PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2099(4)

 

 

2023-05-19

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

 

2

 

 

Argumentai:

Konstitucinis Teismas ne kartą savo bylose yra pasisakęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.

Konstitucinis Teismas taip pat yra aiškiai pasisakęs, kad visų asmenų lygybės principas reiškia tai, jog visiems vienodai turi būti taikomos teisės normos. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.

Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės principu.

Tuo tarpu įstatymo projekto normomis siekiama diferencijuoti valstybės pareigūnų darbo užmokestį pagal tai, koks laikotarpis jiems liko iki jų kadencijos pabaigos, t. y. jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko mažiau nei pusė kadencijos, tuomet jiems būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis lyginant su tais, kuriems liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio.

Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeidžiami ne tik Konstitucijoje įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, visų asmenų lygybės bei teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą principai, tačiau ir valstybės pareigūnų nepriklausomumo principas.

Priėmus įstatymo projekto nuostatas taip pat būtų sukuriama situacija, kuomet vienoje institucijoje dirbantys tarpusavyje nepriklausomi ir lygūs valstybės pareigūnai gautų iš esmės skirtingą darbo užmokestį vien tik dėl to, jog į savo pareigas buvo paskirti skirtingu metu, nesant jokiems kitiems kriterijams. Taigi, ne darbo pobūdis, atliekamos funkcijos, pavaldumas ir kiti aspektai lemtų darbo užmokesčio dydį, tačiau paskyrimo į pareigas metas.

Be kita ko, įstatymo projekto norma taip pat užprogramuoja situacijas, kuomet naujo kolegialios institucijos nario darbo užmokestis ženkliai viršys tos institucijos vadovo/pirmininko darbo užmokestį, nepaisant akivaizdaus atsakomybių apimties skirtumo. Ir taip susiklostys tik dėl vienintelės priežasties, jog jie į pareigas paskirti skirtingu metu.

Taigi, siūlytina atsisakyti diferencijuoti valstybės pareigūnų darbo užmokestį pagal tai, koks laikotarpis jiems liko iki jų kadencijos pabaigos, ir nustatyti, kad padidintas darbo užmokestis visiems nustatomas nuo įstatymo įsigaliojimo.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį:

2. Valstybės pareigūnams, nurodytiems šio įstatymo priede, šio įstatymo nuostatos taikomos nuo naujos kadencijos pradžios, išskyrus atvejus, jeigu iki valstybės pareigūno kadencijos pabaigos liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio. Jeigu iki valstybės pareigūnų naujos kadencijos pradžios liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, jiems taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos.

 


 

 

Teikia

Seimo nariai: