paGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D a

dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto

Nr. XIVP-2496

2023 m. kovo 15 d. Nr. 104-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Teisės departamentas, 2023-03-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-14	3	n			Argumentai: Pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, pilietybės turėjimas – tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad kai kurias teises turi tik piliečiai, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, teisę rinkti ir būti renkamam į Lietuvos Respublikos Seimą, teisę stoti į valstybinę tarnybą, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir kt. Tik Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę kurti Lietuvos valstybę, t. y. turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Be to, pilietybė suponuoja valstybės pareigą ginti savo pilietį tiek šalyje, tiek už jos ribų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Konstitucijos, įstatymų, tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas. Ši priemonė siūloma, įvertinus pilietybės instituto (pilietybės teisinių santykių) svarbą ir reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos valstybę ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad šia ribojamąją priemone nesiūlome panaikinti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, siūloma tik laikinai sustabdyti prašymų ir sprendimų dėl pilietybės priėmimą. Pažymėtina, kad ši priemonė neįtakos pilietybės įgijimo gimimu, nes prašymai šiais atvejais neteikiami ir sprendimai nepriimami, taip pat lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, galės atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymus dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi jų galimybė gyventi Lietuvos Respublikoje nebus apribota. O Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie jau gyvena Lietuvos Respublikoje turėdami išduotus leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toliau galėtų gyventi Lietuvoje, tačiau nebūtų priimami jų prašymai dėl pilietybės ir jų pilietybės klausimai nebūtų sprendžiami, išskyrus numatytą išimtį. Siūloma nestabdyti prašymų ir sprendimų priėmimo, kai asmuo pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės arba kai asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę. Duomenys apie sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą: – 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka suteikta 33 Baltarusijos Respublikos ir 45 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 16 Baltarusijos Respublikos ir 29 Rusijos Federacijos piliečiams. – 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka suteikta 34 Baltarusijos Respublikos ir 34 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 17 Rusijos Federacijos piliečių. – 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta 3 Baltarusijos Respublikos ir 15 Rusijos Federacijos piliečių, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 16 Rusijos Federacijos piliečių. – 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybę atkūrė 17 Baltarusijos Respublikos ir 77 Rusijos Federacijos piliečiai, o 2022 m. – 10 Baltarusijos Respublikos ir 88 Rusijos Federacijos piliečiai. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“	Pritarti
2.	Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-15	3	n			Argumentai: Rusijos Federacija, pažeisdama visus įmanomus tarptautinės teisės aktus ir principus, jau ilgiau kaip metus vykdo beprecedenčio masto karinę agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijos Respublikai, kuri suteikia agresoriui savo teritoriją, karines bazes, amuniciją, remontuoja Rusijos karinę techniką, vykdo Rusijos mobilizuotųjų karių mokymus. Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Siekiant paskatinti Lietuvos įmones atsisakyti verslo ryšių su šalimi agresore ir agresiją remiančia kaimynine valstybe bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti, siūloma viešinti duomenis apie Lietuvos įmones, toliau plėtojančias ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų apimtys ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.“	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
3.	Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-15	3	n			Argumentai: Rusijos Federacijai vykdant plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. spalio mėn. Rusijoje buvo paskelbta vadinamoji dalinė mobilizacija, žymiai išaugo į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių skaičius. Visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiami duomenys apie agresiją vykdančios valstybės piliečių nekilnojamojo turto įsigijimo Lietuvoje nuosavybės teise mastą: - 2020 m. Rusijos piliečiai įsigijo 632 nekilnojamojo turto objektus, - 2021 m. Rusijos piliečiai įsigijo 786 nekilnojamojo turto objektus, - 2022 m. Rusijos piliečiai įsigijo 699 nekilnojamojo turto objektus, Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones. Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. eurų[1]. Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams. Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga šiuo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ar jiems nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2496(2) ir komiteto išvadai.

7.2 Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-15	3	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja tik dėl prašymų išduoti vizą pateikimo, bet ne dėl sprendimų dėl šių prašymų priėmimo, nes sprendimai priimami vadovaujantis teisės aktais ir niekas negali tarpininkauti, tikslinga patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti ~~vizas~~ vizą priėmimas ~~ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas~~ Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl ~~vizų išdavimo~~ prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-15	3	n			Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlyme pateiktus argumentus, siūloma projekto 3 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų mastas ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos;“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1.
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-15	3	n			Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlyme išdėstytus argumentus ir siekiant teisinio aiškumo, pildant Projekto 3 straipsnį 8 dalimi, apibrėžiant kontroliuojančius asmenis, tikslinga teikti nuorodą į Konkurencijos įstatymą, kuriame ši sąvoka aiškiai apibrėžta. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1301 straipsnio 2 dalį.”	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas

Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Komiteto biuro patarėjas Justas Gaidys

[1] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1766769/rusu-ir-baltarusiu-pinigai-lietuvos-nt-rinkoje-bustus-perka-vis-dazniau-vien-siemet-isigyta-apie-800-objektu