LIETUVOS RESPUBLIKOS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant Įstatymo projektą:
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, kuriame buvo įtvirtinta viena iš nuostatų – nustatyti laikotarpį, per kurį, nustatant teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos), nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas. Sprendimas skiriant kompensacijas nevertinti asmens (šeimos) turto priimtas įvertinus pandemijos padarinius. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1108 ir reglamentavo, jog nustatant asmens (šeimos) teisę į kompensacijas asmens (šeimos) turtas nevertinamas iki 2024-04-30. Įstatymo pakeitimas parengtas ir priimtas vadovaujantis Lietuvos banko 2022 m. kovo 22 d. pateikta Lietuvos ekonomikos apžvalga, taip pat įvertinus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmes pasaulio ekonomikai bei pandemijos padarinius. Tačiau iš savivaldybių buvo gaunama informacija, jog teisinė nuostata nevertinti asmens turimo turto yra ydinga ir iškreipia socialinio teisingumo bei veiksmingumo principus. Siekiant išsiaiškinti situaciją š. m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paprašyta savivaldybių pareikšti nuomonę šiuo klausimu ir pateikti kitus socialinės paramos teikimo vertinimus. Iki 80 proc. savivaldybių pasisakė, jog nustatant teisę į piniginę socialinę paramą ir kompensacijas tikslinga vertinti asmens (šeimos) turtą, nes fiksuojama pakankamai daug atvejų, kai dėl paramos kreipiasi asmenys, turintys ne vieną objektą nuosavybės teisėmis, o kai kurie jų įsigiję turtą 1-2 mėn. prieš šildymo sezoną. Nustatoma, jog pareiškėjai turi brangaus turto įvairiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Palanga, Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Pastebima, kai socialinės paramos gavimo metu įsigyjamos naujos transporto priemonės. Nevertinant turimo turto sudaromos sąlygos piktnaudžiavimui, nelegalių pajamų gavimui. Gauti savivaldybių siūlymai vertinti asmens (šeimos) turtą, tačiau siūloma didinti turto normatyvus, kurie dėl šalies išorėje vykstančių pasaulinių įvykių bei infliacijos yra per maži. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis vidutinė metinė infliacija 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo 1,8 proc., tuo tarpu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2022 m. spalio mėnesį buvo 24%. Siekiant, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas atlieptų pagrindinį tikslą – suteikti socialinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, būtina didinti turto normatyvus, kurių nepadidinus dalis gyventojų, kurių pajamos yra mažos, dėl turimo turto prarastų teisę į piniginę paramą. Savivaldybės pateikė ir kitus siūlymus, kuriais vadovaujantis parengtas projektas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektą parengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos savivaldybėmis.
3. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – sureguliuoti kai kurias Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) teisines normas taip, kad socialinė parama būtų suteikiama mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) siekiant mažinti skurdą, suteikti labiausiai reikiamą paramą ir efektyviai naudoti finansinius valstybės išteklius. Tam būtina sureguliuoti, kad socialinę pašalpą ir kompensacijas gautų mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), neturinčios brangaus turto ar neįsigyjančio jo socialinės paramos gavimo metu. Nustatyti teisę į socialinę paramą teismo sprendimu paskirtiems rūpintojams ir globėjams, neišskiriant rūpinamų ar globojamų asmenų negalios pobūdžio; vaikus auginantiems vieniems ar skyriumi gyvenantiems asmenims, sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį; mediacijos ar tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme laiku. Pakeisti nuostatą dėl teisės į socialinę paramą, kai asmuo augina po nusikalstamos veikos (kaip pasekmės) gimusį vaiką.
4. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, rūpintoju.
Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio Įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą. Taip pat asmenys įgyja teisę į socialinę paramą, kai pateikia patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog vaikas (vaikai) gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė) ir nėra galimybių nustatyti tėvystės. Teisė į socialinė paramą įgyjama tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
Įstatymo 10 straipsnyje yra reglamentuoti socialinės pašalpos papildomo skyrimo ir socialinės pašalpos mažinimo pagrindai. Yra nustatyta, jog, jei vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, jam yra skiriama papildoma socialinė pašalpa, nustatant, jog jam yra mokama ne mažesnis kaip 1 minimalus darbo užmokestis (toliau – MMA).
Įstatymo 4 skyriuje nurodyti turto vertės normatyvai piniginei socialinei paramai gauti. Skiriant piniginę socialinę paramą 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įskaitomas bendrai gyvenančių asmenų ar asmens turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; ) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1 160 eurų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 eurų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.
Įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas turto normatyvo apskaičiavimas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokios asmens pajamos yra skaičiuojamos vertinant asmens teisę į socialinę paramą. Prie šių pajamų priskiriamos ir pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus.
5. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pritarus 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimui ir nustačius, jog teisę į paramą įgyja vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju, teisę gauti socialinę paramą įgytų ir kitų neįgalių suaugusių asmenų ar senyvo amžiaus asmenų, kuriems nėra paskirtos tikslinės kompensacijos, teismo sprendimu pripažinti rūpintojai. Senyvo amžiaus ar neįgalaus asmens, kuriam nėra paskirta ir mokama tikslinė kompensacija, tačiau, kuriam dėl senyvo amžiaus ar negalios reikalinga kito asmens pagalba, prašymu teismas paskiria rūpintoją. Darbingo amžiaus asmeniui, teismo sprendimu paskirtam rūpintoju, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau prisiima pareigą prižiūrėti senyvo amžiaus ar neįgalų asmenį, yra suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Jei darbo rinkai besirengiantis asmuo nepriima Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų ir (ar) nedalyvauja užimtumo didinimo programose, jam suteikiamas bedarbio statusas (Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3 punktas). Bedarbio asmens statusas asmeniui sustabdomas ar panaikinamas, t. y. asmuo yra išbraukiamas iš Užimtumo tarnybos registrų, Užimtumo įstatymo 24 straipsnio numatytais atvejais. Tokiu atveju asmuo praranda ir teisę į socialinę paramą, nes neatitinka nei Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nei 5 punkte išdėstytų reikalavimų. Todėl asmuo, teismo sprendimu besirūpinantis kitu asmeniu, gali likti visai be pajamų, ypač, jei asmuo gyvena vienas.
Pritarus 8 straipsnio 2 dalies pakeitimui, asmuo, auginantis vaikus (įvaikius) iki 18 metų, nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, įgytų teisę į piniginę socialinę paramą ne tik tais atvejais, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl išlaikymo, bet ir sudarius notarinę vaiko išlaikymo sutartį. Tai sumažintų teismų naštą, pagreitintų ir palengvintų asmenų (šeimų) veiksmus dėl teisės gauti socialinę paramą. Ir visiškai nekeistų esminio reikalavimo – įrodyti vaiko (vaikų) išlaikymo iki 18 metų amžiaus prievolę, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai asmenys augina vaikus, gimusius po nusikalstamos veikos. Ir tam, kad įgytų tokią teisę būtina pateikti savivaldybei faktą patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Savivaldybių nuomone, toks reikalavimas yra diskriminacinis socialinės paramos gavėjų atžvilgiu. Žinoma, kad dėl psichologinių problemų ar siekio apsaugoti ne tik savo, bet ir vaiko privatumą, asmenys tiesiog nesikreipia dėl piniginės paramos, nors jos labai reikia. Projektu siūloma nustatyti sąlygą, kad užtektų asmenims pateikti informaciją iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių (pažymas), kad nustatyti tėvystės galimybių nėra. Informacijos gavimui iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos galima būtų atlikti administraciniais veiksmais. Tai palengvintų tokių šeimų situaciją ir nekeistų Įstatymo nuostatų dėl teisės nustatymo į piniginę paramą sąlygų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuota teisė į socialinę paramą, kai vyksta išlaikymo priteisimo procesai. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis nuo 2020 m. sausio 1 d. numatyta privalomoji meditacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, socialines paslaugas šeimai teikiantys socialiniai darbuotojai siūlo šeimoms kreiptis į mediatorius dar iki kreipimosi į teismą. Mediacijos laikotarpiu, kai yra tariamasi dėl tėvystės pripažinimo ar susitarimo dėl išlaikymo, asmenys neturi teisės į socialinę paramą. Praktika rodo, jog vis daugiau asmenų (šeimų) pripažįsta mediacijos reikšmę. Pritarus tokiam siūlymui tikėtina, jog daugiau asmenų susitars dėl tėvystės pripažinimo ar sutikimo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo, todėl mažės besikreipiančių į teismą dėl išlaikymo priteisimo, sutrumpės tėvystės pripažinimo teisminiai procesai. Svarbiausia – asmenys greičiau įgys teisę gauti socialinę paramą.
Siekiant skatinti asmenis dalyvauti atviroje ir aktyvioje darbo rinkoje Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra numatytos sąlygos įsidarbinus papildomai gauti socialinę pašalpą, tuo motyvuojant ilgą laiką nedirbančius ir mažas pajamas gaunančius asmenis įsidarbinti. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai įgiję išsilavinimą asmenys įsidarbina į gerai apmokamas darbo vietas (gydytojai rezistentai, informatikai, programuotojai ir t.t.), jiems mokamas darbo užmokestis du ar kelis kartus viršija MMA, tačiau tuo pačiu jie įgyja teisę ir į papildomą socialinę pašalpą. Teikiamas pasiūlymas peržiūrėti šią nuostatą ir įvertinti siūlant patikslinti sąlygą, jog papildoma socialinė pašalpa gali būti mokama kai asmuo įsidarbina ir jam yra mokama ne mažiau kaip 1 MMA ir ne daugiau kaip 2 MMA.
Įstatymo 14 straipsnio pakeitimu siūloma padidinti šio straipsnio 5-10 punktuose nustatyti turto normatyvai 1,5 karto: 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1740 eurų (yra 1160 eurų); 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 870 eurų (yra 580 eurų); 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų);, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų); eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 870 eurų (yra 580 eurų).
Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi siekiama padidinti kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuris būtų apskaičiuojamas sudedant 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (toliau – VRP), t. y. didėtų nuo 2940 eurų iki 4410 eurų, vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 22,5 VRP kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, t. y. didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų, o kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų būtų skaičiuojama 15 VRP ir didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų.
Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies pakeitimu siūloma piniginių lėšų normatyvą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuoti sudedant 22,5 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 2205 eurų iki 3307,5 eurų), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui (didėtų nuo 1470 eurų iki 2205 eurų) ir 7,5 VRP dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų (didėtų nuo 735 eurų iki 1102,5 eurų).
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktu siūloma padidinti pajamų iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalies, gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), normatyvą nuo 1750 eurų iki 2625 eurų, t. y. didinamas 1,5 karto.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi siūloma, kad mirus asmeniui kompensacijų teikimas būtų nutraukiamas ne nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o ateinančio mėnesio 1 dienos po aplinkybių pasikeitimo ir būtų suderintos nuostatos su Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116, 28 punkto nuostatomis, kad mirus buto savininkui, kuriam buvo nustatyta teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą, apskaičiuotas mokėtinas kredito ir palūkanų dydis išmokamas už laikotarpį iki kito mėnesio po jo mirties.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu siūloma sudaryti sąlygas skirti socialinę pašalpą 6 mėnesius ne tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir tiems, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma) tais atvejais, kai yra gauta informacija iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų apie kitų bendrai gyvenančių asmenų nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu.
Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punktu siekiama suvienodinti įstatyme naudojamą terminiją ir atsižvelgiama į tai, kad proceso šalys gali atlikti sutarties sudarymo veiksmą notariškai, o ne tik tvirtinama teismo nutartimi.
Įstatymo 25 straipsniu 6 papunkčiu siūloma nurodytą pareigą piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, socialinės paramos gavėjai būtų skatinami dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo didinimo programose.
6. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reiktų imtis, kad pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nebus.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai, nes dėl gautos socialinės paramos, asmenų pajamos kitoms reikmėms bus didesnės.
8. Įstatymo įnkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikti šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą:
Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą tvarkos aprašą „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti“.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokas ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, teisės aktų metmenys:
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija ar piliečių įgalioti atstovai:
Projektą parengė LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
14. Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacijos“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
Teikia
LR Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė
Aušrinė Norkienė
Aurelijus Veryga
Ligita Girskienė