LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705

2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 24 IR 40 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-192)

 

2021-03-31 Nr. 102-P-9

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Alvydas Tumasonis, Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-02-02

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje žodžiai „Specialiojo statuso subjektai“ rašytini paryškintomis raidėmis.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-02-02

5

 

 

2. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnyje numatomus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir galiojančios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punktas, vietoje žodžių „trukdančių tinkamai elgtis su ginklu“ įrašant žodžius „dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-02-02

6

 

 

3. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, kurį įgyvendina teikiamas įstatymo projektas, pažymėjo, jog „Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami“. Manytina, kad šis aspektas turėtų atsispindėti ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

Atsižvelgiant į Seimo  kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl Konstitucinio Teismo nutarime konstitucinio proporcingumo principo išaiškinimo ir įgyvendinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, siūloma leidimų ginklams asmenims neišduoti:

1) visą gyvenimą, jeigu jie padarė itin pavojingą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 5, 6 d.), t. y. sunkų nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;

2) tol kol galioja teistumas, o teistumui išnykus, dar 15 metų po teistumo išnykimo neišduodamas leidimas ginklui įsigyti, jeigu  asmuo padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo;

3) tol kol galioja teistumas;

4) 3 metus, jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo ir asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;

21) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

32) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

43) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

54) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

65) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;

76) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;

87) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;

98) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;

109) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;

1110) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;

1211) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;

1312) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos medžiotojų asociacija

2021-02-08

6

 

 

Mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas iš esmės nesuderintas ar netgi galima sakyti prieštarauja Konstitucijos 3 straipsnio daliai: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Lietuvos Respublikos Prezidentė 2019 m. birželio 20 d. dekretu Nr. 1K-1667 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2164 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (TAR, 2019-06-20, Nr. 2019-09937) šiek tiek sušvelnino nesuderinamumą tarp Konstitucijos 3 str. ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, tačiau, mūsų nuomone, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir toliau rodo, kad Seimas, galimai, nepasitiki Tauta ir kiekvienu piliečiu (jo nuosaikumu), taip kaip siūlė Konstitucijos autoriai. Dabar turime naujų patirčių, kurie išdėstyti net Seimo dokumentuose: 1. 2018 m. gruodžio 10 d. rezoliucija „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ (TAR, 2018-12-12, Nr. 2018-20323) 2. 2014 m. balandžio 24 d. rezoliucija „Dėl padėties Ukrainoje“ (TAR, 2014-04-25, Nr. 2014-04752) 3. 2018 m. birželio 27 d. rezoliucija „Dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių“ (TAR, 2018-06-29, Nr. 2018-10880) Atsižvelgus į šias aplinkybes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali būti dviprasmiškas kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-02-08 Nr. G-2021-1379 Mūsų nuomone, kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustoja galioti ta prasme, kad: „laisvos valstybės saugumui, žmonių teisė laikyti ir nešiotis ginklus, neturi būti pažeidžiama.“ Kai kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai Lietuvos Respublikos piliečiams nebereikia nei psichiatro pažymos, nei seifo ginklui, nei policijos leidimo laikyti ir nešiotis ginklus. Taip yra pagal Konstituciją, ką benumatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Po Gruzijos ir Ukrainos pamokų, mūsų nuomone, net dabartinius metu Lietuvos Respublikos įstatymai negali būti griežtesni nei ES direktyva dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės1 , t.y. A kategorija – Uždrausti šaunamieji ginklai ir B kategorija. – Šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo neturėtų būti išplėsta Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Nepritarti

2020 m. birželio 5 d. Konstitucinio teismo nutarime pasisakyta: „Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai)“.

Todėl galima teigti, kad įstatymo leidėjas pagrįstai nustatė sąlygas (policijos leidimai, seifas, medicininis patikrinimas) asmenims, kurie pageidauja turėti ginklų.

Be to, pripažinus, kad asmenims, kurie ginklus turi su tikslu ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, nereikalingas leidimas ginklams, reikėtų panaikinti ir baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą ginklais. Nes tarp teisėto ir neteisėto disponavimo ginklais skirtumas yra - ar asmuo turi policijos leidimą. Bet kuris asmuo, kuris laikytų ginklą be leidimo galėtų teigti, kad tokį ginklą laiko Lietuvos valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinę santvarkos gynimui.

2.

Lietuvos ginklų savininkų asociacija

2021-03-18

6

 

 

Susipažinome su 2021-03-16 Seimui pateiktu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIVP-192, kuris parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnyje dėl LR GŠKĮ 18 straipsnio pakeitimo, įtvirtinant ir nustatant anksčiau teisto asmens teisės įgyti leidimą šaunamajam ginklui įgyvendinimo sąlygas, yra būtina racionaliai diferencijuoti tokią teisę ribojančius terminus pagal nusikalstamų veikų pavojingumo rūšis. Šiuo tikslu keliame du klausimus:

1. Ar asmeniui, įvykdžiusiam teroro aktą, žmogžudystę, sunkų kūno sužalojimą, turto prievartavimą arba plėšimą, ar kitą smurtinę veiką, panaudojant ginklą, iš vis galėtų būti teisinga, protinga ir pateisinama suteikti teisę kada nors įsigyti ir turėti šaunamąjį ginklą? Tačiau, jei yra būtina tokį terminą šiai asmenų kategorijai nustatyti, tai jis turėtų būti tiek maksimalus, kad tokie asmenys negalėtų panaudoti šaunamojo ginklo naujiems nusikaltimams net ir po to, kai išnyks jų teistumas.

2. Ar asmeniui, padariusiam KET pažeidimą, kurio metu sunkiai nukentėjo žmogus (LR BK 281 str. 3 d.), ir už tai nuteistam 5 m. realaus laisvės atėmimo bausme, išnykus teistumui, tikrai būtų racionalu nustatyti net 15 m. terminą? )

Pritarti

 

Siekiant nustatyti aiškų teisinį reglamentavimą pagal kurį asmenims padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami, Komitete pritarta tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (3 p.).

3.

Lietuvos ginklų savininkų asociacija

2021-03-18

1

 

 

2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė naują Karo padėties įstatymo Nr. XIII-3229 redakciją, kurios 2 str. 1 d. ir atitinkamai kituose šio įstatymo straipsniuose Valstybės ginkluotosioms pajėgoms ,,priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje“. Todėl, vadovaujantis logikos bei racionalumo principais, ir taupant Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo laiką, siūlome papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIVP-192) 1 straipsnyje teikiamą LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 59 dalį, jos pabaigą papildant šiais žodžiais: ,,taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai.“ ir tokiu būdu nustatyti bendrąjį jos turinį, taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 59 dalį ir ją išdėstyti taip:

„59. Specialiojo statuso subjektai – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, krašto apsaugos sistemos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai suteiktos teisės ir pareigos, nustatytos šio įstatymo 451 straipsnyje, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme), taip pat Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, taip pat Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai.“

Maloniai sutinkame dalyvauti komitetų posėdžiuose, svarstant šias įstatymo pataisas. Juose galėtume pateikti platesnius savo pasiūlymų argumentus.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4.

Lietuvos ginklų savininkų asociacija

2021-03-29

1

 

 

Prašome Tamstų papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų (LKKSS ir LiGSA) 2021-03-18 pateikto dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos papildymo būtinumą sąlygoja ir pagrindžia:

Teleologiniai pagrindai: Įstatymų leidėjas įtraukdamas LŠS į šio įstatymo specialiųjų subjektų sąrašą, pagrįstai ir teisingai vadovaujasi neišvengiama būtinybe ir neabejotinu poreikiu sudaryti Lietuvos Šaulių sąjungai, t.y. struktūriniam vienetui, bei jų nariams individualiai galimybes laiku, t.y. iš anksto tinkamai pasirengti A kategorijai priskiriamų ginklų ir jų priedėlių bei šaudmenų įgūdžiams lavinti bei suformuoti juos tinkamus hipotetiškai galimai situacijai spręsti, t.y. realiai veiksmingam praktiniam panaudojimui.

Todėl, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų, Pasipriešinimo užsienio agresijai, Krašto apsaugos sistemos ir Karo padėties įstatymus, o taip pat atsižvelgiant į rengiamą ir visuomenėje jau dabar plačią diskusija bei rezonansą keliančią, atsakingai rengiamos "Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos", numatančios visuotinį aktyvų ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir visų gyventojų įtraukimą, projektą mūsų pasiūlytas LR GŠKĮ 2 str. 59 d. redakcijos patikslinimas pilnai atitinka Įstatymų leidėjų nubrėžtus tikslus bei šiems tikslams pasiekti būtinas priemones, veiksmus ir metodą. Dėl to nėra jokio pagrindo laikyti šį pasiūlymą pertekliniu.

Teisės aktų harmonizavimo principas reikalauja tiksliai suderinti rengiamo LR GŠKĮ pataisų projekto nuostatų redakcijas su Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2017 m. gegužės 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/853, o taip pat su nesenai priimtu Karo padėties įstatymu bei pagaliau to paties Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis įtvirtinančiomis piliečių teisę, o svarbiausia- pareigą ginti valstybę. Todėl LR GŠKĮ atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui mūsų teikiamas pasiūlymas papildyti LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakciją neturi deramai būtino pagrindo būti pripažintas pertekliniu. Tikimės sulauksią pritarimo bendru sutarimu, jog "perteklinis" nėra tolygus prieštaravimo konstatavimui?

Be to, Konstitucijai, ES Direktyvai bei visai eilei aukščiau paminėtų įstatymų normų reikalavimams prieštaraujantis išvadų rengėjų siūlymas pripažinti mūsų pateiktą pasiūlymą dėl LR GŠKĮ 2 str. 59 d normos redakcijos patikslinimo pertekliniu ne tik pasižymi, bet ir pabrėžtinai išsiskiria skirtingų visuomenės sluoksnių Lietuvos piliečių konstitucinės teisės ginti Valstybę diskriminacijos požymiais, o tuo pačiu ir sąmoningu kenkimu tinkamai pasirengti vykdyti konstitucinę Valstybės gynybos pareigą.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-192 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymas:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

2021-03-31

6

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl Konstitucinio Teismo nutarime konstitucinio proporcingumo principo išaiškinimo ir įgyvendinimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, siūloma leidimų ginklams asmenims neišduoti:

1) visą gyvenimą, jeigu jie padarė itin pavojingą tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 5, 6 d.), t. y. sunkų nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;

2) tol kol galioja teistumas, o teistumui išnykus, dar 15 metų po teistumo išnykimo neišduodamas leidimas ginklui įsigyti, jeigu  asmuo padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta bausmė nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo;

3) tol kol galioja teistumas;

4) 3 metus, jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, už kurį BK numatyta bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo ir asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo;

21) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

32) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

43) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

54) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;

65) turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius;

76) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–54 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;

87) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;

98) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–45 punktuose;

109) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai;

1110) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;

1211) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;

1312) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.“

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                       Stasys Šedbaras

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė