LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 370
STENOGRAMA
2016 m. birželio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime birželio 28 dienos (antradienio) vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4555(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4555. Priėmimo stadija. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų dar kartą pažiūrėję į duomenų bazę mes pamatėme, kad E. Gentvilo pataisa buvo įregistruota būtent tada, kai vyko pats balsavimas, balsavimo metu. Todėl aš manau, kad vis dėlto turėjo būti padaryta pertrauka ir balsuota dėl Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymo, todėl prašau Seimo teisės grįžti prie 4 straipsnio ir persvarstyti priėmimo stadijoje 4 straipsnį, kad E. Gentvilas galėtų pateikti savo pasiūlymą. Balsuoti nereikia, tokią galimybę turime. Dėl 4 straipsnio yra E. Gentvilo pasiūlymas. Prašom, pristatys Seimo narys.
E. GENTVILAS (LSF*). Ačiū. Tą pasiūlymą tada formulavau žodžiu, paprašiau pertraukos tam, kad galėčiau įregistruoti, jūs nepateikėte balsavimo dėl pertraukos. Etikos ir procedūrų komisijai apskundėme, bet šiandien Etikos ir procedūrų komisija, kaip suprantu, to nesvarstė, nes jūs ėmėtės apdairesnių priemonių ir šiandien pateikėte svarstyti. Gerai, tvarka. Nors buvo galimybė ir praėjusiame posėdyje pateikti mano pasiūlymą svarstyti, nes jūs jį gavote įregistruotą 15 val. 30 min., o dėl 4 punkto buvo balsuojama 15 val. 32 min.
Dabar apie esmę. Kadangi komisija planuotų dirbti pagal buvusį jų pasiūlymą iki rugsėjo 15 dienos, mes manome, kad tai yra būdas apskritai išvengti apkaltos, atsiprašau, ne apkaltos, o imuniteto klausimo svarstymo dar iki rinkimų, todėl siūlome, kad komisija puikiai gali spėti pasidarbuoti iki liepos 15 dienos. Jeigu komisijos vienokios ar kitokios išvados bus jau liepos 15 dieną, Seimas spręs ar atsiras parašų, inicijuojančių neeilinę sesiją, kurioje būtų svarstomas imuniteto klausimas. Todėl aš prašau balsuoti už racionalų terminą, tai yra liepos 15 dieną, nenutempiant iki rugsėjo 15 dienos, nes mes žinome ir prisimename, kaip buvo V. Uspaskicho imuniteto naikinimo klausimu, kaip sugebėdavo nesvarstyti tų klausimų. Bijau, kad čia taip pat gali siekti dangstytis imunitetu ir Seimo nario mandatu, todėl prašome ankstesnio termino ir siūlome balsuoti už liepos 15 dienos terminą.
PIRMININKĖ. Prieš pataisą. M. Zasčiurinskas – nuomonė prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ne paslaptis, kad aš buvau daugelio komisijų nariu ir tikrai turiu gana didelę praktiką, kaip komisijos realiai dirba, mes turėjome Panevėžio teisėjus, turėjome įvairias grupes. Aš suprantu, kad tas siūlymas yra grynai politizuotas siekiant parodyti, kad aš kažką siūlau. Bet, kolegos, prisiminkime, kad Konstitucija iš mūsų reikalauja elgtis atitinkamai, neturėti išankstinės nuomonės, bet elgtis atitinkamai gerai išanalizavus ir įsitikinus.
Laikinųjų komisijų darbą reglamentuoja specialus atskiras įstatymas, kurio 1 straipsnis aiškiai reikalauja, kad kiekvienas laikinosios komisijos narys, Seimo narys privalo asmeniškai įsitikinti visais faktais, kurie išdėstyti prokuroro kreipimesi, patikrinti juos ir tik po to pradėti balsavimo procedūrą. Tai jeigu mes norime čia padaryti lenktynes ir pasakyti, kad jeigu labai pasistengsime, vaikas gali gimti ne per devynis mėnesius, o per vieną mėnesį, klausykite, tai yra nerealu ir nerimta.
Aš manau, kad klausimas yra neeilinis, kadangi susijęs su neliečiamybės panaikinimu vieno iš konstitucinių asmenų, kurie yra Konstitucijoje apibrėžti, tai yra Seimo nario, mes turime tvirtai įsitikinti, kad nėra klaidų, ir tik po to balsuoti. O daryti greitą balsavimą tam, kad jį padarytume, tikrai yra nekorektiška ir galų gale mes priesaiką davėme, padėję ranką ant Konstitucijos. O Konstitucija kaip tik ir reikalauja balsuoti tik visiškai įsitikinus tais argumentais, kurie mums pateikiami. Todėl aš kviečiu, kolegos, nepritarti tokiam skubotam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate E. Gentvilo siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už Seimo nario pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir remiate komisiją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 26, prieš – 11, susilaikė 44. Jūsų pataisai nepritarta.
Pastraipsniui. Balsuojame už visą 4 straipsnį. Kas pritariate, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Už 4 straipsnį. Straipsnis nustato, kad rugsėjo 15 dieną, nes datą vis tiek turime nustatyti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 70, prieš – 7, susilaikė 10. 4 straipsnis yra priimtas.
Dabar dėl viso. Nuomonės buvo išsakytos? Iš naujo. Nuomonė už – P. Gražulis. Nereikia. Atsisakote. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tenka balsuoti už visą nutarimą, nes priešingu atveju mes jau girdėjome tokių demagogijų, kai sakoma, jūs nebalsavote patys, jūsų rankomis balsuojama prieš. Kad nebūtų tokių demagogijų, tenka balsuoti už, pripažįstant, kad terminas, kuris numatytas 4 punkte, t. y. rugsėjo 15 diena, yra skirtas dangstymui. Kolegos, kurie balsavote už rugsėjo 15 dieną, prisiminkite šiandieną, birželio 28 dieną, ir pamatysite, kad gausite komisijos išvadas kokią nors rugsėjo 20 dieną, dar įvyks kelios manipuliacijos tuo klausimu, bus atidėliojama. Spalio 9 dieną Seimo rinkimai, ir mes dar nebūsime priėmę jokio sprendimo dėl imuniteto.
Noriu pasakyti ponui M. Zasčiurinskui. Niekas neturi jokios išankstinės nuomonės, aš norėjau, kad komisija, turėdama normaliai laiko, iki liepos 15 dienos pasakytų savo vienokią ar kitokią poziciją. Vienokią ar kitokią, kurios aš iš anksto nežinau. Tačiau dabar yra padaryta taip, kad komisija rugsėjo pabaigoje, pamatysite, pateiks kokią nors išvadą ir tada bus sakoma balsuoti vienaip ar kitaip. Ir dar, jeigu bus ta išvada dėl imuniteto atėmimo, tai dar bus nutempta po spalio 9 dienos. Štai šiuo atveju aš matau dangstymą, nenorą spręsti, nes neaišku, kaip čia atsiras kokie dokumentai ir kokią išvadą teks daryti, tai geriau nedarykime, nes paskui gali paaiškėti, kad ta išvada gali būti nepalanki dangstomajam arba valdančiajai koalicijai, kuri šiandien susimetė ir vieningai balsuoja už labai vėlyvą terminą. Tai vienas dalykas.
O antras dalykas, iš principo sakiau ir visi liberalai visada sakydavo: mandatas negali būti priemone išvengti teisingumo. Todėl tenka balsuoti už šitą nutarimą, nors jo terminas yra visiškai neracionalus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Klausiu Etikos ir procedūrų komisijos, nes žinau, kad šiandien svarstėte. Ar mano klausimą priėmėte svarstyti toliau, ar mes galime balsuoti? Taip, gerbiamas pirmininkas L. Talmontas.
E. GENTVILAS (LSF). Išjunkite mano mikrofoną.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). …ką nusprendė Etikos ir procedūrų komisija. Seimo nariai, dalyvaudami balsavime, priėmę Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą Nr. XIIP-4555(2), viešųjų ir privačių interesų konflikto nepatirs.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Visi esame ramūs ir kiekvienas balsuoja pagal savo sąžinę. Taigi, Vytautai, dar norėjote kalbėti? Po balsavimo. Gerai. Taigi balsuojame. Priėmimas. Už visą nutarimo projektą balsuojame. Kas pritariate, kad būtų sudaryta komisija ir priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4555) priimtas. (Gongas) Vadinasi, mūsų visų nuogąstavimai nepasitvirtino, tikimės, kad komisija dirbs sklandžiai.
V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš noriu nuraminti E. Gentvilą, kuris bando nuraminti pats save ir savo frakciją dėl to, kad turi turbūt kitų klausimų, rimtesnių. Galiu pasakyti, aš pats dėsiu visas pastangas, kad nė viena diena ilgiau, negu nustatytas komisijos terminas, komisija nedirbtų ir kad pagal Seimo statutą būtų išlaikyta… Jūs puikiai žinote Seimo statutą, kad kitą dieną po to, kitame posėdyje po komisijos išvados pateikimo dėl jos yra einama į salę, dėl jos yra balsuojama. Todėl galite būti ramus, nusiraminti, nuraminti savo kolegas, o kad jūs apsimetate kažkokiais skaidruoliais, tai jums čia nieko nepadės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra dar viena komisija, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos…“ Viskas, dirbame toliau, nes klausimų yra. Pavardė buvo paminėta? Atsiprašau, negirdėjau. Kažkaip praklausiau.
E. GENTVILAS (LSF). Pavardė tikrai buvo paminėta, bet aš tikrai kolegai V. Gapšiui nereplikuosiu. Aš tik norėjau paklausti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko L. Talmonto, kodėl nesvarstėte mūsų frakcijos prašymo ištirti ponios L. Graužinienės veiksmus dėl galimo Statuto 109 straipsnio pažeidimo?
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Paskyrėme išvadų rengėją. Jūsų klausimas bus nagrinėjamas.
PIRMININKĖ. Taip, viską suspėsime. Taigi nebeatsimenu, perskaičiau ar ne.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283(3) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283(3). Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Negirdžiu. Galime. Prieštaraujančių nėra.
2 straipsnis. Dabar, kadangi šį klausimą svarstė Etikos ir procedūrų komisija, tai Etikos ir procedūrų komisija… (Triukšmas salėje) Ar galime paklausyti, nes triukšmas didelis? Paskui vėl nieko nesuprasite, ką reikia daryti. Gerbiamieji Seimo nariai, tai neeilinis dalykas, taip niekada nebuvo, pirmąkart darysime. Gerbiamoji Žvikiene, Kęstuti Daukšy, ar galite sutelkti dėmesį? Labai garsiai visi šnekate apie savo reikalus.
Etikos ir procedūrų komisija pasakė, kad pirmiausia reikia nustatyti komisijos narių skaičių, tuomet komisijos sudėtį pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą, nes buvo atsisakyta teikti narius.
Pirmiausia dėl skaičiaus. 2 straipsnyje sakoma, kad komisiją reikia sudaryti iš aštuonių Lietuvos Respublikos Seimo narių pagal proporcinį frakcijų atstovavimą. Taigi kas pritariate, kad būtų iš aštuonių Seimo narių, balsuojate, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 53, prieš – 11, susilaikė 16. Pritarta sudaryti iš aštuonių Seimo narių.
Kadangi dvi frakcijos buvo atsisakiusios deleguoti, tai dar kartą klausiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno, ar jūs deleguojate ką nors į komisiją?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mes…
PIRMININKĖ. Tą numato Statutas. Aš tiesiog procedūriškai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …kyla klausimas, ar Seimas pritaria mūsų pataisai, kad būtų tiriama, kaip Ministras Pirmininkas manipuliuoja teisėsauga. Nelabai suprantame, ar tas buvo priimta, ar ne. Jeigu tas būtų priimta, tada mes turėtume dar sykį svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėl 4 straipsnio mes jūsų pataisas priimsime.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai tada lauksime to straipsnio.
PIRMININKĖ. Mes negalime. 2 straipsnį mes turime priimti pirmiau negu 4 straipsnį. Tai, kiek suprantu, jūs nedeleguojate, taip? (Balsai salėje) Paskui nebus galimybių, mes turime 2 straipsnį. (Balsai salėje) Tai Statute sakoma. Klausiu Liberalų frakcijos seniūno E. Gentvilo. Išlygų nenumato, jeigu…
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad mes išlygų irgi nenumatome jokių. Mes nedeleguojame, kad ir kas ten pasikeistų, ar A. Butkevičių įrašytų, ar A. Kubilių ten nutartų analizuoti, mes neskirsime į tą komisiją jokio savo nario.
PIRMININKĖ. Ačiū, supratome. Taigi naujų delegatų nėra. Tai yra sudėtis, kad iš 8 Seimo narių pateikta. Reikia dabar atskirai balsuoti dėl viso 2 straipsnio, nes mes pirma apsisprendėme dėl skaičiaus, ką pasakė Etikos ir procedūrų komisija. Dabar dėl 2 straipsnio.
Balsuojame. Kas pritariate, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėl 2 straipsnio priėmimo balsavo 83 Seimo nariai: už – 51, prieš – 14, susilaikė 18. 2 straipsnis priimtas.
Kad galėtume priimti 3 straipsnį, klausiu, ar yra išsirinktas pirmininkas? (Balsai salėje) Yra aštuoni Seimo nariai. Gerai. 5 minučių posėdžio pertrauka. Per 5 minutes susirenkate, pasakote komisijai pavardę. Dar kartą primenu, kas deleguoti: G. Jakavonis, Z. Jedinskij, D. Petrošius, V. Skarbalius, A. Skardžius, A. Stancikienė, E. Šablinskas ir V. Vasiliauskas. (Balsai salėje) Jau paskelbiau pertrauką. Dainius Petrošius, Dalius… Darius. Neteisingai surašėte. Darius Petrošius.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Galiu?
PIRMININKĖ. Prašom. V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, ponia Pirmininke. Laikinosios komisijos pirmininku išrinktas V. Vasiliauskas.
PIRMININKĖ. Taip, V. Vasiliauskas. Ir dar „Tvarka ir teisingumas“. Prašom. Kažką nori pasakyti.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Nuo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ – K. Komskis.
PIRMININKĖ. Vietoj ko K. Komskis?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Vietoj V. Vasiliausko.
PIRMININKĖ. Tai negali būti K. Komskis vietoj V. Vasiliausko. (Balsai salėje) Mes 2 straipsnį jau patvirtinome.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, yra esminis dalykas, kad V. Vasiliauskas tuo metu buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, dabar jis nėra, yra Mišrios.
PIRMININKĖ. Tai reikėjo pasakyti prieš tvirtinant 2 straipsnį, dabar jau patvirtinom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai papildyti.
PIRMININKĖ. Na, demokratija, nereikia miegoti posėdžių salėje. (Balsai salėje) Nebegaliu pakeisti, 2 straipsnis priimtas. Galime toliau dirbti?
Dėl 2 straipsnio yra redakcinė pataisa – ne Dainius, o Darius Petrošius. Redaguodami sutvarkys nutarimą.
3 straipsnis – komisijos pirmininku paskirti Seimo narį V. Vasiliauską. Balsuojame dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje) Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėjome prie jūsų pataisų.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 44, prieš – 15, susilaikė 14. 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra pataisų. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš sakiau, kad pažeidžiate demokratijos principus. Jūs paskaitykite straipsnį, kuriam ką tik pritarėme, t. y. 2 straipsnį. „Komisiją sudaryti iš aštuonių Lietuvos Respublikos Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą“. Toliau išvardijamos aštuonios pavardės. Sakykite, kas atstovauja „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai tarp tų aštuonių pavardžių? Pats šiurkščiausias Seimo statuto pažeidimas, todėl siūlau, gerbiamoji Pirmininke, jūs pati prašykite pertraukos ir šią problemą kaip nors išspręskite.
PIRMININKĖ. Ne, tai yra tai, kad frakcijos turi teisę atsisakyti. Aš negaliu žinoti, gal jos nenori deleguoti, kaip ir jūs, lygiai taip pat. Jie nieko nesakė, mes priėmėme 2 straipsnį, bet jeigu reikia, mes grįšime prie 2 straipsnio ir perbalsuosime iš naujo, jeigu tikrai yra Statuto pažeidimas, kaip jūs sakote.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Todėl aš ir sakau, Seimo Pirmininke, nes tuo metu V. Vasiliauskas buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, todėl, kad yra perbalsavimas. Darykime pertrauką, frakcija pakeičia V. Vasiliauską ir siūlo, nes nuo Mišrios frakcijos yra atstovas. Nuo Mišrios frakcijos negali būti du atstovai. Nenormalu yra. Mišri frakcija turi apsispręsti, kas bus.
PIRMININKĖ. Gerai. Klausiu Mišrios frakcijos seniūno. (Balsai salėje) Tuoj pat išsiaiškinsime. A. Stancikienė nori pasakyti žodį.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, kad daugiau nevilkintume šios komisijos sudarymo, aš atsisakau, nes buvau deleguota Mišrios frakcijos, ir Mišri frakcija deleguoja V. Vasiliauską.
PIRMININKĖ. Ačiū. Problema išspręsta. Dabar faktiškai… (Balsai salėje) Palaukite, palaukite! Pirmiausia dėl sudėties išsiaiškinkime. Sugrįšime, atgal sugrįšime. Dabar V. Vasiliauskas lieka… (Balsai salėje) Palaukite, kad visiems aišku būtų. V. Vasiliauskas lieka, tada vietoj A. Stancikienės Mišri frakcija deleguoja V. Vasiliauską, o frakcija „Tvarka ir teisingumas“ deleguoja K. Komskį, taip aš supratau? Viską aš perklausau po to, matote, kad perbalsuojame kartais.
Tokiu atveju klausiu Seimo, ar sutinka Seimas grįžti ir balsuoti iš naujo dėl 2 straipsnio priėmimo? Prašom patvirtinti balsuojant, kad 2 straipsnį laikome nepriimtu, ir balsuosime dar kartą. (Balsai salėje)
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi 2 straipsnis laikomas nepriimtu.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, mes norėtume matyti raštu frakcijų deleguotus narius, nematome. Tai vienas dalykas.
Antras. Iš karto noriu pasakyti, kad pirmininkas taip pat negali būti patvirtintas, nes neteisėtas buvo susirinkimas.
PIRMININKĖ. Gerai. Darome 5 minučių pertrauką. Pateikite naują nutarimo projektą ir susirinkite dar kartą išrinkti pirmininką. (Balsai salėje) Ne, 5 minučių pertrauka buvo. Reikia parengti naują nutarimo projektą su naujomis pavardėmis tų, kuriuos delegavo. Tai viena. Ir antra, turi dar kartą pasakyti pirmininko pavardę.
15.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3926(3) (priėmimo tęsinys)
Jeigu Seimas sutiktų, tai mes galėtume priimti, liko tik balsavimas dėl Savivaldos įstatymo. (Balsai salėje) Galime sutikti? Gerai. Tada mes dirbame.
Iš rytinio posėdžio liko tik priėmimo balsavimai. Vietos savivaldos įstatymas Nr. XIIP-3926. Galime susikaupti? Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3926) priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3927(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymas Nr. XIIP-3927. Liko tik balsavimas.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymo lydimasis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3927) priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3928(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymas Nr. XIIP-3928. Balsuojame. Kas pritariate lydimajam, balsuojate… (Nėra įrašo)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3928) priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3929(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymas Nr. XIIP-3929. Priėmimas. Taip pat lydimasis. Kas pritariate, kad jis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3929) priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar darbotvarkės 1-6 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063. Priėmimo stadija. Čia pastraipsniui yra priimta. Mes buvome sustoję dėl datos. Ekonomikos komitetas pateikė naują datą, ir mes jau pritarėme. Pastraipsniui yra pritarta, taip? Motyvų nėra.
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Liko tik priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4063) priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIP-4524(3) (priėmimas)
Ar mes galime dar vieną įstatymą priimti? Galime? Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIP-4524. Priėmimo stadija. Labai svarbu, nes negaliu pasirašyti Darbo kodekso.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Dėl 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių yra Teisės departamento pastabų. Joms pritarta. Dėl 12, 13, 14, 15, 16 yra Teisės departamento pastabų. Joms pritarta. Dėl 17, 18, 19, 20 yra Teisės departamento pastabų. Joms pritarta. 21 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų, joms pritarta. 23 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų. Joms pritarta. Ir įgyvendinimas. Taip pat Teisės departamento 24 straipsnio pataisai pritarta. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso. Nėra norinčių kalbėti?
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiami Seimo nariai, prašau balsuoti. Gerbiama komiteto pirmininke, jums ypač svarbus klausimas. (Balsai salėje) Priimame jūsų įstatymą. Jūs net ne… Jau pavėlavote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 90, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4524) priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar galime grįžti prie tos… Ar turite jau naują? Nėra dar. Gerai. Dirbame toliau. Bet nėra dokumento. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235. Priėmimo stadija. Liko tik balsavimas.
Gerbiami Seimo nariai, būkite geri, susikaupkite ir sėskite į darbo vietas. Priimame visą paketą socialinio draudimo įstatymų.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 2. Nėra. Kur 70 Seimo narių? (Balsai salėje) Nebalsuoja opozicija. Prašau pakviesti visus Seimo narius. Arba tų, kurie esate ne savo darbo vietoje, prašau atsisėsti ir balsuoti. Nėra daugiau?
Dar kartą skelbiu balsavimą. Gerbiami Seimo nariai, dar kartą prašau atsakingai dirbti ir balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Nėra. Užsiregistravo 64: balsavo 62. Nėra, tai nėra.
15.41 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3267(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas, projektas Nr. XIIP-3267. Nėra, tai dirbsime ilgiau. Galime iš viso iki rugsėjo mėnesio dirbti. (Balsai salėje)
Projektas Nr. XIIP-3267. Kitų neteikiu balsuoti, nes liko tik balsuoti. Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Kviečiu komiteto pirmininkę į tribūną. (Balsai salėje)
Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, jūs taip prasitarėte, kad štai prieš tai nepriimtas Socialinio draudimo įstatymas yra tiesiogiai susijęs su Darbo kodeksu. Mūsų įsitikinimu, nieko nėra susijęs, jūs galite drąsiai pasirašyti Darbo kodeksą ir siųsti jį Prezidentei, o čia mes šitą įstatymą galime ilgai ir nuosekliai svarstyti ieškodami kompromisų, kurių iki šiol valdantieji neieškojo.
PIRMININKĖ. Aš sakiau dėl garantijų, kurį priėmėme. Čia aš taip sakiau, kad galime dirbti per vasarą. Taip. (Balsai salėje)
Taip. 4 straipsnis. Buvo pritarta pataisai ir reikia balsuoti dėl viso 4 straipsnio. Pataisa buvo priimta, tai su pataisa. Dėl 4 straipsnio. Kas?.. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, ką mes praėjusį kartą nuveikėme. Mes tiesiog sumažinome išmokas studentėms ir doktorantėms, kurios augina vaikus, atsisakėme mokėti, kam pritarėme po svarstymo, joms minimalią algą, kai augina vaikus, ir kartu sujaukėme visą komiteto pasiūlytą projektą. Apgailestauju, kad komiteto pirmininkė nestabdė priėmimo.
Tai manau, kad mes išvis dėl Išmokų vaikams įstatymo negalime nieko doro nuveikti, todėl siūlau jo tiesiog nepriimti, nes nėra jokios prasmės. Siūlau netęsti procedūros, jinai yra išvestinė, su socialiniu paketu nieko bendro neturinti papildomai, taigi be jos galime apsieiti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip. Dabar balsuojame dėl 4 straipsnio. Nuomonė už – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau patikslinti, kad nieko mes nepabloginome, kaip tik pratęsiame net iki 30 metų tiems, kurie studijuoja doktorantūroje, medicinos rezidentūroje. Ir keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį tam, kuris neturi darbo stažo, nėra mokėjęs socialinio draudimo, yra tikrai pakankama, atsižvelgta į tai, kad tos motinos nepaliktų, bet negali būti aštuonios, nes bus daugiau, gaus didesnę išmoką negu tie, kurie mokėjo socialinį draudimą. Taigi bemylint nereikia atskirų kategorijų permylėti.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas pritariate 4 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 27. 4 straipsnis. Priimtas.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai nepritarė. Antrai dėl 3 dalies yra pritarta. Yra Seimo narių K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jie atsiėmė.
PIRMININKĖ. Atsiėmė. Tai 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galim.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu.
6 straipsnis. Yra Seimo narių Seimo narių…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKĖ. …K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus. Jie taip pat atsiėmė. Taip? Teisingai?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gal galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu.
7 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta.
8 straipsnis. Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Galime 8 straipsnį… Atsiprašau, yra Seimo narių K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas, jie taip pat…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Atsiėmė, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, atsiėmė.
PIRMININKĖ. 8 straipsnis. Gal galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu. Ir dar yra bendro pobūdžio Teisės departamento pastaba, jai taip pat pritarė. Suredaguosime.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dėl viso. Nuomonė už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jinai buvo pranešėja, ne teikėja pataisos. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia kaip tik iš valstybės biudžeto numatomos išmokos ir studijuojantiems, mamoms, būsimoms mamoms, taip pat pagimdžiusioms vienu metu ne vieną vaiką, taigi ne iš socialinio draudimo šitos išmokos bus mokamos, o numatomos lėšos valstybės biudžete, kad taip mes galėtume paremti tas šeimas, kurios vienu metu pagimdo ne vieną vaiką, taip pat studijuojančius vaikus, taip pat pageriname situaciją, išgryniname socialinio draudimo sistemą ir taip prisidedame prie paramos gimstamumui. Siūlau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po svarstymo projektas, kurį buvo priėmęs mūsų komitetas, iš tikrųjų buvo priimtinas, nes buvo sureguliuota svarbiausia dalis, tai yra Išmokų vaikams įstatymas garantavo pajamas tai vienai sveikiausių dalių mūsų visuomenės, kurios mes norėtume, kad gimstamumas būtų didesnis, tai studentės, doktorantės, kurios neturi draudžiamųjų pajamų. Tam buvo pasiūlyta (ir tam buvo pritarta) padidinti tas išmokas iki minimalios algos dydžio. Dabar jūs sugrąžinote į praėjusį būvį, tai yra pusę minimalios algos, galės vaiką auginti… Šitą įstatymą reikia derinti ir žiūrėti, atsižvelgiant į mūsų demografinę situaciją, ar mes skatiname gimstamumą, ar ne. Lėšų tas dalykas iš tikrųjų reikalauja nedidelių, tai nebuvo fantazijos už 130 mln. salei, dėl kurios mes čia vienu metu balsavome. Tai kalbama apie 7 mln. Ir mes partinių bosų nurodymu atsisakėme šitos nuostatos praėjusį kartą čia, salėje, visi sėdintys, valdančioji dauguma, atsisakė, nors prieš tai, karštai pakalbėjo žiniasklaidai, kaip jie gražiai dirba, kaip jie kovoja už tas motinas, kaip jie žada apginti jų interesus, pasipiarino – ir į krūmus. Tai tokiai veidmainystei aš pritarti iš principo negaliu, nors šitame įstatyme yra vienas teigiamas pozityvas, kad už dvynukus, trynukus mokamos didesnės išmokos vaikams, bet tai vienintelis pliusas ir tai nesprendžia esminės šito įstatymo paskirties.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įsiskaitykime į įstatymo pavadinimą – Išmokų vaikams įstatymas. Vien dėl to už šitą įstatymą reikia balsuoti, kad mes pagaliau dedame akcentus ten, kur reikia. Labai daug visokių socialinio draudimo išmokų mes norime mokėti, nors ten yra žmogaus draudimas, ne vaikų. Būtent Išmokų vaikams įstatymas konkretizuoja, kad valstybė remia šeimą. Nesuveskime visko, kad gimstamumas priklauso tik nuo išmokos dydžio. Šeimai reikia šiek tiek daugiau: ir normalių darbo sąlygų, ir darbo, ir galimybių pasinaudoti ikimokyklinėmis įstaigomis, ir kitų dalykų. Šiame įstatyme palyginti įdėta labai daug to, ko nebuvo. Būtų kvaila balsuoti prieš. Visą laiką kalbame apie šeimą, šeimą, o čia yra labai konkretūs pinigai, nes aš prisimenu ne vieną sprendimą, kai pinigai iš vaikų buvo atimami, iš šeimų, iš bedarbių ir visų kitų.
Šiuo atveju, duok Dieve, kad biudžete atsirastų tiek lėšų, kiek čia paskaičiuota, ir būtent atsižvelgta ir į doktorantų, jaunų moterų prašymus, universitetų rektorių prašymus, kad iki 30 metų, o ne iki 26 metų būtų remiamos. Viskas yra įdėta. Taip, būtų daug geriau, kad vietoj aštuonių mokėtume šešiolika bazinių dydžių, bet tam reikia pinigų, ir jau kas kas, o kai kurie tikrai turėtų žinoti, kad kažkada atėmėte 50 Lt, arba 15 eurų. Nekalbėkime apie tai, ko negalime vienu sykiu padaryti. Padarykime tą mažą žingsnį būtent per šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Balsuojame. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3267) priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(3) (priėmimo tęsinys)
Bandome balsuoti dėl įstatymo Nr. XIIP-3235. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Balsavimas. (Balsai salėje) Liko balsavimas. Grįžkite į savo darbo vietas. Gerbiamoji ministre, prašome sėsti į savo darbo vietą, netrukdykite Seimui dirbti. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Seimo nariai, būkite geri, nepalikite salės. Vyksta vien priėmimai. (Triukšmas salėje)
Ką gi, balsavo tik 61, užsiregistravo 63. Kiek matau, sudėtinga, be derybų, kaip sakė A. Kubilius, nieko nebus. Premjeras salėje, galbūt jūs pasitarsite ir galėsime priimti.
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar jau yra pateiktas komisijos sutvarkytas nutarimas. Kviečiu grįžti po pertraukos prie nutarimo priėmimo. Dėl 2 straipsnio. Dar kartą skaitau sudėtį: G. Jakavonis, Z. Jedinskis, K. Komskis, D. Petrošius, V. Skarbalius, A. Skardžius, E. Šablinskas ir V. Vasiliauskas.
2 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 35, prieš – 11, susilaikė 31. 2 straipsnis nepriimtas. Ką gi, komisija negali dirbti. (Balsai salėje)
Frakcijos gal norės pakeisti Seimo narius, laukiame pasiūlymų. (Balsai salėje) Jūsų pataisų niekaip negalėjome svarstyti. (Balsai salėje) Gerai, ketvirtadienį.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Gal dabar balsuosite? Klausiu A. Kubilių, gal dabar balsuosite? (Balsai salėje) Gerai. Judame toliau.
Lydimieji. Aš noriu paklausti, ar galime lydimuosius priiminėti nepriėmę bazinio? Komiteto pirmininkės klausiu? Galime? (Balsai salėje) Pasižiūrėkite, ar lydimieji neprieštaraus pagrindiniam. (Balsai salėje) Sako, kad galime. Niekas neklius.
15.56 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 6, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3251(2) (priėmimas)
Tada Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 6, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3251. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Pritarta iš dalies. Ir kitai pritarta. 4, 5, 6, 7 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti? (Balsai salėje) Priimta pastraipsniui.
Dėl viso nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką mes dabar darome? Pagrindinis įstatymas nepriimtas, o čia yra derinamieji įstatymai su pagrindiniu įstatymu. (Balsai salėje) Tai dabar mes priimsime tą įstatymą, suderinsime su neegzistuojančiu įstatymu, vienus priimsime, kitus ne? Ką mes čia darome? O šiaip galėčiau atkreipti kolegų dėmesį, dėl ko mes čia labai laužome eitis ir kodėl taip karštligiškai norime pasakyti, kad mes mažinsime santykines pensijas. Ogi todėl, kaip išaiškėjo, mūsų Finansų ministerija, tai, kad bus priimtas Pensijų reformos įstatymas, kuris nieko iš esmės mums ir pensininkams gero neatneša, tiesiog gavo nuolaidą, kad gali šiais metais padaryti didesnį biudžeto deficitą ir pažadų daugiau išdalinti, o jeigu mes šito nepriimsime, tie visi pažadai sudegs ir daugiau nieko čia nėra. Ir visi kukliai balsuoja dėl to, nesvarbu, kad nuo to nei pensijų reforma vyksta, nei kas nors mūsų sutvarkyta, kitoms Vyriausybėms viskas užkraunama ant galvos ir tai yra pagrindinis motyvas leisti, pažadėti prieš rinkimus daugiau pinigų kažkam ir viskas, daugiau nieko nėra.
Todėl siūlau visiems šitiems reformų įstatymams nepritarti, nes yra tik vienintelė mintis, kuri sukasi aplinkui, laužo rankas saviems Seimo nariams, kurie supranta, kad daro blogą darbą, priima pensininkams nieko gero nežadantį įstatymą, vien dėl kažkieno pažadų kažkam ir geresnio kitų metų biudžeto, nors tą biudžetą priiminės nauja Vyriausybė. Tai ir viskas!
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Visi tyli, aš klausiau, sakė, galima.
Balsavo 65. Nėra priėmimo. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš pažiūrėjau šį įstatymą, aišku, nieko jame nėra, bet jis suderina sąvokas su pagrindiniu įstatymu, kuriame yra numatyta, Socialinio draudimo įstatyme, kad bazinė pensija bus mokama iš biudžeto, o likusi dalis – iš „Sodros“. To įstatymo nepriėmėme, o šiame įstatyme jau kalbame apie tai, kad bazinė pensija tikrai bus mokama iš biudžeto. Pirmininke, aš siūlau atidžiau pažiūrėti, nes negalima priiminėti lydimųjų įstatymų, kai pagrindinio įstatymo nepriėmėme. Mes tikrai žadame ir toliau elgtis taip pat dėl pagrindinio įstatymo, t. y. nebalsuoti už jo priėmimą. Tai kam čia dabar kankiname ir pirmininkę, ir jūs mus kankinate.
PIRMININKĖ. Aš noriu… D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, su visa pagarba, pati esu opozicijoje, bet tai, apie ką kalba A. Kubilius, pastraipsniui mes esame priėmę. Liko vienintelis balsavimas dėl viso socialinio draudimo projekto. Jeigu patys blokuojame šitą projektą, tai dabar norime, kad ir tie… Kolegos, nors kiek racionalumo siūlyčiau, prašyčiau, maldaučiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tiesų Dalios pastaba yra labai teisinga, kadangi mes pagrindinį priėmėme pastraipsniui. Pataisų ir pasiūlymų pateikti jau negalime. Klausimas yra tik dėl priėmimo. Jeigu mes visus pereisime pastraipsniui, tai iš tiesų bus tik nepriimta, bet viskam pritarta. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Vis dėlto noriu kolegei Daliai paprieštarauti, žinote, futbolo terminais kalbant, pirmiau žaidžiame pratęsimą, o paskui žaisime pagrindinį rungtynių laiką. Pirmiau palaukime, kol valdantieji prisiims atsakomybę už Socialinio draudimo įstatymą, salėje valdančiųjų bus ne 55, o bent 71, bus priimtas, sužaistas pagrindinis laikas, tada jau pratęsimas. Dabar nelogiškai išeina: priimame papildomus, jau ir vienuolikos metrų baudinius tuoj mušime.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes patys tą žaidimą sugalvojome. Iš principo Socialinio draudimo įstatyme yra spragų, galima sakyti, kai kam nepatinka, bet tai yra pagrindiniai socialinio modelio įstatymai. Mūsų socialinio draudimo sistema yra netvari ir, užuot davę kokį nors impulsą, kad norime keisti, mes kalbame apie tokius dalykus, kurie priklausys nuo būsimų vyriausybių. Kas jau kas, o A. Kubilius gali puikiai pasakyti, kaip jis per dvi naktis apvertė Lietuvą nuo kojų ant galvos, visiems sumažino, viską pakeitė. Todėl nors ir ką mes į Biudžeto sandaros įstatymą šiandien įrašytume, atėjusi naujoji Vyriausybė galės įrašyti visiškai kitus skaičius, pateikdama biudžetą, ir surašyti visus įstatymus. Jeigu mes norime vilkinti, tai šitas procesas sekasi neblogai, nes vasarą dalies žmonių nėra ir tada piktnaudžiaujame, o po to išėję už durų žurnalistams aiškiname, kokie blogi įstatymai.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš siūlau šiandien baigti su socialiniu modeliu, jį palikti ketvirtadieniui iš ryto. Tikiuosi, kad valdančiajai daugumai tikrai užteks garbės, orumo ir supratimo, kad konservatoriai su liberalais iš mūsų nesišaipytų, ir viską priimsime, o šiandien grįžkime prie Mokslo ir studijų įstatymo ir baikime jį. Viskas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik premjeras atėjo prašyti mūsų pagalbos dėl jūsų pačių neapsisprendimo. Bet iš tikrųjų jūs sukūrėte modelį, už kurį balsuoti iš principo negalima, nes jūs siūlote nuvertinti pensijas. Antras dalykas, tas modelis nieko nesiūlo, nes visą laiką skiria pareigą kitoms vyriausybėms tuos dalykus spręsti. Jūs norite iš mūsų paramos? Prisiimkite visą atsakomybę, jūs – dauguma. Aš siūlau šiuo atveju tikrai nežaisti tų žaidimų. Ir jeigu jūs ketverius metus buvote neįgalūs ką nors priimti, tai prisiimkite atsakomybę. Kodėl jūs dabar apeliuojate į kitus, aiškinkitės tarpusavyje. Mes tikrai žmonėms neaiškinsime, kodėl jūs norite sumažinti santykines pensijas.
PIRMININKĖ. Pirmininkė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ir pagrindiniame įstatyme numatytas bazinės, pagrindinės, dalies perkėlimas į valstybės biudžetą, ir, aš manau, tai yra didelis žingsnis. Tikrai nesuprantama, kodėl mes perėjome pastraipsniui ir dabar daromos kliūtys. Bet, gerbiamoji Pirmininke, mums liko dar nesvarstytas Pensijų įstatymas, komitetas yra parengęs, jeigu galima, tiesiog šiandien bent pensijas apsvarstykime, tuomet ketvirtadienį galėsime galutinai apsispręsti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, jūsų dar ir prieš tai yra klausimų, viskas iš eilės.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Liga ir motinystė.
PIRMININKĖ. Aš noriu dar kartą pasakyti, pirmiausia pastraipsniui reikia priimti šituos, kad liktų tik balsavimas. Manau, kad premjeras dabar ir spręs visus susidariusius nesklandumus, nes visada, kai susitinka trys vyrai, susitaria.
16.06 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3236(3) (priėmimas)
Judame toliau pagal darbotvarkę. Projektas Nr. XIIP-3251. Ne. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3236. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Vadovaujantis 156 straipsnio 4 dalimi, prašoma pradėti nuo 24 straipsnio. Tai yra straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsavimui pirmiau už kitus. Todėl pradėsime nuo 24 straipsnio.
24 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokų dydis. Dėl 1 punkto yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio, I. Šiaulienės ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Kas pristato? Gerbiamasis Kęstuti, jums pristatyti pataisą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė. Gerai, prašom, Irena.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūloma 24 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kad vaiko priežiūros išmokos dydis, iki vaikui sueis vieneri metai, yra šimtu procentų išmokos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieneri metai. Jeigu pasirenka gauti priežiūros išmoką, kol vaikui sueis dveji metai, dydis, iki vaikui sueis vieneri metai, yra 70 %, o antrais metais – 40 % išmokos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. Apsisprendus būtų paprasčiau spręsti dėl kitų straipsnių. Dabar tokia pat tvarka, kokia yra šiuo metu.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti, ar yra 29 palaikantys Seimo nariai? Keliame rankas, bus greičiau. Matau, kad yra. Svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstydamas šį pasiūlymą jam pritarė, nes iš tikrųjų, siekiant subalansuoti „Sodros“ biudžetą, tai pareikalaus papildomų didelių pinigų. Pirmais metais – 56 mln., kitais – 135 mln. Todėl komitetas pritarė šiam pasiūlymui, kad būtų šiuo metu galiojanti tvarka.
PIRMININKĖ. Girdžiu, Seimo nariai nesutinka, kad buvo 29 balsai, taip? Balsuojame. Pasitikriname, ar buvo 29 palaikantys Seimo nariai. Ar palaikote šią pataisą?
Yra 46 Seimo nariai. Viskas gerai, bet pasitikrinome. Mačiau, yra nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu begalinį norą mokėti didesnes išmokas, būtų logiška, jeigu tam būtų lėšų. Mes jau buvome vieną kartą užlipę ant šito grėblio, kai išmokas padarėme tokias dideles, kad po to negalėjome mokėti ir reikėjo mažinti, ir prasidėjo teismai, persekiojimas kai kurių mamyčių, kurios sugebėjo paprasčiausiai reikiamu laiku būti reikiamoje vietoje. Šiuo atveju, gerbiamieji, šia pataisa siūloma grįžti prie tos tvarkos, kuri šiandien yra, nes tai, kas buvo priimta po svarstymo, dar labiau iškreipia sistemą. Maža to, kad mokame išmoką 85 % , mokame visą darbo užmokestį. Bet socialinio draudimo sistema grindžiama draudžiamųjų pajamų praradimu. O dėl šio pasiūlymo, kur buvo 85, tai jau dabar mums Valstybės kontrolė rašo pastabas ir reikėtų šią vietą taisyti. Negali žmogus, turintis draudžiamųjų pajamų, t. y. gaunantis atlyginimą, gauti ir išmokas. Čia esminis dalykas. Jeigu mes norime užlipti ant to grėblio, gauti 135… Aš žiūriu į savo rinktą Seimo narį Antakalnio apygardoje, tai nedarykite tos klaidos, gerbiamasis Seimo nary, kad po to sakytų, kad išlaidavome, švaistėmės pinigais.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Žaviuosi A. Sysu, kuris, kai tas buvo priimama anksčiau, praėjusioje kadencijoje ši tvarka įvedinėjama, aiškino, kaip mes blogai elgiamės, o dabar siūlo grąžinti atgal tą patį ir randa net argumentų, net racionalių. Aš ir praėjusį kartą nebalsavau už tai, bet tokia veidmainystė man tikrai nepatinka.
Kitas dalykas, dauguma priėmė kur kas radikalesnes nuostatas, ne tik sugrąžinti seną ikikrizinę tvarką, kas dabar yra, bet dar ir kompensuoti, perskaičiuoti atgaline data visoms dabar esančioms motinoms. Ir dabar vėl staiga apsivertė. Atėjo kažkas, pasakė nuomonę, kaip sako rusiškai, jest mnenije (yra nuomonė), ir pagal tą nuomonę nusprendė sugrąžinti, ir nori mūsų palaikymo dėl to. Tai, gerbiamieji, jūs ir prisiimkite visą atsakomybę už nuomonių kaitą, pasidžiaugėte, pasikalbėjote apie žmones, kokie jūs geri, pastovėjote ekranuose ir visur kitur pasidžiaugėte, tai dabar prašom savo balsais pasakyti, kad mes šiaip jus apgavome. Siūlau tikrai kitiems tuose žaidimuose nedalyvauti ir susilaikyti dėl šito balsavimo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, pavardės nebuvo. Viskas. Nepiktnaudžiaukite savo teise. Balsuojame. Nuomonės už, prieš yra išsakytos, ir balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 1, susilaikė 29. Pataisai pritarta.
Analogiška pataisa yra ir dėl 2 dalies. Esmė yra ta pati. Čia apsispręsti nereikia, suredaguosite, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pabaigsime straipsnį, viskas. Palaukite, vyrai! Norite kalbėti, žinau, kad norite, bet reikia palaukti. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarė. Ir 24 straipsnis būtų visas. Dėl viso 24 straipsnio balsuojame, jeigu norinčių kalbėti nėra. Pažiūrėsime. Nėra, balsuojame. Kas pritariate 24 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate…
Dėl 24 straipsnio balsavo 85 Seimo nariai. Už – 60, prieš nėra, susilaikė 25. 24 straipsnis priimtas su visomis pataisomis, kurioms yra pritaręs Seimas.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia dabar toks darbas, kad turi visas Seimas padėti valdantiesiems išsipainioti iš tų sprendimų, kuriuos patys valdantieji priėmė praeitą antradienį, kai buvo svarstomas šis įstatymas. Aš tada kviečiau sveiku protu įsiklausyti ir paklausti Vyriausybės, ar yra tiek pinigų, kiek valdantieji tada, antradienį, čia visur pridalino. Aš sakiau, kad čia turbūt pasveikinote mano trečios anūkės gimimą tokiomis dosniomis išmokomis ir dar atgalinę datą, pasirodo, numatėte, aš jau visai pradžiuginau ir savo marčią, kad valdžia tokia dosni. Tai gerai, kad atsiranda šiek tiek sveiko proto. Bet, gerbiami kolegos, aš tik dar kartą įsitikinu, kad Prezidentė buvo visiškai teisi. Priimti tokius įstatymus, esant tokiam chaosui valdančiojoje koalicijoje, yra neįmanoma. Aš todėl ir raginu sustoti šį tolesnį chaosą gimdyti, nes dabar turi visas Seimas užsiimti tuo, kad atitaisytume jūsų pačių pridarytas klaidas, o kas dar žino, ką jūs sugalvosite rytoj, kai dar kokie du jauni apsinuoginę žmonės prie Vyriausybės durų bandys demonstruoti ar tikrieji socialdemokratai ateis prie jūsų būstinės? Kuo čia užsiiminėjame dabar? Gerbiamieji kolegos, raginu rimtai svarstyti ir sustabdyti šitą balaganą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Štai ką reiškia, gerbiamasis premjere, kai einate ne per tas duris. Tik perėjote pro konservatorių pusę, iš karto kaip užkėlė nosis, jau atrodo, čia be jų nieko gyvenime neatsitiks. Aš noriu priminti gerbiamajam savo kolegai, kad kai atiminėjo iš motinų, iš pensininkų, iš žmonių pinigus per tris naktis, kas ten socialinių reikalų ir darbo ministras buvo? Gal kartais pavardę žinote? Gal apygardą jo žinote? Tai kartą baikite tas krokodilo ašaras lieti atsistoję! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Jau balsavome.
Grįžtame prie 1 straipsnio. Viskas, baigiame. Mes čia šiandien labai daug kalbame.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Taip pat. 3, 4 straipsniai.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė.
6, 7, 8, 9 straipsniai. Nėra.
Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Negalime. Iki 10 straipsnio.
Tai nuo 1 iki 10 straipsnio pastraipsniui galime priimti? Priimta. Prašo balsuoti. Dėl kiekvieno balsuoti prašote? Galime bendru sutarimu priimti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kartu. Galima.
PIRMININKĖ. Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio ir I. Šiaulienės pataisa. Kas pristato? Irena, prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra tik 10 straipsnio 2 dalies patikslinimas: vietoj „šeimos nariui“ yra įrašoma, kad turės teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motina, tėvas, įmotė, įtėvis. 10 straipsnio 2 dalis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne, dėl 10 straipsnio 4 dalies.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ieškome palaikymo. Keliame rankas. (Balsai salėje) Yra dar daugiau. Svarstome. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė ir siūlo pritarti šiam pasiūlymui su tam tikra pataisa – vietoj žodžių „šeimos nariui“ įrašyti žodžius „motinai, tėvui, įmotei, įtėviui“, ir per 120 kalendorinių metų dienų tikrai galima spręsti tas ligos problemas. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Pataisai yra pritarta.
Toliau yra Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta. Ir abiejų pasiūlymų dėl 10 straipsnio 4 dalies nuostatos turėtų būti sujungtos.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetui sutvarkyti. Dėl 5-os jau buvo balsuota, nereikia. Teisės departamento pastabai pritarta ir kitai pastabai nepritarta.
Dėl viso 10 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu. 11 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Ar galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta. 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta. 16 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Irena, prašom pristatyti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 16 straipsnio 3 dalis yra papildoma įrašant, kad darbdavio suteiktos 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogos pagal jau mūsų priimto Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį. Tiesiog yra tikslinga papildyti, kad pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra ne tik atostogų pažymėjimas, bet ir prijungia tai, ką numato Darbo kodeksas.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Gal galime bendru sutarimu priimti pataisą?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Pataisa priimta bendru sutarimu. Ar galime 16 straipsnį priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Sakiau, kad Teisės departamento pataisai yra pritarta. 16 straipsnį galime priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu.
17 straipsnis. Dėl 16 jau yra apsispręsta. Ar galime priimti 17 straipsnį?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Priimtas bendru sutarimu. 18, 19, 20, 21, 22 straipsniai. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. 23 straipsnis. Galime priimti pastraipsniui?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta pastraipsniui. 24 straipsnį mes jau priėmėme. 25, 26, 27, 28 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
30 straipsnis. Yra Seimo narių K. Miškinienės, K. Daukšio ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Irena, prašom pristatyti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Čia yra truputį tikslinama, kad ligos, socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Socialinio draudimo rezervinio fondo pagal Vyriausybės tvirtinamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo sudarymo ir valdymo nuostatų tvarką.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ieškome. Kadangi visi nelabai nori kelti rankas, balsuojame. Kas palaiko, matysime tiksliau.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 10. Pataisai pritarta. Atsiprašau, parėmimas, aš paskubėjau. 58 Seimo nariai sutinka svarstyti. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas apsisprendė nepritarti, nes ligos, socialinio draudimo ir motinystės Socialinio draudimo išlaidoms viršijant pajamas išlaidoms padengti turi būti naudojamos valstybės biudžeto, o ne Socialinio draudimo rezervo fondo lėšos. Toks yra komiteto sprendimas.
PIRMININKĖ. Pataisą palaiko K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, visi suprantame, kad gali būti metų, kai išmokų bus daugiau negu tuo metu bus surinkta lėšų būtent šioje srityje. Todėl „Sodra“, iš anksto sudarydama rezervą, galėtų iš to rezervo paremti. Todėl mes ir siūlome tą dalyką padaryti, kad nelakstytume kiekvieną kartą iš Vyriausybės gauti kokių nors papildomų asignavimų, o iš „Sodros“ rezervo tai daliai, kiek motinystei sukaupta, tiek rezervui atiduoti, jeigu reikės.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš esmės šitokia pataisa siūloma sunaikinti rezervą kaip tokį, todėl komitetas tam ir nepritarė. Ką tai reiškia? Rezervas, Vyriausybės siūlymu, ir taip buvo sutarta, kuriamas tam atvejui, kai Vyriausybė priima sprendimą, kad rezervą galima naudoti susidarius tam tikrai situacijai. O šiuo atveju galima tiesiog semti iš rezervo fondo.
Priminsiu, kad dabar bus keli rezervo fondai pagal atskiras draudimo rūšis. Kadangi ir šiuo metu ligos ir motinystės išmokos viršija įmokas, tai to rezervo fondo niekada neliks, ir krizės atveju, kai kas nors atsitiks, mes turėsime sumažinti tas išmokas nieko nesukaupę ateičiai, nes kiekvieną kartą, kai šaus į galvą, mūsų politikai, nerasdami lėšų iš valstybės biudžeto, tiesiog sems iš rezervo fondo. Taip, kaip buvo prieš krizę padaryta. Ponia V. Blinkevičiūtė išsėmė taip, kad 3 mlrd. buvo minusas. Ne tik rezervo fondo neliko, bet tiesiog neliko nieko.
Šiuo atveju aš siūlau nepritarti, nes tada prasmės sudaryti tuos rezervus tiesiog nelieka. Kas iš to, kad juos taip pavadinsime. Jie tikrai bus išeikvoti ne tada, kada krizė ar kas nors, o tiesiog pagal mūsų pageidavimus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Balsuojame. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 26. Pataisai pritarta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama Pirmininke…
PIRMININKĖ. Pritarus pasiūlymui, suderinant projekto nuostatas su komiteto pasiūlymais dėl projekto Nr. XIIP-3235, reikėtų patikslinti nuostatų pavadinimą įrašant „Valstybinio socialinio draudimo rezervo fondo sudarymo ir valdymo nuostatų“. Šią redakciją, kad protokolui būtų patikslinama, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Čia komiteto pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėl 4 dalies pataisos balsuoti nereikia, nes mes jau apsisprendėme, susiję. Ir yra Teisės departamento pastaba, dėl kurios irgi jau nereikia, nes yra pritarta.
Dėl viso 30 straipsnio. Balsuojame. Kas pritariate, kad 30 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 27. 30 straipsniui pritarta.
31, 32, 33, 34. Ne. Atsiprašau. 33 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui pritarti? Ir 34 straipsnis. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Jau yra apsispręsta dėl pataisų. Galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galima.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu. Ačiū pirmininkei. Dėkojame.
Dėl viso. Nuomonė už – K. Miškinienė. Kol pirmininkė pasiruoš, prieš – S. Brundza. Prašom, Stasy. Jums įjungtas mikrofonas.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū. Aš nežinau, nenorėčiau kartotis, bet aš prieš, kad mamytės gautų mažiau pinigų, nes tas precedentas, kai gavo daugiau, po to vieninteliai metai ir buvo, kai balansas buvo teigiamas. Dabar balansas – minus 11 tūkstančių, o estai turi plius 2 tūkst. 300 su kažkiek.
Toliau. Dar 2014 metais buvo 12,5 tūkst. išvažiuojančių gyventojų, o 2015 metais yra jau 15,6. Tokiu būdu mes išvejame žmones į užsienį, nes jie čia nemato perspektyvos nei patys senatvėje turėti orią senatvę, nei normaliai užauginti šeimas. Jeigu mes to siekiame, tada pirmyn.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi išties mes atsisakėme nereikalingo politikavimo. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pagal mūsų išgales… Tuo labiau kad visuomenėje nebuvo jokio nepasitenkinimo dėl mūsų nustatytos tvarkos pagimdžius vaiką mokėti numatytas išmokas pirmais ir antrais metais. Čia jau pasidarė įprasta tvarka, ir mes atkuriame tą tvarką. Taip pat atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo pastabas ir neribosime motinystės išmokų dydžio gimus pirmam vaikučiui. Jeigu būnant atostogose atsiras antras vaikas, tai pagal Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą ir mūsų įstatymą tos išmokos taip pat nebus ribojamos. Čia jau kolegos kalbėjo: sudaromos palankesnės sąlygos šeimoms, kurios augina sergantį vaiką ne tik slaugyti stacionare, bet taip pat ir sanatorijose, reabilitacijos įstaigose.
Gerbiami kolegos, čia jau buvo apie kitus klausimus kalbėta. Aš tikrai dėkoju visiems už supratimą ir prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai sudėtinga kalbėti dėl šito įstatymo priėmimo. Jis sunkiai siejamas su tuo Reformos įstatymu, nes mes iš esmės nieko ten nekeičiame, sutvarkome tam tikrus techninius dalykus. Ką gerbiama K. Miškinienė kalbėjo, taip, tai yra sutvarkyta. Kalbant apie namo statybą, langai yra pakeisti, įstatytos kitokios durys, bet… Ir prasideda bet. Bet nukėlėme stogą. Kas iš to namo be stogo, kai jis neturi rezervo fondo? Tai vienintelis straipsnis, kuris siejamas su pačia reforma. Iš esmės tai yra rezervo formavimas, kad kiekviena draudimo rūšis būtų tvari ir kauptų rezervą dėl tų nenumatytų svyravimų.
Dabar čia visokie balsavimai: tai britai išeina, tai dar kas nors sugalvos. Rinkos svyruoja. Kad tais atvejais, kai atsitinka bėda, mes turėtume iš ko nemažinti ir nekeisti tų išmokų, suprasdami, kad tai turi būti ilgalaikis procesas. Dabar ne – mes paukšt išmetėme ir leidžiame semti iš to rezervo fondo kada nori ir kaip nori. Padarėme kuklią pataisą ir nukėlėme šito namo stogą. Kaip dabar balsuoti? Langai pakeisti, bet stogas nukeltas. Ar čia namas? Tuo labiau kad čia buvo kalbama… Pakeitimo esmė buvo iš esmės sutvarkyti socialinio draudimo biudžeto sistemą. Rezervo formavimas buvo esminis punktas. Todėl aš negaliu balsuoti už tą įstatymo projektą, nes jis sutvarkė smulkmenas, o pagrindą sugadino.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra daug ir galbūt teigiamų aspektų, tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į baigiamąsias nuostatas. Ir atkreipti dėmesį į tas mamas, kurios pagimdys vaikelius iki įstatymo įsigaliojimo. Kodėl gi gerbiamosios K. Miškinienė ir I. Šiaulienė pritrūko jautrumo ir pasiūlė išbraukti ir neperskaičiuoti pagal įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką joms mokamų išmokų? Iš tikrųjų mes nuskriaudžiame šitas motinas arba čia yra koks nors neaiškumas. Aš manau, kad gerbiamoji Kristina mums paaiškins, kad mes galėtume lengviau apsispręsti, kad neliktų nuskriaustos tos, kurios po įstatymo įsigaliojimo. Mes norime padaryti, kad visiems šituo įstatymu būtų geriau ir kad Lietuvoje vaikučių gimtų kiek galima daugiau. Tad abejonės išsakytos, manau, sulauksiu atsakymo.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš yra išsakytos. Prašom. Trumpai.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiama… Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Atsakydama kolegei Rimai, aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad šis pasiūlymas dėl perskaičiavimo būtų įregistruotas tuomet, jeigu būtų pritarta kolegos S. Brundzos pasiūlymui, t. y. jeigu mes grįžtume prie senos tvarkos, kai buvo mokama 100 % ir 85 %. Taip siūlė kolega S. Brundza. Bet kadangi mes atkūrėme pagal galiojančią tvarką, taigi niekas nebus perskaičiuojama. Kaip viskas šiuo metu suskaičiuota, tą mamytės gaus: ir šiuo metu auginančios vaikus, ir tos, kurios laukiasi, lygiai taip pat tokias pačias išmokas gaus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu pasidarė aiškiau… Taigi kviečiu visus balsuoti. Nuomonės už, prieš išsakytos. Kas pritariate priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba… (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3236) priimtas. (Gongas)
16.39 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3254(2) (priėmimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3254. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui.
Nuomonės už, prieš norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 63, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3254(2) priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3243(2) (priėmimas)
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3243. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. 4 straipsnis. 5 straipsnis. Teisės departamento pataisai pritarta. 6, 7 – Teisės departamento pastabai pritarta. 8, 9 – Teisės departamento pastabai pritarta. 10 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastaboms pritarta. 11 straipsnis. Pastabų nėra. 12, 13. Nėra pastabų. 14 straipsnis. Nėra pastabų. 15, 16, 17, 18, pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Priimta pastraipsniui. 19 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Atskirai reikia? Nereikia atskirai 26? 20 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai yra pritarta. 21, 22, 23, 24. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3243(2) priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4446(2) (svarstymas ir priėmimas)
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimas Nr. XIIP-4446. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Priėmimo, atsiprašau, dar svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4446(2) yra priimtas. (Gongas)
Dar kartą noriu atsiklausti. Gal opozicija persigalvojo? (Balsai salėje) Ne. Vadinasi, lieka.
16.45 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3239(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1a klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3239. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pirmininkę K. Miškinienę pateikti išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiamas dar vienas svarbus paketas – tai yra Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta aiški indeksavimo tvarka, nepriklausomai nuo politikų valios. Taip pat į pagrindinės dabartinės pensijos dalį siūloma integruoti priedą už stažą, įvesti apskaitos vienetus, didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 %. Taip pat naujai skiriamų netekto darbingumo pensijų dydį siūloma diferencijuoti pagal 5 % intervalo darbingumo lygio procentus. Taigi tokie esminiai pakeitimai. Komitetas svarstė minėtą projektą daugelyje posėdžių ir vakar komitetas pritarė išvadai ir patobulintam projektui.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, pirmininką P. Narkevičių.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3239 ir nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus bei Seimo narių siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Diskusijoje užsirašę dalyvauti du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, kalbėti apie tą, ką mes jau žinome, kad pagal socialines išmokas, pagal pensijas mes esame viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, kad mūsų rodikliai yra trečioje vietoje nuo galo, apie tai, kad latviai ir estai gerina savo rodiklius ir tolsta nuo mūsų į priekį, tikriausiai nereikia, nes apie tai mes jau diskutavome. Šiandien mes svarstome vieną iš kertinių įstatymo projektų, kuris numato mūsų socialinę apsaugą, jos perspektyvą ir modeliuoja situaciją iki 2060 metų.
Čia reikėtų pasakyti dar tokį dalyką. Jeigu mes kalbame apie trumpalaikę perspektyvą – metus, dvejus, trejus, ketverius, tai mes tokiu atveju operuojame, kalbėdami apie pensijos dydį, absoliučiais skaičiais. Tai yra sakome, kad vidutinė mūsų pensija yra tiek eurų arba bus tiek eurų. Bet kada mes kalbame apie ilgesnę perspektyvą – 10, 20, 30 metų, tai tokiu atveju tiek metodikoje, tiek, nežinau, teorijoje ir praktikoje yra naudojamas kitas dydis, tai yra vidutinio darbo užmokesčio santykis su tau mokama vidutine pensija, arba, kitaip sakant, pensijų pakeitimo norma. Ir tiktai šita norma ir nusako tai, kaip keisis kiekvieno žmogaus pensija. Kas yra negerai šiame įstatymo projekte? Tai yra tai, ir garsiai reikia įvardyti ir prisiimti atsakomybę, kad mes modeliuojame pakeitimo normos mažinimą. Jeigu šiandien pakeitimo norma yra arba 33 %, arba 34 %, priklausomai nuo to, kaip mes skaičiuosime, ar su pensijų kaupimu, ar ne, tai, pavyzdžiui, 2026 metais šita pakeitimo norma sudarys 29 %. Kitaip sakant, mes mažiname pensijų dydį kiekvienam dirbančiajam, tai už tai mes galime balsuoti ar negalime?
Kitas lyg ir pozityvus dalykas yra indeksavimas. Iš tiesų galbūt reikėtų indeksuoti pagal užpraeitų metų dydžius, bet galima sutikti ir su tuo modeliu, kurį pasiūlė mokslininkai ir Vyriausybė, t. y. indeksuoti pagal septynerių metų rezultatus. Treji metai už praėjusių metų, treji metai į priekį ir metai taip. Bet jeigu mes įsiskaitysime į visą šitą punktą, kaip daromas indeksavimas, tai 2 dalyje įrašytos tokios sąlygos, kurios faktiškai neleis mums indeksuoti. Vadinasi, mes nusiunčiame pozityvią žinią, kad mes indeksuojame, bet per realų mechanizmą, jeigu bus biudžeto deficitas, jeigu dar kiti rodikliai, faktiškai mes indeksuoti negalėsime.
Toliau. Kalbant apie šį modelį negatyvus dalykas tas, kad skaičiuojant, kiek BVP procentų tenka socialinei apsaugai, jinai iki 2060 metų yra mažėjanti. Prisiminkime, kad šiandien BVP procentas du kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis.
Darbo stažas. Darbo stažo didinimas reiškia, kad bus mažinamos pensijos, nes formulėje skaičiuojamas beta dydis, kuris tiesiogiai veikia mūsų pensinį dydį.
Pensinis amžius. Pensinį amžių pasaulis skaičiuoja pagal vidutinę gyvenimo trukmę, tačiau priimant Lietuvos ypatybę, kad 46–47 %, pavyzdžiui, vyrų išmiršta nesulaukę pensinio amžiaus, nors jie mokėjo pensijas, mes tada sakome: didinkime pensinį amžių, bet jau skaičiuokime, kiek iš tų likusių gyvų dar gyvens. Aš nepritariu pensinio amžiaus didinimui.
Toliau. Išankstinė pensija. Žinome, kokia situacija yra Darbo biržoje, darbo rinkoje, kaip sunku gauti darbą. Šiandien žmogus pats pasiskaičiuoja, ar penkeriais metais anksčiau jis gali išeiti į pensiją, ar ne, puikiai žinodamas, kad nuo to mažės pensija. Dabar šitame modelyje yra siūloma sumažinti iki trejų metų. Tai mes pagerinsime ar pabloginsime žmogaus gyvenimo sąlygas tam, kuris neturi iš ko maitintis?
Toliau taškai, tarifai. (Balsai salėje) Apskaitos vienetai. Jeigu apskaitos vienetus, eurus, vadinsime taškais ir į viešąją erdvę paskleisime, kad mes pagerinome socialinę sistemą, tai tokiomis pasakomis netikės ne tik mokslų daktaras, pavyzdžiui, R. Kuodis, bet taip pat netikės ir vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai kalbame apie socialinio draudimo sistemą, gana sudėtinga diskutuoti, kai lendame į tam tikras detales, terminus, nes ne visi tai gerai supranta ir nebūtina visiems suprasti.
Aš kalbėsiu apie tai, kas akivaizdu, ir elementarios žinios gali parodyti tą mūsų modelio tvarumą. Socialinio draudimo sistema ir pensijų sistema veikia kokiu principu – solidarumo principu. Kiek į katilą iš tuo metu dirbančių žmonių surenkama mokesčių, tiek ir išdalinama tuo metu gaunantiems pensijas. Viskas. Šiuo metu santykis tarp tų, kurie uždirba, ir tarp tų, kurie turi teisę gauti pensijas, yra maždaug du ir vienas. 2035 metais tas santykis bus 1,17 ir vienas. Čia mūsų ministerijos duomenys.
Aišku, kad ta pyrago dalis, kurią gaus kiekvienas pensininkas 2035 metais ir iki to laiko, nuosekliai mažės, santykinai nuosekliai mažės. Tai ta vadinamoji pakeitimo norma. Jeigu ją palyginsime su vidutine alga, jinai mažėja, kaip ir kolega prieš tai sakė, nuo 34 % iki 24 % 2035 metais.
Kaip tą galima sustabdyti? Duodant papildomų pinigų, kitaip neišeina, o pinigų niekas neduoda. Jų tiesiog niekas nežada duoti, nes norint duoti reikia iš kažkur paimti. Iš biudžeto, apribojant visokiais fiskaliniais dalykais, reikalingais dalykais, žinant, kad krašto apsaugos išmokas, sveikatos išmokas reikės gerokai didinti, socialines išmokas reikės didinti, nes senstanti visuomenė reikalaus daugiau pinigų. Iš kur mes juos paimsime? Pinigų čia nebus. Papildomų mokesčių niekas nesiūlo. Realaus šaltinio, ką sako Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir kitos institucijos – nėra pinigų. Vadinasi, viskas aišku, santykinės pensijos mažės.
Kitas klausimas, kam mes darome reformą? Ar tam, kad ją padarytume? Ar, kaip minėjau, vien todėl, kad pramuštume papildomų pinigų reformos darymo pretekstu ir kitame biudžete labiau paišlaidautume, padalintume tuos bonusus kažkam, kad geriau už tave balsuotų? Matau kol kas tik vieną prasmę, nes ankstesnės reformos tikslas, ką Seimas čia patvirtino, buvo, kad pensijos santykinai nenuvertėtų. Pakeitimo norma atspindi… santykis rodo nuvertėjimo laipsnį.
Dabartinė reforma iki 2035 metų garantuoja 43 % nuvertėjimą. Klausimas, ar mes šitą žmonėms dabar norime pateikti? Ir taip jau ciniškai mūsų žmonės žiūri į visos valdžios sektorių. Ką, jie šito, galvojate, nepamatys? Jie nemato, mes čia pasislėpsime nuo ko nors? Taigi mes pjauname šaką, ant kurios visi sėdime. Turime pasakyti, ar mes garantuojame pensijas, ar ne. Jeigu žmonės matys, kad iš tų socialinio draudimo pensijų nieko negalima susikurti senatvėje, tai kas bus? Pirmiausia nusivylimas, paskui atsiras noras slėpti mokesčius, o kokia prasmė man juos mokėti, jeigu aš už juos nieko negausiu, kokia man prasmė tada juos mokėti? Ir trečias, važiuosime užsidirbti pensijas kitur. Natūralus, žmogiškai logiškas paaiškinimas, ką šioje situacijoje daryti. Visa kita yra išvedžiojimai. Visa kita yra technika. Ar taškai, ar ką tu ten nori, skaičiuok, vis tiek išeina, kad pensija mažėja. Ar ji ten per taškus, ar ne per taškus sumažėja, koks skirtumas? Žmogui jinai sumažėja, o pas visus kitus kaimynus, prašau, padidėja.
Kada mes tą reformą darome, ką, pas mus krizė kur nors čia, gerbiamieji, mažėja biudžetas, ekonominis nuosmukis, kad mes neturime kaip padaryti, kad pensijas mažiname? Ne, kaip tik augimas. Papildomų pinigų yra. Galime papildomai apmokestinti didelį pelną? Galime, bet nenorime. Socialinė atskirtis didėja? Didėja. Tegul didėja toliau.
Štai kokia ta mūsų reforma. Kaip galima už ją balsuoti? Ir dar šedevras – kiekvienais metais kitos Vyriausybės turės pasirūpinti, kad pensijos būtų geros. Tokia įdėta Finansų ministerijos pataisa. Mes nieko nepadarėme, padarykite jūs, o mes tada kaltinsime jus, kad jūs kažką ne taip vykdote, o mes čia pradėjome tą reformą. Audringos veiklos simuliacijai pritarti negalima.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Daugiau diskusijoje nėra norinčių kalbėti.
Dabar kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę. Svarstome pataisas. Pirmoji yra dėl 1 straipsnio. Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Mečislovai, prašau pristatyti pirmąją savo pataisą dėl 1 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ką aš čia padariau su ta savo pirma pataisa? Pasakysiu atvirai, perskaičiau partijų programų nuostatas, nukopijavau ir įkėliau į įstatymo tikslą. Bet mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pasirodo, taip suorganizavo vakar 8 val. 30 min. komiteto posėdį, kad aš kaip komiteto narys ir kaip pasiūlymų teikėjas sužinojau apie tai, kai jau šaukštai buvo po pietų. (Balsai salėje) Kai kolega N. Puteikis parašė laišką ir paklausė mano nuomonės, kaip ir kitų komiteto narių. Tai ką aš pasiūliau? Kadangi visos partijos kalba apie tai, kad pensijos yra mažos ir būtina pensijas didinti, kad jos artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio, tai puikiai suvokdamas, kad visi žino, tiek komiteto nariai, tiek Seimo nariai, kad mūsų pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, trečioje vietoje nuo galo, aš pasiūliau įrašyti tokį sakinį, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad socialinio draudimo pensijos didėtų ir artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio.
Atrodo, šventas reikalas, automatiškai visi pritartų ir nebūtų jokio ginčo. Kad būtų aiškiau, iš vadovėlio perrašiau, kad trumpuoju periodu pensijos didėjimas… mato dydis yra piniginis vienetas, o ilguoju periodu – santykinis dydis. Ir ką jūs galvojate? Mūsų mylimas komitetas pasiūlė nepritarti šiam dalykui. Tokiu atveju kaip suprasti? Vadinasi, mes pasiryžę nevykdyti mūsų partijų programų?
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad įrašykime paprastą sakinį, kad mūsų tikslas yra, kad pensijos nemažėtų, ir visi bus patenkinti ir visi jausitės atlikę tam tikrą pareigą savo rinkėjams. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė ir komentaras.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega Mečislovai, komiteto susitarimu vakar buvo surengtas posėdis, aš apgailestauju, kad jūs jame nedalyvavote, o tiesiog išties visi tikslai labai gražūs. Posėdyje dalyvavo Teisės departamento atstovai. Įprasta tvarka tokios deklaratyvios, kad ir labai geros nuostatos, į įstatymą nerašomos, todėl komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas palaikote komitetą, balsuojate prieš.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 18, prieš – 5, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 2 straipsnio. Gerbiamasis Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, pirmiausia aš noriu paprašyti, kad jūs, kaip pirmininkė, nuramintumėte mano kaimyną V. Kamblevičių, nes jis sąmoningai trukdo man pateikti savo siūlymus. (Balsas salėje: „Jis nesąmones kalba.“)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kamblevičiau, netrukdykite kolegai M. Zasčiurinskui. Jau įjungėme.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galiu kalbėti?
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš nereikalauju, kad būtų balsuojama dėl šito straipsnio. Įsivaizdavau, kad tai yra grynai techninio pobūdžio, bet mano mylimas komitetas, kaip visada, surado argumentų, kad ir nesuprato, apie ką čia iš viso kalbama. Aš teikiau siūlymą, kad jeigu mes įrašome sąvokas, tai kiekviename įstatyme jos turi būti, kaip reikalauja Teisingumo ministerijos rekomendacijos. Kiekviename sąvokos turi būti arba tos pačios, arba įrašyta, kad jos yra naujos. Bet jeigu komitetas galvoja, kad nereikia šito rašyti, tai aš nereikalauju balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar toliau yra dar viena jūsų pataisa dėl 2 straipsnio, išbraukiant 7, 8, 9 ir 10 dalis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, čia yra į sąvokų dalį įrašyta pradžia labai stambaus ir principinio klausimo. Jeigu Seimas balsuos, nepritars šitam išbraukimui, vadinasi, neliks prasmės balsuoti ir dėl kitų straipsnių. Kokia esmė?
R. Kuodis, ekonomikos mokslų daktaras, parašė aiškų straipsnį, kad taškų įvedimas į socialinės apsaugos ir draudimo sistemą yra beprasmis, kad tai klaidins žmones ir galimai gali sumažinti perskaičiuojant moterų pensijas. Todėl aš nepritariu, kad būtų įvedama taškų sistema, ir pasiūliau ją išbraukti, pradedant nuo sąvokų termino. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Aš labai paprašyčiau kolegų baigti turgų. Ministras J. Bernatonis, K. Daukšys, D. Kuodytė. Vyksta plenarinis posėdis, eikite į savo vietas, ir greitai! (Šurmulys salėje)
Komiteto nuomonė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas išties svarstė visą projektą labai atidžiai ir buvo apsispręsta, kad komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui, kuriame numatytas individualios socialinio draudimo pensijos dalies apskaičiavimas. Jeigu mes išbrauktume šitas dalis, tiesiog kito būdo kolega Mečislovas nepasiūlė, tuomet griūtų visa koncepcija. Todėl komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pasiūlymams dėl minėtų straipsnių.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už padarytą pastabą mūsų socialinių reikalų ir darbo ministrei, kuri nesiteikė dalyvauti mūsų svarstymuose, jai nelabai rūpi šitie dalykai. Bet aš noriu, kalbėdamas apie Mečislovo pataisą, kad mes suprastume, dėl ko balsuojame.
Kolega Mečislovai, jeigu norime pataisyti, pereiti prie kitos sistemos, ką siūlo kolega R. Kuodis, tai reikia keisti visą sistemą. Yra tik du būdai. Arba prognozuojamos vadinamosios švediškos pensijos, tai yra visiškai atskiras mechanizmas, kitaip prognozuojamos, kitaip vertinamos, aš irgi esu jų šalininkas. Bet kitas dalykas yra taškų sistema, modifikuota taškų sistema, vokiška sistema, kurią mes čia ir pasirinkome. Bet jeigu iš tos vokiškos taškų sistemos mes išbrauksime taškus, tai mes iš viso jokios sistemos negausime.
Šiuo atveju jūsų pataisa yra ne vietoje, jūs turėtumėte kalbėti prieš šitokį modelį, kaip tokį, gale, nes dabar būtų visiškas chaosas, nes mes ir dabar turime taškų sistemą, vadinasi, ir dabartinę sistemą paneigtume, tai visiškai būtų suvelta visa draudimo sistema. Todėl aš manau, kad šita pataisa, tokiu pavidalu, yra ne vietoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate kolegos M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 4, prieš – 8, susilaikė 57. M. Zasčiurinsko siūlymui dėl projekto 2 straipsnio pakeitimo išbraukiant 7, 8, 9 ir 10 dalis yra nepritarta. Gerbiamasis Mečislovai, tada, kaip jūs pats minėjote, lygiai tas pats yra ir su kitais siūlymais, dėl jų mes neturime balsuoti, nes iš esmės turinys yra tas pats.
Dabar tik dėl 11 punkto, kuris vadinasi „Pensijų socialinio draudimo įmoka“. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, buvo įdomu girdėti komentarus, nes dabar buvo kalbama apie vokišką sistemą, apie skandinavišką sistemą ir apie tai, ką dabar turime. Jeigu mes išbraukiame taškus, tai lieka dabartinė pensijų sistema, kurią mes ir dabar skaičiuojame. O iš esmės, ar mes vadiname taškais, ar mes vadiname eurais, viskas yra tas pats. Skirsis tik po kelių, po penkerių, po dešimties metų, kai bus atliekamas perskaičiavimas. Todėl mano nuomonė buvo, kad nereikia apgaudinėti žmonių, kad mes ką nors geriname, o būti sąžiningiems. Tai tokia buvo esmė. Komiteto pirmininkė paaiškino.
Dabar dėl šito siūlymo. Šis siūlymas yra labai elementarus ir paprastas. Įstatymo projektuose niekur nėra apibrėžta, mano žiniomis, kas yra pensijos pakeitimo norma. Pensijos pakeitimo norma yra pagrindinis rodiklis, kuris per ilgąjį periodą ir nustato pensijos dydį, kai tik pagal jį galima atlikti pensijų pasikeitimo vertinimą. Aš ir pateikiau, nes tokio termino įstatyme nėra ir nebuvo. O argumento, kad sąvokos apibrėžimas nekorektiškas, tai išvis nesuprantu. Bandžiau šiandien paklausti vieno profesoriaus, sakau: ar tu supranti, kas čia turėta galvoje? Jis nusijuokė ir sako: skaityk straipsnį. Taigi aš siūlau, kad ši įstatymo sąvoka išliktų. Ji bus nors šiame įstatyme. Tada mes galėsime blaiviai ir realiai vertinti, ar siekiame, kad pensijos didėtų ir nebūtų mažinamos, o tada galėtume priimti teisingus sprendimus. Mes dabar kalbame, kad pensijos didės, o iš tikrųjų pagal pakeitimo normą jos yra mažinamos. Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi…
PIRMININKĖ. Taip, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Mečislovai, posėdyje dalyvavęs gerbiamas T. Medaiskis paaiškino, kad apskaitos vienetų sistema leis teisingiau įvertinti kiekvieno žmogaus stažą, įmokas ir adekvačiai paskirstyti pensijas.
O jūsų siūlymui įvesti sąvoką „pakeitimo norma“ komitetas nepritarė todėl, kad įstatyme toliau ši sąvoka apibrėžiama kaip vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio rodiklis. Dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys, palaikantis M. Zasčiurinsko siūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Esu, švelniai pasakius, nustebintas komiteto pirmininkės paaiškinimo, nes komitete buvo paaiškinta, kad tokios normos išvis niekur daugiau niekas nenaudoja, todėl jos nereikia įrašyti. Taip buvo argumentuota, o ne taip, kaip jūs dabar paaiškinote.
Dabar dėl pačios esmės. Aš manau, kad yra tikslinga įvesti šią sąvoką, nes jeigu žiūrėtume mūsų komentarus ir specialistų kalbas, ir panašiai, mes susiduriame su tam tikra dilema, kas yra pakeitimo norma. Ji skaičiuojama įvairiai. Du aspektai šiuo atveju yra, nuo ko skaičiuoti. Santykinai pagal grynąsias pajamas į rankas, su mokesčiais, be mokesčių.
Iš kitos pusės, skirtingai traktuojama. Vieni skaičiuoja nuo draudžiamųjų pajamų, kiti skaičiuoja nuo vidutinio statistinio vidurkio rodiklio. Šiaip dabar jau draudžiamųjų pajamų mes kituose įstatymuose atsisakėme, nes jos yra šiek tiek klaidinanti sąvoka, iškreipia, mokestiniai žaidimai prasideda, jie visada sutampa su vidutine alga. Manau, tikrai nieko blogo neatsitiktų, jeigu mes šiame įstatyme apibrėžtume, kas yra pakeitimo norma, nustotume ginčytis ir nebūtų skirtingų skaičių išorėje, nepaisant, kas kaip lygina paskui, paskui nesusikalba tarpusavyje. Aš siūlau tikrai pritarti, nes tas siūlymas yra racionalus.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70: už – 23, prieš – 4, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Dabar 6 straipsnis. Irgi M. Zasčiurinsko siūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama pirmininke. 6 straipsnio tikslinimo esmė yra tokia, kad siūlau išbraukti sakinį, kuris liečia privačius kaupiamuosius fondus, vien todėl, kad nebūtų diskriminuojami tie pensininkai, kurie nedalyvauja privačiame pensijų kaupime. Su šituo sakiniu tai yra diskriminacinė norma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė. Tiesiog dabar tokia sistema egzistuoja, todėl komitetas siūlo palikti minėtus žodžius dėl kaupimo.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai prieš šią pataisą. Manau, kad mes turime dvi sistemas: kaupiamąją ir solidarią, bet ir daugeliui mūsų Seimo narių, kad žinotų, norėčiau pasakyti. Anksčiau buvo labai arši dabartinės daugumos pusės kritika dėl kaupiamųjų fondų. Tai dabar, norint pagerinti visą vaizdą, jeigu modeliuojant pensijų ateitį, 80 metais, atkreipiu dėmesį, pagal jų prognozes, jeigu mes mokėsime tokią kaupiamąją dalį, kaip dabar, tai ji sudarys 60 % būsimosios pensijos ir tik 40 % solidarios pensijos. Aišku, tas skaičiavimas yra fantastika, niekas tuo netiki, bet dėl pagražinimo ji tokia yra įvesta, kad gražiau grafikas atrodytų.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69: už – 10, prieš – 8, susilaikė 51. Nepritarta.
Dabar 8 straipsnis. M. Zasčiurinskas. Atsiimate, Mečislovai?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pritarta iš dalies, dėl apskaitos vienetų jau Seimas apsisprendė, o kitai daliai pritarta.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, aš iš dalies pritariu pritarimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vadinasi, nereikia balsuoti.
Toliau yra dėl 8 straipsnio 2 dalies. Komitetas čia nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia komitetas nepritarė. Kalbama apie tai, ką šiek tiek šnekėjau. Pensijos yra indeksuojamos. Tai yra tikrai pozityvas. Pozityvas yra ir tai, kad indeksuojamos pagal septynerių metų laikotarpį, tačiau negatyvas yra tai, kad papildomai surašomos tokios sąlygos, kurios iš esmės neleis, didelė tikimybė, indeksuoti šitų pensijų. Taip, kaip ir su taškais gyventojai bus apgauti, taip ir su indeksavimu, todėl aš siūlau palikti švarų indeksavimą be jokių papildomų sąlygų. Tai sudarys galimybes žmonėms gauti didesnes pensijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega Mečislovas atkartojo 2 dalies 1 punkto didesnę dalį. O dėl 2 dalies, jei mes ją išbrauksime, tuomet nebus galima subalansuoti socialinio draudimo pajamų ir išlaidų, būtent pensijų dalies. Todėl komitetas kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui pakeisti 8 straipsnio 2 dalį? (Balsai salėje) Gerbiami socialdemokratai, man atrodo, jums šis modelis visai neaktualus.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 6, prieš – 7, susilaikė 58. Siūlymui nepritarta.
Vėl M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 8 straipsnio 4 dalies pakeitimo išbraukiant 5 punktą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Yra norima bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, pavyzdžiui, kaip yra Vokietijoje, nes Vokietijoje 30 % sodrinės sistemos yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Lietuvoje skirtumas yra tas, kad mes sakome, kad perkelsime, tai perkelsim, bet perkelsime tik 1 % ir pirmais metais jį galbūt kompensuosime iš valstybės biudžeto, o kitais metais to kompensavimo jau nebus numatoma. Tai viena.
Antra. „Sodros“ pajamos yra mažinamos ir kitais būdais. Tada tikimybė yra tokia, kad bazinės pensijos perkėlimas taps neįmanomu, nes neužteks šitų lėšų. Čia yra surašytas variantas kaip „Egle, žalčių karaliene, sunešiok kurpaites“, kad tuo atveju indeksavimas yra nevykdomas, jeigu tam tikros sąlygos, BVP santykis su darbo užmokesčio fondu yra neigiamas. Tai suponuoja tai, kad bus didelė tikimybė, kad indeksavimas nebus vykdomas.
Mano siūlymas yra toks, kad mes be jokių sąlygų atliekame indeksavimą, ir tuo atveju, jeigu pagal kiekvieną socialinio draudimo rūšį pasidarys daugiau pajamų, kad tos pajamos būtų perdedamos į rezervinį fondą, nes dabar rezervinio fondo formavimas faktiškai yra nenustatytas. Ir tai aš čia įrašiau 10 % todėl, kad tie 10 % maždaug atitiktų 2008 metų startinį rezervo fondą, kuris tuo metu buvo 1 mlrd. Lt.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš. Atsiprašau, dar komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes kolega pasiūlė, kad tol, kol rezerve nesukaupsime 10 %, tai iš principo mes kaip tik negalėsime indeksuoti. Toks būdas yra tikrai nesuprantamas. Siūlomas visiškai kitoks, kad jeigu tik yra galimybė, – indeksuoti, o dalį atidėti į rezervinį fondą.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mūsų komiteto nepritarimas buvo kita linkme. Ne dėl to, dėl 1 dalies, ką siūlo Mečislovas, kad reikia pervesti į rezervinį fondą iš valstybės, kam tikrai galima pritarti, bet 10 % riba yra nereali. Ką reiškia 10 % riba? Tai reiškia, kad sukaupsime rezervinius fondus tik pusantro mėnesio pensijoms. Tai čia joks rezervas, krizės metu viskas ištirps per vieną mėnesį. Jeigu prisiminsime krizės metus, kiek buvo sukaupta rezervo fondo Estijoje, tai jie turėjo beveik pilną biudžetą rezervo, tokį patį beveik metams ir iš savo rezervo skolino kitoms valstybėms. Tai čia yra rezervas. Esmė – silpnoji pataisos vieta yra 10 %. Jeigu jūs būtumėte dalyvavę komiteto posėdyje, galbūt mes būtume suradę racionalų pasiūlymą ir padarę tą realią ribą, o ne 10 %, nes 10 % yra nepakankamas rezervas ką nors stabilizuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67: už – 2, prieš – 11, susilaikė 54. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)
Seimo nario R. J. Dagio siūlymas dėl 8 straipsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia vienas iš tų siūlymų, kuris galėtų tapti tam tikru sutarimu arba keliu į sutarimą dėl pensinės reformos. Jo esmė yra ta, kad mes turime garantuoti savo žmonėms tam tikrą ateitį socialinio draudimo sistemoje, „Sodros“ sistemoje, kad jų vidutinės pensijos nenukris iki tam tikro žemesnio lygio, palyginti su vidutine alga. Tarkime, kokią norime tą ribą galime nustatyti: trečdalį galime nustatyti, 30 %, bet tai yra aiški perspektyva. Mechanizmas yra numatytas toks pat, kaip šiuo metu indeksavimo formulė, tik jis taikomas taip, kad jeigu atsitinka taip, kad Socialinio draudimo fonde pinigų nėra, tarkime, neužtenka išlaikyti mūsų užsibrėžtai 30 % pensijų ribai ar 29 % ribai, palyginti su vidutine alga, tada tas deficitas dengiamas iš valstybės biudžeto. Viskas, taškas.
Tai iš esmės atitinka socialinio draudimo principus kaip tokius. Tai bent jau stabilizuoja mūsų ateitį ir žmonių supratimą, kad socialinio draudimo sistema vis tiek garantuos tam tikrą minimumą. Jeigu bus geriau, tų lubų mes niekada neuždėsime. Galų gale, kokį lubų dydį numatyti, vėl paliekama pačiam Seimui nuspręsti, gavus Vyriausybės (…), žiūrint į kelerių metų tendencijas, ką mes galime garantuoti. Bet tai būtų aiškus garantas žmonėms, kad jie tikrai ką nors gaus. Dabar pagal dabartinius skaičiavimus tokio garanto nėra ir tai yra visiškai netvari sistema. Siūlau įsiklausyti į mūsų žodžius, nes paskui vėl apeliuosite, kodėl mes jūsų nepalaikome.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas palaiko. Dar komiteto išvada, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia teikiant šį pasiūlymą nenurodytas lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai. Kai analizavome šį pasiūlymą su specialistais, tai vidutiniuoju ilguoju laikotarpiu labai išaugtų lėšų poreikis tokiai sistemai, sudarytų net virš 3 % BVP. Todėl komitetas nepritarė kolegos R. J. Dagio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas, palaikantis siūlymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš palaikau šitą R. J. Dagio siūlymą, ir pasakysiu kodėl. Man šiek tiek apmaudu, kai mūsų argumentai, kodėl nepritariama siūlymui, visiškai nėra žmogaus, visiškai nėra pensininko, nors kalbame apie pensinę sistemą. Mūsų argumentai yra tokie: tai nekorektiška, tai nėra pinigų, tai tas, tai tas, tai tas. Kolegos, mes turime atsiminti, kad mūsų pensijos yra trečioje vietoje nuo galo. Europos Sąjunga mums apie tai jau rašo, o mes vis kalbame: pinigų yra, pinigų nėra. Juk socialinei apsaugai dabar pagal skiriamą likutinę sistemą, kiek lieka nuo kitų, tai atitenka ir socialinei apsaugai.
Aš teikiau savo indeksavimo sistemą, kuri yra skaidresnė, švaresnė ir aiškesnė. Tai yra indeksavimas beatodairiškai vykdomas bet kokiomis sąlygomis. Jeigu pinigų neužtenka, tam aš pasiūliau naudoti rezervo fondą, o 10 % pasiūliau todėl, kad yra didelis pavojus, kad rezervo fondas išvis nebus sudarytas. Tai 10 % – tie 300 mln. eurų – tikriausiai negalėtų išgąsdinti kitų biudžeto valdytojų. Rimo siūlymas yra šiek tiek kitoks, bet jis siūlo spręsti pagrindinę problemą, t. y. užtikrinti, kad pensijos būtų didinamos, kad žmonės neskaičiuotų pinigėlių, kai reikia nupirkti savo anūkėliams saldainiukų, kad jie turėtų nors kokią prošvaistę į orią senatvę. Todėl aš ir palaikau, kad jo siūloma sistema yra geresnė negu tai, kas yra įkelta į šį modelį. Ačiū.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Klausausi tokių gražių kalbų ir atsižavėti negaliu, ypač R. J. Dagiu. Rimantai, tau vadovaujant viskas buvo sužlugdyta: atimtos pensijos, sumažinta… Vienintelė valstybė Europoje ir pasaulyje, kuri per krizę sumažino pensijas ir atėmė iš mūsų tų varganų žmonių… Ir pakvietė valstybę gelbėti pensininkų sąskaita. Vienintelė! Ką tu dabar kalbi? Klausyk, reikia turėti bent kiek sąžinės.
O M. Zasčiurinskui noriu pasakyti: čiulbesys puikus, bet su realybe šimtu procentų prasilenkia.
Gerbiamieji, užtenka kalbų! Aš suprantu, rinkimai čia pat, jūs norite, kad jus išrinktų, bet, neduok Dieve, kad rinkėjai patikės jumis, jūsų kalbomis. Jūs vėl juos apgausite, jūs vėl juos žlugdysite. Reikia paprasto, paprasčiausio dalyko – kelti pensijas, o ne svarstyti, iš kokios kišenės, į kurią kišenę. Valstybė yra viena, ir koks skirtumas, iš kurio čia biudžeto – iš „Sodros“, iš biudžeto dengsime, ir visa kita. Tiesiog padėkime pensininkams, o ne darykime tai, ką jūs čia dabar darote – priešrinkiminį šou. Dar labai toli iki rinkimų. Pamirš jūsų tuos svaičiojimus, bet jūs dar kartą apgausite žmones. Būkite bent kiek sąžiningi pasisakydami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas pritariate R. J. Dagio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 17, prieš – 10, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Broniau, aš pasakysiu. Yra tokia lietuviška patarlė: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jums tai netinka – Broniaus nepratašo, nes jūs puikiai žinote, kad krizės metu Švedijoje pensijos sumažėjo 5 %, nepaisant krizės. Puikiai tai žinote. Aš jums rodžiau skaičius, ir vis tiek jūsų niekas nepratašo.
Gerbiami kolegos, komiteto pirmininke, aš labai prašau argumentus pateikti korektiškai. Kai jūs kalbate, kad reikia biudžeto lėšų, aš jūsų paklausiu, iš kur, kokių lėšų čia reikia? Jeigu jūs užsibrėšite, kad minimali pensija negali būti mažesnė negu 25 %, tų lėšų nereikės iki 2035 metų, nes dabar pakeitimo norma aukštesnė. Prašau būti korektiškus.
PIRMININKĖ. Dar vienas M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 9 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, kadangi yra įrašyti žodžiai, kurių man reikia, ačiū. Nebalsuokite.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Atsisako. Dėl 10 straipsnio irgi M. Zasčiurinsko…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip pat pritariu pritarimui iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritariate komiteto pritarimui iš dalies. Dėkoju.
11 straipsnis…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Apskaitos vienetai – jau balsuota.
PIRMININKĖ. Jau balsuota. Dėkui. Dėl 12 straipsnio irgi, man atrodo, balsavome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, yra 3 dalis.
PIRMININKĖ. Tuoj, žiūrime.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). 11 straipsnio 3 dalis.
PIRMININKĖ. Taip. Papildyti 11 straipsnio 3 dalimi. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Noriu pateikti savo sampratą, kadangi aš buvau visose konferencijose, kai mokslininkai šitai rengė, dalyvavau daugelyje diskusijų, ir visur buvo kalbama, kad apskaitos vienetų įteisinimas pakeis perskaičiuotas pensijas. Vienu atveju jos gali būti mažinamos, kitu atveju gali didėti. O moterų pensijos, nes jos neturės galimybės pasirinkti iš savo 25 metų, galimai sumažės. Tačiau vienu metu mokslininkas T. Medaiskis atėjo į komiteto posėdį ir jau pradėjo tvirtinti, kad pensijų dydis nesikeis. Aš manau, kad tai būtų skaidru ir sąžininga, nuramintų visus likusius pensininkus, kurie turi abejonių, kad mes tai įrašytume į įstatymą. Įrašytume tai, ką mes girdėjome įstatymų iniciatorius teigiant posėdžio metu, t. y. aš siūlau įrašyti, kad apskaitos vienetais apskaičiuota pensija negali būti mažesnė nei įprasta tvarka apskaičiuota pensija. Skirtumas dengiamas valstybės biudžeto sąskaita.
Kodėl pasiūliau įrašyti valstybės biudžeto sąskaita? Todėl, kad Vyriausybės atstovai taip pat tvirtino, kad ji nebus mažinama. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė. Atsiprašau. Pirmininke, jūsų komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi gal šį kartą tenkins argumentai. Kolegos Mečislovo nerimas… Kad pensijos, perskaičiavus į apskaitos vienetus, nesumažės, įtvirtinta daugelyje įstatymo straipsnių ir jie jums yra nurodyti.
Be to, gerbiamas T. Medaiskis įrodė, tiesiog parodė daugybę skaidrių mums, kad po apskaitos vienetų įvedimo pensija jokiu būdu neturi mažėti ir net didėti. Aišku, priklausys nuo stažo, nuo daugelio rodiklių, kaip tai bus, bet tikrai yra užtikrinimas, kad pensija nemažės.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė prieš pataisą.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, tame pačiame komiteto posėdyje tas pats profesorius T. Medaiskis atkreipė dėmesį, kad šiuo įstatymu mes naikiname senąją tvarką ir priimame naują tvarką, todėl jokios įprastos tvarkos nėra. Buvo pasakyta, kad parašę „įprastoji tvarka“, mes įtvirtintume visišką nesusipratimą, nes tokio dalyko tiesiog nėra. Todėl siūlau nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68: už – 13, prieš – 6, susilaikė 49. Siūlymui nepritarta.
Toliau, Mečislovai, jūsų siūlymas…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Susijęs jau su apskaitos…
PIRMININKĖ. Susijęs. Išbraukti 11, 12, 13 straipsnius. Dėl šito nereikia balsuoti. Tuojau randu. M. Zasčiurinsko siūlymas dėl 15 straipsnio.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). 15?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, jeigu mes jau džiuginame esamus ir būsimus pensininkus, siūlau, kad įstatyme būtų aiškiai parašyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas senatvės pensijos amžius nekeičiamas, kad nekiltų jokių minčių didinti pensinį amžių. Kodėl tai siūlau? Galima argumentuoti: visų pirma, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, kad mirtingumas yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų 10–11 metų pagal mirtingumo rodiklius taip pat yra blogiausias Europos Sąjungoje. Tokioje aplinkoje mums kalbėti ir siųsti žinią, kad mes dar didinsime pensinį amžių, ir motyvuoti tuo, kad tokiu atveju taupysime biudžeto lėšas, mano nuomone, yra nemoralu. Todėl aš siūlau, kad įstatyme būtų aiškiai parašyta ir nusiųsta aiški žinia, kad Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas senatvės pensijos amžius nekeičiamas. Tai yra tai, kas yra dabar – didinama po kelis mėnesius kas pusmetį, nebūtų keičiama. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pirmininkė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, tai lygiai taip pat, bet parašyta kitais žodžiais, kad senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai, ir taškas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Na, gerbiama pirmininke, kas su jumis darosi? Pataisa visai kita, jisai siūlo sustabdyti dabar pensinio amžiaus ilginimą, o mūsų projekte jis numatytas pabaigti. Tai jūs sakote, kitais žodžiais kitur parašyta.
PIRMININKĖ. Palaukite! Gerbiamas Dagy, jūs palaikote M. Zasčiurinsko pataisą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, nepalaikau. Bet argumentacija visiškai priešinga.
PIRMININKĖ. Ir nepalaikote komiteto?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Palaikau komiteto nuomonę, nes šitą reformą turime pabaigti. Ką, mes dabar tuos žmones judinsime vėl?
PIRMININKĖ. Palaukite, aš nesupratau. Komitetas ir nepritarė šitai pataisai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, bet argumentacija buvo pasakyta, kad kitame straipsnyje parašyta tas pats kitais žodžiais, o ten neparašyta taip. Mes tiesiog šitos reformos klausimo nekvestionuojame, iki 65 metų viskas juda, kaip numatyta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kolega Rimantai, čia parašyta labai aiškiai: 15 straipsnis „Senatvės pensijos amžius“. Komitetas apsisprendė parašyti labai aiškiai amžių ir dėl to nepritarė M. Zasčiurinsko pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). M. Zasčiurinskas siūlo sustabdyti dabartinį ilginimą!
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nesiginčykite, visi skaityti mokat! Ir čia labai aiškiai viskas parašyta, kad išbraukiama „senatvės pensijos amžius, nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatoma 65 metai“, ir Mečislovas siūlo: „Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas senatvės pensijos amžius nekeičiamas“. Tai dabar K. Daukšys palaiko M. Zasčiurinsko siūlymą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo pirmininke, posėdžio pirmininke. Aš pasakysiu taip, palaikysiu visus ir R. J. Dagio, ir M. Zasčiurinsko, ir visus kitus pasiūlymus, jeigu jie nustos varžytis grožio konkurse ir kalbės trumpai ir aiškiai. Taip.
PIRMININKĖ. Tai trumpai ir aiškiai – balsuojame. Kas palaikote M. Zasčiurinsko siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77: už – 21, prieš – 7, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
16 straipsnis. Seimo narių R. Baškienės, V. Simuliko, R. Ačo, P. Urbšio, P. Gylio, V. Matulevičiaus siūlymas. Pristato R. Baškienė. Taip? Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, jūs puikiai žinote, kad, turėdamas būtinąjį stažą, už kiekvienus dirbtus metus žmogus dar turi galimybę gauti 3 % nuo bazinės pensijos, tai yra viltis, kad turint 30 metų darbo stažą yra dar galimybė dirbant prisidurti, taip sakant, prie pensijos tam tikrą dydį. Dabar gi pasiūlymas pailginti būtinąjį darbo stažą senatvės pensijai gauti iki 35 metų, na, vėlgi nesudaro tos galimybės gauti didesnę pensiją ir padaro įkaitu žmogų būtinai dirbti. Paskaičiuokime metus, tai nėra jau toks mažas amžiaus tarpsnis. Todėl mes siūlome nedidinti ir palikti taip, kaip yra dabar – 30 metų darbo stažas būtinajai pensijai gauti.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti. Yra K. Daukšys – prieš. Nenorite? Tai balsuojame. Kas… (Balsas salėje: „Komiteto nuomonė.“) Tiesa, komiteto. Pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi komitetas ilgai diskutavo ir vis dėlto siūlo nepritarti dėl tos priežasties, kad pritarta siūlymui palaipsniui ilginti būtinąjį stažą, kol 2027 metais jis pasieks 35 metus, kadangi pensinis amžius nuo 2012 metų palaipsniui didinamas iki 2026 metų, kol jis pasieks 65 metus, atitinkamai turėtų būti didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.
Kolegos, jūs matote savo versijose, projekte, kokie bazinių pensijų dydžiai yra nustatyti įvairiose šalyse… Atsiprašau, koks yra numatytas būtinasis stažas įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje – 45, Belgijoje – 45, Bulgarijoje – 38 ir t. t. Dėl to komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui ir palikti…
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas pritaria siūlymui.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad nepritartume šitam siūlymui, surasti argumentų faktiškai neįmanoma, ir šitie argumentai, kurie čia yra parašyti, na, nepykite, daugiau negu juokingi. Vidutinė pensija Graikijoje – 1600 eurų, atsimenate tokius skaičius? Lietuvoje – 208 eurai. Ir mes lyginamės, kadangi Graikijoje yra tokie, tai padarykime ir tai. Tai gal pirmiau padidinkime tą vidutinę pensiją iki tokio lygio, kad paskui galėtume lyginti žiguliuką su mersedesu ar zaporožietį su mersedesu. Ir mes štai nesigėdijame rašyti oficialiame dokumente tokį argumentą, kodėl reikia palikti tą patį stažą. Tai čia vienas argumentas.
Antras argumentas. Mes kalbame, kad iki 2026 metų, tai yra rodikliai, kurie pateikti oficialiai, pensijų pakeitimo norma yra mažinama. Yra mažinama. Ir dabar tas būtinojo stažo senatvės pensijai gauti didinimas juk mažina pensiją todėl, kad pensiją skaičiuojant yra naudojama formulė, kur naudojamas santykis. Tai ko mes siekiame? Dar labiau sumažinti pensiją ne tik tiems žmonėms, kurie sąžiningai dirba iki 30 metų, o ir tiems, kurie pratęs savo darbą iki 35 metų.
Ir paskutinis argumentas. Čia įvairiose diskusijose sugebėjo žmonės pasakyti, kad reikia mažinti, nes jūs supraskite, kad dabar yra daug žmonių, išdirbusių 40 ir daugiau metų, todėl reikia jiems tą stažą padidinti, bet mes neužmirškime, kad tie žmonės tą stažą paprastai užsidirbo tarybiniais laikais, ir tų žmonių skaičius mažėja, todėl aš pritariu kolegės R. Baškienės siūlomai pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate R. Baškienės, V. Simuliko, R. Ačo, P. Urbšio, P. Gylio, V. Matulevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, ir dar tokie pat siūlymai (tada nebereikės balsuoti) R. Tamašunienės, J. Narkevičiaus, V. Kravčionok, L. Talmonto, J. Kvetkovskio, J. Narkevičiaus, M. Zasčiurinsko toks pat ir dar M. Zasčiurinsko toks pat.
Balsavo 71: už – 29, prieš – 4, susilaikė 38. Nepritarta visiems mano išvardintų autorių siūlymams.
Dabar 20 straipsnis. Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio, P. Gražulio, K. Miškinienės, K. Komskio. I. Šiaulienė pristato?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes šitą pataisą atsiimame ir siūlome pritarti komiteto nuomonei.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Penkeriems metams.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji K. Miškinienė. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiėmė, supratau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Lieka galioti penkeri metai.
PIRMININKĖ. Gerai. Seimo narys A. Dumbrava. Siūlymas dėl 22 straipsnio.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Siūlymas yra toks. Kadangi mes dabar padidinome būtinąjį stažą iki 35 metų, mes žinome, kad žmonės į išankstinę senatvės pensiją eina labai nenoriai, gal per visą Lietuvą susidarytų 10 tūkst., nes jie labai daug praranda išeidami į išankstinę senatvės pensiją. Jeigu žmogus naudojasi tuo įstatymu, per penkerius metus (60 mėnesių) susidaro 24 %, tai tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtųsi tokiam žingsniui. Čia eina žmonės iš bejėgiškumo, jau neturėdami kokių nors kitų rezervų. Kiti neina į tą pensiją, tarkim, pasitikėdami savo vaikais, pasikliaudami vaikais, žodžiu, laukia, kada sukaks pensinis amžius ir tik tada išeis. Bet yra tokių žmonių, kurie gerų artimųjų neturi ir jiems faktiškai sumažėja pensija, ir iki gyvenimo pabaigos lieka sumažinta pensija. Aš tik siūlau, kad tiems žmonėms tas sumažinimas nebūtų toks ženklus ir vietoj 0,4 % palikti 0,2 %, tada bus ne 24 %, o 12 %.
Ir nesutikčiau su komiteto išvadomis, kad tie žmonės, kurie išeina į senatvės pensiją, gaus didesnes pajamas negu tie, kurie neišeina. Visada tie žmonės pralaimės, kurie išeina į išankstinę senatvės pensiją, nes jie jau nebedirba, o pensija visuomet yra mažesnė už darbo užmokestį, ir būtų nelogiška, kas yra čia išdėstyta. Todėl tikrai siūlyčiau pritarti, visi žmonės neišeis į išankstinę senatvės pensiją, nes pensija visuomet yra mažesnė už pajamas. Kaip jau ir minėjau, žmogus yra priverstas išeiti į tą pensiją, nes nebeturi darbo arba darbo vietos sumažinamos, arba vyksta kai kurie kiti dalykai, todėl mano yra toks siūlymas, kad vis dėlto jie mažiau nukentėtų, ir siūlau 0,2 %. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pirmininke?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstydami minėtą siūlymą mes į posėdį pasikvietėme „Sodros“ vadovybę, buvo pateikta aiški argumentacija, kad tas 0,4 % ne šiaip sau kaip nors sugalvotas, jis aiškiai apskaičiuotas. Jeigu mes pritartume kolegos A. Dumbravos siūlymui, mes nepasiektume socialinio teisingumo socialinio draudimo sistemoje. Dėl to komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate kolegos… (Balsai salėje) Rimai, norite kalbėti? Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, vėl jūs kalbate ne apie tai, kas buvo pateikta komitete. Iš tikrųjų, kaip skatinti ankstesnį išėjimą, niekas tiksliai nežino. Dabar labai mažai kas išeina į ankstesnes pensijas. Mes siūlome atsisakyti ir neaiškių pensijų ėmimo tarifų. Čia yra grynai skaičiavimo būdas, čia yra politinis koeficientas, o ne koks nors skaičiavimas. Todėl siūlau, kolegos, iš principo tie 0,2 % ar 0,4 % tai yra daugiau psichologinis koeficientas, nes žmonės šiaip ar taip negali naudotis mažomis pensijomis.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate kolegos A. Dumbravos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 67: už – 29, prieš – 1, susilaikė 37. Nepritarta pataisai, 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto keitimui.
Toliau 23 straipsnio 2 dalies keitimas. Vėl A. Dumbrava.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tas pats, analogiškas.
PIRMININKĖ. Pagal tekstą man neatrodo analogiškas. Pirmu atveju apskaičiuotos bendroji ir individualioji pensijų dalys mažinamos po 0,2 % už kiekvieną mėnesį, o čia skaitau tekstą: „Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 17… ir 18 straipsnį bei mažinamas 0,2 % už kiekvieną pilną mėnesį“, tai čia tas pats?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai.
A. DUMBRAVA (TTF). Tas pats, tas pats.
PIRMININKĖ. Susiję, tai nereikia. Gerai, ačiū.
Ir dabar einame prie pabaigos. Dėl 50 straipsnio M. Zasčiurinsko siūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Ką aš čia siūlau? Vadinasi, taip, įstatymas įsigalioja, taip? Tada senatvės ir netekto darbingumo pensijos gali būti keičiamos, t. y. jos gali mažėti, didėti ir likti tokios pačios. Antras punktas kalba apie tai, kaip reikia elgtis tuo atveju, jeigu po tikslinimo tie dydžiai didėja. Yra siūlomas įstatymo projekte variantas, kad žmogui pradedama mokėti didesnė perskaičiuota pensijos dalis po to, kai jis pateikia atitinkamus dokumentus. Jeigu jam dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsirado teisė gauti didesnę, bet jam dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyko pateikti iš karto dokumentų, jis pateikė po mėnesio, po dviejų, tokiu atveju pagal įstatymo sumanytojus tas žmogus netenka to nedidelio pinigų kiekio, kuris jam priklauso. Aš manau, kad tai yra nesąžininga, galų gale ir neprotinga, nes pagal kitus „Sodros“ atvejus yra skaičiuojama… didinimas atliekamas ne nuo to momento, kai jis pateikia dokumentus, bet nuo to momento, kai jam atsirado teisė gauti tą didesnę sumą, todėl mano įstatymo… aš pasistengiau labai paprastai paaiškinti šito viso straipsnio esmę. Mano siūlymo esmė ir yra, kad mokama ne nuo tada, kai jis pateikė dokumentus, bet nuo tada, nuo kada atsiranda pagrindas, ir, kad nebūtų piktnaudžiavimo, įdedu saugiklį – bet ne daugiau kaip už tris mėnesius nuo pagrindo atsiradimo. Aš manau, kad tokia sistema būtų sąžiningesnė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Dėkoju. Balsuojame. Atsiprašau, pirmininke, jūsų komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė, pritarė dabar galiojančiai tvarkai, kai mokama pateikus dokumentus nuo kito einančio mėnesio, po to, kai buvo pateikti reikalingi dokumentai. Dėl to komitetas nepritarė ir siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui keisti 50 straipsnio 2 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 12, prieš – 2, susilaikė 53. Pataisai nepritarta.
Toliau dėl 54 straipsnio yra Seimo nario A. Dumbravos pataisa, tiksliau sakant, dvi, bet mes dėl to jau balsavome ir apsisprendėme.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Nebereikia balsuoti. Toliau dėl 57 straipsnio yra M. Zasčiurinsko siūlymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Irgi balsavome.
PIRMININKĖ. Irgi balsavome, vadinasi, nebereikia balsuoti ir dėl visko apsisprendėme, ar taip, komiteto pirmininke?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Aš daugiau pataisų nematau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Viskas?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, viskas.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes čia gauname pastabą, ir aš buvau teisi, kad dėl 57 straipsnio yra M. Zasčiurinsko siūlymas išbraukti, atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją. Jūs atsiimate? Jeigu atsiimate, tai tada kitaip. Gerai. Dėl protokolo – M. Zasčiurinskas atsiima šią pataisą. Baigėme visus straipsnius nagrinėti. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. K. Miškinienė – už.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pakankamai įtemptos buvo mūsų diskusijos tiek komitete, tiek ir čia, posėdžių salėje, bet iš esmės tos pastabos, kurios buvo išsakytos, kaip pasikeis santykis ilguoju laikotarpiu, iš tikrųjų nėra taip paprasta įvertinti, kadangi su demografiniais iššūkiais susiduria ne vien mūsų valstybė, bet ir visa Europa, geopolitiniai iššūkiai. Iš esmės baigiamosiose nuostatose yra straipsnis, kuris įpareigoja Vyriausybę tuomet, kai santykis keičiasi labai nepalankia linkme, tiesiog didinti valstybės biudžeto asignavimus tam, kad mūsų pensininkai galėtų gyventi oriai.
Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad nenumatytas neigiamas indeksavimas, tai yra niekada daugiau, jeigu mes priimsime šitą įstatymą, nebus galima mažinti pensijų mūsų senjorams. Mano supratimu, tai yra taip pat labai svarbu.
Ir aš dėkoju jums už tai, kad pritarėte galimybei išeiti į išankstinę pensiją, likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, nes iš tikrųjų, kaip jau kolega Mečislovas čia ne kartą minėjo, mūsų pensijos labai mažos ir kartais dalis žmonių neturi kitų pragyvenimo šaltinių, todėl komitetas apsisprendė ir pritarė. Siūlau pritarti projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo vertybė – ne diskusija, o rezultatas. Rezultatas yra akivaizdus – pensijos nuvertės, tai yra akivaizdu. Nors ir ką jūs kalbėtumėte, jūs patys niekaip to negalite nuneigti – nuvertės. Tai yra rezultatas. Ar mes tai norėjome daryti? Ar dėl to mes darėme šitą reformą? Ar atsiskaityti, pūsti miglą kokiems nors ekspertams, kad mes čia kažką veikiame? Dar paprasčiau paaiškinsiu. Numatytas įdomus mechanizmas, pinigų nenumatyta, nuvertėjimas bus akivaizdus, bet numatyta kitoms… Stogą pensijų reformos mes atsisakome statyti, pusę sienų nugriauname, bet iš kitų vyriausybių reikalaujame, kad tas stogas ir sienos atsirastų, nes mes to padaryti negalime, mes atsisakome tai daryti, bet kiti turės tai padaryti su kitų metų biudžetais. Tai kam iš viso daryti? Tai kitos vyriausybės ir atsakys už pensijas ir politiškai, ir visaip kitaip. Kam jas daryti?
Šita reforma buvo daroma tam, kad žmonės matytų perspektyvą ir pasitikėtų socialinio draudimo sistema. Rezultatas išėjo priešingas. Niekas tokia sistema netikės. Ar kas norės iš mūsų gauti pensijas, mažesnes negu ketvirtadalis, lyginant su vidutine alga, ir visą savo amželį mokėti mokesčius? Suraskite man tokį. Eikime į gatvę, mėginkime surasti tokį žmogų, kuris sutiks. Aš norėčiau pažiūrėti, kaip jis atrodo, kad visą gyvenimą mokėjo didelius socialinio draudimo mokesčius, gaus tik ketvirtadalį, lyginant su vidutine alga.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ir viskas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 50, prieš – 12, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta. Priėmimas numatomas birželio 29 dieną.
18.06 val.
Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3252(2) (svarstymas)
Pensijų sistemos reformos įstatymo 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, tai yra lydimieji įstatymai. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Išvada.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taigi lydimieji projektai ir Pensijų sistemos reformos… Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, taip pat pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams, teikia savo siūlymus ir siūlo… Šiam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Narkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Nėra. Yra. Neišgirdo.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pensijų sistemos reformos įstatymo 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3252, pasiūlė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
18.08 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3255(2) (svarstymas)
Dar vienas lydimasis – Valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vakar komitetas apsvarstė minėtą lydimąjį įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento pastaboms, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui, teikė savo siūlymus su patikslinimais ir siūlo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu P. Narkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3255, nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
18.09 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3256 (svarstymas)
Lydimasis – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3256. Svarstymas. K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas minėtą projektą, pritarė ir nepritarė kai kurioms Teisės departamento pastaboms, taip pat nepritarė P. Gražulio pateiktam siūlymui. Taigi… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs ne apie tą kalbate. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jūsų komiteto išvada – atmesti projektą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, aš tikrai ne tą turiu. Atmesti projektą. Labai atsiprašau. Siūloma atmesti projektą bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti minėtą projektą? Pritarta bendru sutarimu.
18.11 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr. IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3262(2) (svarstymas)
Gerbiamoji Kristina, grįžkite į tribūną. Dabar vyks Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3262(2) svarstymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dar kartą atsiprašau, aš jau pradėjau pristatyti, kad komitetas svarstė Teisės departamento pastabas, gautą Seimo nario pasiūlymą, kuriam nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, mes neturime jokio Seimo nario pasiūlymo.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). P. Gražulio pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Nėra, mes jums duosime kitą projektą. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, tai komitetas pritarė bendru sutarimu minėtam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu?.. Dar atsiprašau, P. Narkevičių pamiršau pakviesti. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko išvada.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo Nr. IX-1828 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3262(2), nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo projektui Nr. XIIP-3262? Dėkoju.
18.13 val.
Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3263(2) (svarstymas)
Toliau Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3263 svarstymas. K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Atsiprašau, tiesiog jau fiziškai nebespėju. Taigi pritarta bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Vakar komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti? Dabar P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3263, nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo projektui Nr. XIIP-3263(2).
18.15 val.
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3257(2) (svarstymas)
Toliau – Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3257(2) svarstymas. K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Ruošiasi P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu? P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3257(2) ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime ir mes bendru sutarimu po svarstymo pritarti Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui? Pritarta.
18.16 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 10, 17, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3261(2) (svarstymas)
Pensijų kaupimo įstatymo 3, 4, 10, 17, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3261(2).
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Vakar Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Posėdžio pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 10, 17, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3261(2), nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
18.17 val.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3265(2) (svarstymas)
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3265. K. Miškinienė. Svarstymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pagrindinis komitetas vakar svarstė minėtą įstatymo projektą, bendru sutarimu siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir pateikė projekto lyginamąjį variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3265, nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, prašom vėl į tribūną. K. Miškinienė. Čia jau yra Seimo nario P. Gražulio siūlymas, kurį aš perskaitysiu, nes nematau P. Gražulio. Siūloma papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi. Cituoju: „Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai“, toliau – „šio įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims tris šalpos pensijų bazės dydžio…“ Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas svarstydamas tiesiog nepritarė minėtam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl pataisų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Už P. Gražulio siūlymą.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 19, prieš – 1, susilaikė 41. Siūlymui nepritarta.
Ir dar dėl 8 straipsnio yra analogiškas P. Gražulio siūlymas, dėl kurio mes apsisprendėme jau dabar balsuodami, todėl daugiau nereikia balsuoti. Daugiau siūlymų nėra.
Diskusijose norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIP-3265.
18.21 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas Nr. XIIP-3266(2) (svarstymas)
Toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas Nr. XIIP-3266. K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projektą Nr. XIIP-3266 ir nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Motyvai dėl viso po svarstymo. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, siūlau balsuoti už, nes šiam įstatymui iš esmės pritaria visas komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu pritarta po svarstymo projektui Nr. XIIP-3266.
18.22 val.
Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3242(2) (svarstymas)
Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Projektas Nr. XIIP-3242(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, kai kurioms pritaręs, kai kurioms nepritaręs, taip pat svarstęs ir papildomų komitetų nuomonę, bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Narkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3242 ir nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Miškinienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas minėtą projektą, iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į mūsų komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną vėl J. Sabatauską, nes yra Seimo nario N. Puteikio siūlymas papildyti… Atsiprašau, pirmiausia yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Gerbiama Miškiniene, prašom. Įdėkite kortelę, jūsų kortelė neįdėta. Jūs siūlote įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo pirmu pasiūlymu siūlo 56 straipsnį papildyti, kad profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs ne apie tai kalbate. Gal aš tada pasakysiu. Esmė ta, kaip jūs rašote: „Siekdamas suderinti Civilinio proceso kodekso nuostatas su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, kitus įstatymo projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti ir 1 straipsnį išdėstyti taip. 1 straipsnis, 56 straipsnio pakeitimas: „Profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams“ (ir jūs papildote) „ir įstatymu nustatytais atvejais kitiems asmenims“. Toliau – kaip ir buvo anksčiau.
Dabar – žodis Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurio nuomone, tokiam siūlymui nenorėtų pritarti. Argumentuokite, gerbiamas pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatyme yra numatyta profesinėms sąjungoms teisė atstovauti teismuose savo nariams, o tai pagal įstatymą galėtų atlikti jų darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, taip pat jų samdyti advokatai ar jų padėjėjai, kaip ir kitiems juridiniams asmenims leidžiama atstovauti savo narių, darbuotojų teisėms, bet šiuo atveju siūloma, kad jie atstovautų ir kitiems, tai yra ne savo nariams, ne savo darbuotojams. Iš esmės nusižengiama pačiam atstovavimo principui. Juo labiau siūlo duoti nuorodą į kitą įstatymą.
Komitetas galbūt ir būtų sutikęs, jeigu būtų detalizuojama, kokiais atvejais tai būtų taikoma, tačiau kadangi nėra detalizavimo, su ta nuoroda į kitą įstatymą nesutiko, nes taip mes galime prifarširuoti daug kitų įstatymų papildomų tokių atvejų, kurie neaptarti kodekse. O tai yra negalima, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad profesinių sąjungų teisės atstovauti asmeniui plečiamos Europos Sąjungos teisės aktais, siūloma Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio netaikyti, atsiprašau, nekeisti. Toks sprendimas komitete priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, R. J. Dagys pritaria pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, kad komitetas nėra matęs ir skaitęs Darbo kodekso, kurį mes priėmėme ir dabar atidavėme pasirašyti Prezidentei. Tai yra nuostata iš Darbo kodekso, mes ją priėmėme ir suteikėme tokią teisę atstovauti ir kitiems asmenims. Šiuo atveju Darbo kodeksas kirsis su Civilinio proceso kodeksu. Kas čia dabar bus? Patys tokią nuostatą priėmėte, ir mes siūlome tą suvienodinti.
O šiaip nuostatos esmė, kad profesinės sąjungos gali atstovauti ne savo nariams, tai yra normali teisė. Tačiau bet kuriuo atveju, nesigilinant į tai, gerai ar negerai tą teisę įteisinti, bet jūs patys ją įteisinote. Mes ir siūlome suvienodinti, nes toliau prieštaraus vienas kitam.
PIRMININKĖ. Gerbiamas N. Puteikis – prieš siūlymą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš dėl paties projekto svarstymo tvarkos. Yra 738 ir 739 straipsniai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas negalėjo prikabinti 56 straipsnio prie šito projekto, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo nesutikti, pagal Statutą turėjo neleisti.
Antras dalykas. Pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesilaiko Statuto. 151 straipsnyje parašyta: „iki svarstymo turi liki 72 valandos“, o tik prieš kelias valandas paskelbė išvadas. Aš parašiau skundą Etikos ir procedūrų komisijai. Tuo labiau kad ir pats Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesilaikė tvarkos: neinformavo M. Zasčiurinsko, nors jis yra papildomo…, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, irgi nesilaikė tvarkos – nesilaikė dviejų dienų taisyklės ir laiku nepakvietė suinteresuotų asmenų. Aš prašau pirmininkės atidėti šitą klausimą, kol Etikos ir procedūrų komisija išnagrinės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra siūlymas daryti pertrauką, kol bus Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Mes turime apsispręsti, ar atidedame šiandien vėlesniam laikui, ar atidedame rytdienai? Aš siūlyčiau (Balsas salėje) – vis tiek Etikos ir procedūrų komisijos nariai turi dalyvauti plenariniame posėdyje – atidėti rytdienai, bet tai gali nuspręsti tiktai Seimo nariai balsuodami. Todėl siūlau balsuoti ir daryti pertrauką iki kito posėdžio, o per tą laiką susirinkti Etikos ir procedūrų komisijai, apsispręsti ir pateikti išvadą Seimui, ar viskas čia buvo tvarkingai ir teisiškai pagal Statutą padaryta. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio?
Balsavo 72: už – 24, prieš – 3, susilaikė 45. Taigi pertraukai nepritarta.
Toliau svarstome… J. Sabatauskas eina į tribūną. Bet, gerbiama pirmininke, dabar klausimas, ar balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymo, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taigi, įvertinęs pastabas, komitetas sutinka su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl, kad atstovavimo principas gali būti nustatytas tik Civilinio proceso kodekse. Jeigu mes pradėsime bet kokiu kitu įstatymu nustatinėti, bus… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Palaukite! Balsuokite! Nesinervinkite tiktai niekas. Čia… Dieve, kas čia? Miršta kas nors? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, kuriam nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tokią, kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70: už – 22, prieš – 3, susilaikė 45. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui nepritarta.
Toliau Seimo nario N. Puteikio siūlymas papildyti 739 straipsnį nauja 1 dalimi. Prašau. N. Puteikis pristato pataisą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš protestuoju prieš tokį Teisės ir teisėtvarkos komiteto elgesį. Aš rašysiu dar antrą skundą Etikos ir procedūrų komisijai. Taip elgtis negalima, kaip jūs elgiatės šiandien savo komitete. Ir apskritai jūs iš kitų reikalaujate, kad būtų laikomasi procedūrų, o patys jų nesilaikote. O patys esate… Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi rodyti pavyzdį. Aš, pirmininke, nesutinku. Aš protestuoju. Čia iš tikrųjų toks Seimo posėdžių darbas yra viršūnė, ir labai gerą S. Šedbaras yra parašęs straipsnį – 38 kartus daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis Seimas priima… Tokias svarbias pataisas, susijusias su žmonių savižudybe ir skurdu, jūs priimate komitete šiurkščiai pažeisdami Statutą. Aš protestuoju prieš jūsų komiteto, pirmininke, elgesį. Ir taip pat jūsų komiteto narių elgesį.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamas Nagli Puteiki. Aš, kaip pirmininkė, turiu jūsų atsiklausti. Jūs protestuoti, be abejo, galite ir turite tokią teisę. Jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją protestuodamas prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiksmus ir išvadas, bet aš turiu atsiklausti, ar jūs atsiimate savo pataisą, ar mes ją turime svarstyti?
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš dabar esu tokiuose spąstuose. Tiesiog išdėstysiu jūsų prašymo argumentus, kodėl aš siūlau šitas pataisas priimti, bet aš vis tiek skųsiu, bandysiu…
PIRMININKĖ. Tai gerai.
N. PUTEIKIS (MSNG). …grąžinti svarstyti.
PIRMININKĖ. Tada prašau jūsų pateikti šitą pataisą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Šitų pataisų esmė yra tokia, kad antstoliai dabar gali iš bet kokio žmogaus išskaičiuoti 50 % jo pajamų, nekreipdami dėmesio, kad žmogui lieka mažesnė pinigų suma negu apskritai sveiku protu suvokiamas pragyvenimo lygis. Pateiksiu pavyzdį. Pavyzdžiui, vienos neįgalios kaunietės pajamos yra 99 eurai, neįgalumo pašalpa. Iš jos antstoliai išskaičiuoja pusę sumos – jai lieka 40 eurų. Savivaldybė iš jos už socialinio būsto nuomą ima 25 eurus. Pasakykite, kaip gali žmogus Lietuvoje pragyventi už jam liekančius 26 eurus? Arba neįgali moteris su vaiku iš Šiaulių keldinama iš socialinio būsto į gatvę, nes nesugeba sumokėti socialinio būsto nuomos, bet ji ir negali jos sumokėti, nes jos ir vaiko bendros pajamos yra 180 eurų, antstoliai išskaičiuoja 90 eurų, jai lieka 90 eurų. Kaip neįgaliai moteriai su psoriaze sergančiu vaiku pragyventi Lietuvoje iš 90 eurų? Kaip gali Lietuvos gyventojai…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
N. PUTEIKIS (MSNG). Esmė tokia: siūloma palikti taip, kaip yra nustatyta Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kad antstoliai negalėtų paimti sumos būtiniausioms reikmėms.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo įstatymu yra papildomai nustatoma, kad negali būti nukreiptas išieškojimas iš išmokų vaikams, iš šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų, taip pat iš nedarbingumo ir socialinio draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai yra išieškojimas dėl padarytos žalos – suluošinimo ar kitaip sužalojus, sutrikdžius sveikatą. Vienas dalykas.
Kita vertus, nustačius tokį apribojimą, kaip siūlo kolega, o kolega siūlo visais atvejais, kai išmoka nėra didesnė nei MMA, kad nebūtų taikomas… Vadinasi, jeigu nebus vykdomas išieškojimas, nes kiekvieną kartą tai yra ir palūkanos, jo įsiskolinimas tiktai augs, ir pirmiausia bus padaryta žala jam pačiam.
Kita vertus, taip pat tai neproporcinga ypač tais atvejais, kai, kaip aš minėjau, padaryta žala kitam asmeniui dėl suluošinimo, dėl sveikatos sutrikdymo ir kitų įsiskolinimų, padarytų kitiems asmenims. Ne tik juridiniams, bet ir būtent kitiems piliečiams. Todėl…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite laiką. Viršijate.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad nebūtų per daug, yra teisingumo ministro nustatoma vykdymo instrukcija. Ten pagal teismų praktiką yra nustatyti tie apribojimai. Todėl komitetas bendru sutarimu nepritaria šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. D. Petrošius dėl vedimo tvarkos.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Aš tik norėjau replikuoti kolegai N. Puteikiui. Jis čia labai apeliuoja į teisėtumą. Noriu jam priminti, kaip jis labai „teisėtai“ Sekretoriate prisirašydavo prie kitų Seimo narių rengtų projektų. Kai išsiaiškinus Teisės ir teisėtvarkos komitete reikėjo projektą atsiimti, mes, kai kurie tikrieji autoriai, to negalėjome padaryti, nes buvo pasirašęs N. Puteikis. Taigi lygiai tokie pat spąstai, kolega. Tad apie teisėtumą jums reikėtų kukliau kalbėti.
PIRMININKĖ. Na, ne visai dėl vedimo tvarkos.
Dabar V. A. Matulevičius, palaikantis N. Puteikio siūlymą.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, kad suprastume situaciją, aš pateiksiu jums tokį pavyzdį. Yra tokie nustatyti Lietuvos banko atsakingo skolinimosi kriterijai. Tie atsakingo skolinimosi kriterijai sako, kad skolinimasis yra atsakingas, jeigu paskola neviršija 40 % tvarių žmogaus pajamų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš jo atskaičiuojant daugiau, jis tiesiog lieka ant ledo ir nebepragyvena. Tai štai su šituo dalyku ir susiję kolegos N. Puteikio pasiūlymai, kad mūsų įstatymų nustatyta tvarka yra drakoniška, nehumaniška ir nesiskaitanti net su gyvybiniais žmogaus interesais. Puikiai žinome, kaip kartais susidaro tos skolos. Aš irgi esu teikęs kažkada analogišką pasiūlymą Seimui, kad nebūtų tokio drakoniško dydžio išskaitos iš įsiskolinusių žmonių, bet Seimas nepalaikė, tai palaikykime bent šitas pataisas. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, čia dabar mes nagrinėjame 739 straipsnio papildymą nauja 1 dalimi, tai dabar balsuojame dėl šios pataisos. Kas pritariate N. Puteikio šiam siūlymui, balsuojate…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet N. Puteikis kalba apie darbo užmokestį, iš darbo užmokesčio negalima, o pateikia pavyzdžius visai kitokius. Tai netiesą kalba. Pažiūrėkite, kas parašyta pasiūlyme.
PIRMININKĖ. Tai palaukite, ten bus kitas pasiūlymas, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai jeigu iš darbo užmokesčio negalima išmokėti, tai iš ko tada?.. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 53: už – 7, prieš – 1, susilaikė 45. Šiam siūlymui nepritarta.
Yra dar vienas N. Puteikio siūlymas tą patį straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, kalbant apie bausmę atliekančiojo (suimtojo) asmens sąskaitą, ir t. t. Prašau, Nagli.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš sutikčiau su komiteto pirmininko pastaba, jeigu teisingumo ministras pataisytų išieškojimo instrukciją pagal tai, kaip dabar pasakė J. Sabatauskas, arba taip, kaip yra priėmęs Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje, tai yra paliktų žmogui 350 eurų nuo bet kokių jo pajamų pragyventi, tai tada mano šitų pataisų nereikėtų. Bet problema yra ta, kad Teisingumo ministerija kategoriškai atsisako taisyti šitą instrukciją pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesutinka, kaip ir čia pasisakęs D. Petrošius, kategoriškai nesutinka keisti tvarkos, kitaip tariant, nori palikti praktiką, kai dirbančio žmogaus pajamos… Pavyzdžiui, moteriai iš Klaipėdos, turinčiai 10 vaikų, neturinčiai žalingų įpročių, gaunančiai minimalią algą ir gaunančiai už tris mažamečius vaikus išmokas, viską kartu sudėjus ir atėmus jos sumokamą buto nuomą, komunalines paslaugas ir maistą, per mėnesį trūksta kelių šimtų eurų. Jinai krenta į skolas, ateina antstoliai ir atima pusę jos pajamų. Šitų pataisų esmė yra tai, kad būtų palikta žmogui bet kokiu atveju pinigų suma, kad jis nebūtų kankinamas, marinamas badu.
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, ką iš tikrųjų siūlo N. Puteikis. N. Puteikis siūlo iš bausmę atliekančio asmens sąskaitos neišieškoti, jeigu joje nėra 350, tai yra MMA dydžio išmokos. Turiu priminti jums, kad tiems asmenims, kurie yra nuteisti, dažnai priteisiamas žalos, padarytos kitiems asmenims, atlyginimas nusikaltimų… kad žalą turėtų atlyginti, ar tai asmens suluošinimo, ar tai turto sugadinimo ir sunaikinimo atveju, ir panašiai.
Iš kitos pusės, nuteistieji yra išlaikomi ir tų pinigų, kurie yra jų sąskaitoje įkalinimo įstaigose, štai šių pinigų išieškojimą jis nori apriboti. Komitetas nepritarė tokiam siūlymui.
O apie darbo užmokestį buvo ankstesnis jūsų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Balsuojame. Kas pritariate antrai N. Puteikio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 59. Pataisai nepritarta.
Dabar dėl viso projekto po svarstymo. Vienas – už, vienas – prieš. N. Puteikis – už. Už visą projektą.
N. PUTEIKIS (MSNG). Komiteto pirmininkas neleido man argumentacijos pristatyti komitete, dabar irgi klaidina Seimo narius, mane apkalba ir nori parodyti, kad aš esu žmogus, norintis, kad nuteistieji gyventų geriau negu 10 vaikų turinti, tvarkinga mama, dirbanti už minimumą. Viskas yra atvirkščiai. Jūs, socialdemokratai, jūsų ministerija – tai Teisingumo ministerija, Socialinių reikalų ministerija yra sukūrusios tokią tvarką, kad sąžiningai dirbantys žmonės, kurių pajamos yra mažesnės negu gyvybiškai būtinos, krenta į skolas dėl to, kad jūs netaisote VRP – valstybės remiamo pajamų dydžio. Jūs manote, kad žmogus Lietuvoje gali pragyventi už 102 eurus per mėnesį. Kadangi jūs tokią tvarką laikote tokių Petrošių pastangomis ir jūsų politikų pastangomis žmonės netenka paskutinio savo turto, o antstoliai ateina ir palieka jiems 50 eurų per mėnesį. Jūs paliekate šitą tvarką, o nuteistieji iš tikrųjų, lyginant su tokiomis 10 vaikų turinčiomis mamomis, gyvena geriau, nes jūs jiems papildomų saugiklių esate sukūrę, o čia dabar mane pateikiate atvirkščiai!
Aš noriu pasakyti, kad jūs jokie ne socialdemokratai, jūs esate žmonės be širdies ir nežinau šiuo atveju, ką pasakyti. Jūs dar kitus apkalbate, šmeižiate, o žmones varote į skurdą.
PIRMININKĖ. N. Puteikis kalbėjo prieš, o J. Sabatauskas kalbės už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų labai įdomiai kolega pateikė savo siūlymus, kur vienas buvo apriboti išieškojimą iš darbo užmokesčio, nors kalbėjo apie visokias paramos ir šalpos išmokas, o antras buvo dėl nuteistųjų sąskaitų, tai vėl jis kalba tarsi kažką kita. Arba jis pamiršo, arba kažkas kitas tą surašė ir jis neatsimena, tai vienas dalykas.
O aš noriu pakartoti, kas nustatoma įstatymu, – draudžiama išieškoti iš tėvystės, motinystės, vaiko priežiūros išmokų, draudžiama išieškoti iš išmokų vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, iš laidojimo pašalpos, draudžiama išieškoti iš išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų, taip pat Tikslinių kompensacijų įstatymą, kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Kaip tik visais tais atvejais, apie kuriuos jūs kalbėjote, draudžiama išieškoti ir tai nustato šis įstatymas. Todėl aš manau, kad būtina priimti šitą įstatymą, kad iš tikrųjų būtų apribotas išieškojimas iš tokių išmokų. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? (Balsai salėje)
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo projektui Nr. XIIP-3242 pritarta.
18.50 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3246(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3253(2) (svarstymas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Į tribūną kviečiu K. Miškinienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar vienas lydimasis projektas, kuriame siūlome patikslinti sąvokas, suderinti su kitais įstatymais. Komitetas svarstė ir siūlo pritarti patobulintam projektui bendru sutarimu.
Ir dar vienas, gerbiamoji posėdžio pirmininke, analogiškas… Dar vienas, paskutinis, Socialinių paslaugų įstatymas, taip pat lydimasis, kur tik suderinamos sąvokos ir bendru sutarimu komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Pirmininke, ar galiu irgi abu pristatyti?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininkas iš karto dėl abiejų projektų, tai yra Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir Socialinių paslaugų įstatymo 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Taip. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3246 ir nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų siūlymus patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
Komitetas svarstė ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3253 ir taip pat siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, apsvarstyti piliečių asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti dviem projektams – projektui Nr. XIIP-3246 ir projektui Nr. XIIP-3253 bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Seimo Pirmininkė siūlo projektus Nr. XIIP-3239, Nr. XIIP-3252, Nr. XIIP-3255, Nr. XIIP-3256, Nr. XIIP-3262, Nr. XIIP-3263, Nr. XIIP-3257, Nr. XIIP-3261, Nr. XIIP-3265, Nr. XIIP-3266, Nr. XIIP-3242, Nr. XIIP-3246 ir Nr. XIIP-3253 priimti ypatingos skubos tvarka, t. y. rytoj. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Pritariate. Gerai. Taigi ypatingai skubai pritarta. Dėkoju.
18.54 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(4)ES (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-4a klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(4)ES. Priėmimas. Į tribūną kviečiu B. Paužą.
1 straipsnis, kol B. Pauža ateina. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, jai komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ar galime priimti 1 straipsnį su Teisės departamento siūlymu? (Balsai salėje) Dėkoju.
2 straipsnis. Irgi yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Ar galime priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Atsiprašau, dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakciniai siūlymai dėl projekto 2 straipsnio 11 ir 13 dalių bei toks, pasakysiu…
B. PAUŽA (LSDPF). Čia yra redakciniai.
PIRMININKĖ. Taip, redakcinio pobūdžio dėl 3 straipsnio su Teisės departamento išvadomis. Galime priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Su Teisės departamento siūlymais. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Dėl 6 straipsnio irgi yra pora Teisės departamento siūlymų. Kaip suprantu, komitetas, pirmininke, priėmė, taip?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip, priėmėme.
PIRMININKĖ. Tada ar galime priimti 6 straipsnį su Teisės departamento redakciniais siūlymais? Priimtas. 7 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime ir mes priimti 7 straipsnį? Dėkoju. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti 9 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas. 10 straipsnis. Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Galime priimti 10 straipsnį su Teisės departamento siūlymu? (Balsai salėje) Ir jis yra ne vienas, o netgi keturi. Visiems pritarta. Ir dėl 10 straipsnio yra S. Bucevičiaus siūlymas.
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau, pirmininke.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas šitam pasiūlymui nepritarė. Jis yra, mūsų nuomone, perteklinis. Atskaitos duomenys yra apskaičiuojami pagal tų ūkio subjektų žemės ūkio ministro ir jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Žuvininkystės duomenų valstybinėje informacinėje sistemoje. Kaip minėjau, komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nepritarta abiem S. Bucevičiaus siūlymams, kurių esmė yra ta pati, taip, pirmininke? Yra dėl 10 straipsnio, keičiamo įstatymo 174 straipsnio nauja 13 dalimi ir toliau 14 dalimi. Abiem jūs nepritarėte, taip?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dabar A. Mockus nepritaria S. Bucevičiaus pataisoms. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė gerbiamojo A. Mockaus pasiūlymui ir dėl to, kad svarstymo…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs ne apie tai kalbate. Dabar mums reikia 29, palaikančių S. Bucevičiaus siūlymą, o gerbiamasis A. Mockus paskui kalbės, jeigu mes išvis surinksime 29. Ar 29 palaiko S. Bucevičiaus siūlymą? Tai pažiūrime, ar turime tiek balsų? Nėra 29. Mes šito ir nesvarstome.
Dabar ar galime priimti 10 straipsnį? (Balsai salėje) 10 straipsnis priimtas be… Čia ne apie A. Mockų kalbame. (Balsai salėje) Be S. Bucevičiaus siūlymo. Nesurinko 29.
Dabar 11 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
B. PAUŽA (LSDPF). Taip. Vienam pritarėm…
PIRMININKĖ. O kitam nepritarėte.
B. PAUŽA (LSDPF). O kitam nepritarėme.
PIRMININKĖ. Ir trečiam pritarėte.
B. PAUŽA (LSDPF). Toliau trečiam pritarėme.
PIRMININKĖ. Ir ketvirtam pritarėte. Ar galime mes 11 straipsnį priimti su komiteto nuomone apie Teisės departamento išvadą? Priimtas.
12 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Pritarėm.
PIRMININKĖ. Iš viso trys. Visoms trims pritarėte?
B. PAUŽA (LSDPF). Vienai Teisės departamento taip pat nepritarėme.
PIRMININKĖ. Ar mes galime priimti 12 straipsnį su komiteto suformuluota redakcija?
B. PAUŽA (LSDPF). Ir kitam Teisės departamento pritarė.
PIRMININKĖ. Taip. Ar galime taip, kaip suformuluota komiteto? Toliau 13 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). 13 straipsnis. Yra Teisės departamento, visiems pritarė. Yra trys ir visiems pritarė.
PIRMININKĖ. Trys? Man atrodo, daugiau.
B. PAUŽA (LSDPF). Dar yra ketvirtas, taip pat pritarė. Penktam taip pat pritarė. 13 straipsnis.
PIRMININKĖ. 13 straipsnis, žiūrime.
B. PAUŽA (LSDPF). Visiems Teisės departamento pritarta.
PIRMININKĖ. Vienas, du, trys, keturi, jau penkis suskaičiavau.
B. PAUŽA (LSDPF). Dar toliau yra vienas, taip pat pritarė. Žodžiu, Teisės departamento pastaboms dėl šio straipsnio, kiek jų yra, visoms pritarė.
PIRMININKĖ. Minutėlę. Dabar suskaičiuokime, kiek yra Teisės departamento pataisų.
B. PAUŽA (LSDPF). Skaičiuojame.
PIRMININKĖ. Gal reziumuojame. Visiems Teisės departamento siūlymams dėl 13 straipsnio komitetas pritarė. Mes irgi pritarėme ir priimame 13 straipsnį. Tinka?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar 14 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento…
PIRMININKĖ. Du siūlymai.
B. PAUŽA (LSDPF). Dvi pastabos. Joms taip pat pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes galime priimti 14 straipsnį su Teisės departamento siūlymais ir komiteto redakcija?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dabar 15 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento siūlymų. Pirmajam mes pritarėme, o antrajam…
PIRMININKĖ. Nepritarėte.
B. PAUŽA (LSDPF). …nepritarėme. Motyvai – visos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektams paskirsto individualias žvejybos galimybes istoriniu principu. Tai nusistovėjusi europinė praktika žvejybos sektoriuje, todėl mes ir nepritarėme. Čia siūloma, kad būtų įvesta vadinamoji konkurencija. Taip Europoje nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, 15 straipsnį priimame su komiteto redakcija pagal Teisės departamento siūlymus, iš kurių vienam pritarė, kitam nepritarė. Galime taip?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkui. 16 straipsnis. Vėl yra Teisės departamento.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastabų ir joms visoms komitetas pritarė. Jos yra keturios.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti ir priimti 16 straipsnį. Dėkui.
17 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Jos yra dvi, mes joms taip pat pritarėme.
PIRMININKĖ. 17 straipsnis priimtas su Teisės departamento siūlymais, kuriems komitetas pritarė.
18 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 18 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų.
PIRMININKĖ. Ir visoms komitetas…
B. PAUŽA (LSDPF). Mes joms taip pat pritarėme. Jų yra viena, dvi, trys, keturios.
PIRMININKĖ. Pasakysime, kad komitetas visoms pritarė. Mes priimame 18 straipsnį su visomis Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė.
19 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 19 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymų, mes taip pat jiems pritarėme. Tiksliau, vienas.
PIRMININKĖ. Galime 19 straipsnį priimti? Priimtas.
20 straipsnis. Siūlymų nėra. Priimtas.
21 straipsnis. Seimo nario A. Mockaus siūlymas. Dabar A. Mockui suteikiame žodį.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Iš tikrųjų mėginsiu paaiškinti esmę. Mano pasiūlymas nieko naujo nesuteikia, jis atkuria tą padėtį, kokia buvo iki šiol. Mano pasiūlymui dėl įstatymo yra pritaręs Aplinkos apsaugos komitetas, Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, išskyrus komitetą. Iš tikrųjų tai žuvys, kurios yra pagaunamos per mažos arba pagaunamos plaukiančios neršti į mūsų upes ir kurios papuola į tinklus. Esmė tokia, kad pagautą žuvį galima naudoti savo reikmėms, kitaip nei buvo prieš tai, kai iš viso nebuvo galima vežtis į krantą.
Manau, kad tai yra teisingas įstatymo projektas ir atitinkantis žvejų lūkesčius, nes žuvį, skirtingai nuo to, kad pagauta neleistino dydžio ir plaukianti neršti, galima naudoti. Todėl aš manau, kad pats teisingiausias dalykas, reikia saugoti, įdėtos didelės valstybės lėšos įžuvinimui, veisimui ir negalima mariose naikinti tiek žuvies, nes jeigu bus naudojama 10 %, bus labai sunku vesti apskaitą ir bus piktnaudžiaujama, tinklai galbūt bus statomi ten, kur negalima. Lašišas galima gaudyti jūroje neribotai ir, manau, to užtenka. Netgi Norvegija, kitos šalys riboja savo išteklius, nes negalima per vieną ar dvi dienas išgaudyti ir panašiai. Tuo labiau kad deklaruojama, kad lašišų pagaunama tik apie 3–4 tonas…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MOCKUS (LSDPF). …t. y. apie 300–400 žuvų. Manau, kad yra neteisinga gvieštis to, kas yra mūsų visų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys A. Mockaus siūlymą? Gal geriau elektroniniu būdu užsiregistruokite.
Yra daugiau negu 29. Mes šį siūlymą turime svarstyti. Dabar vienas – už, vienas – prieš pataisą.
B. PAUŽA (LSDPF). O komiteto nuomonė?
PIRMININKĖ. Taip, komiteto nuomonę pasakykite. Čia kažkaip pavardės išsitrynė. Komiteto nuomonė. Prašom, kolega, pasakyti.
B. PAUŽA (LSDPF). Komiteto nuomonė. Komitetas nepritarė ir pagrindiniai motyvai štai kokie. Svarstymo stadijoje gegužės 4 dieną komitetas priėmė K. Grybausko pasiūlymą dėl minėtų žuvų, dėl kurių dabar buvo siūloma A. Mockaus. Iki 10 % leidžiama paimti ir bendra tvarka nustatyti, už kurias privaloma mokėti mokesčius, ir jas būtų galima realizuoti.
Dabartinė tvarka, prie kurios nori sugrįžti gerbiamasis A. Mockus, tai yra tokia, kad paėmei žuvį, nenustatant procentų, ir ją gali dėti, kur pats nori, kitaip sakant, suvalgyti. Jeigu pats tiek nepajėgi suvalgyti, tada reikia kažkam atiduoti. Čia labai svarbus momentas. Įvedama tvarka, būtų nustatyta tvarka, nes tas žuvis paleisti atgal neįmanoma, kadangi jos jau būna paprastai tinkluose baigusios gyvenimą. Taigi komitetas todėl ir nepritarė. Prašyčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. J. Razma – už pataisą. (Balsai salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Tai kad ji negyva, jau nesibučiuosi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš manau, jeigu būtų nepriimta pataisa ir leidžiama 10 % sugaudyti tų neleistinų žuvų ir jas parduoti, tai tikrai manau, kad atsirastų kaip tyčia tokių sugaunančių nemažai. Dėl to Arvydo siūlymas logiškas. Jeigu jau netyčia sugavai, tai iš tikrųjų suvalgyk ar atiduok labdarai, bet neleisk į komerciją.
PIRMININKĖ. K. Grybauskas – prieš.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes jau vieną kartą apsisprendėme tuo klausimu ir dabar jau grįžtame atgal prie to paties. Pritarus šiai pataisai, ir kiti straipsniai šiek tiek sugriūna, nes žvejams, kurie pagavo tą žuvį, kuri neišvengiamai pakliūva į tinklus ir jau yra negyva, belieka tik išmesti ją į jūrą arba vandenis ir užteršti tą aplinką daug plačiau. O jeigu mes ne… padarytos jau didžiulės išlaidos žvejų bendrovės, kurios turi savo nustatytą tvarką, kaip turi elgtis tokiais atvejais. Jeigu mes pritarsime gerbiamojo A. Mockaus pasiūlymui, tai mes tik skatinsime šešėlinę ekonomiką, korupciją, neteisėtą praturtėjimą, atlyginimą natūra, kai tuo pačiu metu Baltijos jūroje prekiauja laisvai šita žuvimi ir atsiranda galimybės piktnaudžiauti. Tai tikrai prašau vadovautis sveiko proto logika.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Mockaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje: „Nėra čia, smulkmena čia.“) Balsavo 56 Seimo nariai: už – 28, prieš – 1, susilaikė 27. Lygu. Gal perbalsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame iš naujo. Kas palaikote A. Mockaus pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje: „Pragert.“)
Balsavo 63: už – 35, prieš – 2, susilaikė 26. Pritarta A. Mockaus pataisai. (Balsai salėje) Ar galime priimti 21 straipsnį su A. Mockaus pataisa? Dėmesio! Kęstuti Daukšy, jūsų labai garsas didelis. Vyras didelis ir garsas didelis. Ar galima toliau dirbti? Galima priimti 21 straipsnį kartu su A. Mockaus pataisa? Priimtas.
22 straipsnis. Priimtas.
23 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Yra Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas vienam pritarė. Vienas tik ir yra.
PIRMININKĖ. Priimame 23 straipsnį, priimame 24 straipsnį,
B. PAUŽA (LSDPF). Nėra.
PIRMININKĖ. 25 straipsnį. Dėl 26 straipsnio irgi yra Teisės departamento keletas siūlymų ir komitetas…
B. PAUŽA (LSDPF). …taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Visiems pritarė. Tai mes galime priimti 26 straipsnį su visais Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymais.
27 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Yra Teisės departamento pasiūlymai, taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime ir mes pritarti ir priimti 27 straipsnį su Teisės departamento siūlymais.
28 straipsnis. Irgi yra keli Teisės departamento siūlymai.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Priimame 28 straipsnį su komiteto ir Teisės departamento siūlymais.
29 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 29 straipsnio taip pat yra vienas Teisės departamento, kuriam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Priimame 29 straipsnį su Teisės departamento siūlymais ir komiteto redakcija.
30 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 30 straipsnio yra Teisės departamento du pasiūlymai, kuriems komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti 30 straipsnį su Teisės departamento siūlymais ir komiteto redakcija? Priimtas.
31 straipsnis.
B. PAUŽA (LSDPF). Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Ir kolegės V. Baltraitienės siūlymas.
B. PAUŽA (LSDPF). V. Baltraitienės buvo pasiūlymas dėl datų, tai taip pat komitetas pritarė. 2016 m. spalio 31 d.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti? Atsiprašau, dėl 31 straipsnio nebuvo siūlymų, tai mes priėmėme, o dėl 32 straipsnio kolega pasakė, kad yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir pritarė Seimo narės V. Baltraitienės siūlymui. Taigi pastraipsniui visus išnagrinėjome. Visus straipsnius priėmėme. Ačiū jums.
Dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, balsų neužtenka, yra tik 61. Taigi lieka balsavimas kitą dieną, kai bus daugiau Seimo narių, arba dabar, kai kas nors dar ateis.
19.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 28, 29, 291, 294, 295, 297, 299, 301, 302, 589, 681, 684, 686 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4242(2)ES (svarstymas)
Dabar lydimieji. Administracinių nusižengimų kodekso 12, 28, 29, 291, 294, 295, 297, 299, 301, 302, 589, 681, 684, 686 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4242(2)ES svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris susietas su Žuvininkystės įstatymo projektu, buvo svarstomas keletą kartų komitete, nors matote iš išvados – tik viena data nurodyta ir jis gerokai pasikeitė. Tam tikras nuostatas inkorporavęs į ką tik priimtą Žuvininkystės įstatymą, atsisakęs jų Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau ir atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas bei kitų, Žemės ūkio ministerijos, papildomo komiteto, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu P. Čimbarą, Kaimo reikalų komiteto išvada.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4242(2)ES. Ir komiteto pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. J. Sabatauską kviečiu į tribūną. Yra N. Puteikio siūlymas. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Šiuo metu tiems, kas žvejoja ir pažeidžia teisės aktus, yra numatytos labai didelės baudos. Pavyzdžiui, kapitonui, neturinčiam teisės žvejoti, bauda siekia iki 6 tūkst. eurų, o tiems, kurie tokio kapitono sužvejotą žuvį pardavinėja arba saugo, baudos yra iki 30 eurų. Mano pasiūlymų visuma – sumažinti šitas milžiniškas žirkles. Tiems, kas nelegaliai saugo, nelegaliai parduoda, padidinti nuo 30 iki 300 ir šakutes padaryti iki 1000 eurų, o tiems, kas žvejoja, kuriems baudos buvo labai didelės, sumažinti iki 1,5 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių N. Puteikio siūlymą? Gal užsiregistruojame, bus greičiau ir aiškiau. Nėra. Lygiai 10, atsiprašau, ne 29. Gerai, svarstome. Komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, reikia atkreipti dėmesį, kad pagal specialų Žuvininkystės įstatymą, kurį ką tik priėmėme, nustatoma atsakomybė ir įtvirtinamos sankcijos juridiniams asmenims, todėl jų dydis skiriasi nuo nuobaudų, kurios skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą fiziniams asmenims. Šiuo atveju tos nuobaudos, kurias siūlo didinti kolega, yra priskirtinos pagal Bendrosios dalies 12 straipsnį prie nusižengimų, kurie laikomi mažareikšmiais. Todėl didinti baudas iki tūkstantinių baudų tikrai nėra prasmės. Juolab kad komitetas prieš tai svarstydamas, kaip aš keletą kartų minėjau, buvo kai kurių… na, iš asociacijų buvo siūlymas, mes netgi peržiūrėjome kai kurias nuobaudas, nes manėme, kad jos pernelyg griežtos, ir šiek tiek sušvelninome. Kadangi komitetas balsavo už kiekvieną dalį atskirai ir balsavimo rezultatai šiek tiek skiriasi, bet visiems pasiūlymams dėl 299 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių nepritarta, nes jos nelaikomos tokiomis pavojingomis.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke, jūs siūlote vienu balsavimu apsispręsti ar dėl kiekvieno?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne. Mes komitete balsavome atskirai už kiekvieną dalį.
PIRMININKĖ. Turbūt N. Puteikis dėl kiekvienos atskirai, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Už 1 dalį…
PIRMININKĖ. Taip? Dėl kiekvieno atskirai balsuojame? Gerai. Tada balsuojame dėl pirmojo siūlymo nuo 300 iki 1 tūkst. eurų. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dešimteriopai didinama.
PIRMININKĖ. Buvo nuo 30 iki 150.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 8, prieš – 2, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Dabar balsuojame toliau. Yra kitas siūlymas. Bauda nuo 500 iki 1 tūkst. 500 eurų. Balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O buvo nuo 90 iki 290. (Balsai salėje)
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 7, prieš – 5, susilaikė 41. Ir šitai pataisai nepritarta.
Ir dar viena pataisa: užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 500, o buvo nuo 150 iki 250. Balsuojame.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 7, prieš – 5, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Ir dar vienas siūlymas: užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Buvo nuo 4 tūkst. 400 iki 6 tūkst. eurų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pataisė ir dabar komiteto siūlomame projekte yra nuo 3 tūkst. 600 iki 4 tūkst. 200.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Turiu pasakyti, kad čia yra itin sunkus nusižengimas ir taip smarkiai švelninti… Atsiprašau, komiteto nuomonę pasakysiu, nes čia atskirai. Gal galima?
PIRMININKĖ. Ne, ne, ne. Viskas. Mes pradėjome balsavimą, tai jau jūs nekomentuokite, viskas pakomentuota.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia yra kapitonai… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai jūs reikalaujate ko dabar? Gražiai balsavo.
Balsavo 48: už – 6, prieš – 2, susilaikė 40. Pataisai nepritarta. Ačiū.
Dabar svarstymas. Dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime bendru. Taigi bendru sutarimu pritarta projektui Nr. XIIP-4242(2).
19.29 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 17, 33, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 50, 57, 58, 62, 63, 67, 71, 79, 84, 113, 114, 115, 117, 118 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 451 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4306(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4306. Sujungti projektus Nr. XIIP-4039 ir Nr. XIIP-4306.
Užsienio reikalų komiteto vardu – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). (…) patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4306(2). Vadovaujantis Seimo statuto 37 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo atitinkamais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4306 sujungtas su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4039. Ir komiteto išvados. Balsavimo rezultatas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. D. Kreivys, Ekonomikos komitetas. Nematau. Ar yra kas iš Ekonomikos komiteto? Nė gyvos dvasios! Yra gelbėtojas S. Dmitrijevas. Ruošiasi A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, arba K. Miškinienė. (Balsas salėje) Kur?
S. DMITRIJEV (DPF). Komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas svarstė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo įvairių straipsnių pakeitimą. Svarstymas buvo audringas. Dalyvavo suinteresuoti asmenys, visuomeninės organizacijos, taip pat Seimo nariai teikė pasiūlymus. Komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti ir atsižvelgti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas. Priėmė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 3 dieną svarstė minėtą projektą, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario A. Syso pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė, taip pat nustatant palankesnes sąlygas gauti leidimui gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, iš jų medikams, mokslininkams ir t. t. Taigi pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas, Sveikatos reikalų komitetas. Gal V. M. Čigriejienė pagelbės?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Sveikatos reikalų komitetas buvo ne pagrindinis ir, kiek aš atsimenu, nusprendė, kad komitetas… Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Z. Žvikienė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkė. Užsieniečių teisinė padėtis.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projekto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 daugelį straipsnių ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Zasčiurinskas, Migracijos komisija. A. Dumbrava, Migracijos komisija.
A. DUMBRAVA (TTF). Migracijos komisija siūlo pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo“ projektui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Ažubalį. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus ir kitų siūlymas, kurio aš čia neskaitysiu. Komitetas pritarė iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Čia mes dėl penkerių metų profesinės patirties, kuri būtų prilyginta aukštojo mokslo kvalifikacijai ir kurią nustatytų ūkio ministras pagal Lietuvos Vyriausybės nustatytus kriterijus.
PIRMININKĖ. Toliau Seimo narių A. Ažubalio ir B. Juodkos…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia būtent tas ir yra dėl…
PIRMININKĖ. Toliau išplėtota?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkui. Toliau Ekonomikos komiteto siūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia Ekonomikos komiteto siūlymas yra ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikimo tam tikroje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Komiteto nuomonė šiuo atveju nepritarti, nes praktikoje ši nuostata šiuo metu negalėtų būti tinkamai įgyvendinta nepakeitus užsieniečių patikrinimo reikalavimų dėl saugumo ir viešosios tvarkos atitikimo. Čia yra VSD prašymas, yra Migracijos departamento prašymas, Vidaus reikalų ministerijos, tam pritarė ir NSGK komitetas, kad iš tikrųjų kol kas yra taip, kaip numatyta. Bet galiu pasakyti, kad kitose valstybėse, pavyzdžiui, toje pačioje Estijoje arba Latvijoje, daug ilgesnį laiką tikrina specialiosios tarnybos žmogų, kuris nori atvykti, pradėti verslą ir gauti laikiną leidimą gyventi. Šiuo atveju, aš manau, vieną dalyką. Yra dar viena priežastis – įstatyme yra numatytas skubos terminas. Tai yra galimybė prašymus nagrinėti skubos tvarka, kai terminai trumpinami perpus. Tokiu atveju nustatomas vieno mėnesio nagrinėjimo terminas, skubos tvarka – 15 dienų. Taigi yra galimybė tam tikromis sąlygomis tą dalyką…
PIRMININKĖ. Užsienio reikalų komitetas nepritarė šitiems siūlomiems…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes nepritarti šitam siūlymui, taip? Taigi Seimas nepritaria Ekonomikos komiteto siūlymui.
Toliau dėl 11 straipsnio yra Seimo narių A. Ažubalio, B. Juodkos siūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai yra susiję su projekto pasiūlymu dėl 1 straipsnio. Mes tiesiog jį perkeliame į geresnę vietą, kurią šitas siūlymas atitinka, t. y. „profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.
PIRMININKĖ. Tai ar galime bendru sutarimu pritarti šitam siūlymui? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Kad Užsienio reikalų komitetas pritarė. Vis tiek norite balsuoti? Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes pritarėme tam siūlymui. Čia nieko… Aš tada nežinau, ką mes galime…
PIRMININKĖ. Ne, ne. Gerai. Kolegos turi teisę prašyti balsuoti ir balsuoti. Kas pritariate A. Ažubalio, B. Juodkos siūlymui, kuriam pritarė ir Užsienio reikalų komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 54: už – 42, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi A. Ažubalio, B. Juodkos siūlymui papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį 3 dalimi pritarta. Yra Lietuvos Vyriausybės redakcinis tekstas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, kurį mes sujungiame su daugelio Seimo narių siūlymais, kaip vadinamiesiems ekonominiams migrantams lengvinti kurti verslą Lietuvoje. Todėl komitetas pritarė iš dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, matysite, daugeliui kitų Seimo narių siūlymui ir atskirų komitetų, pavyzdžiui, B. Vėsaitės, D. Kreivio, G. Steponavičiaus, Š. Gustainio ir pono A. Syso. Taigi į visus yra atsižvelgta. Vyriausybės siūlymas su Seimo narių siūlymais yra sujungtas.
Dabar turime tokį dalyką: atsisakome trijų dienų, trijų darbo vietų, kas anksčiau buvo privaloma, įvedame verslo planą, kurį siūlė ponas A. Sysas. Atsisakius trijų darbo vietų, įvedame mėnesinį darbo užmokestį, kuris bendrai sudarytų ne mažiau kaip du Lietuvos statistikos departamento naujausio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį. Tai yra esminis siūlymas, kuriuo iš tikrųjų mes bandėme pasiekti kompromisą, kad šiuo laikotarpiu išlaikytume kai kuriuos kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar verslininkas atvyksta daryti rimtą verslą, ar tiktai gauti laikiną leidimą gyventi. Toks yra siūlymas. Jam komitetas, visų frakcijų atstovai pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dabar už kalbės A. Paulauskas pagal Užsienio reikalų komiteto redakciją, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo narių G. Steponavičiaus, Š. Gustainio, B. Vėsaitės, D. Kreivio, A. Syso, A. Dudėno, K. Masiulio ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš už visą noriu kalbėti.
PIRMININKĖ. Ne už pataisas?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, aš už visą įstatymą.
PIRMININKĖ. Už pataisas A. Dumbrava – prieš. (Balsai salėje) Čia visos inkorporuotos į vieną.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, mes sutinkam, aš asmeniškai sutinku su visais tais inkorporuotais pasiūlymais, tačiau nepritariu tam, kad būtų apribojamas darbo užmokestis dviem vidutiniais darbo užmokesčiais. Tai mes, jeigu vieną dalyką… tris būtinus darbuotojus atlaisviname, tai vis tiek įvedame kažkokius apribojimus. Aš nemanau, kad tai yra teisinga, ir aš tikrai siūlyčiau pritarti mūsų komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris jokių apribojimų neįveda. Ir G. Steponavičiaus toks pats buvo pasiūlymas, ir B. Vėsaitės, kur nėra jokių apribojimų. Tai mes duokime tiems žmonėms, kurie atvyksta pas mus, kaip nors įsitvirtinti, o dėl visų tų dalykų, kad mes abejojame dėl kokių nors fiktyvių įmonių, tam yra Migracijos departamentas, kuris turi tikrinti, ar mokami „Sodrai“ pinigai, ar vaikai eina į mokyklas, ar mokama, pavyzdžiui, už buto nuomą, – tą viską gali daryti Migracijos departamentas, ką jis ir dabar daro. Tai tikrai siūlyčiau nepritarti tam dalykui dėl dviejų vidutinių darbo užmokesčių būtinumo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis. Jūs už pataisą?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik galiu pacituoti visų – tiek Vyriausybės nuomonę, tiek atskirų ministerijų nuomonę, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijos nuomonę, o jos sako, kad tam tikri kriterijai turi būti. Dar daugiau, ponai, jeigu pasižiūrėsite tai, kas vyksta Europoje, tai tam tikri kriterijai, apribojimai yra, ir mes tuos kriterijus pirmą kartą įvedėme 2014 metais. Kodėl? Nes tuo metu Lietuva tapo nelegalių vadinamųjų pseudoverslininkų kanalu į Europą, tuo metu mes išdavėme, 2014 metais, 7 tūkst. 334 leidimus atvykti gyventi ir daryti verslą. Ir kai prasidėjo tikrinimai, mes pamatėme, kad ten nieko nėra.
Dar daugiau galiu pasakyti, tada buvo įvesti apribojimai ir automatiškai iškart per metus nuo 2014 metų iki 2015 metų sumažėjo 3 tūkst. 365-iais. Šiuo metu, jeigu vis dėlto pasiekiame kompromisą ir norime, kad iš tikrųjų atvyktų tie žmonės, kurie nori daryti verslą, o ne tik gyventi Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, mes turime turėti tam tikrus kriterijus.
Dar daugiau pasakysiu, visi puikiai žinome – priimdama ir išduodama laikiną leidimą gyventi, valstybė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, ar tai būtų medicininės paslaugos, ar integraciniai procesai, ar vaikų darželiai, ar švietimas. Tai nėra taip paprasta, kad atvažiuoja žmogus su šeima, ir mes sakome, gerai, atvažiuok, viskas, mes viskuo pasirūpinsime. Na, taip nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Ponai, būtume pirmieji, kurie atsisakytume bet kokių kriterijų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, čia dar yra A. Dudėno ir K. Masiulio siūlymai, kuriems Užsienio reikalų komitetas nepritarė, bet jų negalime svarstyti, nes jie iš esmės yra dėl kitų projektų Nr. XIIP-4039, Nr. XIIP-4306 ir ten jau buvo aptarti. Kadangi mes dabar sujungėme, tai jie savaime jau ir iškrenta.
Ir tada žiūrėsime, ar dar yra kokių nors siūlymų. Dar yra G. Steponavičiaus siūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas pritarė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dabar aš galvoju taip, čia dėl…
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, kaip ir pono A. Syso siūlymui, taip pat pritarta iš dalies. Taigi yra tie dalykai, sakau, mes darėme kompromisinį sprendimą, pagal kurį įmanoma atpalaiduoti verslą, bet ir turėti tam tikrą apsaugos kartelę.
PIRMININKĖ. Dabar dar reikia apsispręsti dėl A. Dudėno siūlymo dėl įsigaliojimo, nes buvo numatytas įstatymo įsigaliojimas nuo 2017 m. sausio 1 d.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. O kolega siūlo įstatymo įsigaliojimą nuo įstatymo priėmimo dienos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra Vyriausybės prašymas. Mes paklausėme Vyriausybės prašymo, nes Vyriausybei reikia dar priimti daug įstatymų lydimųjų aktų ir tiesiog sako, mes nesuspėsime. Yra toks siūlymas.
PIRMININKĖ. Bet aš turiu atsiklausti A. Dudėno. Jūs reikalaujate balsuoti? Įjunk A. Dudėnui.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Kadangi mano projekte buvo siūloma tiktai dalis pakeitimų, o dabar projektai sujungti su Vyriausybės ir apima platesnį spektrą straipsnių, tai iš tikrųjų aš atsiimu šitą savo pataisą.
PIRMININKĖ. A. Dudėnas atsiima savo siūlymą. Toliau yra baigiamosios nuostatos. Sveikatos reikalų komiteto, Žmogaus teisių komiteto, Migracijos komisijos, Ekonomikos komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Žmogaus teisių komiteto… Tai čia niekam nieko daugiau nereikia daryti. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo projekto A. Paulauskas norėjo kalbėti už.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu balsuoti už Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Nenoriu kartoti, ką sakė kolega Audronis, kad prieš dvejus metus mes taisėme šitą įstatymą todėl, kad Lietuva buvo tapusi tiesiog skyle, per kurią nelegalūs migrantai judėjo po visą Europą. Mums pastabas darė ne tiktai Lietuvos saugumo institucijos, bet ir Europos institucijos. Čia buvo minėta, nesant trijų darbo vietų nuostatos, Lietuvoje buvo išduota virš 7 tūkst. leidimų. Išeitų, kad Lietuva turėjo tapti kažkokiu Europos verslo centru, dar daugiau negu Estijoje. Paaiškėjo, kad daugelis įmonių – fiktyvios, šimtais registruotos viename garaže. Kai buvo įvestas trijų darbo vietų reikalavimas, iš karto tų leidimų sumažėjo.
Mūsų nuomone, kad tikrai turi būti reikalavimas, pritariame ir Vyriausybės, ir komiteto pasiūlymui, kad turėtų būti du vidutiniai atlyginimai, nes 45 straipsnio idėja yra ne tik buitinė arba verslui suteikianti pagrindą, bet turi būti esminė nauda valstybei. Aš turiu daug pavyzdžių, kada, sakykime, Danija tiesiai sako, kad valstybė, verslas turi būti ypač suinteresuoti, kad būtų profesiniu, darbo rinkos požiūriais nauda, ir, pavyzdžiui, neleidžia steigti restoranų, mažmeninių prekybos parduotuvių, smulkių verslo, importo, eksporto įmonių, nes turi būti ypatinga nauda šitai valstybei iš žmonių, kurie nori gauti leidimą dėl verslo. Tai siūlyčiau pritarti projektui. Manau, kad jis dabar subalansuotas ir atitiks keliamus reikalavimus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymą buvo bandoma sutvarkyti ir kai kurie dalykai galbūt net ir pasisekė, kas susiję su startuoliais, ar dar ką nors.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kolegos, užsienietis gauna teisę gyventi Lietuvoje už tai, kad jis Lietuvoje kažką gero daro. Tai dabar pagal tai, ką mes čia priimame šituo atveju, bet kuris užsienietis, kuris nutars, kad gali mokėti du vidutinius atlyginimus bet kam, netgi savo žmonai, viskas, jis turi leidimą gyventi ir gali daryti konkurenciją kitiems Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams. Tai mes tokiu būdu skatiname savo verslo žlugdymą, užuot skatinę jo kėlimą.
Aš manau, kad čia mes tikrai darome didžiulę klaidą, mes sumažinome tų darbuotojų skaičių, kuriuos reikia priimti. Mes nesugebame… Tokiu būdu paleisime, kad žmonės darys verslą velnias žino kur arba velnias žino ką ir maišys kitiems lietuviams, ir taip pritrauksime užsieniečius. Kam jie mums reikalingi? Tam, kad jie sukurtų geresnes sąlygas mums visiems gyventi, ir dėl to mes juos priimame, ar mes juos priimame dėl to, kad darytų konkurenciją Lietuvos gyventojams? Man atrodo, kad Anglija visai neseniai pasakė apie tai savo nuomonę referendume. Tai mes irgi šitą norime padaryti? Ar mes norime, kad Lietuvos žmonės būtų pasipiktinę savo valdžia, ir savo noru čia pritraukti konkurentus? Aš manau, kad tai yra neteisinga, todėl šituo klausimu balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Tai ir balsuojame. Kas po svarstymo pritariate projektui Nr. XIIP-4306, sujungtas su projektais Nr. XIIP-4039 ir Nr. XIIP-3306, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 49, prieš – 2, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, tiek dėl pirmojo atvejo, t. y. projekto Nr. XIIP-4242, tiek dėl šito projekto Nr. XIIP-4306, kuris buvo sujungtas su projektu Nr. XIIP-4039, Pirmininkė pasiūlė ypatingą skubą. Priėmimas numatomas birželio 29 dieną. Ar tam pritariate? (Balsai salėje) Pritariate. Gerai.
19.51 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3971(2), Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3972(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3973(2), Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3974(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3975(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3976(2) (svarstymas)
Dabar kitas paketas – nuo 2-6a iki 2-6f. Svarstymo stadija. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerbiamasis kolega, gal jūs tada dėl visų?
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl visų, taip.
PIRMININKĖ. Po svarstymo komitete.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, nuo projekto Nr. XIIP-3971 iki Nr. XIIP-3865. Noriu pristatyti Karių materialinės atsakomybės įstatymo projektą Nr. XIIP-3971. Komitetas pritarė bendru sutarimu (čia daug tų projektų), projektas Nr. XIIP-3972, pritarė iniciatorių pateiktam projektui. (Balsai salėje) Projektas Nr. XIIP-3974. Pritarė.
PIRMININKĖ. Projektui Nr. XIIP-3973 pritarėte?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, pritarėme ir projektui Nr. XIIP-3973.
Dėl projekto Nr. XIIP-3975 buvo Seimo nario P. Saudargo siūlymas. Jam nepritarėme. Ir dar vienam buvo nepritarta. Kitam pasiūlymui buvo pritarta. Truputį pataisytam projektui balsuojant buvo pritarta bendru sutarimu.
Dėl projekto Nr. XIIP-3976 pastabų nebuvo. Pritarta. Ir viskas turbūt dabar. Projektu Nr. XIIP-3976 ir baigsiu.
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū. Kaip pranešėjas ir sakė, dėl vienintelio Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3975(2) yra registruotas Seimo nario P. Saudargo siūlymas ir dėl to mes turėsime Seime apsispręsti. P. Saudargo nematau, tai aš galiu nebent tik perskaityti. Aš privalau tą padaryti pagal Statutą. Jo siūlymas yra papildyti Lietuvos, kur yra Šaulių sąjungos statuto, ir papildymas „ar Šaulių etikos kodekso“. Gerbiamasis Artūrai, prašom į tribūną pakomentuoti, kodėl jūs šitam siūlymui nepritarėte? (Balsai salėje) Statutą skaitykite, palaikymo, žinote, kada reikia, jeigu po komiteto posėdžio.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ir teismą, ir visa kita jie turi.
Taip, čia du pasiūlymai. Aš dabar dėl pirmojo.
PIRMININKĖ. Kur yra papildymas „ar Šaulių etikos kodeksas“, toks sakinys. Jūs nepritarėte?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, čia kur 30 straipsnio 3 dalyje, taip? 8 punktas?
PIRMININKĖ. Taip.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mūsų argumentai yra tokie: siūlymui į teisės aktų sąrašą įtraukti Kariuomenės drausmės statutą nepritartina, nes Šaulių sąjungos nariu gali būti priimti ne tik kariai, bet ir valstybės, taip pat ir statutiniai, pareigūnai, kurių atžvilgiu taikomi specialūs drausmės klausimus reglamentuojantys teisės aktai. Todėl siūlymas šią normą taikyti tik vienai iš šalių kategorijų – kariams nėra nuoseklus. Praktikoje kiltų tokios normos (kario ar valstybės tarnautojo drausmės pažeidimas traktuotinas kaip Šaulių sąjungą diskredituojantis ar šaulio vardą žeminantis dalykas) taikymo problemų. Siūlymas priimant į Šaulių sąjungą netaikyti vienų metų termino nuo bausmės už baudžiamąjį nusižengimą skyrimo taip pat nepagrįstas, nes tokiu atveju griežtesni reikalavimai būtų taikomi asmeniui, baustam drausmine ar administracine tvarka, o ne to asmens atžvilgiu, kuris baustas baudžiamąja tvarka. Kitaip sakant, nepritarėme, nes jis truputį supainiojo žanrus. Kariams yra visai kiti statutai, kariuomenės, o vienerių metų terminas būtų per ilgas, nes už baudžiamąją atsakomybę yra nustatytas vienerių metų terminas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša pritaria pataisai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš kaip tik pritarčiau, ypač po to, kai Seime neseniai buvo pritarta Ginklų laikymo namuose įstatymo projektui. Tam tikras etikos kodeksas, aš manau, dar labiau sudrausmintų ir įpareigotų šaulius elgtis ypač pakylėtai, atsakingai ir drausmingai. Tikrai sviestas košės nepagadins. Manau, kad mes galime šiam siūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate P. Saudargo siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, t. y. tokią, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 12, prieš – 1, susilaikė 34. P. Saudargo siūlymui pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą nepritarta.
Ir yra dar vienas siūlymas, gerbiamasis Artūrai, tai yra pakeisti projekto 23 straipsnio 1 dalį. Jūsų komitetas nepritarė.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, siūlymas visai ne iš tos operos. Yra įrašyta, kad šauliai turi teisę Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos padėti ir naudoti specialias priemones. Mūsų argumentai yra tokie, kad įstatymo projektu nesiekiama keisti institucijų, kurioms Šaulių sąjunga teikia pagalbą… kitoms institucijoms, reglamentuojamoms 16–18 straipsnyje, todėl argumentas, kad šio projekto rengėjai užkerta kelią šauliams efektyviai padėti gaisrininkams, nėra pagrįstas. Jie turi kituose punktuose numatytą galimybę padėti, tiesiog čia nereikia dubliuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate P. Saudargo siūlymui pakeisti projekto 33 straipsnio 1 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 12, prieš nėra, susilaikė 37. Nepritarta P. Saudargo siūlymams.
Gerbiamieji kolegos, dabar siūlau, jeigu taip galima, bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektams Nr. XIIP-3971, Nr. XIIP-3972, Nr. XIIP-3973, Nr. XIIP-3974, Nr. XIIP-3975 ir Nr. XIIP-3976. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
Kaip ir sakiau, Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta. Vieną paketą jau turime. Dabar dar vienas. Jeigu galima, tada kiekvieną imame atskirai ir kad būtų… Aš matau, kad nėra pakankamai žmonių, bet pastraipsniui galėtume priimti, rytoj būtų mažiau.
20.00 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3971(2) (priėmimas)
Pirmasis – Karių materialinės atsakomybės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Gal pabandykime kalbėti dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Lieka tik balsavimas. Pabandykime, vizualiai nematau tiek kortelių. Ne, nėra. Paliekame rytdienai.
20.01 val.
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3972(2) (priėmimas)
Toliau – Karo policijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
20.01 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3973(2) (priėmimas)
Toliau – Karo prievolės įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai, trys straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso projekto norinčių kalbėti nėra. Dėkoju.
20.02 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3974(2) (priėmimas)
Toliau – Kibernetinio saugumo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti.
20.02 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3975(2) (priėmimas)
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
20.03 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3976(2) (priėmimas)
Žvalgybos įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, rytoj liks tik balsavimas.
20.04 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3609(2)ES, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 9, 12, 18, 19, 21, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3610(2), Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo Nr. I-1485 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3611(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1673, 198, 224, 225, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 18814 ir 2381 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3612, Administracinių nusižengimų kodekso 234, 506 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3613(2), Karinės jėgos naudojimo statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3614(2), Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3615, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3616, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3617, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3618 (svarstymas)
Toliau paketas 2-7a, b, c, d, e, f, g, h, i, j. Kviečiu vėl A. Paulauską. Bus įstatymo projektų Nr. XIIP-3609, Nr. XIIP-3610, Nr. XIIP-3611, Nr. XIIP-3612, Nr. XIIP-3613, Nr. XIIP-3614, Nr. XIIP-3615, Nr. XIIP-3616, Nr. XIIP-3617 ir Nr. XIIP-3618 svarstymas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Čia visa serija įstatymų, bet esmė dėl Ginklų fondo. Pirmasis įstatymas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas. Čia daug buvo Teisės departamento pastabų, taip pat ir komitetas turėjo labai daug pasiūlymų. Visiems jiems yra pritarta. Pataisytam įstatymo projektui bendru sutarimu komitetas pritarė. Čia kaip ir pagrindinis viso komplekso.
Antrasis – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, dėl kurio taip pat buvo daug Teisės departamento pastabų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taisė šį įstatymo projektą ir pataisytam pritarė bendru sutarimu.
Tada Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos įstatymo projektas. Dėl jo buvo pateikta Teisės departamento pastabų, taip pat Seimo narys Š. Gustainis teikė pasiūlymą. Jam iš dalies yra pritarta. Komitetas turėjo labai daug pataisų, šiek tiek koregavome šitą įstatymą ir jau pataisytam bendru sutarimu pritarta.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelių straipsnių pakeitimas. Kadangi mes nekeičiame Ginklų fondo vietos, siūloma pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam komitetui, mes čia buvome papildomas, atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas galioja iki gruodžio 31 dienos, o siūlomo teisinio reguliavimo pokyčiai įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
Administracinių nusižengimų kodekso 234, 506 ir 589 straipsniai. Taip pat komiteto buvo taisytas ir bendru sutarimu pataisytam projektui pritarta.
Toliau – Karinės jėgos naudojimo statutas. Čia lydimasis. Taip pat komitetas pataisė, turėjo pastabų ir joms pritarė. Teisės departamento pastaboms nepritarė ir jau pataisytam projektui bendru sutarimu komiteto nariai pritarė.
Toliau – Strateginių prekių kontrolės įstatymo projektas. Dėl jo nebuvo teikta pataisų, todėl pritarė, kad reiktų atmesti šį projektą, kadangi Ginklų fondo pavaldumas ir pavadinimas nėra keičiamas. Tiesiog Ginklų fondas toliau priklausys Vidaus reikalų ministerijos dispozicijai.
Tada – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo projektas. Tas pats pasiūlymas, kadangi Ginklų fondo pavaldumas ir pavadinimas nėra keičiamas, todėl šį projektą komitetas siūlo atmesti.
Nepaprastosios padėties įstatymo projektas. Remiantis lygiai tais pačiais argumentais, nekeičiant Ginklų fondo statuso, projektą atmesti.
Ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektas. Komitetas apsvarstė šį projektą, tačiau siūlo jį atmesti, nes Ginklų fondo pavaldumas ir pavadinimas nekeičiamas. Pristačiau visus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš eilės. Pirmas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kaip girdėjome, komitetas pritarė jam. V. A. Matulevičius nepritaria šiam projektui. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, gal ir ne visai korektiška, nes komitete aš nebalsavau prieš, bet žinote, kuo daugiau giliniesi, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Man jau svarstant šį projektą komitete, kai buvo prabilta, kad norima keisti Ginklų fondo statusą ir pavaldumą, kilo abejonė. Bet po to buvo pasakyta, kad lyg to ir atsisakome.
Bet šiuo atveju vis tiek norima iš Ginklų fondo atimti vieną svarbią veiklos sritį – tai sprogmenų kontrolės apyvartą, ir man vis tiek lieka didelė abejonė, nežinau, ar balsuoti prieš, ar susilaikyti. Juk tai yra gerai dirbanti įmonė – Ginklų fondas. Nėra susijęs su jokiais skandalais, gerai atlieka savo funkcijas, skundų, kiek aš žinau, irgi nėra.
Ir dar vienas dalykas. Dabar perdavus Policijos departamentui šią funkciją policijos komisariatuose turės būti įkurti nauji, specialūs etatai, o šiuo metu Ginklų fonde tą veiklą atlieka du žmonės, ir tai dirba pusę dienos, kadangi sugeba susidoroti, o likusį laiką skiria kitoms funkcijoms.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad man susidaro įspūdis, kad čia yra daugiau reformos dėl reformų ir kad galbūt mes šiomis reformomis galime išdraskyti ir sudarkyti gerai dirbančios įstaigos darbą. Tai aš siūlau visiems apie tai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Paulauskas – už.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tikrai nepritarsiu kolegai, kuris juo labiau vadina šitą projektą reforma. Pirminis projektas tikrai buvo reformuoti Ginklų fondą, perduoti jį Ūkio ministerijai, bet mes nepritarėme šitam siūlymui ir naujasis ministras jo atsisakė. Įvyko vienintelis pakeitimas Sprogmenų įstatymo, t. y. kad Ginklų fondas šiandien suteikia leidimą gaminti sprogmenis. Dvi organizacijos Lietuvoje, kurios daro sprogmenis. O policija po to turi duoti leidimą jiems tą daryti ir laikyti. Kad nedubliuotume šitų dviejų funkcijų, mes perdavėme policijai, kad jie ir išduotų leidimą gaminti sprogmenis, ir patys po to prižiūrėtų, kaip vyksta tas procesas, kaip jie saugo ir t. t., tiesiog mes, kad nedubliuotų.
Dabar dėl etatų. Iš tikrųjų Ginklų fonde pusantro žmogaus buvo šiuo etatu ir policija, kai buvo paklausta, ar jiems reiks papildomų, jie atsakė: jeigu mes gausime iš Ginklų fondo tuos du pusantro etato, mums užtenka. Ministras komitete pasakė, kad čia jo kompetencija pervesti tuos žmones ir jokių problemų nėra. Tikrai apie jokią reformą čia nekalbama, tiesiog panaikinamas dubliavimas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Sprogmenų apyvartos kontrolės pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys. Už – 45, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo projektui Nr. XIIP-3609 pritarta.
Toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3610(2). Svarstymas. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3611(2) svarstymas. Yra vienas siūlymas Seimo nario Š. Gustainio, kaip girdėjote iš komiteto pirmininko, pritarta iš dalies. Kadangi Š. Gustainio nėra, tai ar galime ir mes iš dalies pritarti Š. Gustainio siūlymui, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Dėkoju.
Ar galime po svarstymo pritarti su Š. Gustainio siūlymu iš dalies pritarti komiteto?.. Pritarta. Taigi projektui Nr. XIIP-3611 pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3612 Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje siūlom atmesti. Ar galime bendru sutarimu pritarti atmesti? Pritarta.
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso 234, 506 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3613(2). Kviečiu J. Sabatauską, nes A. Paulauskas jau pristatė išvadą, o dabar yra dar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, nes yra dar ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė Teisės departamento pastabai, dviem Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastaboms. Trečiai nepritarė dėl datos, nes ir taip Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., todėl nereikia nustatyti specialiai įsigaliojimo datos. Bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti gerbiamo A. Paulausko. Ar sutinkate su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, sutinku ir dėkoju už supratimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti ir šitam projektui Nr. XIIP-3613? Pritarta.
Toliau – projektas Nr. XIIP-3614(2). Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Projektas Nr. XIIP-3615. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sakė, kad komitetas siūlo šį projektą atmesti. Galime bendru sutarimu pritarti atmesti? Pritarta. Projektas atmestas.
Projektas Nr. XIIP-3616. Taip pat komiteto pirmininkas A. Paulauskas sakė mums, kad komitetas siūlo šį projektą po svarstymo atmesti. Ar galime bendru sutarimu pritarti atmesti? Atmesta.
Projektas Nr. XIIP-3617. Taip pat komiteto pirmininkas išsakė komiteto nuomonę, kad šis projektas siūlomas atmesti. Ar galime atmesti projektą? Atmesta.
Ir paskutinis projektas Nr. XIIP-3618. Taip pat yra siūloma atmesti šį projektą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ir šis projektas atmestas. Ačiū.
Toliau. Tuos projektus, kuriems mes po svarstymo pritarėme, Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka rytoj priimti. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Dėkoju.
Nesiūlau pastraipsniui kiekvieno svarstyti, nes dar reikia, kad suredaguotų Teisės departamentas.
20.17 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 7 ir 182 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo V2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3865(2) (svarstymas)
Toliau – Priešgaisrinės saugos įstatymo 1, 7 ir 182 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3865(2). Kviečiu į tribūną A. Paulauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada po svarstymo.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama pirmininke, jau nusibosiu visiems. Įstatymo projekte kalbama apie Priešgaisrinės saugos įstatymą ir jo pakeitimus. Esmė tokia, kad reikia nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojams.
Tikrai turėjo šiam projektui Teisės departamentas labai daug pasiūlymų. Beveik visiems pritarėme. Toliau buvo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Pritarėme jų visiems pasiūlymams. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo nemažai pasiūlymų, pritarėme šitiems pasiūlymams. Taip pat turėjo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlymų, jiems taip pat pritarėme.
Komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Prašom.
PIRMININKĖ. Toliau kviečiu R. Sargūną, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį klausimą ir vieningai jam pritarė. Aš papildomai noriu pasakyti, kad čia klausimas aktualus dėl darbuotojų priėmimo, priešgaisrinės apsaugos darbuotojų, į darbą ir jų atleidimo, jų mokymas, jų pirminis paruošimas ir egzaminai. Tai tokie pagrindiniai kvalifikaciniai dalykai.
Noriu pasakyti informaciją, kad iš savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų, kurių Lietuvoje šiandien yra 2581, 10 %, t. y. apie 250 darbuotojų, turės išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, jie šiuo metu neišlaikę. Ir esančių apie 600 savanorių Lietuvoje daliai irgi reikės išlaikyti kvalifikacinius egzaminus. Tokia yra situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gal M. Petrauskienę prašome tada, nes nematau P. Urbšio. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Mes duosime jums medžiagą.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Gailiaus nematau. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Priešgaisrinės saugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, siūlo keletą savo pasiūlymų, keturis savo pasiūlymus. Ypač noriu pasakyti dėl daromos išimties dėl amžiaus, 65 metų ribos. Mes siūlome šiek tiek vėlesnę įsigaliojimo datą – nuo 2018 m. liepos 1 d., kad būtų suderinti lūkesčiai tų asmenų, kurie dirba šiandien, su tais, kurie bus priimti. Bendru sutarimu pritarta tokiai išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visi pasisakė. Gerbiamas Artūrai Paulauskai, čia yra įvairių komitetų siūlymai dėl įsigaliojimo. Tai kada dabar čia? Jūs sakote, pritarti iš dalies. Tai vienur yra spalio 1 diena, o pagrindiniame įstatymo projekte – 2017 m. sausio 1 d. Tai koks čia bus terminas? (Balsas salėje) O 6 dalis kada? (Balsas salėje) Tai gal jūs ateikite į tribūną, nes vis tiek reikia užfiksuoti, nes čia yra neaišku. Pažiūrėkime. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš gal paskaitysiu 5 straipsnį. „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gesinantys gaisrus bei atliekantys žmonių ir turto gelbėjimo darbus, kurie priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir neturi pagrindinio išsilavinimo, privalo jį įgyti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
Taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyta įstatymo 185 1, 4 dalies… taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d. Čia yra kitos datos, bet…
PIRMININKĖ. Ar galiu tada paklausti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Tarkim, kur yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pakeisti projekto 4 straipsnio 1 dalį, išdėstant taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 7 dalį ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytus Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 185 straipsnio 11 dalies 4 ir 5 punktus, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d.“ Tai kam jūs pritarėte?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, mes, kaip ir sakiau, sausio 1 dienai.
PIRMININKĖ. Iš esmės jūs visiems komitetams čia nepritariate, nes jūsų redakcija yra aiški ir suprantama, o čia dabar chaosas išeina.
A. PAULAUSKAS (DPF). Nebuvo tiksliai pasakyta, ko norima, tai mes padarėme tam tikrus pereinamuosius laikotarpius ir sausio 1 dieną parašėme.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke, viską supratau. Gerbiamieji kolegos, ar galime mes po svarstymo pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto redakcijai su jo įsigaliojimo terminu, kuris išdėstytas 5 straipsnyje? (Balsai salėje) Galime? Dėkui. Viskas aišku. (Balsai salėje) Dėl viso. Na, tai po svarstymo pritarėme.
Ar gerbiamas K. Daukšys nori kalbėti prieš? Atsiprašau, nepastebėjau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš žiūriu, žinai, kad mes čia taip tvarkingai vieną po kito, vieną po kito praeitą kadenciją, užpraeitą kadenciją tuos vargšus kaimo ugniagesius gynėm, gynėm, o dabar darome visas sąlygas, kad jų neliktų. Ir taip, žinai, ne spaudimu – užglostymu ir dar kitokiais būdais. Atkreipkite dėmesį, kad šitas įstatymas sudarys dar geresnes sąlygas tam, kam seniai Priešgaisrinės apsaugos departamentas ruošėsi – visus savivaldybių ugniagesius išmes lauk ir liks tik patys. Jeigu yra Seimo narių, norinčių taip padaryti, tai balsuokite už. Kurie apie savivaldybių ugniagesius galvoja kitaip, balsuokite prieš. Ir viskas.
PIRMININKĖ. A. Paulauskas – už.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Noriu priminti kalbėjusiam kolegai, kad savanoriams, kurie savanoriškai gesina gaisrus, yra nustatyti reikalavimai, o profesionalams, kurie dirba savivaldybių ar valstybinėse priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, tų reikalavimų nėra. Vien tik pernai du žmonės mirė gesindami gaisrus. Jie neatitinka nei pagal sveikatos būklę, neatitinka fizinės būklės. Tie reikalavimai būtent ir yra išdėstyti. Aš klausiau komitete, kiek šiandien yra tokių žmonių, kurie neatitinka reikalavimų? Apie 30 % tų pareigūnų šiandien neatitinka savanoriams keliamų reikalavimų. Įsivaizduokite, savanoriams! Todėl mes duodame dvejus metus laiko, kad tie profesionalai pasiektų tinkamą lygį ir galėtų toliau likę dirbti, nes savanoriai be profesionalų gesinti gaisro tikrai negali.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Priešgaisrinės saugos įstatymo 1, 7 ir 182 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V2 skyriumi projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 29, prieš – 3, susilaikė 19. Po svarstymo projektui pritarta.
Pirmininkė irgi siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame tada. Aš tik perduodu Pirmininkės siūlymą, o jūs apsisprendžiate. Balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48: už – 21, prieš – 8, susilaikė 19. Ypatingai skubai nepritarta. Viskas aišku.
20.30 val.
Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3935(2) (svarstymas)
Toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Į tribūną kviečiu R. Paliuką, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką. Komiteto išvada.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas birželio 22 dieną svarstė Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3935(2) ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto… Prašau.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymą Nr. XIIP-3935 ir pasiūlė pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę tobulinti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektą atsižvelgiant į piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1. Komiteto narys A. Kubilius balsavime nedalyvavo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Bartkevičius pristatė Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Kviečiu K. Miškinienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, gegužės 11 dieną komitetas svarstė minėtą projektą ir padarė pertrauką siūlydamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės sudarymo minėtam projektui atsižvelgiant į piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkui. M. Petrauskienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Diskusijoje nori dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, iš tikrųjų keista situacija dabar ištiko, kai trys papildomi komitetai pareiškė faktiškai neigiamą nuomonę, o mūsų komiteto pirmininkas pareiškė, kad buvo pritarta bendru sutarimu. Bet vis dėlto noriu suteikti šiek tiek aiškumo ir paraginti jus bet kuriuo atveju neskubėti, nes turiu nuojautą, kad bus paprašyta kokios nors skubos, o šiuo atveju paskubėję galime pridaryti iš tikrųjų labai daug negerų dalykų, dėl kurių paskui turėsime didelių problemų.
Toks vienas labai mažas pavyzdys. Žinote, kartais žmogus ką nors parašo arba už ką nors balsuoja, o praeina pora dienų, jis atsisuka ir pamato padaręs klaidą. Aš manau, kad pats laikas dabar mums ištaisyti visas klaidas. Aš vieną tokį mažą pavyzdėlį. Mes turbūt dar prieisime prie pataisų, nes ten yra daugybė pataisų, už kurias reikia balsuoti, jeigu mes jį norime priimti bendru sutarimu, nes jeigu projektas bus toks, koks jis atėjo iš Vyriausybės, jis negali būti priimtas jokia forma. Aš noriu iš karto padėkoti, matau, čia ir profsąjungų atstovai dar vis kenčia, nuo pat ryto laukia. Iš tikrųjų žmonės, kurie šiam projektui atidavė savo dūšią, savo laiką. To Vyriausybės metu vykdyto projekto svarstymo metu, deja, nebuvo atsižvelgta į visa tai, kas buvo sakoma. Mes bandėme ištaisyti tas klaidas čia, komitete. Deja, mes nesulaukėme pritarimo sudaryti darbo grupę ir darėme tai tokiais mėgėjiškais pagrindais susirinkę į tokią neformalią darbo grupelę, bet yra, kaip yra. Taigi toks vienas pavyzdys. Ar mieli ponai žino, kas yra gastrolės? Vienas Seimo narys sako: „na, va“. Aš jūsų galiu paklausti, kas yra gastrolės? Jeigu jūs man atsakytumėte, tada aš pasirašau kiekvieną jūsų balsavimą.
Reikalo esmė yra tokia, kad šiame projekte gastrolės minimos kaip profesionalaus scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykoje viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. Kitaip sakant, gastrolės yra kūriniai. Didesnio absurdo būti turbūt negali. Tokių klaidelių vis dar yra. Aš manyčiau, kad mes dar turėtume pašvarinti ir sugrįžę į komitetą pasitarti. Žinau, kad dar yra registruotų pataisų ir rytdienos posėdžiui, nes šiame projekte nėra dar aiškiai reglamentuota scenos meno įstaigų perėjimo į viešąsias įstaigas inicijavimo galimybė: kas inicijuoja ir kokia tvarka turi būti tai padaroma. Tikrai šiandien mes nedarykime klaidos ir nepriimkime to įstatymo skubos tvarka bet kuriuo atveju.
Bet noriu pasidžiaugti, kad vis dėlto mes priėjome prie šiokio tokio bendro supratimo. Gerbiamas pirmininkas linkčioja. Tik aš noriu išreikšti apgailestavimą ir visišką nesupratimą ir situacijos nesuvokimą, kai mes svarstome vieną pagrindinių ateityje teatrų ir koncertinių įstaigų, kitų scenos meno įstaigų gyvenimo pagrindinį įstatymą, o salėje nėra nė vieno Kultūros ministerijos atstovo jokia forma. Čia yra turbūt nesuvokiamas akibrokštas. Išties aš manau, kad ministerijoje yra darbuotojų, kurie turėtų sekti, kas čia vyksta. Aš matau, kitų ministerijų viceministrai čia sėdi kitais klausimais. Labai gaila, kad Kultūros ministerijai to taip ir nepavyko pasiekti. Ačiū jums už dėmesį ir linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Žiūrėdamas į laikrodį ir visa kita ir nematydamas, kad Seimo Pirmininkė šitam įstatymui teiktų ypatingą skubą, aš prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nes matant, kiek yra pataisų, mes dar valandą jį svarstysime.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas – pertrauka iki kito posėdžio.
Balsuojame. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip norite? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio svarstant Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 38, prieš – 5, susilaikė 11. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiami kolegos, mums iki darbotvarkės pabaigos liko 15 minučių. Aišku, 21 valandą aš siūlysiu jums balsuoti, ką mes darysime toliau, ar tęsime darbą, nes darbotvarkė dar labai ilga, ar baigsime, kaip buvo numatyta. (Balsai salėje)
20.40 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4467(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar Žemės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V. Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Milda Petrauskiene, jums reikia gelbėti situaciją. (Balsai salėje) Mes duosime popieriuką. (Balsai salėje) Kodėl ne tą?
R. PALIUKAS (DPF). Kitas turėjo būti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir lydimasis Švietimo įstatymas.
PIRMININKĖ. Aš pagal darbotvarkę dirbu. (Balsai salėje) Svarstant darbotvarkę, gerbiami kolegos, atidžiai sekite, aišku, aš suprantu, kad pavargote, šitas projektas buvo įrašytas, pajuodintas. Aš nieko pati čia nekuriu atsisėdus. (Balsai salėje) Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Audito komitetas, J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4467 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymams. Priimtas sprendimas – pritarti bendru sutarimu. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Čimbaras – Kaimo reikalų komitetas. Ar yra kas nors iš Kaimo reikalų komiteto? (Balsai salėje) Vyrai, kas nors galite ateiti? B. Pauža gelbsti situaciją. Kaimo reikalų komitetas.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiama pirmininke, Kaimo reikalų komitetas svarstė šitą projektą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nori dalyvauti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš jau nebenoriu.
PIRMININKĖ. Nebenori. Gerai. Kviečiu M. Petrauskienę, M. Petrauskienę vėl į tribūną, nes čia yra siūlymų. Seimo narių K. Grybausko ir K. Starkevičiaus – komitetas pritarė iš dalies. Ar reikalaujate?.. Prašau, gerbiamas Grybauskai. Ar sutinkate su komiteto išvada? Įjunk K. Grybauskui.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Aš klausiu K. Grybausko.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Kadangi komitetas šiek tiek patobulino ir atsižvelgė į tai, kad rinkos kaina… šiek tiek pakeitė formuluotę, tai šiam pritariu.
PIRMININKĖ. Tai jūs sutinkate?
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Audito komitetas. Jolita, ar sutinkate? Jolita! Ar sutinkate su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada pritarti iš dalies?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarta iš dalies.
J. VAICKIENĖ (LSF). Ne, nesutinku. Todėl norėtume pristatyti savo poziciją.
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
J. VAICKIENĖ (LSF). Mūsų pozicija buvo atsižvelgti… ne atsižvelgti, o žemė būtų parduodama pagal turto vertintojų nustatytą vertę. O komitetas siūlo vis dėlto atsižvelgti, todėl Audito komitetas nori griežtai, kad žemė būtų parduodama įvertinus nekilnojamojo turto nepriklausomam ekspertui ir ta kaina parduodama.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pataisų svarstymas. Čia nėra norinčių kalbėti, bet turime balsuoti. Kas palaikote Audito komitetą, balsuojate už, kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Taip bus greičiau. (Balsai salėje)
Balsavo 47: už – 36, prieš – 11. Taigi lieka Audito komiteto redakcija ir pritariama jų siūlymui.
Toliau yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas, irgi pritarta iš dalies. Kaip Kaimo reikalų komitetas, ar sutinkate, gerbiamas Broniau?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Tai jūsų siūlymas kaip Audito komiteto?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip, panašiai.
PIRMININKĖ. Taip, kaip Audito komiteto. Taigi redakcija lieka tokia, kaip siūlo Audito komitetas kartu su Kaimo reikalų komitetu. Ačiū, gerbiama Milda, kad jūs gelbėjote šitą situaciją.
Gerbiami kolegos, ar galime po svarstymo pritarti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui redaguojant pagal Audito komiteto ir Kaimo reikalų komiteto paskutinę redakciją? (Balsai salėje: „Galima! Galime!“) Pritarta.
O dabar Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros… (Balsai salėje) Kaip?
K. DAUKŠYS (DPF). Priėmimo nedarysime?.. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Manęs tiktai buvo paprašyta kreiptis į Seimą dėl ypatingos skubos. Tai ar pritariate tam? Aš suprantu, kad pritariate? (Balsai salėje) Pritariate ypatingai skubai.
Čia faktiškai yra vienas straipsnis. Jeigu jūs nieko prieš, tai galime šiandien ir priimti, bent pastraipsniui išnagrinėkime.
1 straipsnis. Ar galime priimti su K. Grybausko, K. Starkevičiaus redakcija, kuriai pritarė komitetas? Ir paskutinė redakcija, tai yra Audito komiteto kartu su Kaimo reikalų komitetu? Galime priimti. (Balsai salėje) Priimta.
2 straipsnis. Priimtas.
Kortelių per mažai. Taigi galutinis balsavimas bus rytoj.
20.47 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4284(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4285(2) (svarstymas)
Dabar atsiprašau, R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, po svarstymo pateiks Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymas. Ir lydimasis Švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4284(2) pagal Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Sveikatos reikalų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo narės V. V. Margevičienės, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir siūlo Seimui jį svarstyti skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikė 1.
Taip pat lydimasis Švietimo įstatymas. Irgi pritarta patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4285(2) pagal Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Sveikatos reikalų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Seimo nario R. Paliuko pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir siūlo Seimui svarstyti skubos tvarka.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Popovienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Irgi dėl abiejų iš karto pasakykite.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas iš esmės siūlė pritarti iniciatorių pateiktam Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, Seimo narės V. V. Margevičienės bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Taip pat pateikė pasiūlymą pagrindiniam komitetui apsvarstyti vaikų socializacijos centrų veiklos dalinio finansavimo galimybes savivaldybių, iš kurių į šiuos centrus atvyksta vaikai, biudžeto lėšomis.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
Kitas – Švietimo įstatymas. Jį komitetas svarstė, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario R. Paliuko pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. M. Čigriejienę pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl abiejų projektų.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas pritarė abiem projektams, visi balsavo vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Irgi išvadą dėl abiejų projektų.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas. Jo sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, taip pat Seimo narės V. V. Margevičienės ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus siekiant, kad pagalbos priemonių šeimai ir kitiems vaiko atstovams teisinis reglamentavimas būtų parengtas iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia du pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, kas yra bendruomenei naudinga veikla, ir kitas, kad vaikų socializacijos centras, kaip valstybinė bendrojo ugdymo mokykla, turi būti irgi aiškiai apibrėžtas, kas tai yra. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Švietimo įstatymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinant su įstatymo projektu Nr. XIIP-4284, kurio įstatymo projektas Nr. XIIP-4285 yra lydimasis. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Taigi kviečiu į tribūną R. Paliuką, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcinė pataisa, kurią pristatė V. V. Margevičienė. Pritarta iš dalies. Sutinkate?
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKĖ. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? (Balsai salėje) Sutinka.
Toliau yra Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymas dėl 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Irgi pritarta iš dalies.
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Sutinkam.
PIRMININKĖ. Sutinkat?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir jūsų siūlymas, ponia Margevičiene, dėl 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė iš dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritarė iš dalies, sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Sutinku, kad pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Toliau pakeisti 7 straipsnį.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jūs čia gal išvadą pasakykite. Nepritarti aš matau.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, komitetas nepritaria tam pasiūlymui, nes 7 straipsnis aptaria kompleksiškai teikiamą pagalbą vaikui ir šeimai ir pagal tos kompleksiškos pagalbos sąveiką pozityvios tėvystės kursai nėra kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Mes siūlome pozityvios tėvystės ugdymo mokymus, nurodytus teikiamo įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kur aptariama kita pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš pritariu, nes…
PIRMININKĖ. Atsiimate savo siūlymą?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlymas atsiimtas. Toliau Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymas dėl 9 straipsnio. Pritarta iš dalies.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė iš dalies. Su gerbiamąja V. V. Margevičiene suderinome.
PIRMININKĖ. Suderinta.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes suderinome.
PIRMININKĖ. Sutinkate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau dėl 12 straipsnio yra V. V. Margevičienės pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Kaip jūs?
R. PALIUKAS (DPF). Čia buvo dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus. Jūs siūlėte išbraukti, o mes siūlome, kad čia vienas iš pagrindinių įstatymo…
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš pristatysiu, pirmininke. Mes iš tikrųjų, dalyvaudami klausymuose ir kalbėdami su mūsų akademine bendruomene, švietimo srityje sutarėme, kad tai bus įrašyta į Švietimo įstatymą ir kad tarpinstituciniai koordinatoriai su visu apibrėžimu bus kitame įstatyme. Dėl to aš sutikau, kad čia nebūtų.
PIRMININKĖ. Jūs šitą irgi atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Supratau, ačiū.
Toliau dėl 12 straipsnio 11 dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl 12 straipsnio 11 dalies aš siūliau, kad jeigu vaikas kelia realų pavojų savo sveikatai ar kitų žmonių sveikatai ir gyvybei ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius per penkias darbo dienas parašo siuntimą ar prašymą teismui. Mes aptarinėjome komitete, vyko klausymai ir nutarė, kad tai neįmanoma. Tai ir palikome.
Sutinku, kad nepritarė.
PIRMININKĖ. Jūs irgi šitą atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl 12 straipsnio 13 dalies irgi atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, nes man buvo išaiškinta, kad vaikų ir paauglių psichiatro išvada yra įrašyta kompleksiškai į sveikatos pažymėjimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Toliau. Dėl 17 straipsnio 2 dalies 7 punkto V. V. Margevičienės siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarta iš dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip. Čia atliekant…
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, nes apibrėžime jau yra apibrėžta, kas yra bendruomenei naudinga veikla.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau dėl 19 straipsnio V. V. Margevičienės siūlymas. Komitetas irgi pritarė iš dalies. Sutinkate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Sutinku, nes elektroninio registro nėra, tai bus tik šiaip vaiko elgesio pokyčiai fiksuojami.
PIRMININKĖ. Ir toliau dėl 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto du jūsų siūlymai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip. Aš siūliau, kad būtų pagal profesinio mokymo modulius, nes vaikai į socializacijos centrus ne visada patenka rugsėjo pradžioje, labai įvairiai per mokslo metus, o ministerija ir komitetas siūlo vis dėlto palikti profesinį mokymą pagal atskirus… kad vis tiek gali vaikas mokytis ir lanksčiu turiniu.
R. PALIUKAS (DPF). Dar papildysiu, nes daug kur yra faktiškai įgyvendinami mokymai pagal tuos modulius.
PIRMININKĖ. Aš klausiu V. V. Margevičienės. Jūs pritariate komitetui?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritariu.
PIRMININKĖ. Gal trumpinkime, ilgai nekalbėkime. Atsiimate ar neatsiimate, jeigu neatsiimate, tai svarstome, jeigu ne, tai nesvarstome.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra dėl 21 straipsnio 3 dalies 7 punkto. Komitetas nepritarė. Atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Toliau dėl 22 straipsnio 4 dalies. Komitetas irgi nepritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiimu, nes nėra to registro ir nėra…
PIRMININKĖ. Atsiimate.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 22 straipsnio 5 dalies pritarta iš dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, iš dalies pritariu.
PIRMININKĖ. Gerai, sutinkate. Ir dėl 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Čia iš esmės vėl kartojasi tas pats. Manau, kad atsiimate.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, tas pats.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, atsiimu. Nėra. Ir viskas.
PIRMININKĖ. Ir aš daugiau nerandu.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne, dar yra vienas, paskutinis.
R. PALIUKAS (DPF). Dėl 32 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėl 32 straipsnio 2 dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl 32 straipsnio 2 dalies.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne. Aš šitos pataisos neatsiimu, nes jai pritarė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai yra kai vaikas teismo sprendimu keliauja į socializacijos centrą, aš siūlau, kad paskui jį eitų ir papildomas finansavimas iš tos savivaldybės, iš kurios vaikas yra paimamas į socializacijos centrą.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai?
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes Vyriausybė jau buvo pateikusi neigiamą išvadą dėl papildomo centro finansavimo su išsamiais argumentais ir gautųsi, kad gali būti dvigubas finansavimas. Vaikų socializacijos centrams ir taip yra skiriamos lėšos iš biudžeto per Švietimo ir mokslo ministeriją, taip pat tada dar gautų lėšas ir iš savivaldybių. Be to, mes manome, kad vaikų skaičius nuolat kinta, kurie iš kurios savivaldybės atvyksta, čia irgi būtų labai sunku tas lėšas perskirstyti. Todėl mes manome, kad būtų sudėtinga dažnai vykdyti mokinio krepšelio lėšų perskirstymą, ir nepritarėme.
Analogiškas siūlymas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto, jo pasiūlymui mūsų komitetas irgi nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dabar R. J. Dagys, pritariantis V. V. Margevičienei.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitete mes faktiškai vieningi buvome šiuo klausimu. Man atrodo, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tiesiog nesuprato prasmės.
Tikrai nėra gėris, kai į specialios paskirties įstaigas, į socializacijos centrus papuola žmonės iš įvairių savivaldybių, vaikai iš savivaldybių. O jas prižiūrėti, visos funkcijos ir visa priežiūros sistema iš principo yra savivaldybių rūpestis. Turi būti kažkokios sankcijos ar ne sankcijos, bausmė toms savivaldybėms, kurios blogai dirba šį darbą, ir šių savivaldybių tiesiog pildomos tos specialios įstaigos.
Buvo komiteto siūlymas, kad ne visas, bet dalį lėšų Vyriausybės numatyta tvarka arba numatytomis proporcijomis turėtų padengti savivaldybė, iš kurios tas vaikas papuolė į socializacijos centrą. Tai yra skatinimo priemonė, kad taip nebūtų, kad nebūtų taip, kad mes rankas nusiplovėme, vaiką atidavėme, problemos baigtos. Tai mes turėtume būti suinteresuoti, kad efektyviai dirbtų mūsų savivaldybės ir socializacijos centruose būtų kuo mažiau vaikų. Todėl komitetas pritarė V. V. Margevičienės siūlymui ir komitetas suformavo ir kitokią formuluotę. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narės V. V. Margevičienės ir tokio paties teksto Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 16, prieš – 2, susilaikė 35. Pataisoms nepritarta.
Dabar dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. Bet prieš tai dar perskaitysiu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 2 straipsnio 5 dalies, komiteto nuomonė – pritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 2 straipsnio 3 dalies… 9 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 1 punkto ir 2 punkto. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 13 straipsnio 6 dalies. Tam komitetas nepritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei? Pritarta. Gerai.
Dabar dėl viso V. V. Margevičienė – už. Ar tikrai labai norite kalbėti už? Gal balsuojame, nes nėra nieko prieš. Ar bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Dėkoju.
Dabar Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių… Čia yra tik Teisės departamento įvairūs siūlymai dėl įvairių straipsnių. Komitetas visiems pritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Po svarstymo ar galime bendru sutarimu pritarti Švietimo įstatymui? Irgi, kaip dėl lydimojo, siūloma ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, laikas jau yra pasibaigęs. (Šurmulys salėje) Siūlau alternatyvų balsavimą. Pagal darbotvarkę mes jau 10 minučių viršijome darbotvarkės numatytą laiką. Bet yra ir alternatyva, kas nori dirbti toliau ir pabaigti visus klausimus. Kas už tai, kad dabar baigtume darbą, balsuojate už, kas už tai, kad pratęstume darbą, balsuojate prieš. (Šurmulys salėje) (Triukšmas salėje) Jeigu pratęsiame darbą, tai balsuojate prieš, o jeigu dabar baigiame, close ir viskas, vadinasi, – už.
Gerbiamieji kolegos, salėje dar 56 žmonės: už – 34, prieš – 22. Didžioji dauguma mano, kad pagal darbotvarkę laikas turi baigtis. Prašom, A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, bandykime susitarti taip, kad klausimai, kurie neapsvarstyti, valdybos sprendimu rytoj atsiduria… Nes rytoj neeilinis posėdis pirmais klausimais. Kodėl aš taip kalbu?
Štai prirašėme visokių įstatymų, Kino įstatymą. Aš suprantu, kad jie svarbūs. Yra Saugomų teritorijų įstatymas, kuris turi paliesti apie 20 % Lietuvos teritorijos. Ar toliau žmonės sėdi su burkomis ir vyžomis, ar vis dėlto padarome lengvesnes sąlygas? Jeigu to įstatymo nepriimame, nesvarstome šiandieną, tai kada? Keliame iki kitos kadencijos? Jeigu jūs taip norite, tada spręskime apie kiną, kuris labai svarbu, bet tų, kurie tiesiogiai susiję su žmonėmis, nesvarstykime. Man nesuprantama, darbotvarkė sudaroma pagal partinį principą. Tų klausimų, kurių komitetų pirmininkai yra darbiečiai, yra pirmumo eilė, kitų – velniop.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis kolega, aš tikrai darbotvarkių, kaip žinote, nesudarau. Visas pastabas, kurias jūs dabar išsakėte, perduosiu Seimo Pirmininkei, rytoj pusę devynių bus valdybos posėdis, perduosiu jūsų prašymą, kad tai, ką šiandien palikome neapsvarstę, rytoj nuo 13 valandos būtų įtraukta į darbotvarkę. Tinka viskas? Gerai. Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. 2016 m. birželio 28 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.