LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2004 M. LAPKRIČIO 2 D. NUTARIMO NR. IX-2532 „DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO
2016-06-23 Nr. XIIP-584(3)
Vilnius
Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo Seimo nutarimu Etninės kultūros globos tarybos nuostatai yra keičiami, nutarimo projekto 1 straipsnis dėstytinas taip: „Pakeisti Etninės kultūros globos tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstyti taip:“. Tuo tarpu nauja redakcija dėstomi Etninės kultūros globos tarybos nuostatai turi būti dėstomi kaip nutarimo 1 straipsnio dėstomoji dalis.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas Seimo nutarimas turi būti papildytas 2 straipsniu, kuriame turi būti numatytas vėlesnis šio nutarimo įsigaliojimas (įsigaliojimas turi būti susietas su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 5 straipsnio ir 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-585(3)) (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIP-585(3)) įsigaliojimu.
3. Nuostatų projekto 1 punkte vartojama terminologija derintina su galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintomis sąvokomis, todėl žodžiai „valstybės institucija Seimas“ keistini žodžiais „Lietuvos Respublikos Seimas“. Be to, šiame punkte turėtų būti įvedama Lietuvos Respublikos Seimo santrumpa „Seimas“, nes toliau Nuostatų tekste vartojama būtent santrumpa.
4. Nuostatų projekto 3 punkte, atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos vadovaujasi ne tik pirminiais Europos Sąjungos teisės aktais, vietoj žodžių „Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis“, reikėtų įrašyti žodžius „Europos Sąjungos teisės aktais“.
5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, nuostatų projekto 7 punkte nustatytas Tarybos strategines veiklos kryptis siūlome dėstyti ne kaip vientisą tekstą, o kaip atskirus papunkčius.
6. Nuostatų projekto 9 punkto 6 papunkčio redakcija tikslintina kalbiniu požiūriu, nes iš siūlomos redakcijos nėra aišku, ar Taryba atlieka programos įgyvendinimo konkursinio finansavimo ekspertavimą ir koordinavimą, ar, vis dėlto, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo priemonių ekspertavimą ir koordinavimą.
7. Nuostatų projekto 9 punktą siūlome papildyti dar viena Tarybos funkcija, nurodant, kad Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį (kaip numatyta įstatymo projekte Nr. XIIP-585(3)).
8. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei tinkamo nuostatų taikymo, nuostatų projekto 11 punkto paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: „Tarybos kadencija – 4 metai“ (taip būtų įtvirtinta aiški teisės taikymo požiūriu nuostata, kad tarybos kadencija prasideda ir baigiasi in corpore). Taip pat siūlome, siekiant užtikrinti šios valstybės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, nurodyti, kad naujos sudėties Taryba turėtų būti sudaroma dar prieš pasibaigiant senos sudėties Tarybos įgaliojimams (pvz. prieš vieną mėnesį iki kadencijos pabaigos), o tuo atveju, kai Seimas laiku nepatvirtina naujos sudėties Tarybos, Taryba tęsia savo veiklą iki Seimas patvirtins naujos sudėties Tarybą.
9. Nuostatų projekto 11 punkte siūloma nustatyti, kad Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetams susijungus į vieną universitetą, šis universitetas turėtų deleguoti 2 narius į Tarybą. Atsižvelgiant į tai, jog tai sąlyginė (t.y. jos taikymas priklausys nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių atsiradimo ar neatsiradimo) nuostatų taikymo norma, siūlome arba atsisakyti jos dėstymo bendrosiose normose (paliekant specialų taikymo reguliavimą tik įstatymo projekte Nr. XIIP-585(3)), arba kelti šią nuostatą į paties Seimo nutarimo 3 straipsnį, kuriame būtų aptarti specifiniai asmenų kandidatavimo į Tarybą atvejai, susijungus dvejiems universitetams.
10. Nuostatų projekto 11 punkte vietoje žodžių „šio straipsnio 10 dalyje“ įrašytini žodžiai „šių Nuostatų 20 punkte“.
11. Nuostatų projekto 15 punkte nustatyta Tarybos pirmininko rinkimo tvarka derintina su kartu teikiamu įstatymo projektu Nr. XIIP-585(3). Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte Nr. XIIP-585(3) nustatoma „ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių“ reikalinga dauguma Tarybos pirmininkui išrinkti. Tuo tarpu nuostatų projekto 15 punkte siūloma įtvirtinti kitokią balsų daugumą, reikalingą pirmininkui išrinkti – „daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių“. Taip pat derintini tarpusavyje nuostatų projekto 14 punktas, numatantis, kad kandidatas į pirmininkus išrenkamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių, su nuostatų projekto 15 punkto 3 papunkčiu, nustatančiu, kad kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.
12. Nuostatų projekto 16 punkto antrajame sakinyje vietoj žodžių „nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko“ – žodžius „nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato“.
13. Nuostatų projekte reikėtų numatyti ir aptarti kito kandidato rinkimų tvarkos tuo atveju, kai Seimas nepaskiria tarybos teikto kandidato į pirmininko pareigas.
14. Nuostatų projekto 16 punkte siūloma nustatyti, kad Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Vertinant šią nuostatą, manome, kad siekiant normalaus šios valstybės įstaigos funkcionavimo, teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad prasidedant naujos Tarybos sudėties kadencijai, Seimas jau būtų paskyręs šios kadencijos Tarybos pirmininką, t.y. svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad naujos sudėties Taryba ne tik turėtų būti patvirtinama dar nesibaigus senos Tarybos kadencijai, bet ir turėtų įgalinimus įstatymo ir nuostatų nustatyta tvarka iki kadencijos pradžios išrinkti kandidatą ir pateikti jį Seimui skirti į Tarybos pirmininko pareigas. Priešingu atveju, susidarys situacija, kada Tarybą formaliai sudarys ne 21 narys, o 22, t.y. naujai paskirti 21 narys ir buvusios kadencijos Tarybos pirmininkas. Todėl siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, reiktų teisiškai sureguliuoti buvusios kadencijos Tarybos pirmininko įgaliojimus ir balsavimo teises naujos sudėties Tarybos priimamų sprendimų atžvilgiu.
15. Nuostatų projekto 17 punkto 3-5 papunkčiuose siūloma nustatyti, kad Taryba priima ne tik išvadas, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau ir nutarimus. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nei nuostatose, nustatančiose Tarybos paskirtį, funkcijas bei teises, nei kitose nuostatose neatskleista, kokiais klausimais Taryba teikia ne išvadas ar siūlymus, o priima nutarimus, t.y. preziumuojamai kitokios galios ir reikšmės aktus nei siūlymai, išvados ar rekomendacijos.
16. Nuostatų projekto 18 ir 19 punktuose siūloma nurodyti, kad Taryba iš savo narių tarpo tvirtina Tarybos pirmininko pavaduotoją, kuris laikinai negalint savo pareigų eiti Tarybos pirmininkui, atlieka dalį jo funkcijų. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamas įstatymo projektas Nr. XIIP-585(3) numato vienasmenį šios biudžetinės įstaigos vadovą – Seimo nutarimu skiriamą Tarybos pirmininką. Įstatymu jam numatyti ir atitinkami įgaliojimai, susiję su vadovavimu biudžetinei įstaigai, t.y. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą, yra biudžeto asignavimų valdytojas, atsako už valstybės biudžeto gautų lėšų tinkamą naudojimą; atsako už tai, kad Taryba atliktų jai numatytas funkcijas, pavestus darbus; savo parašu tvirtina Tarybos sprendimus ir nutarimus; atstovauja Tarybai; teikia Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, vadovauja administracijai, priima į pareigas (darbą) ir atleidžia iš jų (jo) valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos vadovo atliekamų funkcijų pobūdį, svarstytina, ar Seimui atskaitingos įstaigos vadovo pareigas, nors ir laikinai, gali eiti ne atitinkamu Seimo sprendimu, o paties įstaigos kolegialaus valdymo organo įgaliotas valdymo organo narys.
17. Nuostatų projekto 18 punkte reikėtų atskleisti formuluotės „gali būti atšauktas“ turinį, t.y. nėra aiški tokio atšaukimo įgyvendinimo tvarka.
18. Nuostatų projekto 19 punkte turi būti pateikta nuoroda ne į 16 punkto 6 ir 7 papunkčius, o į 17 punkto 6 ir 7 papunkčius, nes būtent šiame punkte įtvirtinamos Tarybos pirmininko funkcijos.
19. Nuostatų 26 punkto pirmojoje pastraipoje brauktini pertekliniai žodžiai „nutraukiami ar“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šio punkto 3-7 papunkčiuose įtvirtinti ne savaiminio Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, t.y. manome, kad vien tik šiuose punktuose nurodytų faktų ar aplinkybių neužtenka formaliam įgaliojimų nutrūkimo konstatavimui, reikėtų nuostatų projekto 27 punktą papildyti nauju pirmu sakiniu, numatančiu, kad šių nuostatų 26 punkto 3-7 papunkčiuose nurodytais atvejais Seimas (ar Taryba) priima atitinkamą sprendimą dėl Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimų nutrūkimo nesibaigus Tarybos (regioninės tarybos) kadencijai.
20. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nuostatų projekto 26 punkto 1 papunktyje po žodžių „pasibaigia įgaliojimų laikas“ siūlome įrašyti žodžius „ir Seimas (Taryba) patvirtina naujos sudėties Tarybą (regioninę tarybą)“.
21. Nuostatų projekto 26 punkto 2 ir 3 papunkčių pradžioje įrašytinas žodis „jam“.
22. Derinant projekto nuostatas su galiojančiais įstatymais, nuostatų projekto 26 punkto 4 papunktį siūlome dėstyti taip: „4) pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą jam negalint eiti savo pareigų“.
23. Nuostatų projekto 26 punkto 5 papunktis tikslintinas, analogiškai kaip ir įstatymo projektas Nr. XIIP-585(3), vietoje žodžių „įsiteisėjus jį apkaltinusiam teismo nuosprendžiui“ įrašytini žodžiai „dėl jo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui“. Be to, pažymėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje įprasta nurodyti dėl kokio pobūdžio nusikalstamų veikų priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai užkerta kelią asmenims eiti tam tikras pareigas. Pažymėtina, jog kai kurie nuosprendžiai gali būti priimti dėl netyčinių nusikaltimų ar mažesnio sunkumo nei nusikaltimai baudžiamųjų nusižengimų, tačiau pagal siūlomą reguliavimą net ir tokiu atveju turėtų būti priimamas sprendimas dėl Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo. Toks reguliavimas svarstytinas proporcingumo ir tikslingumo požiūriu.
24. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos narius į pareigas skiria Seimas (o regioninės tarybos narius - Taryba), o ne su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos (kurios tik deleguoja savo atstovus Seimui (Tarybai)), reikėtų atsisakyti nuostatų projekto 26 punkto 6 papunktyje nustatyto Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindo, numatančio, kad Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimai pasibaigia atšaukus jį delegavusiai institucijai ar organizacijai.
25. Svarstytina, ar nuostatų projekto 26 punkto 7 papunkčio nuostata reguliavimo proporcingumo požiūriu yra pakankama, nes pvz. ji suponuoja, kad Tarybos (regioninės tarybos) nario dalyvavimas Tarybos (regioninės tarybos) nario posėdžiuose yra pakankamas ir patenkinamas tais atvejais, kai jis dalyvauja tik viename iš paskutinių 7 posėdžių. Be to, šiame papunktyje po žodžio „Tarybos“ įrašytini žodžiai „(regioninės tarybos)“.
26. Siekiant teisinio aiškumo, nuostatų projekto 27 punkte vietoj žodžių „nutraukus Tarybos ar regioninės tarybos nario įgaliojimus dėl priežasčių, nurodytų šių nuostatų 26 punkto 2-7 papunkčiuose“ įrašytini žodžius „Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus kadencijai“, žodžiai „vadovaujasi savo sprendimu ir“ brauktini, o vietoj žodžių „paskyrusią“ bei „skyrimo“ įrašytini atitinkami žodžiai „delegavusią“ bei „delegavimo“.
27. Nuostatų projekto 37 punkto nuostata, kad administracijai vadovauja direktorius siūlome atsisakyti kaip perteklinės ir klaidinančios. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos administracija nėra juridinis asmuo, o tik biudžetinės įstaigos, kurios vadovas yra Tarybos pirmininkas, struktūrinis padalinys, atsakingas už organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Atitinkamai tikslintinos ir 38 punkto nuostatos, kuriose administracijos direktoriui suteikiamos biudžetinės įstaigos vadovo teisės. Pažymėtina, kad Tarybos kaip valstybės biudžetinės įstaigos vadovas yra Tarybos pirmininkas, todėl būtent jis yra atsakingas už biudžetinės įstaigos darbo organizavimą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; užtikrinimą, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; biudžetinės įstaigos darbuotojų priėmimą ir atleidimą; teikti biudžetinės įstaigos struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus; garantavimą, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi; racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo, veiksmingo biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, jos veikimo ir tobulinimo užtikrinimą, įsakymų leidimą įstaigos vidaus administravimo klausimais.
28. Nuostatų projekto 40 punkto 2 papunktį siūlome dėstyti taip: „2) Tarybos pirmininko, tarybos narių ir Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui (Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui pagal pareiginės algos dydį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu)“, o 40 punkto 3 – atsisakyti.
29. Teisinio pagrįstumo, teisingo apmokėjimo už darbą ir racionalaus valstybės lėšų naudojimo požiūriu ginčytinos nuostatų projekto 40 punkto 4, 5 ir 6 papunkčių nuostatos, numatančios, kad Tarybos nariams, kuriems už darbą proporcingai dirbtam laikui mokamas darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, dar papildomai būtų kompensuojamos jų kelionės išlaidos į darbą, mokami honorarai už parengtas studijas, pranešimus, ekspertizes bei apmokamos kitos išlaidos, kiek tai susiję su tarybos uždavinių įgyvendinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo užmokesčio paskirtis iš esmės ir yra atlyginti asmeniui už intelektinį, techninį bei organizacinį darbą, atliekamą tam tikrose pareigose, todėl dvigubas atlyginimas už priklausomų pagal pareigas funkcijų vykdymą yra labai abejotinas.
30. Teisės aktą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected].