LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-09-13 Nr. XIVP-762
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamo projekto nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t. y. reikalavimas įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrėti tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pavyzdžiui, gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pavyzdžiui, notarų veiklos reguliavimas pagal Notariato įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimusis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybės įstaigas ar savivaldos institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų būtų laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas tinkamas jų veiklos priežiūros mechanizmas, kai psichologų veiklos sąlygas prižiūrėtų kompetentinga institucija (kartu atsakinga ir už psichologų sąrašo tvarkymą ir kitų su tuo susijusių funkcijų vykdymą), mūsų nuomone, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei joks nurodytas registro tvarkytojas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Registro tvarkytojas būtų įgaliotas priimti tik formalius sprendimus dėl asmens įrašymo ar išbraukimo iš registro pagal paties asmens prašymus ar kitų subjektų pateiktas išvadas. Ir nors projekte yra numatytas dar vienas psichologų praktinės veiklos priežiūros subjektas - Komitetas, kuris būtų atsakingas už profesinės etikos kodekso laikymąsi, tačiau kažkokia institucija, kuri nuosekliai ir sistemingai vykdytų psichologų praktinės veiklos priežiūrą, projekte nėra atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas dėl iš esmės vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, nekeliant kitų esminių kvalifikacinių veiklos reikalavimų, yra tikslingas, pagrįstas ir pakankamas. Pažymėtina, kad psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pavyzdžiui, psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją.
2. Projekte neturi būti nurodyta konkreti įstatymo priėmimo data.
3. Projekto 1 straipsnio nuostatas siūlome tikslinti, nes:
- projektas nustato ne psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas (tą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai ir aukštosios mokyklos vidaus teisės aktai), o reikalavimus psichologų išsilavinimui;
- formuluotė, kad įstatymas nustato „registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką” yra perteklinė, nes šiuos dalykus apima psichologų praktinės veiklos sąlygų reglamentavimas, kas, kaip atskiras įstatymo reguliavimo dalykas, jau numatytas šiame straipsnyje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl perteklinės formuluotės, kad įstatymas nustato ir „užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje“;
- projektas nenustato jokių atsakomybės už įstatymo pažeidimą pagrindų, o tik pateikia nuorodą į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Šis įstatymas nustato teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo ir šios veiklos vykdymo sąlygas, psichologų teises ir pareigas bei psichologų praktinės veiklos priežiūros pagrindus“.
4. Atsižvelgiant į Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso formą, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „dokumentas, apimantis“ įrašyti žodžius „teisės aktas, nustatantis“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla“, nes tai kad psichologai turės laikytis šio kodekso ne vieną kartą įtvirtinta kitose projekto nuostatose.
5. Vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kad psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla, pažymime, kad nėra pagrįsta psichologu vadinti asmenį, kuris ne tik turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau ir verčiasi psichologo praktine veikla. Kitaip sakant, įgytos psichologo kvalifikacijos negali paneigti tas faktas, kad šią kvalifikaciją turintis asmuo dėl tam tikrų aplinkybių dar ar jau nevykdo praktinės psichologo veiklos. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje aukščiau išdėstytą pastabą dėl psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarkos, o taip pat į tai, kad įstatyme nebereikia nurodinėti pilno jo paties pavadinimo (ši pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriame dėstomas visas įstatymo pavadinimas), projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Psichologas – asmuo, įgijęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančią psichologo kvalifikaciją“.
6. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, apibrėžianti „psichologo paslaugų” sąvokos turinį, nėra tautologiška ir perteklinė, nes ji nenustato jokių papildomų šią sąvoką identifikuojančių požymių, o tik pakartoja ir taip aiškų logine prasme teiginį, kad psichologo paslaugos tai tokios paslaugos, kurias teikia psichologas. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šioje dalyje vietoj žodžio „savo“ įrašytinas žodis „psichologo“.
7. Analogiško turinio pastaba dėl nuostatos pertekliškumo taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 daliai, nustatančiai akivaizdžią ir bendro pobūdžio taisyklę, kad psichologo paslaugų gavėjas tai asmuo, kuriam tokios paslaugos teikiamos. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą būtų nuspręsta palikti, siūlome išbraukti nuostatą, nustatančią, kad paslaugos gavėju laikomas ne tik atskiras asmuo, tačiau ir asmenų grupė. Toks reguliavimas būtų galimai ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kokiais atvejais kaip atskiras teisinių santykių psichologo paslaugų teikimo srityje subjektas turėtų būti laikoma būtent asmenų grupė, o ne atskiras asmuo. Galbūt omenyje turimi atvejai, kai psichologo paslaugos tuo pačiu teikiamos asmenų kolektyvui, tačiau ir tokiu atveju sudėtinga būtų teigti, kad ir atskiras kolektyvo narys neturėtų būti vertinamas kaip savarankiškas paslaugų gavėjas. Antra, iškiltų klausimas dėl tokio kolektyvo (asmenų grupės) teisinio atstovavimo, jeigu iškiltų ginčas dėl paslaugų kokybės, turinio ar kitų klausimų. Trečia, kiltų praktinių įstatymo taikymo problemų, jeigu nepasitenkinimą dėl psichologo paslaugų pareikštų, pavyzdžiui, tik vienas iš asmenų grupės narių. Neaišku, ar tokiu atveju jis galėtų būti laikomas kaip atskiru psichologo paslaugų gavėju, ar, vis dėlto, tik asmenų grupė, atstovaujama įstatymų nustatyta tvarka įgalioto asmens ar asmenų, galėtų ginti savo kaip psichologo paslaugų gavėjo teises. Ketvirta, ginčytina, kaip asmenų grupės atžvilgiu galėtų būti įgyvendinamos tokia psichologo praktinė veiklos sritys kaip psichologinis įvertinimas ir testavimas, psichologinė ekspertizė, psichologinės intervencija (kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgiant į tai, manome, kad nepaisant to, kad psichologo paslaugos gali būti teikiamos tiek atskiriems asmenims, tiek asmenų grupėms, svarstytina, ar pagrįsta būtent tokią asmenų grupę kaip visumą laikyti savarankišku psichologo paslaugų gavėju.
8. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius „pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetencijas vykdoma profesinė veikla“.
9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 6 dalį, apibrėžiančią „psichologo praktinės veiklos srities“ sąvoką reikėtų tikslinti, aiškiai atskleidžiant kompetencijos kažkokioje veiklos srityje kvalifikuojančius požymius, nes projekte nėra numatytos nei veiklos sritį galinčios apspręsti aukštojo mokslo studijų baigimo sąlygos, nei praktinės veiklos metu galimų įgyti papildomų kompetencijų įgijimo bei jų patvirtinimo pagrindai, įgalinantys konstatuoti pasirengimą vykdyti veiklą tam tikrose srityse. Taip pat šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Psichologų registre įrašyta“, nes srities įrašymas į registrą yra ne psichologo kompetencijos šioje srityje buvimą patvirtinanti būtinoji sąlyga, o tiesiog vienas iš psichologo praktinės veiklos įgyvendinimo reikalavimų. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, numatanti, kad papildomą kvalifikaciją psichologas gali įgyti ne studijų, o praktinės veiklos metu. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštojo mokslo kvalifikacijas gali teikti tik aukštosios mokyklos (analogiška nuostata pakartota ir projekto 3 straipsnyje, nustatančiame, kad psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines studijas).
10. Atsižvelgiant į tai, kad Psichologų registro steigimas bei psichologų registravimas jame būtų esminė psichologų teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygų, siūlytume šio registro steigimui skirti atskirą straipsnį (kuris, siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, turėtų būti dėstomas po projekto 4 straipsnio), reglamentuojantį steigiamą valstybės registrą, registruojamus objektus, valstybės registro valdytoją, įgaliojimus Vyriausybei tvirtinti registro nuostatus ir paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kitą su steigiamu valstybės registru susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalies reikėtų apskritai atsisakyti kaip perteklinės. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 2 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstytina taip: „Psichologų registras – valstybės registras, kuriame registruojami ir tvarkomi psichologų, ketinančių verstis ar besiverčiančių psichologo praktine veikla, duomenys“ (šios dalies antrasis sakinys apskritai brauktinas kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro valdytojo paskyrimo (kuris, beje, turi būti nurodomas įstatyme, o ne skiriamas Vyriausybės) bei jo funkcijų reikėtų dėstyti registro steigimą ir jo veiklą įtvirtinančiose projekto nuostatose).
11. Atsižvelgiant į projekto II skyriaus turinį, jo pavadinimas dėstytinas taip: „Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas. Psichologų registracija“.
12. Projekto 3 straipsnyje po žodžių „vientisąsias universitetines psichologijos“ įrašytinas žodis „studijų“. Minėta nuostata tikslintina ir dėl kitų priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra vartojamos tokios formuluotės kaip „psichologijos bakalauro ar psichologijos magistro studijos“. Galbūt turimi omenyje psichologijos bakalauro bei psichologijos magistro kvalifikaciniai laipsniai. Antra, psichologijos studijų krypties apraše nėra numatyta galimybė psichologijos studijas studijuoti ne pakopine, o vientisųjų studijų forma. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus psichologijos studijas formaliai gali būti išduodamas ne psichologijos, o socialinių mokslų (psichologijos krypties) kvalifikacinis laipsnis. Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina tikslinti, ją dėstant taip: „Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines pirmosios ir antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties psichologijos studijas bei įgijus socialinių mokslų (psichologijos) bakalauro ir socialinių mokslų (psichologijos) magistro kvalifikacinius laipsnius arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šioms aukštojo mokslo kvalifikacijoms lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją“.
13. Derinant projekto 4 straipsnio nuostatas su projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu „psichologo“ sąvokos apibrėžimu, t. y. asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją yra laikomas psichologu“, bei atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje turėtų būti įtvirtinama tik principinė teisės verstis psichologo praktine veikla įgyvendinimo sąlyga, nedetalizuojant registracijos sustabdymo galimybės ar kitų registracijos reglamentavimo nuostatų, šią dalį siūlytume dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla gali užsiimti tik psichologas, šiame įstatyme nustatyta tvarka įregistruotas Psichologų registre“ (kaip ir siūlėme aukščiau išvadoje, sekančiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas Psichologų registro steigimas bei jo veiklos pagrindai).
14. Atsižvelgiant į tikėtiną psichologo prašymo, pateikiamo psichologų registro tvarkytojui, turinį, projekto 5 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti psichologas Psichologų registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti jį į registrą, kartu nurodydamas psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus:“.
15. Siekiant teisės akto glaustumo bei vengiant besikartojančių projekto nuostatų, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų dėstyti taip: „psichologo kvalifikaciją, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnyje, patvirtinančius dokumentus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 2 punktui.
16. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas jį dėstant taip: „dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas psichologo praktinės veiklos srityje (srityse), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies 3 punktui.
17. Nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įvedama „ligų sąrašo“ santrumpa, nes toliau projekto tekste ši santrumpa nėra daugiau vartojama nė karto.
18. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto apskritai siūlome atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio jokio teisinio krūvio, nes asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra ne specialius kvalifikacinius įstatyme numatytus reikalavimus patvirtinantis dokumentas, o tiesiog pildant įvairius prašymus, pareiškimus ar skundus bendrąja tvarka pateikiamas dokumentas, identifikuojantis pareiškėjo tapatybę bei pagrindžiantis pateikiamų dokumentų sąsają su juos teikiančiu asmeniu. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas nėra nurodomas kaip viena iš būtinųjų specialiųjų licencijavimo ar kitokių prašymų tenkinimo sąlygų.
19. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas brauktinas kaip perteklinis ir galimai klaidinantis, nes jis suponuoja, kad psichologo praktika besiverčiantis psichologas savanoriškai sutinka laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų. Tačiau pažymėtina, kad sistemiškai vertinant projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad projekte imperatyviai įtvirtinta, kad šio kodekso laikymasis yra viena iš privalomų psichologo praktinės veiklos vykdymo sąlygų, o šio kodekso nesilaikymas psichologui užtraukia atitinkamą atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto siūlome atsisakyti kaip nepagrįsto ir netikslingo.
20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnis pildytinas atskira dalimi (atsižvelgiant į straipsnio nuostatų nuoseklumą, ji turėtų būti dėstoma po šio straipsnio 2 dalies), nurodančia per kiek laiko nuo prašymo gavimo dienos registro tvarkytojas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, ir (arba) prašyme ir (arba) dokumentuose pateikta ne visa ir (arba) netiksli informacija, turėtų pranešti apie tai pareiškėjui ir numatančia minimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai projekto 5 straipsnio 4 dalis pildytina, nurodant, kad prašymo trūkumų šalinimo terminas į 15 dienų terminą neįskaičiuojamas.
21. Projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome tikslinti, nurodant joje tik esminę ir nesikartojančią su kitomis projekto nuostatomis normą, nurodančią, kad įregistravus psichologą Psichologų registre jam išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas, t. y. nuostatoje reikėtų kalbėti ne apie registracijos patvirtinimą, kuris iš esmės neturi teisinės reikšmės, o apie tai, kad psichologo praktine veikla ketinantys užsiimti asmenys registruojami Psichologų registre, o įregistravus tokius asmenis registre, jiems išduodamas psichologo registracijos pažymėjimas (tai, kad pažymėjime yra registracijos numeris nurodyti tiesiog nereikia, nes tai akivaizdu pagal bendrąsias dokumentų apskaitos taisykles). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, kokia forma (popierine, elektronine ar bet kuria iš jų) registracijos pažymėjimas yra išduodamas. Antro šios dalies sakinio apskritai nereikia, nes analogiška taisyklė įtvirtinta šio straipsnio 4 dalyje. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų nurodyti, kas nurodoma registracijos pažymėjimuose, nes tai leistų identifikuoti atvejus, kada registro tvarkytojas, patikslinęs registro duomenis, turėtų psichologui išduoti patikslintą psichologo registracijos pažymėjimą, t. y. tais atvejais, kai pasikeistų registracijos pažymėjime nurodyti duomenys, pavyzdžiui, psichologo praktinės veiklos sritis ir įgytų kvalifikacijų sąrašas.
22. Projekto 5 straipsnio 4 dalį reikėtų dėstyti taip: „Psichologas turi būti įregistruotas Psichologų registre ir psichologo registracijos pažymėjimas jam turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių (arba darbo) dienų nuo prašymo ir <...> (toliau kaip tekste). Kaip jau minėta, ši dalis papildytina nuostata, kad į šį terminą neįskaitomas trūkumų šalinimo laikotarpis.
23. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte reikėtų aiškiai atskleisti, kaip būtent aukštojo mokslo diplomas, t. y. dokumentas, įrodantis įgytą psichologo kvalifikaciją, gali pagrįsti profesinės veiklos sritį, kurioje ketina verstis psichologas. Tai yra tas pats dokumentas (aukštojo mokslo diplomas) tuo pačiu metu įrodys ne tik įgytą psichologo kvalifikaciją, tačiau ir profesinės veiklos sritį, kurioje jis turi kompetencijų. Galbūt turima omenyje, pabaigta studijų programa, diplomo priede nurodyti dalykai ir įvertinimai už juos, kažkokie kiti kokybiniai diplomo duomenys. Reikėtų tai projekte aiškiai nurodyti. Taip pat nėra aišku, kaip darbo patirtį liudijantys dokumentai galėtų pagrįsti tam tikras kompetencijas psichologinės veiklos srityje. Logiškai samprotaujant, psichologas objektyviai negalės pateikti darbo patirties toje psichologo praktinės veiklos srityje, nes jis neturės tam reikiamos kvalifikacijos. Tai suponuoja, kad darbo patirtis kažkurioje kitoje ūkinės veiklos srityje galės būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti psichologo kompetenciją tam tikroje psichologo praktinės veiklos srityje. Svarstytina, ar tai yra pagrįsta, o jeigu ir taip, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis ir koks subjektas būtų įgaliotas tokį darbo patirties vertinimą atlikti. Kaip minėta aukščiau, neaiškus ir šiame projekte vartojamos sąvokos „papildoma kvalifikacija“ turinys bei jos santykis su aukštųjų mokyklų teikiamomis aukštojo mokslo kvalifikacijomis. Siekiant teisinio aiškumo, šį papildomas psichologo įgytas kompetencijas liudijantį išsilavinimą (žinių lygį, išklausytų kursų ar pan.) reikėtų aiškiai reglamentuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar registro tvarkytojas apskritai bus įgaliotas ir kompetentingas vertinti pateiktų dokumentų turinį, o jei ir taip, svarstytina, ar įmanoma objektyviai vertinti dokumentų atitiktį tokiems įstatyme aiškiai neapibrėžtiems reikalavimams.
24. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 4 punkte žodis „įgytos“ dėstytinas prieš žodį „psichologo“, nes čia turima omenyje būtent psichologo kvalifikacija, nurodyta projekto 3 straipsnyje, o ne po psichologo įregistravimo registre įgyta kita kvalifikacija.
25. Projekto 5 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžių „ar panaikinimą“ įrašytini žodžiai „galiojimo sustabdymo panaikinimą ir registracijos panaikinimą“.
26. Nėra aiški projekto 5 straipsnio 7 dalies pirmosios pastraipos nuostata, nustatanti, kad duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad duomenys registruose yra keičiami (atnaujinami) esant poreikiui, t. y. kai atsiranda faktinės aplinkybės ar juridiniai pagrindai, įrodantys registruose esančių duomenų pasikeitimą. Tuo tarpu registro duomenų atnaujinimas paties registro tvarkytojo iniciatyva, kai tam nėra poreikio, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas savitikslis procesas.
27. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 7 dalies paskirtį bei siekiant teisinio aiškumo, šią dalį siūlome tikslinti ir formuluoti ją, kaip pareigą psichologo praktine veikla besiverčiančiam psichologui ne rečiau kaip kartą per penkis metus teikti registrui 1) dokumentus, pagrindžiančius įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei 2) dokumentus, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, o tuo atveju, kai per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose (beje, reikėtų atskleisti koks būtų pareigos tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 40 val. per 5 metus santykis su pareiga tobulinti kvalifikaciją, jeigu jis vertėsi praktine veikla mažiau kaip tris metus).
Be aukščiau nurodytų atvejų, kada psichologas būtų imperatyviai įpareigotas registrui teikti savo atsinaujinusius duomenis, o tokių duomenų nepateikimas būtų pagrindas sustabdyti registracijos galiojimą, psichologas registro tvarkytojui taip pat turėtų teikti duomenis apie papildomos kvalifikacijos įgijimą bei jos tobulinimą ir apie papildomą (papildomas) psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina vykdyti praktinę veiklą ir dokumentus, patvirtinančius psichologo įgytas kompetencijas šioje (šiose) srityje (srityse). Manytume, kad kitų pagrindų, kada psichologas pats turėtų teikti registro tvarkytojui pasikeitusius duomenis apie save, nėra, t. y. kitais atvejais registro tvarkytojui duomenis teiktų kitos kompetentingos institucijos.
28. Projekto 5 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo patikslintų registro duomenų pateikimo registro tvarkytojas turi įregistruoti šiuos duomenis, paskelbti juos savo internetinėje svetainėje bei išduoti (jeigu to reikia) patikslintą registracijos pažymėjimą.
29. Projekto 6 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma.
30. Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo bei normų aiškumo, visuose projekto 6 straipsnio 1 dalies punktuose siūlome nurodyti laikotarpį, kuriam stabdoma registracija. Atsižvelgiant į tai, siūlome šios dalies 1 punkte po žodžio „prašymu“ įrašyti žodžius „prašyme nurodytam laikotarpiui“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nurodytas maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, sustabdžius registraciją 10 metų, sprendimas dėl jos sustabdymo panaikinimo galėtų būti priimamas tik patenkinus tam tikrus tinkamą psichologo kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Kitaip sakant, ar neturėtų būti nustatyta, kad per įstatyme nustatytą maksimalų registracijos sustabdymo laikotarpį nepateikus registracijos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančius dokumentus, registracija turėtų būti naikinama ir dėl įregistravimo į Psichologų registrą psichologas vėl kreiptųsi šiame įstatyme nustatyta bendrąja tvarka.
31. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent nušalinimo nuo su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju. Tačiau ir tokiu atveju, psichologas juk gali užsiimti praktine veikla ir kitoje psichologo praktinės veiklos srityje, su kuria šis nušalinimas gali neturėti nieko bendro, tad tokiu atveju registracijos sustabdymas gali būti vertinamas kaip neproporcinga sankcija. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, šis punktas pildytinas nurodant laikotarpį, kuriam šiame punkte nurodytu atveju registracija būtų sustabdoma – kol išnyksta teismo sprendimu nustatytas registracijos sustabdymo pagrindas. Taip pat siūlome šiame punkte braukti perteklinį žodį „priimtam“.
32. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi“ įrašytini žodžiai „jeigu psichologas įstatymų nustatyta tvarka“. Arba šioje nuostatoje atsisakytina žodžių „arba nutartimi“, nes asmuo nutartimi nepripažįstamas kaltu ir nutarties pagrindu teistumas neatsiranda. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.
33. Svarstytinas projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką, jo registracija stabdoma 1 metams, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad analogiško pobūdžio teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Medicinos praktikos įstatyme, Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme) nustatyta, kad net ir už pirmą šiurkštų profesinės etikos pažeidimą, mediko praktikos ar odontologijos praktikos licencija yra naikinama. Pažymėtina, kad apskritai nėra aiškus registracijos sustabdymo už šiurkštų etikos pažeidimą tikslas, nes šiurkštus pažeidimas jau yra įvykęs ir konstatuotas faktas, kurio reikšmė per tuos vienus registracijos sustabdymo metus nesumažės ir neišnyks.
34. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte reiktų patikslinti kokį šio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą pažeidus būtų stabdoma registracija, nes akivaizdu, kad, pavyzdžiui, už informacijos apie papildomos kvalifikacijos įgijimą nepateikimas nebūtų pagrindas stabdyti psichologo registracijos. Galbūt tikslinga būtų registracijos stabdymo pagrindu laikyti būtent imperatyviai nurodytų duomenų dėl savo kvalifikacijos - dokumentų, pagrindžiančių įgytos psichologo kvalifikacijos tobulinimą bei dokumentų, įrodančius, kad per pastaruosius 5 metus jis bent 3 metus vykdė psichologo praktinę veiklą, nepateikimą laiku.
35. Atkreipiame dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimą ne tik dėl laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla stabdymo, tačiau ir pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar neveiksniu psichologo praktinės veiklos vykdymo srityje, todėl manytina, kad toks pagrindas turėtų būti numatytas kaip savarankiškas registracijos sustabdymo pagrindas 6 straipsnio 1 dalyje.
36. Projekto 6 straipsnis pildytinas nauja dalimi, nustatančia per kiek laiko nuo šio straipsnio 1 nurodytų pagrindų atsiradimo registro tvarkytojas turi priimti sprendimą dėl registracijos sustabdymo ir per kiek laiko nuo šio sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai.
37. Projekto 6 straipsnio 3 dalis tikslintina nurodant, kad pats psichologas teikia prašymą dėl registracijos sustabdymo panaikinimo tik tuo atveju, kai pačiame prašyme stabdyti registraciją nebuvo nurodytas prašomas sustabdymo laikotarpis. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti atvejus, kada su prašymu panaikinti registracijos sustabdymą kartu turėtų būti pateikiami ir kokie dokumentai (turbūt turimi omenyje atvejai, kai registracija buvo sustabdyta kažkokį ilgą laikotarpį ir norint panaikinti registracijos sustabdymą psichologas turėtų pateikti savo kvalifikacijos tobulinimo šiuo laikotarpiu dokumentus) bei per kiek laiko nuo prašymo ir kitų dokumentų (jeigu jie reikalingi) gavimo turi būti priimtas sprendimas dėl registracijos sustabdymo panaikinimo.
38. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Jeigu psichologo registracija buvo sustabdyta šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, registracijos sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir (ar) duomenų, patvirtinančių, kad registracijos sustabdymo pagrindas išnyko“. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia per kiek laiko nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo apie tai turi būti informuotas pats psichologas ir kiti suinteresuoti subjektai (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai).
39. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „psichologui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi uždrausta verstis psichologo praktine veikla“.
40. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad registracija panaikinama paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis registro tvarkytojas galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, registracijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „pateikti suklastoti dokumentai ar“.
41. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo). Taip pat pažymime, kad 6 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta ir šiais registracijos panaikinimo pagrindais: kai psichologas per registracijos sustabdymo laikotarpį (jeigu toks būtų nustatytas) nepateiktų dokumentų, patvirtinančių registracijos sustabdymo pagrindo išnykimą; jei teismas pripažintų psichologą neveiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje arba ribotai veiksniu psichologo paslaugų teikimo srityje, taip pat jei paaiškėtų, kad psichologas teikė paslaugas kitose psichologo praktinės veiklos srityje, nei nurodyta Psichologų registre.
42. Projekto 6 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatanti, kad asmuo, kurio registracijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka registruotis Psichologų registre iš naujo, suponuoja, kad registraciją panaikinus visais kitais pagrindais, psichologas nebeturėtų teisės niekada registruotis ir užsiimti psichologo praktine veikla. Manome, kad toks reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas ir nepagrįstas psichologo teisių ribojimas. Projekte turėtų būti numatyta galimybė, praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris atitiktų registracijos panaikinimo pagrindo rimtumą, vėl registruotis registre ir užsiimti psichologo praktine veikla.
43. Vertinant projekte išdėstytą psichologų registracijos Psichologų registre reguliavimą, pažymime, kad projekte reikėtų atskleisti subjektą, įgaliotą tvirtinti psichologų registravimą registre detalizuojančią tvarką, kurioje būtų išdėstytos konkrečios registracijos sąlygos, sprendimų priėmimo tvarka, prašymų formos, teikiamų dokumentų rūšys, jų formos, pateikimo registro tvarkytojui būdai, terminai ir kitos psichologų registracijos Psichologų registre nuostatos. Taip pat turėtų būti atskleistas psichologų teisių gynimo būdas, t. y. Psichologų registro tvarkytojo sprendimų, susijusių su psichologų registravimu registre, apskundimo tvarka.
44. Projekto III skyriaus pavadinimas dėstytinas taip: „Psichologų teisės ir pareigos. Psichologų profesinė etika ir jos laikymosi priežiūra. Psichologų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas“.
45. Atsižvelgiant į šio įstatymo paskirtį reglamentuoti būtent praktine veikla užsiimančių psichologų veiklą, projekto 7 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Praktine veikla užsiimančio psichologo teisės“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio pavadinimas.
46. Projekto 7 straipsnio 2 ir 4 punktų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamas projektas apskritai neriboja psichologo praktinės veiklos formų, t. y. jis gali psichologo praktine veikla verstis tiek vykdydamas individualią veiklą, tiek steigdamas savo įmonę, tiek dirbdamas pagal darbo sutartį, todėl šio straipsnio 2 punkte bandymas vardinti kelias paslaugų teikimo formas yra netikslingas ir klaidinantis. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad psichologas turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, savo turiniu apima ir 2 punkto nuostatą. Nuostata dėl nediskriminacinio atlyginimo dydžio yra ne šio įstatymo, o darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas.
47. Projekto 7 straipsnio 3 punktas dėstytinas taip: „įgyti papildomą kvalifikaciją ir (ar) tobulinti turimą psichologo kvalifikaciją, šiame įstatyme nustatyta tvarka ir apimtimi gaunant su papildomos kvalifikacijos įgijimu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusį finansavimą“.
48. Projekto 7 straipsnio 5 punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „visuomenines“ bei „visuomeninių“ įrašytini atitinkamai žodžiai „nevyriausybines“ bei „nevyriausybinių“.
49. Projekto 7 straipsnį siūlome papildyti 2 dalimi, numatančia, kad psichologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
50. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas. Be to, šiame punkte po žodžio „laikytis“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir kituose“.
51. Nėra aiškus projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos psichologo pareigos, nurodyti paslaugų gavėjui savo registracijos Psichologų registre numerį, paskirtis bei tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad paslaugų gavėjui paprašius, psichologas turėtų pateikti savo registracijos pažymėjimą (ar jo kopiją), kuriame ne tik būtų minėtas dokumento rekvizitas, tačiau ir kita psichologo vykdomos praktinės veiklos informacija.
52. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte išdėstytos nuostatos dėl psichologo kvalifikacijos tobulinimo turėtų būti atskleistos plačiau nurodant tokio tobulinimo apimtis ir mąstą, arba nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti privalomo psichologų kvalifikacijos tobulinimo tvarką.
53. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „šiame įstatyme ir Psichologų registro nuostatuose“.
54. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūlome nebekartoti nuostatos, kad praktine veikla užsiimantys psichologai turi laikytis Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso (tas numatyta projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte), o tiesiog nurodyti, kad Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksą Lietuvos psichologų etikos komiteto teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
55. Projekto 9 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „tvirtinamą“ įrašytini žodžiai „kurio sudėtis tvirtinama“, vietoj žodžių „psichologijos magistro“ – žodžiai „psichologijos studijų krypties antrosios pakopos psichologijos studijas“, vietoj žodžių „trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai“ – žodžius „po vieną Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovą“.
56. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vienas Etikos komiteto narys yra psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad organizacijų, kurių tikslas atstovauti būtent psichologų paslaugų gavėjus kaip tokius, apskritai galbūt nėra. Psichologų paslaugos gali būti teikiamos neapibrėžtam skaičiui asmenų, neatsižvelgiant į jų profesijas, specialybes, užsiėmimą, amžių. Atitinkamai psichologų paslaugų gavėjus, t. y. asmenis, kurie kada nors yra gavę psichologo paslaugas, gali vienyti nesuskaičiuojama daugybė įvairių organizacijų, kurių paskirtis net nėra įvardijama kaip psichologo paslaugų gavėjų interesų atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, sunkiai įsivaizduojamas šios nuostatos praktinis įgyvendinimas, kai bet kokia nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių bus psichologo paslaugų gavėjų, pareikš norą deleguoti savo atstovą.
57. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai, stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar turima omeny, kad ne daugiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, kad ne mažiau kaip dešimt narių turi būti psichologai, ar, vis dėlto, lygiai dešimt narių turi būti psichologai. Jeigu siekiama nustatyti, kad psichologais turi būti būtent 10 narių, siūlome aiškiai nustatyti, kad visi Etikos komiteto nariai, išskyrus psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovą, turi būti psichologo praktine veikla užsiimantys psichologai.
58. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad renkamas Etikos komiteto pirmininkas, siūlome atskleisti tokių rinkimų prasmę apibrėžiant specialų Etikos komiteto pirmininko statusą bei jo vykdomas funkcijas. Taip pat siūlome nurodyti kokia tvarka renkamas Etikos komiteto pirmininkas, o jeigu tvarka numatyta Komiteto nuostatuose, tą taip pat reikėtų nurodyti. Be to, siūlome aiškiai nustatyti, ar išrinktas Komiteto pirmininkas turi būti tvirtinamas ministro įsakymu (t. y. ar turėtų būti patikslinta komiteto sudėtis, nurodant išrinkto pirmininko pareigas).
59. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti, kokia tvarka, kokiais terminais ministrui aukščiau nurodytos institucijos deleguoja savo atstovus ir reglamentuoti atvejus, kada atstovų yra pateikiama daugiau nei numatyta (kai kelios deleguojančios institucijos nesusitaria dėl bendrų atstovų kandidatūrų). Be to, šioje dalyje vietoj žodžio „deleguojamas“ įrašytini žodžiai „gali būti skiriamas“, o vietoj žodžių „ne ilgiau“ – žodžiai „ne daugiau“.
60. Kadangi Etikos komiteto sudėtis tvirtinama in corpore, projekto 9 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kad ne Etikos komiteto nario, o viso Etikos komiteto įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai.
61. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komiteto narys į pareigas skiriamas ministro įsakymu, o ne jį delegavusios institucijos sprendimu, projekto 9 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų numatyti, kad Etikos komiteto narys ne atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, o jo įgaliojimai nutrūksta ir jis išbraukiamas iš Etikos komiteto sudėties nepasibaigus kadencijai. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis.
62. Projekto 9 straipsnio 5 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „kaip per paskutinius 12 mėnesių be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau nei pusėje Etikos komiteto posėdžių“.
63. Svarstytinas projekto 9 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrįstumas, nes delegavusios institucijos sprendimas deleguoti savo atstovą yra vienkartinis veiksmas, po kurio jau pats ministras sprendžia dėl deleguoto asmens tinkamumo užimti Etikos komiteto nario pareigas ir būtent ministras yra subjektas, įgaliotas įstatymų nustatyta tvarka vertinti jo į pareigas paskirto asmens tinkamumą toliau užimti šias pareigas.
64. Svarstytina, ar tikslinga projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti baigtinį aplinkybių, kurioms esant Etikos komiteto nario įgaliojimai gali nutrūkti nesibaigus kadencijai, sąrašą, nes gali atsirasti visa eilė kitų pagrindų, kuriems esant Etikos komiteto nario įgaliojimai taip pat nutrūktų: jis mirtų, būtų pripažintas neveiksniu, atimta teisė verstis psichologo praktika, panaikinta registracija, nuteistas laisvės atėmimo bausme ir kt. Tačiau svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai nurodomi visi įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus kadencijai pagrindai, susiję su jo, kaip psichologo praktinę veiklą vykdančio psichologo, statuso pasikeitimu.
65. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje reikia nurodyti, ar likusiam kadencijos laikotarpiui paskirtas asmuo laikomas išbuvusiu visą kadenciją ir gali būti paskirtas tik dar vienai papildomai kadencijai iš eilės, ar - likusi kadencijos dalis nelaikoma pilna kadencija ir asmuo gali būti skiriamas dar dviem kadencijoms iš eilės.
66. Projekto 9 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad už darbo laiką atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų, tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, Etikos komiteto nariai nėra darbuotojai, valstybės tarnautojai ar valstybės pareigūnai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas darbo ar juos atitinkančių santykių pagrindu. Antra, reikėtų aiškiai nurodyti, iš kokiam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui skirtų asignavimų, jiems yra mokama. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad Etikos komiteto nariams atlygis už darbą mokamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų asignavimų. Atitinkamai paskutinis šios dalies sakinys brauktinas.
67. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, apmokėjimas turi būti nustatomas įstatymu, o ne poįstatyminiais tesiės aktais, reikėtų pačiame projekte aptarti Etikos komiteto narių už darbą posėdžiuose apmokėjimo principus. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Etikos komiteto statusą bei vykdomas funkcijas, jo narių darbas neturėtų būti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka, taikoma įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkams ir nariams. Tuo tarpu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (švietimo, mokslo ir sporto ministras), atsižvelgdama į komiteto veiklos pobūdį, galėtų nustato konkretų Etikos komiteto narių atlygio dydį ir jo mokėjimo tvarką.
68. Projekto 9 straipsnio 8 dalies nuostatos tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar tikslinga konkretų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūrinį padalinį vadinti Etikos komiteto biuru, nes tas pats ministerijos padalinys gali atlikti ir ne vieną kitą funkciją, visiškai nesusijusią su Etikos komiteto aptarnavimu. Antra, ministerijos struktūrinis padalinys išlaikomas ne iš valstybės biudžeto asignavimų apskritai, o būtent iš šiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (nes viena iš biudžeto asignavimų paskirties ir yra biudžeto asignavimo valdytojo vadovaujamos institucijos išlaikymas). Trečia, ministerijos struktūrinis padalinys, t. y. jo vadovas ir darbuotojai, atskaitingi ir pavaldūs ministerijos vadovybei, o ne Etikos komitetui, kuris netgi neturėtų subjektiškumo vidaus administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome tiesiog nurodyti, kad Etikos komitetą techniškai aptarnauja bei sąlygas jam veikti užtikrina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
69. Projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlome dėstyti kaip tiesiog 9 dalį, nustatančią, kad Etikos komitetas gautus pareiškėjų (manome, kad pareiškėjai gali būti visi Lietuvos gyventojai, kuriems Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos psichologo paslaugos) skundus dėl galimo Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo nagrinėja, tyrimus atlieka bei sprendimus priima vadovaudamasis savo patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu. Tuo tarpu šios dalies 2 punktą reikėtų atskleisti plačiau, aiškiai nurodant, kokie sprendimai gali būti priimti (pavyzdžiui, ar galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti priimti ir nagrinėti gautą skundą ir kokiais atvejais), kokios sankcijos šių sprendimų pagrindu gali būti taikomos prasižengusiam psichologui, taip pat šias sankcijas taikantys subjektai, t. y. reikėtų nurodyti šių sprendimų santykį su galimais įpareigojimais registro tvarkytojui, t. y. nurodyti, ar tokių sprendimų pagrindu gali būti stabdoma ar panaikinama registracija, ar registre nurodoma informacija apie priimtą sprendimą, ar taikomos kokios kitos sankcijos. Taip pat derėtų aiškiai apibrėžti tai, kokios aplinkybės laikomos sunkinančiomis ir lengvinančiomis, kaip tai, pavyzdžiui, apibrėžiama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir daugelyje kitų įstatymų.
Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat reikėtų aiškiai nurodyti tokių Etikos komisijos sprendimų apskundimo tvarką – ar jie skundžiami administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ar bendrosios kompetencijos teismui – Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimo tvarką, jei jis per nustatytą terminą nėra skundžiamas, Etikos komiteto sprendimų pateikimo pareiškėjams, psichologui, registro tvarkytojui ir kitiems suinteresuotiems subjektams tvarką ir terminus.
Be to, įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turi būti nurodytas maksimalus terminas, per kurį pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti, kartu nurodant kokį laikotarpį galėtų trukti papildomi tyrimai ir ar šių papildomų tyrimų laikotarpis įskaitomas į sprendimo priėmimo trukmę. Visi šioje pastaboje siūlomi papildymai ir pakeitimai yra būtini atsižvelgiant į tai, kad toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis ir todėl gali būti nustatytas tik įstatyme.
70. Projekto 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui. Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Etikos komisijos sprendimo turinio suinteresuotumą turi ne tik psichologas, tačiau ir skundą pateikęs asmuo, todėl manytina, kad teikiamas reguliavimas pažeidžia asmenų, pateikusių skundą teises, nes nenumato galimybės tokiems asmenims pateikti skundą teismui dėl Etikos komiteto sprendimo. Taip pat svarstytina, ar antrasis iš pacituotų sakinių, nustatantis, kad Etikos komisijos sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neturėtų būti koreguojamas, nes teismas gali ne tik atmesti skundą, tačiau jį ir patenkinti, tokiu atveju Etikos komisijos sprendimas negalės įsigalioti iš viso.
71. Kadangi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas bei Etikos komiteto nuostatai bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kurie skelbiami Teisėkūros įstatymo nustatyta tvarka, svarstytinas šių dokumentų skelbimo ir interneto svetainėje, numatytas projekto 9 straipsnio 10 dalyje, tikslingumas. Be to, šioje dalyje brauktina per daug neapibrėžto turinio formuluotė „ir kiti teisės aktais numatyti dokumentai“, nes nėra aišku nei kokiuose teisės aktuose numatyti, nei kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti skelbiami interneto svetainėje.
72. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komitetas nebus juridinis asmuo, o jo subjektiškumas bus labai ribotas ir labai konkrečioje srityje, abejotina jo galimybė būti Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoju, t. y. turėti ir tvarkyti savo interneto svetainę. Manytina, kad visa informacija, susijusi su šio komiteto veikla, bus skelbiama ją aptarnaujančios institucijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 10 dalies nuostata dėl informacijos skelbimo būtent Etikos komiteto interneto svetainėje, tikslintina.
Kartu pastebėtina, kad Etikos komiteto sprendimuose, priimtuose dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų, gali būti minimi skundą pateikusių asmenų duomenys ir su šiais asmenimis sietina „jautri“ informacija. Todėl svarstytina, ar įstatyme nustatant imperatyvų įpareigojimą skelbti tokius sprendimus viešai, neturėtų kartu būti nustatytas tokių sprendimų nuasmeninimo reikalavimas, siekiant užtikrinti asmenų teises.
73. Projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad papildomos psichologo kvalifikacijos įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, svarstytina jos santykiu su Mokslo ir studijų įstatymu, nustatančiu, kad aukštojo mokslo kvalifikacijas teikia aukštosios mokyklos asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas. Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, koks yra „papildomos kvalifikacijos“ turinys, koks jos santykis su psichologo kvalifikacija, kuri įgyjama baigus aukštojo mokslo studijas, bei kokie pagrindiniai jos įgijimo principai (ar tai susiję su kažkokiu formaliu išsilavinimu, ar darbo patirtimi, ar konkrečių kursų baigimu, ar žinių įvertinimu, ar kt.).
74. Svarstytinas projekto 10 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato papildomos kvalifikacijos įgijimo ar turimos kvalifikacijos tobulinimo finansavimo tvarką. Tokia nuostata suponuoja, kad visų psichologų, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, kvalifikacijos tobulinimo tikslo ar papildomos kvalifikacijos įgijimo poreikio ir įgijimo sąlygų, kvalifikacija tobulinimas bus apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Tokia nuostata ginčytina ne tik dėl jos pagrįstumo ir santykio su racionalaus valstybės turto naudojimo principu, tačiau ir dėl jos nederėjimo su 2 šio straipsnio dalimi, aiškiau ir konkrečiau atskleidžiančia tam tikrus kvalifikacijos tobulinimo galimo finansavimo principus. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei iš tiesų siekiama nustatyti, kad visų psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimas ar turimos kvalifikacijos tobulinimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, turėtų būti svarstomas tokios nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis, asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes jokios kitos valstybės reguliuojamos profesijos atstovų kvalifikacija nėra tobulinama išimtinai už valstybės biudžeto lėšas.
75. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūlome nenurodinėti visų kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir atvejų, o tiesiog nurodyti, kad psichologo kvalifikacijos tobulinimo bei jų papildomos kvalifikacijos įgijimo tvarką bei reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atitinkamai šioje tvarkoje ir būtų išdėstyti visi kvalifikacijos tobulinimo pagrindai, sąlygos bei reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką, šioje dalyje reikėtų nurodyti, kad tvarką ar reikalavimus nustato ne Vyriausybės įgaliota ministerija, o Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. valstybės institucija plačiąja prasme).
76. Projekto 10 straipsnio 2 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
- šios dalies pirmąjį sakinį siūlome tikslinti, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami ne bet kokių psichologų, siekiančių įgyti kompetencijas, reikalingas darbui, o būtent psichologų, siekiančių dirbti ar dirbančių būtent viešojo sektoriaus subjektuose – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose ar kitose organizacijose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto;
- šioje dalyje apskritai reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos, nustatančios, kad kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas ir kitomis teisėtomis lėšomis, nes bet kokiu atveju kvalifikacijos tobulinimas turės būti kažkaip finansuojamas, o jeigu įstatymas nenustato konkrečios finansavimo tvarkos ar šaltinių, apie „kitus teisėtus šaltinius“ užsiminti nereikia;
- antrajame šios dalies sakinyje nėra aiški nuostata, kad suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), kvalifikacijos tobulinimas ar papildomos kvalifikacijos įgijimas, gali būti finansuojamas iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų. Pažymėtina, kad suderinus su darbdaviu, kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas būtent darbdavio, su kuriuo tai derinta, ar bent dalinai darbdavio lėšomis. Jeigu kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas paties psichologo ar kokiomis kitomis lėšomis, tokio finansavimo su darbdaviu derinti apskritai nereikia, nes tokie santykių reguliavimas visiškai nepriklausytų darbdavio kompetencijai.
77. Vertinant projekto 11 ir 12 straipsnių nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:
- projekte nenurodyta institucija, kuri galėtų deramai įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog toks valstybės narės pilietis neteiktų paslaugų nuolat;
- projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata dėl laikino užsiregistravimo Psichologų registre derintina su projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;
- pagal projekto 11 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią asmenis, siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 5 straipsnio 4 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 (darbo?) dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;
- projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytini kokie asmenys – nurodyti straipsnio 1 dalyje, ar bet kokie - jose numatyti;
- vietoj formuluotės „Psichologų registro duomenų tvarkytojas“ įrašytina formuluotė „Psichologų registro tvarkytojas“;
- nebe pirmą kartą minint Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimą, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ neberašomi;
- projekto 12 straipsnyje, derinant jį su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;
- projekto 12 straipsnyje turi būti nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas;
- projekto 12 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Užsienio piliečiai, siekiantys užsiimti psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, turi būti įregistruoti Psichologų registre“.
78. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsnio nuostatas, manytina, kad jo pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame reglamentuojama ne psichologų praktinės veiklos priežiūra kaip tokia apskritai, o tiesiog tam tikrų skundų nagrinėjimo ypatumai.
79. Projekto 13 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad Etikos komitetas nagrinėja skundus dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso reikalavimų laikymosi, brauktina kaip perteklinė, nes analogiška nuostata jau nustatyta projekto 9 straipsnio 9 dalies 1 punkte.
80. Projekto 13 straipsnio 2 dalis yra ydinga dėl kelių priežasčių:
- nėra aiškus formuluotės „juridinių asmenų psichologo praktinė veikla“ turinys, nes jokie juridiniai asmenys psichologo praktine veikla paprasčiausiai užsiimti negali. Pažymime, kad psichologo praktinė veikla yra psichologo, t. y. fizinio asmens, įgijusio psichologo kvalifikaciją, vykdoma profesinė veikla;
- nėra aišku, kodėl tuo atveju, kai psichologas dirba ne individualiai, o pagal darbo sutartį (tą suponuoja sisteminė šios dalies nuostatų analizė ir loginis samprotavimas), skundai dėl jo paslaugų kokybės turėtų būti teikiami ne nešališkai ir kompetentingai institucijai, o būtent psichologo darbdaviui. Pabrėžtina, kad toks reguliavimas ne tik neužtikrintų objektyvaus ir kvalifikuoto skundo nagrinėjimo proceso, tačiau ribotų ir psichologo paslaugų gavėjo teisių apsaugą;
- nėra aišku, kokie sprendimai gali būti priimami išnagrinėjus skundus dėl netinkamos psichologo paslaugų kokybės ir kokios sankcijos gali būti taikomos (jeigu jos apskritai taikomos) psichologams už netinkamos kokybės paslaugų teikimą;
- nėra aiškus skundų dėl netinkamos kokybės teikimo santykis su šio straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad psichologo paslaugų gavėjai dėl psichologo veiksmais ir (arba) neveikimu užsiimant psichologo praktine veikla sukeltos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip sakant, nėra aišku, ar skundai dėl netinkamos kokybės teikiami, kai nesukelta žala, ar skundų teikimas yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar, vis dėlto, skundo dėl netinkamos paslaugų kokybės pateikimas niekaip neįtakoja ir neapriboja psichologo paslaugų gavėjo teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą;
- nuostata, kad skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, yra perteklinė, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Apskritai vertinant šią dalį, pažymime, kad psichologo paslaugų gavėjas, kaip ir bet kuris vartotojas, savo kaip vartotojo teises gali ginti aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta tvarka, kuri, beje, numato, kad paslaugų teikėjas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.
81. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ar jos įgaliotos valstybinės institucijos“ įrašytini žodžiai „ir jos įgaliotos valstybės institucijos“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]