Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 300
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 14 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Vakar mus pasiekė žinia, kad eidamas 85-uosius metus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L. N. Rasimas (Rasimavičius). Prašau pagerbti signataro atminimą tylos minute.
Tylos minutė
L. N. Rasimas gimė 1938 m. gruodžio 22 d. Alytaus mieste. 1988–1989 metais jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos miesto tarybos, vėliau – Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas, Lietuvos darbininkų sąjungos narys. 1990 m. kovo 4 d. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkimų apygardoje (Klaipėdos mieste). 1990–1992 metais – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Nuo 1990 m. kovo 20 d. – Teisinės sistemos komisijos ir Rytų Lietuvos problemų laikinosios komisijos narys. Nuo 1990 m. birželio 22 d. – Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimams spręsti komisijos narys. Nuo 1990 m. liepos 19 d. – Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos Tarybų Federacine Respublika narys. Nuo 1990 m. gruodžio 28 d. – Tarpparlamentinės darbo komisijos Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams parengti narys.
1991 m. sausio 14 d. paskirtas į darbo grupę Aukščiausiosios Tarybos kreipimuisi į Lietuvos žmones dėl iš tarybinės armijos pasitraukusių kariškių projektui parengti. Nuo 1991 m. gegužės 9 d. – Aukščiausiosios Tarybos III sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narys. 1991 m. liepos 24 d. patvirtintas į Lietuvos Respublikos oficialią delegaciją į Maskvą pasirašyti sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Sovietų Respublikos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“. Nuo 1991 m. lapkričio 14 d. – Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos tarpparlamentinės asamblėjos narys. Vėliau, paskirtas į Teisinės sistemos komisiją, rengė desovietizacijos įstatymo projektą, dirbo Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti. Nuo 1992 metų iki 2003 metų dirbo advokatu Klaipėdoje.
2000 m. liepos 1 d. jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 2021 m. liepos 6 d. Lietuvos Prezidentas jam įteikė Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didįjį kryžių.
10.04 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pereiname prie darbotvarkės. Matau, kad dvi kolegės jau stovi prie mikrofonų. Pirmiausia suteikiu žodį A. Širinskienei.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG*). Gerą rytą, mieli kolegos. Tiesiog, kadangi buvo vakar Etikos ir procedūrų komisijos įpareigojimas, tai norėčiau tuo klausimu pasisakyti ir iš tiesų premjerei susitaikydama padovanoti šokoladuką, puikiai suprasdama, kad šokoladas, kaip sakoma, sukelia tam tikrą džiaugsmą, o žmogui, kuris šiuo metu tikrai rengia valstybės biudžetą ir kartu, na, griūva visos reformos, to džiaugsmo ir energijos iš tiesų reikia. Kadangi vakar Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu diskusija dėl O. Šurajevo, kaip premjerės patarėjo, persikėlė į kitus metus, tai tiesiog noriu priminti seną gražią patarlę – kad ir kaip būtų su tais patarėjais, iš tiesų pyktis niekada nėra geras premjerės patarėjas. Kadangi jos nėra, aš tikiuosi, kad ponas G. Landsbergis šokoladuką perduos.
PIRMININKĖ. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-12 klausimą – projektą Nr. XIVP-3026. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama Guoda, ar jūs prašėte dėl 2-12 klausimo – projekto Nr. XIVP-3046?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, ne, projektas Nr. XIVP-3026.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIVP-3026. Tai čia patys iniciatoriai prašo. Gerai, dėkoju. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi šita iniciatyva buvo plačiau derinta ir pasirašėme, kad būtų galima įtraukti į darbotvarkę, tai frakcijos vardu prašome pabalsuoti dėl šito klausimo.
PIRMININKĖ. Žinoma, balsuosime. Gerai. Daugiau prašymų nėra. Taigi vienas prašymas – iniciatoriai prašo išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIVP-3026, mūsų darbotvarkės 2-11 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsuokime. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 64, prieš – 34, susilaikė 6. Pritarta, kad išbrauktume.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Gal galėtume šiandien jai pritarti bendru sutarimu? Galime, nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
10.08 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 271, 40 ir 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048 (pateikimas)
Taigi darbotvarkės 1-2 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso trijų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048. Tai yra pateikimas. Kviečiu gerbiamą viceministrę L. Maskaliovienę į tribūną.
L. MASKALIOVIENĖ. Labas rytas, gerbiami Seimo nariai. Šiandien teikiu Vidaus vandenų transporto kodekso trijų straipsnių ir priedo pakeitimus. Pakeitimai nėra dideli, bet labai svarbūs. Vienas iš pagrindinių dalykų, aišku, įgyvendiname europinę teisę, tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos nuostatas. Taip pat kas yra svarbu, elektronizuojami popieriniai dokumentai, suteikiama teisė turėti elektroninius dokumentus vietoj dabartinių popierinių. Šiuo metu tikrai veždamos krovinius vidaus vandenų laivybos įmonės tarpusavyje su kompetentingomis institucijomis keičiasi labai dideliu kiekiu informacijos, o ji vis dar pateikiama popieriniais dokumentais. Taigi šiuo projektu siekiama sudaryti teisines sąlygas privalomą informaciją teikti naudojant elektronines priemones, tačiau, be abejo, paliekant ir galimybę teikti informaciją popierine forma.
Pagrindiniai kodekso pakeitimai yra: nustatyti, kad važtaraštis, pagrindinis krovinių vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, gali būti sudarytas popierine arba elektronine forma; įtvirtinti, kad jeigu važtaraštis pildomas elektroniniu būdu, prieiga prie važtaraščio duomenų suteikiama siuntėjui, vežėjui ir gavėjui. Taip pat sudaroma galimybė elektroniniu būdu patikrinti elektroninio važtaraščio duomenis kontroliuojančioms institucijoms. Ir kiti techniniai pakeitimai, susiję su akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pavadinimu, ir kai kurios priede atitinkamai susijusių teisės aktų nuostatos. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už lakonišką pristatymą. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, jeigu gerai supratau, bus du variantai: ir elektroninis variantas, ir popierinis variantas. Ar neatsitiks taip, kad po to išnyks tas popierinis variantas? Ar šiuo metu neplanuojama jo panaikinti?
L. MASKALIOVIENĖ. Ne. Yra suteikiama elektroninės formos galimybė. Be abejo, galės būti pereinamuoju laikotarpiu ir taip, ir taip, kaip operatoriui arba verslui yra patogiau. Kai visi pereisime prie normalaus įpročio elektroninio, tai, savaime aišku, liks elektroninis, nes popierinis… Bet kuriuo atveju force majeure turi likti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė klausti. Ačiū už pristatymą.
Motyvai. Už kalba V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, norėčiau pristatyti šito pakeitimo praktinę vertę. Čia kalbama apie vidaus vandenis, bet bus, matyt, svarstomas ir tolimųjų jūrų klausimas. Reikalas tas, kad kai konteineriai juda laivais ir yra įvairūs perkrovimo punktai, ne iki galo aišku, kur koks konteineris yra, ir verslui kartais labai sunku žinoti, kurioje vietoje yra jo krovinys. Dėl to šita elektroninė forma atveria galimybes ir daro transportavimą vandenimis kur kas labiau patrauklų, negu buvo iki šiol, nes yra tam tikros garantijos, kad tas krovinys tikrai juda, ir galima prognozuoti, kada jį bus galima pasiimti ir panaudoti. Dėkui. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad šiandieną balsavimo intervalas ryte numatytas nuo 11 val. 30 min. iki 11 val. 50 min.
10.12 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019. Projektą pristatys aplinkos viceministrė R. Radavičienė. Kviečiu į tribūną.
R. RADAVIČIENĖ. Laba diena, Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Teikiamas Aplinkos apsaugos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Kokie pagrindiniai jo tikslai? Visų pirma šito projekto teikimą dabar lėmė gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas apie identifikuotus nacionalinės teisės trūkumus poveikio aplinkai vertinimo srityje dėl tinkamo direktyvos perkėlimo.
Ką konkrečiai keičiame? Nustatome, kad institucijos, išdavusios leidimus ūkinei veiklai, dėl kurios atliktas poveikio aplinkai vertinimas, apie tai informuotų poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusias institucijas ir visuomenę.
Taip pat nustatome, kad išduotame leidime turi būti nuoroda į poveikio aplinkai vertinimo sprendimą, taip suteikiant galimybę visuomenei ir institucijoms matyti sąsają tarp su konkrečia ūkine veikla susijusių sprendimų ir leidimų, ir nustatome, kad tais atvejais, kai atliekamos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros (o jų vis daugėja), apie leidimų išdavimą būtų informuojama Aplinkos ministerija, kuri šią informaciją perduotų minėtose procedūrose dalyvavusioms užsienio valstybėms. Lietuva yra įsipareigojusi priimti šitą įstatymą iki gruodžio 31 dienos.
Kiti tikslai yra susiję su nacionaline teise. Tai yra susiję su taršos prevencijos gerinimu. Čia po pastarųjų įvykių, gaisrų atliekų tvarkymo objektuose, nustatome pareigą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams dalyvauti objektų patikroje prieš veiklos pradžią.
Taip pat vienas pakeitimas yra susijęs su korupcijos riziką didinančių nuostatų atsisakymu. Yra naikinama nuostata pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos analizės rezultatus ir atsisakoma nuostatos dėl automatinio pritarimo paraiškai leidimui gauti ar išduoti, ar pakeisti per nustatytą terminą negavus Visuomenės sveikatos centro sprendimo.
Ir dar yra keletas teisinės higienos dalykų. Tai yra suderinamumas su naujai įsigaliojusiu Vietos savivaldos įstatymu ir su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.
Taigi prašau pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos viceministrės. Kada sulauksime, nežvelgdami į direktyvų reikalavimus, vienos tvarkos dėl poveikio aplinkai vertinimo skaidrumo, nes dabar nuo pačių pareigūnų dažnai priklauso, ar tai yra atranka, ar visas vertinimas? Tiesiog verslas skundžiasi, skundžiasi parlamentarams ir ne kartą teko asmeniškai kalbėtis su verslininkais, kad labai subjektyviai žiūrima į šį procesą. Ar nemanote, kad turėtų būti taisyklės, tvarkos, patvirtintos ministerijos, kad eliminuotume tą subjektyvumą, pačių pareigūnų nusistatymą vieno ar kito verslininko, norinčio plėtoti verslą ir mokėti mokesčius, atžvilgiu?
R. RADAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad poveikio aplinkai vertinimas yra reguliuojamas vienodai visoje Europos Sąjungoje ir yra direktyva, kuri yra perkelta į mūsų Nacionalinio poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir priedus. Tai yra labai aiškiai išdėstytos veiklos, kurioms reikalinga atranka, o kurioms reikalingas visas poveikio aplinkai vertinimas. Kompetentinga institucija Lietuvoje yra Aplinkos apsaugos agentūra. Yra išleista nemažai ir aplinkraščių, yra vykdomi ir mokymai. Nežinau, apie kokius atvejus ar konkrečius atvejus kalbame, bet atsinaujinančių, pavyzdžiui, energetikos išteklių plėtros srityje mes apskritai esame… rudens sesijoje priėmus įstatymus, agentūroje yra irgi paspartintos procedūros, yra suteikta skuba dėl tokių projektų vertinimo. Noriu tiktai pasakyti, kad gana aiškiai yra reglamentuota ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą rudens sesijoje Seimas priėmė išdėstytą nauja redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū už pristatymą. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3074 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi vos vos lenkiame darbotvarkę, aš norėčiau pakviesti J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3074. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio nutarimo projekto atsiradimo kaltininkai yra Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, nes jie kiekvieną sesiją keičia seniūnus, pavaduotojus, tai mes turime keisti Seimo nutarimą dėl Seniūnų sueigos sudarymo. Šiuo atveju išbraukiame iš Seniūnų sueigos L. Savicką bei A. Butkevičių ir įrašome R. Baškienę ir S. Skvernelį. Tai toks šio nutarimo projekto turinys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Svarstymas. Ar galime pritarti? Norinčių kalbėti nebuvo. Pritarta. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Projektą sudaro vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl šio klausimo niekas neužsirašė. Balsuosime balsuoti numatytu laiku. Ačiū.
10.18 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000 (pateikimas)
Dabar kviečiu K. Navicką į tribūną. Jis pristatys darbotvarkės 1-4 klausimą – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3000.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir Seimo narės. Šio įstatymo pakeitimo esmė, jeigu taip kalbėtume glaustai, yra susijusi su keliais dalykais. Vienas. Kai Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių atitikties patvirtinimo ir rinkos priežiūros buvo įvestas, tuo metu buvo vienokia situacija ir Lietuva turėjo ir Mašinų bandymo stotį, vadinamą gražiu pavadinimu – Lietuvos MIS. Dėl to, matyt, ir buvo nuspręsta, kad Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga institucija, tačiau šiandien Žemės ūkio ministerija neturi nei techninių, nei administracinių pajėgumų patikrinti žemės ūkio techniką ir jos atitiktį Europos standartams. Per tą laiką ne tiktai Lietuvos gamintojai gamina priekabas ar kitą žemės ūkio techniką, bet jau ir traktorius, todėl sprendžiant šitą problemą buvo sudaryta sutartis su Lietuvos transporto saugos administracija dėl šitos kompetencijos perteikimo.
Kitas dalykas, šiuo įstatymu sprendžiama tai, kad perkeliant reglamentą nebuvo apibrėžta, kas yra rinkos priežiūros funkcija. Tai taip pat yra suvienodinama ir iš esmės yra tai, kad tai, ką daro Lietuvos transporto saugos administracija, įteisindama visas transporto priemones, ji galės, bus įteisinta, kad ji taip pat darys ir su žemės ūkio technika. Tai tiek glaustai apie pakeitimo esmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ministre, klausimas, kiek tai kainuos, vienas dalykas. Ir kitas dalykas, kaip bus su tomis priekabomis ir ta technika, kuri jau yra rinkoje? Ar čia galioja tik naujoms, ar prižiūrės ir tas esamas ir ten bus tam tikri… ar negalės dalyvauti eisme, ar negalės naudoti ir taip toliau?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Geras klausimas, ačiū už tai. Sąnaudos, tai yra pinigų dalis, kuri dabar buvo kaip Žemės ūkio ministerijos asignavimai, pereis į Susisiekimo ministeriją. Tai čia tie patys asignavimai.
O kitas labai teisingas jūsų klausimas apie tai, kad čia kalbama tik apie naujas sukurtas transporto priemones, čia ne dalyvavimas eisme. Jeigu Lietuvos gamintojas sukūrė traktorių ar sukūrė priekabą, tai ar atitinka dėl stabdžių, dėl gabaritų, dėl viso kito, šita institucija tai daro. Iš tikrųjų dėl transporto priemonių daro, kaip ir sakiau, Lietuvos transporto saugos administracija, bet dėl žemės ūkio iki galo buvo neapibrėžta. Čia tiesiog sprendžiame tą suvienodinimą, o ne kontrolę, kaip yra, kas iš tiesų lieka Žemės ūkio ministerijos kompetencija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.22 val.
Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3044 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3044. Pranešėjas – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, čia labai techninis projektas, jo iniciatyva atkeliavo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, komitetas gavo jų raštą. Tiesiog, vykdydami valstybės tarnybos reformą, mes pakeitėme bazinį dydį. Anksčiau bazinis dydis buvo, dar šiais metais galiojo, 180 eurų ir jis yra dauginamas iš koeficientų, o per valstybės tarnybos reformą mes bazinį dydį susiejome su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris siekia, dabar yra nustatytas, 1 tūkst. 785 eurus. Ir atitinkamai išėjo taip, kad nuo kitų metų yra tam tikra problema, jog apygardų komisijų pirmininkų ir komisijų narių algos išaugtų dešimt kartų. Tarkime, šiuo metu savivaldybės apygardos komisijos pirmininkas per mėnesį uždirba 2 tūkst. 400 eurų, tai nepakeitus šito dydžio, neįvykdžius šio pokyčio, uždirbtų 23 tūkst. per mėnesį. Tai truputį sudėtinga, turint omenyje, kad yra treji rinkimai ir dešimt kartų padidinti komisijų narių apmokėjimo biudžetą, matyt, yra sudėtinga. Todėl ką siūlo ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir aš, tai sugrąžinti dydžius į pirminę būseną, tačiau koeficientus truputį padidinti, kad būtų jaučiamas šioks toks didėjimas. Tai va toks pakeitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, žinant, kad jūs esate suvalkietis, ir dar dabar galimai mažinate pinigus už teisėtą darbą, tai ar nemanote, kad gali atsiliepti rinkimų rezultatams po to, kai sumažinsite rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams labai ženkliai atlyginimą? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, manau, sutiksite, kad rinkimų apygardos komisijos nariai ir pirmininkas neturėtų uždirbti mažiau nei Seimo nariai, pavyzdžiui, ar ne? Kažkaip būtų keista. O šį kartą, jeigu priimtumėme šį reguliavimą, tai uždirbtų maždaug dešimt kartų daugiau. Tai truputį gal keistokai. Čia labiau techninis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime šiek tiek vėliau, balsuoti numatytu laiku.
10.25 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943. Pranešėja – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kartu su grupe Seimo narių, kurie rūpinasi diasporos reikalais čia, parlamente, pristatau jums mūsų parengtą ir kartu su diasporos atstovais, kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais išdiskutuotą Pilietybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo projektu mes siekiame panaikinti terminą, per kurį Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., galėtų pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Įstatymo projekto tikslas yra nespėjusiems per trejus metus, nežinojusiems, nes, kaip žinote, diasporoje ne visi žmonės seka įstatymų leidėjų Lietuvoje veiklą ir įstatymų leidybą, vis dėlto pratęsti tą galimybę ir panaikinti iš esmės trejų metų terminą, sudaryti galimybę taip pat išsaugoti pilietybę ir pilnamečiams asmenims.
Jeigu leisite, labai trumpai noriu pasidalinti vienos išeivės man parašytu laišku, jų gavau daugiau, todėl mes ir inicijavome šiuos pakeitimus. Kalba netaisyta, tai atleiskite. Keletą ištraukų tiesiog paskaitysiu, kodėl mes keičiame šį įstatymo straipsnį.
Nomeda rašo iš Jungtinių Amerikos Valstijų: „Labai mane nervina skaitymas Lietuvoje straipsnių ir įstatymų, kuriuose yra teigiama, kad visi lietuvių emigrantų vaikai gali turėti dvigubą pilietybę be apribojimų, nes tikrai ne visi. Mano dukra, gimusi 1995 metais, negali. Mūsų vaikai užaugo belaukdami dvigubos pilietybės leidimo išlaikyti visam gyvenimui, o ne tik vaikystėje. Visame pasaulyje, jeigu teisė yra įgimta, tai ji yra visam gyvenimui, o ne iki 18 metų ar 21 metų. Bet, pasirodo, Lietuvoje įgimta teisė yra tik iki pilnametystės. Ir, neduok Dieve, tėvai pavėlavo ar nesuprato įstatymų, ar pražiūrėjo įstatymus, ypač kai emigrantai gyvena už vandenyno, tai nėra labai paprasta kiekvieną Lietuvos įstatymą žinoti.“
Nomeda rašo, kad tai yra ne vaikų kaltė, jeigu tėvai kažko nepadarė, čia yra vaikų teisė, ir jeigu tėvai neformino, kaip ji rašo, tai suaugę vaikai turi turėti teisę patys įsiforminti pilietybę. Na, čia tokia kalba. Tai yra krauju įgimta teisė ir tokią teisę reikia išsaugoti iki gyvos galvos.
Dabar noriu atkreipti dėmesį, kad yra keletas rimtų Teisės departamento pastabų, į jas mes esame atviri atsižvelgti komitetuose. Prašau, gerbiami Seimo nariai, palaikyti iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi L. Nagienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama diasporos atstove Seime, aišku, aš pritarsiu jūsų šitam projektui, nes ir į kitus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narius dėl panašių problemų kreipiasi išeivijos atstovai. Na, ar aš teisingai supratau, kad čia yra skiriama tiems, kurie pražiūrėjo, nenorėjo ir panašiai? Ir ar aš teisingai suprantu, kad dabar šitas periodas yra 1990–2008 metai? Ar tai reiškia, kad tada iki 2011 metų galima šitas pataisas daryti? Kaip sakote, trejus metus galima būti pražiūrėjus?
A. ARMONAITĖ (LF). Jau tas laikas buvo numatytas nuo 2008-ųjų trejus metus, vadinasi, iki 2011 metų. Ir tie, kas nesusekė šito laiko, nežinojo apie pakeitimus ir nepasirinko pilietybės, ją prarado. Tai taisome šitą, išbraukiame „trejus metus“?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, bet jūs dabar iki 18 metų. Ar nebus kitas žingsnis, nes į mus kreipiasi ir, kaip sakoma, vyresnio amžiaus žmonės, ar irgi neateis toks metas, kad reikėtų irgi peržiūrėti šiek tiek?
A. ARMONAITĖ (LF). Matote, čia Teisės departamentas atkreipia dėmesį, jog mes tarsi braukiame ir 18 metų. Matyt, galėsime komitete pratęsti, kiek ta diskusija… kiek tai atitinka tas konstitucines nuostatas. Suaugusių žmonių pilietybės išsaugojimo klausimą mes išspręsime referendume kitąmet, labai greitai. Tikiuosi, kad susitelkę tą ir padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, lyg ir būtų gerai. Dabar mano klausimas. Jeigu vaikas gimė 2010 metais ar trupučiuką vėliau, tai tų trejų metų neliks, jis turės teisę gauti dar ir kitą pilietybę. Jis turės dvi pilietybes: viena pilietybė bus Amerikos, kita pilietybė bus Lietuvos. Taip suprantu. Mes tai kategorijai išskirtinai suteikiame dvigubą pilietybę. Ar neatrodo, kad galėjome čiut lukterti dėl referendumo? Taip kalba ir diskutuoja ir Teisės departamentas. Mums labai svarbu susitelkti į referendumą ir agituoti visus ateiti, kad tas būtinas skaičius būtų sutelktas.
A. ARMONAITĖ (LF). Aš patikslinsiu. Sprendžiame vaikų, kurie gimė iki 2008 metų, klausimą. Tų, kurie gimė, tarkime, po 2008, 2010 metų (jūsų pavyzdys), šita problema yra išspręsta. Jeigu jie turi kitos valstybės pilietybę, jie gali išsaugoti savo pilietybę. Ta pilietybės išsaugojimo problema, vaikų problema, yra išspręsta. Referendume spręsime tų žmonių, kurie išvyko, nežinau, dirbti dabar, dėl įvairių priežasčių atsisakė pilietybės… na, išsaugoti jiems tą ryšį su Lietuva. Labai prašau palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Kitų metų gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę. Sėkmės atveju mes turėsime galimybę išspręsti šį seniai neišsprendžiamą klausimą visiems Lietuvos piliečiams. Tačiau šiandien mes galime palengvinti nedidelei daliai Lietuvos piliečių, panaikindami prievolę, kad asmuo iki 18 metų turi pasirinkti pilietybę, ir panaikinti trejų metų laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo, per kurį asmeniui buvo prievolė pasirinkti pilietybę.
Kviečiu ir toliau stiprinti ryšį su Lietuvos diaspora ir palaikyti šį kolegų pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.32 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017. Pranešėjas – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, teikiu įstatymo projektą dėl istorinės Vyčio vėliavos naudojimo išplėtimo. Vienas iš tikslų yra istorinės vėliavos iškėlimas pasienio punktuose. Pabrėžtina, kad Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje. Taip pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį, mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją. Tai būtų, sakykime, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiausias Rusijos vėliavas arba į plintantį litvinizmą iš Baltarusijos.
Taip pat siūloma, kaip ir kitomis datomis, pavyzdžiui, liepos 15 dieną, Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23 dieną, Lietuvos kariuomenės dieną, gegužės 1 dieną, Įstojimo į Europos Sąjungą dieną, kovo 29 dieną, Įstojimo į NATO dieną, sausio 13 dieną, Lietuvos laisvės gynėjų dieną, papildyti ir liepos 6 diena, kai prie valstybės institucijų taip pat turėtų būti keliama istorinė Vyčio vėliava.
Na ir matome, trečias pasiūlymas būtų taip pat numatyti, kad ne tik prie istorinių objektų ir su valstybės gynyba susijusių objektų būtų keliama istorinė vėliava, bet ir gyventojų iniciatyva prie jų namų ar virš jų namų. Tai gana populiari iniciatyva. Aš manau, kad ją taip pat galima būtų reglamentuoti įstatymo projekte.
Trumpai tiek. Laukčiau klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas, ruošiasi V. Mitalas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Andriau, pritarsiu jūsų šitam projektui, nes valstybės vėliava, kaip ir herbas, himnas, yra šventi kiekvienam piliečiui simboliai. Tačiau truputį sutrinki, kai paskaitai aiškinamąjį raštą. Ar nebūtų politkorektiškiau, jei jūs būtumėte rėmęsis ne Rusijos pavyzdžiu, kaip atsaku į Rusijos tų vėliavų skelbimus, bet būtumėte rėmęsis geraisiais pavyzdžiais, pavyzdžiui, diasporos, kaip pasaulio lietuviai Amerikoje elgiasi ir kokios ten yra taisyklės? Ar jums neatrodo, kad tokie pavyzdžiai, kurie išdėstyti, būtų politkorektiškesni?
Ir dabar istorinės vėliavos tas įteisinimas. Dabar yra tokia demokratija – kada norime, tada keliame, nors ir per savo gimimo dieną ir panašiai. Ar nebus atvirkštinio efekto, kai čia dabar jau įstatyme įrašysime, kada istorinę vėliavą mes turime kelti? Ir dabar ją galime kelti bet kada. Tokie pamąstymai, kad būtų diskutuojama. Tokie mano paabejojimai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy, už palaikymą. Dėl to, kad kada norime, tada keliame. Taip, bet tada reikėtų apskritai išbraukti visas tas datas, ar Žalgirio mūšio dieną, ar Įstojimo į NATO dieną, ar Kariuomenės dieną, nes būtent šios penkios ar šešios dienos taip pat yra reglamentuotos įstatymu. Mano manymu, nepelnytai išmesta ar nėra įstatyme liepos 6-osios, nes ji tikrai viena iš labiausiai susijusių su mūsų valstybingumu ir ilgaamžiškumu, istorija, todėl šiuo atveju ir siūlau papildyti.
Dabar dėl pasienio punktų. Aš manau, kaip tik būtina, kad jos tenai būtų, nes, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ patys yra parodę iniciatyvą ir virš visų stočių ir prie kitų akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ objektų dažniausiai kabo Vyčio vėliavos.
Dabar, kai jūs sakote dėl pavyzdžių dėl Rusijos, tai man atrodo, kad daugelyje valstybių, pavyzdžiui, pasižiūrėkime į kitas valstybes – Šiaurės Korėją, Pietų Korėją, ten irgi pasieniuose, žiūrėkite, tiek Šiaurės Korėjos, tiek Pietų Korėjos didžiausios vėliavos kabo, kad vieni kitiems kaimynai pademonstruotų savo tapatybę. Netgi, pažiūrėkime, Turkijoje, Kipre irgi tokios panašios akcijos vyksta. Būtų galima ir kitus paminėti, bet, kaip jūs ir sakėte, praktikoje ir diasporą galima paminėti. Galima papildyti aiškinamąjį raštą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mitalas. Ruošiasi A. Skardžius.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš šiek tiek, neslėpsiu, šypsausi į ūsą klausydamasis, kad jūs gerųjų pavyzdžių semiatės Šiaurės Korėjos, Pietų Korėjos pasienyje, Turkijos, Kipro teritorijoje ar ten, kur Kremliaus režimas savo vėliavas kelia. Bet aš suprantu, kad Lietuvos herbas – Vytis – yra tikrai mėgstamas. Labai džiaugiuosi ir aš pats jį mėgstu. Labai gerai, kad patys žmonės jį kelia nemažai. Jeigu būtų net svarstymas toks rimtesnis, tai galbūt reikėtų Lietuvos vėliavą keisti iš viso, gal tada kaip nors rimčiau ir būtų galima diskutuoti?
Dabar norėčiau paklausti: ar jūs nemanote, kad tada įsiveliame į tokį pingpongą – dabar muitinė, po to dar gal kitos valstybės institucijos? Tai norėjau paklausti, ar jūs jau turite tokį baigtinį sąrašą, kad dabar muitinėje, pasienio postuose, atsiprašau, iškėlę šitas vėliavas iš tikrųjų jau galėsime sakyti, kad tą misiją įvykdėme ir herbas plevėsuoja aukštai?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Mūsų misija yra puoselėti savo valstybiškumą, valstybingumą ir savo tapatybės simbolius. Vėliavų keisti tikrai nesiūlau. Yra Lietuvos Konstitucijoje užprogramuota, kas yra mūsų valstybės vėliava ir kas yra istorinė vėliava. Čia jau ne šio įstatymo tikslas. Konstitucijoje tai yra labai aiškiai pasakyta, man atrodo, ši Konstitucija yra šventas daiktas ir tenai baigtinis sąrašas yra straipsnių, reglamentuojančių valstybės vėliavos naudojimą.
Dabar siūlau dėl… Kai jūs sakote, kad žaidžiamas pingpongas, tai aš nemanau. Manau, kaip tik mes neturėtume krūpčioti ar būti susigūžę ir matyti tik tai, kas dedasi kaimyninių demokratinių valstybių pasienyje, bet kaip tik savo simbolius labiau akcentuoti, labiau juos rodyti, tapatintis su jais, nes, man atrodo, daugiausia ką mes padarome, tai liepos 6-ąją sugiedame visame pasaulyje valstybės himną, o paskui daugiau to patriotiškumo kasdienybėje tikrai trūksta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas kolega, kas draudžia šiandien išsikelti šią vėliavą istorinę, su Vyčiu? Pas mane namuose plevėsuoja jinai ištisus metus, niekas man nedraudžia jos kelti. Aš labai, na, tikrai su dideliu patriotiškumu tą dalyką darau, ir anūkai kelia kartu, ir labai smagu. Tačiau ar reikia sekti tokiais pavyzdžiais kaip Šiaurės Korėjos? Man teko lankytis pasienyje. Jungtinių Tautų pareigūnai paaiškino, kad Šiaurės Korėjos teritorijoje plevėsuojančios vėliavos plotas yra 75 kv. metrai. Ar čia bus kokios nors galios lenktynės ar taip toliau? Aš manau, čia turbūt patriotiškumo stoka mūsų pasieniečių pasienio postuose, kad, na, nėra šių simbolių ir kad jie nuolat neplevėsuoja. Ar mes čia įstatymu tą dvasią pakelsime? Taip, aš čia abejočiau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėčiau akcentuoti, kad, man atrodo, labiau vykęs pavyzdys yra Pietų Korėjos pusėje kabanti ne mažesnio dydžio vėliava. Jinai ne plevėsuoja, o jinai tokia, galima sakyti, stacionari, jinai yra nuolat, visą laiką matoma, o Šiaurės Korėjoje jinai yra, kaip sakant, kiek ten, 75 kv. metrų, bet jinai plevėsuoja tiktai pučiant vėjui. Man atrodo, pietų korėjiečiai gudriau yra pasielgę. Aš tenai taip pat esu lankęsis, toje demilitarizuotoje zonoje.
Gyventojams išties nieks nedraudžia ir jie, mano įsitikinimu, būtų skatinami, bet daugiausia šis įstatymo projektas kalba apie valstybės institucijas, ką aš ir siūlau, kad pasienio postai, valstybės institucijos. Šiaip kitos penkios dienos, ar tai būtų Sausio 13-oji, ar Žalgirio mūšio diena, ar Kariuomenės diena, ar Įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą diena – tos datos įrašytos. Arba tada reikėtų jas visas išbraukti, nes būtent tomis datomis, išskyrus liepos 6-ąją, valstybės institucijos turi kelti istorinę vėliavą. Tikiuosi, atsakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Už kalbės S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Na, manyčiau, sveikintina yra Andriaus šita iniciatyva, tas projektas, bet kartu ir sutinku su kolegų išsakytais žodžiais ir Vytauto pasakymais. Ypač svarbu, kokį mes tą pristatymo naratyvą pateikiame. Man atrodo, tikrai nereikėtų remtis kaip kontratsaku Rusijai, kuri iškelia vėliavas, matomas reikšmingoje dalyje, kaip rašoma aiškinamajame rašte. Neturėtumėme remtis priešiškų valstybių pavyzdžiais, nes taip sunkiau, man regis, sukurti tokį romantinį vėliavos naratyvą. Geriau jau turėtumėme remtis pavyzdžiais, kur ta mūsų istorinė vėliava istorijos erdvėse plevėsuodavo ir kur ji buvo keliama, ir kur ji buvo naudojama.
Tų gerųjų pavyzdžių yra daugybė. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tų dalykų galima mokytis diasporoje, išeivijoje. Prisimenu, Klivlande kaip man patiko atsakymas žymaus lietuvių pedagogo H. Staso. Kaip aš sakau, prie jo namų kabėjo dvi vėliavos – Lietuvos ir Amerikos, sakau, kuri tau brangesnė? Abi man jos vienodai brangios – viena man primena prigimtinę tėvynę, antra mane priėmė į savo glėbį ir aš čia dirbau. Taigi, man regis, tokiais pavyzdžiais reiktų rengiant tokias pataisas daugiau remtis, o ne priešiškos valstybės pavyzdžiais. Pritarsiu ir kviečiu ir jus pritarti, nes tai vis yra žingsnis į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime nuo 11 val. 30 min.
10.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš noriu tik atsiklausti, ar aš galėsiu pristatyti dar ir kitą įstatymo projektą?
PIRMININKĖ. Gal vis dėlto pristatykite iš pradžių pirmą, nes gali būti klausimų dėl jo, ir po to nenueikite toli nuo tribūnos.
I. HAASE (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, teikiu Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3032. Tai, sakyčiau, yra techninio pobūdžio projektas. Kadangi vėliau priimto ir anksčiau įsigaliojusio įstatymo nuostatų nėra anksčiau priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo Nr. XIV-785 redakcijoje, siekiant suderinti priimtus įstatymus, reikalingos priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo 19 straipsnio pataisos. Naujo teisinio reglamentavimo šiuo projektu visiškai nesiekiama – tiesiog yra suderinamos dviejų Seimo priimtų įstatymų nuostatos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių paklausti. Dėl motyvų, tuoj pažiūrėsime, nėra užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
10.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3033 (pateikimas)
Prašom pristatyti darbotvarkės 1-9 klausimą – projektą Nr. XIVP-3033.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Situacija yra analogiška. Kadangi vėliau priimto ir anksčiau įsigaliojusio įstatymo nuostatų nėra anksčiau priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo redakcijoje, siekiant suderinti priimtus įstatymus, reikalingos priimto, bet dar neįsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pataisos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, naujo teisinio reglamentavimo šiuo projektu nesiekiama – tiesiog suderinamos dviejų Seimo priimtų įstatymų nuostatos.
Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė jūsų klausti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Balsuosime vėliau.
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Natalios Haselton ir Thomo Miles’o Haseltono peticijos“ projektas Nr. XIVP-3050 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu gerbiamą E. Pupinį į tribūną, kad pristatytų klausimus dėl peticijų iš popietinės darbotvarkės, nes šiek tiek lenkiame savo suplanuotą tvarkaraštį. Taigi pirmiausia darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mariaus Kadelsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3051.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Seimo Peticijų komisija N. Haselton ir T. M. Haseltono peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugpjūčio 30 dieną ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Žemės reformos įstatymą nuostata, kad asmenys, kurie nėra pasinaudoję žemės privatizavimo teise, gali prie namų valdų papildomai prie esamo žemės sklypo privatizuoti žemės iki bendro 0,2 hektaro kiekvienam, jei yra keli namų valdos savininkai, ploto, jeigu tos žemės nenumatyta panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, taip pat kad tokie asmenys turi teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimą siekdami suformuoti žemės sklypą iki 0,2 hektaro ploto. Aišku, jeigu yra keli savininkai, tai visi savininkai tai galėtų padaryti.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad peticijoje pateikti pasiūlymai iš esmės sugriautų šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su namų valdos žemės sklypų privatizavimu, nes namų valdos žemės sklypas negali būti formuojamas bet kur – pati namų valdos esmė sako, kad toks sklypas gali būti formuojamas tik ten, kur yra statiniai.
Be to, priėmus sprendimą tenkinti peticijoje pateiktus pasiūlymus, namų valdos žemės sklypo dydį lemtų ne sklypo naudojimo namų valdai faktas, o namų valdos bendraturčių kiekis, tai yra kuo daugiau bendraturčių, tuo didesnio ploto sklypą galima būtų suformuoti. Neaišku ir tai, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nesuformuotų namų valdų žemės sklypų: ar reikėtų vadovautis nuostatomis, susijusiomis su naudojamo žemės sklypo suformavimu ir dydžio nustatymu, ar visais atvejais būtų būtina atsižvelgti į šalia namų valdos esantį laisvą žemės plotą ir namų valdos bendraturčių kiekį ir nesieti su žemės sklypo naudojimo fakto nustatymu.
Manytina, kad peticijoje pateikti pasiūlymai yra ydingi ir korupcijos rizikos prasme ir gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti – gali būti atvejų, kad keli asmenys įsigis namų valdos žemės sklypą, siekdami šalia jo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti laisvą žemę. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti minėtą peticiją.
PIRMININKĖ. Aš tik patikslinu, kad buvo pristatytas 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Natalios Haselton ir Thomo Miles’o Haseltono peticijos“ projektas. Taigi po pateikimo klausimų nėra. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Einame prie priėmimo stadijos. Priėmimas pastraipsniui. Ar galime vienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami balsuoti numatytu laiku.
10.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mariaus Kadelsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3051 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mariaus Kadelsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3051. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Peticijų komisija gerbiamo M. Kadelsko peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti pareigą nuo valstybės institucijų pastatų pašalinti visuomenės mažumos grupes išskiriančias vėliavas.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nuomones ir manydama, kad šiuo metu galiojantis vėliavų iškėlimo tvarką nustatantis teisinis reguliavimas, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų atsakomybę dėl šiose institucijose ir ant jų pastatų naudojamų vėliavų, yra pakankamas, kad užtikrintų tinkamą pagarbą valstybės simboliams. Pareiškėjo siūlomas pareigos nuo valstybės institucijų pastatų pašalinti visuomenės mažumos grupes išskiriančias vėliavas ar absoliutaus draudimo naudoti tokias vėliavas įtvirtinimas įstatyme nebūtų pagrįstas ir galėtų net sudaryti prielaidas pažeisti konstitucinius pagarbos žmogaus teisėms principus. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti M. Kadelsko peticiją.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas komisijos pirmininke, ar tai nėra valstybės institucijos išniekinimas? Aš nekalbu apie tautinių mažumų vėliavą. Jeigu dabar vadovas užsimanys iškelti savo nuožiūra kokią nors vėliavą, kaip piliečiai turėtų orientuotis, į kokią jie eina įstaigą? Juk mes turime vėliavų įvairiausių. Galbūt savo kokio nors miestelio, kuriame gimęs vadovas, vėliavą išsikels, dar kokias nors su šeimos herbu, jei ten Bajorų sąjungai priklauso. Aš nekalbu apie seksualinių mažumų atstovų vėliavą. Bet jūs dabar taip teigiate, kad viską paliekate vadovui spręsti valstybinėje institucijoje, ir nematote vadovo atsakomybės dėl to, kas plevėsuoja šalia institucijos pavadinimo. Namuose, aš suprantu, vadovas gali taip elgtis, bet institucijoje… Kodėl jūs manote, kad jis taip gali elgtis?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai vadovo atsakomybė. Aš abejoju, ar kiekvienas vadovas pažeis tam tikrą tvarką, kuri nusistovėjusi jo įstaigoje. Jeigu kiekvienas iš mūsų, būdami vadovais, neštume tas savo vėliavas, tai iš tikrųjų, na, prieš bendruomenę negalėtume atsisakyti, kad, tarkime, kiekvienas dirbantis asmuo iš kiekvienos savivaldybės susikabintų savo vėliavas. Be to, paprastai valstybinės vėliavos kabinamos ant atskirų stiebų, jeigu yra kokia nors valstybinė institucija. Bet jei ant lango pakabina, tai yra turbūt paties vadovo ir įstaigos tam tikros tvarkos reikalavimas. Iš tikrųjų įstatymu to turbūt įpareigoti… Jeigu manote, kad tai galima padaryti, tai iš tikrųjų galite teikti atskirą įstatymo pataisą ir tokiu būdu svarstyti. Peticijų komisija balsų dauguma manė, kad vis dėlto galiojantis teisinis reguliavimas pakankamas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Reaguodama į prieš tai buvusį pasisakymą noriu paklausti, ar vis dėlto bus galbūt sudarytas galutinis koks nors sąrašas vėliavų, kurias galima kelti, nes iš tiesų tai tada gali ir bažnyčios, vadinasi, įvairios, kas kokį tikėjimą išpažįsta, kelti vėliavas prie valstybinių institucijų. Iš tiesų kažkokia netvarka išeina.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, tai nėra valstybinė institucija, bažnyčia nėra valstybinė institucija. Iš tikrųjų bažnyčia gali kelti vėliavas prie savo bažnyčios ir bažnyčiose taip pat. Yra vėliavos, susijusios su tikyba, ir apskritai Romos katalikų vėliava, bet tai ne valstybinė institucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Einame prie svarstymo stadijos. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra.
Priėmimas. Sudaro vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne, negalime, reikalaujama balsuoti, todėl šį klausimą atidedame iki balsavimo laiko. Dėkoju.
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3052 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3052. Prašau, gerbiamas pirmininke.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Peticijų komisija P. Kuconio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Baudžiamojo kodekso 641 straipsnį ir Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnį nustatant, kad Baudžiamojo kodekso 641 straipsnyje numatyta bausmės nuolaida tam tikrais atvejais, kai byla, išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, dar neįgyja teisinio pagrindo.
Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, Baudžiamojo kodekso 641 straipsnyje turi būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais nuosprendžiu pritaikytai bausmės nuolaidai neįgyti teisinės galios, o šios galimybės realizavimo tvarka turi būti numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnyje „Nuosprendžio įsiteisėjimas“. Siūloma numatyti tik vieną atvejį, kai nuosprendžiu pritaikyta Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės nuolaida neįgyja teisinės galios – kai atmetamas nuteistojo ir jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, tai yra kada nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas teisinis reguliavimas teisiamiems asmenims sudaro klaidingą įspūdį, esą jie gali skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui ir tikėtis, kad net ir neigdami savo kaltę vis tiek gaus Baudžiamojo kodekso 641 straipsnyje numatytą 1/3 bausmės nuolaidą. Jeigu ši problema būtų išspręsta Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso lygmeniu, tuomet potencialūs skundų davėjai aiškiai matytų, kad tęsdami procesą gali prarasti pirmosios instancijos teismo pritaikytą procesinę nuolaidą (1/3 bausmės sumažinimą taikant Baudžiamojo kodekso 641 straipsnį).
Siūlomi pakeitimai, viena vertus, suteiktų didesnį teisinį aiškumą atsakomybėn traukiamiems asmenims, kita vertus, sumažintų aukštesnių instancijų teismų darbo krūvį. Prašome atsižvelgti ir pritarti gerbiamo P. Kuconio peticijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Gedvilas, bet jo salėje šiuo metu nėra. Daugiau klausiančių nėra. Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu, pritarta. Ir balsavimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimas numatytu laiku.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Edvardo Laužinsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3053 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Edvardo Laužinsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3053. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Peticijų komisija E. Laužinsko peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugpjūčio 30 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą panaikinti Baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias ribojimus skųsti apeliacinės instancijos teismų (apygardos teismų ar Lietuvos apeliacinio teismo) priimtas nutartis.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę ir manydama, kad siekiant įgyvendinti siūlomas pareiškėjo iniciatyvas, tai yra įtvirtinti galimybę tarpinius žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus (nutartis) skųsti kasaciniam teismui, reikėtų iš pagrindų reformuoti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias kasacijos institutą, o tai išbalansuotų Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo normų sistemą, iškreiptų kasacijos instituto esmę, be kita ko, sudarytų prielaidas vilkinti baudžiamąjį procesą.
Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo E. Laužinsko peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašęs. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Puodžiūno peticijos“ projektas Nr. XIVP-3054 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Puodžiūno peticijos“ projektas Nr. XIVP-3054. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Peticijų komisija T. Puodžiūno peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą nustatyti didesnes mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad, įgyvendinus peticijoje pateiktą pasiūlymą padidinti tik vienos rūšies iš keturių mėgėjų žvejybos leidimų kainą, neproporcingai pasikeistų mėgėjų žvejybos leidimų suteikiamų teisių ir jų kainų santykiai. Pavyzdžiui, mėgėjų žvejybos leidimai žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, taptų brangesni už leidimus suteikiant teisę žvejoti vandens telkiniuose, kuriuose intensyviai veisiamos žuvys ir organizuojama limituota žvejyba. Pareiškėjo siūlomos mėgėjų žvejybos leidimų kainos, palyginus su šiuo metu galiojančiomis, išaugtų daugiau nei tris kartus ir žvejų mėgėjų bendruomenės būtų sutiktos labai nepalankiai.
Taip pat noriu pridurti, kad Aplinkos ministerija rengia įstatymo projektą, siekdama peržiūrėti tas kainas. Tas įstatymo projektas netrukus bus pateiktas ir iš tikrųjų galėsime apsispręsti. Todėl prašome atsižvelgti į komisijos išvadą ir pritarti T. Puodžiūno peticijos atmetimui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų niekas neužsirašė klausti. Svarstymo stadijoje diskutuoti irgi užsirašiusių nėra.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mindaugo Gedeikio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3055 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinė peticija šiandieną, 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mindaugo Gedeikio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3055. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Peticijų komisija dėl M. Gedeikio peticijos šių metų rugpjūčio 23 dienos posėdyje priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnį nuostatomis, susijusiomis su informacijos apie terorizmą remiančias valstybes pateikimu vartotojams.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos nuomonę, kad pareiškėjo siūlomi įstatymų papildymai prieštarautų Europos Sąjungos direktyvos nuostatoms dėl taikomo visiško suderinimo principo ir dėl netinkamo klaidinančių veiksmų ir klaidinančios informacijos neatskleidimo kvalifikavimo. Taip pat būtų nesuderinta su nuostatomis direktyvos, kurioje pateiktas išsamus baigtinis informacijos, kurią prekiautojas turi aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojui prieš sutarties sudarymą, sąrašas.
Pažymėtina, kad informacija, kurią verslininkas privalo suteikti vartotojui prieš sudarant vartotojo sutartį, yra nustatyta Civilinio kodekso 6.2286 ir 6.2287 straipsniuose, kurie įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos šiuo klausimu nuostatas.
Taip pat pažymėtina, kad tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo užtikrinimo teisių režimą, taip pat draudimą sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, nustato Tarptautinių sankcijų įstatymas.
Be to, draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja tarptautinėms sankcijoms. Dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą taikomi nacionaliniai apribojimai ir įsipareigojimai, kaip ribojamosios priemonės nustatyti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti gerbiamo M. Gedeikio peticijos atmetimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke.
Gerbiamas pranešėjau, tai tikrai labai aktuali problema ir labai gaila, kad ši peticija yra atmetama. Aš manau, kad Peticijų komisija galėtų paieškoti sprendimų, kaip vis dėlto reglamentuoti įvairių prekių prekybą iš tų šalių, kurios yra Lietuvos paskelbtos teroristinėmis valstybėmis. Ir ar nemanytumėte, kad vis dėlto sprendimas turėtų būti rastas ir bent jau pirkėjai galėtų būti informuoti, kad ši prekė arba šis gamintojas bendradarbiauja su teroristinėmis valstybėmis ir dirba tose valstybėse, tiesiog uždirba kruvinus eurus, kruvinus dolerius ir kruvinus pinigus? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų mes ir kreipėmės į centrus, kad vis dėlto ne tik informuotų, bet ir išimtų tas prekes. Čia turbūt svarbesnis klausimas nesuprantamas yra, kaip galima prekiauti. Jeigu negalima prekiauti, tai iš tikrųjų nereikėtų aiškinti, nes iš esmės kas turi būti nurodyta ant pakuočių, ant kitų dalykų, reglamentuoja direktyvos. Vis dėlto norėdami įvesti tam tikrą reikalavimą mes sudarytume nevienodas sąlygas, tarkime, galbūt mūsų verslo… Kaip mes pareikalautume iš tų, kurie importuoja, kad ant pakuotės būtų nurodyta, tarkime, kokios nors vokiškos prekės mūsų prekybos centre, kad yra ta direktyva. Tai yra europinis reikalavimas, nes mes dalyvaujame bendrojoje rinkoje. Peticijų komisija, priimdama savo sprendimus, vadovaujasi teisės normomis, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos įstatymais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau klausiančių nebėra. Diskutuoti svarstymo stadijoje užsirašiusių taip pat nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.05 val.
Seimo savaitės (2023-09-18 – 2023-09-22) – 2023 m. rugsėjo 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną J. Razmą, kad pristatytų savaitės, prasidedančios rugsėjo 18 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. Tai yra rezervinis 2 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kita savaitė galbūt jau nebus tokia politiškai drungna kaip ši besibaigianti. Pradėsime antradienio posėdžius patvirtindami savo sesijos darbų programą, apsispręsdami dėl Prezidento vetuoto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų projekto. Valdantieji bandys laimę, ar bus užregistruotas 71 balsas priimti Švietimo įstatymą ir lydimuosius projektus. Svarbi rezoliucija dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie NATO. Toliau galbūt tokie paprastesni projektai antradienį. Kol kas posėdis neilgas, tai galima dar siūlyti papildyti.
Ketvirtadienį posėdį pradėsime Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių paminėjimu. Toliau, kaip jau minėjau, daugiau politinių aistrų ir diskusijų keliantys projektai. Tai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, Policijos įstatymo pataisos ir lydimieji, numatantys tos sistemos reformą, Viešojo saugumo tarnybos reformą ir taip toliau. Ir keletas kitų projektų, jie čia didesnių diskusijų galbūt ir nesukels. Taip pat posėdis nelabai ilgas, galima siūlyti pildyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ją taip pat aptarėme ir Seniūnų sueigoje. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
11.08 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27, 34 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3046 (pateikimas)
Dabar šiek tiek ankstėliau grįžtame į popietinę darbotvarkę. Labai norėčiau pakviesti gerbiamą R. Tamašunienę, kad ji pristatytų 2-11 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27, 34 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3046. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, šia teikiama įstatymo pataisa yra siekiama sureguliuoti tarybos ir mero teisinį veikimo lauką. Mano įsitikinimu, jei kalbėtume apie seniūnaitijas, tai yra žmonių renkamus atstovus atstovauti jų labai konkretiems, labai dažnai buitiniams interesams, vis dėlto taryba, tai yra konkrečioje savivaldybės teritorijoje išrinkti tarybos nariai, turėtų spręsti dėl seniūnaitijos ribų ir seniūnaičių skaičiaus. Noriu pabrėžti, naujoje įstatymo redakcijoje iki šiol taip ir buvo. Mano vertinimu, tai tikrai yra savivaldybės tarybos diskrecija. Bet įstatyme yra įrašyta, kad, dalinant merui pareigas, stiprinant mero institutą, taip pat siekiant sureglamentuoti naujai veikiančio administracijos direktoriaus funkcijas, dėl seniūnaitijų ribų sprendžia meras, teikdamas administracijos direktoriui. Ką tai reiškia? Tai faktiškai vienasmenis sprendimas. Prisiminkime, kad dabar meras ateina iš karto su administracijos direktoriumi, tai yra su savo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju, ir jie kartu sprendžia dėl seniūnaičių – būti ar nebūti vienoje ar kitoje seniūnijoje seniūnaičiams, kiek jų turi būti, dažnai (tokia tendencija buvo pastebėta) net mažai tardamiesi su tais pačiais pareigas einančiais seniūnaičiais. Aš manau, tikrai sutarkime, kad vis dėlto taryba patiems pirminiams, patiems pradiniams sprendimams turėtų pritarti, tai yra nuspręsti, ar reikalinga seniūnaitija vienoje ar kitoje seniūnijoje ar mieste, galbūt jų reikia daugiau, galbūt jų reikia mažiau, bet tarybos narys, kuris atstovauja žmonių interesams taryboje, turėtų kiekvienas asmeniškai pasisakyti ir tie sprendimai turėtų būti priimti bendrai visos tarybos.
O mero funkcijų skaičiaus aš nesiūlau pamažinti, meras labai svarbi figūra savivaldoje. Be abejo, meras parengtų teikimą tarybai, kaip turėtų atrodyti seniūnaitijos, jų ribos, seniūnaičių skaičius, ir pakviestų visus diskutuoti, nes vis dėlto labai svarbu girdėti žmonių norus, žmonių lūkesčius sprendžiant tokius svarbius savivaldos klausimus.
Taip pat noriu priminti, kad Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta, kad seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina taryba, savivaldybės taryba taip pat, jeigu kreipiasi seniūnaičių sueiga į tarybą dėl jų pasiūlymų vertinimų, įpareigota apsvarstyti artimiausiame posėdyje sueigos kreipimusis.
Ir dar toks vienas momentas. Na, seniūnui ne visada paranku turėti tiek daug pagalbininkų, patarėjų arba, sakykime, tų žmonių, kurie ir kontroliuoja seniūnijos lėšų panaudojimą, jeigu seniūnijos turi savarankiškus biudžetus. Paskyrus vieną, sakykime, seniūnaitį, man atrodo, tai būtų tiktai tokia savivaldos seniūnaitijos lygmens pro forma, todėl labai prašau ir kviečiu palaikyti sprendimą, kuris, man atrodo, teisingiau ir demokratiškiau sureguliuotų tiek tarybos, tiek mero teises ir jų įgaliojimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Čepononis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiama kolege, šita įstatymo nuostata buvo ir anksčiau Vietos savivaldos įstatyme, paskui ji buvo pakeista, manant taip, kad bus operatyviau, greičiau šitas klausimas sprendžiamas. Bet mano klausimas toks: jeigu vėl taryba spręs dėl seniūnaitijų ribų, dėl jų skaičiaus, kaip tai atsilieps geriau tų seniūnaitijų piliečiams, ar jie bus labiau įtraukiami į procesus?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Be abejo, kiekvienas tarybos narys jaučia pareigą tartis su bendruomene, atstovauti jų interesams. Kiekvienas tarybos narys, kai bus pradėtas procesas dėl naujų seniūnaičių rinkimų, dėl seniūnaitijų ribų nustatymo, be abejo, įtrauks bendruomenę, juo labiau kad, galvoju, demokratiška savivaldybė turėtų organizuoti plačiau tą diskusiją ir paklausti žmonių, ar jie žino, ar jiems naudingas seniūnaitis labai konkrečioje teritorijoje, labai konkrečioje vietoje. Ir aš galvoju, kad tikrai savivaldybės diskrecija yra spręsti. Tai nereiškia, kad aš noriu padaryti seniūnaičių daugiau, jokiais būdais ne. Jeigu bendruomenė matys, kad jiems pakanka vieno, bet labai aktyvaus ir gero seniūnaičio, labai prašom, bendruomenei pritarus, tegul jis būna ir vienas. Mano vertinimu, vis dėlto tai yra tarybos funkcija in corpore spręsti dėl savivaldybių… atsiprašau, dėl seniūnaitijų ribų ir konkrečios seniūnijos arba miesto seniūnaičių skaičiaus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Čepononis. Ruošiasi E. Pupinis. Atsiprašau, E. Pupinis, jo taip pat… Klausia E. Pupinis ir ruošiasi A. Sysas. E. Pupinis atsisako. A. Sysas kažkur trumpam išėjo. Klausia V. Semeška. Ruošiasi L. Girskienė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš taip nuoširdžiai norėjau paklausti: ar jūs teikiate šias įstatymo pataisas dėl to, kad susidūrėte Vilniaus rajone tiesiogiai su problema dėl išrinkto mero, socialdemokrato, ir matote jau dabar, suprantate, kiek perduotos visos galios vien merams ir ta kolegiali institucija, taryba, faktiškai lieka tik biudžetui patvirtinti, kitiems formaliems klausimams? Kodėl kilo jums ši idėja dabar pateikti šį įstatymo projektą? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, ta idėja buvo girdima iš seniūnaičių, kurie šiuo metu vis dar veikia (nes ne visur įvykę seniūnaičių rinkimai) pagal savo funkcijas, kad tiesiog nebebus tos seniūnaitijos, kur dar galbūt pretenduotų ir žmonės dar gal būtų renkami konkrečioje seniūnaitijoje. Tos klaidos buvo pataisytos šiuo konkrečiu atveju. Negaliu pasakyti, kad nebuvo išgirsta. Bet vertindama tiesiog visos Lietuvos mastu vis dėlto aš galvoju, kad ne meras vienasmeniškai su savo politinio pasitikėjimo administracijos direktoriumi turėtų parengti, patvirtinti potvarkiu, patyliukais galbūt net, jokiais būdais negaliu pasakyti, kad merai taip daro, bet įmanomas ir toks būdas. Kad taip neįvyktų, vis dėlto taryba taip pat turi turėti galių, funkcijų ir, mano vertinimu, kaip tik ta funkcija ir yra privali tarybai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi A. Sysas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai sveikinu iniciatyvą įgalinti dar labiau seniūnaičius, pačiai teko eiti šias pareigas. Tačiau visgi matau ir tam tikrų rizikų. Dabar yra susidariusi tokia situacija, kad dauguma seniūnaičių vis dėlto yra partijų nariai. Ar nebus taip, kad būtent seniūnaičiai ims stabdyti seniūnų patvirtinimą, jausdami konkurenciją, ir ar nereikėtų iš viso svarstyti įstatymo pakeitimų, kad seniūnaičiai negalėtų būti partijų nariais?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš negalvojau, kad partiškumas yra kažkokia nuodėmė. Jeigu tie žmonės yra aktyvūs, na, tai tikrai negalime apriboti piliečiams būti renkamiems, tai užtikrina ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Na, tiesiog reikia suprasti bendruomenei iš savo rato siūlant seniūnaičius, renkant seniūnaičius. Juk visi gali kandidatuoti, visi gali sulaukti savo bendruomenės palaikymo. Taip, yra, kad seniūnaičiai dalyvauja renkant seniūną, ir tai dar viena priežastis, jūs labai teisingai pastebėjote, kodėl turėtų tų seniūnaičių nemažėti vien dėl to, kad taip pageidautų meras su administracijos direktoriumi. Kuo daugiau, kuo didesnė bus sueiga ir galimybės dalyvauti priimant labai svarbius sprendimus, tai yra dalyvaujant seniūno konkurse, dalyvaujant taip pat… Kai kurios seniūnijos turi atskirus biudžetus, tai, tarkime, kur kokie infrastruktūros projektai, kokioje konkrečiai gatvėje ar kokiu būdu bus įgyvendinami. Kuo daugiau seniūnaičių, tuo yra demokratiškesnis sprendimas.
Dėl to manau, kad bendruomenės įsitraukimas būtent per šį institutą – seniūnaitijų – yra tikrai geras instrumentas mūsų bendruomeniškumui, yra geras instrumentas būti išgirstai pačiai bendruomenei, ir dėl to aš labai skatinčiau merus, savivaldybių tarybas, na, tų seniūnaitijų turėti daugiau. Galbūt kada nors ateityje mes vis dėlto grįšime prie tos idėjos, kad seniūnas būtų renkamas ir kad taryba taip pat būtų kiekvienoje seniūnijoje, nors dabar žinome, kad Konstitucijoje yra numatyta kitaip. Tačiau mūsų Lietuva ir labai nedaug valstybių, atrodo, dar viena, turi tik vieno lygmens savivaldą, tai yra jinai yra labiau nutolusi nuo žmonių negu tais atvejais, kuomet valstybės pasirinkusios kelių pakopų savivaldą, tai yra tarybos yra ir seniūnijose, taryba yra savivaldybėje, na, ir toliau jau yra atstovaujama aukščiausio lygmens Seime. Aš manau, kad ir tas momentas yra vis dėlto svarbus, o partiškumas, man atrodo, ne yda.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, ar dabar yra jūsų siūlymas daugiau teorinio pagrindo, ar jau yra, taip sakant, sprendimų ir problemų, kurios ir įgalino jus rašyti šitą pataisą? Ar yra ir tam tikro politinio atspalvio, ypač sprendžiant, galvojant apie Vilniaus rajono problemas? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Vilniaus rajone yra labai daug seniūnaitijų ir tikrai tos problemos nėra, kiekviena seniūnija turi tikrai bent po kelias. Idėja, tokia užgimusi, jų sumažinti buvo, bet matau, kad jeigu liks tokia įstatymo nuostata, jinai tikrai yra nepolitizuota, tai taip ateityje galės atsitikti, nes kam reikia daugiau seniūnaičių. O dar yra svarstoma, va, kolega pateiks seniūnaičių veiklai įgyvendinti skirti lėšų, na, tai ir biudžeto sutaupysime, ir problemų mažiau turėsime. Tai kad nebūtų vis dėlto tokio noro, sakykime, vienasmenio mūsų savivaldos vadovų, mano tas sprendimas yra tikrai bendro pobūdžio ir to niekaip nesieju su kažkokiais politiniais sprendimais, kurių… Aš su jais esu susipažinusi. Su bandymais, sakykime taip.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai nepolitikuosiu, kaip kai kurie kolegos bando vis įgelti, dėl politikos vietos jūsų rajone, nes Vilniaus rajone yra ne tik socialdemokratų, ne tik jūsų, bet ir valstiečių, ir panašiai. Tikrai paremsiu, palaikysiu jūsų projektą.
Bet yra toks dalykas. Seimas nusprendė, kad seniūnaitijos tam tikrais atvejais nuo 2023 m. balandžio 1 d. nebebus sudaromos. Tiesiog jau yra patvirtinta. Bet akivaizdžiausia problema kyla tose teritorijose, kuriose nėra sudarytos seniūnijos, mat seniau vietos bendruomenės interesams savivaldoje visuomet atstovaudavo seniūnaitis. Ką tokiais atvejais reikės daryti? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jūsų iškelta problema dar labiau patvirtina, kad tikrai ta pataisa yra reikalinga, nes miestuose, žinau, Alytuje, man atrodo, nėra seniūnijų, labai teisingai pasakėte, ir tada gyventojų interesams atstovauja seniūnaičiai. Tai dabar įsivaizduokite, meras galėtų sugalvoti (aišku, nesugalvojo) tiesiog su administracijos direktoriumi pasitarti, vienas pateikia, kitas pasirašo, kad nereikia mums ir tų seniūnaičių. Bet vis dėlto tarybos diskusijos, tarybos narių įsitraukimas į šitą procesą, ar reikia, ar nereikia, galbūt pati taryba nuspręs, kad jiems nereikia nė vieno: nei seniūno, nei seniūnaitijų, tai tos diskrecijos aš neriboju, taryba turėtų pasisakyti. Bet, mano vertinimu, tarybos nariai, išrinkti iš skirtingų politinių partijų ir komitetų, turi pasisakyti ir pasakyti savo nuomonę labai konkrečiu atveju – tvirtinant seniūnaitijų ribas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai. Už kalba Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (MSNG). Įstatymo pakeitimo projektu būtent ir siekiama platesnės diskusijos, aktyvesnio bendruomenių įsitraukimo ir jų apsisprendimo dėl to, ar yra poreikis turėti seniūnaitį. Tuo labiau matyti tendencija, kad nepasitarusios su bendruomenėmis, neįvertinusios realių bendruomenės poreikių kai kurios savivaldybės būtent planuoja stambinti seniūnaitijas. Kuo mažiau atstovų seniūnų sueigoje turės bendruomenės, tuo mažiau jų balsas bus girdimas. Todėl galvoju, kad būtent tarybos nariai turi išdiskutuoti ir balsuodami apsispręsti dėl seniūnaitijų sudarymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime jau netrukus, balsuoti numatytu laiku. Iki jis prasidės, dar spėsime apsvarstyti vieną projektą.
11.24 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2996 (pateikimas)
Taigi kviečiu pranešėją K. Vilkauską, jis pristatys mūsų darbotvarkės 2-10 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2996. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Laba diena. Ačiū gerbiamajai Pirmininkei. Mieli kolegos, klausimas, ar reikia Lietuvai aktyvių piliečių? Atsakymas vienareikšmis – reikia. Taigi 2022 m. lapkričio 14 d. Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės inicijuotos ir organizuotos konferencijos metu buvo aptarti mažosios vietos savivaldos subjektams ir jų veiklai aktualūs klausimai. Konferencijos dalyviai pripažino, kad mažosios vietos savivaldos subjektų sudarymo, veiklos ir santykių su savivaldybių institucijomis srityje egzistuoja dar nemažai problemų ir neišnaudotų galimybių. Vienoms problemoms spręsti galimybės realizuoti tinkamiausios galėtų būti teisinės, kitoms – organizacinės, trečioms – socialinės, kultūrinės, ketvirtoms – ekonominės ir finansinės priemonės. Konferencijos metu pritarta, kad šioje srityje būtina racionaliai, neskubant, gerai apgalvojus, tačiau visgi nuosekliai ir sistemiškai vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų stiprinami mažosios vietos savivaldos subjektai, sudaromos sąlygos jiems realizuoti jų paskirtį, įgaliojimus ir išsikeltus tikslus.
Gerbiama kolegė savo projekto pristatyme jau daug palietė šią temą. Pasakysiu, kad ji yra labai aktuali, nes seniūnaičių Lietuvoje yra apie 3 tūkst. Jie irgi yra renkami. Kitas dalykas, kiek yra veiksmingi, kiek jie turi funkcijų, nes tai yra paskutinis vietos savivaldos vaikas ir gavo mažiausiai, nors mes visi akcentuojame, kad būkime arčiau žmonių, išgirskime žmones. Taigi šio įstatymo projekto esmė ir yra stiprinti būtent šį institutą.
Organizacinės priemonės. Organizacinės priemonės yra šios. Dabar yra seniūnaičių sueiga ir išplėstinė seniūnaičių sueiga. Seniūnaičių sueigoje dalyvauja tiktai seniūnaičiai. Aišku, darbotvarkę sudaro seniūnas ir priima atitinkamus sprendimus (aš jų nevardinsiu dabar dėl laiko stokos), o išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su balsavimo teise dalyvauja seniūnaičiai ir bendruomeninių organizacijų pirmininkai arba jų atstovai. Pabrėžiu: su balsavimo teise, bet jų sprendimai yra rekomendaciniai, nes visus kitus klausimus sprendžia savivaldybės taryba. Kaip sakant, virš savivaldybės tarybos savivaldoje tiktai dangus. Na ir meras kaip ryški žvaigždė dabar šviečia savivaldos lauke.
Taigi, ką daryti su piliečiais? Juos reikia įtraukti. Taigi čia supaprastiname. Dėl to atsiranda seniūnijos taryba, vienas organas. Sprendimų, klausimų ratas lieka tas pats (jūs galite pasiskaityti, aš jų nevardinsiu), bet pagrindinis klausimas, kadangi yra rekomendacinio pobūdžio, tai dažnai politikai negirdi tų išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovų balso. Dėl to šiame įstatymo projekte numatau kartu su kolegomis, kad, gavusi seniūnaičių tarybos prašymą, užklausimą ar pasiūlymą, taryba turėtų jį apsvarstyti pirmajame savo tarybos posėdyje, o meras per 20 dienų aiškiai, motyvuotai pateikti atsakymą tai seniūnijos tarybai, dėl ko nesprendžiamas tas klausimas – ar trūksta finansų, ar reikia dar kokius nors tarpinius klausimus išspręsti, kad jų prašymas būtų išgirstas ir patenkintas.
Na ir, žinoma, daugiausia aistrų užvirė po pasiūlymo dėl 10 % kanceliarinėms išmokoms. Aš neakcentuoju būtent šio klausimo kaip svarbiausio. Aš būtent akcentuoju tą antrąją dalį, kuria mes per funkcijas, per organizacinę veiklą stipriname seniūnijų tarybas. O dėl 10 % aš paėmiau analogiją su savivaldybės tarybos nariais. Kadangi Seimas apsisprendė, kad būtų mokama savivaldybės tarybos nariams išmoka 20 % nuo mero atlyginimo, tai tokia analogija – 10 % nuo savivaldybės tarybos nario.
Galima ginčytis ir spręsti po to komitete, ar reikėtų pateisinamų dokumentų, ar tai vykdyti, kaip ir su savivaldybės tarybos nariais, bet aš pabrėšiu, kad šito neakcentuoju, nes yra įvairių nuomonių. Manau, kad net dėl procentų – galima didinti, galima mažinti. Pavyzdžiui, mažesnėse savivaldybėse kompensacijos seniūnaičiams yra vidutiniškai 10–20 eurų per mėnesį, didelėse rajonų ir miestų savivaldybėse – nuo 70 eurų iki 200 eurų per mėnesį, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybėje. Konkretūs pavyzdžiai: Varėnos rajono savivaldybėje – 20 eurų mėnesiui, Palangos miesto savivaldybėje – 240 eurų metams, tai bus 20 eurų per mėnesį, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 70 eurų mėnesiui, Panevėžio miesto savivaldybėje – 125 eurai kas ketvirtį, Birštono savivaldybėje – 100 eurų metams ir, kaip minėjau, Vilniaus rajono savivaldybėje – 200 eurų. Taigi, mieli kolegos, siūlau pritarti šitam pirmam tvirtesniam žingsniui stiprinant mažąją savivaldą. Turiu pabrėžti, kad tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. Taigi, laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Gerbiami kolegos, kadangi dabar prasidėjo balsavimo intervalas, aš siūlau padaryti pertrauką, balsuokime dėl tų klausimų, kurie yra jau apsvarstyti, ir po to gerbiamas pranešėjas grįš į tribūną ir atsakys į visus klausimus. Užsirašė klausti septyni Seimo nariai. Taigi, kviečiu užimti vietas.
11.30 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 271, 40 ir 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048 (pateikimo tęsinys)
Pradėkime balsuoti nuo pat pradžios rytinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048. Pateikimas. Balsuojame.
Balsavo 102: už – 102, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po pateikimo. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Siūlomas kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Toliau balsuojame… (Balsai salėje) Svarstymo data – lapkričio 7 diena.
11.31 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3019. Balsuojame.
Balsavo 108: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Balsuojame toliau.
11.32 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000. Balsuojame.
Balsavo 109: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
11.33 val.
Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3044 (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3044. Balsuojame.
Balsavo 108: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti spalio mėnesį. Aš sukonkretinsiu ir pasiūlysiu tą pačią spalio 17 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių? Dėkoju, pritarta.
11.34 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943. Balsuojame.
Balsavo 107: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.34 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017. Balsuojame.
Balsavo 108: už – 103, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032. Balsuojame.
Balsavo 108: už – 108, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
11.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3033 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3033. Balsuojame.
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
11.37 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27, 34 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3046 (pateikimo tęsinys)
Toliau galime balsuoti dėl darbotvarkės 2-11 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3046. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 58, prieš – 3, susilaikė 48. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Natalios Haselton ir Thomo Miles’o Haseltono peticijos“ projektas Nr. XIVP-3050 (priėmimo tęsinys)
Toliau dėl peticijų. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-12 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Natalios Haselton ir Thomo Miles’o Haseltono peticijos“ projekto Nr. XIVP-3050. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 101, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mariaus Kadelsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3051 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mariaus Kadelsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3051. Priėmimo stadijoje buvo paprašyta balsuoti dėl 1 straipsnio. Priėmimo stadijos projektą sudaro vienas straipsnis. Balsuokime. Kas pritariate tam vieninteliam straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 107: už – 69, prieš – 28, susilaikė 10. Vieninteliam straipsniui pritarta. Ir dabar balsuojame dėl viso projekto, atsiprašau, dėl viso nutarimo. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 75, prieš – 15, susilaikė 12. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3052 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3052. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112: už – 101, prieš – 4, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Edvardo Laužinsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3053 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Edvardo Laužinsko peticijos“ projektas Nr. XIVP-3053. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 95, prieš – 2, susilaikė 11. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Puodžiūno peticijos“ projektas Nr. XIVP-3054 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Tomo Puodžiūno peticijos“ projektas Nr. XIVP-3054. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110: už – 100, prieš – 2, susilaikė 8. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mindaugo Gedeikio peticijos“ projektas Nr. XIVP-3055 (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl 2-17 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Mindaugo Gedeikio peticijos“ projekto Nr. XIVP-3055. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110: už – 96, prieš – 4, susilaikė 10. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3074 (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3074. Balsuojame.
O toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas V. Mitalas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Perduodu pirmininkavimą V. Mitalui.
11.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 22, 35, 36, 38, 39, 40, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2996 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Norėčiau pakviesti K. Vilkauską į tribūną pratęsti klausimų ir atsakymų sesiją dėl… Tuoj, minutę.
Dabar, aš suprantu, jei L. Nagienė nėra klaususi, jūs galite paklausti. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikinu, kolega, nes mes iš viso galvojame apie bendruomenės įtraukimą į seniūnaitijos veiklą. Tai ir svarbiausia sustiprinti pačių seniūnaičių veiklą. Prieš tai kolegė taip pat tą patį akcentavo. Mums labai svarbu. Dažniausiai seniūnaitis dar net tikrai daugiau gali pateikti pastabų seniūnui, negu pats seniūnas pamato savo teritorijoje, nes jam yra sudėtinga. Didžiausias klausimas tikriausiai vyksta dėl apmokėjimo. Iš jūsų pateikto siūlymo matau, kad gali būti ir mažesnis kai kuriose, kai kuriems seniūnaičiams, ir būtent su tais kvitukais, čekiukais ir taip toliau, kaip atsiskaitymas. Ar jūs galvojate, kad galbūt reikėtų ir diskutuojant po to komitete spręsti kitaip?
Ir antras klausimas. Kodėl įvardinote žodį „taryba“? Ar negalėjote palikti ir negalvojote palikti „išplėstinė seniūnaičių sueiga“, kurioje būtų?.. Dabar lyg ir išeina viena taryba ir kita taryba? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už konkrečius klausimus. Dėl išmokos seniūnaičiams. Aš dar kartą pakartosiu, kad tikrai čia yra pradinis etapas ir tikrai svarstymo metu galima kalbėti apie tai – didinti, mažinti procentus, ar būtų tai su pateisinamais dokumentais, ar analogija su savivaldybės tarybos nariais. Tikrai manau, kad padiskutuosime įvairiais formatais. Aišku, svarbiausias formatas komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
Dėl antrojo klausimo jūs gerai pradėjote nuo bendruomeninių organizacijų. Man bendruomeninių organizacijų atstovai sako: o kur čia išplėstinėje seniūnaičių sueigoje atsispindi bendruomeninės organizacijos? Jie dabar irgi balsuoja, bet jų tiesiog nėra. Tai va, paėmėme tokį neutralų ir analogišką savivaldybės taryboms, tai yra ir kitų šalių patirtis, tai yra tokios tarybos, kaip mini vykdomoji valdžia – seniūnas, o atstovaujamoji – seniūnijos taryba.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Visai nesena diskusija, matėte ir žiniose turbūt, kai kurių savivaldybių, ypač kalbant apie mažąsias savivaldybes, merai išgyveno, kad negalės, sakykime, vykdyti projektų, nes Seimas patvirtino naują tarybos narių apmokėjimo tvarką. Jeigu mes siejame su tam tikru dydžiu, o seniūnaičių, kaip žinome, yra dar daugiau, tai ar negalvojate, kad tie merai visai pakriks ir tikrai pradės stabdyti įgyvendinamus projektus? Aišku, šiek tiek šaržuoju, bet kaip vertinate būtent tą galimybę vis dėlto, na, tą išaugusią dalį, kurią tektų išmokėti? Juo labiau kad tikrai yra tų diskusijų irgi apie tą vis dėlto seniūnaičių vaidmenį, pirmiausia, kiek juos išrenka ir kokios yra jų galios, nes dažnu atveju vis dėlto kai kurių veikla ir baigiasi jų išrinkimu. Deja, reikia pripažinti. Tai kaip vertinate?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, jūs teisus. Aš minėjau pristatydamas projektą, kad taip, yra aktyvių seniūnaičių, kurie tikrai iš pašaukimo dirba ir kuriems gal nereikia pinigų, bet jeigu mes norime turėti aktyvių piliečių daugiau, turime taikyti įvairias priemones ir mes, politikai, turime galimybę dėl to diskutuoti. Pasižiūrėkime dabar – net į savivaldybės tarybos narius rasti aktyvių piliečių vis sunkiau, mes jų neauginame. Investuokime į žmogų, į mediką, į mokytoją, tiesiogiai į žmogų, ir tada mes turėsime rezultatus. O pagal pilietinės galios indeksą, kuris šiek tiek smuktelėjo, ir pagal pilietinio įsitraukimo indeksą mes tikrai turime kur pasitempti. Manau, kad dėl tų finansų tai mes tikrai diskutuokime, įtraukime irgi ir savivaldybių seniūnus visus, Lietuvos seniūnų asociaciją, kuri pritarė, kalbėkime su bendruomeninių organizacijų atstovais, juk jie irgi toje pačioje seniūnijos taryboje bus. Galima galvoti apie tai, ar nereikia kalbėti apie tas išmokas ir tų bendruomenių atstovams, nes būtų lyg ir logiška, bet tai vėl klausimai, kuriuos reikia politiškai apsvarstyti.
Aš dar Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinosios grupės formatu pakviesiu įvairių politinių jėgų atstovus, kuriems rūpi savivalda, šitą klausimą dar kartelį išdiskutuoti ir eiti prie, sakykime, neimituojamos savivaldos. Kai visoje Lietuvoje patys kalbame, kad seniūnaičiai arba neturi galių, arba su jais nesiskaito, arba jie patys neaktyvūs, spręskime aiškiai, diskutuokime ir eikime teisingu pilietiškumo stiprinimo keliu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Čepononis.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Mielas kolega Kęstuti, iš tikrųjų labai smagu kalbėti apie savivaldą, ypač tiems, kurie turime tą patirtį ir supratimą. Kai kalbame apie pinigų sumą arba procentinę išraišką, kiek tam reikėtų, kad būtų, tai, aš manau, komitetas tikrai svarstys, tačiau aš turiu konkretų klausimą. Mes turime tą situaciją su čekiukais, o jūsų projekte būtent vėlgi numatyta kanceliarinės išlaidos ir netgi fiksuota. Ar jūs nemanote, kad turėtų likti tam tikras procentas nuo tarybos nario ir ne detalizuoti, o paimti ir kaip išmoką išmokėti? Labai ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už tą klausimą, dėl kurio ir spaudoje viešai visi jau diskutavo. Dar kartą pasikartosiu – tai jau komiteto nuožiūra. Tie įvairių partijų atstovai, kurie bus, pateiks savo visus pasiūlymus, bet aš paėmiau, teikdamas šitą projektą, analogiją. Kadangi Seimas apsisprendė savivaldybės tarybos nariams mokėti 20 % atlygį nereikalaudamas pateisinamų dokumentų, tai ta analogija ir renkamiems piliečiams (neužmirškite, jie irgi renkami), tai aš pritaikiau analogiją. Ar spręsti kitaip ir iš jų prašyti pateisinamų dokumentų, ar mokėti, ar nemokėti, tai vėl šitas klausimas, kiek mes dar kartą pasiryžę investuoti į savo piliečius, kad jie būtų aktyvesni?
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kad aktyvumą reikia skatinti, sutinku, bet turbūt matome realijas, kokie tie rinkimai kai kada vyksta. Iš tikrųjų nėra didelės konkurencijos. Dažniausiai partijos ieško savo asmenų, kuriuos padarytų seniūnaičiais.
Dabar, kuo skiriasi nuo tarybos? Taryba yra reglamentuota – tiek ir tiek narių, tokie ir tokie rinkimai, taip viskas vyksta ir panašiai, o čia dabar iš esmės seniūnaitijos yra mero dispozicijoje. Ar nebijote tokios situacijos, kad seniūnaitijų gali atsirasti daug, jeigu ten atsiras nemažai (ir dabar yra) partijų žmonių, kurie iš esmės tarnaus vykdydami rinkimų kampaniją? Ne visi atvirai dirba, dažniausiai jie pradeda dirbti prieš rinkimus.
Dar vienas klausimas. Ar nemanote, kad jeigu yra taryba, tai iš tikrųjų jai turi būti ir biudžetas? Yra problema, kai kalbama apie nieką arba tokius lengvus klausimus, o neturime pinigų, interesas labai mažas. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už labai gerą finansinį klausimą. Kai buvau Seniūnų asociacijos prezidentu, visą laiką keldavome didesnio finansinio savarankiškumo, ne tokio jau labai didelio, bet didesnio finansinio savarankiškumo klausimus seniūnijoms. Seniūnija yra administracinis vienetas, dabar filialas. Yra galimybė seniūnijoms, ji neatimta, pereiti į biudžetinę įstaigą, kur irgi biudžetinės įstaigos vadovas yra be kadencijos. Tokiu atveju biudžetinei įstaigai atsiranda galimybė jau teikti savo biudžetą per savivaldybės tarybą, nes dabar seniūnijos finansuojamos, o tuo labiau ir seniūnaitijos, ir ta pati išplėstinė dabartinė seniūnaičių sueiga, ir seniūnijos taryba svarsto klausimus, susijusius su seniūnijos finansais. Manau, kad, seniūnijoms perėjus nuo veiklos programų prie programinio finansavimo, šita situacija pasikeistų, nes į savivaldybės tarybą atneštų seniūnas apsvarstytą su seniūnijos taryba projektą ir paskui tarybos nariai diskutuotų, kiek skirti lėšų ir kokiomis priemonėmis tai spręsti.
Į antrą klausimą atsakysiu, kad yra seniūnaičių tarybos rinkimų tvarka, ji aiški. Ir tai yra rinkimai. Pabrėšiu – negali meras pasiskirti. Jeigu kur nors meras skiria sau seniūnaičius – labai blogai. Jau pirmi uzurpavimo požymiai. Aš manau, kad taip protingi merai nedaro. Jiems reikia didesnio įsitraukimo, tada jie galėtų valdyti ramiai, tvarkingai ir pozityviai. Aš manau, kad tuos rinkimus dar reikėtų suaktyvinti. Plius, jeigu matėte, Bendruomenių organizacijų sąjunga aktyviai įsijungė ir siūlo dalyvauti bendruomenių organizacijų pirmininkams, atstovams būtent seniūnaičių rinkimuose, kad būtų ir seniūnaičio, ir vietos bendruomenės, bendruomenių ir organizacijų sinergija.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega Kęstuti, jūs keliate klausimą, kiek reikia investuoti, kad visuomenė būtų aktyvesnė, bet tas investavimas, kalba apie keliasdešimt eurų turbūt neišgelbės, kad visuomenė būtų aktyvesnė.
Aš jūsų klausčiau, kas yra negerai su atstovaujamąja valdžia, savivalda, kad ji nebegirdi savo atstovaujamų žmonių, kad jiems reikia kažkokių tarpininkų, ambasadorių, seniūnų, seniūnaičių, galbūt dar kokie nors po seniūnaičių atsiras? Juk čia visa esmė – baigiasi rinkimai, stiklinės durys su kodiniais raktais, ir viskas. Ką jūs manote, turėdamas tokią patirtį, dirbęs ir seniūnu, ir kitas pareigas ten savivaldoje, kur yra tos atstovaujamosios valdžios problema savivaldybėje?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Dabar pakeitus Vietos savivaldos įstatymą galios centras perėjo merui. Visi sutinkame, taip? Kai buvo seniūnijos, jų statusas keitėsi įvairiai. Nuo 1995 metų jie buvo politinio pasitikėjimo. Bet kas atsitikdavo? Keičiasi meras – keičiasi ir seniūnas. Po to iš seniūnijų buvo atimtas juridinis statusas, tai yra jos buvo savarankiškos, o tapo filialais. Mes kaip tik ėjome tokiu centralizavimo keliu. Pabrėžiu, jeigu meras tikrai bendrauja (ir yra tikrai labai pozityvių pavyzdžių) su nevyriausybinėmis bendruomeninėmis organizacijomis, girdi, mato – viskas gerai. Bet būtent šito – suteikti mūsų piliečiams didesnę galimybę, kad juos išgirstų.
Ir dar reikėtų tobulinti, reikėtų žiūrėti funkcijas, galbūt seniūnijos taryba turėtų nors vieną, nors vieną ne rekomendacinį, bet privalomą sprendimą, tai yra kad jų, sakykime, biudžetas, kuris jau gerai išdiskutuotas, būtų privalomas savivaldybės tarybai vykdyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Laiko klausti daugiau nebėra. Ačiū Kęstučiui. Dabar motyvai dėl šio įstatymo projekto. Už kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, projekto autoriau, gerbiami kolegos, kai maždaug prieš 15 metų atsirado sąvoka „seniūnaičiai“ įstatymuose, man buvo neaišku, ką jie veiks. Tiesą pasakius, ir dabar yra daug neaiškumų dėl jų veiklos: nereglamentuotos teritorijos, nereglamentuota rinkimų procedūra, nors rinkimai vyksta, užtenka 3 % atėjusiųjų, kurie pasako savo nuomonę. Yra seniūnaičių, kurie labai aktyviai dirba ir tikrai yra realūs pagalbininkai seniūnui arba merui, bet yra tokių, kurie nieko gali neveikti ir nieko neveikia. Tikrai pažįstame tokių ir negali jų kaltinti, nes niekas neprimeta jiems reikalavimų.
Tai aš suprantu, kad mes ieškome kažkokio seniūnaičių veiklos įprasminimo, ir ta prasme jūsų projektas yra teisingas, kad štai seniūnijos taryba susirenka ir kažką jau rimčiau veikia, nors nelabai žinau, kuo tai skiriasi nuo seniūnaičių sueigos.
Tačiau yra kita dalis – tas kompensavimas. Žiūrėkite, nekalbu, nejuokauju apie čekiukus, kurių čia vėl istorijos gali prasidėti, bet kokia nors seniūnaitija, šiandien egzistuojanti su savo kokiomis nors ribomis, kieno nors nustatytomis, suskils į dar penkias seniūnaitijas, atsiras dar penki seniūnaičiai. Iš vienos pusės, tai gerai, šita bendruomenė ar šita gyvenvietė labiau bus atstovaujama, bet tos finansinės paskatos galintiems nieko nedirbti seniūnaičiams bus paskata skaldytis į seniūnaitijas.
Todėl aš pritariu šitam projektui, kad jis judėtų į priekį, tik siūlyčiau apie atlyginimą kol kas nekalbėti, kol jų statusas yra visiškai neapibrėžtas. Ten gali atsirasti dirbtinio skaidymosi, kad, na, draugeliai, pasidalinkime tą seniūnaitiją į dar penkias ir visi gausime ten po 40 eurų. Tai stabtelkime po to.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš kalbėsiu labai panašiai kaip Eugenijus, tik labiau prieš nei labiau už. Aš manau, kad ta antroji dalis apie seniūnaičių sueigą ir kitus dalykus yra tikrai labai teisinga. Tačiau jeigu mes pradedame visą įstatymo iniciatyvą nuo atlyginimų, nuo kompensacijų, nuo čekučių, kitų dalykų, vėl mes turime tą pačią problemą. Todėl aš labai siūlyčiau šiandien, kolegos, susilaikyti nuo šito sprendimo, tačiau aiškiai deklaruoti, kad kolegos iniciatyva yra gera ir galbūt galėtume susėdę visi kartu iš tikrųjų paieškoti, kaip tie seniūnaičiai galėtų būti normaliai reglamentuoti. Pavyzdžiui, kad rinkimai būtų vienu metu visoje Lietuvoje, kad tai būtų įdomu, kad būtų procesas, kurį kas nors kontroliuotų, ar tai vyktų internetu. Galbūt apibrėžti, kokios turi būti seniūnaitijų ribos, kiek tų seniūnaičių turi būti, kokios jų funkcijos turėtų būti ir panašiai.
Man atrodo, jeigu šitą uždavinį įvykdytume ir pridėtume tą kolegos siūlomą 2 dalį, mes gautume gerą įstatymą. Tai atitinkamai vėlesnėje perspektyvoje reikštų, kad mes galėtume galvoti ir apie kokį nors apmokėjimą. Tačiau šiuo metu, kai neturime sistemos, neturime vieno vaizdo, tas apmokėjimas, man atrodo, nėra geras dalykas, juo labiau kad šiaip savivaldybėms tai būtų gana didelė našta, nes tarybos narių daug, bet seniūnaičių kartais daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi balsavimo langas yra pasibaigęs, apsispręsime dėl šio projekto vakariniame Seimo posėdyje.
Gerbiamieji, dabar noriu jus informuoti, kad nėra Seimo narių, norinčių pareikšti pareiškimą. Tada mes sklandžiai einame iš karto prie Vyriausybės valandos.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Kviečiu Vyriausybės narius į Vyriausybės narių vietas ir pradėsime Vyriausybės valandą šį kartą. Gerbiamieji kolegos, pirmasis užsirašęs klausti yra S. Tumėnas. Aš suteikiu gerbiamam Stasiui žodį. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, bet nerandu švietimo ministro, tai kreipiuosi į Vyriausybės vadovę. O, atvyko ir švietimo ministras. Bet apie ką kalbėsiu, yra ir ministerijos, ir Vyriausybės dalykas.
Gerbiamas švietimo ministre, kalbėsiu ne apie mokytojų streiką, ne apie Gyvenimo įgūdžių programą, o apie kolegijas. Kaip žinote, jūsų sudaryta kolegijų pertvarkymo programa, kur nurodyta, kad Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija ir Utenos kolegija raginamos pačios priimti sprendimus, kaip joms toliau gyventi iki gruodžio pradžios. Ir jos tai vadina, jų darbuotojai tai vadina, kad ministerija tarsi pasiūlė pasikorimo būdą, nusižudymo būdą tokį ne visai demokratinį.
Ministre, jūsų nuomone, ar nepasikeitė situacija po šių metų priėmimo, kai į kolegijas priėmimas padidėjo? Pavyzdžiui, į Šiaulių valstybinę kolegiją 25 % daugiau. Vadinasi, padidėjo ir studijuojančiųjų skaičius. Tai ar nepasikeitė požiūris? Ir kam ta antiregioninė politika, kam jungti Uteną su Šiauliais, su Šiaulių kolegija? Niekas nemato priežasčių, kai valstybinė kolegija turi per tūkstantį studentų…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir puikiai dirba. Ar nepasikeitė jūsų požiūris?
PIRMININKAS. Laikas. Laikas klausti.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų analizuodami priėmimo duomenis galime matyti, kad visos jūsų įvardintos kolegijos nesilaikė minimalių reikalavimų studentams, kurie susimoka patys už studijas. Vertindami priimtuosius, kurie tenkina minimalius reikalavimus, matytume, kad kai kuriose kolegijose lieka, pavyzdžiui, po dvi programas, kurios yra slauga ir ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Ir tas studentų skaičius, kurį įvardijote, kad jis atrodytų galbūt augantis, tai yra sąskaita to, kad nesilaikoma minimalių priėmimo reikalavimų. Nuo kitų metų to daryti nebegalės. Tai mes suprantame, kad sprendimus reikia priimti. Jeigu nebus priimama sprendimų dėl susijungimo ar kokių nors kitų kooperacijos būdų, tai tos institucijos gali sunykti, kaip buvo nutikę ir Žemaitijos kolegijai. Tai mes siūlome ieškoti sprendimų patiems. Kaip jūs sakote, tai yra pats demokratiškiausias kelias, nes sprendimų pirmiausia gali ieškoti jos pačios, jie nėra nuleidžiami iš viršaus.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas, aš manau, vertas Ministrės Pirmininkės, nors tai yra iš susisiekimo sektoriaus. Turiu I pusmečio tarpinį pranešimą akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“. Tikrai norėčiau pakomentuoti tame pranešime vieną tokią informaciją, kuri, aš manau, šokiruos daugelį žmonių Lietuvoje. Tai yra darbuotojų darbo užmokesčio dinamika neatskaičius mokesčių. Yra palyginimas šių metų I ketvirčio su II ketvirčiu. Jaunojo specialisto – 1 tūkst. 298 eurai II ketvirtį. Specialisto – 1 tūkst. 827. Jeigu lyginsime su I ketvirčiu, augimas 1 %. Generalinio direktoriaus su premijomis – 15 tūkst. 131 euras, I ketvirtį be premijos buvo 9 tūkst. 353. Aš išskaičiavau, koks buvo mokamas premijos dydis. Premijos dydį kas mėnesį irgi sudarė 3 tūkst. eurų ir jo augimas su premija buvo 61 %, be premijos – 29 %.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Čia turime rekordinę dinaminę lentelę, kokia tvarka yra darbo užmokesčio specifikos. Ačiū.
M. SKUODIS. Tai aš gal trumpai atsakysiu, kad generalinis direktorius įmonėje nebedirba. O dėl detalių tai aš tiktai galiu paprašyti valdybos, kad ji paaiškintų, iš kur ten susidarė, bet šiuo metu šita įmonė vadovo neturi ir artimiausiu metu valdyba skelbs jo atranką.
PIRMININKAS. Taip, O. Leiputės klausimas. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Mes su jumis kalbėjomės dėl geltonųjų autobusiukų programos, kad ji pasibaigė. Bet mane domintų, kokių ministerija imasi veiksmų ar imsis veiksmų, ar ėmėsi, kad būtent vaikams būtų užtikrintas nuvažiavimas ne tik į mokyklas, bet ir kitas visas veiklas, turiu mintyje būrelius, ekskursijas. Tam buvo galima naudoti. Dabar kaip ir savivaldai suteikta, aišku, daugiau galimybių spręsti, bet ar nebus nuskriausti vaikai? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Tai programa nėra dingusi. Iš valstybės biudžeto kasmet yra skiriamas milijonas eurų geltoniesiems autobusiukams įsigyti. Kokius autobusiukus įsigyja, sprendžia pačios savivaldybės. Kai tai darydavome centralizuotu būdu, matydavome, kad savivaldybei pritrūksta vienos vietos, norėjo truputį didesnio, prisitaikyti būtent pagal savo savivaldybės poreikius. Dabar tai gali daryti savarankiškai. Taip pat iš Europos struktūrinių fondų netrukus startuos priemonė geltoniesiems autobusiukams įsigyti. Dabar tiksliai sumos nepasakysiu, rodos, yra apie 15 mln. eurų papildomai numatoma būtent šiai priemonei.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, kai jūs čia stovėjote tribūnoje dar ketindamas tapti ministru, aš jūsų klausiau, kur jūsų ambicija, kur planas dėl kelių būklės? Lietuva, kaip tranzitinė valstybė, be abejo, turi turėti puikius kelius, kad byrėtų pinigai į Lietuvos biudžetą. Tačiau per akcizus, vinjetes ir visa kita surenkama, na, bemaž milijardo dydis per metus, o jūs tiktai pusę geriausiu atveju galite panaudoti keliams renovuoti. Tai yra tiesiog kelių palaikymo būklei tų pinigų turbūt nepakanka, nekalbant apie naujų kelių tiesimą, žvyrkelių asfaltavimą ir visa kita. Prašau paaiškinti, jau besibaigiant jūsų kadencijai, koks jūsų buvo planas, kaip tuos pinigus, bent jau tą milijardą, ten panaudoti ir kaip pritraukti kitas lėšas tam, kad biudžetas uždirbtų pinigų kaip tranzitinėje valstybėje iš verslo?
M. SKUODIS. Aš gal tiesiog… Kadangi mano atsakymai gal nebus patys geriausi, geriausiai priimami, tai gal aš pacituosiu, ką vakar spaudos konferencijoje pasakė Kelininkų asociacijos vadovas, šalia to, kad natūraliai reikėtų daugiau lėšų keliams. Tai citata: „Via Balticos“ statybų tempas yra vienas sparčiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 40 kilometrų. Investicijos – apie 0,5 mlrd.“ Ir dar pridėsiu, ką vakar girdėjau, šie metai – išskirtiniai, nes didelis dėmesys buvo skirtas tiltų būklei, tikrai nemenkas dėmesys einamajam kelių remontui. Manau, kad iš viso metų pabaigoje turėsime apie 150 mln., skirtų einamajam ir tiltų remontui, kai buvo metų, kai einamajam remontui skirdavome 10–20 mln. Taigi su tomis lėšomis, kurias turime ir kurias pritraukiame, tikrai darome maksimaliai, kas yra įmanoma. Natūralu, kiek jų daugiau turėsime, padarysime tik daugiau.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Noriu kreiptis į aplinkos ministrą. Gerbiamas ministre, šiuo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra parašyta taip, kad teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, sakykime, kelių apsaugos zonos ir panašiai. Prašom pasakyti, ar turi būti tada atsižvelgiama į tai ir kas nustato tas zonas, nes geodezininkai, darydami geodezinius, seniai jau to nedaro. Tai kas tada nustato ir kodėl parašyta, specialiosios žemės sąlygos, bet jos neįregistruotos? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Mano preliminariu vertinimu, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikia laikytis, bet kad toks išaiškinimas būtų tvirtas, tai parašysime jums raštu.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Turiu švietimo ministrui klausimų, susijusių su mokytojų atlyginimais, bet tokiu kitu kampu. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad net jeigu mes pasieksime 130 % nuo vidutinio atlyginimo Lietuvos mastu, tai reiškia, kad Vilniuje mokytojų atlyginimai viso labo pasieks vidutinį Vilniaus atlyginimą. Aš manau, čia panaši problema bus Kaune, kur nors Klaipėdoje, jie nebus konkurencingi ir tai netaps kokiu nors ypatingu prestižu Vilniuje.
Mano klausimas būtų susijęs labiau iš tos pusės, kad šiuo metu keliauja, mano žiniomis, biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų reforma, pavyzdžiui, bus pertvarkyta valstybės tarnybos atlyginimų sistema, kad pačios įstaigos turės didesnę laisvę. Ir aš manau, kad tai būtų kelias miestuose spręsti ir kelti dar labiau mokytojų atlyginimus, lankstesnis būdas tai pritaikyti. Tai kodėl apie tai negalvojama dėl mokyklų ir ar nebūtų laikas kartu su kitomis biudžetinėmis įstaigomis tokią reformą vykdyti ir mokyklose?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu norėtume daryti tokį pokytį, tai manau, kad reikėjo diskusijas pradėti gerokai anksčiau, negu likus keliems mėnesiams iki priėmimo, nes tai liečia visus mokytojus. Girdime ir matome ir profsąjungų poziciją, kai yra siekiama, kad tie atlyginimai būtų kuo lygesni, kuo aiškesnėmis taisyklėmis pažymėti, nesiskirtų tarp savivaldybių, nesiskirtų tarp dalykų ir taip toliau. Jeigu norime daryti kokį nors rimtesnį pokytį, būtų tikrai laikas apie tai pradėti kalbėti, diskutuoti. Bet kad galėtume priimti iki ateinančių metų, manau, tokia skuba priimtas sprendimas tikrai nebus priimtas pozityviai bendruomenės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti. Dabar, įgyvendinant antrąjį valstybės tarnybos etapą, yra rengiami kiti teisės aktų projektai, kuriuose iš esmės pagrindinė logika yra panašiai kaip valstybės tarnyboje, tai yra kad yra tam tikros atlyginimo grindys, o toliau jau biudžeto ribose vadovai turi teisę priimti daug sprendimų.
Kaip jau ministras minėjo, tikrai nebus labai lengva tokį rezultatą pasiekti galvojant ir apie mokytojų atlyginimą. Kaip tik yra bendruomenės lūkestis, kad viskas būtų kaip įmanoma labiau sureglamentuota. Bet aš negaliu pasakyti, kad šiandien jokios laisvės nėra, ir dėl tos šiandieninės laisvės yra klausimų, nes jeigu jūs įvertinsite statistinius duomenis ir pasižiūrėsite pagal ekonominės veiklos sritis, kur yra didžiausia kintamojo darbo užmokesčio dalis, tai ji tris ketvirčius yra visur kitur, o IV ketvirtį yra švietimo veikloje. Tai reiškia, kad iš esmės dėl įvairių priežasčių lėšos, kuriomis disponuoja įstaigų vadovai ir kurios galėtų būti darbo užmokesčiu verčiamos metų eigoje, yra dėl sumetimų, nežinau, taupomos ar kažkaip kitaip yra vertinamos ir tada metų pabaigoje, natūralu, pagal tą pačią biudžetinę logiką jos yra jau išmokamos, dėl to IV ketvirčio statistika švietimo sektoriuje labai smarkiai iššoka virš šalies vidurkio. Tai yra premijų laikotarpis, kai visoje ekonomikoje ta kintamoji dalis yra didesnė, bet švietimo srityje ji būna gerokai didesnė.
Tai aš nesutikčiau, kad ir dabar tos laisvės nėra, jos turbūt būtų daugiau, bet ta susiklosčiusi darbo apmokėjimo praktika yra turbūt kiek keista. Bet koks didesnis jos keitimas, sakykime, paskiriant biudžetą mokyklos vadovui ir pasiūlant jam darbo vidaus apmokėjimo politika išspręsti konkrečių toje mokykloje dirbančių pedagogų darbo užmokesčio klausimą, čia turbūt yra gana tolimos ateities perspektyva, tikrai dar ne artimiausių kelerių metų.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Vakar Etikos komisija rekomendavo atsiprašyti premjerės, kad dvaro juokdarį pavadinau jos patarėju. Na, gerbiama Ingrida, aš žinojau ir mačiau, kai jūs cituodavote šaunųjį kareivį Šveiką, jaučiau, kad jūs turite puikų humoro jausmą ir galima su jumis kartais ir pajuokauti. Bet, pasirodo, klydau. Kai pamačiau tą juokdarį čia, Seime, nevaldomą, kaip tikrą šaikos vadą, jūs jam padavėte ranką ir pasakėte: be tavo patarimų čia niekas nevyksta, aš supratau, kad čia kažkas yra sutarta. Atėjo patarėjas, kuris čia patarinėja, ką veikti. Žinome, kuo visa tai baigėsi. Tiktai 25 eurus kainavo tam patarėjui. Aš tikrai stengsiuosi daugiau tokių dalykų nedaryti. Suprasdamas, kad su jūsų humoro jausmu kartais turbūt yra problemų, atsiprašau. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už šitą prakalbą. Neprisimenu, kad aš būčiau ko nors prašiusi manęs atsiprašyti. Aš prašiau, kad A. Širinskienė atsiprašytų ne manęs, o mano patarėjų, nes tikrai nė vienas patarėjas balkone niekada nėra siautėjęs, bent jau aš niekada to nemačiau. O su tuo humoro jausmu, žinote, įvairiai būna. Štai aš jūsų humoro jausmą irgi ne visada suprantu. Kodėl jūs, žmogus, visada pasisakantis už sveiką maistą, už sveiką gyvenimo būdą, už tai, kad žmonės vartotų mažiau cukraus ir kokio nors kenksmingo maisto, vis vien balsuojate už PVM lengvatą hamburgeriams ir picoms.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, turiu du tokius trumpus klausimėlius. Pirmas. Norėjau paklausti, kas jums pataria ir jus konsultuoja žemės ūkio klausimais po to, kai I. Jankauskas atsistatydino iš pareigų? Turbūt žinote situaciją, matėte skaičius apie ekologinius ūkius, jų sumažėjo 25 %, ta pati pieno krizė jau tęsiasi apie metus, tos pačios maisto grandinės neveikia, lyg surakintos grandinėmis. Iš tiesų matydamas skaičius, o ir jūs pati sekmadienį, rugsėjo 10 dieną, apie tą neapykantą skaičiams kalbėjote, tai ar iš tiesų matote tas diagramas, faktus ir statistiką, ar, kaip jūs pati ir sakėte, prastai mato akys? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, žiūrėkite, jūs čia sudėjote į krūvą daug dalykų ir norite, kad aš iš tų daug dalykų (bent jau trijų) išvesčiau kokį nors bendrą vardiklį. Yra visiškai atskiros priežastys, kurios lemia ekologinių ūkių mažėjimą, visiškai atskira situacija yra su pieno sektoriumi, nes jūs puikiai žinote, kad mažėjama yra nuo lygių, kurių šiaip istorijoje nėra buvę. 2022 metais pieno kainos buvo rekordinės. Tai lėmė globali situacija žaliavų rinkose. Visų maisto produktų kainos buvo sušokusios. Mes labai gerai suprantame (ir aš labai gerai suprantu, tą ne kartą esu sakiusi), kad tas prisitaikymas prie kainos sumažėjimo yra sudėtingas dalykas, tačiau jis yra skirtingai sudėtingas skirtingo dydžio subjektams. Todėl kai didieji pieno gamintojai reikalauja, kad būtų išlaikytas jų pelningumo lygis, aš turiu nuoširdžiai pasakyti, kad Lietuvos Respublikos biudžetas ir perskirstymas per biudžetą yra per mažas šiam pageidavimui tenkinti. Kai mažesnieji gamintojai prašo pagalbos tam, kad išsilaikytų virš vandens, tai mes puikiai suprantame. Europos Komisiją pavyko įtikinti, kad skirtų papildomų lėšų Baltijos valstybėms, ir patys buvome skyrę paramą jau pavasarį. Man atrodo, kad būtent tą problemą stengiamės išspręsti. Aš girdžiu, kad ponas J. Vilionis yra nepatenkintas, nes, jo nuomone, kadangi sumažėjo pelnas, tai kažkas turi dabar tą pelną kompensuoti. Gaila, bet mes nesame tokie turtingi. Man atrodo, tikrai stengiamės tas problemas spręsti. O jau kas man pataria, tai visais klausimais man pataria, žinokite, geri žmonės.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kai žiūriu pro savo kabineto langą į buvusį Pedagoginį universitetą, suvirpa širdis. Klausimas švietimo ministrui. Gerbiamas ministre, aišku, atlyginimai svarbu, bet kai nebus kam tų atlyginimų gauti, tai bus dar liūdniau. Ar nemanote, kad reikėtų atidžiau pažvelgti į mokytojų rengimą ir padidinti stipendijas studentams, ypač tų dalykų, kurių trūksta? Aišku, su tų studentų įsipareigojimu, kad jie pasirinks teisingą ir garbingą mokytojo kelią. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Išties paskutiniais metais, kai dar veikė atskiras universitetas pedagogams rengti, matėme didžiulę pedagogų rengimo krizę. Iš esmės buvo rengiami tik kūno kultūros, šokio pedagogikos ir dar keletas istorijos mokytojų. Po susijungimo matome stiprėjančius pedagogų rengimo centrus tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Šiauliuose. Būtent šitas priemones, kurias įvardijote, ir taikome ir tai duoda tikrai labai gerų rezultatų. Jau šiemet į trūkstamiausias specializacijas, lyginant su priemonėmis, kurios buvo netaikomos prieš dvejus metus, priėmimas išaugo net kelis kartus. Šiemet į pedagogiką, kartu skaičiuojant ir profesines pedagogikos studijas, bus priimta apie 2 tūkst. studentų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Viešojoje erdvėje privalomosios moterų karo tarnybos idėja buvo pristatyta lyčių lygybės, besikeičiančių lyčių vaidmenų visuomenės kontekste. Buvo nurodomi Norvegijos ir Švedijos pavyzdžiai. Ar šią moterų šauktinių idėją siūlydama Vyriausybė daugiau mąsto iš valstybės saugumo perspektyvos, ar iš lyčių lygybės taško? Atkreipsiu dėmesį, kad nors Izraelyje moterys ir atlieka privalomąją karinę tarnybą, tačiau pirmasis premjeras D. Ben Gurijonas sakė, kad Izraelio moterys turi svarbesnę misiją nei karo tarnyba, tai yra motinystę. Ką gerbiama premjerė ir ministras mano apie tai? Kokia jūsų ateities vizija šiame kontekste – kariaujanti moteris ar moteris mama? Gal, gerbiant Lietuvos moteris, vis dėlto galima būtų bent jau duoti joms pasirinkti?
PIRMININKAS. Laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš, kai klausau jūsų klausimų, tiesą sakant, norėčiau susipažinti su tuo žmogumi, kuris jums šitą surašo, nes jūs gi ne pats sugalvojate, visą laiką skaitote iš lapo. Tai pirmiausia ne D. Ben Gurijonas, o D. Ben Gurijonas. Kalbant toliau, jūs ką tik sakėte, kad Vyriausybė kažką siūlo. Tai aš neigiu, kad Vyriausybė ką nors siūlo, todėl nematau prasmės šitos polemikos su jumis tęsti toliau.
PIRMININKAS. Ministras mato prasmę.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai pridėsiu tiek, kad gal jūs nustebsite, o gal ir pirmą kartą sužinosite: 14 % moterų Lietuvos kariuomenėje – tarp kariūnų, tarp karininkų, jos yra pasirinkusios. Šiuo atveju aš nemanau, kad jūs siūlote atimti joms šią galimybę tarnauti savo noru. Be abejonės, jos tą daro lygiai taip pat, tais pačiais pagrindais kaip ir vyrai, jos tam turi teisę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ir nemažai jų yra dar ir motinos.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš pats užsirašiau į savo lapą klausimą, tai jau neieškokime autorių. Užrašiau, kad atsakomybę už ekologinių ūkių plėtros „fiasko“ turėtų prisiimti taisyklių kūrėjai. Tos atsakomybės mes kol kas nematėme, ekologinių ūkių sumažėjo 18 %, todėl aš nesugebėsiu sugalvoti klausimo, kurį turėtų arba galėtų atsakyti žemės ūkio ministras, ir paklausiu švietimo, mokslo ir sporto ministro. Jūs paminėjote minimalius stojimo rezultatus. Ar nemanote, kad ateityje mes turėtume pradėti galvoti, kad minimalūs stojimo rezultatai arba minimalus stojimo reikalavimas turėtų būti motyvacija? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Nevisiškai supratau, bet pabandysiu atsakyti. Kokia dabar yra problema? Mes turėdavome labai diplomuotą šalį, bet tikrai nelabai išsilavinusią, ir kalbėdavome apie tai, kad didelė dalis įstoja, todėl turėjome didelį masiškumą, bet iš tikrųjų mažą prieinamumą tam tikroms grupėms. Jeigu lygintume aukščiausias pajamas turinčių šeimų vaikus ir žemiausias pajamas, tai stojimas į aukštąsias skiriasi keturis kartus. Dėl to yra priimti sprendimai dėl socialinės dimensijos, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems. Yra antra konkursinė eilė, sukurtos trumposios studijos ir taip toliau. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas, bet kad prieitum prie jo ir galėtum sėkmingai studijuoti, turi būti pasiruošęs. Jeigu ateinama neišlaikius egzaminų, tai yra praleidžiami dar treji ketveri metai, tačiau neįgyjamos kompetencijos, todėl turime stojimus į profesines mokyklas po aukštojo, turime didelę dalį dirbančių nekvalifikuotą darbą, nors jie baigę aukštąjį mokslą. Turime turėti minimalius reikalavimus, kad tie, kurie įstoja, būtų pasiruošę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau papildyti. Mielas Viktorai, juk jūs, na, esate profesorius, jūs tikrai žinote, ką reiškia dėstyti. Motyvacija yra visada labai svarbu bet kuriame darbe, bet žmogus turi turėti bent minimalų pagrindą būti, kaip čia pasakyti, mokytinas, nes būna žmonių, kurių motyvacija yra daug didesnė už blaivų vertinimą to, ką jie gali daryti, o ko negali. Šiaip motyvacija mokytis visų pirma formuojasi mokykloje. Žmonės, kurie motyvuoti mokytis mokykloje, paprastai būna motyvuoti mokytis ir aukštojoje mokykloje. Tikrai stojant į universitetą, išskyrus labai retus atvejus, jų tikrai gyvenime būna, čia gal daugiau tokių įdomių romanų herojai būna, kur žmonės tiesiog pasiryžta, nusprendžia ir pakeičia savo gyvenimą iš esmės… Bet mes tikrai negalime švaistyti savo dėstytojų, savo profesorių ir kolegų studentų laiko darbui, reikalingam su žmogumi, turinčiu tik motyvaciją, bet neturinčiu jokio bazinio pasirengimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiama ministre, matau jūsų įsakymo „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ projektą ir čia yra ženkliai mažinamos priežiūros valandos. Pavyzdžiui, pirmojo ir antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis – iki 40 valandų per savaitę, kai dabar, ko gero, yra 70 valandų per savaitę. Prašom pasakyti, ar čia jūs pasirašote, ar tikrai toks įsakymas reikalingas ir ar tikrai tai nekenkia didžiausią negalią turintiems žmonėms, kurių tas poreikis turi būti tenkinamas? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Pradėsiu nuo to, kad ministerijos siūlomas valandų skaičius šiuo metu yra pasiūlytas didesnis, negu yra faktiškai pagal šalies vidurkį. Paprastai 4,5 valandos, mes pasiūlėme 5 valandas. Bet grįžome prie šito klausimo ir toliau tariamės su socialiniais partneriais, kaip būtų geriau tai reglamentuoti, nes visgi priimdami sprendimą, kiek valandų priežiūros konkrečiam žmogui reikia, mes turime įvertinti visą kontekstą: tikrą žmogaus situaciją, kiek paslaugų yra išplėtotų toje savivaldybėje, kokios yra galimybės ir už kokią kainą tos paslaugos yra suteikiamos. Mano siekis yra užtikrinti, kad nesikeistų situacija tiems žmonėms, kuriems dabar jau yra paskirtos tam tikros socialinės paslaugos, o naujai ateinantiems nustatyti galbūt mažesnį valandų skaičių centralizuotai, bet palikti galimybę individualiai nuspręsti savivaldybei dėl tam tikrų diagnozių ar tam tikrų šeimos aplinkybių, kad būtų galima skirti ir daugiau tų valandų.
Dabar mes dar vis diskutuojame su socialiniais partneriais apie tai, bet, man atrodo, čia reikia užtikrinti tam tikrą visų pusių sutarimą, kad reikia labai konkrečiai paskaičiuoti ir galimybes, ir to žmogaus, to namų ūkio poreikį. Tikslas taip pat yra, kad tos šeimos, kurios derina darbo ir šeimos įsipareigojimus, neturėtų išeiti iš darbo, kai reikės rūpintis savo sunkiai sergančiu ar negalią turinčiu žmogumi. Tai ieškome tiesiog geriausio sprendimo, geriausio balanso. Tikrai esamos situacijos stengsimės nebloginti – tik įtraukti daugiau sprendimų priėmėjų, kad tikrai įvertintų, kiek ir kokių paslaugų ir kiek valandų reikia. Pirminis pasiūlymas buvo pagal šalies vidurkį ir mes dar pridėjome daugiau, noriu pasakyti, pasiūlėme tas 5 valandas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui ir galbūt premjerė dar patvirtins. Žinome, kad praeitais metais, tvirtinant biudžetą, Laima teikė siūlymą vis dėlto, jei kalbėtume apie kelius, apie jų būklę. Mes matome, važiuoju aš per visą Lietuvą, iš tikrųjų yra labai labai prasta būklė. Jeigu dabar paimčiau paprastą regiono kelią, kuris yra pačiame mieste, – Kelių direkcija paėmė, nuskuto, uždėjo skaldą ten, ir viskas, ir galvoja, kad tai yra sutvarkyta gatvė pačiame mieste. Man truputėlį keista. Kaip planuojama spręsti tą klausimą šių metų biudžete? Taip norėtųsi bent išgirsti – ar mes galvojame spręsti dėl akcizo? Žinau, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs kitaip, bet bent kažkoks variantas. Ar didinsime biudžetą? Ministras sako, vos ne viskas gerai, o aš sakau – tikrai labai blogai yra, kai važiuoji ištisai, kiekvieną savaitgalį.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, jūs čia kalbate taip, tarsi situacija šiandien prasidėjo. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tiktai dvejus metus per pastarąjį, nežinau, keliolikos metų laikotarpį kelių finansavimas buvo didesnis negu įprastai. Tai buvo 2020 metais, kai per kovidą buvusi Vyriausybė pasiskolino pinigų ir primėtė ten vieniems, kitiems projektams įgyvendinti. Klausimas, kodėl nepradėjo tada „Via Balticos“, kuri yra labai svarbi ir labai baisi, labai didelis projektas, labai svarbus karinio mobilumo ir visais kitais požiūriais, tegul lieka atviras. Bet dabar tas projektas yra pradėtas ir tai yra didžiausias projektas, kokį mes dabar darome.
Šiais metais Vyriausybė atėjo į Seimą ir pasiūlė atsižvelgti į tai, kad bankų sektoriuje yra susiklosčiusi nenormali situacija ir palūkanų maržų skirtumas gali būti panaudotas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Taigi tos lėšos yra panaudotos, maždaug pusė bus panaudota karinei infrastruktūrai ir pusė – susisiekimo infrastruktūrai, kuri turi karinio mobilumo reikšmę. Tai biudžetas šiuo požiūriu šiais metais ir ateinančiais metais, kadangi taip pat bus gaunamos solidarumo lėšos, bus didesnis, negu jis įprastai būdavo.
Akcizo kaldrą tampyti, kai akcizų pajamos yra tokios, kokios yra, nes akcizų didinti niekas čia nesiūlo, aš negirdžiu pasiūlymo, tiesiog yra ta pati kaldra, jūs siūlote nutraukti tą kaldrą nuo pensininkų, mokytojų, policininkų, dar nuo kažko ir atiduoti keliams, na, kelininkams – gerai, bet man tai jokios problemos nesprendžia. Todėl reikia galvoti apie tvarius finansavimo šaltinius, kurie finansuotų Kelių programą po to, kai bus baigtas solidarumo įnašas 2025 metais, tvarius tam, kad tų lėšų būtų. Naudotojo mokesčiai gali būti, nežinau, gali būti kokie nors kiti pajamų šaltiniai. Jeigu visą laiką vyks tik ši diskusija, kaip iš turimo biudžeto daugiau lėšų išplėšti keliams, tai čia kaldrą patrauksite, o ten bus plikos kojos. Taip klausimai nesprendžiami.
M. SKUODIS. Aš gal galėčiau dar labai trumpai, kad tiesiog nebūtų nesusipratimo. Aš pats apsilankiau 54 savivaldybėse ir tikrai nesakau, kad situacija yra gera. Bet aš noriu pasakyti, kad, kalbant bent jau apie šiuos metus, Vyriausybė net ir metų viduryje prie kelių bazinio biudžeto pridėjo 150 mln. eurų, šiuo metu. Tai dabar tie darbai, kurie vyksta Lietuvoje, vyko, vyksta ir dar vyks iki metų galo, vyksta tikrai maksimaliais pajėgumais, kalbant apie šiuos metus. Bet taip, kalbant apie kitus ir dar kitus, tikrai iššūkių yra. Viena iš priežasčių, dėl to aš ir Seimui dėkingas, vis dėlto pritarė, pavyzdžiui, vinječių sunkiasvoriam transportui mokestį padidinti ir tai yra papildomos pajamos kitiems ir dar kitiems metams.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Mano klausimas taip pat švietimo ir mokslo ministrams. Reikia pripažinti, kad rugsėjo 1 diena nebuvo sėkmingas startas, ir tikrai matai mokytojus, kurie turi mokytinų vaikų ir nori vis dar vykdyti savo misiją – mokyti, bet neturi iš ko jų mokyti. Noriu paklausti apie lenkų mokyklas ir istorijos, geografijos vadovėlius, kurių iki šiol ne tik kad nėra, bet Nacionalinė švietimo agentūra iki šiol diskutuoja, kokie turėtų būti tie vadovėliai. Visų pirma, iki, atrodo, spalio pabaigos mokyklos privalo panaudoti lėšas, kurios yra Europos Sąjungos lėšos, skirtos vadovėliams.
Kitas klausimas: kodėl dabar sprendžiama, kaip mokyti Lietuvos istorijos, kokia kalba ir iš kokio vadovėlio, kai yra lietuviški vadovėliai ir jais galima pasinaudoti? Lietuvių mokyklos turi vadovėlius. Išvis planuojama net dviem kalbomis išleisti vadovėlį. Kokia prasmė ir kaštai to vadovėlio?
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu ministrui šį klausimą labai akcentuoti. Labai noriu prašyti jūsų intervencijos, kad vaikai turėtų iš ko mokytis istorijos ir geografijos, juo labiau kad tai yra vadovėliai ne tik apie Lietuvos istoriją ir geografiją.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Sureaguosiu trumpai dėl lėšų panaudojimo. Buvo skirtos papildomos lėšos vadovėliams įsigyti, bet jos yra skiriamos per mokinio krepšelį kiekvienais metais. Tai tos papildomos, teisingai, turi būti panaudotos iki spalio pabaigos. Tačiau likusius 2 mėnesius bus galima toliau naudoti lėšas, kurios yra kasmet skiriamos. Kadangi mokytojai žinojo, kad yra atnaujinamos programos, matome, kad metų pradžioje buvo gerokai mažiau perkama vadovėlių ir buvo laukiama naujų. Tai tos lėšos ir iš valstybės biudžeto skiriamos yra sutaupytos ir pasilikta vadovėliams pirkti metų pabaigoje. Dėl lietuvių istorijos mokymo yra pasakyta įstatyme, kad tas mokymas turi vykti lietuvių kalba, ir nemanau, kad čia turėtų būti dar kokia nors diskusija. Suprantame, kad vadovėliai vėluoja, tai nėra gera situacija, darome viską, kad tas vėlavimas būtų kuo mažesnis. Jeigu prisimintume paskutinį kartą, kai buvo atnaujinamos ugdymo programos, vadovėliai vėlavo dvejus trejus metus po to, kai buvo atnaujintos programos. Tai yra tokio proceso, kai visos programos keičiamos vienu metu, pasekmė. Kol nepakeisime to proceso, o tai reikia pakeisti nedelsiant, išmokti šias pamokas, kad tai nepasikartotų.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas bus dviem ministrams – aplinkos apsaugos ir sveikatos ministrui. 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovaujama Vyriausybė pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti kvapų higienos normatyvą, sumažinantį kvapų koncentracijos ribines vertes nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 kvapo vienetų. Buvo išleistas įsakymas ir visi šie pakeitimai turėjo įsigalioti nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė 2023 m. birželio 21 d. pavedė, įpareigojo, tiksliau pasakius, Sveikatos apsaugos ministeriją, Aplinkos ministeriją parengti nutarimą, kuriuo atidedamas įsigaliojimo terminas iki 2026 m. sausio 1 d. Žmonės laukė šio įsigaliojimo…
PIRMININKAS. Laikas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …higienos normų pakeitimo, ketverius metus. Kaip jūs ruošiatės jiems žiūrėti į akis?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Gal pradėsiu, o jeigu liks kas nors, gal ir sveikatos apsaugos ministras papildys.
Gerbiama Ligita, jūs atstovaujate vis dar Valstiečių partijai. Jeigu jūs bendraujate su savo partijos tikslinėmis grupėmis, pavyzdžiui, paukštynais, kiaulininkystės ūkiais, tai jūs turėtumėte žinoti apie jų problematiką įsiteisinant sanitarinės apsaugos zonas, nes būtent jūsų tikslinė grupė, būtent šie paukštynai, kiaulininkystės ūkiai, neįsiteisino masiškai sanitarinės apsaugos zonų.
Prieš Kalėdas turėjome ir įstatymų pakeitimus dėl Rudaminos paukštyno, kurio teritorijoje yra per 800 gyventojų. Siekiant išspręsti šią susiklosčiusią faktinę situaciją, kai paukštynas veikia ilgus metus, o prie jo dėl NŽT klaidų buvo leista atsikraustyti, grąžinta žemė gyventojams ir neįrašyta, kad ten yra sanitarinės apsaugos zona, buvo leista ir paukštynui susitvarkyti, ir kitiems potencialiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie turi sanitarinės apsaugos zonas.
Tas klaidos taisymo mechanizmas dar galios iki 2025 metų, kad paukštynai ar kiaulininkystės ūkiai galėtų tą įsiteisinti. Yra kompromisas, kad bus pratęsta higienos norma tam, kad sanitarinės apsaugos zona galėtų būti įteisinta ta originalia apimtimi.
Tai šis klausimas, na, nėra lengvas sprendimas, klaidų yra pridaryta, bet turime rinktis: arba dabar uždarome ilgametes veikiančias įmones, arba ieškome kompromisinio varianto. Man atrodo, šis kompromisas, na, yra ir Vyriausybės kanceliarijoje aptartas, ir Seimo komitetuose, Aplinkos komitete bent jau tikrai išdiskutuotas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Panašų klausimą uždavė kolega S. Tumėnas, tačiau aš norėčiau nueiti iki Dzūkijos sostinės Alytaus kolegijos. Jūs, atsakydamas S. Tumėnui, pasakėte, kad tai pačių kolegijų reikalas: išsispręskite, jeigu sugebėsite, ir išliksite. Tačiau toks skandalingas dalykas įvyko, kad jūs nesitarėte su Alytaus kolegijos bendruomene, kai buvo priimtas drastiškas Vyriausybės nutarimas, kad Alytaus kolegiją reikia prijungti prie Kauno kolegijos, o pati bendruomenė, kiek yra žinoma, išreiškė norą bendradarbiauti ir jungtis su Klaipėdos universitetu. Ar nemanote, kad buvo pažeistas aukštosios mokyklos autonomiškumo principas, ir kas bus, jeigu jie laimės teismą? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Tarėmės ir su Alytaus kolegijos bendruomene, pats lankiausi kolegijoje, tiek prieš teikdami siūlymus kalbėjomės ir su visais ten dirbančiais dėstytojais. Sprendimą su Kauno kolegija tada vertino gana pozityviai ir pati bendruomenė, pats procesas buvo įtraukus, tai yra buvo teikti siūlymai pačių institucijų, kaip norėtų, su kuo norėtų jungtis. Tada buvo ir nepriklausomų ekspertų vertinimai, koks jungimasis būtų palankiausias, įvertintas ir studijų programų dubliavimasis, kokia galima sinergija, kokia būtų pridėtinė vertė susijungus, tačiau varianto su Klaipėdos universitetu jungiantis Alytaus kolegijai nebuvo matoma pridėtinė vertė, be to, kad būtų toli motininė institucija ir tikintis, kad galėtų veikti taip, kaip iki šiol. Tačiau veikti taip, kaip iki šiol, jiems nepavyktų dėl to, kad studijų programos yra nesurenkančios minimalaus studentų skaičiaus, išskyrus slaugą. Kadangi su Kauno kolegija sutampa didžioji dalis programų, matome, ten būtų didelė sinergija ir iš tikrųjų galėtų Alytaus miestui pasiūlyti tokią aukštąją mokyklą, kuri būtų ne tiktai po mokyklos baigusiems studentams… tačiau mokytis visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją. Gali pasiūlyti naujas programas, reikalingas regionui, nes, pripažinkime, Alytui reikia ne tik slaugos, tačiau reikia ir verslo specialistų. Kauno kolegija gali atvesti naujas programas, jas laikyti kad ir terminuotą laikotarpį, kol, pavyzdžiui, atsiradusi nauja įmonė užsipildo darbuotojais. Gali pasiūlyti žymiai lankstesnį modelį, yra daugiau programų pasiūlos. Tai, ką buvo pateikusi pati kolegija, buvo įvertinta, atsižvelgta, tačiau nuspręsta, kad didesnė nauda būtų su Kauno kolegija. O steigėjas yra Vyriausybė ir Vyriausybė priima sprendimus. Autonomija apima veikimo laisvę, tai yra kokias programas vykdyti, kaip atsirinkti studentus, atlyginimų politiką ir taip toliau. Bet ar aš esu reikalingas toks, koks esu, su kuo turėčiau jungtis, be abejo, sprendimus turi priimti Vyriausybė ir viskas vykdoma pagal įstatymuose numatytą procesą.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam susisiekimo ministrui. Vasarą buvo toks įvykis, kad Švenčionių rajone buvo uždėtas naujas asfalto sluoksnis ant visai gero asfalto kelio Švenčionys–Paliesius. Tikrai tas kelias buvo be duobių, be įtrūkimų, tačiau jisai buvo įrašytas į prevencinės priežiūros prioritetinę eilę. Tikrai gyventojai, savivalda nesuprato, kodėl yra lėšų asfaltuoti, geriems keliams pagerinti, o tiems, kurie yra labai blogi, tų lėšų nėra. Jeigu taip trumpai. Tokių kelių tikrai Lietuvoje buvo ne vienas.
Mano klausimas, kodėl, esant tam katastrofiškam, taip sakyčiau (tą ir jūs pats minite), lėšų trūkumui blogiems kelias remontuoti, skiriamos lėšos būtent pagerinti visai neblogai atrodantiems ir mažą eismo intensyvumą turintiems keliams? Ar bent kitais metais naikinsite finansavimo galimybes prevencinei priežiūrai ir šias lėšas geriau skirsite blogiems keliams remontuoti, nes to nesupranta ir patys kelininkai, gamybininkai, kad yra remontuojami, prižiūrimi geri keliai, o blogi ne?
M. SKUODIS. Gal mano atsakymas iš dviejų dalių. Pirmiausia tai Automobilių kelių direkcijos valdybai asmeniškai esu pavedęs priimti visus sprendimus, kad tų klausimų visuomenei nekiltų, kodėl tvarkomas vienas kelias, kuris atrodo lyg ir geresnis, o netvarkomas kitas blogesnis. Galbūt šiuo atveju padėtų ne statistika paremtos prevencinės eilės, o dar šalia ir konsultacijos su savivaldybėmis. Čia yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Kiek man tokiais atvejais yra paaiškinta, kalbant apie prevencines programas, vis dėlto imamasi prevencinių veiksmų tenai, kur kaina yra tikrai sąlyginai nedidelė, lyginant su kapitaliniu remontu, bet tam, kad po žiemos tas kelias netaptų tikrai prastos būklės. Nepaisant to, tikrai Automobilių kelių direkcija turi paaiškinti, kodėl daro viena ar kita, kad visuomenei tikrai nekiltų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi mes baigėme visus klausimus ir atsakymus. Skelbiu posėdį baigtą.
Prašau. D. Kepenis. Čia dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip, taip. Atsakydamas gerbiamai premjerei į repliką dėl mano balsavimų, tai noriu priminti, kad aš balsavau per tą balsavimą už lengvatas sporto organizacijoms, bet premjerės partijos kolegos prifarširavo dar ten ir hamburgerius. Už tai aš tikrai negaliu atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, kad premjerė taip pat norėtų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad per balsavimą sekmadienį nebuvo ten jokių sporto organizacijų, buvo tik tai, apie ką aš kalbėjau.
PIRMININKAS. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.