LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 205
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena. Kolegos, skelbiu 2014 m. gruodžio 2 d. vakarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. (Balsai salėje) Kolegos, ne, dabar jau reikės palaukti. 1-8 klausimo pranešėjos V. V. Margevičienės nėra.
15.01 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 15, 19, 23, 24, 51, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šeštuoju1 skirsniu Nr. XIP-4904(2)ES, Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 1, 2, 3 16 straipsnių ir VI skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4905(2)ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 445, 446, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo bei papildymo 448 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4906(2)ES (svarstymas)
Pradėsime nuo 2-2a, 2-2b ir 2-2c klausimų. Na, va, prasideda! Pas mus, Mažojoje Lietuvoje, visada kitaip negu Kaune.
Projektas Nr. XIP-4904(2)ES, projektas Nr. XIP-4905(2)ES ir projektas Nr. XIP-4906(2)ES. Pranešėja – V. M. Čigriejienė. Svarstymo stadija. Prašome iš karto dėl visų trijų. Taip, profesore, mes jus pastebime visada.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Laba diena visiems Seimo nariams! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitete spalio 15 d. nagrinėti visi trys įstatymai. Komitetas buvo pagrindinis. Komitetas gavo pasiūlymų ir patarimų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės donorų asociacijos, Respublikos specialistų tarnybos, taip pat gautas vienas pasiūlymas iš Sveikatos reikalų komiteto, jam pritarta, todėl komitetas vienbalsiai balsavo už šiuo tris įstatymus, už tai, kad jie būtų priimti, patobulino ir pateikė Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu. Seimo nariams siūlomas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Visi maždaug vienodai.
PIRMININKAS. Ačiū Sveikatos reikalų komiteto pranešėjai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys… Valdai, ar ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Prašau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys V. Skarbalius. Prašom.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė ir siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijoje? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ačiū. Yra pritarta.
Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tęsiame mūsų darbą.
15.04 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2341(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas. Pateikimas. Prašome pateikėją V. V. Margevičienę pristatyti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2341(2). Prašau, ponia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji mano kolegos, noriu jums pristatyti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą. 2010 m. gegužės 3 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras vykdė projektą. Projektas vadinosi „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelio sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime“. Projektui buvo panaudota 55 mln. lėšų. Projektas labai gerai sekėsi, 2012 m. buvo baigtas, buvo parengtas profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas. Jis yra. Taip pat buvo nustatyti pagrindiniai profesinio orientavimo tikslai. Dabar, kadangi projektas baigėsi ir buvo parengti puikios kvalifikacijos 1688 specialistai, šio įstatymo pataisos esmė ir yra, kad būtų užtikrintas projekto uždavinių tęstinumas. Todėl siūlau Švietimo įstatyme reglamentuoti karjeros specialistų parengimą bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme. Pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti ponas V. Stundys. Prašau, Valentinai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano klausimėlis bus labai paprastas. Gal galėtumėte pasakyti bent vieną kitą argumentą, kodėl tokio specialisto būtinai reikia? Nes tai, kas dabar vyksta, vyksta projektinių pinigų dėka, t. y. laikinas darbas, labai sudėtingas, beje, ir labai reikalingas darbas, bet iš principo kodėl tokia reikmė yra?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų pasibaigus projektui, kada tie specialistai buvo įdarbinti mokyklose, buvo atliktas labai išsamus tyrimas. Į tuos visus klausimus atsakė faktiškai visos savivaldybės, ir savivaldybės kai kurios netgi iš savo lėšų finansavo, kad toks specialistas būtų mokykloje, kad padėtų vaikui pasirengti karjerai, gyvenimo karjerai ir galbūt toliau tęsti savo mokslą. Labai esu patenkinta, kad iš tikrųjų daugelis savivaldybių mąsto, kad jeigu Vyriausybė neskirs lėšų, tai jie iš savo lėšų galės finansuoti šio specialisto parengimą. Žinoma, paskaičiusi labai apsidžiaugiau, kai spalio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad kaip tik spalio 16 d. prasidėjo labai įdomus projektas – „Įmonių dienos vaikams ir su vaikais 2014“. Pasirodo, vaikų globos namų auklėtiniai bus vežami į įmones, į įstaigas ir tai vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vadinasi, vaikų parengimas karjerai, ne tik mokslui ir darbui, bet gyvenimo karjerai yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame poniai V. V. Margevičienei už pateikimą. Motyvų prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Pritarta… (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Pone Valentinai, ar jūs… (Balsai salėje)
Tuomet balsuojame. Primenu. Balsuojame dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2341(2). Pateikimas.
Dėkojame, balsavimas baigtas. Balsavo 48 iš 49: už – 44, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomu komitetu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymą numatysime pavasario VI sesijoje. Ačiū, šis klausimas yra baigtas.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIP-2477(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas. Kviečiu pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką poną A. Paulauską. O klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas. Priminsiu, svarstymas. Taigi pagrindinio komiteto išvada. Prašau, ponas Artūrai.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nutarimo pavadinimo nekartosiu, tačiau noriu pasakyti, kad baigiasi mandatas, kurį Seimas suteikė 2012 m., jis baigiasi 2014 m. gruodžio 31 d. Mandatas suteiktas Lietuvos kariniams vienetams dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtoms… Lietuvos karinėms pajėgoms. Šitą mandatą reikia atnaujinti. Mes tai darome kiekvienais metais. Yra nurodomas konkretus skaičius karių, kuris bus pasirengęs, įvykus tam tikram įvykiui, išvykti, tačiau dar prieš tai, jau dėl išvykimo į konkrečią vietą, turėtų būti priimamas Seimo sprendimas.
NATO greitojo reagavimo pajėgos yra formuojamos iš viso aljanso valstybėms priskirtų pajėgų ir jų budėjimo laikas yra 12 mėnesių. O Europos kovinės grupės, kuriose dalyvauja ir Lietuva kartu su Latvija, Estija, Suomija, yra priskirtos Šiaurės kovinei grupei, jos taip pat budės vienerius metus ir 2015 m. yra skiriama 50 karių. Taigi pagrindinė priimamo nutarimo esmė yra ta, kad mes nustatome konkretų mūsų karių skaičių. Tai yra 2015 m. budės 350 karių, o 2016 m. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – 477 kariai.
Komitetas apsvarstė šitą nutarimą, išklausė kariuomenės vado, kitų pareigūnų įvairius paaiškinimus ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Seimo papildomo komiteto siūlymą padidinti nuo 2016 m. siunčiamų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ribinį skaičių iki 477. Pritarta bendru sutarimu. Prašau paremti šitą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ponas B. Juodka. Prašom, jūsų vadovaujamo komiteto išvada.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Kolega A. Paulauskas detaliai paaiškino reikalo esmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų irgi nėra. Nuomonės prieš nėra. Gal bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Balsuojame. Buvo siūlymas balsuoti. Balsuojame. Priminsiu, kad po svarstymo balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2477.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
15.14 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2193(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Svarstymas. Pagrindinio – Ekonomikos komiteto atstovą D. Kreivį prašyčiau pristatyti išvadą dėl Investicijų įstatymo Nr. VIII… Jeigu pono Dainiaus nėra, tai gal iš Ekonomikos komiteto kas kitas galėtų? Dėl Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto. Pone Žemaitaiti! Kalba telefonu. Pone Remigijau, gal jūs pristatykite pagrindinę ir vienintelę komiteto išvadą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas lapkričio 19 d. svarstė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu projektą. Siūloma pritarti patobulintam komiteto variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Ponas K. Daukšys. Nematau. Ponia B. Vėsaitė. Irgi nematau. Yra keli pasiūlymai, tačiau autoriai atsiima. Taigi dėl jų balsuoti nereikia. Gal mes galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Po svarstymo bendru sutarimu yra pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, turiu garbės jus informuoti, kad šiandien Seime vieši mūsų kolegos parlamentarai iš tolimosios Zambijos Respublikos. (Plojimai) Ponas S. Katuka ir G. Nkombo. Sveikiname gerbiamuosius atvykusius ir linkime gero bendradarbiavimo su mūsų parlamentu. Ačiū.
15.17 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1324(2) (svarstymas)
Tęsiame mūsų darbą. Darbotvarkės 2-4 klausimas. Irgi svarstymas. Pranešėjas ponas B. Bradauskas. Kuris iš pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto? Ponas A. Palionis? Išvada dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom. Ponas A. Palionis – pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 8, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ponui A. Palioniui. Dabar papildomas komitetas, ponas A. Sysas. Kas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto galėtų perskaityti išvadą? Kol kas nėra įgalioto komiteto atstovo. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašom. Išgelbėjote.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas… Pristatau tą klausimą, kuriam nepritariu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šį klausimą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip pat buvo gautas pasiūlymas sumažinti nekilnojamojo turto mokestį daugiavaikėms šeimoms. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokiam sprendimui nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Supratome. Dirbsime nustatyta tvarka. Dabar būtų norintys dalyvauti diskusijoje. Tokių yra. Ponas K. Glaveckas. Atsisako. Ponas M. Zasčiurinskas irgi atsisako? Ne. Gerai, tada jūsų žodis. Frakcijos vardu ruošiasi ponas E. Masiulis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nenorėčiau kalbėti šituo klausimu, bet pirmiausia pateikiu oficialią šio įstatymo versiją. Oficiali versija yra tokia – tai prabangos mokestis, kurį turtingiausi šalies gyventojai turėtų mokėti kaip socialinio teisingumo simbolį. Čia yra oficiali versija. Dabar tikroji versija. Pateiksiu skaičius. Palyginami skaičiai. Imu tas pačias sumas ir lyginu, kaip žmonės mokės tuos mokesčius pagal senąjį, dabar galiojantį, įstatymą ir pagal naująjį.
Taigi, pirmas. Jeigu turtas yra 1070, tai mokestis pagal dabartinį įstatymą yra 700 Lt. Jeigu mes priimame psichologiškai taip mums pateikiamą įstatymą, kur yra sumažinama apmokestinama vertė ir mokestis nuo 1 % iki pusės, tai mokestis išauga iki 1600. Palyginimui – 700 Lt ir 1600 Lt. Jeigu mes imsime turtinguosius, kurių nekilnojamasis turtas yra labai didelis, pavyzdžiui, 10 mln., tai mokestis pagal dabartinį įstatymą yra 90 tūkst., o pagal siūlomą naują įstatymą bus 46 tūkst. 201 Lt. Kitaip sakant, pagal oficialią versiją tai yra socialinio teisingumo įstatymas, o pagal faktinę versiją tai yra pasiūlymas išgelbėti turtinguosius ir sumažinti jiems dabartinį privalomą mokestį. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Yra ir kai kurių kitų argumentų. Mes turėtume įvertinti, pavyzdžiui, kad Švedijoje maksimalus nekilnojamojo turto mokestis gyventojams yra 0,4 %, Slovėnijoje – 0,1 %, Portugalijoje – 0,2 %. Pas mus dabar yra 1 %, kaip matome, penkiskart didesnis. Reikia įvertinti ir tai, kad Registrų centre mokestis skaičiuojamas pagal Registrų centro siūlomas kainas, o realiai, kaip aiškina nekilnojamojo turto ekspertai, reali nekilnojamojo turto vertė yra maždaug dukart mažesnė negu Registrų centre. Kitaip sakant, užtenka paskambinti valstybinei įmonei Registrų centrui, kad ji įvertintų nekilnojamąjį turtą pagal rinkos kainą, ir visi tie, kurie dabar galvoja, kad jie galbūt nemokės mokesčio, iškart turės pradėti jį mokėti.
Įvertinta ir tai, kad per paskutiniuosius 10 metų būsto išlaikymo išlaidos išaugo daugiau kaip du kartus. Reikia įvertinti ir tai, kad šis įstatymas nėra susijęs su biudžetu ir jis nėra pateiktas biudžeto pakete. Iš to išeina, kad pagal Statutą šis įstatymas gali pradėti veikti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Reikia įvertinti dar ir tokius dalykus, kad žmonės, kurie pirko už investicinius čekius, buvo apgauti, nes valstybė skatino juos pirkti.
Koks skirtumas yra lyginant mūsų valstybę su Vakarų Europos šalimis? Vakarų Europoje būsto privatizavimas yra maždaug 26–27 %, o Lietuvoje – 98–98 su trupučiu procento. Kitaip sakant, jeigu mes įvedame tokius mokesčius, kurie, kaip aš vaizdžiai pademonstravau, padidins mokesčius, tai jie palies ir daugiavaikes šeimas, jaunas šeimas, palies skurdžiai gyvenančias šeimas, palies tuos, kurie yra įsiskolinę bankams, kurie nusipirko butus ir pasiėmė paskolas, ir t. t.
Ir dar vienas aspektas, kurį norėčiau (čia daugiau jų yra) išskirti šios kadencijos mūsų Seime. Mes, kaip pozicija, kalbėjome apie tai, kad reikia modernizuoti būstą. Tai dabar mes dar kartą apgauname žmones. Vadinasi, žmonių, kurie modernizuoja būstą, būsto vertė išauga, kaip mums buvo aiškinama, ne mažiau kaip 30–40 %, ir jeigu jie dabar yra neapmokestinami, tai išaugus šiems skaičiams jų turtas bus apmokestintas. Kaip minėjau, jeigu šiandien moka 700 Lt, tai po Naujųjų metų mokės 1600 Lt.
Taip pat reikėtų įvertinti ir kitus aspektus, apie kuriuos dabar aš jau negaliu kalbėti, nes liko tik 12 sekundžių.
Todėl aš griežtai pasisakau prieš tokį Nekilnojamojo turto įstatymą, nes jis ir toliau didins skurdo lygį. Atkreipkime dėmesį, kad skurdo lygis pas mus per paskutinius pusantrų metų išaugo dviem punktais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už tiksliai išnaudotą laiką. Svarstant frakcijos vardu norėtų kalbėti ponas E. Masiulis. Prašom. Jūsų galimybė išsakyti savo ir frakcijos poziciją.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, liberalai visąlaik, ir svarstant, ir įvedant nekilnojamojo turto mokestį, buvo prieš šį mokestį pirmiausia dėl to, kad jeigu žmonės iš savo pajamų perka kokį nors nekilnojamąjį turtą, tai dažniausiai jie būna jau iki to sandorio sumokėję mokesčius, gyventojų pajamų mokestį ar kokius nors kitus mokesčius, ir iš esmės tai yra antrasis, dvigubas, apmokestinimas.
Kita vertus, ką minėjo kolega Seimo narys M. Zasčiurinskas. Aš tikrai labai pritarčiau, kad yra nemaža dalis žmonių, kurie per visą burbulą, kai buvo dalinamos paskolos bankuose, pasiėmė paskolas, įsigijo nekilnojamojo turto, kad ir brangesnio nekilnojamojo turto, nes tuo metu paskolos buvo lengvai dalinamos. Per tą laiką nekilnojamojo turto rinkos vertė nukrito gana stipriai, kai kur 30 %, kai kur 40 %, ypač brangesnio turto. Bankai, kurie paskolą yra išdavę 15 ar 20 metų, reikalauja lygiai taip pat mokėti pagal grafiką, kaip buvo sutarta, ir tikrai nereaguoja į tai, kad turto vertė nukrito. Žmogus galbūt norėtų parduoti tą turtą, bet jis jį nupirko už vieną kainą, o vertė nukrito 20–30 % ar daugiau, jis nebegali to turto ir parduoti nenaudingai. Mes šiuos žmones tokiu įstatymu nuleisdami kartelę, nuo kada apmokestinamas nekilnojamasis turtas, baudžiame. Baudžiame sakydami, kad tu būk mielas, dar sumokėk ir nekilnojamojo turto mokestį.
Kitas dalykas. Kuo yra paremta 220 tūkst. eurų, arba 760 tūkst. Lt riba, nuo kurios bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis? Mes turėjome 1 mln. Lt ribą. Dabar ši kartelė yra nuleidžiama iki 760 tūkst. Lt. Kas gali užtikrinti, kad nuo 2016 m. neatsiras 500 tūkst., o nuo 2017 m. staiga kils pagunda visuotinį nekilnojamojo turto mokestį įvesti visiems žmonėms? Vėlgi yra toks nesąžiningas santykis su piliečiais, nenustatant aiškios perspektyvos, kokie bus mokesčiai ateityje, ir kiekvienais metais mes pateikiame vis kokią nors staigmeną tiems patiems žmonėms, kurie iš tikrųjų tą nekilnojamąjį turtą, kaip jau sakiau, turi. Galbūt nori parduoti, bet nelabai gali jį ir parduoti, nes jis yra gerokai atpigęs ir labai sumažėjęs šios rinkos aktyvumas.
Be jokios abejonės, pritarčiau ir tiems argumentams, kad, teisiškai žiūrint, šis įstatymas tikrai nėra biudžetą lydintis įstatymas. Jis buvo užregistruotas ir pateiktas dar prieš metus kolegų Seimo narių. Tada nebuvo jokio biudžeto projekto ir tik po to, kai atėjo 2015 m. biudžeto projektas, mes kartu gavome Vyriausybės išvadą, kuri teigiamai pritarė šiam projektui.
Tikrai pagal Seimo statutą, pagal kitus įstatymus, kurie nustato teisėkūros procesą, šio įstatymo negalime laikyti biudžetą lydinčiu įstatymu, todėl jeigu būtų apsispręsta šį įstatymą priimti, būtinai turėtų būti pusės metų įsigaliojimo terminas. Dabar to termino šiame įstatymo projekte taip pat nėra.
Mielieji kolegos, įvertinant tai, kad iš nekilnojamojo turto mokesčio už šiuos metus, kiek yra skaičiuota, yra gauta apie 12 mln. Lt pajamų į biudžetą, ir kokie, sakykime, yra administravimo kaštai, tai aš labai abejočiau, ar tokio nekilnojamojo turto modifikuoto mokesčio įvedimas tikrai labai stipriai papildytų mūsų biudžetą. Man atrodo, kad žmonės ir toliau rastų sprendimų, kaip tą turtą išdalinti, kaip jį atskirti, kad maksimaliai šių mokesčių išvengtų. Todėl irgi verta pagalvoti, ar reikia priiminėti tokius mokestinius įstatymus, paskui žmonės vengia mokėti ir iš dalies tai yra neteisingi mokesčiai, nes, kaip jau minėjau, įsigydami nekilnojamojo turto žmonės prieš tai už tas pajamas jau mokėjo tam tikrus mokesčius.
Remdamasis visais šiais argumentais, Liberalų sąjūdis siūlo tikrai nepritarti tokiam įstatymo projektui ir, be jokios abejonės, atliepti tai, ką premjeras ir finansų ministras ne kartą yra sakęs: jokių naujų mokesčių kitais metais nebus. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad jeigu tai ir nėra naujas mokestis, tai yra mokestis, kurio bazė yra išplečiama, ir tam tikra prasme tai neatitinka premjero išsakytų pažadų. Todėl kviestume balsuoti prieš šį įstatymo projektą, nes jis nei teisiškai, nei socialinio teisingumo prasme, nei ekonomine prasme neatspindi mūsų valstybės interesų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo metu dar tarti žodį ir išsakyti poziciją nori P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Šiandien klausausi E. Masiulio, matyt, tikrai įtaką daro artėjantys savivaldybių rinkimai. Stengiasi panaikinti mokesčius, stengiasi įregistruoti įvairius projektus, kaip patenkinti vieną ar kitą socialinę grupę. Kažkaip visiškai kitoks, negu tada, kai buvo valdančiojoje daugumoje. Tada iš pensininkų atėmė pensijas, mažino atlyginimus, sumažino tik vieną mokestį – turtuoliams krizės sąlygomis sumažino pelno mokestį. Nors, atrodo, kaip tik atvirkščiai, to mokesčio tada nereikėjo mažinti, jeigu įmonei sekasi, turi pelną, tai gali sumokėti didesnį pelną. Taigi liberalai visais atvejais labai pasikeitė: kai buvo valdžioje, buvo vienoki, kai yra opozicijoje – veidu atsigręžia į žmogų, kai buvo valdžioje, tai žmogaus nematė.
Šiandien aš noriu kalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį. Gerbiamieji, pasižvalgykime aplink. Europos Sąjungos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur nekilnojamojo turto mokestis yra, ir yra gana didelis. Lietuvoje jis yra simbolinis ir paliečia tik tą dalį žmonių, kurie turi nemažą turtą, tai yra jų turto vertė daugiau negu 750 tūkst. Lt. Ką tai duoda? Jeigu turtas yra apmokestintas ir reikia mokėti mokestį, tai yra ne tik minusas, mokesčio mokėjimas, bet tas šeimininkas, jeigu nesinaudoja tuo turtu, stengiasi jį išnuomoti arba parduoti. Jis neguli dešimtmečiais, metų metais nenaudojamas, nes jis nenaudojamas nuvertėja. Man atrodo, nenaudojamas ir neprižiūrimas turtas galbūt duoda didesnę žalą savininkui, negu simbolinis mokestis. Mokestis yra simbolinis.
Asmeniškai aš buvau parengęs įstatymo projektą, tačiau jo neįregistravau, kad mokestis būtų diferencijuotas, jeigu kas nors turi daugiau kaip per 0,5 mln., kad būtų 0,25 %. Tai tikrai nedidelė suma, susidarytų šiek tiek daugiau nei 100 Lt. Kai per 750… Lt, dabar yra 0,5 %. Taip pat norėjau pasiūlyti, kad tiems, kas turėjo per 1 mln. Lt vertės, paliktume 1 %. Deja, valdančioji dauguma nerado susitarimo, todėl tokios nuostatos neįregistravau.
Iš esmės čia yra pirminė stadija ir mes turėtume permąstyti visą mokestinę sistemą, atlaisvinti darbo jėgos apmokestinimą, t. y. mažinti darbo jėgos apmokestinimą, kad darbo rinkoje būtų mažiau šešėlio, kad nebūtų vokelių. Mažindami darbo apmokestinimą galbūt mes galėtume padidinti nekilnojamojo turto mokestį ir taip subalansuoti biudžetą. Šiandien šiam pateiktam projektui, skirtingai nei liberalai, aš pritariu. Žinoma, liberalai negali pritarti, nes liberalai remia turtingųjų sluoksnį, turtingus žmones, kurie turi daug turto, bet aš manau, kad jų yra tokia ideologija – atstovauti turtingųjų sluoksniui. Bet vis tiek ir turtingas žmogus turi būti solidarus su valstybe, turi sumokėti dalį mokesčių. Tai yra labai natūralu, normalu, todėl prašyčiau Seimo narių, taip pat ir liberalų, balsuoti už šį mokestį, nes tai nėra labai dideli pinigai, palyginti nedidelis mokestis nuo turimo turto.
PIRMININKAS. Ačiū. Norintieji kalbėti diskusijoje tai jau padarė. Dabar mums lieka išnagrinėti pasiūlymus. Keli pasiūlymai yra dėl 2 straipsnio. Ponas A. Palionis. Ačiū, kad atėjote. Dėl 2 straipsnio yra ponų V. Simuliko, M. Zasčiurinsko, E. Žakario pasiūlymas. Kas pristatys? Ponas V. Simulikas. Prašom pateikti pasiūlymą.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, norim atkreipti dėmesį, kad mes siūlome padidinti neapmokestinamą sumą. Manome, kad šiandien nekilnojamojo turto kaina galbūt yra nukritusi, bet niekas nepaneigs, kad ji gali pasiekti to laikotarpio iki krizės, kai namas Vilniuje kainavo 1,5–2 mln. Lt ir t. t. Aš nekalbu apie prabangų, kalbu apie vidutinio lygio namą. Mes siūlome, kad ta suma būtų tokia ir nuo jos būtų skaičiuojami kiti mokesčiai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Pagrindinio komiteto išvada.
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritaria. Noriu atkreipti visų dėmesį, kad pagal dabar galiojančio įstatymo nuostatą, kai turto vertė yra 1 mln. Lt., buvo planuota surinkti 18 mln. Lt mokesčių, surinkta tik 3 mln. Lt. Komiteto nuomone, šis įstatymo projekto pasiūlymas mažinti turto vertę ir įkainį, mokestį už tą turto vertę, kuri viršija tą minimalią sumą, iniciatorių pasiūlytas teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu neatsiima, neatsiima. Taigi motyvai tik prieš. Ar ponas Bronius nori kalbėti?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti labai trumpai. Dėkoju, pirmininke. Kiekvienas mokestis turi būti mokamas, o ne slepiamas. Praeitos valdančiosios daugumos buvo skubotai įvestas tas mokestis, aš žiūriu į E. Masiulį, kuris tada pritarė tam mokesčiui, o dabar iš tribūnos kalba visai ką kita. Jūs buvote valdančiojoje daugumoje, galite mojuoti pirštu vienaip ar kitaip, bet taip buvo. Mes manome, kad sušvelninus tą mokestį surinktume jo tikrai daugiau. Nesupraskite, kad tai 750 tūkst. Lt, tai yra per 750 tūkst. Lt. Be to, tai nebuvo mūsų siūlymas, o konservatoriaus K. Masiulio, kurio aš šiandien salėje nematau, siūlymas buvo nuleisti kartelę žemyn. Mes tik patobulinome ir įvedėme šiek tiek mažesnį tarifą, manome, kad šito mokesčio nevertės slėpti, jį mokės. Todėl aš siūlau pritarti jam.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra motyvas už pasiūlymą. Taigi ponas G. G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Visų pirma aš noriu pasidžiaugti, kad M. Zasčiurinskas yra bendramintis dėl šio klausimo, palaiko šią pataisą, tikiuosi, kad ir visa Darbo partijos frakcija palaiko.
Dar kartą noriu pasakyti, kad šitą siūlymą reikia palaikyti dėl keleto priežasčių kaip švelninančią iš rankovės ištrauktą iniciatyvą, prijungiant ją netgi prie svarstomų biudžetinių įstatymų. Pirma, nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims yra klasikinis dvigubo apmokestinimo atvejis, kai žmonės, jau sumokėję visus mokesčius, už savo lėšas įsigiję turtą, yra apmokestinami antrą kartą. Šios grupės plėtimas galbūt ir sukelia galimybę papildomai surinkti lėšų, bet nebūtinai skatina žmones galvoti apie tai, kad jie nori šioje šalyje įsikurti, investuoti, turtinti savo gerovę.
Antras dalykas, nekilnojamojo turto administravimas yra vienas iš brangiausiai kainuojančių mokesčių. Kuo didesnę grupę žmonių mes apimsime, tuo daugiau reikės tam pastangų, o santykinė grąža bus gana nedidelė. Todėl mes palaikome kolegos V. Simuliko siūlymą, kad kartelę reikėtų kilstelti, kaip suprantu, paliekant mažesnį tarifą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Lieka balsuoti. Balsuojame. Primenu, kad balsuojame dėl pasiūlymo, kurio autoriai yra ponai V. Simulikas ir kiti. Kas už pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Pagrindinis komitetas nepritarė. Už – pritarti pasiūlymui. Balsavimas baigtas.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 31, prieš – 16, susilaikė 34. Taigi pasiūlymui nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto pozicija.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio. E. Masiulis. Jūs esate autorius, prašau pristatyti pasiūlymą. Tegul pristato autorius, kur 150 tūkst. eurų arba neviršijant 300 tūkst. eurų. Gerai. Gal, ponas Andriau, pasiūlykite. Prašau pristatyti.
A. PALIONIS (LSDPF). Eligijus ginasi, kad nesiūlė, bet mūsų dokumentuose visur yra E. Masiulis. E. Masiulis siūlė nustatyti skirtingas turto vertes, kai gyvena vienas žmogus, vienišas, kad būtų suma 150 tūkst. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal aš pertrauksiu. Gal jūs atsiimate, nes ne jūsų, tada mes galime nebalsuoti. (Balsai salėje) Yra parašyta E. Masiulis. Kęstuti, čia jūsų buvo? Gerai. Autorius atsiima, tai neturime dėl to balsuoti. Prašau dėl vedimo tvarkos.
E. MASIULIS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš tik noriu pasakyti, įvyko nesusipratimas. Tai yra kolegos K. Masiulio siūlymai, aš tikrai nieko bendro su šitais siūlymais neturiu. Ir linkėjimai tiems, kurie formina ir rašo, kas ką teikia.
PIRMININKAS. Ačiū, aišku. Matyt, įvyko techninė klaida. Nieko. Sekretoriatas ištaisys. Kęstuti, jūs norite pristatyti? Ar jau Andrius pristatė? Pristatė. Dabar prašau komiteto poziciją, pone Andriau. Gerai. Vis dėlto autorius nori pristatyti, kadangi čia truputį painiava.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro, matyt, per daug tų Masiulių yra visur – ir Seime, ir ministrai, bet ne apie tai čia daina. Aš pagalvojau, kad būtų visiškai protinga, jeigu yra leidžiama kartelė, ir aš siūlau leisti tokią mokesčių kartelę, šiuo atveju su B. Bradausku esu vienų pažiūrų, manyčiau, būtų neteisinga skatinti žmones slėpti mokestį. Jeigu jie yra susituokę, na, susituokė vienas, turintis turtą, ir kitas, turintis turtą, tai ta kartelė turėtų būti susituokusiems truputį didesnė negu nesusituokusiems. Štai tokia idėja.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Prašau komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDPF). Komiteto išvada yra nepritarti, o argumentai yra tokie pat kaip dėl pirmo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi komiteto pozicija – nepritarti. Lieka mums motyvai. Prašau. Motyvai prieš – ponas B. Bradauskas dėl to pasiūlymo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu tikrai pritarti K. Masiulio nuomonei, kad Masiulių Seime per daug, dėl to jie pamiršta net savo vardą, o ką jau kalbėti apie dalykinius sprendimus?
Aš manau, kad iš tikrųjų verta ateity svarstyti klausimą dėl nepilnamečių vaikų, ateity. Šiandien mes pažiūrėkime, kaip veiks šis įstatymo projektas praktiškai, o ateity galima svarstyti dėl vaikus auginančių šeimų, nebūtinai, kad dviejų susituokusių ar nesusituokusių. Įstatymo tobulinimui ribų nėra, galima jį be atodairos tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visų pirma manyčiau, kad už šį įstatymą neturėtų balsuoti tie turtingieji, kurie turi milijoninį turtą. Aš aiškiai kalbėdamas parodžiau ir pavaizdavau skaičiais. Yra lentelė, kuri net kritinį tašką suskaičiuoja, kad šitas turtas turtingiesiems sumažėja daugiau kaip du kartus. Ir neapgaudinėkime vienas kito. Tai yra pirmas aspektas.
Antras aspektas. Kas buvo praeitoje kadencijoje, atsimenate, kaip pionieriškai šiame įstatyme apskritai atsirado kertinis žodis „bendra“, „bendra vertė“. Pagal pirmą sumanymą buvo, kad tas nekilnojamasis turtas, kuris yra brangus, pavyzdžiui, namas yra virš milijono vertės, tada jis apmokestinamas. Bet praeitoje kadencijoje, nenoriu minėti to žmogaus pavardės, staiga čia iššoko ir pasiūlė: sumuokime viską – sumuokime garažus, kolektyvinius sodus, sodybas ir t. t. Suprantate? Ir tada atsirado, kad nekilnojamasis turtas pasidarė labai pavojingas, daug žmonių savo šeimų biudžetus turėjo sumažinti, tada prasidėjo apgaudinėjimas ir noras jo išvengti. Prasidėjo nekilnojamojo turto perrašymas giminėms, broliams, pusbroliams ir t. t. Kitaip sakant, mes privertėme Lietuvos Respublikos piliečius sukčiauti. Bet jie sukčiauja ne dėl to, kad nori sukčiauti, o dėl to, kad paprasčiausiai neturi pinigų mokėti šituos mokesčius, nes jis nukreiptas ne į turtinguosius, o nukreiptas į vargšus arba vidutines pajamas turinčius žmones.
Kodėl aš palaikau šį siūlymą? Aš palaikau šio siūlymo pačią idėją, kad jeigu mes deklaruojame (107 Seimo nariai pasirašė už tradicinę šeimą), jeigu mes deklaruojame šeimą, jeigu mes deklaruojame palaikymą vaikams ir t. t. ir iš jų atimame… Kuo daugiau šeima turi vaikų, tuo daugiau iš jų atimsime pinigų. Tai yra socialiai neteisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuojame. Už, be abejo, reikš pritarimą pasiūlymui, prieš, susilaikė – kita nuomonė. Prašau, jūs dėl vedimo tvarkos, taip?
S. BRUNDZA (TTF). Taip. Aš norėjau pasakyti, kad esu priverstas nusišalinti nuo balsavimo, kad nesukelčiau interesų konflikto. Manau, kad aš ne vienas čia toks. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ponas S. Brundza išsakė savo poziciją. Taigi dabar tikrai balsavimo nestabdysiu. Balsuojame. Kas už pono K. Masiulio pasiūlymą, balsuoja už, kiti palaikys pagrindinio komiteto poziciją nepritarti. Įvyko balsavimas.
Užsiregistravo 83, balsavo 79: už – 33, prieš – 11, susilaikė 35. Taigi ir šiam pasiūlymui yra nepritarta.
Pasiūlymai baigti. Dar yra pono M. Zasčiurinsko keli pasiūlymai, bet terminas pavėluotas. Taigi bus nagrinėjama priėmimo metu. Šiai stadijai yra per vėlu. Taigi, gerbiamieji, prašau Sekretoriato išaiškinti. Viskas, yra galimybė priėmimo metu.
Mes baigėme pasiūlymus, pasisakymus dėl viso projekto. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Motyvai prieš – E. Masiulis. Dėl viso projekto.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu kai kam čia gal užsamanojusią atmintį šiek tiek praskaidrinti ir pasakyti, kad Liberalų sąjūdis tikrai balsavo prieš šitą įstatymo projektą ir pereitoje kadencijoje, kai buvo įvedamas nekilnojamojo turto mokestis. Tai geriau prieš šnekant pasižiūrėti į stenogramą.
Vis dėlto kviesčiau nepritarti įstatymo projektui, nes tai neatitinka Vyriausybės programos. Vyriausybė labai aiškiai yra įvardijusi, kad jokių pakeitimų mokesčių didinimo linkme arba mokesčių išplėtimo linkme kitais metais nebus. Vėl yra vienaip pasakoma, kitaip daroma. Antras dalykas, tai yra nesąžiningas mokestis mūsų piliečiams, kurie jau arba uždirbę tuos pinigus ir sumokėję tam tikrus mokesčius perka turtą ir dar kartą yra apmokestinami, arba yra įkliuvę į tam tikrus, sakykime, bankų paskolų spąstus, kai turtas buvo aukštos vertės ir jį nusipirko už dideles paskolas. Dabar vertė nukritusi, paskolas reikia atiduoti, o turto neįmanoma parduoti.
Mielieji kolegos, kviesčiau nebejudinti šito įstatymo projekto. Toks, koks dabar yra įstatymas, irgi nėra reikalingas, nes akivaizdžiai matyti, kad mokesčių surinkimas iš nekilnojamojo turto yra labai mažas, o palaipsnis kartelės leidimas reiškia, kad mes po kelerių metų ateisime prie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Tai tada taip žmonėms ir pasakykite: mielieji žmonės, po kelerių metų jūs visi – ar daugiabutyje gyvenate, ar dideliame name gyvenate – mokėsite mokesčius už nekilnojamąjį turtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas už, jau pasiruošęs ponas B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, būdamas su konservatoriais jūs taip užsąmonėjote, kad atsąmonėti vargu ar išeis. Noriu tiktai priminti, kad jūsų paskubomis įvestas mokestis, jūsų pritarimu, nepamatuotas, nepaskaičiuotas, 1 % nuo vertės nėra pasaulyje tokio mokesčio, nėra tokio tarifo, tai vienas dalykas.
Antras. Konservatoriai pasiūlė plėsti mokesčio bazę, Eligijus, atsiprašau, ne Eligijus, Kęstutis Masiulis, iki 750, bet nekeisti tarifo, tai būtų dar labiau nuskurdinę žmones. Kai mūsų kurie frakcijos nariai pasiūlė sumažinti tarifą, kad tai taip skaudžiai neatsilieptų, kaip siūlo konservatoriai, ir dabar jūs vėl nepatenkinti. Kodėl jūs šiandien nepasiūlėte iš viso panaikinti turto mokestį, kaip neteisingai įvestą? Būtume irgi svarstę, bet jūs to nepadarėte, nes jūs kažko prisibijote prieš rinkimus, kokio nors neigiamo požiūrio ir panašiai.
Gerbiamieji, aš dar kartą sakau, ir ne vieną kartą sakau, kada galų gale jūs atsiminsite, kad mokestis turi būti toks, koks yra mokamas, o ne slepiamas. Jeigu mes to neįsisąmoninsime, mes niekada nesurinksime mokesčių. Todėl mes ir siūlome švelninti tarifą, švelninti mokesčio naštą žmonėms, aš nemanau, kad čia bus labai turtingi 750 tūkst., bet vidurinioji klasė…
PIRMININKAS. Ačiū, pone Broniau, jūsų laikas baigėsi. Motyvai yra išsakyti aiškiai. Ponas Kęstutis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, kad mes su B. Bradausku abu pasitikrintume alkotesteriu blaivumą. Aš siūlau mums taip garbingai, dviese, draugams dabar pasitikrinti. Einame kartu ir pasitikriname, Broniau.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas išsakytas. Jūsų teisė tai padaryti. (Triukšmas salėje) Dabar balsuojame dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. (Triukšmas salėje) Intrigos nebus, gerbiamieji, dirbame toliau. Individualiai aiškinkitės kitoje vietoje. Vyksta balsavimas. (Triukšmas salėje) Po svarstymo balsuojame dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-1324. Svarstymas.
Balsavo 90 iš 95 užsiregistravusių: už – 60, prieš – 11, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta. Ačiū. Šiuo balsavimu šis klausimas yra baigtas.
15.54 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1298(2), Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1299(2), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1300(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Svarstymas. Trijų įstatymų projektų paketas. Aš paprašysiu poną D. Ulicką pristatyti pagrindinio komiteto – Audito komiteto, atsiprašau, Aplinkos apsaugos komiteto poziciją, ruošiasi A. Palionis. O aš tik trumpai paminėsiu, kad kalbama apie Sodininkų bendrijų įstatymą, Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą. Numeriai būtų Nr. XIIP-1298, Nr. XIIP-1299 ir Nr. XIIP-1300. (Šurmulys salėje)
Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš labai prašyčiau netrukdyti Seimo posėdžių darbui. Ačiū.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1298. Komiteto išvada: pritarti šiai įstatymo redakcijai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, bendru sutarimu dėl visų paminėtų įstatymų. Taip?
D. ULICKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi ponas K. Grybauskas. (Balsai salėje) Po šito pasisakymo. (Balsai salėje) Gerai, pone Andriau. Žodis suteikiamas ponui A. Kubiliui. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš sėdėjau ir tylėdamas skaičiau svarbius dokumentus. Jūs staiga sakote: gerbiamasis opozicijos lyderi, prašome netrukdyti posėdžiui. Tai aš supratau, kad mano tylėjimas trukdo. Aš tada pradėsiu kitaip elgtis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kad jūs sėdėjote, visi pastebėjo, bet, matyt, ir girdėjo, o jeigu jūs ne, tai yra įrašas, ir jeigu jums atrodo, kad aš suklydau, yra Etikos ir procedūrų komisija. (Balsai salėje) Tačiau dėl jūsų pasakymo dabar sudrausminu visus čia esančius. Labai ačiū. Dirbame toliau. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Visus tris?
PIRMININKAS. Taip, visus tris.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus šiuos tris projektus. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1298 komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl projektų Nr. XIIP-1299 ir Nr. XIIP-1300 komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktiems įstatymų projektams ir juos patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu abiem šiems projektams.
PIRMININKAS. Ačiū, dėkojame ponui A. Palioniui, pristačiusiam Biudžeto ir finansų komiteto poziciją. Ponas K. Grybauskas, Kaimo reikalų komitetas. Ruošiasi A. Mitrulevičius – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas šių metų kovo 26 d. bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1298 ir komiteto išvadoms ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus.
Taip pat Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-1299 ir komiteto išvadoms.
Ir tą pačią dieną bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1300 bei komiteto išvadoms ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1300 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, sujungti jį su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4795 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame K. Grybauskui. Prašau poną A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1298. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1298 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.
Antra. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra įregistruotas Sodininkų bendrijos įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1424, kuriame siūloma nustatyti iš esmės analogišką teisinį reguliavimą, kaip ir įstatymo projekte Nr. XIIP-1298, siūloma šių įstatymų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje ir jas sujungti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-1299. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1299 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinti jį su įstatymo projektu Nr. XIIP-1298, nes įstatymo projektas Nr. XIIP-1299 yra lydimasis. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dar yra vienas.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Taip pat komitetas svarstė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1300. Komiteto pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1300 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinti jį su įstatymo projektu Nr. XIIP-1298, nes įstatymo projektas Nr. XIIP-1300 yra lydimasis. Balsuota bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame ponui A. Mitrulevičiui. Taigi visi komitetai išvadą pristatė.
Dabar diskusijų stadija. Yra vienas Seimo narys. Prašau. Ponas R. Žilinskas. Svarstymas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, valstybė leido mėgėjiškiems sodams tapti de facto gyvenvietėmis, tačiau de jure jie išliko mėgėjiškais sodais. Jiems tebegalioja mėgėjišką sodininkystę reglamentuojantys įstatymai. Valstybė savo 25-ais nepriklausomos raidos metais privalo pasakyti sodams, kas jie tokie yra. Mes, kaip politikai, kaip politikos gairių brėžėjai, privalome pasakyti rinkėjams, gyvenantiems soduose arba užsiimantiems mėgėjiška sodininkyste, kas jie tokie yra, kur jie gyvena ir kuo jie iš tiesų užsiima. Privalome, nes tai susiję įvairiais skaičiavimais su puse milijono Lietuvos piliečių. Pusė milijono Lietuvos piliečių mėgėjiškuose soduose, susijungusiuose į daugiau kaip tūkstantį bendrijų. Tai yra dideli skaičiai.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko A. Salamakino pateiktas įstatymo projektas esminių atsakymų neduoda. Tai nėra blogas projektas, nes jis atspindi ilgametes konsultacijas su sodininkais, su valstybės institucijomis, tarpinstitucinių pasitarimų rezultatus, pasitarimų, kuriuos ir aš pats, kaip Seimo narys, dirbantis su sodininkais, rengiau ir matau, kad šioje įstatymo redakcijoje tie pasiūlymai yra atspindėti.
Taigi šis įstatymas išspręstų daugelį sodininkų problemų, jeigu būtų pritarta mano pataisoms, kurios, kaip jau minėjau, yra ne tik ilgamečio darbo rezultatas, suderintas ne tik su sodininkais, bet ir su Aplinkos ministerija. Tačiau komitetas, pritaręs joms iš dalies, iš dalies pasinaudojo formuluote, kad perrašytų ne tik tas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko siūlomas įstatymo nuostatas, kurias pataisomis siūloma keisti, bet ir kitas, apie kurias pataisose iš viso nebuvo kalbama.
Nedrįstu sakyti, kad po komiteto posėdžio Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė dokumento klastotė, bet faktas, kad tam tikrų neleistinų, per didelės apimties nukrypimų, nukrypimų, apie kuriuos nebuvo kalbama pataisose redaguojant tekstą, tikrai yra. Nesiūlau stabdyti įstatymo svarstymo. Siūlau pritarti šiam įstatymui ir lydimiesiems įstatymų projektams ir palikti laiko Seimo nariams ir komitetui nukrypimus ištaisyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū R. Žilinskui už pasisakymą.
Dabar pataisų nagrinėjimo stadija. Yra nemažai pataisų. Pirmoji būtų dėl 6 straipsnio pakeitimo. Taigi prašau čia dabar poną D. Ulicką pasakyti pagrindinio komiteto poziciją, o pirmąją pastabą paprašysiu pristatyti autorių R. Žilinską.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, remdamasis tribūnoje išsakytais motyvais, kad pritardamas mano pataisai iš dalies komitetas ar komiteto biuro darbuotojai per daug suredagavo teikiamo įstatymo projektą, siūlau pritarti visai mano pataisai. Trumpai pristatydamas ją norėčiau pasakyti, kad sodininkų bendrijose bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai dažniausiai neatitinka statinio požymių: nenutiesti, nesuformuotos kelio juostos ir kelio statinio nekilnojamojo turto objektai, neatlikti jų kadastriniai matavimai, todėl savivaldybėms perimti šių kelių atskirai be jų užimamos žemės, ypač kai tokie keliai neatitinka statinio požymių, nėra galimybių. Mano pataisa šias galimybes suteikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau komiteto išvadą.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto išvada, kaip ir buvo minėta, buvo pritarti iš dalies. Aš nemanau, kad tai labai kardinaliai skirtųsi nuo gerbiamojo R. Žilinsko pasiūlymo.
PIRMININKAS. Supratome. Vadinasi, pozicijos skiriasi, reikia balsuoti. Prieš tai yra motyvai. Priminsiu, kad mes formuosime tokias pozicijas: autorius stengiasi, kad pataisa būtų priimta visa, komiteto pozicija – iš dalies. Vadinasi, motyvai prieš. Ar ponia Aurelija norėtų pasisakyti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš noriu labai trumpai pasakyti. Aš iš principo būčiau gal ir už tai, kad keliai iš tikro būtų sutvarkyti, bet šnekėkime apie tai, kad tie kolektyviniai sodai jau yra susiformavę. Daugeliu atvejų jau stovi ir pastatai, ir medžiais užsodinti, suaugę medžiai ir t. t. Aš neįsivaizduoju, iš kur tuos kelius, kieno sąskaita… Ta prasme, vienas blogesnis, kitas geresnis? Iš ko mes dabar atrėšime tuos metrus ir kas tai darys, kas taikys tą restituciją? Įsivaizduokite, kokie čia procesai laukia valstybės. Laukia rimti procesai. Palaukit, Rokai, jūs nelinguokite galva! Priimti įstatymą tam, kad pasidėtume pliusiuką, kaip jūs pasakėte, tam pusei milijono ar kiek ten tų sodininkų, tai yra viena, bet reikia realiai žiūrėti, ar tas įstatymas apskritai realiai yra įgyvendinamas. Šitas konkretus punktas yra labai sunkiai įgyvendinamas, nes mes užkariame didžiulę naštą ir iš esmės jos neįmanoma įvykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Yra motyvas… Negali būti, Rokai. Ačiū.
Balsuojame. Primenu, kad balsuojame dėl 6 straipsnio pakeitimo. Pono R. Žilinsko pataisa. Jis siekia, kad būtų visiškai pritarta. Kas už – už, kas prieš, palaiko komiteto poziciją. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta balsavimas dėl pataisos.
Balsavo 66: už – 30, prieš – 10, susilaikė 26. Jeigu neklystu, pataisai nepritarta. Vadinasi, lieka komiteto pozicija. (Balsai salėje) Replika, pone Rokai, prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, reikia kardinalių sprendimų, nes šioje valstybės gyvenimo srityje, o kaip jau sakiau, tai yra svarbi gyvenimo sritis, nes liečia 0,5 mln. žmonių, yra kardinali netvarka. Be kardinalių sprendimų mes tos netvarkos neišspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Kita pataisa Biudžeto ir finansų komiteto. Ponas Bronius ar kas pristatys? Ponas A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė 6 straipsnio 3 dalyje pakeisti formuluotę ir vietoj žodžio „atliekami“ įrašyti „finansuojami“, kad pati redakcija skambėtų taip: „Mėgėjų sodo teritorijos aplinkinių ribų kadastriniai matavimai finansuojami gavus sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimą.“
PIRMININKAS. Ačiū ponui Andriui. Prašau.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai yra tokie: siūlome atsisakyti šiame straipsnyje esančio sodininkų bendrijose esančių sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimo kaip perteklinio, nes šis procesas yra aptartas pakeitime Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, kurie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 303. Be to, komitetas išbraukė iš projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimus, nes 6 straipsnio 3 dalis jau buvo keista Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1424, kuris priimtas Seimo 2014 m. balandžio 24 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Pozicijos išsakytos. Balsuojame. Kas už, balsuoja už Biudžeto ir finansų komiteto pataisą, kas balsuoja kitaip, pritaria pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pozicijai nepritarti pataisai.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Balsavo 69: už – 11, prieš – 7, susilaikė 51. Taigi pataisai nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto pozicija.
Kita pataisa. Seimo nariai A. Stancikienė, A. Salamakinas ir kiti. Prašau, ponia Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, girdėjome labai gražų R. Žilinsko pasisakymą apie tai, kad de facto kolektyviniai sodai – gyvenvietės, o de jure – kolektyviniai sodai. Jis mus ragina priimti kardinalius spendimus.
Bet aš noriu pasakyti, kad ponas R. Žilinskas su savo sodininkais komitete sukėlęs gana nemažą destrukciją pareikalavo ir faktiškai spaudimo būdu Seimo nariai iš esmės paliko nuostatas, kurios tose sodų bendrijose, kurios taps gyvenamaisiais kvartalais arba jau yra tapusios gyvenamaisiais kvartalais, neleis žmogui pastatyti aukštesnio kaip 8,5 metro pastato. Vadinasi, mes vėl leisime statyti, labai atsiprašau, tokius šikinikus, kokius leisdavo statyti sovietmečiu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes šituo įstatymu pradedame projektuoti.
Mano pasiūlymas, kad statomi statiniai turi atitikti šiuos reikalavimus, t. y. maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Ir išbraukti, kad gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 metro, priklausinys – ne aukštesnis kaip 5 metrai ir t. t., ir t. t., nes tai yra, aš pasakysiu, tikrai projektavimo objektas, tai apskritai poįstatyminių teisės aktų, jeigu reikia, statybos techninių reglamentų, kitų dokumentų reikalas.
Motyvas, kad neva statinio techninis reglamentas dabar duoda nuorodą, kad projektuojant soduose reikia atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentus. Aš noriu pasakyti, kad, be abejonės, pakeitėme Teritorijų planavimo įstatymą ir dabar reikėtų pakeisti statybos techninį reglamentą. Tam užtenka aplinkos ministro įsakymo, kurį jis gali priimti nori šiandien, nori rytoj. Tam nereikia įpainioti viso Seimo ir dabar versti Seimą priimti tokius įstatymus, kad žmogus negalės susiprojektuoti pastato, aukštesnio nei 8,5 metro.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Komiteto pozicija.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto pozicija – nepritarti. Argumentas toks. Kaip minėjo gerbiamoji A. Stancikienė, statybos techniniame reglamente yra nustatyti reikalavimai: didžiausias statinių aukštis yra nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose ir gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose. O Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumento. Taigi lieka neaišku, kas nustatys ir apribos statinių aukščius mažuose 4–6 arų sodų bendrijų sklypuose. Taip pat ir savivaldybės savo teritorijų planavimo dokumentais gali pakeisti sodų bendrijų sklypus į gyvenamųjų namų kvartalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pozicijos yra aiškios. Motyvai. Pone Rokai, jūs prieš pasiūlymą, taip? Prieš pataisą. Motyvai. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, negirdėjau Seimo narių nusiskundimų, kad sodininkai komiteto posėdyje sukėlė destrukciją. Tie vadinamieji mano sodininkai buvo trijų bendrijų susivienijimų pirmininkai, ne atskirų bendrijų, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos susivienijimų, vienijančių šimtus bendrijų, pirmininkai. Jų nuomone, dabar leistini 8,5 metro yra labai daug, ir aš su tuo sutinku, tai yra dviejų aukštų namas su mansarda. Sodininkai yra įsitikinę, kad didesnių namų 6 arų sklypuose tikrai nereikia, nes daugelyje sodų bendrijų jau ir dabar prie esamo leistino aukščio namų gaisrinės, atsitikus nelaimei, negali privažiuoti. Ir užuot gesinę gaisrą, gaisrininkai pila vandenį ant kaimyninių namų, kad ugnis nepersimestų į juos. Taigi atstovaudamas sodininkams (mano sodininkams, kaip čia buvo pasakyta), šimtams bendrijų ir jų pirmininkams, siūlau nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas prieš išsakytas. Balsuojame.
Priminsiu, kad balsuojame dėl pataisos, kurios autoriai yra A. Stancikienė, A. Salamakinas, R. Paliukas. Kas už, pritars pataisai.
Balsavo 71: už – 10, prieš – 20, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa yra Seimo nario R. Žilinsko. Dėl dalių keitimo. Prašau, pone Rokai, pristatyti.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano pataisa skamba taip, kad mėgėjų sodų teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigą priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, o kai keliai nesuformuoti kaip inžineriniai statiniai, tai žemės sklypų šiems keliams įrengti, plotis negali būti mažesnis kaip 5 metrai. Komitetas siūlo 4,5 metro. Atkreipiu dėmesį, kad 5 metrai yra numatyti STR’uose, kurie yra taikomi sodininkų bendrijose. Ši pataisa yra suderinta ne tik su sodininkais, bet ir su Aplinkos ministerija, todėl man nesuprantamas komiteto siūlymas įrašyti 4,5 metro. Nežinau, iš kur toks plotas yra nurašytas. Prašau pritarti visa apimtimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, komiteto pozicija.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto nuomonė, kaip jau minėjo gerbiamasis R. Žilinskas, buvo pritarti iš dalies, 6 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų spec. tarnybų darbuotojai. Bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių gatvių juostų minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 metrai ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus ponia Aurelija norėjo išsakyti. Ponia A. Stancikienė – motyvas prieš.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Komitetas priėmė tikrai labai gerą sprendimą, surasdamas kompromisą 4,5 metro, nes iš tikrųjų, kaip jau sakiau, daugeliu atvejų neįmanoma tų kelių paplatinti labiau, negu fiziškai tai įmanoma padaryti. Visais atvejais 4,5 metro, mus patikino ir Registrų centro atsakingi darbuotojai, kad 4,5 metro tikrai yra užtektinas plotis. Ir visais atvejais į klausimą, kurį mes uždavėme Registrų centrui, kas bus su tais keliais ir tomis gatvėmis, kurie nebus net ir 4,5 metrų, bus 4 metrai ar 3,5 metro, jie atsakė: paprasčiausiai jie nebus įregistruoti, nebus kaip sklypai įregistruoti. Ar geriau nustatyti maksimalią ribą 5 metrus ir beveik visų jų fiziškai neįregistruoti, nes tiesiog neįmanoma bus to padaryti, ar geriau eiti kompromiso keliu, sumažinti nuo 5 metrų iki 4,5 metrų, ir vis dėlto bent dalį tų kelių teisiškai sutvarkyti? Visais atvejais geriau yra komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau. Už – ponas K. Kuzmickas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Tikrai aš pasisakau už sodininkų bendrijų teritorijų sutvarkymą, nes matau, kas dedasi Kaune. Iš tikrųjų yra daug medžių, kuriuos reikia šalinti, jie trukdo privažiuoti, kaip minėjo Rokas, kad ir gaisrininkams, greitosios pagalbos mašinoms, be to, reikia nutiesti trasas, vandentiekį, kanalizaciją žmonės nori įvesti. O tie keliukai, kurie šiuo metu yra, – trukdis. Yra iš tikrųjų kai kurie medžiai nereikalingi. Sodininkų bendrijų teritorijų sutvarkymas ne laikinas, o liks visam laikui. Galbūt metus kitus kai kurie žmonės bus nepatenkinti, tačiau praeis 10–15 metų ir jie pamatys, kad iš tikrųjų ši teritorija jau yra bendra miesto, t. y. ar gyvenvietės, ar rajoninio miestelio, teritorija. Ji įgaus… Manau, Seimas ateityje… Bus ne sodininkų mėgėjų bendrija, bet tam tikra teritorija, bus suteiktas kaimo pavadinimas. Man atrodo, reikia pritarti tai pozicijai ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar ir išreikškime savo poziciją. Balsuojame. Jeigu už, tai, be abejo, už pataisą, kitaip balsuojantys sutiks su pagrindinio – Aplinkos apsaugos komiteto pozicija nepritarti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 18, prieš – 6, susilaikė 39. Pataisai nepritarta. Lieka komiteto pozicija iš dalies pritarti.
Kita pataisa jau dėl 11 straipsnio, 22 straipsnio pakeitimo. Biudžeto ir finansų komitetas, ponas Andrius. Prašom. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūlė apibrėžti sąvoką „kiti asmenys“.
PIRMININKAS. Ne, šito nereikia.
A. PALIONIS (LSDPF). Jūs gal dėl 12 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip. 11 straipsnis, 28 straipsnio…
A. PALIONIS (LSDPF). 2 dalis. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė atsisakyti nuostatos, kad savivaldybės gali remti bendrijas, kad būtų numatytos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tos sumos.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies, tik pakeičiame sąvokas, ne sąvokas, bet redakciją. Tai būtų: įstatymų ir kitų numatytų teisės aktų tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas, visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (jie išvardyti) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos yra numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.
PIRMININKAS. Kitaip kalbant, iš dalies jus tenkina?
A. PALIONIS (LSDPF). Tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū, truputį sugaišome laiko. Bendru sutarimu prieita prie bendros nuomonės, pritarta iš dalies. Visos pataisos išnagrinėtos. Ačiū ponui D. Ulickui už komiteto pozicijos pristatymą. Yra dar kai kurios pono R. Žilinsko pataisos, tačiau jos bus nagrinėjamos priėmimo stadijoje. Ačiū.
Dabar dėl viso projekto yra norinčių išsakyti motyvus. Motyvas prieš – A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad prie viso gero noro sutvarkyti šitą įstatymą daug dalykų mes iš tikrųjų sutvarkėme, taip pat tame Teritorijos administracinių vienetų ribų įstatyme, kuris eis sekantis. Aš suprantu, čia mes visus tris pristatėme. Iš tikrųjų būtent tos sodų bendrijos, kurios patenka į miestų teritorijas, bus gyvenamieji kvartalai, čia yra labai didelis pliusas, savivaldybės turės labai aktyviai dalyvauti, panaudos europines lėšas, tvarkys infrastruktūrą, ties vandentiekį, nuotėkų, dujų trasas ir visa kita. Bet aš nesuprantu motyvo, kodėl sode, kuris ne sodas, o tampa gyvenamasis kvartalas, bus negalima statyti normalių gyvenamųjų namų. Aš nesuprantu, kodėl Žvėryne, Antakalnyje, Valakampiuose ir visur kitur, net ir keturių arų sklypelyje galima statyti pastatą be apribojimų, o sode bus neįmanoma to daryti.
Aš noriu pasakyti, kad mūsų komiteto išvadoje yra, kad neva sodininkų bendrijų vienbučių ir gyvenamųjų namų statybą reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentai ir sodininkams jų nereikia rengti. Jeigu tai taps gyvenamaisiais kvartalais, tai čia automatiškai jau reikės rengti teritorijų planavimo dokumentus. Bet mes jau dabar numatome, kad tuose teritorijų planavimo dokumentuose namas negalės būti aukštesnis negu 8,5 metro. O ką darysime, jeigu žmogus nusipirko ne vieną sklypą, o du sklypus, tris sklypus, gal net keturis, arba žmogus turi kampinį sklypą, arba kraštinį sklypą? Kodėl jis negalės statyti pastato visiškai niekam nei saulės neužstodamas, nei nieko? Aš šito nesuprantu. Labai tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai bent priėmimo stadijoje vis dėlto tą klaidą ištaisys.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas už – ponas R. Žilinskas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš, išsakydamas motyvus, norėčiau trumpą repliką dėl Registrų centro. Ne Registrų centras nustato politikos gaires, Registrų centras registruoja, todėl kliautis jo nuomone, nustatant minimalų kelių plotį, kliautis jo, o ne sodininkų atstovų, ne Aplinkos ministerijos nuomone, būtų mažų mažiausiai neatsargu.
Dėl įstatymų projektų. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, ne toks didelis, koks galėtų būti, bet tikrai didelis. Jis išsprendžia daugelį sodininkų problemų, atsako į daugelį jiems rūpimų klausimų. Todėl siūlau po svarstymo pritarti ir iki priėmimo dar tobulinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakyti motyvai. Balsuojame, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuojame dėl visų trijų įstatymų projektų. Svarstymo stadija. Kalbama apie Sodininkų bendrijų įstatymo, Teritorijos administracinių vienetų, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymų projektus Nr. XIIP-1298, Nr. XIIP-1299 ir Nr. XIIP-1300. Taigi balsavimas baigtas.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
16.30 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4795 (svarstymas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-6 klausimas. Svarstymas. Paprašysiu poną D. Ulicką pateikti Aplinkos apsaugos komiteto poziciją dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4795.
D. ULICKAS (DPF). Kadangi buvo priimtas prieš tai svarstytas įstatymas, tai šį komitetas nusprendė atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu atmesti, vadinasi, pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Galime. Ačiū. Po svarstymo atmestas.
16.31 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2194(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas. Ponas V. Gapšys, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Arba pirmininkas. Nematau. Svarstymas. Pagrindinio komiteto išvada bus pateikta dėl Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projekto. Prašau. Ponas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nėra. Po svarstymo bendru sutarimu pritarta.
16.32 val.
Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1441(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1442(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8a, 2-8b klausimai. Poną J. Sabatauską paprašysiu pasilikti ir pristatyti pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų. Ruošiasi ponas A. Paulauskas – papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Policijos departamento pastabos, Vyriausybės išvada. Atsižvelgęs, įvertinęs visas pastabas komitetas pritarė patobulintam komiteto projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra susijęs, jeigu mes darome pakeitimus Baudžiamajame kodekse, didindami turto vertes, tai pritarta bendru sutarimu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų ir pataisų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti šiems projektams? Atsiprašau. Ačiū. Pone Artūrai, matote, jau norėjau siūlyti bendru sutarimu be jūsų komiteto išvados. Prašom. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat svarstė Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip papildomas komitetas pritarė šiems abiem įstatymų projektams, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau galime siūlyti bendru sutarimu. Po svarstymo yra pritarta.
16.35 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-270 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1873(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Ponas J. Sabatauskas pristatys pagrindinio komiteto išvadą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-270 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Tuoj išgirsime, ką nusprendė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektas Nr. XIIP-1873.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-270 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu ir numatė nuostatų, susijusių su taikinamuoju tarpininkavimu, įsigaliojimą nustatyti 2015 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių pasisakyti dėl motyvų ir dalyvauti diskusijoje nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
16.36 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2036(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. J. Sabatauskas supažindins su išvada dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ruošiasi M. Petrauskienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma reorganizuoti penkias savarankiškas tarnybas ir įsteigti vieną centrinę instituciją – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, turinčią teritorinius padalinius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Atsisakoma Garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos ir patikslinamos advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pareigos dėl informacijos pateikimo. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas pritarė bendru sutarimu. Papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks ponia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu. Norinčių dalyvauti diskusijoje ir kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
16.38 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-319(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą buvo pasiruošusi pristatyti ponia Vilija. Nėra. Pone Juliau, jūs? Prašom. Išvada dėl Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ruošiasi ponas R. Markauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į teikiamas pastabas bei Vyriausybės išvadą, komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Deja, komitetas nepritarė siūlymui atmesti šį projektą. Mes atitinkamai patobulinome, kad nereikėtų jo atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. Markauskas, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi ponia K. Miškinienė.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-319 atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia K. Miškinienė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto poziciją. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. kaip papildomas komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pasiūlė paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime išsakytas pastabas ir pasiūlymus bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponia R. Šalaševičiūtė – Žmogaus teisių komiteto pozicija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas balsavo: už – 2, prieš – 2, susilaikė 2. Buvo priimtas sprendimas projektą atmesti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai projektas buvo svarstomas Žmogaus teisių komitete, nebuvo gauta ir nebuvo paprašyta Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės. Tiek Finansų ministerija pritarė, kad reikia skirti lėšų šiam projektui realizuoti, tiek teisingumo ministras Teisės ir teisėtvarkos komitete pats pasiūlė pritarti projektui. Kaip žinote, šiuo metu projektas yra pataisytas, jam pritarė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Todėl labai prašau jūsų dėl vaikų, kadangi dažnai kalbame apie vaikus, pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, prašymas bus išgirstas, nes norinčių pasisakyti ir dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų nėra, pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo? Pritariame. Ačiū.
16.41 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2661(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Irgi poną J. Sabatauską kviečiu čia pristatyti pagrindinio ir vienintelio komiteto išvadą dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIP-2661.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Seimo statuto 77 straipsnio pakeitimo projektą ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Buvo gautas grupės Seimo narių siūlymas dėl tam tikro straipsnio pakeitimo, iš dalies pritarta Seimo narių siūlymui su nežymiu pakeitimu. Patobulinęs projektą pagal Seimo narių siūlymą, komitetas pritarė bendru sutarimu patobulintam Statuto projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu pritarė patobulintam Statuto projektui.
Diskusija. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Ponas P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai visi sutiksite, kad Seime su etikos ir procedūrų vertinimu yra įsisenėjusi problema. Ne vienas Seimas bandė išspręsti tą problemą, kad užtikrintų nešališką etikos ir procedūrų vertinimą, t. y. nuo šio vertinimo atskirti politinį šališkumą. Neatsitiktinai Seime galiojo net kelios 77 straipsnio redakcijos. Nuo 2000 m. iki 2006 m. galiojo redakcija, pagal kurią sudarymo principas buvo grįstas, kad viena dešimtoji Seimo narių gali pasiūlyti vieną atstovą. Tai yra 14 Seimo narių galėjo pasiūlyti vieną atstovą į komisiją. Deja, šis principas neišsprendė politinio šališkumo dominavimo komisijos veikloje.
2006 m. Seimas priėmė kitos redakcijos komisijos sudėties sudarymo principą ir buvo įteisintas proporcinis atstovavimas. Kaip dabar matome, praėjus daugiau kaip aštuoneriems metams nuo šios redakcijos įsigaliojimo, tenka konstatuoti, kad šitas principas vis dėlto nepanaikino politinio šališkumo. Praeitoje Seimo kadencijoje, kiek man teko susipažinti, opozicijos komisijos nariai irgi stabdė savo darbą komisijoje, tas pats gerbiamasis Seimo narys M. Zasčiurinskas.
Kai aš tapau Seimo nariu ir teko dalyvauti komisijos darbe, tai retas posėdis nesibaigdavo priekaištais vienas kitam primenant: ar jūs atsimenate, kaip jūs elgėtės tada, kai turėjote daugumą? Aš manyčiau, kad tai Seimo prestižo nepakelia, ir mums reikia iš esmės situaciją spręsti kitaip. Kuo yra geresnis siūlomas variantas? Pirma, tiek dauguma tampa atsakinga už mažumos paskirtus atstovus, tiek mažuma tampa atsakinga už daugumos atstovus, nes mažuma iš daugumos pasiūlo 6 komisijos narius, dauguma iš mažumos pasiūlo 5 komisijos narius.
Antra, šiame siūlomame variante daug aiškiau yra apibrėžiama, kad komisijos pirmininkas yra mažumos atstovas, o pavaduotojas yra daugumos. Pirminiame variante buvo 6 iš mažumos, 6 – iš daugumos, bet buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba dėl to, kad vis dėlto reikėtų išsaugoti atstovavimo daugumai ir mažumai principą, tai buvo prieita prie šito kompromisinio varianto.
Todėl norėčiau, kad mes labai atsakingai pasižiūrėtume į šią problemą, pabandytume užtikrinti nešališką etikos ir procedūrų vertinimą Seime, taip bandytume išgelbėti Seimo prestižą. Turėkime omeny, kad yra svarstomas biudžetas ir gali susidaryti tokia pat situacija, kokia susidarė praeitais metais, kai be Etikos ir procedūrų komisijos išvadų negalėjo būti tęsiamas biudžeto priėmimas. Tada irgi komisijos pirmininkas su kitais komisijos nariais buvo sustabdę įgaliojimus ir buvo pripažinta, kad ne visos sudėties komisija, nedalyvaujant pirmininkui komisijos darbe, negali priimti procedūrinių sprendimų.
Aš tikiu jūsų geranoriškumu, kad kiekvienas Seimo narys nori, kad etika ir procedūros pas mus būtų vertinama nešališkai ir teisingai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkojame ponui P. Urbšiui. Dabar pageidauja pasisakyti ponas A. V. Patackas. Prašau, pone Algirdai Vaclovai. Paskui suteiksime žodį dar spėjusiam užsirašyti ponui M. Zasčiurinskui.
A. V. PATACKAS (MSNG). Gerbiamasis kolega išdėstė pagrindinius principus. Dar aš norėčiau pabrėžti, kad tai bus vienintelė komisija, kur negalioja kvotos. Prisipažinsiu, kai vėl po dešimties metų pertraukos atėjau į Seimą, tai šitas dalykas, kad Etikos ir procedūrų komisija sudaroma pagal kvotas, mane apstulbino. Vadinasi, Seimas iš gyvo organizmo, koks jis buvo, kad ir ką apie jį bešnekėtume, tą pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, darosi mechanizmu. Todėl šitas įstatymas kviečia grįžti į pačią pradžią, kai buvo vadovaujamasi pasitikėjimu, o be pasitikėjimo nėra jokio darbo, ypač politinio darbo. Yra priešininkai, yra viena ir kita pusė, tačiau turi būti tam tikras pasitikėjimas. Jeigu jo nėra, jeigu mes dirbame grynai mechaniškai, jeigu pagal kvotas į šį komitetą ateina vaikinai, kurie jau šventai įsitikinę, kad jų darbas yra ginti savus, tai tada nuolatiniai strigimai į priekį yra garantuoti.
Todėl siūloma grįžti į tuos laikus, bet jau juridiškai įforminus. Šitas įstatymas priklauso pagal vadinamosios prigimtinės teisės vadinamųjų nerašytų įstatymų grupei, lex non scripta, tai dar suformulavo Solonas, tai reiškia, kad yra visuotinai priimtina, kai gaunamas visuotinis pritarimas. Principą jau minėjo kolega, tai yra dauguma skiria 5 atstovus iš mažumos, o mažuma – iš daugumos. Tai yra tuos žmones, kuriais pasitikima, kurie yra laikomi, sakykime, labiau objektyvūs, labiau suprantantys, kas yra bendrasis gėris ir t. t. Dėl pataisos, kad vienu daugiau, teko sutikti, nors tai šiek tiek iškreipia lygybės principą. Siūlyčiau įsigilinti ir galų gale užtikrinti Seimo darbą, turėsime Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galės dirbti. Kitokiu atveju mes neturime net moralinės ir juridinės teisės nurodinėti kitiems socialiniams dariniams, kad jie būtinai turi įvesti savikontrolės mechanizmą. Paties Seimo savikontrolės mechanizmas dirba braškėdamas, o mes kitiems nurodinėjame, ką jie turi šioje srityje nuveikti.
Aš kviečiu kolegas įsigilinti į esmę, atsisakyti šiuo atveju kvotų ir žmoniškai vieniems kitais pasitikėti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kiek netikėtai svarstome tokį klausimą. Aš suprantu opozicijos atstovus, kurie niekaip negali susitaikyti su demokratijos pagrindais. Tai yra jeigu dauguma yra Seime, tai dauguma yra ir visuose Seimo struktūriniuose padaliniuose, tokia yra mūsų Konstitucija, toks yra mūsų konstitucinis įstatymas, t. y. Statutas. Seimo opozicija įnirtingai su tuo negali susitaikyti ir kovoja su tuo visomis įmanomomis priemonėmis, tarp jų ir viešojoje erdvėje. Reikia pasakyti minusą mums, kai mes visiškai dėl šio klausimo viešojoje erdvėje nieko nedarome, todėl ir susidaro toks įvaizdis, apie kurį šiandien čia ir kalbama.
Kalbama apie tai, kad mūsų Etikos ir procedūrų komisijoje yra politinis šališkumas. Jeigu paimtume oficialius duomenis, kaip komisija balsavo vienu atveju, kaip dauguma balsavo palaikydama mažumą, opoziciją, tai ten yra tokių atvejų ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys, kai dauguma palaikė opozicijos nuomonę. Ir nėra nė vieno atvejo, kad opozicija palaikytų pozicijos nuomonę, nėra nė vieno atvejo. Taigi kalbant apie politinį šališkumą bent jau Etikos ir procedūrų komisijos nariams, kurie buvo iki šio momento, reikėtų turėti šiek tiek ir etikos, ir padorumo, ir apskritai sąžinės. Tai pirma.
Antra. Teigti apie tai, kad Etikos ir procedūrų komisija dabar yra suparalyžiuota, jinai neveikia, yra absoliutus ir visiškas melas. Etikos ir procedūrų komisijoje yra patvirtinta penkiolika asmenų, devyni komisijos nariai nuolat renkasi ir gali priimti bet kokius sprendimus. Tarp jų yra ir ne daugumos atstovų, todėl visiems čia aiškinti, kad jinai yra neveiksni, nereikėtų tokių dalykų daryti.
Taip, iš tiesų, praeitais metais taip pat biudžeto formavimo metu mus opozicija pastatė į nepatogią padėtį, kai jinai pasinaudojo 160 straipsniu ir pareikalavo, kad Seimo Pirmininkė nepasirašytų biudžeto tol, kol Seimo Etikos ir procedūrų komisija nenuspręs, kad viskas yra gerai. Iš tiesų iki to laiko buvo ginčijamasi, kaip taikyti Seimo Statuto 52 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip elgtis tokiu atveju, kai komiteto arba komisijos pirmininkas atsisako vykdyti savo pareigas, ir ar tokiu atveju pavaduojančiam asmeniui galioja sąvoka „išvykęs arba susirgęs“. Etikos ir procedūrų komisija, derindama su visais teisininkais, kiek tiktai buvo įmanoma suderinti Lietuvoje, tarp jų ir su Konstituciniu Teismu ir su kitais, 9 balsais už ir 3 balsais prieš priėmė tokią išvadą, kurioje aiškiai išdėstė, kaip tokiu atveju reikia elgtis. Tai yra tokiu atveju pavaduojantis asmuo visiškai pavaduoja atsisakiusį dirbti komiteto pirmininką arba komisijos pirmininką. Šis sprendimas yra neskundžiamas, nes pagal mūsų įstatymus Etikos ir procedūrų komisijos priimami sprendimai yra neskundžiami. Seimo plenarinio posėdžio metu tos išvados dėl klausimo panaikinimo taip pat buvo nepateiktos, todėl ir čia sakoma nevisiška teisybė.
Siūloma atsisakyti proporcinio atstovavimo. Ne tik proporcinio atstovavimo tarp daugumos ir mažumos, bet ir proporcinio atstovavimo tarp atskirų frakcijų, tai yra priimant tokį sprendimą gali būti (aš nustebau dėl tokio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimo), kad Etikos ir procedūrų komisijoje dalyvaus vienos frakcijos atstovai. Todėl aš tvirtai sakau, nėra čia jokios problemos, yra užregistruotos kitos mūsų statutinės pataisos. Seimo Pirmininkė buvo pažadėjusi, kad šiandien jas įtrauks į svarstymą, matyt, pakliuvo ne tas variantas, pakliuvo kitas. Todėl aš šiandien su grupe Seimo narių užregistravau vieną kontrolinį pasiūlymą dėl šio jų teikiamo varianto, t. y. pasiūlyti, kad išvengtume galimo opozicijos ir pozicijos suinteresuotumo, kaip ir priklauso pagal visus mūsų įstatymus, kad šis vadinamasis naujasis Etikos ir procedūrų komisijos formavimo laikotarpis įsigaliotų nuo naujos kadencijos. Aš esu įsitikinęs, kad tokiu atveju šis opozicijos pasiūlymas bus atsiimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvavome, išsakėme pozicijas. Dabar dėl pataisų. Yra pataisa, Seimo narys P. Urbšys, komitetas pritaria iš dalies. Ar sutinkame pritarti iš dalies, ar turime nagrinėti? (Balsai salėje) Gerai. Tada lieka komiteto pozicija, balsuoti mums nereikia. Taigi dėl viso projekto yra norinčių išsakyti motyvus. Prašau, motyvas už – V. Skarbalius. Prašau.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju. Aš iš esmės manau, kad reikia projektui pritarti, o priėmimo stadijoje reikėtų tiktai numatyti, esame su iniciatoriais kalbėję, kad būtų ir frakcijų atstovavimas, nes šiuo metu yra parašyta, kad daugumos atstovai. Aš manau, kad turėtų būti ne daugumos, o frakcijų atstovai. Taip užtikrintume vienodą visų frakcijų dalyvavimą Etikos ir procedūrų komisijoje. Iš dalies esu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia toks patikslinimas, kuris gali būti pateiktas ir priėmimo stadijoje. Ačiū. Motyvas prieš – ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės pasakiau savo motyvus, jų yra ir daugiau. O dėl to motyvo, kurį mūsų frakcijos narys kolega V. Skarbalius teikia, įsivaizduokime, ką jis teikia. Jis teikia esminį pakeitimą dėl šio įstatymo. Jeigu yra toks pakeitimas, tai šio įstatymo šiandien mes negalime priimti, nes jis yra esminis – ar tai yra proporcinis atstovavimas, ar neproporcinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakėme motyvus. Dabar liko balsavimas. Paklausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Supratome, gerai. Balsuojame. Priminsiu, kad po svarstymo balsuojame dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIP-2661. Svarstymas. Balsavimas baigtas.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai, balsavo tiek pat: už – 62, prieš – 1, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės… Atsiprašau, ponas P. Urbšys repliką po balsavimo. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Ar būtų galima numatyti priėmimo datą, nes iš tikrųjų yra labai svarbi ta pataisa, susijusi su dabartine situacija Etikos ir procedūrų komisijoje?
PIRMININKAS. Darbotvarkę sudaro Seimo Pirmininkė, be abejo, jinai atsižvelgs, be to, kaip visada, tariamasi ir Seniūnų sueigoje, tada bus galima atsižvelgti į jūsų teiktą pasiūlymą, nes čia priėmimo stadija.
16.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2560 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas 2-13a, 2-13b klausimas. Pirmasis būtų 2-13a. Ponas J. Sabatauskas. Prašau. Bus kalbama dėl sesijos darbų programos pakeitimo. Prašau, pone Juliau, pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmas yra nutarimo projektas „Dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo“ papildant sesijos darbų programą trimis įstatymų projektais: Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo projektais. Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimams parengti, darbo grupė darbą baigė, parengė įstatymų projektus ir teikia Seimui šiuos projektus. Todėl reikėtų papildyti rudens sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų jums nėra. Po pateikimo galime pritarti? Pritariame.
Svarstymo stadija. Dalyvaujančių diskusijoje nėra. Motyvų, pasiūlymų, pataisų nėra. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame.
Priėmimo stadija. Norinčių sakyti motyvus nėra.
Balsuojame. Balsuojame dėl šios sesijos darbų programos projekto pakeitimo. Ačiū.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72: 71 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
17.01 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 6, 9, 14, 19, 29, 32, 40, 52, 531, 55, 58, 60, 61, 62, 66, 67, 72, 76, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2500, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 40, 45, 86, 93 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2501, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 74, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2502 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13b, 2-13c, 2-13d klausimai, susiję su programa. Pateikimas. Pateikėjas – ponas J. Sabatauskas. Konstitucinio Teismo įstatymo daugelio straipsnių, Seimo rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo projektai, kuriuos dabar pristatys J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, darbo grupė parengė Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas ir su tuo susijusias Rinkimų įstatymo pataisas. Konstitucinio Teismo įstatymo naujose pataisose yra numatytas aiškesnis teisinis reguliavimas, kas užima arba, tiksliau sakant, laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, kai nutrūksta pirmininko įgaliojimai arba jis laikinai negali eiti savo pareigų. Tai tokias pareigas siūloma eiti Teismo pirmininko paskirtam teisėjui. Jeigu baigėsi kadencija, tada, kai apskritai nėra Teismo pirmininko, nustatyta, kad pareigas eitų vyriausias pagal amžių teisėjas. Kita vertus, nustatytas būtinas kriterijus tam teisėjui, kuris laikinai eitų pareigas. Tai būtų ne mažiau kaip treji metai Konstitucinio Teismo teisėjo stažo.
Kita vertus, yra numatyti privalomi… kiek balsų priima sprendimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimų, dėl Konstitucinio Teismo nutarimo ar išvados išaiškinimo. Tai priimama visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma, kiti sprendimai priimami dalyvaujančių Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.
Taip pat yra numatyta. Dabar yra tokia tradicija, kad Konstitucinis Teismas paankstintai nagrinėja kai kuriuos prašymus – dažniausiai tai Seimo priimtas kreipimasis, bet to įstatyme nebuvo nustatyta. Dabar siūloma įstatyme nustatyti, kad paankstintai bylos nagrinėjamos pagal Prezidento dekretą, kuriuo prašoma ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją, įstatymą; taip pat kai Seimas nutarimu kreipiasi į Konstitucinį Teismą; taip pat būtų paankstintas nagrinėjimas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išvadų išaiškinimo; taip pat siūloma nustatyti, kad Seimo paklausimas dėl Prezidento sveikatos būklės būtų nagrinėjamas skubos tvarka.
Kalbant apie tai, kad jeigu yra nagrinėjama asmeniui, kuriam yra apkaltos byla… dėl advokato paskyrimo yra nustatomas reguliavimas, jeigu jis pats nepasirenka advokato. Taip pat pataisose siūloma pakeisti terminą, kai būna paklausimas dėl rinkimų. Dabar yra 72 val., per kurias Konstitucinis Teismas turi išnagrinėti tokį kreipimąsi, pateikti išvadą, ar per rinkimus nebuvo pažeistas įstatymas ir Konstitucija. Įvertinus, kad šis darbas yra gana atsakingas, kad būtų kuo mažesnė klaidos galimybė, siūloma pailginti tą terminą iki 120 val. Kitaip sakant, nuo trijų parų iki penkių parų.
Lygiai taip pat susiję rinkimų įstatymai. Seimo rinkimų ir Prezidento rinkimų įstatymai yra keičiami dėl to, kad siūloma pakeisti terminą, per kurį Konstitucinis Teismas išnagrinėja tokį kreipimąsi dėl rinkimų nustatydamas, ar rinkimuose nebuvo pažeisti įstatymai ir Konstitucija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai. Ponas S. Jovaiša. Jūsų klausimas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš dėl patikslinimo vieną klausimą. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs minėjote dėl Konstitucinio Teismo teisėjų vienoje dalyje in corpore, daugumos. Ar ten nėra jokių išimčių dėl kokių nors priežasčių – ligos, ar reikia laukti visos sudėties Konstitucinio Teismo, priimant vieną ar kitą svarbų sprendimą? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš suprantu, kad jūs susirūpinę, kad jeigu ne visi gali dalyvauti. Gali visi ir nedalyvauti, bet yra nustatyta, kiek reikia teisėjų balsų, kad būtų priimtas nutarimas dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai. Siūloma nustatyti, kad tai būtų visų teisėjų balsų dauguma. Kitaip sakant, ne mažiau kaip 5 teisėjai turėtų balsuoti už tokį nutarimą. Aš suprantu, jeigu dalyvaus 8 ar 6, vadinasi, vis tiek už turi būti 5 balsai. Bet dėl kitų sprendimų galėtų būti ir dalyvaujančių balsų dauguma. Vadinasi, jeigu dalyvaus 7 ar 8. Bet yra pasitaikę. Praėjusių metų rudenį, prieš metus, kaip tik lapkričio mėn., buvo vienas nutarimas. Aišku, mes turbūt nesužinotume, kiek balsų buvo už, kiek prieš, bet vien iš to, kad buvo paskelbta keturių teisėjų atskiroji nuomonė, mes galime spręsti, kad keturiems teisėjams balsavus už, keturiems nepritarus sprendimui, lėmė pirmininko balsas, buvo priimtas nutarimas dėl įstatymo prieštaravimo Konstitucijai, nes tuo metu vienas teisėjas dar buvo nepaskirtas.
Taigi mes manėme darbo grupėje, kad vis dėlto tai labai svarbus Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris gali lemti gana ryškų teisėkūros ir teisinės sistemos posūkį, kai įstatymas pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl toks sprendimas negalėtų būti priimamas tik pirmininko balsui lėmus. Turėtų būti ryški teisėjų dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Daugiau niekas nenori paklausti.
Yra motyvai. Motyvai už. Ar ponas Stasys nori? Taip. Prašau. Motyvai už. Ponas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų labai norėčiau, kad įsiklausytumėte į darbo grupės vadovo ir komiteto pirmininko argumentus. Aš dar sykį pakartosiu. Čia neišvardinsime visko, kas yra tikrai prasminga šitame projekte darbo grupės, kuri dirbo atidžiai, ilgai, diskutavo su įvairias nuomones turinčiais žmonėmis. Vienas dalykas – tai yra labai svarbus pakeitimas.
Dar kartą kartoju. Tuo atveju, kai Konstitucinis Teismas priima sprendimą pripažinti teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai, ar tai būtų įstatymas, ar Vyriausybės nutarimas, balsai skaičiuojami nuo visų Konstitucinio Teismo teisėjų daugumos, ne nuo atėjusiųjų, kai gali nuspręsti, sakykim, šeši ir atitinkamai pasidalyti balsai, jeigu tik kvorumas yra, bet balsai skaičiuojami nuo visų devynių. Tai yra didelis žingsnis į priekį, čia reikėjo nemažų diskusijų su kai kuriais kolegomis.
Kitas dalykas, kas yra labai svarbu, čia, žiūrėkite, yra lydimieji įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, yra tam tikros korekcijos Konstituciniam Teismui nagrinėjant ginčą dėl Seimo rinkimų rezultatų, kol dar iki galo nebaigtos rinkimų procedūros, nepaskelbti galutiniai rezultatai. Šiuo atveju suradome tam tikrą būdą, kaip išvengti to skubėjimo, kuris kartais gali sukelti klaidų, kita vertus, kaip nesugriauti paties rinkimų proceso.
Trečias yra toks procedūrinis dalykas. Sename Konstituciniame įstatyme, kuris buvo priimtas 1993 m., kiekvieną bylą reikia dauginti 33 egzemplioriais. Įsivaizduokime storą kokio nors teismo bylą, kurią turi į teismą atvežti su 30 dėžių. Ir šioje vietoje mes padarėme ir siūlome perkelti į elektroninę erdvę minimizuojant mokesčių mokėtojų išlaidas. Yra ir daugiau gerų dalykų, tikrai siūlau pritarti ir svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvas už išsakytas, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima… Gerai, balsuojame.
Vyksta balsavimas dėl viso paketo projektų, tai yra projektai Nr. XIIP-2500, Nr. XIIP-2501 ir Nr. XIIP-2052 – Konstitucinio Teismo įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai.
Balsavo 68: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Siūloma dėl visų šių teisės aktų pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir svarstyti pavasario sesijoje. Prieštaravimų, pasiūlymų nėra. Taigi šis paketas yra išnagrinėtas.
17.13 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 19, 53 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1815(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Ponia A. Stancikienė ir aštuoni Seimo nariai. Pateikimas. Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 19, 53 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1815(2). Pateikimas. Ponia A. Stancikienė. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums visos grupės kolegų Seimo narių įstatymą, kuris susijęs su Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimu, tai yra numatymu, kad Konstitucinio Teismo sprendimai priimami skelbiant balsavimo rezultatus. Šitas įstatymas atsirado atsižvelgiant į paskutinio laikotarpio aktualijas. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas paskutiniu metu priėmė ne vieną gana kontroversišką ir keistą sprendimą darydamas įtaką visai Lietuvos teisinei sistemai. Jau nekalbu apie tai, kad Konstitucinis Teismas ėmėsi spręsti finansinius klausimus ir kišosi į Vyriausybės ir Seimo prerogatyvą, bet paskutiniai sprendimai, kurie susiję su to paties Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimais, jau nekalbu apie „šeimos“ sąvokos ir taip toliau klausimus, yra labai keisti. Manau, tiek visa visuomenė, tiek Seimas turi teisę žinoti, kaip buvo balsuojama ir kas dėl tokių sprendimų vis dėlto balsavo už, kas – prieš. Argumentacija, kad neva tokiu būdu bus galima daryti spaudimą Konstitucinio Teismo teisėjams ir jie taps pažeidžiami, man yra visiškai nesuprantama, nes aš įsivaizduoju, kad į Konstitucinį Teismą iš tikrųjų mes skiriame labai stiprius teisininkus, kurie nepriima sprendimų po stalu, o priima sprendimus labai aiškiai, argumentuotai žinodami, kodėl jie vieną ar kitą sprendimą priima ir kodėl jie vienaip ar kitaip balsuoja. Šiuo atveju tikiu, kad jie yra stiprūs ir tikrai nebijo jokių įtakų. Vis dėlto jie eina labai atsakingas pareigas ir randa argumentaciją.
Kitas klausimas. Šis Seimo narių pasiūlymas yra susijęs tik su viešumu iš dalies, t. y. kaip yra ir dabar daugelyje Europos Sąjungos šalių. Visi sprendimai, pasitarimai, ginčai ir argumentai, viskas, kas vyksta pasitarimų kambaryje, ir toliau lieka slapta ir neskelbtina. Mes gi siūlome tik pasirašant Konstitucinio Teismo išvadą paskelbti, kas ir kaip balsavo, kas – už, kas – prieš. Kalbėdama apie kitas šalis, aš noriu pasakyti, kad mes nebūtume vienintelė Europos Sąjungos šalis. Pavyzdžiui, Čekijoje yra nustatytos klausimų kategorijos, dėl kurių balsavimas yra slaptas, dėl visų kitų klausimų Konstitucinis Teismas balsuoja viešai. Slovakijoje tik dėl Slovakijos Konstitucijos 136 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų atskirų klausimų balsuojama slaptai, dėl visų kitų balsuojama viešai. Vokietijoje yra numatytas pasitarimų kambario slaptumas, ką ir mes turime, bet Teismo senatas gali skelbi balsavimo rezultatus, kas ir kaip balsavo. Bulgarijoje iš viso atvirai balsuojama. Slovėnijoje taip pat yra nurodomos teisėjų, balsavusių prieš, pavardės. Mūsų artimiausi kaimynai latviai nebijo, kad Konstitucinio Teismo teisėjai bus kaip nors paveikiami ir jie turi viešus sprendimus. Iš viso demokratijos pavyzdžiu galėtų būti Vengrija, kuri priima visus baigiamuosius aktus atviru balsavimu, ir netgi tuos, kurie susiję su Seimo narių apkaltomis. Aš noriu pasakyti, kad čia mes neįrašėme išimčių, bet manau, kad jeigu Seimas ne atmestų, o pritartų šiam įstatymo projektui po pateikimo, tai iš tikrųjų būtų galima galbūt numatyti išimtį, kad tie klausimai, kurie yra susiję su Seimo narių priesaikos sulaužymu ir apkaltos klausimais, tikrai tam, kad nebūtų daroma įtaka Konstitucinio Teismo teisėjams, galėtų būti priimami slaptai. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs siūlote keisti 19, 53 ir 56 straipsnius, bet aš žiūriu į 18 straipsnio galbūt 7 dalį, nes ji nenumeruota, tai čia pasakyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta ne viešai. Čia kalbama ne apie skelbimą, bet apie patį balsavimą. Pasitarimai ir balsavimai vyksta ne viešai. Kaip tada derės jūsų pasiūlymas, kad po to skelbiama viešai, kaip balsavo? Kaip koreliuoja šios dvi normos? Ir ar galima priimti tokią normą, nes komitete mes turbūt negalėsime, nes tas straipsnis yra nepaliestas jūsų?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tas straipsnis yra paliestas prieš tai pristatytais J. Sabatausko pasiūlymais. Aš noriu pasakyti, kad visais atvejais įstatymus būtų galima sujungti ir žiūrėti. Bet noriu pasakyti, kad tose mano išvardytose šalyse vyksta labai panašiai. Visi veiksmai, kurie vyksta pasitarimų kambaryje, yra ne vieši. Tik galutinis išvados priėmimas yra skelbiamas rezultatas. Viskas, kas vyksta pasitarimų kambaryje, yra nevieša. Tai mes ir nesiūlome nieko viešinti – ir tų ginčų, ir tų argumentų, ir tų išsakomų motyvų mes ir nesiūlome viešinti. Nematau čia kokio nors prieštaravimo. Jeigu kitos šalys sugeba tai suderinti, tai mes gi nesame kuo nors kvailesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Pauža. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, ar tas balsavimo viešumas būtų pakankama priemonė? Vis dėlto, man atrodo, yra ir kitų priemonių, kurios galėtų atskleisti šiuos momentus. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar tai yra pakankama? Kadangi jūs išanalizavote kitų valstybių, tai gal yra ir kitų momentų, apie kuriuos reikėtų šiandieną kalbėti? Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia galima plėstis, be abejonės. Pavyzdžiui, Vengrijoje, kaip aš sakiau, visi baigiamieji aktai, be išimčių, visi priimami atviru balsavimu, bet yra numatyta, kad teisėjas, kuris balsavo prieš baigiamąjį aktą, privalo pareikšti atskirąją nuomonę. Ir dar kartą numatyta, kad jeigu teisėjas sutiko su priimta išvada, bet nesutiko su išdėstytais argumentais priimant išvadą, lygiai taip pat gali reikšti atskirąją nuomonę dėl argumentacijos.
Tas pats yra Latvijoje. Jeigu teisėjas balsavo prieš baigiamąjį aktą, jis turi pagrįsti, kodėl balsavo prieš. Tas išplėtimas, kad teisėjas turėtų pagrįsti savo nuomonę, be abejonės, yra galimas, ir aš manau, jeigu jūs pritartumėte po pateikimo, komitetas turėtų greičiausiai pakoreguoti, jeigu matytų, kad to reikia. Bet aš nežinau, ar visais atvejais to reikia. Yra šalių, kur iš viso net negalima teisėjų atskiroji nuomonė, bet daugelyje šalių, kur yra atviri balsavimai, ten vis dėlto teisėjai reiškia atskirąsias nuomones, pagrindžiančias savo vienokį ar kitokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš palaikau jūsų idėją, kad turi būti daugiau viešumo šiuose procesuose. Žodis „viešas“ reiškia du dalykus. Pirma, kad tai yra bendrojo gėrio dalis, ir kadangi taip yra, tai turi būti atvira ir žinoma visuomenei. Judėjimas ta linkme tikrai būtų mūsų demokratėjimo požymis. Bet jūs paminėjote, kad yra ir tokių temų, kurios galėtų būti svarstomos ir balsuojamos slaptai. Ar jūs pagalvojote, kokie klausimai galėtų būti konfidencialūs arba balsavimo rezultatai slapti? Ar jūs tai paliekate svarstymo stadijai?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Manyčiau, kad, be abejonės, šituos dalykus reikėtų diskutuoti svarstymo stadijoje. Bet aš kaip vieną iš pavyzdžių paminėjau klausimus, susijusius su konkrečių Seimo narių priesaikos sulaužymu. Kadangi gali būti taip, kad Seimo narys iš daugumos, pavyzdžiui, gali, neduok Dieve, bet gali taip atsitikti, kad jo priesaikos sulaužymas bus svarstomas Konstituciniame Teisme. Tokiais atvejais tam, kad iš tikrųjų nebūtų daromas Konstituciniam Teismui joks spaudimas ir joks poveikis ir paskui nebūtų kerštaujama, aš manau, kad tam tikrais personalijų klausimais balsavimai galbūt galėtų būti ir nevieši.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – R. Kupčinskas. Jūsų klausimas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, man irgi atrodo, kad tas viešumas ir išreikštos Konstitucinio Teismo teisėjų nuomonės turėtų būti irgi žinomos visuomenei. Norėjau pasitikslinti. Konstitucinis Teismas priima nutarimus, sprendimus, įvairias išvadas. Ar po kiekvieno tokio priimto vieno ar kito sprendimo turi būti visą laiką paskelbiama, kas kaip balsavo ir panašiai? Ir dar vienas dalykas. Kaip mes Seime priimame įstatymus bendraisiais klausimais, o ne personalizuotais, taip ir Konstitucinis Teismas turėtų, kaip jūs minite, nevengti aiškiai pasisakyti vienu ar kitu klausimu, kaip jis balsavo, kaip ir Seimo nariai, kai kiekvieną kartą aišku, kaip kas balsavo už kokį klausimą. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jeigu teisingai supratau jūsų klausimą, tai aš manau, kad skelbiami balsavimo rezultatai turėtų būti tik dėl galutinės išvados. Tarpinių išvadų ir tarpinių ar dalinių sprendimų, pavyzdžiui, koks nors rimtas klausimas, susijęs iš visos eilės… Aš nežinau, kaip tai vyksta. Ponas S. Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, gal galėtų paaiškinti. Bet aš įsivaizduoju, kad kai tam tikrais etapais yra priimami tie sprendimai, tai jie tikrai nebūtų skelbiami. Aš suprantu ir aš taip įsivaizduoju, kad turėtų būti skelbiami tik galutinės išvados rezultatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, pateikėte savo projektą. Ir dabar motyvai. Yra norinčių. Motyvai prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turime valstybės institucijų sąrangą, kuri funkcionuoja po Konstitucijos priėmimo tinkamai, ir staiga dabar, praėjus jau tokiam ilgam laikui, keičiame veiklos ir žaidimo taisykles. Čia išvardyti kolegės pavyzdžiai nėra pats rimčiausias argumentas, nes reikia imti tų šalių konstitucijas, tų šalių įstatymus dėl Konstitucinio Teismo ir žiūrėti, kaip ten yra sureguliuota. Jeigu mes norime, kad Konstitucinis Teismas būtų nepriklausomas ir laisvai priimtų nutarimus, kad jo nepersekiotų gatvėse ir žiniasklaidoje, kaip ir kitų teismų teisėjus, tai yra elementarus teismo veiklos principas: baigiamieji sprendimai yra priimami pasitarimų kambary. Tai yra teismo veiklos principas, o pas mus Konstitucinis Teismas, skirtingai negu Prancūzijoje, yra teismas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas yra atskiroji nuomonė, jos nebuvo 1993 m. priimant įstatymą. Šiuo metu teisėjai, nesutinkantys su argumentais arba su sprendimu, gali ją išsakyti, tokiu būdu paaiškinti visuomenei savo argumentus, ir tai yra sėkmingai taikoma. Bet pats pagrindinis dalykas, užtikrinantis teisėjo nepriklausomumą, laisvą apsisprendimą, yra pasitarimo kambario slaptumas. Ir šitoje vietoje aš sunkiai prognozuoju, kokia galėtų būti tolesnė teismo veikla, jeigu mes pradėtume viešinti mūsų tokios dar teisinės minties stadijos balsavimo rezultatus. Kolegos, tikrai nedarykime šitos klaidos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – ponas V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbdamas profesoriaus S. Šedbaro nuomonę, aš vis dėlto priminčiau, kad 15 metų Konstitucinis Teismas sėkmingai gyvavo be atskirosios nuomonės. Įsivaizduokite, prisiminkite, kokį nesenos mūsų Konstitucinio Teismo istorijos lūžį padarė naujos kartos Konstitucinio Teismo teisėjas E. Šileikis, kuris išdrįso pareikšti argumentuotą atskirąją nuomonę. Tai buvo stačiai mažoji revoliucija!
Ir dabar šitas pasiūlymas iš tikrųjų nesikėsina, kaip ir teigia pranešėja, į pasitarimų kambario paslaptį. Tai paslaptis, kuri yra šventa, kuri užtikrina priimamų sprendimų nepriklausomumą ir nešališkumą. Tačiau paskelbus galutinius balsavimo rezultatus tikrai nebūtų pasikėsinta į teisėjų nepriklausomą, nes Konstitucinio Teismo sprendimai nenagrinėja baudžiamosios atsakomybės, civilinės, administracinės, jie priima valstybinės reikšmės sprendimus – dar didesnius nei galbūt mes, Seimo nariai. Todėl aš manau, kad šita pataisa tik padidintų Konstitucinio Teismo teisėjų prestižą ir kartu pagerintų Konstitucinio Teismo darbą. Aš siūlyčiau balsuoti už, aišku, paliekant Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisoms erdvę dėl išimčių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsavimas.
Balsuojame dėl ponios autorės A. Stancikienės ir kitų Seimo narių Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 19, 53 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1815. Pateikimas.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 28, prieš – 11, susilaikė 32. Taigi nepritarta.
Yra du variantai. Gal apsispręskime dėl šito. Teikiame autorei tobulinti. Ar sutinkame bendru sutarimu? Ne. Ponas P. Gylys. Prašom, jūsų replika.
P. GYLYS (MSNG). Turiu prisipažinti, kad esu šiek tiek nustebęs ir nusivylęs. Ponia A. Stancikienė pristatė tarptautinę praktiką. Beveik visur yra pakankamas atvirumas, galime kalbėti apie tam tikrus klausimus, kur sprendimai gali būti ir slapti. Niekas nesiginčija dėl to, kad priėmimo metu procedūra būtų slapta, taip? Niekas dėl to nesiginčija. Ir ką mes matome? Balsavimo rezultatus. Deja, kairė ir dešinė dar kartą susivienija ir blokuoja mus nuo didesnio teisingumo. Nori nenori pradedi galvoti, kad klaninė teisė klestės toliau.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytą repliką. Ponas A. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš taip pat esu nusivylęs. Reikia skirti slaptumą nuo slapstymosi. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Slaptumas yra reikalingas ten, kas susiję su valstybės paslaptimi ir t. t., o slapstymasis – yra slapstymasis po kolektyviniu sprendimu. Konstitucinis Teismas, kuris yra aukščiausia institucija, uždedanti taškus ant „i“, ir jeigu Konstitucinio Teismo nariai bijo atsakomybės, jeigu jie nėra pakankamai kieti, kad galėtų būti atsakingi už savo sprendimus, tai ko tada vertas toks Konstitucinis Teismas? Aš noriu priminti Sąjūdžio laikų praktiką, bent jau Kaune taip buvo, mūsų visi balsavimai buvo atviri, nepaisant to, ar tai buvo susiję su personalijomis, ar kitais labai svarbiais klausimais. Ir kai tik buvo įvestas slapstymasis, tada prasidėjo intrigos, prasidėjo visokie negatyvūs ir blogi procesai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau tobulinti šį įstatymo projektą. Problema egzistuoja, ji galbūt ne visai taip suformuluota, bet diskutuoti mes iš tikrųjų turime. Konstitucinis Teismas dabar kai kuriose bylose faktiškai perrašinėja ir pasiima Seimo funkciją. Mes net nežinome, kas vyksta. Tai vyksta ne tik pas mus, taip vyksta ir Europos Sąjungoje, Europos Sąjungai primetamas vertybinis supratimas, nors tos institucijos niekas nerinko, ji niekaip nėra atstovaujama ir niekam nėra atskaitinga. Dabar net nežinome, kas priėmė, nes jokių argumentų nėra. Tai iš tikrųjų yra problema ir (…) tarptautinėj teisinėj bendruomenėj, žinau, ne vienas stiprus Jungtinių Tautų teisininkas jau kelia šią problemą, kad tai tampa parlamentinės demokratijos tam tikru uzurpavimo būdu. Aš tikrai nesu prieš Konstitucinį Teismą kaip tokį, tai reikalinga, gerbiama institucija, į kurią renkame geriausius žmones, bet balansas tarp (…) turi būti (…). Mes turime žinoti, aišku, ne dėl visų klausimų, kas buvo svarstoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Atvirai kalbant, suteikiau galimybę diskutuoti, o ne replikoms. Manau, geriausios diskusijos buvo svarstymo stadijoje, jeigu mes to nenorime, tai ir dabar… Sutariame, kad gerbiamasis M. Bastys ir gerbiamasis ponas S. Brundza, ir viskas, gerai? Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Labai dėkoju. Iš tiesų aš pritariu tiems argumentams, kai yra kalbama apie tai, kad šiuo atveju Konstitucinio Teismo teisėjai, kai jie priima sprendimus, kad jie jaustųsi visiškai laisvi priimdami sprendimus, kad jiems nebūtų daroma vienų ar kitų politinių jėgų įtaka. Todėl ir reikia to slapto balsavimo. Lygiai taip pat, kaip ir mes čia, Seime, esame sutarę dėl Statuto, kad dėl atskirų klausimų mes balsuojame slaptai.
O siūlant tobulinti, galbūt būtų galima kalbėti, kad Konstitucinis Teismas atskirais atvejais galėtų pats apsispręsti, kada tokio balsavimo rezultatai galėtų būti viešinami. Čia būtų kaip ir kompromisas, bet tai irgi reikalauja diskusijų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis repliką po balsavimo – ponas S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Mano labai gerbiamas kolega A. Patackas ką tik kalbėjo apie slapstymąsi. Aš kviečiu kitus kolegas nesislapstyti už mygtuko „susilaiko“.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turime apsispręsti. Vienas pasiūlymas buvo grąžinti autoriams tobulinti, kitas pasiūlymas – atmesti. Taigi, kas balsuojate už, vadinasi, balsuojate, kad tobulintume, kas balsuojate prieš – atmestume. Balsavimas. Balsuojame dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 56 straipsnių pateikimo projekto, kuriam po pateikimo buvo nepritarta. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 54, prieš – 20. Taigi grąžinama autoriams tobulinti.
Prašom. Autorė – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš labai labai trumpą repliką po balsavimo gerbiamajam S. Šedbarui. Kai jis pasakė, kad Konstitucinis Teismas, priešingai negu Prancūzijoje, yra Teismas. Konstitucinis Teismas Lietuvoje, deja, yra ne Teismas, nes į jį joks paprastas pilietis kreiptis ieškodamas teisingumo ir perėjęs visą teismų grandinę negali. Taigi jis iš teismų sandaros apskritai iškrenta.
PIRMININKAS. Ačiū už pasakytą repliką. Judame toliau.
17.37 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2310 (pateikimas)
2-16 klausimas. Autoriai ponas A. Paulauskas, ponas D. Petrošius, tačiau pateiks, matyt, ponas Artūras. Pateikimas. Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2310. Prašom, pone Artūrai. Pateikimas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu pakeitimus dėl Žvalgybos įstatymo 2, 13 straipsnių pakeitimo. Šio įstatymo autoriai esame aš ir kolega D. Petrošius. Mes bandome patobulinti Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdai, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, turi būti sankcionuojami apygardos teismų. Tačiau pagal dabar galiojantį Žvalgybos įstatymą sekimas gali būti vykdomas nesankcionuotai, o tai galimai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 daliai, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu arba tik pagal įstatymą. Sekant asmenį, neabejotinai surenkama informacija ir apie privatų asmens gyvenimą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ar psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją.
Europos Žmogaus Teisių Teisme yra ne viena byla, kur taip pat yra aiškiai konstatuota, kad ilgai trunkantis konkretus asmens stebėjimas ir informacijos rinkimas patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, tai yra teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, sritį, netgi jeigu naudojami metodai yra slapti arba neprasiskverbiantys. Yra daugiau bylų, aš jų nevardinsiu. Noriu atkreipti dėmesį, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra numatyta, jog sekimą kriminalinės žvalgybos subjektai gali atlikti, jeigu yra gauta prokuroro ar teismo sankcija, o tam tikrais atvejais iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui.
Taigi mes siūlome 2 straipsnį papildyti 12 dalimi ir išaiškinti, kad sekimas tai yra žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ar (ir) stebint objektą. Ir 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad sekimas žvalgybinei informacijai rinkti būtų atliekamas tik gavus apygardos teismo nutartį. Tokie yra mūsų siūlymai. Prašyčiau jiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dabar atsakymai į klausimus. Pirmasis nori paklausti V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, jūs pasakėte, kad šiuos klausimus spręs tik pagal apygardos teismo nutartį. Kaip suprasti dėl to, ar jūs nepasitikite apylinkių teismais, ar čia yra kitokie dalykai, ar čia trūksta skaidrumo, objektyvumo?
A. PAULAUSKAS (DPF). Gavus apygardos teismo nutartį todėl, kad visi žvalgybos veiksmai, kurie atliekami sankcionuojant teismams, yra vykdomi apygardos teismų. Ne apylinkių, bet apygardų teismuose. Mes tiesiog sulyginame su kitų veiksmų sankcionavimu.
Dėl sekimo aš pakartosiu. Dabar Žvalgybos įstatyme šitas būdas nėra numatytas tarp tų, kurie turi būti sankcionuojami, tiesiog leidžiama vykdyti sekimą nesankcionuojant. Mes norime, kad šitas veiksmas būtų daromas su teismo sankcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduos ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. A. Matulevičius. Jūsų klausimas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kaip suprantu, dabar statomi barjerai, kad nebūtų pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės dėl žvalgybos, kriminalinės žvalgybos. Ar čia bus kalbama apie privačius seklius, kai vien jų profesijos pavadinimas daug ką reiškia? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo aš galiu pasakyti, kad sekimas jau yra įtvirtintas, kaip minėjau, iki trijų dienų su kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo sutikimu, vėliau – prokuroro, o jeigu dar vėliau sekamas, reikalinga ir teisėjo sankcija.
Dėl Detektyvų įstatymo. Projektas yra. Kiek žinau, jis yra pristatytas Seime, dabar jis turbūt svarstomas. Ten, matyt, tie klausimai turi būti aptarti. Mano supratimu, veiksmai, kai įsiveržiama į privatų žmogaus gyvenimą, negali būti vykdomi be teismo sankcijos. Todėl privatūs detektyvai, natūralu, kad tos sankcijos negali gauti, todėl jie neturėtų ir vykdyti tų veiksmų. Jeigu jie tai darys, jie pažeis Konstituciją ir įstatymus. Net jeigu ir dabar tą daro, jie pažeidžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. V. Patackas. Jūsų klausimas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Ar tai, kad siūloma viešinti kriminalinę žvalgybą, susiję ir su kitomis institucijomis, kur naudojamas sekimas, pavyzdžiui, VSD?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš atsiprašau, nelabai išgirdau.
A. V. PATACKAS (MSNG). Čia minima daugiausia kriminalinė žvalgyba?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, čia kaip tik aš kalbu apie žvalgybą.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš noriu paklausti, ar, pavyzdžiui, VSD, kuri užsiima ne kriminaliniais dalykais, o, vadinkime, politiniais ir kitokiais valstybės saugumo dalykais, ar šitos jūsų pataisos galios?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Tai galios dviem institucijoms – Antrajam kontržvalgybos departamentui ir Valstybės saugumo departamento vykdomiems žvalgybos veiksmams. Keičiamas yra Žvalgybos įstatymas, kuriuo jie naudojasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausimą užduoda ponas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Paprastai įstatymo nuostatos įsigalioja po priėmimo. Natūralu, kad turbūt tam tikra stebėjimo veikla vykdoma ir dabar. Ar tai vykdomai veiklai irgi reikės papildomų, įsigaliojus įstatymui, atitinkamų kreipimųsi į prokurorą, kaip jūs minėjote, į apygardos teismą ir panašiai? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Kiek dabar man žinoma, šitie veiksmai vykdomi, tik nesankcionuojant. Jeigu bus pritarta šitam projektui, žvalgybos institucijos pareigūnas turės kreiptis į teismą, ir teismas turės arba sutikti, sankcionuoti, arba ne. Kažkokių ypatingų sąnaudų čia tikrai nebus. Tiesiog nuvažiuoti iki teismo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū gerbiamajam A. Paulauskui, atsakėte į visus klausimus ir, be abejo, pateikėte visus savo pasiūlymus. Norinčių išsakyti motyvus nėra, tai gal bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai. Jau vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr. XIIP-2310. Pateikimas.
Balsavimas įvyko. Balsavo 67 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas, be abejo, pavasario sesijoje. Pasiūlymų nėra. Ačiū. Šis klausimas baigtas.
17.46 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2058(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas. Pateikėjas – A. Paulauskas. Jis pateiks mums Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo minėta, teikiu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad už servituto, kuris buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procese, naudojimąsi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį mokėtinas atlygis nebūtų didesnis nei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestis. Tuo, mes manome, reikėtų įtvirtinti pastatų ir statinių savininkų, tiek tų, kurie naudojasi žemės sklypu nuomos teise, tiek tų, kurie naudojasi servituto teise, lygiateisiškumą, kuris dabar pagal dabartinės žemesnės instancijos teismų sprendimus nėra užtikrinamas.
Dabar pagal galiojančius įstatymus yra sukurta dvejopa teisinė situacija. Jeigu žemė buvo išnuomota valstybės ir į ją grąžinama nuosavybės teisė, tai tam žemės savininkui, jeigu jis nesutaria su nauju žemės savininku ir dėl to objekto, kuris yra ant tos žemės, arba dėl tos pačios žemės, mokesčio dydis yra nustatytas toks pat, kaip ir anksčiau valstybinės žemės nuomos. Valstybė čia neleidžia piktnaudžiauti savo nuosavybės teise. Tačiau jeigu iki žemės grąžinimo nebuvo valstybinės žemės nuomos sutarties, už kitų asmenų naudojimąsi natūra grąžinama žeme, jeigu servituto tvarka yra toliau naudojamas pastatas ar žemė, gali nustatyti mokestį neribojant dydžio. Tokiu būdu ypač verslas, kuris turi tam tikrus pastatus, yra priverstas mokėti, sakyčiau, neproporcingą kainą tam, kad būtų arba atsisakoma to verslo, arba tas pastatas parduodamas, tada žemės savininkas pradeda piktnaudžiauti savo teise.
Jeigu pirmuoju atveju tarp asmenų susiklosto aiškūs naudojimosi grąžinamos žemės sklypais santykiai, kurie paremti žemės nuomos sutartimi, tai antruoju atveju yra sukuriama teisinio neaiškumo situacija, kai, nesant valstybinės žemės nuomos santykių, grąžinamos žemės savininkui kažkodėl turi būti atlyginama pagal valstybės nustatytą tvarką, bet ta tvarka dydžio nenustato… pagal ta tvarka nustatyto naudojimosi servituto teise. Šiame teikiamame įstatymo projekte būtent ir siekiama pašalinti esamą teisės spragą ir suvienodinti atlyginimo už kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojimąsi kitam savininkui priklausančios grąžinamos žemės sklypu tvarką nustatant, kad už naudojimąsi žemės sklypais servituto teise nustatytas atlygis neturėtų viršyti mokesčio, kuris būtų mokamas, jeigu užstatytu žemės sklypu būtų naudojamasi nuomos teise. Kitaip sakant, kad ir vienu, ir kitu atveju būtų ta pati teisė.
Tokia pagrindinė projekto esmė ir prašyčiau pritarti jam.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai jūsų nori paklausti. Pirmasis – ponas A. Sysas. Prašau, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastaba dėl vertinimo. Kaip bandysime spręsti šią problemą? Aš pritariu idėjai, kad reikia aiškumo šioje situacijoje.
A. PAULAUSKAS (DPF). Teisės departamentas, mes vėliau kalbėjome, sutiko, kad nevisiškai suprato. Jie apskritai apie servituto teisę kalba, o aš kalbu tik apie tą atvejį, kai buvo valstybinė žemė, ją grąžino savininkui, ir tada, kai savininkas užsiprašo didelės… na, kai tiesiog nepavyksta susitarti, tada įforminama servituto teisė ir už tą servitutą savininkas nustato tokį dydį, kad tas verslininkas arba turi parduoti tą pastatą, arba sužlugdyti verslą. Teisės departamentas į tai neįsigilino, jis kalba apskritai apie servitutą. Iš tikrųjų galima į kai ką atkreipti dėmesį, bet jie nepagavo esmės. Čia dabar sulyginamos tos teisės ir vienu, ir kitu atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas toks. Kai buvo išnuomojama valstybinė žemė, buvo sudaryta sutartis su tuo, kuris nuomojo, taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
B. PAUŽA (LSDPF). Dabar tą žemę atidavė nuosavybės teise, tačiau savininkas neturi sutarties arba jeigu jis ją sudaro, tai tada nenumatoma tos, kuri buvo anksčiau. Tai dabar kaip tą klausimą išspręsti, jeigu nėra sutarties? Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Kaip jūs iš pradžių sakėte, jeigu buvo valstybinės žemės nuomos sutartis, jeigu nepavyksta naujiems savininkams susitarti, galioja ankstesnė nuomos sutartis. Dabar įstatyme tokia nuostata yra ir aš jos nekeičiu. Kad būtų apgintas buvęs savininkas arba to pastato, arba žemės, neleidžia piktnaudžiauti naujam savininkui šia teise, ir, kaip ir parašyta Žemės įstatyme, žemės nuomos mokesčio dydis yra nustatytas kaip ir buvęs valstybinis, neviršija. Dabar galioja tokia nuostata. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Siūloma pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Vyksta balsavimas. Pateikimo stadijoje balsuojame dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ačiū.
Balsavo 61: už – 56, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū. Šis darbotvarkės klausimas išnagrinėtas.
17.54 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 2, 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2336 (svarstymas)
Pagrindinė darbotvarkė lyg ir baigta. Dabar galime priartėti prie rezervinių klausimų. Pirmas rezervinis. Pranešėjas ponas A. Dumbrava pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 2, 51 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2336. Svarstymo stadija. Prašau, pone Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpas pristatymas. Komitetas net du kartus svarstė šį įstatymo projektą kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir suinteresuotomis institucijomis ir galutinai priėmė tokį sprendimą. Atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir suinteresuotų organizacijų pastabas ir siūlymus, siūlome įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kito komiteto nėra. Komiteto nuomonė, pozicija – atmesti. Bendru sutarimu mes galime pritarti dėl atmetimo? (Balsai salėje) Galime. Taigi bendru sutarimu pritarta komiteto nuomonei atmesti.
17.56 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2506 (pateikimas)
Kitas rezervinis klausimas, tai jau būtų pateikimas. Ponas A. V. Patackas. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2506. Pateikimas. Kartoju, ponas A. V. Patackas ir 47 Seimo nariai.
A. V. PATACKAS (MSNG). Atliksiu tik formalią pareigą, nes mes jau svarstėme, buvo palankiai sutiktas kompromisinis variantas dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo. Todėl šis mano siūlomas įstatymas tarsi kol kas nereikalingas, nebent tokiu atveju, jeigu galutinėje fazėje tas siūlymas, kuriam buvo pritarta, būtų atmestas. Nežinau, kokią čia formulę pritaikys, aš stabdau šio įstatymo svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlyčiau tokį variantą, tai leidžia ir Statutas: daryti pateikimo pertrauką ir jeigu anas projektas būtų nepriimtinas, tada jūsų pateikimas būtų tęsiamas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Taip procedūriškai galima. Gerai. Sutarėme, prieštaravimų nėra.
17.57 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Timofejaus Trimailovo peticijos“ priėmimas
Kitas darbotvarkės klausimas yra dėl peticijos. (Balsai salėje) Taip, iš tiesų vieną klausimą praleidau. Bet jau pasakiau. Gerai. Ponas P. Čimbaras. Rezervinis ketvirtas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Timofejaus Trimailovo peticijos“.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Vadovaudamasis Peticijų komisijos nuostatais, pristatau T. Trimailovo peticiją „Dėl nuosavybės įteisinimo pagal paveldėtojų susitarimą“. Ją komisija iš esmės išnagrinėjo lapkričio 19 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Civilinio kodekso 5.11 straipsnį taip, kad įpėdiniai pagal įstatymą paveldėtų pagal tarpusavio susitarimą, o ne lygiomis dalimis.
Šią išvadą komisija priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos išvadą ir manydama, kad dabartiniame Civiliniame kodekse nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina įpėdinių pagal įstatymą lygiateisiškumo principą. Atsižvelgdamas į tai prašau komisijos išvadai pritarti, o pareiškėjo pasiūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atmetimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta atmetimui.
17.58 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rolando Čiapo peticijos“ priėmimas
Kitas klausimas. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Rolando Čiapo peticijos“. Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Pristatau R. Čiapo peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio pakeitimo“. Komisija ją taip pat išnagrinėjo lapkričio 19 d. ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą gerokai sušvelninti Baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje nustatytas bausmes.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę dėl komisijos išvadoje pateiktų motyvų. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti Baudžiamąjį kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galime pritarti siūlymui atmesti? (Balsai salėje) Irgi pritarėme. Atmetėme. Ačiū ponui P. Čimbarui.
17.59 val.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1786 (pateikimas)
Grįžtame prieš trečio rezervinio klausimo. Pateikimas. A. Mockus. Prašau. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1786. Pateikimas. Prašau.
A. MOCKUS (LSDPF). Labas vakaras, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš labai trumpai pristatysiu esmę. Manau, kad geranoriškus klausimus užduosite, o kitus atsiimsite. Iš tikrųjų norėjau pristatyti klausimą dėl tokių atvejų, kai kartais yra padaromos autoavarijos ir kažkodėl kyla tikriausiai ne man vienam, bet ir kitiems klausimai, kodėl kartais žmogus, padaręs avariją, pasišalina iš įvykio vietos. Dažnai tuo dalyku piktnaudžiaudavo ir pareigūnai. Kažkodėl kyla klausimas, kodėl jie, jeigu tai įvyko, būtinai pasišalina, paskui prisistato po kelių dienų su advokatu ir būna toks paaiškinimas, kad buvo afekto būsena ir panašiai, todėl išvengia atsakomybės. Mano tikslas buvo tikriausiai vienas – aš norėjau, kad jeigu esant tokiai situacijai žmogus pabėga ir prisistato po paros ar po kelių, kad pripažintų, kad jis buvo girtas ir panašiai, ir kad už tai jis būtų baudžiamas. Deja, teko, aišku… Kadangi nesu šių klausimų specialistas, aš visada mėginu išsiaiškinti su tais žmonėmis, kurie labiau supranta, įsigilinę ir yra profesionalai. Man padėjo toks A. Bacevičius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus viršininkas. Jis išaiškino, kad negalima traktuoti, kad jis tikrai buvo girtas, bet yra tam tikros spragos, nors man šiandien ir aiškino žmonės, kurie tikrai supranta, bet galbūt nebuvo tiek įsigilinę, kad reikia Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 ir 10 dalis papildyti, kad ten būtų pasakyta, kad žmogus, sužeidęs arba užmušęs, ar sunkiai sužeidęs žmogų, šiuo metu gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau baudžiamojon negali. Šiuo savo pakeitimu siekiu, kad žmogui, kuris padarė nusikaltimą, t. y. sunkiai sužalojo arba nužudė žmogų, būtų keliama ir baudžiamoji atsakomybė ir jis už tai atsakytų.
10 straipsnis yra tam, kad nuo šiol, jeigu žmogus prisistato vėliau, jis yra tiriamas dėl alkoholio, bet, kaip man taip pat išaiškino profesionalas, nėra tiriamas dėl narkotinio arba psichotropinio apsvaigimo. Šiomis dviem pataisomis, galbūt nereikšmingomis, bet, manau, labai reikšmingomis, kai įvyksta nelaimė, užkirstume kelią, kad nebūtų piktnaudžiaujama pabėgimu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Dumčius. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Man vieno žodžio lyg ir trūksta ten. Sakykime, jūs kalbate, kad pasišalina ir nesuteikia pagalbos?
A. MOCKUS (LSDPF). Taip, taip.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Bet reikėtų tą žodį ir įrašyti.
A. MOCKUS (LSDPF). Jis čia yra.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tas žodis yra?
A. MOCKUS (LSDPF). Yra, yra.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Kažkaip nepastebėjau.
A. MOCKUS (LSDPF). Aš labai jaudinuosi prieš kolegas. Ne kiekvieną dieną tenka stovėti tribūnoje, tai mėginau ekspromtu.
PIRMININKAS. Ponas K. Masiulis. Prašau, jūsų klausimas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, nereikia. Atsakė į mano klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš irgi atsisakau.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū teikėjui kolegai A. Mockui.
Dabar motyvai arba mes po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Labai ačiū. Pritariame… (Balsai salėje) Kadangi frakcijos seniūnas prašo balsuoti, be abejo, tenkiname šį prašymą. Balsuojame. Ponas Emanuelis dar lyg ir spės balsuoti. Deja, pristabdyti laiko nei šis, nei kitas Seimas, matyt, dar nesugeba. Ačiū.
Balsavo 60: už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi su geresne nuotaika galima pasakyti, kad po pateikimo pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas – pavasario sesijoje. Ačiū. Rezervinis trečiasis klausimas baigtas.
18.05 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2365(2) (svarstymas)
Lieka rezervinis šeštasis klausimas. Nespėta yra sutvarkyti dokumentų. Svarstymo stadija. Pranešėjas – ponas A. Mitrulevičius, kuris praneš mums žinią, kokią išvadą priėmė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2365. Prašau, išvada.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2365. Komiteto pasiūlymas – pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2365(2) ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš – 3, susilaikiusiųjų nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai ponui A. Mitrulevičiui.
Dabar diskusija. Diskusijoje suteikiamas žodis poniai R. Baškienei. Prašau, ponia Rima. Todėl, kad užsirašymas vyksta iki to…
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, žinau, kad vakaras, tačiau keletą pastabų leiskite vis tiek pasakyti. Mes visi puikiai žinome, kad nuo spalio 1 d. jau prasidėjo savivaldybių tarybų rinkimų kampanija. Gruodžio 6 d. jau startuos partijos, pateikdamos sąrašus. Panašu, kad ne laikas keisti Vietos savivaldos rinkimų įstatymą.
Noriu jums priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta darbo grupė, taip pat mes čia, Lietuvos Respublikos Seime, pritarėme įstatymo nuostatai, kad atsirastų užstatas už kandidatus, kurių pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis sumokant du vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, t. y. 4712 Lt. Užstatas bus grąžinamas tik tada, kai asmuo apsispręs dirbti savivaldybės tarybos nariu. Vadinasi, seniūnai, mokyklų direktoriai ir visi kiti, kurių pareigos nesuderinamos, tokio užstato neatgaus. Vyriausiosios rinkimų komisijos išaiškinimas, kad partijai, iškėlusiai tokius kandidatus, taip pat nebus grąžinamas užstatas – vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
Kolegos, manau, tai iš tikrųjų yra puikus žingsnis, jeigu mes visi norime, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami. Prisiminkime, per praėjusius rinkimus 23 % išrinktų tarybos narių iki pirmojo tarybos posėdžio atsisakė tarybos nario mandato. Tai yra apie 400 žmonių. Vadinasi, 400 žmonių užsiėmė rinkėjų apgaudinėjimu ir mes tai toleruojame. Surašome seniūnus, kaip jau minėjau, surašome direktorius ir sakome, kad tai labai gerai.
Dar daugiau. Dabar šio įstatymo projektu siūloma panaikinti partijų atsakomybę už tokių asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, rašymą į sąrašą. Bet partijos, mes patys ir turėtume būti tuo pavyzdžiu, o gal ir pasiūlyti susitarimą ar ką nors tokio šviesaus ir kilnaus. Neapgaudinėkime visi rinkėjų, nerašykime visi seniūnų, direktorių į sąrašus ir jausimės kur kas oriau.
Dar noriu pacituoti ir atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą. Man visiškai nesuprantama, kodėl pagrindiniam komitetui ji nebuvo svarbi. Štai Teisės departamento išvadoje rašoma: „Siūloma įtvirtinti nuostata nėra susijusi su keičiamo 3 dalies straipsnio turiniu.“ Dar daugiau, kad siūloma tvarka gali sukelti įstatymo taikymo problemų. Tai kažkodėl pasirodė nesvarbu komitetui. Toliau. Teisės departamento išvados 2 punktas. Vėlgi siūlė, kad siūloma įtvirtinti nuostata „arba buvo pripažintas išrinktu“ yra tikslintina, nes neaišku, apie kokią pripažinimo procedūrą rašome.
Gerbiamieji kolegos, teisine prasme taikomas išties ydingas įstatymo projektas. Teisės departamentas siūlė į tai atkreipti dėmesį, Vyriausioji rinkimų komisija siūlo atkreipti dėmesį. Žmonės iš mūsų nori sąžiningumo, skaidrumo, moralios politikos. Iš tikrųjų ką mes darome? Įrašysime asmenis tik dėl populiarumo ir vaidinsime, kaip gražiai apgaudinėjame rinkėjus. Todėl prašau visų jūsų – imkime ir padarykime kilniai, nepriimkime tokių įstatymų, iš kurių paskui mūsų Lietuvos Respublikos žmonės juoksis ir sakys: štai, Seimas rodo pavyzdį, kaip reikia apgaudinėti rinkėjus. Siūlau nebalsuoti, t. y. balsuoti prieš tokį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytą poziciją. Dabar galime pareikšti savo nuomonę kalbėdami dėl motyvų. Prieš – E. Šablinskas. Prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš sakyčiau, ne prieš, bet tiesiog istoriškai pasakyčiau, kad kažkada Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir kitur buvo labai paprastas supratimas: jeigu kunigaikštis atstovauja Lietuvai Žečpospolitoje, jis serga ir už savo teritoriją. Šiuo atveju, atsimenate, 2002 m. A. Zuokas sugebėjo pakreipti Konstitucinį Teismą ir Seimo narius išmetė iš tarybos narių. Kas išėjo? Išėjo absurdas. Kiekvienas Seimo narys atstovauja tam tikrai teritorijai. Kodėl mes apsimetinėjame?
Gerbiamieji, sofizmu galima užsiimti, bet iš tikrųjų juk mes čia susirinkę atstovaujame įstatymui, o kitu atveju atstovaujame savo teritorijai. Manau, kad tas pataisymas labai reikalingas, ir pataisymas, kad kiekvienas Seimo narys gali užimti ne tik tarybos nario, bet ir mero postą, kaip Prancūzijoje, iš tikrųjų vertas dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar motyvai už. Ponia Rima, jūs norite komentuoti? Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ponas E. Šablinskas turėjo perskaityti įstatymo projektą ir nekalbėti netiesos, o juo labiau užsirašęs…
PIRMININKAS. Ačiū. Aš nutraukiu, nes būtų daug…
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Kaip jūs taip galite?!
PIRMININKAS. …dabar dėl vedimo tvarkos, o čia jau kita nuomonė. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, mūsų laukia dar ilgas darbas, taigi geros nuotaikos, ramiai!
Dabar motyvai už. Ponia M. Petrauskienė. Prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad gerbiamieji kolegos, tiek vienas, tiek kitas, neįsigilinę ir nelabai supranta, ką šneka. Čia nieko nesiūloma naujo. Beje, šio įstatymo pataisas siūlėme, ir aš buvau viena iš tų siūlytojų, ir mes neturėjome omenyje to, ką dabar bando išaiškinti teisininkai.
Dabartiniu metu, jeigu sąraše yra keletas kandidatų, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės nario pareigomis, ir jeigu bent vienas iš jų atsisako mandato, yra baudžiami ir kiti likę. Neturėtų būti kolektyvinės atsakomybės. Mes siūlome patiksinti, kad būtų visiems aišku, kad yra baudžiamas, negrąžinamas užstatas tik tam, kuris atsisako, o ne visas sąrašas ir likę kandidatai, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Taip pat nebaudžiamas ir komitetas, ir partija dėl vieno atsisakiusiojo.
Mes tik patiksliname, čia nieko nėra naujo. Užstatas yra gana nemažas, du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai yra nemažai. Tikrai neklaidinkime vieni kitų.
PIRMININKAS. Ačiū. Belieka balsuoti.
Balsavimas. (Balsai salėje) Neseniai buvo pasiūlymas dėl Konstitucinio Teismo balsavimo viešumo. Aš jaučiu, kad mes jau bandome tą realizuoti, garsiai reikšdami savo poziciją. Gerbiamasis Remigijau!
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 38, prieš – 11, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. Bus matyti, kada bus priėmimas.
Gerbiamieji, liko mums Seimo narių pareiškimai. Jų šiandien nėra. Belieka palinkėti jums visiems gero vakaro, geros nuotaikos, džiaugsmo ir skelbti posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje) Jau dabar, po skambučio, tikrai tiktai viso gero!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.