Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 233
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Matau, kad nervinasi, kas nespėjo to padaryti, bet bus dar progų.
Dabar vienas toks smagesnis momentas. Leiskite viso Seimo vardu pasveikinti mūsų kolegą A. Vyšniauską, jis prieš 4 dienas minėjo šiokį tokį jubiliejų. V. Mitalas įteiks gėlių. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gruodžio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Matau, kad šis momentas kažkaip uždavė labai gerą nuotaiką. Dabar jau rimtas 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prie šoninių mikrofonų nematau jokių siūlytojų. Drįstu siūlyti patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu. Negirdžiu prieštaravimų. Darbotvarkę tvirtiname visų bendru sutarimu. Pažiūrėsime, ar nėra projektų, kurie neįrašyti į darbų programą. Šį kartą tokių nėra.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311(2) (svarstymas)
Pradedame svarstyti 1-3 klausimą. Pirmiausia, tai yra 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311(2). Iš pradžių svarstymas, po to bus priėmimas. Pranešėjas – S. Šedbaras. Jis pateiks papildomo komiteto išvadą. Atsiprašau, tai yra pagrindinio komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas projektą svarstė gruodžio 8 dieną. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas įvertino papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Priimant šią komiteto išvadą, dalyvavo penki komiteto nariai ir visi penki balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks L. Kasčiūnas. Kolegą pavaduoja A. Pocius. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, gruodžio 8 dieną svarstė šį projektą. Siūloma pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Joje frakcijos vardu užsirašė pasisakyti R. Žemaitaitis. Kviečiu į tribūną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę, kai buvo pateikimo stadija, kaip aš ir sakiau, Seimo salėje mes mokome žmones, kad nebūtų melagienos, kad straipsniai ir informacija nebūtų teikiama iškraipyta kitais faktais, ir tuo momentu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas leido mūsų salėje toliau skleisti melagieną ir kurti spaudoje visokias nesąmones.
Matyt, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas taip ir nerado galimybės perskaityti įstatymus, kurie reglamentuoja šiandien valstybės sienos apsaugos funkcijas. Aš pamėginsiu jums, gerbiamieji Seimo nariai, kurie planuojate balsuoti už šį absurdišką Seimo nutarimo projektą, pasakyti, kas Lietuvoje šiandien veikia. Pamėginkime paskaityti Valstybės sienos apsaugos įstatymo dėl tarnybos penktąjį skirsnį „Pareigūnų įgaliojimas“. Skaitau: „20 straipsnis. 2 punktas. Atlikti asmens priežiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ir pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.“
„4 punktas. Persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti.“ „6 punktas. Persekiojant ir sulaikant valstybės sienos pažeidėjus, atremiant ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančias ryšio priemones ir transportą, panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.“
Dabar skaitome, ką net patys pareigūnai gali atlikti pagal šį įstatymą. Tarnyba saugo valstybės sienas sausumoje, jūroje, Kuršių mariose, pasienio vidaus vandenyse. Atlieka asmenų transporto priemonių, kertančių valstybės sienas, kontrolę. Dalyvauja įgyvendinant valstybinės migracijos proceso kontrolę. Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei atlieka kitas įstatyme nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybes karo metu. Įrengia ir prižiūri valstybės sienos ženklus, pasienio patrulio taką, inžinerines užtvaras, signalizacijas, sistemas ir panašiai. Neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku. Nustato bei sulaiko asmenis, transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną.
Na ir galybė daug kitų straipsnių. Bet įdomiausia tai, kad žmogus, kuris yra mūsų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos, jis net nesugeba perskaityti, kas yra Baudžiamajame kodekse. Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje yra nustatyta – neteisėtas valstybės sienos perėjimas, 292 straipsnis – neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną.
Dabar, gerbiami kolegos, kas šiandien yra parašyta aiškinamajame rašte ir ką gerbiama vidaus reikalų ministrė teikia salei, yra visiškas absurdas. Yra absurdas, kai žmonės, kurie užima mūsų valstybėje aukštas pareigas, kurie yra ministrai, kurie sudėtyje sprendžia, kada ir kaip gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis, net nesugeba pasinaudoti instrumentais, kurie jau dabar yra numatyti teisės aktais. Įdomus vienas iš argumentų, ką kalbėjo čia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, ji kalbėjo apie atgrasymo procedūrą, kad žmogus turi būti atgręžiamas, kad žmogus negali (…) sieną, todėl reikalinga nepaprastoji padėtis.
Gerbiamieji, šiandien pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos įstatymą net devyniuose punktuose aiškiai ir imperatyviai įvardinta, kad ir nesant nepaprastosios padėties valstybinės sienos apsaugos pareigūnas privalo apgręžti migrantą, kirtusį neteisėtai valstybės sieną. Ir už tai yra du Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė. Negana to, mes, Vyriausybė kartu su Seimu, skyrėme finansavimą per „Igničio grupę“ „Epso-G“ fiziniam užtvarui, tvorai įrengti. Šiandien ta tvora yra pakankama priemonė, kad nebūtų nepaprastosios padėties taikymo. Tai rodo ir kitos kaimyninės šalys.
Įdomu yra tai, kad mes bandome įvesti nepaprastąją padėtį, kai tuo momentu lietuviai gali per Baltarusijos sieną nevaržomai vykti ten lyg ir 50 ar 60 kilometrų, kaip ir baltarusiai gali pas mumis lygiai taip pat atvykti. Tai jūs man dabar atsakykite, kam reikalinga nepaprastoji padėtis? O nepaprastoji padėtis yra reikalinga, liaudiškai tariant, fiškėms daryti. Tai yra pinigų plovimas, pinigų skyrimas nenumatytiems projektams.
Ir tai šiandien yra akivaizdu. Jeigu pažiūrėtume Vidaus reikalų ministerijos skirstomą finansavimą ir skirstomus priedus arba pinigus, labai akivaizdžiai matyti, kad Vidaus reikalų ministerijoje šiuo metu yra neskaidriai skirstomi pinigai. Įdomu yra tai, kad Seimas… Dar įdomiau, kad mes turime Audito komitetą! Audito komitetas per metus dar nesugebėjo iš Vidaus reikalų ministerijos ir iš pasienio apsaugos tarnybos išsireikalauti dokumentų, kaip buvo panaudoti pinigai, kurie buvo specialiosioms priemonėms skirti. Jūs galite įsivaizduoti? Metai, kai yra nepaprastoji padėtis, Seimas niekaip nesugebėjo atlikti būtent pinigų skirstymo parlamentinės kontrolės. Kai man tenka stebėti ir fiksuoti, kokios yra statybų sutartys, kai tenka fiksuoti ir stebėti, kaip yra samdomi subrangovai, net trys subrangovai yra tam pačiam projektui atlikti: nuo pirminio subrangovo, kuris laimi už 10 mln., o atlieka darbus kitas rangovas už 6 mln., vadinasi, 4 mln. pasiima teisininkai, buhalteris ir koks nors kitos įmonės žmogus.
Gerbiamieji, ar suvokiate, kad tai yra mūsų valstybės pinigai ištaškomi? Ir šiandieną toliau mes, Seimo nariai… Na, aš tikiuosi, kad tie Seimo nariai, kurie galvoja apie valstybę, nebalsuos ir nepritars nepaprastajai padėčiai. Jeigu nori valdančioji dauguma, tegu ir prisiima šitą dalyką. Kad neatsitiktų taip, kaip su civiline sauga, kai du „Vardan Lietuvos“ pabalsavo, dvylika valstiečių pabalsavo, šeši socialdemokratai pabalsavo, keturi Regionų frakcijos atstovai pabalsavo. Ir vien todėl, kad jums kažką pažadėjo L. Kasčiūnas. Nejaugi jūs nesuprantate, kad tai yra eilinis jūsų pačių maustymas? Šiandieną šios nepaprastosios padėties metu yra sprendžiama dėl finansų, tai yra pinigų, o ne dėl valstybės saugumo.
Ir kitas yra dalykas. Šis Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties tik parodo valdančiosios daugumos neveiklumą. Realiai už šitą sistemą yra atsakingi trys pagrindiniai ministrai. Per metus, per metus, atkreipiu dėmesį, pažiūrėjau Teisės aktų registre, per metus nebuvo pateikta nė vieno nutarimo projekto, kuris leistų nepaprastosios padėties atsisakyti. Pabrėžiu, nebuvo pateikta nė vieno projekto, kuris leistų atsisakyti nepaprastosios padėties. Visi kiti projektai, juos svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, juos svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra visiškai nesusiję su nepaprastąja padėtimi. Nė vieno projekto. Ir mes vėl lengva ranka šiandien norime nepaprastąją padėtį Lietuvoje paskelbti. Aš dar suprasčiau, jeigu būtų finansinė kontrolė įrašyta į tą nutarimo projektą, aš dar suprasčiau, jei kiekvienas skaičius, kiekvienas pirkimas arba kiekvienas papildomas finansų skyrimas dėl nepaprastosios padėties būtų svarstomas šiandieną Audito komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš tikrai tam pritarčiau. Komitetas negali balsuoti, nes tai yra funkcija, įstatymo leidžiamoji ir vykdomoji yra skirtos, bet bent informaciją išklausyti, kad Seimo nariai ir Seimas gautų visą sklaidą, kaip naudojami pinigai, turėtų būti.
Bet pasiskaitykite, už kokį nutarimą šiandien balsuojame, nė vieno žodžio apie ataskaitą ir kontrolę nėra. Tikrai, gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti prieš, nepalaikyti šito projekto, o Vyriausybę ir tris ministrus siųsti atgal namų darbus atlikti.
PIRMININKAS. Motyvai po svarstymo. R. Žemaitaitis ir dėl motyvų užsirašęs, bet galbūt… Ar kalbėsite dar papildomai? (Balsas salėje) Gerai, ačiū. Dėl motyvų niekas nepasisako. Tuomet tenka sustoti prie šio projekto. Balsuosime po svarstymo per numatytą balsavimo intervalą.
10.13 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2) (priėmimas)
Kitas projektas, tiksliau, projektų paketas, pradedant Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIVP-2133(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną M. Majauską, pagrindinio komiteto pirmininką. Spręsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio jokių pastabų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog gali būti priimti mokesčių pakeitimai, kurie nesunkintų mokesčių mokėtojų padėties.
PIRMININKAS. Priimame 2 straipsnį be Teisės departamento pastabos bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nepritarė Teisės departamento pastabai ir laikosi nuostatos, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas leidžia nustatyti reglamentavimą, jog mokesčių įstatymai gali būti derinami konsultuojantis su visuomene, išbraukiant reikalavimą konsultuotis su Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Priimame 3 straipsnį bendru sutarimu be Teisės departamento pastabos.
Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių nebuvo jokių pastabų. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Tiksliau, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastaba.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Duomenų apsaugos inspekcijos. Mes pritarėme pastaboms. Patys savo iniciatyva kreipėmės į Duomenų apsaugos inspekciją, kad patikslintų pagal naujus reikalavimus numatomus Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus. Gavome pastabų ir joms pritarėme. Identiška pastaba yra ir dėl 9 straipsnio.
PIRMININKAS. Pradžioje 8 straipsnį priimame su komiteto įforminta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastaba, su pakeista straipsnio redakcija. Bendru sutarimu?
9 straipsnis. Kaip minėjote, susijusi pastaba, jai pritarta bendru sutarimu. Priimame bendru sutarimu 9 straipsnį su komiteto straipsnio korekcija pagal Duomenų apsaugos inspekcijos pastabą.
Dėl 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20… Iki 19 straipsnio imtinai pastabų nebuvo. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu.
Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Čia yra pastaba dėl solidarios atsakomybės mokesčių įstatymus pažeidusiems asmenims. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir pritarė iš dalies. Tam komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Priimame 20 straipsnį su Teisės departamento pastaba, jai komitetas iš dalies pritarė.
Dėl 21, 22 straipsnių pastabų nebuvo. Šiuos straipsnius priimame bendru sutarimu.
Dėl 23 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Susijusios su įsigaliojimu. Teisės departamentas siūlo numatyti vėlesnį įsigaliojimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai yra direktyvos perkėlimas, jis įsigalioja jau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Subjektai buvo informuoti ir gerai supažindinti su numatomais reikalavimais. Įsigaliojimas yra visoje Europos Sąjungoje, todėl nepritariame Teisės departamento pastabai ir manome, kad direktyva, taip, kaip ir priklauso, turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Ir antra pastaba, jai komitetas pritarė.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Antra pastaba yra… Mes jai pritarėme. Dėl Mokesčių įstatymo pažeidimų tyrimui. Čia tokia redakcinė pastaba buvo ir jai pritarėme.
PIRMININKAS. Priimame šį paskutinį straipsnį su viena Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Pastraipsniui baigėme aptarti.
Dėl viso įstatymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime dėl projekto per nustatytą balsavimo intervalą.
10.19 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134(2) (priėmimas)
Lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pataisų projektas Nr. XIVP-2134(2). Čia jokių pastabų dėl atskirų straipsnių negauta. Siūlau fiksuoti, kad visiems straipsniams pritariame bendru sutarimu iš karto.
Dėl motyvų turbūt taip pat nėra užsirašiusių, kaip galima prognozuoti, bet pažiūrėsime. Nėra. Balsuosime per balsavimo intervalą.
10.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2135(2). Čia jau pranešėjas turėtų būti S. Šedbaras. Prašau.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Fiksuokime, kad priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu. Dėl paskutinio 11 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Klausome komiteto pozicijos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabai buvo pritarta.
PIRMININKAS. Priimame 11 straipsnį bendru sutarimu su pritarta Teisės departamento pastaba. Ačiū. Dėl viso projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime nustatytu laiku.
10.21 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis projektas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2). Priėmimas. Komiteto atstovų nekviečiu į tribūną, nes jokių pastabų negauta. Du straipsniai. Pritariame jiems bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.21 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis projektas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2). (Balsai salėje) S. Šedbaras atstovauja pagrindiniam komitetui. Dėl 1 straipsnio buvo gauta Teisės departamento pastaba.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiai Teisės departamento pastabai komitetas nepritarė. Jinai yra šiek tiek panaši ir į Mokesčių administravimo įstatymo – jai pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, tai ir mes nepritarėme, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną dėl galiojimo atgal sunkinančios padėties. Nepritarta.
PIRMININKAS. Yra tik vienas straipsnis. Pritariame bendru sutarimu šiam straipsniui be Teisės departamento pastabos.
10.22 val.
Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis projektas – Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2). Čia tik vienas straipsnis. Pritariame jam bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime nustatytu laiku.
10.22 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2). Vėl vienas straipsnis be jokių pastabų. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Balsuosime dėl projekto per nustatytą balsavimo intervalą.
10.23 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2) (priėmimas)
Paskutinis šio paketo lydimasis – Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2). Du straipsniai be jokių pastabų. Pritariame jiems abiem iš karto bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas turbūt nepageidaus kalbėti. Patikrinsime. Ne, nepageidauja. Lieka laukti balsavimo per nustatytą balsavimo intervalą.
10.23 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2) (priėmimas)
Dabar einame prie kito paketo. Pirmas projektas – Energetikos įstatymo 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Bet nieko nėra. Mes nekviesime į tribūną. Vienas, du, trys straipsniai be jokių pastabų. Pritariame bendru sutarimu visiems trims straipsniams iš karto ir žiūrime, ar yra pageidaujančių pasisakyti. Nėra. Lauksime balsavimo intervalo, per kurį galutinai apsispręsime dėl šio projekto.
10.24 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(4) (priėmimas)
Lydimasis – Elektros energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(4). Priėmimas. Čia tikriausiai jau bus kokių nors… Kad ir kaip keista, nors straipsnių nemažai, pastabų nėra. Tada aš vardinu: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniai ir paskutinis 20 straipsnis be jokių pastabų. Pritariame šiems visiems straipsniams iš karto bendru sutarimu. Pažiūrėsime, ar dėl motyvų bus užsirašiusių. Nėra užsirašiusių. Lauksime balsavimo intervalo dėl šio projekto.
10.26 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Jokių pastabų nėra. Pritariame šiam straipsniui bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime per nustatytą intervalą. Baigėme šį paketą.
10.26 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919(2) (priėmimas)
Dabar Viešųjų pirkimų įstatymo paketas. Čia jau neišvengsime kviesti pagrindinio komiteto atstovo. Į tribūną kviečiamas A. Kupčinskas. Dėl 1 straipsnio buvo gautos Teisės departamento kelios pastabos. Prašom jas įvardinti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, posėdžio pirmininke, kolegos. Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto pasiūlymas yra toks gana ilgas, bet kadangi pritarė iš dalies, tai pritarta bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt žmonių, dešimt kolegų.
PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsniui kviečiu pritarti bendru sutarimu su komiteto padarytomis korekcijomis pagal Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė iš dalies. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2, 3 straipsnių pastabų nebuvo. Šiems straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio buvo pateikta Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėlgi bendru sutarimu ir pritarta viskam, kas siūlyta.
PIRMININKAS. Pritariame 4 straipsniui su komitete realizuota Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė.
Dėl 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir taip toliau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iki 47 straipsnio ir tada I. Pakarklytės.
PIRMININKAS. Ir taip toliau, praverčiu visus straipsnius, kurie nesulaukė jokių pastabų. Iki 46 straipsnio imtinai visiems šiems straipsniams pritariame bendru sutarimu. O dėl 47 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymų. Man atrodo, dabar mes čia turėsime sustoti, nes balsuoti dėl pasiūlymų galėsime tik per balsavimo intervalą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tik tiek, kad komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Mes galime atlikti įvadą, taip sakant, bet gal geriau, kad tai bus girdint Seimo nariams, kurie po to balsuos. Dabar čia nedaug Seimo narių, todėl siūlau palikti viską čia balsavimo intervalui. Kol kas ačiū.
10.30 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 3, 4, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1920(2) (priėmimas)
Toliau nagrinėjame lydimąjį projektą Nr. XIVP-1920(2). Dėl 1, 2, 3, 4, 5, na, nė dėl vieno straipsnio jokių pastabų nėra pateikta. Pritariame visiems straipsniams nuo 1 iki 7 straipsnio imtinai bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.30 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1921(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1921(2). Du straipsniai. Pastabų jokių dėl jų nepateikta. Pritariame bendru sutarimu iš karto abiem šiems straipsniams.
Dėl motyvų, spėju, kad nebus užsirašiusių. Nėra. Balsuosime per nustatytą balsavimo intervalą.
10.31 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922(2) (priėmimas)
Toliau – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922(2).
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitetas pritarė iš dalies. Ir vėl, kaip ir Viešųjų pirkimų įstatyme, analogiškai patikslino sąvoką, kas yra kontroliuojantis asmuo, ir pagal save, pagal komiteto narių valią išdėstė. Pritarta bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt komiteto narių.
PIRMININKAS. Taigi pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu su komiteto realizuotomis Teisės departamento pastabomis, pagal jas pakoreguota redakcija.
2 straipsnis be pastabų. Pritariame jam bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio dvi Teisės departamento pastabos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, 3 straipsniui pritarta ir atitinkamai išdėstoma taip, kaip siūlė Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Pritariame 3 straipsniui su realizuotomis Teisės departamento pastabomis. Komiteto pateikta redakcija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio nėra. Ne, dėl 4 straipsnio yra K. Starkevičiaus ir A. Kupčinsko pasiūlymas, čia mums teks sustoti, nes balsuosime per balsavimo intervalą. Bet kadangi čia nemažai straipsnių, taupydami laiką galime apsispręsti, kad 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iki 42 straipsnio.
PIRMININKAS. …21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41 straipsnius priimame iš karto bendru sutarimu.
Dėl 42 straipsnio taip pat yra jau Seimo narės I. Pakarklytės pasiūlymų, tai tada čia tikrai jau turime sustoti. Dėl minėtų dviejų pasiūlymų apsispręsime per balsavimo intervalą. Šį projektą keliame į balsavimo intervalą.
10.34 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 2, 3, 12, 13, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 11, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2) (priėmimas)
Toliau kitas lydimasis – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2). Priėmimas.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai be pastabų. Pritariame jiems bendru sutarimu. 8 straipsnis sulaukė vienos Teisės departamento pastabos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė techninio pobūdžio pataisas ir komitetas pritarė bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt komiteto narių.
PIRMININKAS. Pritariame šiam straipsniui su Teisės departamento pastaba. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime dėl viso projekto per nustatytą intervalą.
10.35 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924(2) (priėmimas)
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924(2). Dėl 1 straipsnio yra K. Starkevičiaus pasiūlymas. Tuomet keliaujame į balsavimo intervalą.
10.36 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2) (priėmimas)
Toliau dar vienas lydimasis projektas, darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2). Priėmimas.
Žiūrime iš eilės straipsnius. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių. Dėl 18 straipsnio jau yra. Pritariame visiems nuo 1 iki 17 straipsnio bendru sutarimu.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šiai pastabai nepritarė ir komiteto argumentai yra šie. Reguliavimas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų derinamas su Viešųjų pirkimų įstatymu, kadangi pirkimų vykdytojai, atliekantys pirkimus pagal Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, taip pat vadovaujasi ir Viešųjų pirkimų įstatymu. Pritarta bendru sutarimu, dalyvavo dešimt narių, tiksliau, nepritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame šiam straipsniui be Teisės departamento pastabos. Toliau nuo 19 iki 30 straipsnio imtinai pastabų nėra. Pritariame tiems straipsniams bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio yra I. Pakarklytės pasiūlymas, tai jo vertinimą atidedame balsavimo intervalui. Tada prie šio projekto kol kas sustojame.
10.38 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis – Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1 straipsnio buvo gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pakomentuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė, kas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, patikslinama ir atitinka visas sąlygas, nustatytas Koncesijų įstatyme. Pritarta.
PIRMININKAS. 1 straipsniui pritariame su Teisės departamento pastaba. Priimta bendru sutarimu. 2, 3, 4…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iki 10 straipsnio.
PIRMININKAS. 4 straipsnis keičia visą skirsnį, tai dėl to čia šiek tiek susivėlė, bet viskas gerai. 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai, dėl 10-o jau yra pastaba. Nuo 2 iki 9 straipsnio imtinai priimame bendru sutarimu, bet dėl 10 straipsnio klausome komiteto reagavimo į Teisės departamento pastabą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, gana techninė pastaba, pasiūlymas. Komitetas pritarė bendru sutarimu išbraukiant žodžius „ekonominės veiklos vykdytojo ar“.
PIRMININKAS. Gerai. Priimame 10 straipsnį su Teisės departamento priimta pastaba bendru sutarimu.
Ilgas 11 straipsnis. Čia yra Teisės departamento pastabų. Prašom pakomentuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, Teisės departamentas pateikė savo pastabas. Komitetas nepritarė bendru sutarimu ir komiteto argumentai yra šie: direktyvos 2014/23 EB nuostatos leidžia pašalinti nuteistus ekonominės veiklos vykdytojus ne ilgiau nei penkerius metus nuo galutinio teismo sprendimo dėl nuteisimo dienos. Pagal siūlomą formuluotę praktikoje pašalinimo terminas gali būti ir ilgesnis, todėl jis neatitiktų minėtos direktyvos 38 straipsnio 10 dalies. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aš tik patikslinu: dėl 11 straipsnio nebuvo Teisės departamento pastabų. Jis čia labai trumpas. Pritariame jam bendru sutarimu. O A. Kupčinskas išsakė poziciją dėl 12 straipsnio Teisės departamento pastabų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Priimame 12 straipsnį be Teisės departamento pastabų, nes joms komitetas nepritarė. Priimame bendru sutarimu.
Toliau nuo 13 straipsnio iki 22 straipsnio imtinai pastabų nėra. Priimame šiuos straipsnius bendru sutarimu.
23 straipsnis. Čia yra viena Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas vėlgi pritarė bendru sutarimu. Gana techninis pasiūlymas – sureguliuojami dalių straipsniai ir vietoj 11 parašome skaičių 8.
PIRMININKAS. Priimame šį straipsnį su integruota Teisės departamento pastaba.
24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 straipsniai be pastabų. Priimame juos bendru sutarimu.
Ir dėl 41 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas pritarė paskutinei Teisės departamento pastabai dėl įsigaliojimo sureguliuojamos datos ir atitinkamų straipsnio dalių. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Priimame 41 straipsnį su pritarta Teisės departamento pastaba. Baigėme apsispręsti dėl šio projekto, tiksliau, baigsime balsavimu per numatytą balsavimo intervalą.
Dėl motyvų niekas nepageidavo pasisakyti. Baigėme šį paketą.
10.43 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2). Jokių pastabų dėl šio projekto negauta. Jame penki straipsniai. Pritariame visiems straipsniams bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso projekto R. Žemaitaitis kalba už. R. Žemaitaitis kažką susimąstė, bet turėtų kalbėti už.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip tik skaitau, kad pokyčiai po pokyčių – vienas komiteto pirmininkas išeina ir vietoj jo kitas atsisėda. Didelė krizė Konservatorių partijos frakcijos gretose. Net neranda žmogaus, kas Biudžeto ir finansų komitetui galėtų vadovauti.
Dabar dėl projekto dėl prokuratūros. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad toks projektas galų gale pasiekė plenarinių posėdžių salę, bet kartu, gerbiami kolegos, ko gero, mes pamiršome, kai prieš pusantro mėnesio plenarinių posėdžių salėje generalinė prokurorė liejo čia ašaras, kad negauna finansavimo ir paramos, pinigų. Glumina vienas dalykas, kad šis įstatymo projektas įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Bet vertinant, ką generalinė prokurorė kalbėjo plenarinių posėdžių salėje, dėstė, kiek reikia pinigų, ir tai, kad prokuratūrai mes skiriame papildomą finansavimą, jo realiai neužteks, vertinant 2020 ir 2021 metų panašų prokurorų darbo laiką išeiginių ir švenčių dienomis. Bet kuriuo atveju tikrai kviečiu balsuoti už, tai yra bent žingsnis į priekį. Tikiuosi, kai bus planuojamas jau 2024 metų biudžetas, prokuratūra kaip institucija gaus pakankamą finansavimą, tokį, koks iš tikrųjų yra reikalingas.
PIRMININKAS. Kol kas projektas taip pat lauks balsavimo intervalo.
10.46 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2165(2) (priėmimas)
Kitas projektas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2165(2).
Vienas straipsnis. Pritariame jam bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime per nustatytą intervalą.
Šiek tiek sutaupėme laiko, bet… Mane pataiso Sekretoriato vadovė, kad iš tiesų kaip tik idealiai pasiekėme balsavimo intervalą. Pasirodo, nieko nesutaupėme.
Tuomet dabar balsuosime galbūt dėl to paskutinio projekto, likusio mūsų švieslentėje, – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-2165(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar iš eilės pagal darbotvarkę – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-2311. Iš pradžių atsispręsime po svarstymo. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 113: už – 69, prieš – 19, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Gal taupydamas laiką prašysiu iš karto apsispręsti dėl visų straipsnių. Ar čia atskiri straipsniai kuo nors… Vis tiek visi yra kaip viena visuma, man atrodo. Gal pritariame straipsniams bendru sutarimu ir kalbame dėl viso įstatymo projekto? Sutariame, taip supratau.
Motyvai prieš – pirmoji A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Toks keistas reiškinys, nes niekas iš valdančiųjų nėra užsirašęs kalbėti už. Gal jums dėl jūsų projekto jau gėda? Taip, matyt, reikėtų interpretuoti tą žingsnį.
Kitas dalykas, ką kalbėjo ir kolega R. Žemaitaitis, išties jokių realių priežasčių nepaprastajai padėčiai skelbti jūs nenurodėte, išskyrus vieną, ji yra reikalinga, tai yra valstybės rezervo naudojimą. Gal tikrai ateikite su pataisomis, palengvinkite valstybės rezervo naudojimą ir kartu nekankinkite žmonių, esančių pasienyje, ypatingomis nepaprastosiomis padėtimis. Tikrai siūlau balsuoti prieš ir Vyriausybei ateiti su palengvinimu pačiai sau naudoti rezervą, aiškiai įsivardinant, kad to ir yra siekiama.
PIRMININKAS. Prieš pasisako R. Žemaitaitis. Tiesa, dabar už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kuo labiau faktai prieštarauja poniai A. Širinskienei, tuo blogiau faktams. Ji jau praėjusį kartą kaltino Vyriausybę kažkokiais nebūtais valstybės rezervo naudojimais, nors ir gavo visą informaciją ir ta informacija yra aiškinamajame rašte, bet vis tiek bando tą pačią plokštelę sukti. Siūloma pratęsti nepaprastąją padėtį todėl, kad niekas nepasikeitė, niekas nepagerėjo – kaip tik pablogėjo – atsirado papildomų Rusijos pajėgų Baltarusijos teritorijoje. Tikrai nėra jokio pagrindo sakyti, kad kaip nors pagerėjo saugumo situacija ir galime nebekreipti dėmesio į tai, į ką kreipėme dėmesį pastaruosius metus. Todėl labai prašome ne spekuliuoti dalykais, kurie nėra tiesa, o palaikyti šitą sprendimą, nes nesu girdėjusi, kad pasienio gyventojai kaip nors dėl to ypač kentėtų. Dėl to, kad valstybės saugumas yra sustiprintas, kad priežiūra yra sustiprinta, kad institucijų dėmesys yra didesnis, negu bet kada buvęs, nemanau, kad yra pasienio gyventojams kaip nors blogai. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiama premjere, jūsų nebuvo salėje, aš tiesiog pacitavau Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos įstatymo 20 straipsnio… ir 6 straipsnį. Pasakysiu, 20 straipsnio 6 punkte yra pasakyta (daug čia yra tų punktų, ir 2 punktas): atlikdamos asmens priežiūrą ir daiktų patikrinimą, sulaikytus asmenis, įtariamus pažeidėjus valstybės tarnybos privalo tikrinti, kontroliuoti, grąžinti. 6 punktas: persekiodami, sulaikydami asmenis, gali panaudoti ginklus, gali panaudoti papildomus finansus ir panašiai, ir panašiai. Dabartinis teisinis reguliavimas (ten net iš 14 punktų vienas straipsnis, kitas iš 6, o kitas papildomai dar iš 7 punktų) visa tai reglamentuoja ir pasako.
Šiandien yra tai, ką jūs, premjere, pasakėte, jūs esate absoliučiai teisi – tai yra realus poreikis panaudoti rezervo pinigus būtent šitam dalykui. Jeigu nereikėtų panaudoti rezervo pinigų, vidaus reikalų ministrė savo įsakymu galėtų patvirtinti ir padidinti pasieniečių pareigūnų etatų skaičių, ir tas problemas mes išspręstume. Dar kartą, ką mes norime pasakyti, čia yra trys teisės aktai, kuriuose yra aiškiai reglamentuota, aiškiai sudėtos pareigūnų funkcijos ir pareigos, ką gali atlikti, ir tai nepriklauso nuo nepaprastosios padėties. Šiandien klausimas yra finansai ir etatų skaičius. Ir todėl, kad yra nepaprastoji padėtis, šito nutarimo nereikia. Gerbiami kolegos, todėl tikrai kviečiu balsuoti prieš, nepritarti. Vyriausybei – grįžkite į Seimą su galimybe naudoti rezervą, būtent su šitais papildomais jūsų prašymais, ir problemos iš karto išnyks.
PIRMININKAS. K. Masiulis kalbės už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip čia A. Širinskienės demagogija – kaip mokėjo varinėti, taip varinėja. Iš tikrųjų, kaip prieš dvejus metus situacija pasienyje buvo įtempta, taip ji tokia ir išlieka. A. Lukašenka su V. Putinu į Lietuvą kaip siuntė trečiųjų šalių migrantus, taip siunčia. Nors yra tvora, jiems patekti sunkiau, bet kiekvieną savaitę vis pasitaiko jų bandymų pereiti, prakirpti ir panašiai. Lygiai taip pat dėl karo Ukrainoje yra daug bandymų labiau domėtis pasieniu, mūsų infrastruktūra ir panašiai. Nė kiek neabejoju, kad ponia A. Širinskienė visa tai puikiai žino. Bet reikia tik pašnekėti, kad konservatoriai kažką daro neteisingai. Daroma teisingai.
PIRMININKAS. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jau praėjo metai nuo nepaprastosios padėties. Aš dėkoju Ministrei Pirmininkei už pastabas, bet labiau dėkoju Remigijui, kuris dalyvavo diskusijoje ir uždavė daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, dėl kontrolės ir kitų dalykų. Labai norėtųsi išgirsti juos, tada būtų paprasčiau. Visada balsavau už nepaprastąją padėtį, bet situacija prie sienos, kol ten bus A. Lukašenka, o toliau dar V. Putinas ar dar koks nors kitas, galintis jį pakeisti, visada bus sudėtinga. Tai nereiškia, kad Lietuva turi nuolat skelbti nepaprastąją padėtį. Na, supratau, kai nebuvo sienos. Pastatėme sieną. Skyrėme pinigų, pastatėme sieną. Nebuvo stebėjimo kontrolės. Nupirkome, pastatėme, raportuoja. Kad per sieną veržiasi, tai tam yra mūsų struktūros, kurios tikrina. Bet ar reikia nuolatos laikyti nepaprastąją padėtį? Kartais man kyla abejonių, kad savo negebėjimą spręsti problemas pridengiame tokiais dalykais, nepaprastąja padėtimi.
Dar visada prisimename, kad vyksta karas Ukrainoje. Negalima visko dangstyti karu Ukrainoje. Gyvenimas Lietuvoje tęsiasi. Suprantu, ten kariaujama, mes padedame. Bet nepaprastoji padėtis niekaip neveikia karo veiksmų Ukrainoje. Todėl norėtųsi ne tik paprasto sprendimo dar 3 mėnesiams įvesti nepaprastąją padėtį, bet ir atsiskaitymo, kaip buvo panaudotos lėšos, kas buvo padaryta. Manau, tada požiūris į tai būtų kitoks. Bet aš manau, nesidangstykime nepaprastąja padėtimi, o paprasčiausiai dirbkime ir gyvenkime, nes taip reikės toliau mums egzistuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Prieš kiek daugiau nei metus gerbiami socialdemokratai irgi labai gražiai kalbėjo, kad nesidangstykime karo grėsme Ukrainoje dėl to, kad nesugebame kažko daryti, ką jūs, konservatoriai, kalbate apie kažkokią grėsmę. Deja, paskui, atsimenu, ne vienas opozicijos narys kovo mėnesį tribūnoje sakė: atsiprašau, mes čia buvome neteisūs, čia taip įvyko, taip, mes nenumatėme.
Aš manau, kad tikrai karas Ukrainoje vyksta ir karas Ukrainoje daro įtaką, deja, visai Europai. Ne Lietuvos nepaprastoji padėtis daro įtaką karui Ukrainoje, o atvirkščiai. Šiuo atveju, ką sakė ir premjerė, nėra jokių indikacijų, kad tie apribojimai, kuriuos nustato būtent nepaprastoji padėtis, kaip nors blogina ar sukelia grėsmių vietos gyventojams. Šiuo atveju tai yra viena iš apsauginių priemonių, kuri tęsiama, ir, man atrodo, ji turėtų būti tęsiama tol, kol iš tikrųjų grėsmė dings.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mūsų frakcija paprastai balsavo už nepaprastosios padėties pratęsimą. Tačiau mes tikrai jaučiame, kad argumentai toje pusėje, kuri sako, kad nedevalvuokime to statuso, kiek jau galima tęsti… Mes girdime iš opozicijos tikrai labai rimtų argumentų. Nėra nieko pastovesnio už laikinus dalykus, taip yra sakoma.
Iš tiesų labai noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes normaliai Seime diskutuojame dėl nepaprastosios padėties režimo pasienyje, yra dėstomi argumentai ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Aš atkreipiu dėmesį, kad lygiai tokią pat diskusiją mes galime turėti dėl civilinės saugos, kai yra apribojamos būtent žmogaus teisės, vyksta žmogaus teisių apribojimai ir ribojamos rimtos asmens laisvės. Dėl to laukiame jūsų pažado tesėjimo ir L. Kasčiūno iniciatyvos registruoti Civilinės saugos įstatymo pataisas.
Ši diskusija yra normali. Šiuo atveju mane labiau įtikina opozicijos argumentai, kad vis dėlto to daryti jau nebeverta. Galiausiai vienas iš esminių argumentų, lemiančių mano pasirinkimą balsuoti prieš, yra būtent tai, kad jūs taip ir nesugebėjote įkurti komisijos, priežiūros komisijos, nežinau, galbūt šį kartą, trečias ar ketvirtas kartas nemeluos ir įkursite, bet iki šiol nepaprastosios padėties priežiūros komisija, kuri yra numatoma būtent įstatymo, nėra sukurta. Vadinasi, norima išvengti skaidrumo, galbūt nenorima kalbėti apie problemas pasienyje. Jų yra tikrai nemažai. Ten ne tik saugumo dėmuo – ten yra ir žmogaus teisių klausimai. Apie visa tai reikėtų kalbėti. Šiuo atveju aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Paskutinė už kalba ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti, dėl ko atsirado nepaprastoji padėtis Lietuvoje. Tai yra todėl, kad Rusija vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą. Ar situacija pasikeitė? Ne. Ji nepasikeitė. Noriu priminti, kas yra siūloma, kad yra siūlomi ir kiti labai svarbūs dalykai. Tai yra Rusijos turistų neįleidimas, taip pat yra griežtinamas Rusijos piliečiams vizų išdavimas, na ir, žinoma, kitos priemonės. Tai yra pasienio sustiprinimas, tai yra neįleidimo politika, kuri yra labai svarbi, nes, kaip žinote, kai šis sprendimas buvo priimtas, apie 19 tūkst. asmenų buvo neįleisti į Lietuvos Respubliką. Ar tai yra mažai? Manau, kad yra tikrai aišku, kad ataka prieš Lietuvą vyksta iš Baltarusijos pusės su Baltarusijos pareigūnų pagalba. Matome dabar tam tikras grėsmes ir iš Kaliningrado pusės, nes atsiranda papildomų naujų skrydžių. Todėl tikrai turime būti pasiruošę.
Šiaip, kalbant apie pareigūnus, visas aprūpinimas, visos priemonės, kariuomenės pasitelkimas yra. Bet mes turime duoti ir teisinius įrankius mūsų pareigūnams vykdyti mūsų saugumo politiką. Tai dar kartą noriu pabrėžti, kad šis sprendimas yra reikalingas ne kuriam nors vienam ar kitam politikui, jis yra reikalingas Lietuvos valstybės saugumui užtikrinti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai baigti. Po keturis už, keturis prieš pasisakė, tai daugiau negalime suteikti žodžio. Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120: už – 70, prieš – 21, susilaikė 29. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Dvi replikos po balsavimo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto premjerė kalba be eilės, tai gal suteikite jai žodį, bet nesvarbu.
Man atrodo, tiesioginį valdymą reikia įvesti pirmiausia nuo konservatorių. Klausykite, ta A. Bilotaitės maldelė jau seniai girdėta ir atmintinai išmokta. Žiūrėkite, kol nebuvo konservatorių valdžioje, nebuvo nei per Baltarusijos sieną jokių pabėgėlių, nereikėjo statyti nei sienų, nieko. Su visais susipyko. Su lenkais buvo susipykę, S. Skvernelio Vyriausybė šiaip ne taip santykius atitaisė su lenkais. Su visais, nėra su kuo jie nesusipykę, su visu pasauliu. Dabar jau savus pradėjo ėsti, jau M. Majauską ėda. Na, ką jie, jau svetimų neliko, jau savus dabar ėda. Tai reikia įvesti nepaprastąją padėtį nuo konservatorių valdymo, tada vienbalsiai visi balsuosime.
PIRMININKAS. Gerai, galvosime. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik tiems kolegoms, kurie vis pasigenda kažkokios kontrolės ir atskaitomybės, dar kartą noriu priminti, kad visi lėšų skyrimo iš valstybės rezervo sprendimai yra priimami Vyriausybės nutarimais, tai nėra kažkokie po kilimu priimami sprendimai, jie visi yra vieši. Maža to, kad jums būtų paprasčiau juos susirasti, mes net aiškinamajame rašte juos surašėme, matyt, kad eilinį kartą nebuvo laiko paskaityti. Ir jeigu yra noro pasikviesti, kad kažkas kažką atsakytų ar atsiskaitytų tribūnoje, tai Statuto yra milijonas priemonių tą padaryti. Prašom kviesti, atsiskaitysime, viską pasakysime, ką tik norėsite sužinoti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, replikos išsakytos. Toliau priimsime projektus, kurie gal nebekels tiek aistrų.
11.04 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2133(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 112, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 112, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118: už – 113, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2) (priėmimo tęsinys)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 114, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 115, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis šio paketo projektas – Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 114, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2) (priėmimo tęsinys)
Imamės kito paketo, pirmiausia pagrindinis projektas – Energetikos įstatymo 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 113, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(4) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231(4). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 115, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2) (priėmimo tęsinys)
Trečias lydimasis – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar Viešųjų pirkimų įstatymo projektų paketas. Kviečiu į tribūną A. Kupčinską. Turėsime apsispręsti dėl vieno pasiūlymo ir Teisės departamento pastabos. Pastraipsniui mes iki 47 straipsnio pritarėme. Dėl 47 straipsnio yra Seimo narės I. Pakarklytės pasiūlymas. Fiksuokime, kad tiek dėl šio, tiek dėl visų kitų pasiūlymų yra 29 Seimo narių palaikymas. Projekto autorė gali pateikti savo pasiūlymą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra tokia, kad jau pradėtoms viešųjų pirkimų procedūroms, tačiau kai dar nėra pasibaigęs pasiūlymų ir paraiškų terminas, mes jau galėtume taikyti supaprastintą tvarką, kurią šiandien ir priimame.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nariai džiaugsmingai pritarė bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt narių.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo niekas neužsirašė kalbėti. Man atrodo, kad galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu. Nematau prieštaravimų. Pritariame bendru sutarimu. Dar buvo Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tada pritarkime 47 straipsniui su priimtu I. Pakarklytės pasiūlymu ir priimta Teisės departamento pastaba. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso šio įstatymo yra užsirašiusių kalbėti. L. Savickas – už.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, trumpai pakomentuosiu. Man atrodo, projektas svarbus. Ne veltui Ekonomikos komitete radome bendrą sutarimą. Numato po viešų konsultacijų ir po diskusijų ne vieną sprendimą, kuris palengvina ir pačioms įstaigoms atlikti viešuosius pirkimus paprasčiau, ir atliepia daugelį kitų sisteminių problemų. Ypač džiugu, kad dėl to, dėl ko daugelis mūsų sutaria, dėl trumpųjų grandinių, kad mūsų vaikai darželiuose, mokyklose, taip pat pacientai ligoninėse galėtų valgyti iš tikrųjų vietos ūkininkų gamybos produktus, sudarant galimybę supaprastintai jų įsigyti ir iš tikrųjų atliepti ir Europos Komisijos, ir Vyriausybės, ir mūsų visų bendrą siekį priartinti gamybą arčiau kliento. Tai dar viena nuostata, dėl kurios sutarėme, ir dėl šių kelių motyvų, manau, galime drąsiai pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Pakarklytė taip pat kalbės už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turbūt daugelis sutiksime, kad viena pirmųjų asociacijų, apskritai išgirdus žodžių junginį „viešieji pirkimai“, yra ilgos procedūros, biurokratija ir įsigyjamos nebūtinai tos prekės ar paslaugos, kurias perkančioji organizacija norėjo įsigyti. Visų šių pataisų tikslas yra tas procedūras padaryti lankstesnes, paprastesnes, taip pat skaidresnes ir labiau orientuotas į pirkimo rezultatus.
Keletą momentų norėčiau išskirti, kad priimtais pasiūlymais bus siekiama vengti situacijų, kai dėl normalių klaidų atmetami ekonomiškiausi pasiūlymai arba kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs pirkimų sąlygų netikslumų, tęsia pirkimus, nors jam tai yra nenaudinga. Todėl bus leidžiama taisyti tiekėjams pastebėtų siūlymų trūkumus. Taip pat supaprastinto pirkimo dokumentuose, jeigu būtų pastebėta netikslumų, leidžiama keisti pirkimo sąlygas, pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą. Jeigu pirkimo dokumentuose būtų padaryta kokių nors esminių klaidų, dėl kurių pirkimas taptų netikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytos kažkokios perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkančios prekės, perkančioji organizacija galėtų tą pirkimą nutraukti.
Daug visokių formalių dalykų keičiama, bet esmė yra, kad daugiau dėmesio rezultatui, daugiau dėmesio vidaus kontrolei, ir tikėkimės tų greitesnių, lankstesnių, paprastesnių, skaidresnių procedūrų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, motyvai išsakyti. Balsuosime, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 3, 4, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1920(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1920(2). Likęs tik balsavimas. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 4 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1921(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – projektas Nr. XIVP-1921(2). Čia taip pat likęs tik galutinis balsavimas. Balsuojame dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 115, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas. Čia jau kviečiu į tribūną komiteto atstovą A. Kupčinską. Projektas Nr. XIVP-1922(2). Čia mes stabtelėjome prie 4 straipsnio. Dėl jo yra Seimo narių K. Starkevičiaus, A. Kupčinsko pasiūlymas. K. Starkevičius turbūt apibūdins pasiūlymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsižvelgiant į tai, kad vidaus administravimo paaiškinimas visuose tam tikruose straipsniuose turėtų sutapti, nesiskirti, siūloma žodžiais „teisinės paslaugos“ patikslinti įstatymo 191 straipsnyje vartojamą sąvokos „vidaus administravimas“ paaiškinimą. Šiame straipsnyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip minėjau, fiksavome, kad visiems pasiūlymams paremti yra 29 Seimo nariai. Klausome komiteto pozicijos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto pozicija buvo vieninga. Dalyvavo dešimt komiteto narių, pritarė.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu pritariame? Tuomet bendru sutarimu. Ir pritariame 4 straipsniui bendru sutarimu.
Nuo 5 straipsnio (žiūrėsime, iki kelinto čia straipsnio nėra jokių pasiūlymų) iki 41 straipsnio imtinai nėra pasiūlymų. Pritariame šiems straipsniams bendru sutarimu.
Dėl 42 straipsnio yra gauta I. Pakarklytės pastaba, pasiūlymas.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Analogiškai, kaip ir dėl prieš tai buvusio projekto, čia yra tas pats pasiūlymas, kad jau pradėtiems pirkimams, kurių paraiškų pateikimo terminas nėra pasibaigęs, mes jau galėtume taikyti naujas taisykles.
PIRMININKAS. Ir išklausome komiteto pozicijos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nariai analogiškai entuziastingai pritarė. Dalyvavo dešimt komiteto narių.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Pritariame.
Teisės departamento pastaba buvo dėl šio straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Analogiška buvo Teisės departamento pastaba – suvienodinti. Bendru sutarimu. Dalyvavo dešimt komiteto narių.
PIRMININKAS. Galime pritarti 42 straipsniui su priimtu I. Pakarklytės pasiūlymu ir priimta Teisės departamento pastaba? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 2, 3, 12, 13, 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 11, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau dar vienas lydimasis – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1923(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 113, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924(2) (priėmimo tęsinys)
Vėl trumpam kviečiu į tribūną A. Kupčinską, nagrinėsime Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1924(2).
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašau iniciatorių apibūdinti savo pasiūlymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, čia projektas Nr. XIVP-1924(2), taip?
PIRMININKAS. Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia buvo pamatyta, kad Valstybinė automobilių kelių direkcija dabar jau nuo sausio 1 dienos bus akcinė bendrovė, mes siūlome visuose straipsniuose, kur dar minima kaip valstybinė įmonė, pakeisti į akcinę bendrovę. Čia toks grynai techninis klausimas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dalyvavo devyni komiteto nariai ir bendru sutarimu pritarta. Kadangi aš dar užsirašęs kalbėti, tai pasakysiu, kad taip pat įrašėme žodžius „Projekto tinkamumą tikrina centrinė perkančioji organizacija“, kad išvengtume visokių nesuprantamų projektų, kurie didina administracinę naštą ir sunkina biudžetą.
Na, ir kitas dalykas, atkreipėme dėmesį komitete, kad Kelių direkcija, virsdama iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, galėtų pakoreguoti ir pavadinimą, nes yra ne tik Automobilių kelių direkcija, bet ir dviračių, ir pėsčiųjų, gal tai nesuponuotų, kad vien automobiliams skiriamas dėmesys. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, čia platesni norai, jau išeinantys už šio pasiūlymo ribų. Manau, kad šiam formaliam pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Bendru sutarimu pritariame 1 straipsniui su priimtu pasiūlymu. Ir 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu, dėl jų pasiūlymų nebuvo.
Dėl viso įstatymo projekto niekas nepageidauja kalbėti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925(2). Mes aprobavome visus straipsnius iki 31-o. Dėl 31 straipsnio yra gauta Seimo narės I. Pakarklytės pastaba, pasiūlymas. Prašom, autore.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Trečią kartą veidrodinis pasiūlymas tas pats, kad dėl jau prasidėjusių procedūrų, bet kur dar nepasibaigė paraiškų teikimo terminas, mes taikytume supaprastintą naują tvarką.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir komiteto nuomonė?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėlgi komitetas veidrodiniu principu entuziastingai pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Tai galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Pritariame. Ir 31 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo niekas nepageidauja kalbėti. Tuomet balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis lydimasis – Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926(2). Čia likęs tik galutinis balsavimas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 109, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2) (priėmimo tęsinys)
Liko dar vienas balsavimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 111, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo dar nesimatėme.
11.32 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2199(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2200(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2201(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2202(2), Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198(2), taip pat jį lydintys 1-9.2, 1-9.3, 1-9.4, 1-9.5, 1-9.6 klausimai. Svarstome iš karto visus. Taigi komitetų išvados. Kviesčiau gerbiamą S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, pristatyti išvadą. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra jungtinis projektas. Yra sujungti du projektai. Pirmas projektas buvo Prezidento teiktas.
PIRMININKAS. Aš tik, pirmininke, sustabdysiu jus 1 sekundę. Replika dėl vedimo tvarkos. Kolegos, neišsiblaškykime. Dar yra balsavimo laikas. Tai dėl likusių projektų, kiek spėsime, dar pabalsuokime. Kviesčiau dar šiek tiek rimties. Prašau, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ir buvo prijungtas Vyriausybės projektas. Čia yra jungtinis projektas, kuris bendra prasme nustato galimybę savivaldybėms skolintis Europos Sąjungos ir kitiems tarptautinės paramos projektams kofinansuoti. Yra daug kitų tam tikrų dalykų, susijusių su šiuo skolos aptarnavimu.
Komitetas darė klausymus, įvertino papildomo komiteto pasiūlymus. Apsvarstė šį projektą 2022 m. lapkričio 30 d. ir, 5 balsavus už, 1 susilaikius, pritarė komiteto patobulintam jungtiniam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Toliau Audito komiteto išvada. Gerbiama R. Budbergytė. Prašyčiau. Ar girdi gerbiama kolegė? Gal galėtumėte gerbiamą R. Budbergytę įspėti, kad ją kviečiu į tribūną pateikti Audito komiteto išvadą dėl fiskalinės sutarties įgyvendinimo. Ir taip pat dėl lydimojo – dėl Valstybės kontrolės įstatymo. Gerai?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerai. Kolegos, labai atsiprašau. Tikrai labai negražiai elgiuosi.
PIRMININKAS. Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas svarstė šiuos projektus ir bendru sutarimu, balsavus penkiems, pritarė. Papildomo komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tam tikras dėl įstatymo projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Galiu informuoti, kad iš tiesų pagrindinis komitetas pritarė tiems mūsų siūlymams.
Dėl Valstybės kontrolės projekto taip pat bendru sutarimu, penki balsavo, kaip sakoma, bendru sutarimu už buvo pritarta Valstybės kontrolės įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kolegei. Dabar kviečiu gerbiamą M. Majauską. Biudžeto ir finansų komiteto išvada dėl pagrindinio, dėl darbotvarkės 1-9.2 ir 1-9.5 klausimų, dėl šių lydimųjų, kurie priklauso. Prašom.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tai yra labai svarbus paketas, atlaisvinantis galimybę savivaldybėms skolintis. Didelis Finansų ministerijos ir Vyriausybės darbas buvo atliktas išdiskutuojant su Savivaldybių asociacija dėl sprendimų. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas dėl kelių ir dėl kelių kaip pagrindinis, apsvarstė ir projektams pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviečiu gerbiamą R. Jušką. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada taip pat dėl pagrindinio darbotvarkės 1-9.1 klausimo ir dėl lydimųjų darbotvarkės 1-9.3 klausimo ir dėl darbotvarkės 1-9.4 klausimo. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2198 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti sujungiant su įstatymo projektu Nr. XIVP-1242 bei atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl lydimųjų Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo projektų, darbotvarkės 1-9.3 ir 1-9.4 klausimų, kaip minėjote, posėdžio pirmininke, mūsų komitetas buvo pagrindinis komitetas ir jiems pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pristatytos. Dabar gerbiamas V. Gapšys kviečiamas į tribūną. Diskusijos žanras. Prašom diskutuoti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai diskusijose turbūt galima būti gana konkrečiam šiuo atveju. Tai yra geras įstatymas, kuris praplečia savivaldos galimybes. Vienintelis dalykas – gaila, kad mes užtrukome faktiškai dvejus metus. Nuo kadencijos pradžios kalbėjome, kad savivaldybėms reikia atlaisvinti skolinimosi galimybes. Mes turėjome Prezidento projektą, jis ilgai gulėjo stalčiuose, nebuvo Vyriausybės tam tikro pritarimo, kol galiausiai mums pavyko rasti tą konsensusą. Jį šiandien reikėtų palaikyti ir už jį balsuoti.
Bet, žinoma, gyvenimas per tą laiką lygiai taip pat keitėsi. Jeigu mes sakome, kad skolintis savivaldybėms mes atlaisviname vietos savivaldos galias, turime nepamiršti, kad skolinimosi sąlygos per tą laiką irgi kinta. Brangstant pinigams rinkoje, tai gali lemti ir tam tikrus šalutinius poveikius. Tai yra savivaldybėms gali tekti ilgiau išmokėti tas skolas, jos stabdys ateities finansines galimybes, todėl aš manau, kad suteikdami šitą instrumentą mes turime kuo plačiau žiūrėti, kaip užtikrinti, kad tie pinigai kuo mažesne kaina patektų į savivaldybes. Ne tik kad jie patektų ir savivaldybės galėtų jais pasinaudoti įgyvendindamos savo europinius projektus, kas yra būtina šiandien, bet ir kad kuo pigesni pinigai būtų toms savivaldoms ir neužkrautų didesnės papildomos naštos.
Todėl šiandien palaikydami šitą projektą, Darbo partijos frakcija visada palaikė, kad savivalda turi būti stipri, prašome Vyriausybės ir reikalingų ateities instrumentų, kad tas projektas netaptų ilgalaike našta. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Toliau diskutuoja gerbiamas K. Adomaitis. Kol jūs einate į tribūną, pasitarsiu. Mes jau galime išlipti iš balsavimo lango, bet vis tiek dėl šio įstatymų paketo dar pratęsiame balsavimo laiką, kadangi jau paprašiau visų likti salėje, nes dėl jo yra pataisų, pabalsuosime. O kiti jau vėliau. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkoju. Kalbėsiu labai trumpai. Kaip buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos komiteto pirmininkas tikrai suvokiu šio įstatymo prasmę ir jo naudą. Tiesiog noriu, kad kiekvienas sau užduotumėte trumpą klausimą, vis dėlto kaip mes matome savivaldybes: ar kaip seniūną, kuris tik vykdo kažkokius įsipareigojimus iš viršaus, tai yra iš centrinės valdžios, ar vis dėlto kaip savarankiškas galimybes turinčią instituciją, kuri gali pati spręsti, kur investuoti, kas jai svarbu susitvarkyti savo savivaldybėje, kaip ten pagerinti žmonių gerovę?
Pateiktas Vyriausybės projektas yra geras, bet išties ateina ir papildomų Seimo narių siūlymų. Aš manau, kad mes turėtume dar labiau atlaisvinti savivaldybėms galimybes skolintis tam, kad jos vis dėlto turėtų realias galimybes savo funkcijoms įgyvendinti. Puikiai prisimenu, kad beveik visos savivaldybės biudžeto lėšos, nepaisant to, kad mes jas vadiname savarankiškomis, iš tiesų yra jau užprogramuotos panaudoti tam tikroms funkcijoms. Vilniaus miesto savivaldybė privalo, pavyzdžiui, kompensuoti transporto lengvatas. Tai yra viena didžiausių biudžeto eilučių, nulemianti visą savivaldybės laisvumą, ką ji gali padaryti. Todėl aš siūlau iš tiesų neapsiriboti ir pagalvoti, kaip mes galime suteikti savivaldybėms tų galimybių skolintis, tuo labiau kad šiuo metu centrinė valdžia savo biudžeto deficito beveik neriboja ir gali sau laisvai leisti elgtis taip, kaip jai patogiau. O savivalda yra ta, kurią mes laikome užspaudę iki paskutinio, kaip sakyti, varžto, ir per savivaldą bandome kompensuoti mūsų struktūrinį deficitą ir pateikti Europos Sąjungai, kad štai mes laikomės struktūrinio deficito. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pereikime prie pataisų svarstymo ir iš karto ir balsavimo. Dėl pirmojo, turiu omeny dėl pagrindinio Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto, yra pasiūlymų. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių V. Ąžuolo, G. Burokienės ir A. Norkienės. Gal gerbiamas V. Ąžuolas pristatys? Ne. Gerbiama G. Burokienė. Prašom, jungiame jūsų mikrofoną. Pristatykite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra labai paprastas – taikyti finansavimą ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitoms paramoms. Siūlome išplėsti finansavimą: tikslinga suteikti savivaldybėms galimybes ribotai skolintis savarankiškiems projektams įgyvendinti bent jau apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, susijusiose su energetinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu. Taip pat atsiperkantiems projektams, be tematinio apribojimo.
Dar noriu pastebėti, kad kai TTK atmestas mūsų pasiūlymas dėl projekto, pagrindžiant, kad savivaldybės nesugebės suvaldyti rizikos, mažins finansavimo galimybes kitose valdymo srityse, tai atrodo, kad savivaldybėse sėdi žmonės, kurie negali įvertinti rizikos, nemoka formuoti biudžeto ir panašiai, o kai tik atsiranda situacijos valstybėje, pirmiausia savivalda ateina į pagalbą. Manau, kad tikrai reikėtų TTK peržiūrėti savo argumentaciją, jeigu jau tikrai ruošiatės atmesti, bent jau atmesti argumentuotai, o ne iš lubų nurašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas nepritarė. Aš manau, argumentus išgirsite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Komitetas tiek klausymuose, tiek komiteto posėdžio metu labai atidžiai svarstė visus tuos pasiūlymus, ir šį, ir kitus. Buvo svarbi komitetui Vyriausybės nuomonė, Vyriausybės atstovų. Keletą argumentų, čia gal visų neskaitydamas, paminėsiu, kad toks išplėtimas gali kelti riziką savivaldybių biudžetų, o kartu ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Dėl to mažėtų galimybės finansuoti kitas valstybės valdymo sritis ir didintų administracinę naštą tiek savivaldybėms, tiek centrinės valdžios institucijoms. Tokie būtų pagrindiniai argumentai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentai prieš, toliau gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ne šiaip sau šitas projektas užtruko, kol jis į Seimo salę sugrįžo, todėl, kad nemažai darbo buvo padėta tam, kad būtų atrastas optimalus kompromisas. Ir tas kompromisas tikrai buvo suderintas ir su Savivaldybių asociacija. Prezidento teiktame projekte buvo siūlomi tematiniai apribojimai, tačiau vis tiek sąsajos su finansavimo šaltiniais. Mes palikome tik sąsają su finansavimo šaltiniais be tematinių apribojimų. Mano supratimu, tai yra labai objektyvus kriterijus todėl, kad projektas yra arba finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, arba ne, yra arba finansuojamas iš kitos tarptautinės paramos lėšų, arba ne. Bet ar projektas mažina savivaldybių išlaidas, ar didina pajamas, ar projektas yra priskirtinas tai ar kitai darbotvarkei, čia jau yra, taip sakant, interpretavimo klausimas. Ir ko nesinorėtų pamatyti, tai nesinorėtų pamatyti savivaldybių, prisiimančių nepamatuotą riziką tiesiog naudojantis tokiomis gana abstrakčiomis…
PIRMININKAS. Labai atsiprašome. Matyt, netyčia buvo išjungtas mikrofonas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nieko, galvojau, gal P. Gražulis kur praėjo. Tokiu atveju tos interpretacijos iš esmės niekaip nebeišsprendžiamos. Valstybės kontrolė, taip, prižiūrės, rašys raportus, bet mes tą sužinosime tik post factum. Kadangi finansų drausmė tikrai ne visose savivaldybėse veikia vienodai gerai, savivaldybių kontrolieriai ne visose savivaldybėse yra pakankamai nepriklausomi ir atsakingi ir griežtai vertina vietos politikų sprendimus, vis dėlto siūlytume likti prie Vyriausybės teikiamo projekto, nes jis yra objektyvus ir nepalieka jokių galimybių interpretacijoms ir diskusijoms, ir paskui nereikės niekam graužtis nagų, dėl ko viena ar kita savivaldybė patyrė per dideles finansines problemas, nes žinote, kad buvo tokių valstybių, kurios iš esmės bankrutavo dėl vietos finansų problemų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių išsakyti motyvus už. Gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Netrukus įsigalios Vietos savivaldos įstatymas. Jame vykdomoji valdžia yra sustiprinama mero asmeniu, tikrai gerai išdėliotos atsakomybės savivaldai, ir kažkodėl mes visą laiką bijome suteikti daugiau galių savivaldybėms. Na, nebijokime. Tikrai ateis žmonės, manau, suprantantys, ką ten daro, ką ten veikia. Yra savivaldybėse suformuotos tikrai stiprios komandos. Gal ne visose, bet tikrai turime duoti tą šansą, galimybę savivaldai eiti stipresniu žingsniu į priekį. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl Seimo narių pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl Seimo narių V. Ąžuolo, G. Burokienės, A. Norkienės pasiūlymo, kuris ką tik buvo aptartas, argumentai išsakyti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 42, prieš – 36, susilaikė 19. Taigi pasiūlymui nepritarta, kiek leidžia mano matematikos žinios.
Toliau kitas pasiūlymas, kuriam… (Balsai salėje) Dar nori gerbiamas kolega M. Maldeikis pasisakyti per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Prašau mano balsą įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsas dar papildomai bus prieš, tai jau dabar dar sustiprėjo pasiūlymo priešininkų pajėgos.
Dabar kitas pasiūlymas. Buvo Seimo narių gerbiamos E. Rudelienės ir ilgo sąrašo grupės Seimo narių pasiūlymas. Ar jūs pristatysite pasiūlymą? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra visiškai žodis žodin lygiai toks pats, dėl kurio ką tik balsavome.
PIRMININKAS. Tvarka. (Balsai salėje) Jeigu dėl tokio pat balsavome, iš tikrųjų, gerbiami kolegos, pagal Statutą neišeina. Gerbiama Edita, jūs pritariate, kad tai iš esmės sutampantis?
E. RUDELIENĖ (LSF). Iš esmės taip, pritariu. Tiesiog aš gal šiek tiek, kadangi jau leidote, pirmininke, pasisakysiu. Kolega V. Gapšys čia sakė, kad projektas užtruko dvejus metus. Aš sakyčiau, kad jis užtruko, matyt, dešimt metų ir būtent ši Vyriausybė atnešė šio projekto pakeitimą. Reikia pasidžiaugti, kad savivaldybėms yra suteikiama galimybė pasiskolinti ir Europos Sąjungos finansuojamiems projektams, bet mano ir kolegų taip pat teikiamas pasiūlymas, kad būtų galima skolintis ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems, ir energetiniams projektams, ir atsiperkantiems.
Bet netgi jeigu nebūtų pritarta šitam pasiūlymui kaip ir prieš tai buvusiam, tai labai kviesčiau, kolegos, palaikyti visą įstatymo projektą, nes visi suprantame, kad reikalinga konstitucinė dauguma. Šito pakeitimo labai laukia savivaldybės, ir ne dvejus metus, kaip sakė kolega, o dešimtmetį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet, kaip aš suprantu, komiteto pirmininkas indikuoja, kad pasiūlymas identiškas. Prašom komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė ir šiam pasiūlymui. Argumentai yra visiškai tie patys, nes skirtingos Seimo narių grupės iš esmės tą patį pasiūlymą teikė.
PIRMININKAS. Seimas ką tik dėl tokio paties pasiūlymo balsavo ir apsisprendė nepritarti. Pagal Statutą mes negalime balsuoti dėl tokio paties dalyko, dėl ko Seimas ką tik apsisprendė. (Balsai salėje) Kitoks? Tai aš klausiu komiteto pirmininko verdikto: reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo ar nereikia?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šalia dėkime tekstus, jie yra identiški, na, visi žodžiai tie patys.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, komiteto pirmininke, mes negalime procedūriškai balsuoti dėl tokio paties dalyko, nes mes taip už visus įstatymus balsuotume po šimtą kartų ir būtų arba vienoks, arba kitoks rezultatas. Ne, kolegos, dėl šio pasiūlymo balsuoti negalime, jis yra identiškas, Seimas yra apsisprendęs. Jeigu nepritariate man, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš būsiu blogas, bet sprendimą priimu tokį.
Toliau kitas sprendimas, tai yra pasiūlymas buvo vėlgi didelės Seimo narių grupės – gerbiamo V. Ąžuolo, G. Burokienės ir kitų. (Balsai salėje) Kas pristatys? Aš girdžiu replikas, bet nelabai suprantu. Gerbiamas Valiau Ąžuolai, gal paaiškinkite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šis pasiūlymas atliepia Savivaldybių asociacijos prašymus labiau išplėsti galimybę skolintis savivaldybėms. Ir vienas iš pavyzdžių – sudaryti galimybę skolintis dėl projektų, kurie yra atsiperkantys, kurie ateityje leistų savivaldybėms sutaupyti nemažai lėšų. Tik turbūt šioje situacijoje liūdniausia yra tai, kad prie komiteto išvadų, kodėl nepritarti šiems pasiūlymams, parašyta priežastis, kad padidės administracinė našta ir ministerijai reikės paruošti atitinkamus šių paskolų dokumentus. Turbūt, jeigu tingima ką nors ruošti, geriausia atmesti. Tikrai reikia pritarti šiam pasiūlymui ir savivaldybėms palengvinti naštą, galimybę pasiskolinti ir vykdyti daugiau projektų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suponuoju, kad salėje yra dešimt Seimo narių, palaikančių šį pasiūlymą, juolab kad panašiai pasirašė. Sutinkame, ar ne? Gerbiamas pirmininke, komiteto nuomonę prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas irgi įvertinęs Vyriausybės poziciją nepritarė šiam pasiūlymui. Keletas argumentų: būtų sukurtas žalingas savivaldybių ir valdžios sektoriaus finansų tvarumui keliantis riziką precedentas, nes tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos savivaldybėms ne tik kad nesistengti ištaisyti nukrypimą nuo lankstesnių taisyklių, bet dar kitais metais nukrypti nuo fiskalinės drausmės. Tai lemtų, kad apsimokėtų drausmės nesilaikyti, nes pažeidimų ištaisymas iš karto persikeltų į kitus metus.
Be to, toks pasiūlymas sukeltų riziką savivaldybių biudžetų tvarumui dėl galimai greitai augsiančios savivaldybių skolos, ypač tuo atveju, jeigu skolos augimas viršytų augimą pajamų, iš kurių savivaldybė galėtų skolas grąžinti. Tai va tokie pagrindiniai argumentai, o visi jie yra išdėstyti išvadoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą nori pasisakyti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dar kartą pabrėžkime, ar mes pasitikime savivalda, ar nepasitikime. Aš asmeniškai ir, manau, daugelis kolegų, kurie dirbo savivaldybėse, vienmandatininkai, tikrai pasitiki savivalda. Manau, kad visos tos iš skolintų lėšų investicijos, kurios paskui atsipirktų, duotų gyventojams naudos, suteiktų tik teigiamus aspektus ir teigiamus dalykus. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą kalbės gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kolegos, na, kiek aš peržiūriu tą pasiūlymą, tai yra tas pats pasiūlymas, dėl kurio mes balsavome kaip dėl pirmojo pasiūlymo, nes turinys yra lygiai toks pats.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne. Čia yra trečias pasiūlymas, premjere, čia trečias pasiūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš eilės tai yra tie patys pasiūlymai šalia to, kas buvo sutarta su Savivaldybių asociacija dėl europinių lėšų, dėl tarptautinės paramos lėšomis finansuojamų projektų, dar numatyti galimybę skolintis dėl projektų, kurių atitiktį šitiems kriterijams patikrinti, na, turbūt galės tik post factum, ir galėsime ilgai ginčytis, ar kažkoks projektas iš tikrųjų didina savivaldybės pajamas, ar mažina išlaidas, ar čia tik kažkam taip atrodo. Tai čia problema yra ne ta, kad kažkas negali parašyti metodikos, problema yra ta, kad dar vis yra savivaldybių, kurios pajamų nuo įplaukų nebūtinai atskiria.
Sakyčiau, kad tokios interpretacinės galimybės tiesiog sukurs riziką, kad savivaldybės prisiims per didelę skolinimosi naštą, bandys motyvuoti štai šitomis nuostatomis, o paskui savivaldybių skolų pasekmes, deja, turi srėbti centrinė valdžia. Tai čia K. Vilkauskui atsakant į pastabas, kur yra problema. Problema yra tokia, kad vis vien galutinis garantas savivaldybių skolų yra centrinė valdžia. Mes jau atsimename, kaip buvo su kai kuriomis savivaldybėmis, prisiėmusiomis finansinę riziką, paskui visi turėjome ilgai srėbti. Ačiū. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl Seimo narių V. Ąžuolo, G. Burokienės, A. Norkienės ir kitų pasiūlymo, jį ką tik aptarėme. Tuoj sužinosime, ar reikės kam nors srėbti, ar nereikės.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 49, prieš – 37, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarusi šiam pasiūlymui, Vyriausybė elgiasi kaip šuo ant šieno – nei pati ėda, nei savivaldybėms duoda. Prie Finansų ministerijos yra VIPA, ji gali skolinti savivaldybėms be procentų iš europinių pinigų, tai neįeina į skolos rodiklį. Tik čia yra sumos: 5 mln., 17 mln., o galėtų būti 100 mln., 200 mln. Dvejus metus tai galėjo daryti, bet kažkodėl tyčia to nedarė. Nei patys ėdate, nei savivaldybėms duodate.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi judame toliau. Yra dar vienas Seimo narių E. Rudelienės, A. Bagdono, R. Vaitkaus, R. Juškos ir kitų pasiūlymas. Ar čia ne toks pats? Nedrąsiai pasiteirausiu. Ne. Gerai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dėl metų.
PIRMININKAS. E. Rudelienė. Taip, aš nespėjau įsigilinti. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū. Čia kitas pasiūlymas dėl pažeidimo ir nukrypimo. Šiuo metu savivaldybėms nėra taikomos jokios sankcijos, jei pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą. Iki tos ribos, iki kurios jos gali skolintis, jos gali skolintis. Šiuo pakeitimu dabar yra apribojama, kad net minimaliai pažeidusios iškart savivaldybės negalės skolintis. Mano ir kolegų siūlymas, kad būtų leista išsitaisyti. Bet vėlgi pakartosiu, suprantu, kad tai Fiskalinės drausmės konstitucinis įstatymas, net jeigu nepavyktų padaryti pakeitimo, prašyčiau palaikyti bendros apimties įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Komitetas visiškai sutiko su Vyriausybės nuomone, kad tokiu atveju galėtų būti daugiau rizikos, savivaldybėse būtų tam tikras jausmas, kad apsimoka drausmės nesilaikyti, sukeltų biudžeto tvarumo riziką. Jeigu skolos augimas viršytų pajamų augimą, tai užtruktų ilgesnį laiką ir galėtų sukelti papildomų tiek savivaldybių, tiek viso viešojo biudžeto rizikų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija dėl pasiūlymo. Už – gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš tiesų, gerbiami kolegos, aš kviečiu pritarti. Gerbiama Edita, aš tik vieno dalyko nesuprantu. Prieš tai balsavimas ir klausimas buvo labai analogiškas kaip jūsų, iš jūsų frakcijos net 8 balsavo prieš, tik 3 už. Ar jūs čia tiesiog bandote durniais apsimesti, ar mus visus durniais laikote? Man toks vaizdas, kad jūs su ta dauguma ir nesusišnekate. M. Majauskas bent paaukojo savo postą, pasiaukojo (išspyrė jį lauk) ir atkovojo kavinėms, restoranams lengvatą. O jūs prieš tai balsuodami priešingai, Liberalų sąjūdi, darote. Viena ranka jūs sakote, kaip jūs ginate savivaldybes, kita ranka jūs priešingai elgiatės. Aš tikiuosi, Savivaldybių asociacija ištrauks prieš tai buvusius balsavimus ir viešai visoms savivaldybėms išsiųs jūsų, Liberalų sąjūdžio, balsavimą. Esu dėkingas R. Juškai, A. Bagdonui ir gerbiamam Viktorui, jie iš tikrųjų nebijojo ir pabalsavo už. O tikrai dėl šito pasiūlymo balsuokime už.
Šiandien yra kita problema, kolegos. Mes patvirtiname biudžetą ir lengva ranka tuomet savivaldybėms daliname pažadus per ministerijas. Taip neteisėtus lūkesčius mes sukuriame savivaldybėms. Savivaldybės pradeda parkus, prisisapnuoja ko tiktai nori, prisikuria idėjų ir minčių, o pinigų neturi. Šiandien jūsų balsavimas parodė tikrą jūsų veidą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama I. Šimonytė – prieš pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pakalbėkime, kas čia ką durniais laiko, nes labai geras klausimas. Teisingai kažkas paminėjo (neatsimenu, kas, gal net pati Edita), kad šito įstatymo savivaldybės laukia dešimt metų. Aš noriu priminti, kolegos, kad prieš tai dvi kadencijas Seime buvo, šitą įstatymą Seimui pateikė tikrai ne šita Vyriausybė. Bet vis dėlto šita Vyriausybė turbūt pirma išgirdo tai, ką sako savivaldybės, ir pasiūlė įstatymo pataisas prisiimdama tam tikrą fiskalinę riziką, kad gali būti taip, jog savivaldybių finansai nebus tokie puikūs, kaip mes pastaruoju metu esame pripratę. Man atrodo, kad ne tų, kas balsavo prieš pataisas, pavardes reikėtų apibraukti ir siuntinėti po savivaldybes, o tų, kurie dabar fariziejiškai lieja ašaras, nors dvi kadencijas galėjo šitą įstatymą tikslinti.
Aš manau, kad tai, kas yra sutarta su Savivaldybių asociacija, dar kartą tai pabrėžiu, buvo derinta ilgai, ilgai diskutuota. Tikrai projektas savivaldybėms yra parankesnis nei tai, ką siūlė Ekscelencija Prezidentas, buvo suderinta su Savivaldybių asociacija. Suprantu, kad apetitas auga bevalgant, visada norisi dar šį bei tą galbūt papildomai išsiderėti, bet tai yra geras kompromisas. Siūlyčiau pritarti įstatymo nuostatoms tokioms, kokios jos buvo pasiūlytos, šitam pasiūlymui atitinkamai nepritarti. Bet vis dėlto su visa pagarba, kolegos, pasižiūrėkite į savo darbus ir prisiminkite, ką patys darėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl paskutinio pasiūlymo dėl šio įstatymo ir liks jau dėl viso projekto. Balsuojame dėl Seimo narių E. Rudelienės, A. Bagdono, R. Vaitkaus, R. Juškos, J. Jaručio ir kitų pasiūlymo, kuris ką tik buvo apsvarstytas.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 55, prieš – 30, susilaikė 24. (Plojimai) Taigi, pasiūlymui yra pritarta šį kartą. Gerai. Apsvarstėme pasiūlymus. Dabar dėl viso. Turime norinčių kalbėti dėl viso projekto. Už – gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aišku, gerbiami kolegos, turbūt reikės pasižiūrėti ir taisyti kai kurias problemas, kurios sukuriamos, nes šis įstatymas reikalaus konsoliduoto balsavimo, labai konsoliduoto, nes tai yra konstitucinis įstatymas ir mes turėsime tikrai priimti balsų dauguma. Bet gerbiamam K. Vilkauskui norėčiau pasakyti, kad dėl pasitikėjimo daug apeliuoja. Taip, mes pasitikime, todėl ir didiname skolinimo galimybes. Bet pasitikėjimas savivalda, na, turbūt ne tik skolinimosi limitais turi būti sprendžiamas, apskritai atiduodant tam tikras funkcijas ir galimybes, ypač biudžetą formuoti, priėmus tam tikrus įstatymus. Bet ne visada savivaldybės nori savo iniciatyva didinti tam tikrus mokesčius, kuomet joms duodame tam tikrus svertus. Mes pamatėme tai su Žemės įstatymu. Iš tikrųjų visko yra, nors galimybės yra.
Taip pat turbūt ir gerbiamam V. Gapšiui reikėtų pasakyti, jau premjerė sakė, kad tikrai ne dveji metai, kai dėl to įstatymo keliamas Savivaldybių asociacijos klausimas dėl skolinimosi, tačiau drąsos neužtekdavo.
Šiandien man keista gerbiamo V. Ąžuolo pozicija, jis buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, tačiau kažkaip tuo metu buvo kapų tyla iš Biudžeto ir finansų komiteto. Savivaldybės ypač kėlė klausimą, nes kai kurie skolinimosi limitai, ypač įgyvendinant projektus iš Europos struktūrinių fondų, tikrai buvo jau ne šiais metais…
Ypatingos pozicijos čia yra dvi, kad galima būtų skolintis projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba iš tarptautinių institucijų ir kad būtų galima naudoti lėšas, kurias perkelia iš praėjusių metų. Iš tikrųjų reikia pritarti įstatymo projektui, tačiau dar yra priėmimo stadija, todėl diskusijos, manau, tęsis. Turime surasti konsoliduotą variantą, dėl kurio galėtume balsuoti 84 balsų persvara priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tiesiog, posėdžio pirmininke, ne prieš, susilaikysiu. Argumentuosiu. Šitas įstatymas buvo priimtas 2007 metais kaip viena iš sąlygų stojant į Europos Sąjungą, reikalavimas Lietuvai. Paskui papildyta buvo 2013–2014 metais, sugriežtinta fiskalinė drausmė būtent po didelės ekonominės krizės. Aš labai gerai prisimenu Fiskalinės drausmės įstatymo 13 straipsnį, kai mes organizavome didelę konferenciją, kai pirmininkavome Europos Sąjungai.
Atsiliepiu į gerbiamos premjerės Ingridos pasakymus – taip, tenka sutikti su jumis, jūs esate labai teisi, prieš tai buvusios trys kadencijos nieko nedarė. A. Kubiliaus Vyriausybė tikrai durnių voliojo, A. Butkevičiaus Vyriausybė įvedė eurą ir bandė sureguliuoti patį 13 straipsnį, niekada nedidino skolos, o tai buvo įsipareigojimas. S. Skvernelio Vyriausybė irgi parengė šitą projektą ir pateikė. Taip, jūs esate visiškai teisi, gerbiama premjere, šitas chaosas užtruko ketverius metus. Nelaimė jums, kad jums šiandien reikia jį įgyvendinti. Tikrai suprantu, kaip yra sunku.
Bet, gerbiama premjere, tikrai, ko gero, sutiksime abu, kad šiandieną problemų savivaldybėse atsiranda todėl, kad mes joms sukeliame iš tikrųjų nepagrįstų lūkesčių, nes merai ir savivaldybės pasitvirtina įvairiausius projektus, kurie nekuria jokios pridėtinės vertės pačioje savivaldybėje, ir tada atkišta ranka prašo pinigų. Jeigu ministerijoje būtų sukurtos sąlygos, kad gaunate pinigų ir kuriate verslą arba duodate kažkokią investicinę grąžą, šitos problemos šiandien neturėtume. Bet kai mes įrengiame parką už 2 mln. eurų ir tas parkas po dvejų metų visas supūva be jokios naudos, tai yra klausimas, koks to efektyvumas. Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkininkams nedalina pinigų, dalina… efektyvumas, tarkime, 80 ir 20, 50 ir 50, 60 ir 40. Bet čia yra didžiausia problema.
O tie, kurie balsavo, iš tikrųjų padarė labai didelį žingsnį. Tikrai neišgyvenkite, tų balsų neužteks, kad būtų priimtas šitas įstatymas. Vis dėlto tai yra konstitucinis įstatymas. Užtenka, kad Konservatorių frakcija nedalyvautų, dar vieno kito iš valdančiųjų nebus ir šito įstatymo nebus. Taigi jūs nei varkite, nei čia ditirambus kalbėkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, ar būtinai tikrai visuose jūsų pasisakymuose reikia vartoti tokius epitetus kaip durniai ir panašius? Kartais būtų galima ir susilaikyti.
Dėkoju. Dabar balsuojame dėl viso įstatymo po svarstymo, dėl pagrindinio Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo po svarstymo. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: visi 113 balsavo už.
Gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik tikslumo dėlei, nes kaip visada gerbiamas Remigijus sumaišė viską, ką tik galėjo. Šitas įstatymas buvo priimtas 2014 metais. Šitas įstatymas, kuris šiuo metu yra keičiamas, buvo priimtas 2014 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju už patikslinimą. Gerbiamas A. Butkevičius taip pat per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš irgi dėl patikslinimo. 2014 metais, kai buvo priimtas šis įstatymas, faktiškai buvo suderinta su Europos Komisija. Lietuvai buvo įrašytos pačios griežčiausios sąlygos. Jeigu mes nebūtume vykdę tų sąlygų, mes šiandien Lietuvoje nebūtume turėję euro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas R. Žemaitaitis dar labiau patikslins viską. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ir tikrųjų, gerbiami premjerai, čia to aš ir laukiau. „Valstybės žinios“ – 2007 metais priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas ir jis paskelbtas. 2007 m. lapkričio 8 d. Jūs kalbate po euro įvedimo ir kalbate, kad premjeras… Nemaišykite paties pirminio Fiskalinės drausmės įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolega, įstatymas, kurį mes šiandien keičiame, dėl kurio pataisų ką tik apsisprendėme, priimtas 2014 metais. Kad jums visos fiskalinės drausmės yra ta pati fiskalinė drausmė, tai ne mano problema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau ir aš žinosiu, kada priimtas įstatymas, man atrodo.
Gerbiami kolegos, toliau dėl lydimųjų. Gal galime kaip nors paprasčiau, nes jokių pasiūlymų ten nėra, nebuvo. Jeigu balsavome dėl… Kiek aš žinau, nėra pasisakančių, neužsirašė. Galbūt galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Visiems lydimiesiems bendru sutarimu? Gerai, pritariame.
Viskas, balsavimo intervalą baigėme, dėl kitų nebalsuosime, bet posėdis nesibaigė, gerbiami kolegos, toliau svarstome. Kaip ir numatyta, kitas laikas, parašyta, yra 12 val. 25 min. Prieš rytinio posėdžio pabaigą. Kaip jau ten mums išeis.
12.09 val.
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(2). Svarstymas. Gerbiamas S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kviečiamas į tribūną. Prašom išvadą. Ir iš karto lydimasis 1-10.2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185(2). Iš karto abu. Prašom, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, dar vieną konstitucinį įstatymą turėsime svarstyti ir spręsti dėl priėmimo. Tai yra Peticijų konstitucinio įstatymo projektas. Tokio mes neturėjome. Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatyme toks įstatymas yra įrašytas, nes jis minimas Konstitucijoje. Taigi labiausiai talkinant Teisingumo ministerijai buvo parengtas Peticijų konstitucinio įstatymo projektas. Komitetas jį svarstė lapkričio 30 dieną, įvertino ir Žmogaus teisių komiteto, Teisės departamento pasiūlymus. Penkiems komiteto nariams dalyvaujant posėdyje ir visiems balsavus už buvo pritarta šio konstitucinio įstatymo projektui.
Taip pat buvo parengta E. Pupinio komandos… buvo parengtos Seimo statuto pataisos, būtent susijusios su peticijų rengimu, svarstymu, apskundimu Seime. Seimo statuto atitinkamas pataisas komitetas svarstė taip pat lapkričio 30 dieną ir pritarė Seimo statuto pataisoms taip pat visų penkių dalyvavusių balsais už.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Yra toks klausimas. Papildomas komitetas? Taip. Gerbiamas E. Gentvilas, Žmogaus teisių komitetas. Prašom dar papildomo komiteto išvadą. Tada jau galvosime, ką daryti su pasiūlymais.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, jau buvau išsigandęs, kad be papildomo komiteto išvados bus apsispręsta. O papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas – nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo projektui.
Pasiūlymai. Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Peticijų konstitucinio įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymus, jiems komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Patikinu, kad tikrai nebūtume išsivertę be papildomo komiteto išvados. Jeigu susidarė toks įspūdis, aš labai atsiprašau.
Dabar, gerbiami kolegos, yra pasiūlymų dėl pagrindinio projekto. Kadangi dabar ne balsavimo laikas, jeigu dėl jų reikėtų balsuoti, bijau, kad į priekį mes judėti negalėtume. Bet aš paklausčiau vienintelio pasiūlymų autoriaus, kuris ir teikia visus pasiūlymus. Tai gerbiamas M. Puidokas. Koks yra tiesiog nusiteikimas? Ar jus tenkintų komiteto variantai, ar vis dėlto reikalautumėte balsuoti? Jeigu jus tenkintų komiteto išvada, mes galėtume judėti į priekį ir pasilikti tik balsavimą.
Tai suteikiu žodį gerbiamam M. Puidokui.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų mane tenkina komiteto priimti nutarimai. Taupydamas laiką su jais tikrai sutinku ir nereikalauju papildomai balsuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada vis tiek aš turiu eiti pastraipsniui ir per kiekvieną pasiūlymą, bet mes jau žinome išankstinį nusiteikimą ir galėsime konstruktyviai dirbti. Dėkoju.
Pirmas buvo dėl 2 straipsnio, komitetas nepritarė. Jūs tiesiog atsiimate pasiūlymą, vadovaudamasis komiteto… Kitas pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Jus tenkina, kad pritarimas iš dalies? Gerai. Tada buvo dėl 3 straipsnio vėlgi pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Jūs atsiimate pasiūlymą? Taip. Dėkoju. Ir tada buvo dėl 13 straipsnio taip pat jūsų pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia irgi, manau, visus tenkina.
Ar galime bendru sutarimu pritarti tada šiems pasiūlymams taip, kaip komiteto išvadoje? Galime pritarti bendru sutarimu. Gerai. Tada mes galime pereiti prie motyvų dėl viso įstatymo. Bet jų mes turbūt ne… Dėl viso paketo turbūt neturime, ar ne? Man lėtai įjungia, aš nematau. Yra. E. Pupinis dėl viso paketo. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, galima pasidžiaugti, kad mes jau turime peticijų nagrinėjimo tam tikrą praktiką. Iš tiesų konstitucinio įstatymo pakeitimas iš esmės viską atspindi. Tačiau yra ir tokių naujų dalykų, kurie galbūt susiję ir su 2006–2016 metų Konstitucinio Teismo sprendimais, kur iš tikrųjų buvo atkreiptas tam tikras dėmesys, kad galbūt, ypač skundus, kuriuos teikia žmonės, nepriėmus nagrinėti peticijos, nagrinėja ne tos institucijos, kurios turėtų, ir yra tam tikrų interesų. Iš tikrųjų ne visada gali būti nagrinėjamas skundas dėl peticijos toje pačioje Peticijų komisijoje. Šiuo metu įstatyme visa tai yra atspindėta. Taip pat yra ir kitų dalykų. Iš esmės daugiausia peticijos buvo orientuotos į Seimą, Vyriausybę ir savivaldybės institucijas, tačiau dabar vėl matome, kad peticijas galėtų nagrinėti ir tie, kurie priima tam tikrus norminius aktus, nes iš esmės peticijos nagrinėjamos dėl tų norminių aktų priėmimo, sudarome tokias galimybes piliečiams patiems dalyvauti ir norminių teisės aktų, įstatymų leidyboje, ir tobulinti tuos įstatymus. Taip pat svarbu ir tai, kad yra apibrėžtos atstovavimo galimybės, nes buvo klausimų, kaip elgtis, kai peticiją teikia vieni, o iš tikrųjų galbūt dėl kompetencijos stokos prašo, kad atstovautų kiti. Tai iš tikrųjų dabar viskas apibrėžta pagal Civilinį kodeksą ir tas atstovavimas gali būti. Taip pat labai svarbu, kad mes pakviečiame į peticijų nagrinėjimą viduje Seime, iš esmės pakeitėme Statutą ir atsiranda tam tikras tikslumas dėl skundų nagrinėjimo, atsiranda Etikos ir procedūrų komisija, nes buvo tam tikrų interesų konfliktų įžiūrėjimo, kai Peticijų komisija nagrinėjo skundus dėl savo veiklos. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti prieš. Taigi balsuosime numatytu laiku. Dėkoju.
12.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2310(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2310(2). Komiteto pirmininkas S. Šedbaras kviečiamas į tribūną pristatyti komiteto išvados. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas, išklausęs ir pretendentę, ir kitų institucijų atstovus, šį nutarimo projektą apsvarstė gruodžio 7 dieną ir visiems aštuoniems dalyvavusiems komiteto posėdyje balsavus už nutarė pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusija. Ar yra? Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar gerbiama kandidatė norėtų dar pasisakyti iš tribūnos? Nenorėtų. Dėkoju.
Pereiname prie priėmimo ir motyvai priėmimo stadijoje. Ar mes turime norinčių kalbėti? Neturime. Nėra. Tada patvirtinkime slapto balsavimo biuletenį, nes priėmimas vykdomas slaptu balsavimu. Standartinis, įprastas balsavimo biuletenis. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Vadinasi, balsuosime slaptu balsavimu tam numatytu laiku. Dėkoju kandidatei, kolegoms ir, matyt, susitiksime, kai jau bus aiškus rezultatas.
Taigi toliau keliaujame į vakarinę darbotvarkę, sutaupėme laiko, galime dirbti toliau. Tik visą laiką dilema, ar nuo pabaigos svarstyti, ar nuo pradžios. Iš eilės. Kadangi komiteto pirmininkas pasiruošęs, kaip tik su jumis susijęs klausimas, tai einame iš eilės.
12.18 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290(2). S. Šedbaras – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra nauja redakcija įstatymo, kuris buvo priimtas prieš keletą kadencijų. Čia šiek tiek keičiamas modelis, čia galės pretenduoti į tam tikrą kompensaciją ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pagrindiniame pirminiame įstatyme. Komitetas darė klausymus, išklausė tiek Lietuvos, tiek iš užsienio atstovus, kurie pageidavo išsakyti savo nuomonę, ir gruodžio 7 dieną komiteto posėdyje šis projektas buvo apsvarstytas ir buvo pritarta patobulintam Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Dabar Kultūros komiteto išvada, nematau Kultūros komiteto pirmininko. Nežinau, galiu, jeigu ta išvada nėra sudėtinga, gal ir aš galiu perskaityti, nebent kas nors norėtų iš komiteto narių, kas įsigilinęs į klausimą. Ar norėtų iš Kultūros komiteto narių, kurie buvo galbūt išvadų rengėjai? K. Bartoševičius norėtų. Prašau.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Štai išvada ir jūs pagarsinkite. Vis tiek bus gražiau, kad komiteto atstovas tai padarys. Prašau į tribūną. K. Bartoševičius. Prašau.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Laba diena. Svarstėme šį ką tik paminėtą klausimą. Balsavimo rezultatai: 6 balsavo už, prieš nebuvo ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Užsienio reikalų komiteto išvada. Vėlgi nematau… O, gerai. Prašau, gerbiamas kolega. Gerbiamas A. Lydeka – URKʼo išvada. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, nors buvo paskirtas tik papildomu komitetu nagrinėjant šį įstatymo projektą, tačiau labai atsakingai, rimtai išnagrinėjo, apsvarstė ir priėmė tokį sprendimą: pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Tokį sprendimą Užsienio reikalų komitetas priėmė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visos išvados pristatytos. Taigi dabar diskusija. Dalyvauti diskusijoje užsirašė gerbiamas R. Žemaitaitis. Atrodo, nematau salėje. Buvo anksčiau, bet dabar kažkaip nematau. Ir gerbiamas T. Tomilinas. Taip pat nėra, nors anksčiau mačiau. Gerai. Tada diskusija įvyko.
Motyvai. Ar yra užsirašiusių kalbėti už, prieš? Taip, yra prieš gerbiama A. Širinskienė, jos nėra. Ir gerbiamas R. Žemaitaitis. Jo taip pat nėra, nematau.
Gerbiamas L. Kukuraitis nori per centrinį mikrofoną. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Kadangi yra užsirašiusių ir diskutuoti, ir už, ir prieš, ir įstatymas tikrai jautrus, aš manau, kad Seimas turėtų išgirsti motyvus tuo metu, kai susirinks kolegos. Galbūt po balsavimo lango mes galime atnaujinti šito įstatymo svarstymą? (Balsai salėje) Nes čia yra vakarinė darbotvarkė. Niekas neplanavo, kad vakarinė darbotvarkė bus šiuo metu svarstoma. Dėl to aš siūlyčiau šitą klausimą tiesiog atidėti po balsavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdau jus, bet, deja, mes dažnai taip darome, kad jeigu sutaupome laiko, ir labai gerai, kad jo sutaupome, imame klausimus iš eilės iš vakarinės darbotvarkės. (Balsai salėje) Gerai. Štai pasirodė bent jau motyvus išsakyti gerbiama A. Širinskienė ir suteiksime jai galimybę, bent jau motyvus išgirsime. Gerai, kalbės prieš. Gal kas nors užsirašys kalbėti už, mes padiskutuosime. Kolegos turi sekti posėdį, dalyvauti. Aš tikrai čia nieko varu nevarau. Prašau, gerbiama A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Vienas dalykas, aš manau, valdantiesiems reikėtų gerai apskaičiuoti laiką ir nepridaryti darbotvarkėje skylių, tada būtų, matyt, ir Seimo nariams produktyviau dalyvauti diskusijose. Dabar, kai projektų neturite ir bandote imituoti, kad vis dėlto tie projektai yra, tai ir turime tokią situaciją, kad Seimo nariai tiesiog savo laiką planuoja kitaip, o jūs su darbotvarke skubate.
Grįždama prie įstatymo projekto manyčiau, kad dėl tokios sumos tai pirmas, matyt, Seime įstatymo projektas, kuris buvo tikrai nepakankamai išdiskutuotas. Aš tik priminsiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį, kuriame susiginčijo ne tik Lietuvos žydų bendruomenės, bet susiginčijo ir prisijungę Jungtinių Amerikos Valstijų žydų rabinai. Tai išties rodo, kad pati bendruomenė labai nevienareikšmiškai vertina ne tiek pačios kompensacijos klausimą, nes, manau, visi suprantame ir pritariame, kad kompensuoti reikia, bet labai nevienareikšmiškai vertina tai, kaip ta kompensacija iš principo yra naudojama ir kam jinai atitenka. Tikrai pasigendame tų diskusijų.
Aš manyčiau, kad tai nėra tas metas, kada skaldant ir pačias žydų bendruomenes reikėtų priimti tokius sprendimus, juo labiau kad toms nepatenkintoms bendruomenėms ir vėliau išlieka galimybė reikalauti kompensacijos, nes iš esmės jos dabar jaučiasi tos kompensacijos negaunančios.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai A. Širinskienei. Kolegos, dabar yra išsakomi motyvai. Kolegos yra užsirašę kalbėti ir aš jiems turiu suteikti žodį. Gerbiamas A. Navickas – už. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pradėsiu nuo tokio keisto dalyko, primindamas, kad šiaip Seniūnų sueiga irgi svarsto darbotvarkę, ir šiaip nelabai aš suprantu, kodėl kartais opozicijai trukdo viskas.
Kitas dalykas. Aš suprantu, kad, pasak prieš tai kalbėjusios kolegės, apskritai ne laikas Seimui dirbti ir ne laikas mums visiems gyventi. Man atrodo, kad taip, pats laikas ir netgi krikščioniškai kalbant adventas yra labai gera proga atkurti teisingumą. Man regis, kad priimdami šitą įstatymo projektą mes toliau žengiame tokios europietiškos orios valstybės keliu ir tikrai bandome… Man atrodo, kas šiame įstatyme yra labai svarbu, yra atrastas variantas, kaip mes galėtume spręsti labai sudėtingą problemą. Kaip žinome, per didžiąją tragediją, Holokaustą, Lietuvoje neliko faktiškai žydų tautybės žmonių ir mes visi labai nuskurdome, o dabartinėje situacijoje yra labai svarbu, kad šitas įstatymas kažkiek prisidėtų prie tos kultūros, kurią praradome, bent kažkiek atgaivinimo ir skatinimo.
Dabar klausimas, ar žydų bendruomenės tarpusavyje sutaria, nesutaria. Aš šiuo atveju visgi nemanau, kad Seimas turėtų imtis vaidmens dabar spręsti kad ir labai garbingos bendrijos vidaus reikalus. Mes turime padaryti, kas nuo mūsų priklauso, atkurti teisingumą tiek, kiek nuo mūsų priklauso, ir labai tikiu, kad šitą žingsnį žengsime. Neabejoju, kad ir likusios žydų bendruomenės, ir žydų tautybės žmonės susitars.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas T. Tomilinas – per centrinį mikrofoną. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šiam įstatymui tikrai reikia skirti dėmesio, visiškai pritariu A. Navicko mintims, visiškai joms neprieštarauju, tačiau situacija yra tokia, kad mes norėjome dalyvauti diskusijoje, bet taip staigiai pasikeitė darbotvarkė ir to nepavyko padaryti. Tikrai norėjosi pasakyti tai, kas įvyko ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, aš stebėjau tą posėdį, tikrai labai svarbios mintys buvo įgarsintos iš Pasaulio žydų bendruomenės, iš įvairių Lietuvos bendruomenių, tikrai svarios pastabos, mes galime patobulinti šitą įstatymą. Labai norėjosi dalyvauti diskusijoje. Tikrai gaila, kad ji neįvyko. Šiuo atveju neturiu kitos išeities, kaip paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš išgirdau, bet aš noriu taip pat atsakyti, nes aš esu posėdžio pirmininkas ir esu iš dalies taip pat atsakingas už tai, kaip posėdis vyksta, tad pasakysiu, kad jokio džiazo čia nėra. Mes sutaupėme laiko. (Balsai salėje) Mes sutaupėme rytinės darbotvarkės laiko, tada ką mes toliau galime daryti? Paimti iš pradžios, eiti pagal darbotvarkės eilę arba iš pabaigos paprastai imame. Kadangi pagrindinio komiteto pranešėjas yra, mes ėjome nuosekliai ir buvo net replika, kad einame iš eilės, ėjome nuosekliai. Tas klausimas yra pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas. Dėl to, kad kolegų nėra salėje, aš tikrai nesu atsakingas, man labai gaila, kad jūs nedalyvavote diskusijoje. Jūs joje ir paėmęs pertrauką nedalyvausite, nes ta stadija yra pasibaigusi. Diskusijų stadija pasibaigusi. Jūs galite priėmimo metu užsirašyti dėl motyvų ir juos išsakyti. Kito būdo aš dabar nežinau. Taip, pertraukos jūs turite teisę prašyti, bet aš apeliuoju vis dėlto į sveiką protą, kad, na, nesame mes čia kalti dėl to, kokia dabar yra procedūra.
Gerbiama premjerė I. Šimonytė – taip pat per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad dabar paėmę pertrauką grįžtume prie klausimo popietinio posėdžio pačioje pradžioje. Man atrodo, tai nelabai ką keičia ir nelabai siūlau tą daryti. Vis dėlto, kolega, visada yra labai madinga referuoti į pasaulį ir kokius nors labai didelius pavadinimus, bet jūs žinote, kad ponas atstovas, kuris dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komitete, atstovavo savo nuomonei, ir tarptautinės organizacijos, kurios yra įgaliotos atstovauti bendruomenės nuomonei, išties šitą projektą palaiko ir dėl to nėra kokių nors labai didelių diskusijų. Kad yra skirtingų nuomonių apie tai, ar tinkamai Geros valios fondas atstovauja visoms žydų bendruomenėms, diskusijų mes girdime, bet iki įstatymo įsigaliojimo 2024 metų vidurį dar yra pakankamai laiko, kad tiek, kiek valstybė apskritai realistiškai gali dėti savo pastangas, tas atstovavimas būtų geresnis, jeigu dabar jis yra nepakankamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai jau čia paskutinė replika. Gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš paaiškinsiu, kam Seimo nariams ir frakcijoms reikalingos pertraukos. Ne tik tam, kad dalyvautų diskusijoje, kurioje iš tiesų nebus įmanoma techniškai dalyvauti, bet tam, kad paruoštų pataisas. Kadangi yra labai daug pasiūlymų, aš tikrai siūlyčiau premjerei nesureikšminti vieno žmogaus pasisakymo, tikrai yra ir laiškų, tikrai yra ir Kauno bendruomenės pasiūlymų, prieštaraujančių tam, ką jūs darote. Todėl normalu, kad Seimo opozicija galvoja apie pataisų parengimą neblokuodama, neprieštaraudama pačiai idėjai. Todėl šiuo atveju ir siūlau pertrauką.
PIRMININKAS. Gerai, jokių problemų. Kokią pertrauką jūs siūlote ir kieno vardu?
T. TOMILINAS (DFVL). Kadangi tai yra vakarinio posėdžio dalis, tai iki ketvirtadienio, natūralu, nes tai yra vakarinio posėdžio…
PIRMININKAS. Ne, tokio siūlymo būti negali, labai atsiprašau, kolega. Galite siūlyti pusvalandžio pertrauką arba pertrauką iki kito posėdžio. Kurią pertrauką jūs siūlote ir ar tai darote frakcijos vardu? Paskutinį kartą suteikiu žodį per mikrofoną.
T. TOMILINAS (DFVL). Kolegos, aš apeliuoju į jūsų gerą valią. Šiandien, pavyzdžiui, yra… Skubėjimas dėl šito klausimo yra tikrai labai problemiškas dalykas, nereikia čia skubėti.
PIRMININKAS. Aš irgi apeliuoju į jūsų gerą valią. Gerbiamas Tomai Tomilinai, atsakykite į paprastą klausimą. Ar prašote pusvalandžio pertraukos, ar pertraukos iki kito posėdžio? Kitokių variantų aš, kaip posėdžio pirmininkas, jums negaliu suteikti.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerai, aš atsisakau pertraukos. Jeigu jūs taip spaudžiate opoziciją į kampą, tuomet aš atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Niekas nespaudžia. Gerbiama I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pasiūlysiu opozicijai išeitį. Nors opozicijai atrodo, kad įspausta į kampą, bet aš pasiūlysiu išeitį. Čia yra svarstymo stadija. Jeigu tikrai turite pasiūlymų, kuriuos norite registruoti, iki priėmimo stadijos juos registruokite, Seimas turės dėl jų apsispręsti.
PIRMININKAS. Taip, būtent tai aš ir pastebėjau, dabar yra tik svarstymo stadija. Ir motyvus galėsite išsakyti, ir registruoti pasiūlymus.
Gerbiami kolegos, šiaip jau yra prasidėjęs antrasis balsavimo langas. Taigi mes motyvus išklausėme ir galime balsuoti dėl ką tik apsvarstyto projekto. Dabar balsuojame dėl Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 65, balsavo 62 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamas K. Adomaitis per centrinį mikrofoną. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Kadangi situacija, kai iš popietinio posėdžio perkeliama į rytinį posėdį, kartojasi, tiesą sakant, asmeniškai teko pakliūti į tokią situaciją, aš turiu pasiūlymą visiems posėdžių pirmininkams vis dėlto stebėti, ar yra užsirašiusių kalbėti arba pasisakyti tuo klausimu. Jeigu yra, to klausimo neimti iš eilės, o imti tik tuos klausimus, dėl kurių nėra užsirašiusių. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Logiškas pasiūlymas, tikrai galima ir į tai atsižvelgti. Bet kartais tokia analizė tiesiog neįmanoma dėl laiko stokos. Aš irgi turiu rekomendaciją visiems Seimo nariams dalyvauti plenarinio posėdžio metu salėje ir jokių problemų tuomet nekils.
12.34 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954(2)ES (svarstymas)
Toliau kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954(2). Gerbiama A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovė, išvadą perskaitys. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną. Jeigu ką, mes dokumentą turbūt rasime jums. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projektą svarstė gruodžio 7 dieną posėdyje ir pritarė jam balsuodamas bendru sutarimu. Tuo metu posėdyje dalyvavo visi devyni komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Kultūros komiteto išvada. Gerbiamas Vytautas… Atsiprašau, ne ten pažiūrėjau. M. Maldeikis. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą projektą ir jam pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nesudėtinga išvada.
Gerbiamas A. Navickas gal galėtų mums pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą? Primenu, kad balsuojame, dėl to, ką apsvarstome, iš karto ir apsisprendžiame balsuodami.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visos išvados pristatytos.
Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti.
Galime balsuoti dėl 2-3 klausimo – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1954(2). Balsuojame. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 80, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, dar yra likę apsvarstytų projektų, dėl kurių nebalsavome.
12.36 val.
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(2) (svarstymo tęsinys)
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974(2). Balsuojame dėl šio projekto po svarstymo.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 80, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi, pritarta taip pat po svarstymo.
12.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185(2) (svarstymo tęsinys)
Lydimasis Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 80 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2185(2). Taip pat lydimasis. Aš tik vieną perskaičiau, labai apgailestauju. Dabar jau taip išeina, balsuojame du kartus.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 86, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
Dabar balsavimai dėl tų, kuriuos apsvarstėme, jau yra įvykę, bet, kolegos, nesibaigęs yra balsavimas, tai dėmesio! Jeigu ką dar apsvarstysime, iš karto ir balsuosime.
Ką mes galime svarstyti? Atsižvelgiu į kolegų iš opozicijos pastabas, kad jeigu yra užsirašiusių diskutuoti, stenkimės nesvarstyti. Visas 2-4 klausimo blokas – Atsinaujinančių išteklių įstatymo didelis paketas. Ten tikrai yra daug užsirašiusių diskutuoti, manau, kad bus tų diskusijų, tai gal tada palikime jį popietei. Bet yra 2-5 klausimas, pavyzdžiui, Pašto įstatymas, tikrai neilgas, turime ir pranešėją, ten niekas neužsirašė diskutuoti. Tai dėl pašto, gerai?
12.39 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309(2) (svarstymas)
Pašto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2309(2). Gerbiamas K. Starkevičius tada – Ekonomikos komiteto išvada. Svarstymas taip pat. Turime išgirsti komiteto išvadą, o paskui jau susitarti, kaip ten išeis. (Balsai salėje) Argumentas, girdžiu. Taigi, Pašto įstatymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų ten nebuvo. Tuoj pažiūrėsiu, ar dėl motyvų yra užsirašę kas nors. Yra dėl motyvų užsirašiusių, bet visi trys už. Gerbiamas R. Žemaitaitis už užsirašęs, bet jo nėra. Gerbiamas J. Razma už, bet atsisako. Gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų geras įstatymas, jis palengvins gyvenimą kai kurioms regioninėms žiniasklaidos priemonėms. Tai už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū, motyvus išsakėme. Galime apsispręsti dabar. Tai gal bendru sutarimu, kadangi visi už? Gerai. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo Pašto įstatymui.
Ką gi toliau mes galime apsvarstyti? Darbotvarkės 2-6 klausimas nėra komplikuotas, ten diskusijų nėra. Ar sutinkame, kad galime Kelių priežiūros įstatymo projektą, ten vienas diskutuoti yra užsirašęs. O kas toks, ar bus tas žmogus? Yra. Galime pradėti.
12.41 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233(2), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2234(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2233. Tai vėl Ekonomikos komiteto pranešėjas K. Starkevičius. Gal galėtumėte? Ir iš karto iš Kaimo reikalų komiteto V. Kanopa ruošiasi, taip pat kviesiu pristatyti. Paskui dar bus dėl lydimojo J. Urbanavičius iš Energetikos ir darnios plėtros komisijos, taip pat bus reikalinga išvada dėl lydimojo. Ir dar S. Šedbaras paskui. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, lyginamajam variantui, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme Ekonomikos komiteto išvadą. Dabar Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys gerbiamas V. Kanopa. Prašau.
V. KANOPA (LSDPF). Laba diena. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Gerbiamas A. Vinkus kviečiamas į diskusiją, yra užsirašęs diskutuoti šiuo klausimu. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas čia dabar yra svarstomas. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Susipažinęs su svarstomo įstatymo pakeitimo projektu manau, kad pagrindinės siūlomo įstatymo teikimo priežastys yra tiesiog objektyviai būtinos ir nediskutuotinos. Tai besitęsiantys teisminiai ginčai, kurie trukdo įgyvendinti įstatymo nuostatas numatytu laiku. Taip pat būtinumas patikslinti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Tiesą sakant, nėra pasirinkimo ir dėl trečios priežasties. Jeigu jau išdiskutuotas ir priimtas sprendimas keisti valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisinę formą, tai neišvengiamai būtina atitinkamai pakeisti ir su tuo susijusius santykius bei įgyvendinti reikiamus informacinės sistemos valdymo ir finansavimo, kurie jai buvo priskirti, pokyčius.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai kaip pagrindinį uždavinį iškėlė sukurti elektroninę kelių rinkliavos sistemą. Ji pakeistų dabar veikiančią ir užtikrintų įmokų už transporto priemonių valdytojų faktinį naudojimąsi kelių infrastruktūra surinkimą. Tokio tikslo įgyvendinimas leis surinktomis įmokomis kompensuoti bent dalį į valstybinės reikšmės kelius investuotų lėšų, kurios naudojamos apmokestinamo valstybinių kelių tinklo infrastruktūros eksploatavimui, plėtrai, statybai ir priežiūrai.
Labai svarbu, kad svarstomo įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad visi projekto siūlomi pakeitimai niekaip nepaveiks pagrindinio principo, užfiksuoto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise ir toliau priklausys Lietuvos Respublikai.
Tai yra mano asmeninė nuomonė, kurią aš drįsau šiandien pasakyti diskusijoje. Aš pasisakau už ir balsuosiu už. Aš tik laukiau, kad galbūt bus įvardinta, kas nustatys įmokų už naudojimąsi kelių infrastruktūra dydį. Bet jeigu aš neišgirdau, tai to ir neišgirdau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Vinkui. Iš tikrųjų buvo pristatyti Ekonomikos komiteto dėl abiejų, ir dėl lydimojo darbotvarkės 2-6.2 klausimo. Jeigu mes dar gerbiamą J. Urbanavičių pakviestume ir išgirstume Energetikos ir darnios plėtros komisijos išvadą dėl lydimojo, mes galėtume dėl abiejų iš karto apsispręsti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė taip pat šį įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu: 11 – už. Siūloma Ekonomikos komitetui tobulinti atsižvelgiant į mūsų pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi išvados pristatytos.
Gerbiami kolegos, dėl pagrindinio darbotvarkės 2-6.2 klausimo ir lydimojo 2-6.3 klausimo mes galime apsispręsti? Galiu jūsų atsiklausti. Galbūt bendru sutarimu galime? Nėra reikalaujančių balsuoti. Gerai. Tada bendru sutarimu pritarėme po svarstymo. Aš tik du įvardinau, nes dėl 2-6.3 klausimo bus šiek tiek daugiau reikalų.
12.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2235 (svarstymas)
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2235. Gerbiamas S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, į tribūną. Čia siūlymas bus atmesti, ar ne? Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, mes siūlome. Čia vienas iš lydimųjų buvo ANK pataisa, tačiau tokia pataisa jau yra kitame projekte, kurio Seime liko tik priėmimo stadija. Dar netgi toliau yra nuėjusi. Jinai ten yra sureguliuota, sutvarkyta pagal šį variantą. Šis projektas yra nebeaktualus. Lapkričio 23 dieną visais 9 balsais už komitetas tokiam sprendimui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar ir Seimas galėtų bendru sutarimu pritarti tokiam komiteto sprendimui? Gerai. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Toliau mes turime 13 minučių. Ir kiek mes turime užsirašiusių? Ai, trys pareiškimai. Turbūt mes jau nieko nebespėsime apsvarstyti. Mes turime sudaryti sąlygas iš tribūnos Seimo nariams padaryti pareiškimus. Kol mes ieškome, galime pasisveikinti su svečiais, man atrodo, iš Pažėrų bendruomenė yra atvykusi. Sveiki. Malonu, kad lankote Seimą.
Kompiuteris užstrigo. Bandome surasti, kas… Aha, gerbiamas A. Vinkus yra užsirašęs. Prašau. Pats pirmasis pareiškimas. Jūs tikrai spėsite dar iki 13 valandos. Žinau, kad turbūt ir parodą atidarote, tai viską spėsime. Prašau į tribūną padaryti pareiškimą. Kiti kolegos taip pat paskui kalbės. Prašau.
12.47 val.
Seimo narių pareiškimai
A. VINKUS (LVŽSF). Kadangi artėja Kalėdos ir Naujieji metai, aš pacituosiu šventojo Augustino žodžius. Jis yra pasakęs: „Pusę tiesos sakyti yra blogiau nei tiesa.“ Tad aš norėčiau pasakyti apie keleivių transportavimą geležinkelių keliais.
Praėjusį penktadienį pats važiavau, kadangi jau šešeri metai važinėju geležinkelių transportu, traukiniu Vilnius–Klaipėda. Išlipti reikėjo Kretingoje. Žodžiu, prieš pat Kretingą praneša, kad durys neatsidaro. Šiaip ne taip, vis vien viskas suplanuota ir panašiai, ten jie savo metodais atidarė tas duris. Toks signalas.
Grįžtu iš Skuodo šeštadienio vakare, ne šeštadienio vakare, šeštadienį dienos metu, 13 val. 42 min. traukinys turi išvažiuoti. Atvažiuoju į Plungę, Plungės geležinkelio stotyje stovi tas keleivių pervežimo traukinys Vilnius–Klaipėda sugedęs. Plungėje ir stovi nuo 11 valandos.
Mes suprantame, kad gali būti techninių kliūčių, gali būti ir kitokių priežasčių. Pasitinka minia žmonių: aha, Seimo narys yra! Štai kokią mes turime situaciją! Kodėl, kaip, kas?
Skambinu „Lietuvos geležinkelių“… Labai daug žmonių, susijaudinusių, susikrimtusių, išgyvenančių dėl tos situacijos. Skambinu „Lietuvos geležinkelių“ klientų informacijos centrui, atsiliepia ponia Aleksandra. Klausiu, ar galėčiau sužinoti jūsų pavardę, mano pavardė gydytojas Antanas Vinkus, Seimo narys. Mes neprivalome jums sakyti pavardžių ir padeda ragelį. Žmonės manęs reikalauja. Tai ką jums pasakė? Negi aš sakysiu, kad mane mandagiai pasiuntė į šoną. Išlaikau tą lygį mūsų parlamento ir toliau vėl skambinu. Gerai, traukinys sugedo, atsiųsime autobusus iš Klaipėdos. Autobusas bus 13 valandą. 13 valandą autobuso nėra, 14 valandą autobuso nėra, 15 valandą autobuso nėra. Visi laukiame. Tik apie 15 val. 30 min. šiaip ne taip sutvarkė tą traukinio gedimą.
Ir noriu pagirti – labai gražiai, labai mandagiai dirbo tos palydovės. Palydovės, pajutau, irgi atsidūrė tokioje tokių įkaitų padėtyje, jos negauna jokios informacijos, o žmonės tiesiog kategoriškai reikalauja atsakyti, kokia yra situacija. O kai žmonės jau yra tokio įsiutimo fazės, atvažiuoja autobusas. Susėda visi į autobusą, kai tik susėdo į autobusą, atbėga kviesti, ką tik sutaisė geležinkelį. Vėl visi iš autobuso į geležinkelį. Tarp keleivių buvo iš Paryžiaus. Teko man kalbėti ir prancūzų kalba. Buvo iš kitų valstybių, svečių, moterys (norėjau sakyti – senutės, bet, Vinkau, tu pats senukas), noriu pasakyti, šlubuojančios, matosi, sveikatos… vartojo validolį. Laukė jų jau Klaipėdoje giminės, viskas sugriuvo ir taip toliau. Aš noriu pasakyti, kad čia yra toks labai nejuokingas dalykas, aš jūsų nenuvyliau, bet žmonių aš neturiu teisės nuvilti. Šiandien priėmiau sprendimą, reikalaujant žmonėms, informuoti apie tą situaciją. Baigiu.
Mes jau bent prieš šventas Kalėdas, Naujuosius metus nesudarykime žmonėms situacijos save sumenkinti. Peržiūrėkime. Kyla tokia problema, kokia priežastis? Man susidaro tokia situacija, kad reforma yra keleivių vežimas, krovinių vežimas ir infrastruktūra. Mano nuomone, tie trys padaliniai nesusikalba vienas su kitu arba visiškai atskirai planuoja. Tai netoleruotina. Kai aš anksčiau buvau sveikatos apsaugos ministru, per šeštąjį Lietuvos gydytojų suvažiavimą manęs užklausė, ką jūs siūlote? Aš pasakiau, siūlau pirmiausia sustiprinti sveikatos materialinę techninę bazę ir kartu medicinos humanizavimą.
Taip ir čia, keleiviai geležinkelį pamėgo. Pamėgo, ir tikrai galiu pasakyti, ir aš jau šešerius metus važinėju, viduje tvarkinga, gražu, negali pasakyti, ir palydovės atsakingai dirba, ir tokią žmogišką šilumą skleidžia, bet su technika negerai. Pats paprasčiausias dalykas, gal ir barsite mane, kad aš sakau, veikia pneumatinė durų sistema, kai nėra… Yra nemažai vadybininkų, o nėra techninės tarnybos, techninė tarnyba, kai susidaro tas kondicionuotas oras, laikas nuo laiko atlikdama profilaktinę priežiūrą jį nuleidžia. Kai tik būna vasara, niekas neatsitinka, kai tiktai šalčiai, traukiniai genda. Vadinasi, yra nepasiruošta tos tarnybos.
Baigiu tokiu dalyku. Aš tikiu, kad gerbiamas geležinkelio vadovas ir gerbiamas susisiekimo ministras, jį tikrai gerbiu ir sekasi dirbti su juo, bet, gerbiamas ministre, aš tikiu, kad jūs išgirdote žmonių balsą, aš įpareigotas tai šiandien perduoti, tai negali būti toliau toleruojama. Aš tikiu jumis, pasitikiu ir manau, kad šventas Kalėdas… Aš šį penktadienį vėl važiuoju ir galėsiu jums pasakyti, kokia buvo situacija. Duok Dieve, ne pasiklysti mums tuščiuose ginčuose, o sureaguoti į tai, kas šiandien buvo išsakyta. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Tiesą sakant, prisidedu prie aplodismentų. Vienas įdomiausių mano girdėtų pareiškimų šioje salėje. Jeigu papasakočiau, kaip vakar važiavau į Marijampolę per pūgą, irgi būtų graži istorija.
Dabar į tribūną kviečiamas gerbiamas T. Bičiūnas. Prašom. Pareiškimas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos ir visi, kuriems rūpi Lietuvos švietimo problemos. Švietimo taryba nepritaria nepažangių dešimtokų nukreipimui į profesines mokyklas, prezidentūra taip pat nesutinka su siūlymu 10-oje klasėje prasčiau besimokančius mokinius siųsti į profesinio rengimo mokyklas. Štai tokias antraštes galime pamatyti žiniasklaidoje, kai kalbame apie šiandienos aktualijas švietimo srityje. Tačiau mums, socialdemokratams ir man, kyla klausimas, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi ausis? Ar ji gali išgirsti tai, ką sako visa švietimo bendruomenė, ką sako profesinių sąjungų atstovai?
Švietimo įstatymo pataisos iš tikrųjų yra teikiamos skubotai, nėra tinkamai išdiskutuotos su socialiniais partneriais ir neatliktas deramas poveikio vertinimas, kas bus patiems mokiniams ir kokios bus jų gyvenimo perspektyvos. Pagal pateiktą siūlymą jau šiandien apie 40 % dešimtokų turėtų palikti gimnazines mokyklas, gimnazines klases. Ar nebus taip, kad bręstančios ir vis dar savęs ieškančios asmenybės po tokių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimų apskritai mes mokslus ir taip padidins visai nesimokančių jaunuolių skaičių? Šitomis pataisomis, ko gero, dirbtinai bandoma sudaryti įspūdį, kad vėliau valstybinio brandos egzamino rezultatai ims gerėti, kai užkirsime kelią prasčiau besimokantiems mokiniams juose dalyvauti.
Priėmus tokias įstatymo pataisas, mažų, sėkmingų regioninių mokyklų galimybės dar labiau sumenks. Nepamirškime, kad ir dabar yra nustatytas griežtas ir ganėtinai didelis mokinių skaičius, kad gimnazinė klasė galėtų išlikti. Ir kas atsitiks tada, kai bent vienas mokinys, 10-oje klasėje neišlaikęs matematikos ar lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimo, turės palikti mokyklą, o jo gerai besimokantys klasės draugai taip pat turės išsilakstyti po kitas rajono mokyklas, nes taip negalės suformuoti 11-os klasės?
Prisiminkime ir tai, kad 4-ų klasių mokiniai šiandien apskritai nevertinami pažymiais, o pataisomis siūloma juos pasiekimų patikrinimo metu įvertinti balais. Ar tai nebus mūsų mažamečiams smūgis? Ar tai nebus paskata asmenybei žalingą savęs gėdijimąsi formuoti nuo mažų dienų?
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad mokyklų direktoriams būtų privalomas magistro laipsnis, o pavaduojantiems direktorių – jau nebe. Ar nebus taip, kad ši pataisa tik dar labiau padidins vadovų trūkumą Lietuvoje norintiems turėti savo mokyklos vadovą?..
Taip pat matome, kad ši teisėkūros iniciatyva prieštarauja taip iškilmingai priimtam politinių partijų susitarimui dėl Lietuvos švietimo ateities. Todėl kreipiamės į Vyriausybę, į Seimo vadovybę ir prašome, kad būtų įdėmiai išnagrinėti opozicinių partijų, profesinių sąjungų ir kitų nevyriausybinių organizacijų pasiūlymai ir pozicijos, kad būtų atliktas išsamus poveikio vertinimas.
Prašome ir reikalaujame ne eliminuoti mokinius, kurie neišlaiko 10-oje klasėje pasiekimų patikrinimo teigiamais balais, o sudaryti jiems sąlygas taisyti mokymosi spragas konsultacinėse grupėse. Prašome neišformuoti klasių, kuriose dėl pasiekimų patikrinimo neišlaikiusių moksleivių perkėlimo į profesinę sistemą nebesusidaro klasės komplektas. Reikalavimą mokyklų direktoriams turėti magistro išsilavinimą įvesti tik aiškiai įsitikinus, kad tai nesukels dar didesnio mokyklų vadovų trūkumo.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui. Dar 1 minutėlę prašyčiau.
PIRMININKAS. Ne. Jūs turite 5 minutes ir jos baigėsi.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Okey. Paskutinė frazė tada. Akivaizdu, kad tiek ministerijai, tiek Švietimo ir mokslo komitete Seime reikalingos tikslesnės diskusijos ir praktikų įžvalgos, sprendžiant švietimo problemas. Todėl kviečiame nebedelsti ir užtikrinti, kad Socialdemokratų frakcija Seime turėtų savo atstovą Švietimo ir mokslo komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar paskutinis pareiškimas iki pertraukos gerbiamo E. Gentvilo. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Pirmiausia ačiū kolegoms A. Vinkui ir T. Bičiūnui už įdomius, tikrai dalykiškus pasisakymus. Man irgi kilo mintis apie savo kelionę septyniais traukiniais, bėgant nuo Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimo. Bet gal kitam kartui paliksiu.
Šiandien aš noriu pavadinti savo pasisakymą „Iššūkis Seimui“. Kovo mėnesį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose 24 šito Seimo nariai, mūsų kolegos, planuoja dalyvauti merų rinkimuose. 2015–2019 metais, kai buvo irgi tiesioginiai merų rinkimai, dalyvavo 5–6 Seimo nariai. Dabar 24! Iš karto man kyla klausimas: kas gi blogai šiame Seime? Galiu įžvelgti vieną dalyką. Valgykla kartais nedirba. Būna, net kelis mėnesius nedirbo. Na, gerai, gal nerimta priežastis. Gal rimtesnė priežastis, kad merų algos iškart nuo kadencijos pradžios pakils, o Seimo narių algos pakils kada nors. Tai irgi gali būti motyvas ir argumentas sprukti iš šitos ašarų pakalnės.
O jeigu rimtai, aš noriu pasveikinti visus 24 kolegas, pasirengusius prisiimti atsakomybę už savo savivaldybę viename ar kitame mieste ar rajone.
Dabar pasižiūrėsiu, kaipgi išsidėsto tie 24 Seimo nariai, pasirengę prisiimti atsakomybę. 13 – iš opozicinių frakcijų, devyni – iš valdančiųjų frakcijų, du – priklausantys Mišriai Seimo narių grupei, atsidūrė jie toje Mišrioje Seimo narių grupėje praėjusį ketvirtadienį, tai kolegos M. Majauskas ir A. Gedvilas. Bandau įsivaizduoti, kokie pokyčiai laukia Seimo. Tie 24 Seimo nariai tikrai ne visi taps merais, nes į Vilnių veržiasi šeši Seimo nariai, iš jų tik vienas bus išrinktas. Į Klaipėdą – trys Seimo nariai, vienas bus išrinktas, jeigu bus išrinktas bent vienas. Kauno rajone du kandidatuoja. Kėdainių rajone du kandidatuoja, Kaune – du, Panevėžyje – du. Aš suskaičiavau, kad teoriškai gali atsitikti taip, kad 13 Seimo narių taps merais. Visi 24 negali tapti, nes konkuruoja į tas pačias vietas. Taigi 13 Seimo narių – dešimtadalis Seimo gali palikti šią ašarų pakalnę.
Žiūriu, kaip buvo 2015 metais. Tik du Seimo nariai tapo merais. Bet ir kandidatavo gerokai mažiau. Tai R. Šimašius ir A. Kašėta išėjo iš Seimo. Beje, jie vienmandatininkai. Vietoj jų… Tiksliau – A. Kašėta vienmandatininkas, vietoj jo jau ne liberalas, o socialdemokratas V. Mikalauskas tapo meru.
2019 metais du Seimo nariai B. Markauskas, V. Gailius tapo merais. Dabar grėsmė 13. Na, tebūnie ne 13, bet bent penki, bent kokie aštuoni tikrai gali tapti merais. Ir aš galvoju, kas atsitiks Seime? Mano manymu, čia sunku prognozuoti, ar vienmandatininkas, ar daugiamandatininkas taps, bet pokyčiai yra akivaizdūs. Čia politologinių prognozių reikalas. O kol kas aš traktuoju taip, kad po visų brolžudiškų karų tose savivaldybėse, kur Seimo narys prieš Seimo narį, betrūksta, kad J. Pinskus Širvintose kandidatuotų, tai išvis ten baisu būtų. Bet pokyčių tikrai Seime bus.
O kol kas aš prašau kolegų iki kovo 5 dienos spręsti savo sėkmingų rinkimų kampanijų reikalus ir nevelti Seimo į tarpusavio ginčus, kurie kartais motyvuojami tuo, kad vienas su kitu konkuruoja. Mažareikšmėmis iniciatyvomis neapkraukite Seimo, o tikrai nuoširdžiai linkiu sėkmės kiekvienam iš jūsų, pasirengusiam prisiimti atsakomybę. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju taip pat už labai įdomų pareiškimą. Iš tiesų šiandien mes turėjome visus tris labai įdomius pareiškimus. Buvo įdomu klausyti.
Taigi, gerbiami kolegos, dar vienas aspektas prieš baigiant posėdį. Balsų skaičiavimo grupė, primenu, nes turėsime slaptą balsavimą: Laisvės frakcija – K. Adomaitis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – R. Budbergytė, Darbo partijos frakcija – V. Giraitytė-Juškevičienė, Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Lydeka, Lietuvos regionų frakcija – B. Pietkiewicz, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – J. Sejonienė, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos “ – Z. Streikus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – J. Varžgalys.
Atkreipsiu kolegų dėmesį, jūsų reikia balsų skaičiavimo grupėje. Pertrauka, nes slaptas balsavimas. Teisingai. Ir tada jau baigsime rytinį posėdį. Geros visiems pietų pertraukos ir iki pasimatymo.
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-2310(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji, sveiki sugrįžę po pietų. Taip. Balsų skaičiavimo protokolas ant mūsų darbo stalo. Seimo nutarimo „Dėl Agnės Tikniūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projekto priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 70, rasta biuletenių – 70, galiojančių – 69, negaliojančių – 1.
Už – 47, prieš – 18, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai teisėjai. (Plojimai)
Taigi baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.