TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

Teisės akto projekto pavadinimas: Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas.

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė.

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos: [nėra][1].

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos, identifikuotos antikorupcinio vertinimo po tarpinstitucinio derinimo metu: [nurodyti kriterijaus numerį, kurį taikant identifikuotai korupcijos rizikai eliminuoti ar valdyti nėra numatyta priemonių teisės akto projekte][2].

Nr.	Kriterijus			Pagrindimas (nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios teigiamą atsakymą arba pateikiamos antikorupcinį teisės akto projekto vertinimą atliekančio specialisto pastabos ir pasiūlymai dėl korupcijos rizikos mažinimo)		Teisės akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą		Išvada dėl teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą
				Pildo teisės akto projekto vertintojas		Pildo teisės akto projekto tiesioginis rengėjas		Pildo teisės akto projekto vertintojas
1.	Teisės akto projektas nesukuria išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto projekto įgyvendinimas.			Projektu siekiama nustatyti pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas ir jos taikymo pasekmes. Taip pat, siekiama skatinti mediacijos plėtrą, jos prieinamumą. Projektas nesukuria diskriminacinių sąlygų naudojantis šiomis paslaugomis.				□ tenkina □ netenkina
2.	Teisės akto projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą.			Tokių spragų ar nuostatų nenustatyta.				□ tenkina □ netenkina
3.	Teisės akto projekte įtvirtinta, kad sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir pan. priimantis subjektas yra atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir jų įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto.			Taip. Pvz. mediatorių sąrašą sudarys ir tvarkys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (5 str. 1 d.). Nacionalinė teismų administracija tvarkys teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašą (5 str. 2 d.). Į mediatorių sąrašą asmenys bus įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Teisėjams teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteiks ir panaikins Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija. Projekte nustatyta, kad Mediacijos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūra vykdys Teisingumo ministerija, padedama mediacijos koordinavimo tarybos.				□ tenkina □ netenkina
4.	Teisės akto projekte įtvirtinti subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto vykdomas funkcijas (pareigas).			Taip. Projekto 3 str. 1 - 3 dalyse nustatytos pagrindinės su mediacijos sistema susijusių institucijų (Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) funkcijos. Minėtiems subjektams numatomos suteikti teisės iš esmės atitinka jų vykdomas funkcijas, susijusias su teisinio reguliavimo stebėsena, teisiniu švietimu ir informavimu, ginčų, kylančių iš civilinių santykiu sprendimo organizavimu, teisinės pagalbos teikimu ir kt. Projekte anksčiau minėtiems subjektams sukuriamos teisės tiesiogiai susijusios su jų vykdoma veikla, aiškiai apibrėžtos, todėl tikėtina, kad jų įgyvendinimas bus sklandus, veiksmingas ir skaidrus.				□ tenkina □ netenkina
5.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sprendimo priėmimo kriterijų (atvejų) sąrašas.			Taip. Atsižvelgiant į projekte siūloma įtvirtinti tvarką, teisė teikti mediacijos paslaugas būtų suteikiama tik konkrečias įstatyme numatytas sąlygas, kurių sąrašas yra baigtinis, atitinkantiems asmenims.				□ tenkina □ netenkina
6.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai priimant sprendimus taikomos išimtys.			Projekte nenumatoma pakeitimų, susijusių su priimant sprendimus taikomomis išimtimis, išskyrus projekto 4 str. 1 d. numatytus atvejus, kuomet mediacijos paslaugas gali teikti asmuo neįrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Projekte numatytas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (projekto 6 str.). Projekto 4 str. 5 d. numatyta, kad „Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu sutaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus“. Pažymėtina, kad iš šios projekto nuostatos nėra aišku, apie kokiu konkrečius atvejus, numatytus minėtame kodekse, yra kalbama.		Kartu su projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 231¹ ir 231² straipsniais įstatymo projektas, kuriuo keičiamo Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti projekto 4 straipsnio 5 dalyje minimą išimtį: „Kai teisminę mediaciją vykdo pats civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi teisę patvirtinti byloje ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.“ T. y. galiotų bendra taisyklė, kad mediatorius negali būti teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, o Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 3 dalyje būtų įtvirtinta išimtis, kada teisėjas, vykdęs mediaciją, turi teisę patvirtinti šalių taikos sutartį.		□ tenkina □ netenkina
7.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo tvarka ir priimtų sprendimų viešinimas.			Taip. Projekte yra nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo tvarka (projekto 6, 9 10, 14 str.). Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 str. 7 d.				□ tenkina □ netenkina
8.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų dėl mažareikšmiškumo priėmimo tvarka.			Įstatymo projekto nuostatose, sprendimų dėl mažareikšmiškumo priėmimas nenumatomas.				□ tenkina □ netenkina
9.	Jei pagal numatomą reguliavimą sprendimus priima kolegialus subjektas, teisės akto projekte nustatyta kolegialaus sprendimus priimančio subjekto: 9.1. konkretus narių skaičius, užtikrinantis kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą; 9.2. jei narius skiria keli subjektai, proporcinga kiekvieno subjekto skiriamų narių dalis, užtikrinanti tinkamą valstybės interesų atstovavimą ir kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą bei skaidrumą; 9.3. narių skyrimo mechanizmas; 9.4. narių rotacija ir kadencijų skaičius bei jų trukmė; 9.5.veiklos pobūdis laiko atžvilgiu; 9.6.individuali narių atsakomybė.			Projekte siūlomi pakeitimai, kurie susiję su Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padedančios užtikrinti Mediacijos koordinavimo tarybos sukūrimu. Ši taryba būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. Projekte numatoma, kad jos nuostatus ir sudėtį tvirtins teisingumo ministras. Pažymėtina, kad projekto 3 str. 5 d., kurioje nurodoma subjektai, kurie turės teisę teikti kandidatūras į koordinavimo tarybos sudėtį, nėra pateikiamas baigtinis tokių subjektų sąrašas. Be išvardintų konkrečių subjektų, nurodoma, kad delegatus į tarybos sudėtį, be kita ko, teiks *„kitos institucijos ir asociacijos“*. Neaišku kas tai yra „kitos“ institucijos ir asociacijos. Siūlytina šalinti šią spragą, numatant baigtinį ar kiek įmanoma konkretų subjektų, turinčių teisę siūlyti kandidatus į minėtos tarybos sudėtį, sąrašą.		Projekto 3 straipsnio 5 dalyje be konkrečių institucijų, kurių atstovai bus įtraukti į mediacijos koordinavimo tarybos sudėtį, taip pat nurodomos kitos institucijos ir asociacijos, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu. Taigi, yra įtvirtintas kriterijus, kuriuo vadovaujantis bus atrenkamos kitos institucijos ir asociacijos. Šiuo atveju nėra įmanoma pateikti baigtinio tokių institucijų ir asociacijų sąrašo, o, formuojant mediacijos koordinavimo tarybą, kvietimai deleguoti atstovus būtų adresuojami konkrečioms realiai veikiančioms institucijoms, asociacijoms, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu. Parenkant šias institucijas būtų vadovaujamasi Juridinių asmenų registro duomenimis ir kita viešai prieinama informacija. Pastebėtina, kad analogiška projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūlomai formuluotei nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos institucinė sudėtis.		□ tenkina □ netenkina
10.	Teisės akto projektui įgyvendinti numatytos administracinės procedūros yra būtinos ir jų taikymo tvarka išsamiai reglamentuota.			Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingos administracinės procedūros nustatytos pačiame projekte, jos yra būtinos ir jų taikymo tvarka išsamiai reglamentuota. Be kita ko, siekiant, jog projekto nuostatos būtų sėkmingai įgyvendintos, turi būti keičiamos atitinkamos Civilinio proceso kodekso bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos. Taip pat turės būti keičiami projekto aiškinamajame nurodyti teisės aktai. Teisingumo ministras tvirtins mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą ir jo organizavimo bei vykdymo tvarką (11 str. 4-5 d.); nustatys mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo tvarką (14 str. 7 d.); tvirtins mediatorių veiklos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį (25 str. 2 d.). Vyriausybė nustatys apmokėjimo mediatoriams už suteiktas privalomosios mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką.				□ tenkina □ netenkina
11.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai administracinė procedūra netaikoma.			Projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingos administracinės procedūros yra keičiamo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. Projekte administracinė procedūra, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnį, nėra nustatoma.				□ tenkina □ netenkina
12.	Teisės akto projektas nustato teisės akto projektui įgyvendinti numatytų administracinių procedūrų ir sprendimo priėmimo konkrečius terminus.			Taip.				□ tenkina □ netenkina
13.	Teisės akto projektas nustato motyvuotas terminų sustabdymo ir pratęsimo galimybes.			Taip. Projekto 18 str. reglamentuoja ieškinio senaties terminų sustabdymą. Projekte numatyta, kad pradėjus nagrinėti civilinę bylą, ieškinio senaties terminai sustabdomi, jei ginčo šalys bando ginčą spręsti mediacijos būdu.				□ tenkina □ netenkina
14.	Teisės akto projektas nustato administracinių procedūrų viešinimo tvarką.			Projekto nuostatos nenustato administracinių procedūrų viešinimo tvarkos.				□ tenkina □ netenkina
15.	Teisės akto projektas nustato kontrolės (priežiūros) procedūrą ir aiškius jos vykdymo kriterijus (atvejus, periodiškumą, fiksavimą, kontrolės rezultatų viešinimą ir pan.).			Projekte yra numatytas keičiamo įstatymo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą vykdysiantis subjektas. Projekte numatoma, kad Teisingumo ministerija, padedama mediacijos koordinavimo tarybos, prižiūrės keičiamo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą (3 str. 1, 4-6 dalys).				□ tenkina □ netenkina
16.	Teisės akto projekte numatytos kontrolės (priežiūros) skaidrumo ir objektyvumo užtikrinimo priemonės[3].			Projekte siūlomos keičiamame įstatyme įtvirtinti procedūros yra aiškiai apibrėžtos ir sudarys objektyvias prielaidas skaidriai teikti, gauti ir vykdyti mediaciją.				□ tenkina □ netenkina
17.	Teisės akto projekte numatyta subjektų, su kuriais susijęs teisės akto projekto įgyvendinimas, atsakomybės rūšis (tarnybinė, administracinė, baudžiamoji ir pan.).			Taip. Projekte numatytas atskiras keičiamo įstatymo skyrius (VII skyrius), kuriame reglamentuojama mediatorių drausminė atsakomybė. Pažymėtina, kad projekte nustatyta, kad teismo mediatoriams atsakomybė taikoma Teismų įstatymo nustatyta tvarka.				□ tenkina □ netenkina
18.	Už teisės akto projekte įtvirtintų nurodymų nevykdymą numatytas baigtinis kriterijų skirti nuobaudą (sankciją) sąrašas ir aiški jų skyrimo procedūra.			Taip. Už įstatymo nuostatų nevykdymą mediatoriams numatytos sankcijos, kurių sąrašas yra baigtinis, o jų skyrimo tvarka aiškiai reglamentuota. Be kita ko, sprendimai taikyti atitinkamas sankcijas galės būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jų teisėtumas galės būti įvertintas teismo.				□ tenkina □ netenkina
19.	Kiti svarbūs kriterijai.			Nėra.				□ tenkina □ netenkina
Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas:					Teisės akto projekto vertintojas:
			pareigos v. pavardė				pareigos v. pavardė

		parašas data					parašas data

[1]Jei tas pats kriterijus taikomas kelioms teisės akto projekto nuostatoms, nurodyti ir konkrečias teisės akto projekto nuostatas, dėl kurių galima korupcijos rizika nėra eliminuota ar kuriai valdyti nėra numatytos priemonės teisės akto projekte.

[3]Pavyzdžiui, aiškiai ir išsamiai apibrėžtos kontroliuojančio subjekto teisės ir pareigos, standartizuota kontrolės atlikimo procedūra, reikalavimas fiksuoti atskirus kontrolės procedūros etapus ir jų rezultatus, atsakingų specialistų rotacija, kontroliuojančio ir kontroliuojamo subjekto tiesioginio kontakto be liudininkų eliminavimas ir pan.