LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-922

2022-05-25 Nr. 106-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13				Projektu yra siūloma iš esmės keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t.y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13				Įstatymo projekto pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj skaičiaus „X-242“ įrašant skaičių „XI-242“, be to, žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	1 (4)			Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja”.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	1 (4)	(5¹)		Projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalyje, derinant ją su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalyse apibrėžtomis sąvokomis, siūlytina vietoj žodžio „išsilavinimą“ įrašyti žodį „kvalifikaciją“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(4)	(29)		Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalyje vietoj žodžių „studijoms pirmojoje pakopoje“ įrašytini žodžiai „pirmosios pakopos studijoms“. Taip pat pažymime, kad projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1¹ ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad baigę trumpąsias studijas gali pretenduoti stoti ne tik į pirmosios pakopos, tačiau ir į vientisąsias studijas. Atsižvelgiant į tai bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, numatant jose ir vientisąsias studijas.	Pritarti	Atsisakyta pakeitimo.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(53)	(5)		Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo ir tarpusavio darnos, siūlome projekto 3 straipsniu keisti ne įstatymo 53 straipsnio 5 dalį, nustatančią maksimalų trumpųjų studijų kreditų skaičių (nes šio skaičiaus keisti projektu apskritai nesiūloma), o šio straipsnio 17 dalį, kurioje yra detalizuojama trumpųjų studijų kreditų panaudojimo tvarka, t.y. šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad pasiruošimui pirmosios pakopos studijoms skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 5.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(59)			Projekto 4 straipsnio vienintelė dalis neturi būti numeruojama.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(59)	(1)		Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „lietuvių kalbos” įrašytini žodžiai „ir literatūros“, nes yra laikomas būtent lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Be to, šioje pastraipoje taip pat turi būti patikslintas ir ministerijos pavadinimas.	Pritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(59), 7 (77)	(1) 1,5 (1,5)	(3)	Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte turi būti patikslintas ministro pareigų pavadinimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 5 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 4 daliai.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(59)	(1)	(4,5)	Derinant projekto terminiją su keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte brauktinas žodis „bakalauro“, o 5 punkte – vietoj žodžių „profesinio bakalauro“ įrašytinas žodis „kolegines“. Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte patikslinti, kokius du valstybinius brandos egzaminus asmenys turėtų būti išlaikę stojant į bakalauro studijas. Be to, derinant šį punktą su to paties keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, siūlytina prieš žodį „du“ įrašyti žodį „bent“.	Pritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(59)			Projekto lyginamajame variante 4 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimai neatitinka galiojančios šios pastraipos redakcijos, o projekto 6 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai neatitinka galiojančios šio punkto redakcijos.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(74)	(3)		Projekto 5 straipsniu pildoma nauja keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalis brauktina dėl kelių priežasčių. Pirma, ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, o tik įtvirtina dispozicines nuorodas į kitas šio įstatymo nuostatas. Antra, joje įtvirtintos dispozicinės nuorodos apskritai yra klaidingos, nes nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nei 77 straipsnio 4 dalis nenustato jokių valstybinio finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti principų. Apskritai, mūsų nuomone, vienintelė socialinės dimensijos įgyvendinimo finansavimo nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. Kokios dar gali būti finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti formos, projekte nėra atskleista. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šios nuostatos ne tik kaip perteklinės, tačiau kaip ir netikslios.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(77)	(1¹)		Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje vietoj žodžių „aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų, suderinus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatyta tvarka“. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „stojamojo egzamino“ įrašyti žodžius „stojamųjų egzaminų“, po žodžių „specialiųjų gebėjimų“ – žodžius „įvertinimo rezultatų“, vietoj žodžių „švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys“ – žodžius „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti asmenys“, vietoj žodžių „antrojoje eilėje“ – žodžius „antrojoje konkursinėje eilėje“ ir vietoj žodžių „pirmojoje eilėje“ – žodžius „pirmojoje konkursinėje eilėje“. Taip pat siūlome patikslinti šioje dalyje vartojamų sąvokų „kvalifikacija atitinkamoje srityje“ bei „darbo patirtis atitinkamoje srityje“ turinį, nes nėra aišku nei kokia „atitinkama sritis“, nei koks srities santykis su vykdomomis studijomis turimi omenyje.	Pritarti	2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo yra nustatytas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies naujas reglamentavimas ir įsigaliojimas yra 2024 m. sausio 1 d. Komitetas siūlo 77 straipsnio 1 ir 1¹ dalies pakeitimus daryti keičiamo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIV-654, nes pakeitus aktualią redakciją, ji galiotų vienus metus. Nuo 2024 m. sausio 1 d. galiotų MSĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 nuostatos. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	(77)	(1¹)		Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta neaiški savo turiniu nuostata, numatanti, kad į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad 59 straipsnio 1 dalyje išvardinti absoliučiai visi stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas – vieni iš jų turi būti išlaikę valstybinius brandos egzaminus, o kitiems šis reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurie būtent reikalavimai, nurodyti 59 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę. Be to, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad antrojoje konkursinėje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti tik tie pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys, kurie neįstojo į aukštąją mokyklą pagal pirmąją konkursinę eilę.	Pritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	4 (77)	2 (3)		Projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje turi būti tikslinama vartojama sąvoka „įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių skaičių“, kadangi ši sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme. Apskritai nėra aišku, kuo susijęs nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių (o tiksliau – sutarčių su valstybės finansuojamose vietose studijuojančiais) skaičius su kita projekto nuostata, numatančia, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais skiriamo valstybės finansavimo, t.y. nepaisant nutrauktų sutarčių skaičiaus ir kitų objektyvių sąlygų, antrajai konkursinei eilei turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti tarpusavyje suderinti šioje dalyje nustatyti spalio 1 d. ir balandžio 1 d. terminai.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	4 (77)	2 (3)		Projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar antrajai konkursinei eilei skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų nuo Vyriausybės patvirtinto priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus, t.y. 90 proc. vietų skiriama pirmajai konkursinei eilei, o 10 proc. – antrai, ar, vis dėlto, antrajai konkursinei eilei skiriamos papildomos vietos švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu. Pastaruoju atveju, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, nurodant, kad Vyriausybė iki balandžio 2 d. tvirtina preliminarų stojančiųjų skaičių į valstybės finansuojamas vietas tik pagal pirmąją konkursinę eilę, o siūlomą 77 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį - kelti ir jungti su siūlomu 77 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu, nes abiejose nuostatose būtų kalbama apie švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją iki balandžio 15 d. nustatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas pagal antrąją konkursinę eilę ir paskirstyti šias vietas pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ar studijų programas. Iš kitos pusės, toks reglamentavimas nesiderintų su bendruoju valstybės užsakomu valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiumi principu, pagal kurį būtent Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, nustato atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-13	8			Projekto 8 straipsnis turi būti papildytas nuostatomis, numatančiomis įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti vėlesnis, atsižvelgiant į teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime terminus bei atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui.	Pritarti
18.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-10-26				Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24	(53)	(5)		Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau – LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-922 (toliau – MSĮ pakeitimo projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau – ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSĮ ir ŠĮ pakeitimo projektais, LKDK esminių pastabų ir pasiūlymų siūlomam ŠĮ pakeitimo projektui – neturi, o MSĮ pakeitimo projektui teikia šią savo nuomonę, pastabas ir siūlymus atskiroms formuluotėms. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms skiriant numatomą kreditų skaičių pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose. Numatyti papildomi 30 kreditų galėtų būti skirti tik tam tikrose trumpųjų studijų programose, kurias pabaigus ar jas studijuojant būtų sudaryta paraleli galimybė, pasinaudojus jais, pasiruošti stojimui į pirmos pakopos studijas. ,,3 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditų gali būti numatyta pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą ši keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalis nebus keičiama.
2.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24	(59)			Nuosekliai palaikome siūlymą koreguoti 59 straipsnio 1 dalį nurodyta formuluote. Panaši LKDK pozicija buvo išreikšta 2021-11-11 raštu Nr.1-63 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO IŠVADOS adresuotu LR Seimo frakcijoms, ji taip pat atliepia Lietuvos Švietimo tarybos siūlymus dėl valstybinių brandos egzaminų, vertinant šios institucijos išdėstytą pirminę (2021 m. gegužės 14 d. rašto Nr. S-2021-2518) ir, vėliau, papildytą (2021-05-31 Nr. S-2021-2910) poziciją dėl valstybinių brandos egzaminų taikymo ir jos pagrindimą stojant į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį ir siūlome papildyti projektą išskirtinumą taikyti ne tik stojant į menų, bet ir į humanitarinių mokslų studijas, nes šios studijos tiesiogiai nereikalauja tikslių mokslų išsprūsimo. Palaikome ir diferencijuotus stojimo kriterijus į universitetus ir kolegijas, nes tik tokiu būdu bus atlieptos aukštojo mokslo institucijų misijų skirtis: kolegijos atlieps regiono poreikį, integruojant trumpąsias studijas ir šių studijų nuoseklumą, jį įgyvendinant perėjimo iš IV ISCED į VI ISCED lygmens studijas būdu, taip kartu bus įgyvendinti ir Lietuvos regioninės politikos tikslai numatyti Baltojoje knygoje jų darniai ir tvariai plėtrai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į užsienio lietuvius ar užsieniečius, kurie nori studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes stojimo sąlygų diferencijavimas pagal aukštųjų mokyklų tipą, jiems suteiks papildomų galimybių siekti ir patekti į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kita vertus, nurodytos pataisos, sudarys galimybę didesnei grupei asmenų patekti į aukštojo mokslo studijas alternatyviu būdu, neišlaikius numatomų privalomų valstybinių brandos egzaminų. MSĮ siūlomos projekto pataisos leis asmenims, kurie neatitiks numatomų stojimo sąlygų į aukštąją mokyklą, nes nepasieks reikiamų stojimo balų į aukštąją mokyklą bendrojo priėmimo metu, įgyvendinti šiuos siekius alternatyviu būdu kas, tikėtina, sudarys prielaidas jiems rinktis studijas Lietuvoje, o ne užsienyje. 4 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent ~~vieną~~ tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų ir humanitarinių mokslų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3) asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų; 4) asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines bakalauro studijas; 5) asmenis, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.“	Nepritarti	2021 m. lapkričio 18 d. buvo rimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo buvo įvestas 59 straipsnio naujas reglamentavimas priėmimui į aukštąją mokyklą, todėl keisti neįsigaliojusio įstatymo nuostatas yra netikslinga. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
3.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24	(77)	(1¹)		Darbinės veiklos patirties reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi) yra nurodyti atitinkamo sektoriaus bei lygmens profesiniuose standartuose, todėl siūlymas nurodyti darbo patirties kriterijų MSĮ pakeitimo projekte, kaip stojimo į aukštąją mokyklą sąlyga, manome, kad yra perteklinis ir jos nurodyti ir įtraukti – nereikia. . Papildyti 77 straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti, antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją ~~arba bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje,~~ arba baigę trumpąsias studijas, taip pat kiti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys. Antrojoje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys.“	Nepritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
4.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas, 2021-11-24				Nors MSĮ pakeitimo projekte tiesiogiai nėra nurodoma kokiu būdu švietimo, mokslo ir sporto ministras iki numatomos datos nustatys atitinkamais metais antrosios konkursinės eilės formavimui skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir jų paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes, tačiau, siekiant įvertinti visus MSĮ pakeitimo projekte siūlomus pokyčius norėtųsi platesnio komentaro apie nustatymo principus ir kriterijus, todėl šiuos siūlymus vertinti – sudėtinga. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 56, 59, 74, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) yra nurodytas lėšų poreikis 2022 m. biudžetui siūlomam MSĮ pakeitimo projektui įgyvendinti skiriant priemonei Vietos, skirtos aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti 1,3 mln. Eur, o MSĮ pakeitimo projekte yra atitinkamai koreguojamas 5 straipsnio 74 straipsnio pakeitimas papildant nauja 3 dalimi taip: „3. Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį.“ Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte ir MSĮ pakeitimo projekte išdėstytus argumentus, atkreipiame dėmesį, kad siekiant įgyvendinti socialinės dimensijos tikslus bei nuoseklumą tarp IV,V ir VI ISCED studijų per trumpąsias studijas – turėtų būti išskirtas atskiras valstybės finansavimas trumposioms studijoms jas vykdyti iš projektuojamų lėšų ne tik kaip atskirai studijų pakopai, be ir vertinant galimybę jų metu pasiruošti pirmajai studijų pakopai. LKDK, su šiame rašte išdėstytomis pastabomis ir komentarais, pritaria siūlomam MSĮ pakeitimo projektui ir rekomenduoja LR Seimo švietimo ir mokslo komitetui jį svarstyti ir priimti visa apimtimi.	Pritarti iš dalies
5.	Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-11-25				Lietuvos studentų sąjunga pritaria įstatymų projektuose numatytiems tikslams keisti vidurinio išsilavinimo įgijimo sistemą bei suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Teigiamai vertinamas siekis Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir skirti papildomą finansavimą jos įgyvendinimui, taip pat sukurti alternatyvų stojimo mechanizmą užtikrinantį aukštojo mokslo prieinamumą. Svarbu poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti metodiką, kaip trumpąsias studijas vykdanti aukštoji mokykla turėtų diferencijuoti studijų kreditų turinį pagal asmens poreikį pasiekti tinkamą pasirengimo lygmenį.	Pritarti
6.	Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas, V. Kučinskas, 2021-11-25	(59)			Pritariama siekiui vietoje antro konkrečiai įvardijamo egzamino numatyti platesnį pasirinkimą iš kelių egzaminų grupės. Būtina aiškiai apibrėžti siūlomos tiksliųjų mokslų egzaminų grupės sąvoką, nurodant kokie egzaminai į ją patenka.	Nepritarti	Tai reguliuoja poįstatyminiai teisės aktai.
7.	Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė, 2021-12-06				Taryba palaiko tolesnius veiksmus dėl aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo ir pagalbos asmeniui siekti aukštesnio išsilavinimo pagal gebėjimus, priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų peržiūrėjimo, vertinant pretendentų įgytas kompetencijas profesinėje srityje ir ankstesnę kvalifikaciją, taip pat dėl brandos atestato gavimo sąlygų keitimo bei pagalbos mokiniams mokymo ir mokymosi procesuose ir teigiamai vertina tai, kad dalis Tarybos 2021-09-24 raštu Nr. S-2021-4412 teiktų siūlymų yra atliepti Seime svarstomuose įstatymų projektuose. Atsižvelgdama į šiuo metu Komitete vykstančias diskusijas dėl minėtų įstatymų projektų, Taryba papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad juose yra akcentuojami ne tik aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksniai, bet ir pagalba asmeniui siekiant aukštesnio išsilavinimo visuose švietimo lygmenyse, tačiau pagal Švietimo įstatymo 39 straipsnio nuostatas vis dar sudaromos teisinės galimybės asmeniui neįgyti pagrindinio išsilavinimo. Tarybos nuomone, svarstant minėtų įstatymų projektuose numatytą siekį dėl trumpųjų studijų absolventų pasirengimo studijuoti pirmosios pakopos studijose, svarbu iki priimant šiuos įstatymus aiškiai sutarti dėl pasirengimo studijoms kriterijaus (kriterijų) ir jį (juos) apibrėžti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektuose. Siekiant nuoseklumo, įgyvendinant minėtus įstatymus svarbu brandos atestato gavimą sieti visų pirma su asmens branda ir pasirengimu tapti mokymosi visą gyvenimą sistemos dalyviu, o ne vien tik su stojimu į aukštąją mokyklą, taip pat reikia baigti užsitęsusias diskusijas dėl trumpųjų studijų ir pradėti jas realiai vykdyti. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad aukštojo mokslo socialinės dimensijos įgyvendinimo mechanizmo projektą įgyvendinančios viešojo administravimo institucijos turėtų pateikti aptarimui dar iki įstatymų projektams bus pritarta Lietuvos Respublikos Seime.	Pritarti
8.	Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23	(9)			Siekiant, lygiaverčiai dalyvauti švietime su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, būtų tikslinga numatyti galimybę, sudaryti sutartis nurodomiems tikslams siekti ir su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Nevalstybinės aukštosios mokyklos yra lanksčios, lengvai prisitaikančios ir greitai gali įgyvendinti organizacinius ir infrastruktūros pokyčius, kas leidžia efektyvią neįgaliųjų, skirtingų socialinių grupių atstovų integraciją ir studijų proceso individualizavimą. Iš naudojamos juridinės technikos matoma, kad tai dispozityvi norma, ir finansuojantis subjektas turi diskreciją sudaryti sutartis. Taip pat, pažymėtina, kad nurodomi siektini tikslai yra aktualūs ir strategiškai svarbūs ir nevalstybiniam aukštajam mokslui, kadangi jis dalyvauja vienoje švietimo sistemoje, jam keliami analogiški kokybės reikalavimai ir jis yra kontroliuojamas to paties subjekto. Siūloma 9 str. 6 d. formuluotė: „Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis ir nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui, studijoms, skirto ir socialinei dimensijai įgyvendinti: valstybinei aukštajai mokyklai nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos; nevalstybinei aukštajai mokyklai lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka“.	Nepritarti	2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo buvo 9 straipsnis buvo pripažintas netekęs galios.
9.	Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23	(59)	(1)		1. 1) Nesutiktina su Įstatymo 59 str. 1 d. imperatyviam egzaminų skaičiaus nustatymui, kadangi tai, iš esmės mažina aukštojo mokslo prieinamumą. 2. Taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl konstitucinių vertybių įgyvendinimo, ribojant aukštųjų mokyklų autonomijos teisę, nustatant priėmimo reikalavimus, įstatyminiu lygmeniu. Jei įstatymu taip detaliai ir skrupulingai bus pateikti priėmimo reikalavimai, toks reguliavimas manytina nesuderinamas su aukštosios mokyklos autonomijos principų ir susijusia konstitucine doktrina. Konstitucinis teismas pažymi, jog „<...> konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas. Todėl bendras įstatymų nustatytas visų aukštųjų mokyklų teisinis reguliavimas neturėtų būti pernelyg detalus ir neturėtų riboti iš aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios jų teisės lokaliais teisės aktais reglamentuoti savo veiklą.“ 3. Priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai turi demonstruoti pagarbą kiekvieno asmens teisei į mokslą ir tobulėjimą, skatinti aukštojo mokslo prieinamumą ir atvirumą. Todėl koncentracija į konkrečius ir labai formalius kriterijus, pamina pagrindinių kompetencijų, kurių reikės ateities visuomenei, t. y. kūrybiškumo, verslumo ir kt., ugdymo svarbą. Tokiu būdu užkertamas kelias į tolesnį tobulėjimą pačiam būsimam specialistui. Mažinant aukštojo mokslo prieinamumą, sudaromos aiškios prielaidos vis didesnei jaunų žmonių emigracijai, kadangi Lietuvoje mokslo studijų prieinamumas ir formalieji reikalavimai, nemotyvuoja studijuoti Lietuvoje. 4. Šiame kontekste būtina pažymėtina, kad pasigendama reikalavimų kolegijinėms ir universitetinėms studijoms diferencijavimo, kas turėtų atsispindėti Įstatymo 59 str. Visgi, manome, kad to nepakanka ir turi būti ieškoma praktinių žinių įvertinimo formų. 5. Siūlomų MSĮ 59 str. 1 d. 4, 5 p. kontekste norėtume pažymėti, kad nemanome, jog asmuo turintis vidurinį išsilavinimą ir baigęs trumpąsias studijas, savaime yra labiau pasirengęs studijoms, nei 15 metų patirtį turintis, bet trumpųjų studijų nebaigęs specialistas. Praktinių įgūdžių vertinimas, kaip stojimo į aukštąjį mokslą sąlygos vertinimas, įgalintų asmenis rinktis aukštąjį mokslą, ne tik iš karto po brandos atestato gavimo, bet ir vėlesniuose gyvenimo tarpsniuose, įgavus praktinių įgūdžių ir žinių, tokiu būdu skatinant formuoti įgūdžius, mokytis visą gyvenimą, pastarasis Lietuvos rodiklis yra žemiau, nei ES vidurkis. 6. Siūlomos MSĮ 59 str. 1 d. kontekste pažymėtina, kad nepaisant nurodytų nepritarimo motyvų, kaip pozityvią tendenciją matome galimybės pasirinkti egzamino rūšį nustatymas. Taip pat, sveikintina rengėjų iniciatyva Įstatymo pakeitimais, atverti alternatyvius kelius į aukštąjį mokslą, siūlomus nustatyti MSĮ 59 str. 1 d. 4, 5 p. visgi naudojama juridinė technika neleidžia įvertinti ir suvokti MSĮ 59 str. 1 d. 4, 5 p. ir 77 str. 1 d. siūlomų pakeitimų santykio t. y. kas patenka į pirmąją konkursinę eilę ir kas į antrąją (detaliau komentuojama prie MSĮ 77 str. siūlomų pakeitimų komentarų). Apibendrinant, siūloma imperatyviai nedetalizuoti įstatymu patekimo į aukštąją mokyklą reikalavimų, paliekant autonominę aukštųjų mokyklų teisę į jų nustatymą. Taip pat, manoma, kad būtina tobulinti ir plėtoti alternatyvių kelių į aukštąjį mokslą patekimo galimybes.	Nepritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
10.	Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23	(74)	(3,4)		Aukštojo mokslo socialinės dimensijos užtikrinimas privalo būti vykdomas, visose aukštosiose mokyklose, nepriklausomai nuo jų kapitalo ar /ir finansavimo kilmės. Aukštosios mokyklos sudaro vieną centralizuotai kontroliuojamą švietimo sistemą, kurios kiekvienas narys (aukštoji mokykla) privalo būti vienodai valstybės įgalintas užtikrinti aukštojo mokslo socialinę dimensiją. Valstybės finansuojamų vietų suteikimas socialinei dimensijai užtikrinti traktuotinas, kaip pagalbos studentams patenkantiems į aukštojo mokslo socialinės dimensijos apibrėžtį, o ne studentų srauto valstybinėse aukštosiose mokyklose užtikrinimo, priemonė, todėl manytina, kad jos sklaida ir pasiekiamumas turi būti kiek įmanoma platesnis. Siūloma MSĮ 74 str. 3 d. formuluotė: „Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį. Nevalstybinėms aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka.“. Minima tvarka turėtų apimti, aiškų studijų finansavimo mechanizmą ir ataskaitų teikimą	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su MSĮ 9 straipsniu, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. yra netekęs galios.
11.	Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacijos prezidentė G. Skučaitė, 2021-12-23	(59) (77)	(1¹)		Pozityviai vertintinas, antrosios konkursinės eilės įtvirtinimas MSĮ, kadangi tai didina aukštojo mokslo prieinamumą ir skatina mokymosi visą gyvenimą tendencijas. Visgi, dabartiniai normos formuluotės trūkumai ir esami neaiškumai yra esminiai ir neleidžiantys faktiškai organizuoti stojimo į aukštąsias mokyklas procesą dviem konkursinėmis eilėmis. Nėra aiški dviejų eilių taisyklės sudarymo logika, nes jei asmenys atitinka Įstatymo 59 str. reikalavimus (atitinka stojimo reikalavimus arba patenka į jų netaikymo išimtį), jie stoja pirmąja konkursine eile. Tuo tarpu, pagal taikomą argumentavimo logiką matoma, kad antrosios konkursinės eilės reikalavimai yra reikalavimai numatyti Įstatymo 59 str. pridedant papildomai privalomus reikalavimus planuojamus numatyti Įstatymo 77 str. 11 d. T. y. faktiškai, pagal Įstatymo projektą, antroje konkursinėje eilėje, taikomi dar aukštesni reikalavimai, nei pirmojoje. Taigi, pagal naudojamą juridinę technika, matoma, kad asmuo atitinkantis įstatymo 59 str. reikalavimus numatytus, reiškia: 1. Asmuo atitinkantis bendrą taisyklę; 2. Asmuo atitinkantis specialiąją taisyklę (Įstatymo 59 str. 1 d. 1 - 5 p.). Siekdamas stoti antrąja konkursine eile, vadovaujantis siūloma Įstatymo 77 str. 11 d. formuluote, asmuo turi papildomai, turėti „atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas“. Taigi, sveikintina rengėjų iniciatyva, sudaryti kokybiškai alternatyvią konkursinę eilę atsietą nuo brandos egzaminų ir apskritai vidurinio išsilavinimo rezultatų, siekiant tinkamai įvertinti asmens profesinius įgūdžius ir žinias. Visgi, MSĮ 59 ir 77 straipsnių formuluotės, dėl nurodytų motyvų, reikalauja esminio redagavimo.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	1 (4)	1 (5¹)			Argumentai: Pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – sukurti sistemišką perėjimo tarp švietimo grandžių ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri užtikrintų galimybes asmenims pasirengti studijuoti aukštojo mokslo studijų programose, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti teisinio reguliavimo priemones: Pasiūlymas: Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 5¹dalimi tvirtinamą aukštojo mokslo socialinės dimensijos sąvokos apibrėžimą, neminint jame mažai reprezentuojamų asmenų grupių, nes reikėtų apibrėžti, kaip tokias nustatyti, ir jį išdėstyti taip: „5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių visuma, skirta plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje.“	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(4)	(29)			Kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 11 dalį visų studijų pakopų, taip pat ir trumposios, aprašus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 29 dalies keitimo atsisakyti. Pakeisti 4 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Trumposios studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa, ~~skirta~~ profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti ~~su galimybe pasirengti studijoms pirmojoje pakopoje.~~“	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(9)				Kadangi Įstatymo projektu 2 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnis nuo 2022 m. sausio 1 d. neteko galios, siūlytina šio keitimo atsisakyti kaip nebeaktualaus.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	2 (19)	(2)			Atsižvelgus į šio nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose siūlomus pakeitimus, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir jo 2 straipsnį, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, ją išdėstant taip: „2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	3 (52)	(3)			Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimo, trumpąsias studijas siūlytina tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose. Atžvelgiant į tai, siūlytina: Įstatymo projektą papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(53)	(5)			Atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keisti Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalį; „5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ~~ne daugiau kaip 30 kreditų skiriant pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose)~~ studijų kreditų.“	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	3 (53)	(19)			Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti dalimi, kuria būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalis, ją išdėstant taip: „19. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“;	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	4 (58)	1,2 (1,5)			Įstatymo projektą papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiamos Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys, jas išdėstant taip: „1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“; „5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(59)	(1,1¹,2)			Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1, 2 dalis, papildant šį straipsnį 1¹dalimi, išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių: 1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas; 2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas. 1¹Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų; 4) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir išlaikiusiems ne mažiau kaip du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines studijas; 5) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos kolegines studijas. 2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.“	Pritarti iš dalies	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(74)	(3)			Netikslinti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 3 dalies: „3. ~~Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį.~~“ 1. ~~Buvusią 74 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.“~~	Pritarti
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	(76)	(1)	(4)		Patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plano priemonėms ir kitai paramai.“	Pritarti	Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	6 (77)	2,3,4 (1,1¹,2,3,4)			Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio keitimo nuostatas papildyti 1¹dalimi, numatant antrosios konkursinės eilės tvirtinimo datą, asmenų, kuriems ji būtų taikoma, grupes, taip pat siūlytina nepildyti Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio nauja 13 dalimi, nes vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, o šio straipsnio 1, 1¹, 2, 3, 4 dalis išdėstyti taip: „1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. 1¹. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos švietimo srities Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtojo lygio profesinio mokymo kvalifikaciją arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertintą bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, arba atitinkantys šio įstatymo 82¹straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Po bendrojo priėmimo pagrindinio etapo antrojoje eilėje likus neužimtoms valstybės finansuojamoms vietoms, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys. 2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis)) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei formuoti Vyriausybė papildomai skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. 4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo – pagal studijų programas pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“	Pritarti iš dalies	2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-654, kuriuo yra nustatytas keičiamo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies naujas reglamentavimas, kurio įsigaliojimas yra 2024 m. sausio 1 d. Komitetas siūlo keičiamo įstatymo 77 straipsnio aktualios redakcijos dalis keisti su šiuo projektu, o būsimą redakciją MSĮ pakeitimo įstatyme Nr. XIV-654. Žiūrėti su išvada komiteto teikiamą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13	7 (82¹)				Atsižvelgus į užsienio šalių praktiką įgyvendinant socialinę dimensiją aukštajame moksle, kai šalys turi patvirtintus strateginius dokumentus (strategijas arba veiksmų planus) socialinės dimensijos nuostatoms įgyvendinti, kas leidžia užtikrinti tvarų finansavimą ir nuoseklų veiksmų įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projektą papildyti 9 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas būtų papildytas 82²straipsniu, jį išdėstant taip: „9 straipsnis. Įstatymo papildymas 82²straipsniu Papildyti Įstatymą 82²straipsniu „82²straipsnis. Aukštojo mokslo socialinė dimensija 1. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą – sudaryti sąlygas pretenduoti į aukštojo mokslo studijas, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą arba atitinka šio įstatymo 82¹straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sudaromas aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planas, kuriame numatomos socialinės, akademinės, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo ir finansinės pagalbos priemonės. 2. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šio plano priemonėms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.“	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 8.
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-04-13					Siūlytina Įstatymo projekto įsigaliojimą sieti su minimalių reikalavimų stojantiesiems įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d., nes trumposios studijos, kaip alternatyvus kelias į pirmosios pakopos studijas, aktualus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo, todėl 8 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip (papildžius Įstatymo projektą 9 straipsniu, 8 straipsnis taptų 10 straipsniu): „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 9.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-04-27

Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritaria.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Komitetas pritaria iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922(2) ir komiteto išvadoms, ir kartu teikia Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25				I	Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą yra tikslinamas Įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, ~~59, 74, 76~~ 77, 82¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	1 (4)	(5¹)			Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinama keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5¹ dalis. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį 5¹ dalimi: ,,5¹. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – visuma socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių, skirtų aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti ir padėti asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje, studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.“	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	2 (19)	(2)			Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, įgyvendinamas aukštojo mokslo socialinės dimensijos priemones, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	3 (52)	(3)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimą, Vyriausybė siūlo trumpąsias studijas tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose, todėl yra tikslinamas keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėti taip: „3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija, ~~kolegijos išduoda studijų pažymėjimą,~~ suteikiantį teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“	Pritarti
5.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	4 (53)	(19)			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Vyriausybės siūlymą yra tikslinamas keičiamo įstatymo 53 straipsnio 19 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. ~~Kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti bendras trumpųjų studijų programas, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija.~~ Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“	Pritarti
6.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	5 (58)	1,2 (1,5)			Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą yra tikslinamos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“ 2. Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenims, baigusiems ~~trumpąsias studijas,~~ profesines studijas, ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“	Pritarti
7.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	6 (77)	1,2,3 (2,3,4)			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus yra tikslinamos keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2, 3, 4 dalys. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse ~~konkursinėje eilėje~~, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.“ 2. Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo lėšų (nustatytų pagal atitinkamais metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimamų asmenų preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą).“ 3. Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų rengimo studijų – pagal studijų programas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo studijų – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“	Pritarti
8.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	7 (82¹)				Argumentai: Atsižvelgiant Vyriausybės pasiūlymus yra papildomas įstatymo projektas 82¹ straipsnio pakeitimu. Pakeisti 82¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82¹straipsnis. ~~Socialinės stipendijos~~ Aukštojo mokslo socialinė dimensija 1. Įgyvendinant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės, aplinkos prieinamumo, finansinės pagalbos priemonės asmenims, kurie pretenduoja į aukštojo mokslo studijas ir siekia įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje. Šios priemonės yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro aukštojo mokslo socialinės dimensijos prioritetus bei priemones ir skiriamos asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš šių kriterijų: 1) jis priklauso asmenų, kurių reprezentavimas aukštosiose mokyklose yra nepakankamas, grupei; 2) įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją jam trukdo akademiniai, socialiniai, finansiniai, geografiniai, informaciniai ar su požiūriu susiję barjerai. 21. Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams dėl jų finansinės ir socialinės padėties kylančių barjerų iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos ~~dydžio~~ per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui. 32. Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų: 1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; 2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; 3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. 43. Socialinės stipendijos neturi teisės gauti šie studentai: 1) šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys; 2) išėję akademinių atostogų; 3) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turintys daugiau kaip 3 akademines skolas; 4) studentai, kurie įvykdė studijų programos reikalavimus, tačiau jiems atidėtas baigiamojo darbo gynimas ar baigiamojo egzamino laikymas. 54. Studentui, atitinkančiam daugiau kaip vieną šio straipsnio 32 dalyje nustatytų kriterijų arba vienu metu studijuojančiam pagal kelias studijų programas, skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą. 65. Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas: 1) studentui baigus studijas anksčiau, negu numatyta studijų baigimo data, nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos; 2) atsiradus ir (arba) paaiškėjus šio straipsnio 43 dalyje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija; 3) studentui mirus. 76. Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė.“	Pritarti
9.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-05-25	8				Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto ir Vyriausybės pasiūlymus yra tikslinamas Įstatymo projekto įsigaliojimas. Pasiūlymas: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 2 ir 7 straipsnius, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA.

1. Komiteto siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-922(2), jo lyginamasis variantas.

2. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹, straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3, 9, 12 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

Biuro patarėja Rūta Steponėnienė