LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3533

2024-05-15 Nr. 109-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Narščiuvienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

EEil. NNr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
EEil. NNr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projekto (toliau – projektas) nuostatų yra teikiamos blanketinės nuorodos į 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (toliau – direktyva (ES) 2022/2523) ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius. Pastebėtina, kad direktyvos (ES) 2022/2523 nuostatos suformuluotos ganėtinai aptakiai, yra nevienareikšmės ir galinčios sukelti teisinį netikrumą dėl to, kokios sąlygos gali patekti į šių nuostatų taikymo sritį. Toks reglamentavimas yra ydingas, nes neatitinka teisinio tikrumo imperatyvo, kadangi aplinkybės, su kuriomis projektas sieja mokestinių pareigų atsiradimą, negali būti numanomos ‒ jos turi būti aiškiai įvardijamos įstatyme, kad mokesčių mokėtojas jas galėtų suprasti ir tinkamai vykdyti. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, pažymėtina, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Projekto nuostatose nuoroda į direktyvas galima, kai kalbama apie kitų valstybių narių teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teisės aktais. Tačiau kai kalbama apie atitiktį Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, turi būti daroma nuoroda į direktyvas perkeliančius konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgus į tai, akcentuotina, kad projekto nuostatose teikiamos nuorodos į direktyvą (ES) 2022/2523 ir (ar) nuorodos į šios direktyvos konkrečius straipsnius koreguotinos, nurodant konkrečius Lietuvos Respublikos teisės aktus, perkeliančius ir įgyvendinančius šios direktyvos nuostatas.	Pritarti iš dalies	Projektu Direktyvos nuostatos perkeliamos tik tokia apimtimi, kokia jas privaloma perkelti pagal valstybėms narėms Europos Komisijos 2023 m. birželio 28 d. išplatintas gaires dėl privalomų perkelti Direktyvos straipsnių, kai valstybė narė pasinaudoja Direktyvos 50 straipsnyje nustatyta išimtimi (atideda pagrindinių tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymą). Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje yra itin gausiai vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtyse vartojamos kitos sąvokos, taip pat teikiamos nuorodos į Direktyvos straipsnius ar skyrius, projekte, tais atvejais kai tam tikrų nuostatų perkėlimo apimtis būtų neproporcinga, įvertinus šios Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos teisėje etapą (sąlygų sudarymas informacijos gavimui), yra teikiamos nuorodos į Direktyvą ar jos nuostatas. Visiškas šių nuorodų atsisakymas bus įmanomas perkėlus Direktyvą pilna apimtimi ir tai Finansų ministerija planuoja atlikti iki 2024 m. gruodžio 31 d., pateikdama Seimui svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvoje veikiančioms didžiųjų įmonių grupių įmonėms būtų nustatomas apmokestinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos perkėlimas pilna apimtimi planuojamas dar šiais metais ir įvertinus Teisės departamento pastabas šiam projektui, Biudžeto ir finansų komitetas protokoliniu išrašu kreipėsi į LR finansų ministeriją, prašydamas užtikrinti, kad Seimui būtų pateiktas svarstyti šio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai reglamentuotos aplinkybės, su kuriomis projektas sieja mokestinių pareigų atsiradimą, t. y. jos turi būti aiškiai įvardijamos įstatyme, kad mokesčių mokėtojas jas galėtų suprasti ir tinkamai vykdyti.
2.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	1	1		2. Atsižvelgus į projekto nuostatas, manytina, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje esantis jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“.	Pritarti
3.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	2		3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Jeigu vieni ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų 4 finansinių metų yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba mažinama arba didinama proporcingai tų finansinių metų laikotarpiui“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Siekiant teisinio tikrumo bei norint išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, kai ši norma būtų interpretuojama skirtingai, manytina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti tiksliai apibrėžiama, kaip turėtų būti apskaičiuojamas finansinių metų pajamų ribos koregavimas, ją proporcingai didinant arba mažinant.	Pritarti
4.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	3		4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas sąrašas neįtrauktųjų subjektų, kuriems šis įstatymas bus netaikomas. Pastebėtina, kad šis sąrašas yra baigtinis. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiami dar du subjektai, kurie gali būti laikomi neįtrauktaisiais subjektais, jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip. Pastebėtina, kad nėra aiškus šių dviejų 2 straipsnio dalių santykis, t. y. nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 4 dalyje įvardintiems subjektams, jei jie bus laikomi neįtrauktaisiais subjektais, šis įstatymas nebus taikomas. Siekiant teisinio aiškumo, projektas koreguotinas.	Pritarti
5.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	4		5. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 33 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 34 dalyje vartojama formuluotė „beveik išimtinai“, projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktyje, 3 straipsnio 10 dalies 3 punkte, 3 straipsnio 32 dalies 2 punkte vartojama formuluotė ir „beveik visas pajamas“, projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „beveik visi“, projekto 3 straipsnio 24 dalyje vartojamos formuluotės „daug savininkų“ ir „daugiausia“, projekto 3 straipsnio 25 dalies 1, 2 punktuose, 3 straipsnio 32 dalies 1 punkte, 3 straipsnio 46 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 6 dalyje vartojamas žodis „panašus“, kurie yra vertinamojo pobūdžio. Kadangi įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas, jame negali ir neturi būti vertinamojo pobūdžio teisės normų, kartu nenustatant sąlygų ar kriterijų, kurie lemtų įstatyminės nuostatos taikymą ar netaikymą. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamas konstitucinis įstatymų viršenybės principas, nes įstatymo nuostatos taikymą ar netaikymą lemtų išimtinai poįstatyminių teisės aktų turinys. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių <...>“. (2000 m. vasario 10 d., 2001 m. sausio 25 d. ir kt. nutarimai). Todėl siūlytina aiškiai nurodyti, kokios konkrečios sąlygos ar kriterijai atitinka nuostatos reikalavimus.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva, kuri, be kita ko, perkelia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2021 m. gruodžio 20 d. paskelbtas pasaulinės kovos su bazės erozija modelines taisykles (toliau – EBPO modelinės taisyklės), nustato taisykles, kurios nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos itin nuosekliai ir koordinuotai tam, kad nesusidarytų situacijos, kai tos pačios, globaliai sutartos nuostatos pagal skirtingų valstybių nacionalinį reglamentavimą būtų taikomos skirtingai. Siekiant nenukrypti nuo Direktyvos nuostatų, Įstatymo projektu jas siūloma perkelti taip, kaip nustatyta Direktyvoje. Pažymėtina, kad, pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, Direktyvos, o tai reiškia ir Įstatymo projekto, nuostatos turės būti aiškinamos (dėl vertinamojo pobūdžio formuluočių) kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį naudojant EBPO modelines taisykles ir paaiškinimus (pavyzdžius), pateiktus šių taisyklių komentare. Tokiu būdu taip pat užtikrinama, kad nustatomos taisyklės būtų taikomos itin nuosekliai ir koordinuotai.
6.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	4	1	6. Projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „ne mažiau kaip 95 procentai vertės“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje šios formuluotės vartoti formuluotę „95 ir daugiau procentų vertės“. Be to, pastebėtina, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kas būtų laikoma „subjekto verte“. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. Analogiška pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 4 dalies 2 punktui, 3 straipsnio 10 dalies 2, 3 punktams, 3 straipsnio 44 dalies 1, 2 punktams.	Pritarti iš dalies	Dėl pasiūlymo koreguoti projekto nuostatas nurodant kaip apskaičiuojama subjekto vertė, projektą patikslinti tiek, kiek praktinis nuostatos taikymas paaiškintas EBPO modelinių taisyklių komentare. Tačiau siekiant nenukrypti nuo Direktyvos, Projekto 3 straipsnio 44 dalyje nustatyti tokią investavimo subjekto sąvokos apibrėžtį, kokia ji yra pagal Direktyvą (t.y. esamos apibrėžties netikslinti), kas kartu atitinka ir kitų, Direktyvą perkeliančių ES valstybių narių praktiką.
7.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	5		7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto nelaikyti neįtrauktuoju subjektu bei gali tokį pasirinkimą atšaukti arba neatšaukti. Iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, kaip ir kokia forma toks vyks projekte nurodytos pasirinkimo ir jo atšaukimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pirmiau minėtą nuostatą atitinkamai patikslinti.	Pritarti iš dalies	Patikslinti Projekto 8 straipsnio 4 dalies 4 punktą, į papildinio mokesčio informacijai užpildyti reikalingų duomenų apimtį įtraukiant ir informaciją apie pagal Direktyvą atliktų pasirinkimų atšaukimą. Atitinkamai, papildomų nuostatų įtraukimas į Projekto 2 straipsnio 5 dalį, būtų perteklinis.
8.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	2	5		8. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad duomenis teikiančiam apmokestinamajam subjektui neatšaukus pasirinkimo laikyti šio straipsnio 4 dalyje įvardintą subjektą neįtrauktuoju subjektu, pasirinkimas „automatiškai pratęsiamas“. Pastebėtina, kad iš šios nuostatos nėra aiškus automatinio pratęsimo terminas, t. y. ar jis pratęsiamas metams, ar pratęsiamas analogiškam 5 finansinių metų terminui, ar pratęsiamas neterminuotai. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų praktinių normos taikymo problemų, projektas atitinkamai koreguotinas.	Pritarti
9.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	3	11	1	9. Projekto 3 straipsnio 11 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad investicinis fondas yra skirtas investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek tokių asmenų turėtų (galėtų) būti nesusiję, pavyzdžiui, ar pakaktų, kad nors vienas asmuo būtų nesusijęs. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai koreguotinas.	Nepritarti	Siekiant nenukrypti nuo Direktyvos nuostatų, Įstatymo projektu jas siūloma perkelti taip, kaip nustatyta Direktyvoje. Pažymėtina, kad, pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, Direktyvos, o tai reiškia ir Įstatymo projekto, nuostatos turės būti aiškinamos (dėl vertinamojo pobūdžio formuluočių) kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį naudojant EBPO modelines taisykles ir paaiškinimus (pavyzdžius), pateiktus šių taisyklių komentare. Tokiu būdu taip pat užtikrinama, kad nustatomos taisyklės būtų taikomos itin nuosekliai ir koordinuotai. Pagal Taisyklių komentarą, ar investicinis fondas atitinka šią sąvoką, vertinama atsižvelgiant į jurisdikcijoje taikoma reguliavimą, tačiau bet kokiu atveju, tokios sąvokos apibrėžties tikslas – iš sąvokos eliminuoti „asmeninius“ fondus, kurie pvz. priklauso vienam asmeniui, šeimai (t.y. vien susijusiems asmenims).
10.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	3	35, 41		10. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 76 punkto nuostatą, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami, projekto 3 straipsnio 35 ir 41 punktų nuostatose naikintini saitai (aktyvios nuorodos).	Pritarti
11.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	3	49	1	11. Siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsnio 49 dalies 1 punkte formuluotė „arba yra dalis valstybės“ tikslintina kalbiniu požiūriu, pavyzdžiui, įrašant „dalis priklauso valstybei“.	Nepritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnio 49 dalies 1 punkto nuostata perkeliama kompleksiškai vertinant atitinkamą Direktyvos nuostatą anglų kalba ir šios sąvokos paaiškinimą EBPO pavyzdinių taisyklių komentare, pagal kurį vienas iš valstybės subjektą apibrėžiančių kriterijų yra subjekto visiškas priklausymas valstybei arba buvimas valstybės dalimi (angl. such Entity must be part of the government or wholly-owned by a government).
12.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	4	1		12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad subjekto buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas laikomas rezidentu mokesčių tikslais (pagal vadovybės buvimo vietos, įkūrimo vietos ir panašius kriterijus). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai subjekto buvimo vietos negalima nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, jo buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas įkurtas. Atsižvelgus į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad 2 dalis laikytina pertekline.	Nepritarti	Subjektą pripažįstant rezidentu mokesčių tikslais vien įkūrimo vietos kriterijaus gali nepakakti atsižvelgiant į tai, kad šios taisyklės apima tarpvalstybines situacijas ir priklausomo nuo kiekvienos jurisdikcijos reglamentavimo (pvz. kai kuriose jurisdikcijose subjektą pripažįstant rezidentu mokesčių tikslais, vadovaujamasi tik vadovybės buvimo vieta). Kaip ir nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, jei susidaro situacija, kai buvimo vietos neįmanoma nustatyti pagal tokias pačias taisykles, kurios taikomos rezidavimo mokesčių tikslais vietai nustatyti, subjekto buvimo vieta laikoma ta jurisdikcija, kurioje tas subjektas yra įkurtas.
13.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	4	4		13. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „<...> apmokestinama grynąja verte <...>“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatą pakoreguoti.	Pritarti
14.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	6			14. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 6 straipsnyje nustatoma ne tik „pereiginio subjekto buvimo vieta“, tačiau reglamentuojama, kada subjektas laikomas pereiginiu subjektu. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad sąvoka „pereiginis subjektas“ vartojama projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje neturėtų būti išdėstyta pereiginio subjekto sąvoka ir apibrėžtis.	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad „pereiginio vieneto“ sąvoka vartojama tik Įstatymo projekto 6 straipsnio (pereiginio subjekto buvimo vieta) taikymo tikslais ir tik tokia apimtimi, kiek jos apibrėžtis aktuali šio straipsnio kontekste, nes visa apimtimi perkeliamą Direktyvoje apibrėžiamą sąvoką pateikti Įstatymo projekto 3 straipsnyje būtų netikslinga (vengiant klaidingo Direktyvos nuostatų interpretavimo).
15.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	6			15. Projekto 6 straipsnyje nenuosekliai vartojamos formuluotės „finansiškai skaidrus subjektas“ ir „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“. Atkreiptinas dėmesys, jog direktyvos (ES) 2022/2523 3 straipsnio 12 punkte nustatant termino „pereiginis subjektas“ apibrėžtį vartojama tik formuluotė „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“.	Nepritarti	Pereiginio subjekto apibrėžtis perkelta pagal kitos kalbos (anglų k.) Direktyvos nuostatą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės kaip pavyzdžių ir interpretacijų šaltinį turėtų naudoti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtą dokumentą „Mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ ir paaiškinimus bei pavyzdžius, pateiktus šių taisyklių komentare (toliau – pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 punktą valstybės narės turėtų naudotis EBPO pavyzdinių taisyklių ir jų komentaro paaiškinimais). Šiuo atveju „finansiškai skaidrus subjektas“ ir „mokesčių tikslais skaidrus subjektas“ turinys skiriasi: subjektas yra finansiškai skaidrus, jei pagal jurisdikcijos, kurioje jis įkurtas, teisės aktus tokio subjekto pajamos, sąnaudos, pelnas ar nuostolis laikomi to subjekto savininko pajamomis, sąnaudomis, pelnu ar nuostoliu. Jei toks pats traktavimas taikomas ir pagal jurisdikcijos, kurioje yra tokio subjekto savininkas, teisės aktus, toks subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas.
16.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	8	2		16. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „taikydamas šio straipsnio 1 dalį, pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, privalo paskirti paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą, kurio buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir joje taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas <...>“. Svarstytina, kaip aptariama nuostata turėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nebūtų taikomas minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas.	Įvertinta	MALĮ projektu yra perkeliama bendra Direktyvos norma, kuria siekiama, kad minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo mechanizmas ES lygiu veiktų ir tais atvejais, kai didžioji įmonių grupė, įsikūrusi valstybėje narėje, kuri atidėjo pagrindinių apmokestinimo taisyklių taikymą, tačiau veikia ir kitose keliose valstybėse narėse, kurios tokių taisyklių taikymo neatidėjo (būtų keičiamasi informacija), t. y. tos grupės įmonės įgyja mokestinių prievolių pagal tų valstybių nacionalinius įstatymus, perkeliančius Direktyvos nuostatas. Jei įmonių grupė veikia tik tose valstybėse, kuriose nėra taikomas minėtas mechanizmas, t.y. neturi įmonių, turinčių su papildinio mokesčio mokėjimu, deklaracijos teikimu ir kt. susijusių prievolių, tokios grupės patronuojanti įmonė projekto 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos paskirti duomenis teikiančią įmonę neįgyja.
17.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024-03-21	8	4		17. Pastebėtina, kad projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartotinas oficialus pavadinimas „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Pastebėtina, kad po to įvestas šios įstaigos pavadinimo trumpinys, todėl toliau tekste jis turėtų būti ir vartojamas.	Nepritarti	Pagal projekto nuostatas Valstybinė mokesčių inspekcija suprantama taip, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija – tai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Projekto 8 straipsnio 7-8 dalyse, 11 straipsnio 4 dalyje įgaliojimai suteikiami tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t.y. neapimant teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų, todėl trumpinio vartojimas šiais atvejais neatitiktų tų nuostatų turinio.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas				Dėl minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) projekto Nr. 23-15598(3)^{^[1]} Teikiame ekspertizę dėl MALĮ projekto, kuriuo siekiama perkelti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje^{^[2]} (toliau – Direktyva) nuostatas. Nors dalies Direktyvos nuostatų taikymo pradžią Vyriausybė siūlo atidėti, didžioji Direktyvos nuostatų dalis galioja Lietuvoje veikiantiems ir apmokestinimo kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams jau nuo 2024 m. pradžios. Nesant teisinio reglamentavimo ir vėluojant perkelti Direktyvos nuostatas, įmonės susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, kuriame turi veikti ir prisiimti didžiules rizikas. Šioje ekspertizėje išsamiai paaiškinami iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvoje veikiantys subjektai ir siūlomi konkretūs sprendimai, mažinantys neigiamą Direktyvos ir vėluojančio jos įgyvendinimo poveikį šalies ūkiui. Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos taikymo atidėjimas leis apsaugoti įmones nuo „neproporcingos administracinės naštos”. Ekspertizėje pateikiami argumentai paaiškina, kodėl šie Vyriausybės teiginiai nėra tikslūs: nuo neproporcingos naštos bus apsaugotos šalies valdžios institucijos, tačiau ne ūkio subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva ir vėluojantis jos įgyvendinimas darys neigiamą įtaką ne tik ūkio subjektams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms bei Lietuvos investiciniam klimatui. Vėluojančio Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę kontekste būtina užtikrinti verslo subjektams jų veiklos tęstinumui reikalingą teisinį aiškumą: 1. Naujo mokesčio bei jo administravimo reglamentuojančios tvarkos įvedimas atgaline tvarka, nesuteikiant mokesčių mokėtojams laiko prisitaikyti, bet nustatant baudas už prievolės nevykdymą, prieštarauja teisėkūros principams. Pagal MALĮ projektą, mokesčių taisyklės bus keičiamos nuo 2024 m sausio 1 d., t.y. atgaline tvarka, ir neleis ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų taisyklių. Įstatymo priėmimas atgaline tvarka sukelia teisinę koliziją ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatai, jog „<...> mokesčių įstatymai, <...> iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos”[3]. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad administracinių nusižengimų kodekso projektu, „perkeliant Direktyvos nuostatas <...>, siūloma nustatyti baudas už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nuo 1,8 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų <...>).” Numatomos baudos už įstatymo, įsigaliojančio atgaline tvarka, reikalavimų nesilaikymą, pažeidžia teisėkūros principus ir negali įsigalioti iki 2030 m., kol bus išspręsti visi su pilnu Direktyvos perkėlimu susiję klausimai. Nesant įstatymo, aiškiai nustatančio naujai atsirandančias prievoles informacijos teikimui, ūkio subjektai negali pradėti prisitaikymo prie teisinio reguliavimo procesų, nors informaciją privalės pateikti jau už 2024 m. prasidėjusius finansinius metus. Baudos negali įsigalioti anksčiau, negu po visų Direktyvos nuostatų perkėlimo ir po to, kai bus sudarytos prielaidos įmonėms pilnai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. 2. Įstatymas turi įpareigoti mokesčių administratorių prisiimti su naujo mokesčio įgyvendinimu susijusias prisitaikymo sąnaudas. Tikslinga ieškoti teisinių galimybių, kad ūkio subjektai galėtų užskaityti prisitaikymo sąnaudas prie mokėtino mokesčio. Greitas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) minimalaus pelno mokesčio (PM) modelio integravimas į Europos Sąjungos teisės aktus sukėlė nemažai teisinių dviprasmybių: įmonėms nebuvo skirta būtinojo laiko išankstiniam pasirengimui, tad įmonės kelia daugybę klausimų, siekiant adaptuoti sudėtingus vidaus apskaitos bei informacijos teikimo procesus. Toks teisinis neaiškumas daro didelę žalą ūkio subjektams, neleidžia orientuotis naujame reguliavime ir išvengti baudžiamųjų priemonių. Todėl administracinė našta, susijusi su prisitaikymu, turėtų būti perkelta mokesčių administratoriui: - Parengti skaitmeninį sprendinį, kuris iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei kitų šaltinių surinktų reikiamus duomenis ir automatiškai parengtų informacijos ataskaitą, kurią įmonė įstatymu įpareigota teikti užsienio subjektams. - Parengti aiškias ir suprantamas metodines gaires, skirtas Lietuvoje veikiančioms įmonėms, kurios turės teikti Direktyvoje nurodytą informaciją užsienio subjektams valstybėse, neatidedančiose Direktyvos nuostatų. - Įpareigoti VMI teikti su Direktyvos įgyvendinimu susijusias konsultacijas, organizuoti seminarus. Užtikrinti VMI darbuotojų kompetenciją, reikalingą kokybiškoms konsultacijoms teikti. - Parengti ataskaitos formą ir jos komentarą, kurioje Lietuvos įmonės galėtų užpildyti Direktyvoje nurodytą informaciją. 3. Lietuvai neužtikrinus minimalaus apmokestinimo ir tą padarius kitoms jurisdikcijoms, mokesčių naštos kompensavimui tarp vienos grupės įmonių turi būti numatytas teisinis statusas. Lietuvos sprendimas neįvesti vietos papildinio mokesčio, taip siekiant sumažinti „neproporcingos mokesčių administravimo naštos riziką”[4], neapsaugo įmonių grupių nuo mokesčių bei administracinės naštos augimo. Antrojo ramsčio taisyklės veikia taip, jog šaliai neužtikrinus minimalaus įmonių grupių apmokestinimo, tai padaryti gali kitos jurisdikcijos, turinčios kontroliuojamų užsienio subjektų. Tarptautinės įmonių grupės privalės teikti pasaulinę mokesčio informacijos deklaraciją ir skaičiuoti mokestį už visą įmonių grupę, jei nors vienoje iš šalių grupės padalinys yra apmokestintas mažesniu nei 15 proc. efektyviuoju PM tarifu. Taigi, atidėjus taisykles, Lietuvoje uždirbtas pelnas bet kuriuo atveju bus papildomai apmokestintas užsienio valstybėse. Mokestinė našta galiausiai bus perkelta Lietuvoje veikiančiai grupės įmonei, už kurią buvo sumokėtas papildomas pelno mokestis. Nors papildomą mokestį už dukterinę bendrovę į kitos šalies biudžetą sumoka patronuojančioji įmonė, atsiradusios mokesčių naštos kompensavimas tarp įmonių bus neišvengiamas, todėl tarptautinėms išmokoms yra būtina numatyti aiškų teisinį statusą. 4. Įmonių grupėms, sudariusioms stambaus investicinio projekto sutartis su Vyriausybe, turi būti garantuota teisėtų lūkesčių apsauga. Stambus investicinis projektas, dar vadinamas Žaliojo koridoriaus iniciatyva, leidžia įmonei greičiau įsikurti bei lengviau pradėti savo veiklą, kartu naudojantis 0 proc. PM tarifu 20 metų. Dar gruodį buvo praplėstas stambaus investicinio projekto lengvatos^{^[5]} naudojimas stambiems investuotojams, sumažinant darbuotojų skaičiaus reikalavimą. Tuo metu buvo neatsižvelgta į pradedančias galioti minimalaus PM taisykles. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Vyriausybės iniciatyva sudaryti stambaus projekto arba laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) sutartį ateityje, ateityje pasirodant minimalaus PM reglamentavimui, pagrindinę šios sutarties teikiamą naudą ir neužtikrina juridinio asmens teisėtų lūkesčių apsaugos. Dėl to kenčia pasitikėjimas valstybe ir teise. Perkeliant Direktyvą, būtina nedviprasmiškai numatyti, kurios nuostatos turi viršenybę, ir kaip taikomos sutartyse numatytos išimtinės sąlygos. 5. Lietuvoje galiojančių PM lengvatų suderinamumo su pasauliniu minimaliu PM bei jų taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant, kad nebūtų išaldomi investiciniai projektai. Šalims, taikančioms tradicinį PM modelį kyla iššūkių, kadangi naujuoju mokesčiu siekiama apriboti investicijas skatinančių nuostatų ir specialių sąnaudų pripažinimo taisyklių naudą įmonių grupėms. Tiek investicinio projekto lengvata, tiek tam tikrų sąnaudų atskaitymas kelis kartus (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos lengvata) ar bet koks kitas mokestinės bazės mažinimas Lietuvoje sukelia teisinę koliziją su naująja tvarka^{^[6]}. Kadangi nacionalinis PM tarifas sutampa su minimalaus PM tarifu, pasinaudojimas lengvatomis iš esmės tampa butaforinis ir klaidinantis, nes vėliau įmonei atsiranda pareiga sumokėti papildomą PM. Tiesa, pagal minimalaus PM tvarką galima bus naudotis naujais išskaitymais (angl. carve-out), kurie sumažins efektyvų tarifą, esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Taip naujoji mokesčių tvarka tampa itin sudėtinga ir brangi administruoti. Dėl pradedančių galioti minimalaus PM taisyklių, stambaus investicinio projekto, LEZ ir kitos Lietuvoje galiojančios PM lengvatos iš esmės liks neaktualios didelei daliai įmonių-adresatų. Nesuteikiant atsakymų dėl tolimesnio naudojimosi lengvatomis, kuriamas papildomas neapibrėžtumas dėl mokestinių sąnaudų, investicinės grąžos ir administracinio prisitaikymo kaštų naujo mokesčio kontekste. 6. Minimalaus apmokestinimo režimas gali reikšmingai sumažinti įmonių skiriamą paramą labdaros ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Šiuo metu pagal PM įstatymo 28 straipsnį, mokesčio mokėtojams iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, skirtas labdarai ir paramai. Vadinasi, jei įmonė, kurios efektyvusis PM tarifas atitinka įstatyme nustatytą 15 proc. tarifą, nuspręs skirti paramą NVO, jos efektyvusis tarifas nukris žemiau nei nustatyta minimali riba ir jai atsiras prievolė mokėti papildinio mokestį (arba, Lietuvos atveju, prievolė atsiras kitai įmonės grupei užsienyje). Taigi, su nauju mokesčiu susijusi administracinė ir mokestinė našta gali neigiamai paveikti NVO bendruomenę, kadangi skatins įmones nesinaudoti jokiomis specialiomis nuostatomis, kurios sumažintų jų efektyvų tarifą žemiau 15 proc. ribos. 7. Būtina inicijuoti tarptautinio apmokestinimo prievolių vykdymo taisyklių supaprastinimą bei Direktyvoje numatytų pajamų slenksčių indeksavimą. Siekiant išvengti neproporcingo įmonių dydžiui mokesčių naštos augimo, būtina imtis iniciatyvos dėl 750 mln. eurų sumos, nuo kurios atsiranda minimalaus mokesčio prievolė, automatinio indeksavimo^{^[7]} ES mastu. Taip šiuo metu turinčios mažesnę nei 750 mln. eurų apyvartą įmonių grupės būtų apsaugotos nuo rizikos patekti į aukštesnio apmokestinimo intervalą dėl infliacijos išaugintų nominalių pajamų. Indeksavimas ypač aktualus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms – mažoms ir periferijos šalims – kuriose suderintas vartotojų kainų indeksas 2022 m. pasiekė dviženklį skaičių. Taip pat tikslinga ieškoti minimalaus mokesčio deklaravimo ir informacijos pateikimo supaprastinimo galimybių. Siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, mokslininkai dar 2022 m. atliktu tyrimu^{^[8]} siūlė supaprastinti efektyvaus minimaliojo mokesčio apskaičiavimo tvarką, įvertinus atitinkamos šalies nominalųjį PM tarifą bei realias rizikas nukrypti nuo tarptautinių apskaitos standartų nacionalinėje teisėje. Apibendrinimas Minimalaus mokesčio direktyva, o ypač vėluojantis jos įgyvendinimas, kelia daug iššūkių Lietuvos ūkio subjektams ir ekonomikos konkurencingumui. Svarbu kuo greičiau užtikrinti įmonėms teisinį aiškumą, kad jos galėtų pradėti prisitaikymo procesus. Tam reikia sparčiai priimti nacionalinį įstatymą ir parengti jo komentarą bei metodines gaires, kuriomis vadovaujantis įmonės galėtų sklandžiai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Turint omenyje, jog valdžios institucijos vėluoja perkelti ES Direktyvą ir nesudaro galimybės įmonėms užtikrinti teisinę atitiktį, būtina netaikyti baudų. Kadangi naujas reguliavimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms reikš dideles prisitaikymo sąnaudas pritaikant sistemas ir adaptuojant vidinius procesus, labai svarbus VMI įsitraukimas ir prisitaikymo sąnaudų kompensavimas. Įmonėms turėtų būti sukurti sprendiniai, lengvinantys administracinę naštą. Be to, siekiant amortizuoti žalą Lietuvos konkurencingumui, būtina įvertinti poveikį Lietuvoje veikiančioms mokestinėms lengvatoms ir ieškoti būdų padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą.	Įvertinta	LLRI teikiami siūlymai iš esmės susiję su Direktyvos nuostatų (kurių taikymą dėl projekto aiškinamajame rašte pateiktų priežasčių pasirinkta atidėti) perkėlimu vėlesniame etape, o taip pat su jau priimtos Direktyvos tikslų ir uždavinių - užtikrinti minimalų grupės pelno apmokestinimo lygį, nesvarbu kurioje valstybėje tas pelnas uždirbtas - kvestionavimu. Šiuo įstatymo projektu siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos (ES) teise. Atkreiptinas dėmesys, kad ši, kaip ir visos su mokesčiais susijusios direktyvos, ES priimtos vienbalsiai. Kartu svarbu pažymėti, kad šia Direktyva ES valstybės narės pasirinko vieningai perkelti Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), veikiančios išplėstiniame formate, vienijančiame 145 pasaulio valstybes, sutartas taisykles ir jų taikymo bei administravimo reikalavimus. Nors siūloma pasinaudoti teise atidėti pagrindinių Direktyvos taisyklių perkėlimą, Lietuva neturi diskrecijos nukrypti nuo perkeliamų, su informacijos teikimo prievolėmis susijusių Direktyvos nuostatų. Dėl baudų taikymo pažymėtina, kad Projekto 16 str. 2 dalyje nustatomas pereinamasis 3 metų laikotarpis, kuriuo baudos netaikomos, jei pažeidimą padariusi įmonė dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai įvykdytos prievolės. Kalbant apie prisitaikymo sąnaudų kompensavimą, tokia praktika nėra įprasta ir būtų abejotina, ypač atsižvelgiant į tai, kad vertinant grupės mastu, pastarosios šias sąnaudas patirs ir dėl atitinkamose užsienio valstybėse taikomo reguliavimo, įgyvendinančio Direktyvą ar EBPO taisykles, pagal kurį tos grupės vis tiek įgys prievolę pateikti grupės informacijos deklaraciją.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Dėl minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo (MALĮ) projekto Nr. 23-15598(3)^{^[1]}

Teikiame ekspertizę dėl MALĮ projekto, kuriuo siekiama perkelti 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje^{^[2]} (toliau – Direktyva) nuostatas.

Nors dalies Direktyvos nuostatų taikymo pradžią Vyriausybė siūlo atidėti, didžioji Direktyvos nuostatų dalis galioja Lietuvoje veikiantiems ir apmokestinimo kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams jau nuo 2024 m. pradžios. Nesant teisinio reglamentavimo ir vėluojant perkelti Direktyvos nuostatas, įmonės susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, kuriame turi veikti ir prisiimti didžiules rizikas. Šioje ekspertizėje išsamiai paaiškinami iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvoje veikiantys subjektai ir siūlomi konkretūs sprendimai, mažinantys neigiamą Direktyvos ir vėluojančio jos įgyvendinimo poveikį šalies ūkiui.

Vyriausybės teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos taikymo atidėjimas leis apsaugoti įmones nuo „neproporcingos administracinės naštos”. Ekspertizėje pateikiami argumentai paaiškina, kodėl šie Vyriausybės teiginiai nėra tikslūs: nuo neproporcingos naštos bus apsaugotos šalies valdžios institucijos, tačiau ne ūkio subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva ir vėluojantis jos įgyvendinimas darys neigiamą įtaką ne tik ūkio subjektams, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms bei Lietuvos investiciniam klimatui.

Vėluojančio Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę kontekste būtina užtikrinti verslo subjektams jų veiklos tęstinumui reikalingą teisinį aiškumą:

1. Naujo mokesčio bei jo administravimo reglamentuojančios tvarkos įvedimas atgaline tvarka, nesuteikiant mokesčių mokėtojams laiko prisitaikyti, bet nustatant baudas už prievolės nevykdymą, prieštarauja teisėkūros principams.

Pagal MALĮ projektą, mokesčių taisyklės bus keičiamos nuo 2024 m sausio 1 d., t.y. atgaline tvarka, ir neleis ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų taisyklių. Įstatymo priėmimas atgaline tvarka sukelia teisinę koliziją ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatai, jog „<...> mokesčių įstatymai, <...> iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos”[3].

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad administracinių nusižengimų kodekso projektu, „perkeliant Direktyvos nuostatas <...>, siūloma nustatyti baudas už MALĮ projektu nustatytų reikalavimų nesilaikymą (nuo 1,8 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų <...>).” Numatomos baudos už įstatymo, įsigaliojančio atgaline tvarka, reikalavimų nesilaikymą, pažeidžia teisėkūros principus ir negali įsigalioti iki 2030 m., kol bus išspręsti visi su pilnu Direktyvos perkėlimu susiję klausimai.

Nesant įstatymo, aiškiai nustatančio naujai atsirandančias prievoles informacijos teikimui, ūkio subjektai negali pradėti prisitaikymo prie teisinio reguliavimo procesų, nors informaciją privalės pateikti jau už 2024 m. prasidėjusius finansinius metus. Baudos negali įsigalioti anksčiau, negu po visų Direktyvos nuostatų perkėlimo ir po to, kai bus sudarytos prielaidos įmonėms pilnai prisitaikyti prie naujo reguliavimo.

2. Įstatymas turi įpareigoti mokesčių administratorių prisiimti su naujo mokesčio įgyvendinimu susijusias prisitaikymo sąnaudas. Tikslinga ieškoti teisinių galimybių, kad ūkio subjektai galėtų užskaityti prisitaikymo sąnaudas prie mokėtino mokesčio.

Greitas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) minimalaus pelno mokesčio (PM) modelio integravimas į Europos Sąjungos teisės aktus sukėlė nemažai teisinių dviprasmybių: įmonėms nebuvo skirta būtinojo laiko išankstiniam pasirengimui, tad įmonės kelia daugybę klausimų, siekiant adaptuoti sudėtingus vidaus apskaitos bei informacijos teikimo procesus.

Toks teisinis neaiškumas daro didelę žalą ūkio subjektams, neleidžia orientuotis naujame reguliavime ir išvengti baudžiamųjų priemonių. Todėl administracinė našta, susijusi su prisitaikymu, turėtų būti perkelta mokesčių administratoriui:

- Parengti skaitmeninį sprendinį, kuris iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei kitų šaltinių surinktų reikiamus duomenis ir automatiškai parengtų informacijos ataskaitą, kurią įmonė įstatymu įpareigota teikti užsienio subjektams.

- Parengti aiškias ir suprantamas metodines gaires, skirtas Lietuvoje veikiančioms įmonėms, kurios turės teikti Direktyvoje nurodytą informaciją užsienio subjektams valstybėse, neatidedančiose Direktyvos nuostatų.

- Įpareigoti VMI teikti su Direktyvos įgyvendinimu susijusias konsultacijas, organizuoti seminarus. Užtikrinti VMI darbuotojų kompetenciją, reikalingą kokybiškoms konsultacijoms teikti.

- Parengti ataskaitos formą ir jos komentarą, kurioje Lietuvos įmonės galėtų užpildyti Direktyvoje nurodytą informaciją.

3. Lietuvai neužtikrinus minimalaus apmokestinimo ir tą padarius kitoms jurisdikcijoms, mokesčių naštos kompensavimui tarp vienos grupės įmonių turi būti numatytas teisinis statusas.

Lietuvos sprendimas neįvesti vietos papildinio mokesčio, taip siekiant sumažinti „neproporcingos mokesčių administravimo naštos riziką”[4], neapsaugo įmonių grupių nuo mokesčių bei administracinės naštos augimo. Antrojo ramsčio taisyklės veikia taip, jog šaliai neužtikrinus minimalaus įmonių grupių apmokestinimo, tai padaryti gali kitos jurisdikcijos, turinčios kontroliuojamų užsienio subjektų.

Tarptautinės įmonių grupės privalės teikti pasaulinę mokesčio informacijos deklaraciją ir skaičiuoti mokestį už visą įmonių grupę, jei nors vienoje iš šalių grupės padalinys yra apmokestintas mažesniu nei 15 proc. efektyviuoju PM tarifu. Taigi, atidėjus taisykles, Lietuvoje uždirbtas pelnas bet kuriuo atveju bus papildomai apmokestintas užsienio valstybėse. Mokestinė našta galiausiai bus perkelta Lietuvoje veikiančiai grupės įmonei, už kurią buvo sumokėtas papildomas pelno mokestis.

Nors papildomą mokestį už dukterinę bendrovę į kitos šalies biudžetą sumoka patronuojančioji įmonė, atsiradusios mokesčių naštos kompensavimas tarp įmonių bus neišvengiamas, todėl tarptautinėms išmokoms yra būtina numatyti aiškų teisinį statusą.

4. Įmonių grupėms, sudariusioms stambaus investicinio projekto sutartis su Vyriausybe, turi būti garantuota teisėtų lūkesčių apsauga.

Stambus investicinis projektas, dar vadinamas Žaliojo koridoriaus iniciatyva, leidžia įmonei greičiau įsikurti bei lengviau pradėti savo veiklą, kartu naudojantis 0 proc. PM tarifu 20 metų. Dar gruodį buvo praplėstas stambaus investicinio projekto lengvatos^{^[5]} naudojimas stambiems investuotojams, sumažinant darbuotojų skaičiaus reikalavimą. Tuo metu buvo neatsižvelgta į pradedančias galioti minimalaus PM taisykles.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Vyriausybės iniciatyva sudaryti stambaus projekto arba laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) sutartį ateityje, ateityje pasirodant minimalaus PM reglamentavimui, pagrindinę šios sutarties teikiamą naudą ir neužtikrina juridinio asmens teisėtų lūkesčių apsaugos. Dėl to kenčia pasitikėjimas valstybe ir teise.

Perkeliant Direktyvą, būtina nedviprasmiškai numatyti, kurios nuostatos turi viršenybę, ir kaip taikomos sutartyse numatytos išimtinės sąlygos.

5. Lietuvoje galiojančių PM lengvatų suderinamumo su pasauliniu minimaliu PM bei jų taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant, kad nebūtų išaldomi investiciniai projektai.

Šalims, taikančioms tradicinį PM modelį kyla iššūkių, kadangi naujuoju mokesčiu siekiama apriboti investicijas skatinančių nuostatų ir specialių sąnaudų pripažinimo taisyklių naudą įmonių grupėms. Tiek investicinio projekto lengvata, tiek tam tikrų sąnaudų atskaitymas kelis kartus (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos lengvata) ar bet koks kitas mokestinės bazės mažinimas Lietuvoje sukelia teisinę koliziją su naująja tvarka^{^[6]}. Kadangi nacionalinis PM tarifas sutampa su minimalaus PM tarifu, pasinaudojimas lengvatomis iš esmės tampa butaforinis ir klaidinantis, nes vėliau įmonei atsiranda pareiga sumokėti papildomą PM. Tiesa, pagal minimalaus PM tvarką galima bus naudotis naujais išskaitymais (angl. carve-out), kurie sumažins efektyvų tarifą, esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Taip naujoji mokesčių tvarka tampa itin sudėtinga ir brangi administruoti.

Dėl pradedančių galioti minimalaus PM taisyklių, stambaus investicinio projekto, LEZ ir kitos Lietuvoje galiojančios PM lengvatos iš esmės liks neaktualios didelei daliai įmonių-adresatų. Nesuteikiant atsakymų dėl tolimesnio naudojimosi lengvatomis, kuriamas papildomas neapibrėžtumas dėl mokestinių sąnaudų, investicinės grąžos ir administracinio prisitaikymo kaštų naujo mokesčio kontekste.

6. Minimalaus apmokestinimo režimas gali reikšmingai sumažinti įmonių skiriamą paramą labdaros ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

Šiuo metu pagal PM įstatymo 28 straipsnį, mokesčio mokėtojams iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, skirtas labdarai ir paramai. Vadinasi, jei įmonė, kurios efektyvusis PM tarifas atitinka įstatyme nustatytą 15 proc. tarifą, nuspręs skirti paramą NVO, jos efektyvusis tarifas nukris žemiau nei nustatyta minimali riba ir jai atsiras prievolė mokėti papildinio mokestį (arba, Lietuvos atveju, prievolė atsiras kitai įmonės grupei užsienyje).

Taigi, su nauju mokesčiu susijusi administracinė ir mokestinė našta gali neigiamai paveikti NVO bendruomenę, kadangi skatins įmones nesinaudoti jokiomis specialiomis nuostatomis, kurios sumažintų jų efektyvų tarifą žemiau 15 proc. ribos.

7. Būtina inicijuoti tarptautinio apmokestinimo prievolių vykdymo taisyklių supaprastinimą bei Direktyvoje numatytų pajamų slenksčių indeksavimą.

Siekiant išvengti neproporcingo įmonių dydžiui mokesčių naštos augimo, būtina imtis iniciatyvos dėl 750 mln. eurų sumos, nuo kurios atsiranda minimalaus mokesčio prievolė, automatinio indeksavimo^{^[7]} ES mastu. Taip šiuo metu turinčios mažesnę nei 750 mln. eurų apyvartą įmonių grupės būtų apsaugotos nuo rizikos patekti į aukštesnio apmokestinimo intervalą dėl infliacijos išaugintų nominalių pajamų. Indeksavimas ypač aktualus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms – mažoms ir periferijos šalims – kuriose suderintas vartotojų kainų indeksas 2022 m. pasiekė dviženklį skaičių.

Taip pat tikslinga ieškoti minimalaus mokesčio deklaravimo ir informacijos pateikimo supaprastinimo galimybių. Siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, mokslininkai dar 2022 m. atliktu tyrimu^{^[8]} siūlė supaprastinti efektyvaus minimaliojo mokesčio apskaičiavimo tvarką, įvertinus atitinkamos šalies nominalųjį PM tarifą bei realias rizikas nukrypti nuo tarptautinių apskaitos standartų nacionalinėje teisėje.

Apibendrinimas

Minimalaus mokesčio direktyva, o ypač vėluojantis jos įgyvendinimas, kelia daug iššūkių Lietuvos ūkio subjektams ir ekonomikos konkurencingumui. Svarbu kuo greičiau užtikrinti įmonėms teisinį aiškumą, kad jos galėtų pradėti prisitaikymo procesus. Tam reikia sparčiai priimti nacionalinį įstatymą ir parengti jo komentarą bei metodines gaires, kuriomis vadovaujantis įmonės galėtų sklandžiai prisitaikyti prie naujo reguliavimo. Turint omenyje, jog valdžios institucijos vėluoja perkelti ES Direktyvą ir nesudaro galimybės įmonėms užtikrinti teisinę atitiktį, būtina netaikyti baudų.

Kadangi naujas reguliavimas Lietuvoje veikiančioms įmonėms reikš dideles prisitaikymo sąnaudas pritaikant sistemas ir adaptuojant vidinius procesus, labai svarbus VMI įsitraukimas ir prisitaikymo sąnaudų kompensavimas. Įmonėms turėtų būti sukurti sprendiniai, lengvinantys administracinę naštą. Be to, siekiant amortizuoti žalą Lietuvos konkurencingumui, būtina įvertinti poveikį Lietuvoje veikiančioms mokestinėms lengvatoms ir ieškoti būdų padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą.

Įvertinta

LLRI teikiami siūlymai iš esmės susiję su Direktyvos nuostatų (kurių taikymą dėl projekto aiškinamajame rašte pateiktų priežasčių pasirinkta atidėti) perkėlimu vėlesniame etape, o taip pat su jau priimtos Direktyvos tikslų ir uždavinių - užtikrinti minimalų grupės pelno apmokestinimo lygį, nesvarbu kurioje valstybėje tas pelnas uždirbtas - kvestionavimu.

Šiuo įstatymo projektu siekiama suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos (ES) teise. Atkreiptinas dėmesys, kad ši, kaip ir visos su mokesčiais susijusios direktyvos, ES priimtos vienbalsiai. Kartu svarbu pažymėti, kad šia Direktyva ES valstybės narės pasirinko vieningai perkelti Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), veikiančios išplėstiniame formate, vienijančiame 145 pasaulio valstybes, sutartas taisykles ir jų taikymo bei administravimo reikalavimus.

Nors siūloma pasinaudoti teise atidėti pagrindinių Direktyvos taisyklių perkėlimą, Lietuva neturi diskrecijos nukrypti nuo perkeliamų, su informacijos teikimo prievolėmis susijusių Direktyvos nuostatų.

Dėl baudų taikymo pažymėtina, kad Projekto 16 str. 2 dalyje nustatomas pereinamasis 3 metų laikotarpis, kuriuo baudos netaikomos, jei pažeidimą padariusi įmonė dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai įvykdytos prievolės.

Kalbant apie prisitaikymo sąnaudų kompensavimą, tokia praktika nėra įprasta ir būtų abejotina, ypač atsižvelgiant į tai, kad vertinant grupės mastu, pastarosios šias sąnaudas patirs ir dėl atitinkamose užsienio valstybėse taikomo reguliavimo, įgyvendinančio Direktyvą ar EBPO taisykles, pagal kurį tos grupės vis tiek įgys prievolę pateikti grupės informacijos deklaraciją.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Gintautas Paluckas, 2024-03-26	9	1		Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuotas Lietuvoje, buvimo vietą turinčiam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindiniam patronuojančiajam subjektui pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 5 straipsnio 2 dalį arba tarpiniam patronuojančiajam subjektui, jei pagrindinis patronuojantysis subjektas laikomas neįtrauktuoju subjektu, pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 7 straipsnio 2 dalį, sumažinamas iki nulio: 1) pirmuosius 5 2 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus, neatsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2022/2523 V skyriuje nustatytus reikalavimus; 2) pirmuosius 5 2 Lietuvos subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus.“.	Nepritarti	Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas.
2.	Seimo narys Gintautas Paluckas, 2024-03-26	9	7		Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos subjektų grupė laikoma įgyvendinanti veiklos pradinį etapą pirmuosius 5 2 finansinius metus, kuriais tokia grupė pirmą kartą patenka į šio įstatymo taikymo sritį.“.	Nepritarti	Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas.
3.	Seimo narys Gintautas Paluckas, 2024-03-26	10	1		Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas 5 2 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo finansinių metų, kuriais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą pasiekia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą, pradžios.“	Nepritarti	Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas.
4.	Seimo narys Gintautas Paluckas, 2024-03-26	10	2		Argumentai: Siūlomame įstatymo projekte įgyvendinančiame tarptautinius susitarimus dėl minimalios pelno mokesčio normos taikomos stambioms tarptautinėms įmonėms yra numatytas itin ilgas (5 metų) direktyvos (2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje) pereinamasis laikotarpis. Ilgas pereinamasis, šiuo atveju, neteikia jokios naudos Lietuvos biudžetui. Stambių įmonių bei jų grupių pelno mokestis nesumokėtas Lietuvoje bus perskirstytas į šalis, kurios šią direktyvą iki galo įgyvendins anksčiau. Todėl siūlome trumpinti įstatyme numatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2 metų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė yra pasiekusi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą 2022 m. gruodžio 23 d., 5 2 metų laikotarpis, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.“	Nepritarti	Teikiamo siūlymo tikslas nepatenka į projektu siūlomo reguliavimo dalyką. Projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą, bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį (Direktyvos nuostata), pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildinio mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Projekto 9 str. numatyta išimtis susijusi su galimybe neskaičiuoti 5 metus papildinio mokesčio Lietuvos subjektams, kurių pajamos yra 750 mln., tačiau tokie subjektai traktuojami, kad yra pradiniame veiklos etape Direktyvos taikymo prasme. Tai reiškia, kad papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuojamas Lietuvoje (informacija perduodama valstybei narei, kurioje teikiama papildinio mokesčio deklaracija), tokiems subjektams nebus skaičiuojamas (bus sumažinamas iki 0) 5 veiklos pradinio etapo metus. Apie tai, kad subjektas yra pradiniame veiklos etape, jis privalo informuoti VMI. Tokios išimties logika ta, kad sąlyginai nedidelės subjektų grupės sklandžiai pereitų prie naujosios mokesčių sistemos. Šiuo reguliavimu, siekiama neatgrasyti TĮG, apmokestinamų mažu tarifu savo valstybėje, kurioje jie daugiausia vykdo veiklą, plėtoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl 5 metų pereinamuoju laikotarpiu papildinio mokesčio taisyklės neturėtų būti taikomos tokių TĮG vidaus veiklai, jei jis atitinka Projekto 9 straipsnio 3 dalies sąlygas.

6. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3533, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Andrius Palionis.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533(2)

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė

[1]Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/79e89b90c0f211ee9269b566387cfecb?jfwid=19jd416n1t

[2]TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2523 2022 m. gruodžio 14 d. dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje. Nuoroda į šaltinį: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32022L2523

[3]Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 d. Nuoroda į šaltinį: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.231855/jynXoTjcSo

^{^[6]}Argumentas galioja net ir pritaikius Direktyvoje numatytą išimtį (angl. substance carve-out), leidžiančią sumažinti mokesčių bazę dėl turimo ilgalaikio turto ir patiriamų darbo užmokesčio sąnaudų. Šios išimties pritaikymas stambiausioms įmonėms sumažins minimalaus PM naštą, tačiau nepadės jos išvengti, taigi ir neleis grįžti prie anksčiau naudotų PM lengvatų.

^{^[7]} Šio klausimo ėmėsi Estija, kuri iškėlė idėją indeksuoti direktyvoje nustatytas ribas, kad būtų atsižvelgta į infliaciją, kartu užtikrinant, kad direktyva būtų taikoma tik ribotam bendrovių skaičiui. Vėliau šis prašymas buvo atmestas atsižvelgiant į tai, kad indeksuota riba gerokai skirtųsi nuo pirminio EBPO susitarimo.

^{^[8]} Döllefeld, C., Englisch, J., Harst, S., Schanz, D., Siegel, F. A Simplification Safe Harbor For Pillar 2. Tax Notes International, 2022.