2018-01-04

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-885(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
17	1		Argumentai Pagal šį įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti nustatytus kriterijus. Atitiktį šiems kriterijams tikrina Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms. Į tam tikras pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse pretenduojančių asmenų patikra numatyta ir dabar galiojančiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Tačiau į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal užimamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti partikrinti. Turint omeny, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką minėtų įmonių darbuotojams ir pan. Todėl, siekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, buvo nustatyta, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka. Tačiau profesinių sąjungų kolegialus valdymo organas gali būti gan platus, į jo sudėtį gali įeiti ir įmonių darbuotojai, kurie pagal savo funkcijas neturi didelės įtakos įmonės veiklai ir jos darbuotojams, pavyzdžiui, valytojai ir pan. Todėl manytina, kad patikrinimo procedūrų taikymas profesinių sąjungų kolegialaus valdymo organo nariams būtų perteklinis. Taip pažymėtina, kad įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, bet nėra veikiančių profesinių sąjungų, kurių nariais yra daugiau kaip pusė visų įmonės darbuotojų, darbdavio iniciatyva sudaromos darbo tarybos. Tokios tarybos sudaromos trejų metų kadencijai. Darbo tarybos, panašiai kaip ir profesinės sąjungos, yra darbuotojų atstovaujamasis organas, ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams. Todėl tam, kad būtų užtikrintas lygiavertis teisinis reguliavimas darbuotojų atstovaujamiesiems organams, ginantiems jų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams, turėtų būti nustatyta, kad minėtos partikrinimo procedūros taikomos ir darbo tarybų pirmininkams. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narius, valdymo organų narius ir vienasmenius valdymo organus), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, einamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame nurodo pareigas, į kurias skiriami ar paskirti asmenys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Šios dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų ar darbo tarybų kolegialaus valdymo organo (jeigu jis sudaromas) nariams ir pirmininkams.“

Seimo narys                                                                                        Laurynas Kasčiūnas