotavimais tam, kad neužmigtume, matyt, nes kai kada tos teisės aktų nuostatos ir siūlymai būna ne tokie linksmi, kaip kolegos pasisakymai. Nežinau, būtų Algirdas, Julius, tai gal ir atsakytų į tą klausimą. Aš mobingo nepajutau. Politikoje yra tikrai reikalingas tam tikras atsparumas, politika yra padidintos rizikos veiklos sritis, su tuo reikia taikytis ir susitaikyti. Aš labai džiaugiuosi, kad socialdemokratai turi frakciją ir turi partiją, tuo aš labai džiaugiuosi.
PIRMININKAS. Gerai. Išsiaiškinome apie socialdemokratus. Dabar klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Dėkoju pranešėjui ir visai Socialdemokratų frakcijai, kad registruoja šį įstatymo projektą ir kelia aktualią mobingo ir psichologinio smurto darbo vietoje problemą. Iš tikrųjų man šiek tiek apmaudu Seimo salėje girdėti klausimus, prilygstančius juoko formai, kai mes kalbame apie sudėtingą ir galbūt liūdnų psichologinių pasekmių kai kuriems darbuotojams turintį reiškinį.
Kita vertus, perskaitęs Teisės departamento pastabas, dar kartą norėčiau jūsų patikslinimo ir paaiškinimo, kodėl nemanote, kad tai yra perteklinis reikalavimas, nes Darbo kodekse psichologinio smurto sąvoka jau yra įtvirtinta, o Lygių galimybių įstatymas priekabiavimą darbo santykių srityje taip pat apibrėžia kaip vieną iš diskriminacijos formų. Būčiau dėkingas už atsakymą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš tikrai turiu tiktai sutikti, jog tai yra labai rimtas klausimas. Mes galime, aišku, juokauti, pajuokauti, apsikeisti įvairiomis replikomis, paįvairindami nuobodų Seimo nario gyvenimą, bet kalbėdami apie sąvokų pertekliškumą mes vėlgi turėtume suvokti pačią mobingo specifiką. Kaip ir minėjau, tai yra ne tik psichologinės tam tikros prievartos, ne tik tiesioginių santykių, kylančių iš galios hierarchijos, bet taip pat netiesioginių, kylančių iš administracinės įtakos, ir panašiai. Todėl aš čia tikrai nematau tam tikro dubliavimo, priešingai, matau papildomumą.
Kalbant apie tai, kaip tai įvertins tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai ir Darbo kodekso priežiūrą užtikrinanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, matyt, reikėtų diskutuoti Trišalėje taryboje. Aš tikrai nuoširdžiai prašau palaikyti šį Darbo kodekso pataisų siūlymą ir sudaryti galimybę Trišalėje taryboje tas nuostatas įvertinti. Aš tikrai neduodu nukirsti nei dešinės, nei kairės rankos, nes tai būtų šiek tiek per anksti, bet kalbėti apie mobingą, kalbėti apie teisinę apsaugą tų žmonių, kurie neranda tos teisinės apsaugos galiojančiose Darbo kodekso normose, mums tikrai reikia.
Vien užregistravęs, pasiūlęs šią nuostatą, aš asmeniškai sulaukiau labai daug kreipimųsi iš asmenų, kurie prašo padėti jiems apsiginti, bet aš negaliu jiems padėti apsiginti, nes ne toks yra Seimo nario darbas. Ši nuostata tikrai galbūt atvertų galimybes, apie tai reikia diskutuoti. Prašau pritarti po pateikimo ir važiuojame toliau. O Trišalėje taryboje išsiaiškinsime ir, be jokios abejonės, po to Seimo komitetuose.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū. Gerbiamas Gintautai, klausimą pateikti paskatino rūpinimasis lietuvių kalba. Ar jums nekilo noras ar poreikis pabandyti pasikonsultuoti su kalbininkais, juo labiau kad dabartinė Valstybinė lietuvių kalbos komisija liberalėja, ir pabandyti paieškoti lietuviško sąvokos „mobingas“ atitikmens?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš manau, kad tiems dalykams niekada nevėlu. Tačiau būtent „mobingas“ yra tarptautinė sąvoka. Lietuvių kalba yra gyvas dalykas ir ji dažnai pasipildo įvairiais skoliniais iš kitų kalbų. Sakykime, influencerius ne visai seniai Valstybinė lietuvių kalbos komisija buvo pateikusi pasiūlymą kažkaip kitaip vadinti. Abejoju, ar jis prigis, lygiai taip pat kaip vielabraukis vietoj troleibuso, ar ne? Kai kurie dalykai tiesiog atsiranda, todėl, kad negali neatsirasti – nėra analogo, kuris būtų labai patogus vartoti lietuvių kalboje. Būtent mobingo sąvoka yra ta, kuri ateina ir iš akademinio, ir iš teisinio vartojimo, iš Europos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Kol kas baigiame šio klausimo nagrinėjimą. Dėl motyvų spėjo užsirašyti R. Šarknickas, kalba už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip ir minėjo, pažiūrėsime, kaip vyks visi šie darbai proceso metu, svarstymo metu ir panašiai. Aš gal tik į gerbiamojo R. Lopatos klausimą pasakysiu: G. Paluckas paminėjo mobingą, bet yra toks lietuviškas žodis „spaudimas“. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime numatytu laiku.
11.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XIVP-424 (pateikimas)
Dabar grįžtame į rytinio posėdžio darbotvarkę, kur yra likę du Seimo nutarimo projektai. Pirmasis darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XIVP-424. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi, teikiu profesoriaus M. Gelbūdos kandidatūrą skirti Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu penkeriems metams. M. Gelbūda yra patyręs tarptautinio verslo ir vadybos specialistas, vienas kompetentingiausių tarptautinės strategijos, verslumo ir strateginių inovacijų ekspertų Lietuvoje. M. Gelbūda yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, jis studijavo socialinius mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir Olborgo universitete Danijoje. Apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tarptautinio verslo ir vadybos srityje Olborgo universitete.
Dar doktorantūros metu jis buvo vizituojantis mokslininkas JAV Stanfordo universitete ir Švedijos Upsalos universitete. Vėliau ekspertinio darbo patirties įgijo tokioje prestižinėje institucijoje kaip Londono verslo mokykla.
Siekdamas prisidėti prie vadybos mokslo plėtros, kandidatas nuolat konsultuoja, veda mokymus ir vertina įmonių inovacinius gebėjimus ir inovacijų indėlį į verslo plėtrą. Jis organizavo keletą aukšto lygio konferencijų, o kartu su Žinių ekonomikos forumu organizavo Tarptautinę doktorantų mokyklą, kurioje dėstė pripažinti ekspertai iš pirmaujančių pasaulio universitetų. M. Gelbūdos įkurtas ir vadovaujamas Baltijos lyderystės ugdymo institutas bendradarbiauja su globaliai pripažintais ekspertais.
M. Gelbūda aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Yra arba buvo tarybos nariu tokiose organizacijos kaip Žinių ekonomikos forumas, Personalo vadovų profesionalų asociacija, Nacionalinė moksleivių akademija, su Vyriausybės kanceliarija ir Mokslininkų sąjunga įgyvendino unikalų gerųjų praktikų diegimo projektą „Lean Goverment LT“.
M. Gelbūda yra tarptautinio lygio ekspertas, jo straipsnius publikavo prestižiniai tarptautinės vadybos mokslo žurnalai. Savo profesinėje veikloje vykdydamas tyrimus M. Gelbūda visada siekia suderinti aukštus mokslinius reikalavimus su galimybėmis kurti vadybos praktikai aktualias žinias. Tikiu, kad savo puikias savybes ir žinias jis pritaikys ir Seimo kanceliarijoje, pavers ją šiuolaikiška, inovatyvia ir efektyvia institucija, kuri tiek Seimo nariams, tiek ir darbuotojams bus patraukli ir draugiška.
Prašau kolegų Seimo narių palaikyti šią mano teikiamą kandidatūrą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Dabar kviečiu į tribūną kandidatą.
M. GELBŪDA. Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininkei už pasitikėjimą ir teikimą. Kartu, gerbiamieji Seimo nariai, noriu prisistatyti, pakalbėti apie savo patirtį ir viziją Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje.
Pirmiausia, kas aš esu, nors gerbiama Pirmininkė jau ir pristatė. Pirmiausia aš esu vadybos mokslininkas ir vadybos praktikas. Kaip jau buvo minėta pristatyme, man teko dirbti ir studijuoti vadybos mokslus ir vykdyti tyrimus pačiose prestižiškiausiose mokslo įstaigose pasaulyje. Visus tuos darbus ir pareigas aš laimėjau globalių Europos arba nacionalinių konkursų būdu konkurencinėje kovoje įveikdamas kitus konkurentus iš tos šalies, iš Europos arba viso pasaulio.
Kita vertus, tie universitetai, kuriuose aš dirbau, labai akcentavo glaudų ryšį su praktika, ar tai būtų verslo praktika, ar tai būtų vadybinės praktikos viešajame sektoriuje. Mokslinių tyrimų metu Stanfordo universitete man teko labai glaudžiai dirbti su žymiausiais institucijos teoretikais, kurie kalbėjo ir tyrinėjo, kokie mechanizmai, kokie procesai lemia permainas viešajame sektoriuje.
Kita vertus, man yra gana gerai pažįstama Lietuvos viešojo sektoriaus situacija. Man atrodo, kad per 13 metų (13 metų aš praleidau dirbdamas ir studijuodamas užsienio šalyse ir šiek tiek daugiau negu 13 metų aš jau gyvenu Lietuvoje), visą tą laiką labai glaudžiai bendrauju arba kaip mokslininkas, arba kaip ekspertas su viešuoju sektoriumi ir viešąjį sektorių pažįstu mažiausiai dviem būdais.
Vienas iš būdų, kad aš vykdau mokslinius tyrimus, darau kokybinius tyrimus ir esu apie vadybos situaciją, vadybos problemas viešajame sektoriuje kalbėjęs su daugiau negu šimtu viešojo sektoriaus vadovų. Iš tiesų žinau pačias įvairiausias problemas nuo bendrinių iki tam tikrų labai specifinių problemų, kurių patiria skirtingos viešojo sektoriaus institucijos.
Kitas dalykas. Sakoma, jeigu nori pažinti organizaciją, tai pasiūlyk jai pokytį. Aš dešimt metų siūliau pažangias vadybos idėjas viešajam sektoriui ir kiekvieną kartą pažindavau tą organizaciją, kai gaudavau atsakymą, kodėl tai yra įmanoma arba kodėl tai nėra įmanoma ar kas man iš to.
Kitas dalykas, kuris, manau, svarbus, kad būtų galima sėkmingai eiti šias pareigas, yra nepriklausomybė. Aš nesu jokios partijos narys ir iš tiesų nesu dalyvavęs nė vienos partijos jokiuose oficialiuose renginiuose net kaip svečias. Tad aš galvoju ir tikiu, kad derindamas savo praktinę patirtį, mokslo žinias ir nepriklausomumą galėčiau užtikrinti sklandų Seimo kanceliarijos darbą.
Aišku, klausimas, kokie būtų mano prioritetai ir kaip aš matau, kokia būtų Seimo vizija, Seimo kanceliarijos vizija.
Pagrindinis dalykas vis dėlto yra, kad kanceliarija turi tarnauti Seimo organams: ir Seimo nariams, ir Seimo struktūroms. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Norėčiau suprasti ir kiek įmanoma labiau pagerinti sąlygas būtent jums atlikti savo politinį darbą.
Antras dalykas. Norėčiau daugiau inovatyvumo, norėčiau palyginti mūsų kanceliariją su pirmaujančių pasaulio parlamentų kanceliarijomis, pasižiūrėti, kuo mes skiriamės ir kur galbūt mes esame geresni, o galbūt kai kur atsiliekame.
Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus ir šiek tiek nuvertintas. Man labai norėtųsi, kad kanceliarijos organizacija būtų pažangi, efektyvi, nevykdytų neprasmingų veiklų, vertės nekuriančių veiklų ir kad žmonės būtų įsitraukę. O tam reikia, aš manau, pažangių vadybos praktikų ir autentiškos ir įtraukiančios lyderystės.
Turbūt tiek trumpai būtų prisistatymo minčių. Aš su malonumu atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti užsirašė tikrai nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, iš tikrųjų gana seniai pažįstu jus ir jūsų darbus, teko ne vieną kartą klausyti jūsų pranešimo. Iš tikrųjų mane nustebino, kad jūs ryžtatės tokiam darbui.
Ne taip seniai klausiausi vieno jūsų pranešimo, kur jūs kalbėjote apie atsidavimą darbui, apie skatinimą, apie gerus vadybinius gebėjimus ir apie sąžiningumą. Gal jūs nežinote, bet šios kadencijos Seimas arba Seimo Pirmininkė su pavaduotojais, ko gero, daugiausia padaro Seimo statuto pažeidimų. Nėra tokio Seimo posėdžio, kad faktiškai nereikėtų po penkis kartus perbalsuoti arba Etikos ir procedūrų komisija nenagrinėtų.
Kaip jūs galvojate dirbti su tokia valdyba, nes jums reikės būti valdyboje ir būsite jos sudėtinė dalis, tuo momentu net plenariniuose posėdžiuose yra nesilaikoma Seimo statuto. Gali būti taip, kad jums bus daromas politinis mobingas, kaip ką tik sakė gerbiamas G. Paluckas, atleisti vieną darbuotoją, neatleisti darbuotojo, skyrių perskirstyti, neperskirstyti. Kaip jūs bandysite dorotis viduje su tuo sąžinės balsu ir ne sąžinės balsu iš šalies?
M. GELBŪDA. Labai ačiū už klausimą. Atsakymas iš tiesų labai paprastas. Aš visą laiką gyvenime buvau ištikimas sau ir savo vertybėms. Aš kol kas neturiu tokios patirties, kaip jūs turite, todėl negaliu to vertinti, bet jeigu matysiu, kad negaliu būti savimi ir atlikti kokybiškai darbo, tai natūralu, kad pasitrauksiu, ir tikrai yra ką veikti.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, paprastai pretendentai į Seimo kanclerius dar pasižymėdavo, na, tam tikra administracine ūkine patirtimi ir gebėjimais. Mano klausimas būtų su tuo susijęs. Sakykime, vis didesnę svarbą įgyjančios informacinės technologijos. Ar jų valdymas jums svetimas, žinomas dalykas? Turto valdymo dalykai žinomi? Ir apskritai inovatyvumas priimant naujas idėjas? Pavyzdžiui, Lenkijos Seimas turi savo medų arba Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja ant stogo turi avilių. Ar priimtumėte bitininkų avilius Seime ant stogo? Ačiū.
M. GELBŪDA. Dėl inovatyvumo tikrai geras klausimas. Aš svarstyčiau visas idėjas, bet, aš manau, labai svarbu yra konsensusas. Apie dešimt metų aš gyvenau Skandinavijoje. Ten yra suderinamos inovacijos su bendrų sprendimų paieška ir bendru sutarimu.
Dabar dėl praktinės administracinės patirties. Aš esu ėjęs administracines pareigas ir kaip įmonės vadovas, ir kaip mokslo padalinio vadovas. Na, natūralu, kad naudojuosi, manau, pakankamu lygiu informacinėmis technologijomis. Kita vertus, aš nemanau, kad privalau turėti visas kompetencijas, kiek yra Seimo kanceliarijoje padalinių. Aš nejaučiu, kad man reikia viską išmanyti, bet man reikia kompetentingos komandos ir aš linkęs pasitikėti tais žmonėmis, kurie čia ilgą laiką dirba ir yra sukaupę daug patirties.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Nėra. Klausia Seimo narys L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamas pretendente, tokių kelių konkrečių klausimų norėčiau pasiteirauti. Panašu, kad šią kadenciją tikrai turėsime priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl Seimo viešbučio. Galbūt galėtumėte pasidalinti savo matymu ir nuomone? Ir taip pat daug kalbate apie lyderystę ir inovatyvius sprendimus. Kaip jūs vertinate Seimo patirtį dėl nuotolinių Seimo posėdžių organizavimo ir kokias išvadas turėtumėte? Du klausimai. Ačiū.
M. GELBŪDA. Iš tiesų atsakymai labai trumpi ir konkretūs. Dėl Seimo viešbučio aš negaliu vertinti, kol nemačiau skaičių. Aš labai tikiu faktais ir duomenimis, ir ekonominiu pagrindimu. Turbūt savo nuomonę ir vertinimą pateiksiu tuo klausimu, jeigu ši procedūra sėkmingai pasibaigs ir man reikės tą daryti ir vertinti.
Antras dalykas dėl nuotolinių posėdžių organizavimo. Aš tiesiog neturiu patirties ir nesu, jūs galite vertinti teigiamai ar neigiamai, bet aš nesu posėdžių dalyvis ir nepatyriau tų trukdžių, jeigu jų tokių buvo, ir ką jūs patyrėte. Gaila, bet negaliu daugiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs minėjote, kad neturite jokios sąsajos su politika, bet matau, kad du kartus buvote visuomeninis ministrų patarėjas. Tai vis dėlto truputį buvote nesąžiningas, nes būti ministro kurios nors politinės jėgos patarėju tai būti jau ir viena koja politikoje. Bet mano klausimas labai paprastas. Sakykite, kaip mokslininkas ryžosi eiti į ūkvedžio pareigas?
M. GELBŪDA. Iš tiesų labai taiklus klausimas, kaip mokslininkas ryžosi eiti į ūkvedžio pareigas. Yra du tokie, man atrodo, svarbūs niuansai. Aš iš tiesų labai ilgai galvojau ir buvo dvejonių, turiu tą pripažinti, bet nulėmė du pagrindiniai motyvai. Vienas, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos kanceliarija yra ypatingos svarbos institucija Lietuvoje, tai nėra kokia nors maža pieninė rajone ar panašiai, ir jeigu aš galiu prisidėti prie sklandaus, efektyvaus Seimo darbo, tai, man atrodo, kad tai yra prasmingas dalykas.
Koks buvo jūsų dar vienas klausimas? Dėl buvimo visuomeniniu patarėju. Aš nežinau, nesu politinių partijų ir politinių kontekstų pokalbių dalyvis, mane pakvietė už mano vadybos žinias. Man atrodo, kad jeigu Stanfordo universitetas ar Londono universitetas mane pasirinko, vadinasi, mane gali pasirinkti ir kažkuris ministras tam, kad galėtų pasikalbėti ar pasitarti vadybos klausimais, bet aš tikrai suprantu, kad tai gali būti interpretuojama ir kitaip, ir su tuo turiu gyventi.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs savo prisistatyme minėjote, kad sieksite aukščiausių vadybos standartų, lygiuositės į aukščiausio standarto pasaulinius seimus. Kokios permainos, jūsų nuomone, pirmiausios, kokių permainų imsitės ir ką keisite? Ačiū.
M. GELBŪDA. Pirmiausia gal pradėsiu nuo to, kad aš, turbūt ir jūs sutiksite… Jūs visi turite patirties su medicinos mokslu ir medicinos praktika. Ką daro patyrę ir pažangūs medikai? Jie niekada neišrašo vaistų neatlikę tyrimų. Jie nori suprasti, net jeigu jie ir mato vizualiai, kas yra, bet jie atlieka tyrimus, kraujo, kitokius, ir tada paskiria kažkokį gydymą. Vakaruose vadybos mokslas nėra vien tiktai kažkoks atėjimas ir iš pirmo žvilgsnio iš išorės nuskaitymas ir pasakymas. Aš neturiu detalių duomenų apie tai, kokia yra situacija Seimo kanceliarijoje, kaip veikia padaliniai, kuriems jų trūkta išteklių, kuriuose galbūt per daug, yra daug įvairių niuansų. Iš mano pusės būtų labai nebrandu ir būtų nemoksliška, ir nepagrįsta gerąja vadybos praktika, jeigu aš iš karto dabar teikčiau receptus. Bet jeigu jūs manęs paklausite po mėnesio, jeigu būsiu paskirtas, tai aš manau, kad jums galėsiu pateikti gana aiškius atsakymus, kokiose srityse aš norėčiau pokyčių.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Atrodo, nėra. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, jūs minėjote ir mes žinome, kad turite didžiulę tarptautinio darbo Europoje ir Amerikoje patirtį, nugalėdavote daug konkurentų konkursuose, čia neturite nė vieno konkurento. Kokia, jūsų nuomone, pagrindinė priežastis, kad jau daugiau negu metai niekas neišrenkamas ir neteikiamas kancleris į šias pareigas? Ar, jūsų nuomone, tai priežastis, kad sunkios pareigos, ar čia partijoms neįtinka? Kokia būtų jūsų reakcija į tai?
Antra. Kokie būtų pirmieji jūsų bent du darbai einant šias nelengvas pareigas? Ačiū.
M. GELBŪDA. Į pirmą klausimą, kodėl taip ilgai neišrenkamas kancleris, aš negaliu atsakyti. Manau, kad tiesiog vyko ilgas atrankos procesas. Dėl konkurencijos nežinau, neturiu informacijos, bet būčiau linkęs nesutikti su jumis, nes aš esu įsitikinęs, kad gerbiama Pirmininkė svarstė ne vieną kandidatą. Turbūt ir kiti kandidatai turėjo savo stiprių privalumų ir pliusų, bet galų gale buvau pasirinktas aš, todėl aš čia ir stoviu, o ne kiti kandidatai.
O dėl pirmų darbų, man atrodo, kad vienas iš pirmųjų darbų, ką aš norėčiau padaryti, kaip ir minėjau, įsivertinti. Antras dalykas, norėčiau įvertinti situaciją, ar tokiai organizacijai nereikėtų pavaduotojo, kad būtų galima turėti komplementarių žinių ir kompetencijų šalia to, ką sugebu aš. Trečias dalykas, norėčiau įvertinti organizacinę struktūrą, nes, jeigu aš teisingai suprantu, šiuo metu kancleriui yra pavaldūs turbūt daugiau negu 40 žmonių. Tai tikrai nelabai dera su pažangia ir efektyvia vadybos praktika, bet turbūt tam yra priežasčių. Bet man tai būtų sudėtinga efektyviai dirbti tokiomis sąlygomis, kai turi vadovauti ir turi tiesiogiai tokį skaičių pavaldinių.
PIRMININKAS. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Nėra. Klausia V. Jukna. Taip pat nėra. Klausia V. Pranckietis. Nėra. Klausia Z. Balčytis. Yra.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. (Aš čia, pačiame gale.) Tikrai reikia pasidžiaugti, perskaičius jūsų autobiografiją, kokiose institucijose teko dirbti, stažuotis, galų gale ir profesorius. Čia abejonių dėl kompetencijos nekyla. Tačiau jūs ateinate į instituciją, kuri turi tam tikrą savo istorinę praeitį. Ji keičiasi labai nelengvai ir netgi, sakyčiau, ilgąjį laikotarpį visą laiką išlieka tam tikrose pozicijose. Aš nesakau, kad bloga situacija, bet iš tikrųjų pokyčių reikia.
Mano klausimas būtų toks, du klausimai. Pirmas, kokios srities ministru buvo tas kolega, kuriam jūs visuomeniškai patarinėjote? Aš manau, kad mes turime žinoti. Ir antras klausimas. Vadybinių gebėjimų, žinių jūs turite. Ar pakaks užsispyrimo, charakterio savybių? Norint padaryti pakeitimus, reformas, reikia keleto dalykų. Pirmiausia – didesni pinigai. Norint daryti reformą, reikia į darbą priimti aukštesnės kompetencijos žmones, jie reikalaus atitinkamo atlygio. Ir antra, ar jums pakaks ir kiek metų reikėtų, kad pagal jūsų supratimą, kokia turi būti šiuolaikinė institucija Lietuvos Seimas, jūs paminėjote, kad jūsų tikslas yra pakelti Seimą į tam tikrą kompetencijos lygį, kiek tai užtruktų pagal jus laiko?
M. GELBŪDA. Pirmiausia gal pradėsiu nuo paskutinio klausimo dėl to, kiek laiko užtruktų. Manau, kad tai nebūtų greita, manau, kad užtruktų mažiausiai pusę ar dar daugiau kadencijos. Tai yra palaipsnis procesas. Aš nelabai tikiu tokiomis radikaliomis permainomis.
Antras dalykas, dėl charakterio ir užsispyrimo. Man atrodo, kad gyvenime man nebūtų pavykę pakankamai sėkmingai darbuotis skirtingose kultūrose, skirtinguose kontekstuose ir skirtingose institucijose ir pasiekti tuos dalykus, kuriuos pasiekiau, jeigu neturėčiau charakterio, neturėčiau drąsos, nes juos taip pat vertina labai kompetentingi ir labai reiklūs žmonės. Galiu tik paminėti, kad kai kurie konkursai, kuriuos aš laimėjau, – tai yra 70–80 žmonių į vieną vietą iš viso pasaulio. Tai įsivaizduokite, kokia vyksta atranka – į pokalbius pakviečia 12, iš tų 12 atsirenka vieną. Kitaip sakant, tie vadybos ekspertai mane pakankamai stipriai pačiupinėjo tam, kad patikėtų tą darbą, dėl kurio mane pasamdė.
Dabar dėl charakterio, manau, jau atsakiau. Toliau dėl patarėjų, taip, pirmą kartą buvau Seimo nario ir buvusio ministro A. Čapliko patarėju. Antrą kartą buvau energetikos ministro A. Sekmoko patarėju.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Norėjau paklausti, tenka su Seimo vairuotojais važiuoti ir klausimus užduoda, ko gero, ir mano kolegoms Seimo nariams, dėl esamo Seimo garažo. Šis klausimas jau turbūt ne vienus metus viešojoje erdvėje yra keliamas. Norėjau paklausti: vis tiek eidamas į šias pareigas turbūt esate šiek tiek nupiešęs savo strategiją, numatęs, kiek yra ekonomiškas tas garažas, jo naudingumas ir panašiai? Ką jūs numatėte savo plane dėl esamo garažo, nes išties šis klausimas jau, ko gero, bus baigtas šioje kadencijoje, nes, kiek supratau, to siekia ir pozicija. Ačiū.
M. GELBŪDA. Labai gaila, bet aš neturiu duomenų. Pagrindinis dalykas, manau, yra ekonominė logika. Bent jau aš negalėčiau komentuoti, kol nepamačiau ekonominio pagrindimo dėl vieno ar kito siūlymo. Atsiprašau, bet tik tiek tegaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Petkevič. Aš manau, mes truputį laiko pridėsime, nes kandidatas sutaupė laiko prisistatydamas. Prašom.
B. PETKEVIČ (MSNG). Gerbiamas kandidate, jūsų gyvenimo aprašymas yra tikrai įspūdingas, esate mokslininkas ir žmogus, kuris drąsiai imasi lyderystės ir tos lyderystės moko. Ar nemanote, kad šios pareigos, labai konkrečios ir ūkiškos, gali pakirpti jums sparnus?
Kokie jūsų asmeniniai motyvai kandidatuojant į šias pareigas? Ar tai stabilumas, ar tai nauja profesinė patirtis, ar gal savęs išbandymas? Ačiū.
M. GELBŪDA. Pirmiausia galbūt nuo asmeninių motyvų. Mano asmeninis ir pagrindinis motyvas: kai grįžti į Lietuvą po 13 metų užsienyje ir turi vakarietišką išsilavinimą (ir magistro, ir daktaro laipsnį), tai reiškia, kad gali dirbti visame pasaulyje. Pagrindinis motyvas buvo grįžti į Lietuvą ir dalintis žiniomis.
Pirmas dalykas, kad ne veltui aš prisijungiau prie Žinių ekonomikos forumo, kuris skleidžia pažangias praktikas, prie kitų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, ne veltui aš savanoriauju su gabiais vaikais Nacionalinėje moksleivių akademijoje, bet aš turėjau dešimties metų patirties skleisdamas gerąsias praktikas viešajame sektoriuje ir mačiau, kaip jis jas įgyvendino. Faktiškai mano tiesioginė patirtis, kad tas vadybos idėjų įgyvendinimas buvo labai labai… arba ne tas idėjas įgyvendino, arba tas idėjas, bet labai, kaip čia pasakius, be naudos, be poveikio.
Tad vienas iš tų dalykų… Man šis kvietimas irgi buvo šiek tiek netikėtas ir privertė mane susimąstyti, ar tas idėjas, kurias aš skleidžiau kaip išorinis žmogus, aš noriu ateiti ir įgyvendinti čia? Aš apsisprendžiau, kad tai yra svarbi institucija ir, ko gero, pati svarbiausia Lietuvoje. Aš pabandysiu tai padaryti. Ar pasiseks, ar nepasiseks – istorija ir jūsų balsavimas kitą savaitę parodys, o po to jau visa kita.
Koks dar buvo klausimas? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Priminkite klausimą
B. PETKEVIČ (MSNG). Ar nepakirps jums sparnų šios pareigos?
M. GELBŪDA. Dėl sparnų aš noriu pasakyti: dar nebuvo tokio darbo, kurio ėmiausi, kad būtų nuobodus. Jeigu aš imuosi šio darbo, vadinasi, aš į tą darbą žvelgiu globaliu kontekstu. Man tada bus tikrai įdomu geriau suprasti, kaip veikia kiti parlamentai, ką mes galime iš jų pasimokyti, galbūt kuo nors pasidalinti.
Tai aš į Lietuvos Seimo kanceliariją žvelgiu globaliai. Man tai nėra vien tik ūkinė veikla, bet man tai yra labai svarbios institucijos tobulinimas, lyginant su geriausiais pasaulio parlamentais ir panašiomis organizacijomis, tai reiškia kanceliarijomis ar kaip kitaip būtų vadinama.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė. (Balsai salėje) Manau, kad mums svarbi kandidatūra ir… (Balsai salėje) Paklausykime klausimų ir atsakymų.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už žodį. Nors nepažįstu jūsų, bet teko girdėti tik geriausius atsiliepimus, todėl tikrai noriu padėkoti, kad pasiryžote kandidatuoti į šią poziciją. Aš jums turiu du klausimus: vieną vadybinį, kitą ūkinį.
Vadybinis klausimas būtų toks. Utopinė Seimo kanceliarija – kokia ji, kas turi įvykti per penkerius metus, kad išeidamas iš šios institucijos jūs drąsiai sau pasakytumėte, kad taip, gerai padirbėta ir rezultatai puikūs?
Kitas klausimas – tai Seimo prieinamumas žmonėms su negalia. Jis vis dar yra neprieinamas ir kai kurie sprendimai reikalingi iš esmės, jie galbūt brangūs, galbūt sudėtingi, galbūt reikalaujantys ir Kultūros departamento įsikišimo, bet ar galėtų tai tapti vienu iš jūsų prioritetų, kad pagaliau mes Seimą sutvarkytume taip, koks jis turėtų būti? Dėkui.
M. GELBŪDA. Labai ačiū už klausimus. Laikas jau kaip ir baigėsi, todėl reikia atsakyti trumpai. Tai apie utopinę, aš nežinau, ar ne utopinę kanceliariją. Aš norėčiau, kad galų gale dvi žmonių grupės būtų laimingos. Tai yra Seimo nariai, kad jie būtų laimingi ir jaustųsi gerai dėl tų paslaugų, kurias gauna iš kanceliarijos, ir kad žmonės kanceliarijoje būtų laimingi, dirbdami ir eidami pirmadienį į darbą jie džiaugtųsi ir galvotų, kaip įdomu ir gera dirbti, ir mes suprantame, kodėl mes tą darbą darome. O visa kita – vadyba, inovacijos ir visi kiti dalykai apačioje po tais dalykais.
O dėl neįgaliųjų infrastruktūros ir priemonių. Aš tikrai tikiu arba dėsiu pastangas šiam klausimui spręsti, bet jis reikalauja ir išteklių, ir palaikymo ir tai nėra vieno mano valia, bet tai tikrai svarbus dalykas. Tose šalyse, kuriose gyvenau ir dirbau, tam buvo teikiama didelė reikšmė.
PIRMININKAS. Gerai, jau nemažai laiko pridėjome, girdžiu replikas, kad jau reikia baigti klausti. Ačiū kandidatui. Kas nespėjo paklausti, manau, turės galimybę tą padaryti frakcijose.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-383(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar lieka paskutinis darbotvarkės klausimas, na, galbūt priešpaskutinis, nes dar vienas klausimas yra balsavimai.
Tai Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“. Išklausome komiteto išvadą, kurią praneš S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas savo išvadą svarstė balandžio 14 dieną. Atsižvelgdamas tiek į Seimo salėje išsakytas pretendento nuostatas, tiek komitete, visų septynių dalyvavusiųjų balsais už pritarė šiai kandidatūrai ir nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Pretendentas, kaip informavo, kalbėti nepageidauja. Dėl viso dėl motyvų taip pat nematau užsirašiusių. Mums lieka patvirtinti biuletenį. Biuletenis tradicinis turbūt, nereikia kiekvieną kartą aiškinti. Trys skiltys: už, prieš, susilaikė. Paliekama ta skiltis, kuri išreiškia balsuojančiojo valią. Pavyzdžiai yra biuletenio apačioje.
Tik paskelbsiu balsų skaičiavimo grupę. Tai būtų K. Bartoševičius – Tėvynės sąjungos frakcija, D. Gaižauskas – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, V. Gapšys – Darbo partijos frakcija, L. Jonauskas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, A. Lydeka – Liberalų sąjūdžio frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės partijos frakcija, V. Valkiūnas – Mišri Seimo narių grupė. Jeigu dėl kokių nors priežasčių kas nors iš komisijos narių negalite dirbti, tai praneškite, pabaigoje paskelbsime pakeitimus.
Dabar balsavimo procedūra turėtų būti. Iki jos pradžios turime 4 minutes. Manau, kad jokio projekto mes nebespėsime apsvarstyti, bet lyg ir reikėtų palaukti tikslios balsavimo pradžios. Tegul bus dabar nedidelė techninė pertrauka iki 12 val. 30 min.
Tik paaiškinsiu, kaip balsuosime. Kad būtų patogiau, balsuosime iš eilės, kaip surašyti projektai pirmiausia: rytinio posėdžio, po to iš eilės, ne pagal pateikimo eilę, bet iš eilės, kaip surašyti projektai, kurie buvo paimti iš vakarinio posėdžio, ir galiausiai dėl rezervinių.
Dabar 3 minučių pertrauka. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, laikas. Prašom užimti savo vietas, nes tikrai nemažai balsavimų priešakyje. (Balsai salėje) Pradedame iš eilės balsavimus dėl rytinio posėdžio darbotvarkės projektų.
12.30 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už 113, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas, patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-235(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 127: už – 119, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo projektui pritarta. Europos reikalų komitetas prašo, kad būtų svarstoma skubos tvarka. Priėmimas būtų ketvirtadienį. Ar galime dėl to sutarti? (Balsai salėje) Visi? (Balsai salėje) Girdžiu šūksnius balsuoti. Tokiu atveju balsuojame dėl skubos. Kas už, balsuoja už.
Matau, kad dėl vedimo tvarkos – Seimo narė A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, kolegos, kad valdantiesiems skuba labai patinka. Vėl yra grįžtama prie tų senų, blogų tradicijų, kai kas nors paprašė ir mes taikome skubą. Aš tik primenu, kad skuba yra priimama ne komiteto prašymu, o tada, kai atitinka Statute nustatytus reikalavimus. Mes nei iš posėdžio pirmininko, nei iš komiteto neišgirdome, kokie čia yra ypatingi visuomeniniai santykiai, kai reikia svarstyti teisės aktą iš tikrųjų skubos tvarka. Gal jau bent prieikite prie to, kad bandytumėte argumentuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jeigu jums kilo neaiškumų, galėjote paprašyti tų motyvų išsakymo prieš balsuojant, bet mes buvome įsitikinę, kad visos frakcijos turi savo atstovus Europos reikalų komitete, tie motyvai jiems yra žinomi ir frakcijoms yra perduoti. Bet jeigu jūs pageidaujate, matau, komiteto pirmininkė dar gali tuos motyvus pakartoti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ponia Agne, aš labai stebiuosi jūsų nusistebėjimais, nes jūs puikiai suprantate, kad yra poreikis priimti procedūras, kurios leistų pradėti procedūras, susijusias su ekonomikos gaivinimo dalykais. Iki balandžio pabaigos Lietuva yra įsipareigojusi priimti šį įstatymą ir ratifikuoti nuosavų išteklių iniciatyvą. Tai man keistas jūsų nusistebėjimas ir nuolat keliamas klausimas.
PIRMININKAS. Dar kartą dėl motyvų prašau ar dėl vedimo tvarkos gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Su Europos Sąjungos fondais ir RRF nereikėjo miegoti iki balandžio vidurio, tada nereikėtų skubėti. Kitas dalykas, tai pasiskaitykite Konstitucinio Teismo nutarimą, kur yra labai aiškiai pasakyta, jūsų pačių prašymu stabdant urėdijų reformą, kad motyvavimas, kodėl yra reikalinga skuba ar ypatinga skuba, turi būti pateiktas plenarinio posėdžio salėje, o ne kažkur komitete ar Seimo užkulisiuose. Tai jūs tiesiog normaliai ateikite į salę ir pasakykite, kodėl yra reikalinga skuba, o ne po to bandykite aiškintis, slėpdami tą planą pusę metų.
PIRMININKAS. Ką gi, išklausėme pamokymų. Dabar M. Majauskas reaguos į pamokymus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, be jūsų papildomų komentarų aš išsakysiu dėl vedimo tvarkos. Gerbiama Agne, iš tiesų, man atrodo, čia tikrai nėra tas atvejis, kai reikėtų mums laužyti ietis, nes visi suprantame, kad ekonomikos atsigavimo fondą reikėtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Šis projektas yra konkrečiai su tuo susijęs ir apgailestauju, jeigu nebuvo tai aišku komiteto svarstymuose. Bet tiek Biudžeto ir finansų komitete pritarėme bendru sutarimu, tiek ir Europos reikalų komitete. Tikrai aš kviesčiau kolegas neieškoti lygioje vietoje problemų ir tiesiog visiems sutarus kuo greičiau priimti šį teisės aktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau balsuojame. Skubai pritarta.
12.37 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2)ES, Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2)ES, Civilinio kodekso 2.54, 2.64, 2.71, 2.72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2)ES (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl kitų projektų. Turbūt sutiksite, kad balsuojame dėl viso paketo 1-4, kur pagrindinis yra Konkurencijos įstatymo 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2) ir du lydimieji. Svarstymo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 128, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo paketui pritarta.
12.38 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 127, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
12.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 129, visi 129 – už. Po svarstymo pritarta.
12.41 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2)VK (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 123: už – 120, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.41 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 130: už – 120, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
12.42 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 129: už – 120, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Dėl 1-10 klausimo balsuoti nereikia, tik fiksuojame, kad siūloma svarstyti Seimo posėdyje balandžio 27 dieną. Tikiuosi, iki to laiko frakcijos spės susitikti ir pasikalbėti su kandidatu į Seimo kanclerius.
Dėl 1-11 klausimo bus slaptas balsavimas, kuris prasidės, kai baigsime balsavimą čia, posėdžių salėje.
Dabar verčiame puslapius ir žiūrime į vakarinio posėdžio darbotvarkės pabaigą, į tuos projektus, kuriuos spėjome dabar apsvarstyti.
12.44 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3004 (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia klausimas, kuris buvo įrašytas 2-18 numeriu, tai yra Darbo kodekso 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3004. Paprastai dar pasakysiu, kad dėl minimalios mėnesinės algos, kurį pateikė V. Bukauskas. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo.
Balsavo 130: už – 60, prieš – 32, susilaikė 38. Nepritarta.
Dabar pagal Statutą turime spręsti, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Kas balsuos už, balsuos už galimybę tobulinti, kas balsuos prieš, balsuos už tai, kad atmestume.
Balsavo 131: už – 76, prieš – 55. Grąžinama iniciatoriams tobulinti.
12.46 val.
Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-179 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-179. Primenu, kad tai yra projektas dėl mobingo, kurį pateikė G. Paluckas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 128: už – 74, prieš nėra, susilaikė 54. Po pateikimo pritarta.
Dabar turime nustatyti svarstymo datą ir komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Ar tinka visiems? Nematau prieštaravimų, tai taip ir fiksuojame.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Prašau įskaityti mano balsą prieš dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Gerbiamo M. Puidoko balsas prieš fiksuojamas, bet tai nekeičia balsavimo rezultatų.
12.48 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-191 (pateikimo tęsinys)
Toliau. 2-20 klausimas – Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-191. Pranešėjas buvo T. Bičiūnas. Paaiškinu, kad tai projektas, sprendžiantis dėl atsijungimo nuo elektroninių priemonių nedarbo laiku.
Balsavo 126: už – 60, prieš – 9, susilaikė 57. Po pateikimo nepritarta.
Dabar sprendžiame, ką toliau daryti. Kas balsuos už, balsuos už grąžinimą tobulinti, kas prieš, – už tai, kad atmestume.
Už – 92, prieš – 32. Grąžiname iniciatoriui tobulinti. Mes nespėjome suteikti žodžio dėl anksčiau svarstytų klausimų. Prašė J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos, kai buvo klausimas dėl mobingo, kolegos prašė paprašyti skirti Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą, nes iš tiesų Žmogaus teisių komitetas jau ne vieną kadenciją gilinasi į mobingo peripetijas ir kaip jį užkardyti. Manau, kad Žmogaus teisių komitetas būtų labai laiku ir vietoje sprendžiant šį klausimą.
PIRMININKAS. Aš manau, niekas neprieštaraus, kad dėl mobingo projekto papildytume ir įrašytume kaip papildomą komitetą ir Žmogaus teisių komitetą.
Matau, pageidauja pasisakyti D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Replika po balsavimo dėl teisės atsijungti nuo elektroninių įrenginių ne darbo metu. Tikrai labai nustebinote, kolegos, visi žinome, kad pandemijos metu daugiau nei pusės gyventojų, o pagal kai kuriuos duomenis – dviejų trečdalių, emocinė būklė pablogėjo, o viena iš priežasčių yra ta, kad dėl nuotolinio darbo darbo ir poilsio režimas visiškai susimalė. Mes turėjome tikrai rimtų iššūkių, kalbant apie darbo kultūrą: darbuotojams po darbo skambinti, rašyti, reikalauti atlikti užduotis, deja, tai pakankamai įprasta praktika.
Šiuo atveju tikrai mums reikėtų priimti tam tikrus sprendimus, mažų mažiausiai atverti dialogą. Mano kolegos T. Bičiūno pataisa labai realiai susijusi su mūsų visų emocine sveikata, su darbuotojų būsena ir savijauta šiuo pandemijos laikotarpiu. Tikrai labai prašyčiau, kad bent jau patobulintą projektą kitaip įvertintume. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, tikrai projektas neatmestas. Lauksime patobulinto. Prašom – taip pat replika K. Masiulio.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš stebiuosi tokiais siūlymais. Telefone turite mygtuką, kai bet kada galite išjungti garsą, be to, tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas. Tikrai yra darbų, kur reikalinga galimybė netgi bet kada pasiekti, tarkime, mediką ar dar ką nors, kai darbdaviui reikia skubios operacijos ir jisai turi būti pasiekiamas, ir panašiai. Tai čia aš neįsivaizduoju. Žinote ką? Pasiūlykite įstatymą, kad darbo metu žmona, vaikas negalėtų paskambinti.
PIRMININKAS. Replikos išsakytos. Balsuojame toliau.
12.53 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210. Jį pateikė Seimo narys L. Jonauskas. Primenu, kad čia kalbama apie kompensaciją už nuotolinį darbą. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 113: už – 46, prieš – 2, susilaikė 65. Po pateikimo nepritarta. Balsuojame dėl to, ką darysime toliau. Kas balsuoja už, balsuos už grąžinimą tobulinti, kas prieš – atitinkamai už atmetimą.
Už – 94, prieš – 26. Grąžiname tobulinti.
12.57 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-218 (pateikimo tęsinys)
Projektas, įrašytas darbotvarkėje 22 numeriu, – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-218. Jį pateikė Seimo narys G. Paluckas. Primenu, kad tai papildomi tėvadieniai.
Už – 57, prieš – 7, susilaikė 58. Nepritarta po pateikimo. Vėl balsuojame, ką daryti. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas prieš, – už atmetimą.
Už – 102, prieš – 20. Grąžiname tobulinti.
J. Džiugelis prašo žodžio.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau.
12.57 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-411 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Atsisako. Balsuojame toliau. 2-23 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-411. Paprasčiau kalbant, tai laisvadienis po skiepų.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 82, prieš – 10, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Suteiksiu žodį. Dabar turime sutarti dėl komitetų. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Ar nėra prieštaravimų?
Gerai, matau. Pirma repliką išsako ar dėl vedimo tvarkos P. Kuzmickienė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašome Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame, kad yra prašoma Vyriausybės išvados. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kolegė dar norėjo papildyti.
PIRMININKAS. Ar norėjote dar ką nors pasakyti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Norėjau tiesiog papildyti. Dėl Sveikatos reikalų komiteto, matyt, verta būtų svarstyti. Atsiprašau, jeigu praklausiau. Ar siūlėte?
PIRMININKAS. Ne. Sveikatos reikalų komitetas nebuvo pasiūlytas. Siūlote kaip pagrindinį ar kaip papildomą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kaip papildomą.
PIRMININKAS. Gerai. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėkoju už balsavimą, bet tiesiog mano pamąstymas, be jokio didelio spaudimo. Galbūt vertėtų šiam klausimui suteikti, jeigu yra Seimo Pirmininkė, skubos statusą vien dėl to, kad turėtume galimybę, jeigu sutarsime, jeigu Vyriausybė pritars, greičiau priimti. Kuo labiau delsime, tuo mažiau prasmės bus to projekto. Mes kalbame apie masinę vakcinaciją, kurią reikia kuo greičiau paskatinti. Nežinau, čia mano toks pamąstymas. Jūs tiesiog… Jeigu galima tą pasiūlyti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man atrodo, tiesiog neformaliai sutarkime: jeigu Vyriausybės išvada bus anksčiau, nebus būtinybės laukti tos paskutinės nurodytos datos.
Taigi fiksuojame, kad prašome Vyriausybės išvados. Papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstymo data – birželio 8 diena su galimybe atlikti tai anksčiau, jeigu bus Vyriausybės išvada ir komitetų išvados.
Dar J. Džiugelis prašo žodžio.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų taip pat norėjau prašyti Vyriausybės išvados. Dėkoju, kad kolegos pritaria tam. Patikslinkite, Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra įtrauktas kaip papildomas, taip? Socialiniai reikalų kaip papildomas ar kaip pagrindinis?
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas. Ar yra kitokių siūlymų?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ne, gerai.
PIRMININKAS. Dar kartą P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Visai dėl kito klausimo. Gerbiamas posėdžio pirmininke, 13 valandą Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija yra numačiusi posėdį. Nors dar rytinio posėdžio laikas yra nepasibaigęs, prašau leisti komisijos posėdžiui vykti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ir leisti, kad būtų surengtas komisijos posėdis, tikintis, kad komisija po vieną narį išleis į slaptą balsavimą ir jie galės savo pareigą atlikti. (Balsas salėje: „Kokį slaptą?“) Pritariame. Gerai, nematau prieštaravimų.
Liko balsuoti dėl dviejų paskutinių, dėl trijų paskutinių, tiksliau, įstatymų ir nutarimų projektų, kurie buvo įrašyti rezerve.
13.02 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429 (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia rezervinis 1 klausimas – Muziejų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429. Teikėjas buvo R. Šarknickas. Balsuojame už komiteto išvadą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 111: už – visi 111. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-425 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-425. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111: už – 111. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-426 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis su šiuo projektu susijęs projektas dėl komitetų narių skaičiaus. Balsuojame priėmimo stadijoje.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar slapto balsavimo procedūra. Laikas buvo numatytas iki 13 val. 15 min., bet vėliau pradedame, tai pabaiga 13 val. 20 min.
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-383(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę. Prieš pradedant vakarinį posėdį, mes turime vieną klausimą iš rytinio posėdžio, tai yra Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-383(2). Priėmimas. Turime balsų skaičiavimo protokolą.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso buvo išduota 112 biuletenių, rasta biuletenių – 112, galiojančių – 109, negaliojančių 3.
Už balsavo 82, prieš – 9, susilaikė 18 Seimo narių. Pasirašė balsų skaičiavimo grupės pirmininkas A. Lydeka.
Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ priimtas. (Gongas) Sveikinimai. (Plojimai)
Seimo rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.