|
1.
2.
|
9.
9.
|
6.
14.
|
1.
|
Argumentai: Lietuvos
Respublikos Žemės
įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje yra
aiškiai apibrėžtos sąlygos, nurodančios kada valstybinė žemė gali būti
išnuomojama be aukciono. Taip pat įstatyme numatyta, kad gali būti keičiama
žemės naudojimo paskirtis ir būdas bei vykdoma naujų pastatų statyba. Taip
buvo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Šalyje yra labai skirtingų regionų, todėl
didžiojoje dalyje ženkliai trūksta investicijų, darbo vietų ir tai skatina
didelės apimties emigraciją. Tačiau šiuo projektu dar labiau apsunkiname
investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra
valstybinė. Taigi, daugelis investicinių projektų dėl šių nuostatų pabrangtų,
nors iš kitos pusės investicijų skatinimui (tame tarpe energetiniams
efektyvumui didinti, daugiabučių renovacijai ir pan.) skiriama parama.
Negana to, dėl skirtingo reglamentavimo būtų
diskriminuojama didelė dalis pastatų savininkų, nes sudaromas skirtingas
reglamentavimas tokių pačių pastatų savininkams (vieni gali statyti nieko
nemokėdami, antri gali statyti naujus pastatus mokėdami 20 procentų nuo
vidutinės rinkos vertės, treti visai turi išsipirkti žemę), nors visų padėtis
yra vienoda.
Taip pat pažymime, kad žemės naudojimo būdo
keitimas yra labiau formali procedūra nei papildomos vertės kūrimas, todėl
jos draudimas ar apmokestinimas yra nelogiškas. Pakeitimai yra svarbūs, jei
po to vykdoma statyba. Todėl visais atvejais ir siūlome apmokestinti tik
naujų statinių statybą.
Dėl dalies valstybės institucijų neproporcingo ir
neracionalaus veikimo ar neveikimo, šiuo metu turime daug ginčų dėl valstybinės
žemės naudojimo, papildomu krūviu apkraunamos ir teisėsaugos institucijos ir
teismai. Todėl tokių ginčų sprendimą siūlome sureglamentuoti įstatyme ir taip
paskatinti jų spartesnį sprendimą.
Šio projekto pilno įgyvendinimo pasėkoje galimos
papildomos bent 10 mln. Eur metinės valstybės biudžeto pajamos.
Siekiant teisinio aiškumo numatome aiškesnes
formuluotes, kad valstybė leidžia tiek keisti žemės naudojimą, tiek statyti
naujus pastatus, tačiau nustatytais atvejais reikia sumokėti valstybinės žemės
nuomos mokesčio priedą.
Atsižvelgiant į tai siūlome dar aiškiau nurodyti,
kad nauja statyba yra galima, o už tai yra mokamas didesnis žemės nuomos
mokestis (vienkartinis priedas), kuris bus 20 procentų nuo užstatomos žemės
sklypo dalies.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1
dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ji
užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius,
inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar
apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja
pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai,
užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais,
išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai
išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose
nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomotuose
valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius (išskyrus
esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas)
ar įrenginius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5
procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį,
išskyrus atvejį, kai statoma ar rekonstrukcija
atliekama neprivatizuojamoje žemėje. Šiuo atveju nuomininkas statyti naują
statinį arba rekonstruoti esamą (išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių
priklausiniai, tiesiami inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos
arba kai, rekonstravus statinį, jo užimamas valstybinės žemės plotas padidėja
ne daugiau kaip 5 procentais) gali tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės
nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame
numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, žemės mokestinės
vertės, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme. Žemės nuomos
mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą už žemės sklypą ir
turi būti sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip
per 3 metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki
statybų pradžios Išnuomotuose
valstybinės žemės sklypuose leidžiama statyti naujus statinius arba
rekonstruoti esamus. Statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus
statinius (kai užstatytas žemės plotas didėja daugiau nei 5 procentais) galima
tik sumokėjus į valstybės biudžetą vienkartinį valstybinės žemės nuomos
mokesčio priedą, kurio dydis yra 20 procentų nuo užstatomos žemės sklypo
dalies žemės mokestinės vertės, nustatytos pagal Žemės mokesčio įstatymą. Šis
valstybinės žemės nuomos mokesčio priedas nemokamas statant esamų
statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas bei
kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.“
2. Pakeisti
projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama
prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne
pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą
arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas,
išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės
žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę
žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Galimybė keisti pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos
pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio
straipsnio 6 dalies 1 punktą, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius
teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype nenumatyta galimybė
plėtoti jame esančio statinio ar įrenginio paskirties neatitinkančią veiklą,
ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje. Galimybė
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės
nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus
išnuomotame žemės sklype numatyta galimybė plėtoti atitinkamą veiklą.
Sprendimas
nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas,
jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės
nuomos sutarties ar įstatymo pažeidimų. Valstybinės žemės nuomos sutartis
negali būti nutraukiama nuomininko bankroto arba restruktūrizavimo metu.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos
nesudaryti, sprendimą priėmusi institucija išperka statinius ir įrenginius
bei atlygina savininkui patirtus nuostolius įstatymo 47 straipsnyje nustatyta
tvarka.“
Argumentai:
Įstatymo projektas yra labai svarbus, kadangi įtakoja daugelį naujų statybų
visoje šalyje (valstybinėje žemėje ) nuo fermos iki viešbučio, nuo
daugiabučio iki poilsio namelio, todėl skubotas priėmimas ir taikymas net
nesant iš anksto parengtų tvarkų yra ydingas. Nėra atliktas poveikio šalies
statybų sektoriui, regionams ir socialinei aplinkai. Negana to, jis įtakos ir
jau pradėtus projektus, taip skatins neigiamą nuomonę apie valstybę, blogins
investicinę aplinką bei aplamai skatins nepasitikėjimą valstybe.
Todėl tikslinga įstatymo
nuostatų įsigaliojimą dėl šio mokesčio taikymo atidėti.
Be to, siekiant sudaryti gerą
aplinką investicijoms siūloma numatyti pereinamais laikotarpis, kurio metu
palaipsniui būtų didinamas vienkartinis valstybinės žemės nuomos mokesčio
priedas. Siūlome 2018 m. taikyti koeficientą 0,3, 2019 m. – 0,6.
Pasiūlymai:
1. Pakeisti projekto 2
straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu iki šio įstatymo
įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos
pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos
sutartyje yra nustatyta nuomininko teisė statyti naujus ar rekonstruoti
esamus statinius, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą,
(išskyrus atvejus, kai statomi esamų statinių priklausiniai, inžineriniai
tinklai ar susisiekimo komunikacijos arba kai, rekonstravus statinį, jo
užimamas valstybinės žemės plotas padidėja ne daugiau kaip 5 procentais) gali
tik sumokėjęs į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20
procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba
rekonstruoti esamą statinį, mokestinės vertės, nustatytos Lietuvos
Respublikos žemės mokesčio įstatyme.
Žemės nuomos mokesčio priedui už 2018
metus taikomas mažinimo koeficientas 0,3, už 2019 metus 0,6. Žemės nuomos
mokesčio priedas į valstybės biudžetą mokamas vieną kartą ir turi būti
sumokėtas iki statybų pradžios arba lygiomis dalimis ne vėliau kaip per 3
metus nuo statybų pradžios, pirmąją įmoką sumokant iki statybų pradžios.“
|