LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-732

2017-06-21  Nr. 109-P-22

Vilnius

          1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	2	17	4	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.     Projektu keičiamas įstatymo 2 straipsnio 17 dalies 4 punktas, nurodant, kad pinigų plovimu laikomas ne tik rengimasis, pasikėsinimas padaryti veiką ar bendrininkavimas, bet ir „kurstymas, palankesnių sąlygų sudarymas ar patarimai“. Atkreiptinas dėmesys, jog šis pakeitimas yra perteklinio pobūdžio, nes naujas formuluotes apima bendrininkavimo sąvokos turinys. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurstymas yra viena iš bendrininkavimo rūšių. Kitos projekte vartojamos formuluotės – palankesnių sąlygų sudarymas ir patarimai – atitinka padėjimą kaip bendrininkavimo rūšį (BK 24 straipsnio 2 ir 6 dalys).	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas ir pagalba, kurstymas, palankesnių sąlygų sudarymas ir patarimai darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	8	1		2.     Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis („Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtariamas galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus“), lyginant su šiuo metu galiojančia įstatymo 8 straipsnio redakcija yra tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad „valstybės institucija, nevykdanti baudžiamojo persekiojimo“ formaliai negali „įtarti“ nusikalstamos veikos, tačiau gali „pastebėti“ jos požymius, kaip įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta šiuo metu.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi apie įtariamas galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	9 16	19 10		3.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalimi nustatoma, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio nuostatomis, savo klientą ginti ar atstovauti teismo procese galėtų tik advokatai ar advokatų padėjėjai. Atžvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 daliai.	Pritarti	1.     Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“ 2.     Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	9	21		4.     Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 21 dalyje pateikiamą vertinamojo pobūdžio formuluotę „akivaizdžiai fiktyviais vardais“, kadangi pateiktos nuostatos turinys stokoja aiškumo.	Nepritarti	Nagrinėjama nuostata galioja ir šiuo metu, beveik 10 metų, ir subjektams neaiškumų nesukelia. Be to, nuostata tiksliai atitinka Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) rekomendacijas.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	9	22		5.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 22 dalies formuluotę, kadangi abejotinas nuostatos „tolesnis kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procesas klientui gali sukelti įtarimų, kad informacija apie jį gali būti perduota kompetentingoms teisėsaugos institucijoms“ tikslingumas.	Nepritarti	Nagrinėjama nuostata galioja ir šiuo metu,  subjektams neaiškumų nesukelia. Be to, nuostata tiksliai atitinka FATF rekomendacijas. Nagrinėjama nuostata yra tiesiogiai susijusi su kita nuostata – draudimu  finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams pranešti/leisti suprasti klientui, kad informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. Atsižvelgiant į tai Įstatymo 9 straipsnio 22 dalis sistemiškai suderinta su kitos keičiamo įstatymo projekto nuostatomis.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	9	25		6.     Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalis yra perteklinė ir neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Manytina, kad šioje dalyje nustatomas reguliavimas galėtų būti poįstatyminio teisės akto dalimi.	Pritarti	Išbraukti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	10 11 12 14			7.     Keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Šios nuostatos susijusios individualaus ir instrukcinio pobūdžio reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatyme įtvirtinti pagrindinius tapatybės nustatymo principus, kurie būtų detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Analogiška pastaba taikytina 11, 12, 14 straipsniams, kuriuose dėstomos individualaus ir instrukcinio pobūdžio nuostatos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Šios nuostatos turėtų būti ne įstatymo, bet poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš esmės koreguoti keičiamo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas.	Nepritarti	Aptariamu projektu įstatymo lygiu įtvirtinamos  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 nuostatos dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo. Tokia praktika, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas reglamentuojamas pirminių teisės aktų lygiu, taikoma ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje bei teigiamai vertinama tarptautinių organizacijų. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su asmens teisių ir laisvių reglamentavimu, kadangi nuo tam tikro kliento elgesio priklauso jo galimybės užmegzti santykius su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais, t. y. jeigu asmuo nevykdo Įstatymo projekte nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų  (pavyzdžiui, jeigu klientas Įstatymo projekto nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę), įpareigotiesiems subjektams draudžiama užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius su klientu. Todėl tikslus ir aiškus teisių ir pareigų nustatymas Įstatymo projekte svarbus ne tik visiems klientams, bet ir prevencijos priemones įgyvendinančioms finansų įstaigoms bei kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems gali kilti atsakomybės klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus, klausimas. Be to, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatos užtikrina sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prevenciją, todėl yra itin reikšmingos visuomenei. Atsižvelgiant į įstatymo paskirtį, jo reikšmę valstybės ir visuomenės saugumui, siūloma visas nuostatas dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo nustatyti įstatyme. Taip pat atsižvelgiama į gerąją užsienio valstybių praktiką bei į tarptautinių organizacijų (FATF, MONEYVAL) teigiamą požiūrį, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybės klausimai yra reglamentuojami įstatyminiu lygmeniu.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	16	1		8.     Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „nedelsiant“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, per kokį maksimalų terminą finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimo atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jei žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	16	3		9.     Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad „Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų įpareigotųjų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, taip pat dėl šių veiksmų jiems negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir ribos yra ne šio įstatymo, o BK reguliavimo dalykas.	Nepritarti	Minima keičiamo įstatymo nuostata perkelia Direktyvos (ES) 2015/849 (toliau – Direktyva) 37 straipsnį. Visos su pranešimais apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius susijusios nuostatos nustatomos viename specialiajame teisės akte. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinis reglamentavimas daugumoje Europos sąjungos valstybių narių sisteminamas viename teisės akte.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	22	1		10.   Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aiškus tokių kitų įpareigotųjų subjektų statusas, organizuojant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei kaip būtų užtikrinamas tinkama šių nuostatų laikymosi priežiūra.	Nepritarti	Nagrinėjama nuostata galioja ir šiuo metu,  subjektams neaiškumų nesukelia. Asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą, turi teisę pranešti, jog pats organizuos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiaus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	25	1		11.   Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos, detalizuojančios informaciją apie naudos gavėją, yra perteklinės ir neatitinka teisėkūros principų, kad įstatymuose turi būti reguliuojami tik svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai ir nustatomos bendrosios taisyklės. Manytina, kad nuostatos, detalizuojančios informaciją, kokia turi būti teikiama apie naudos gavėjus, galėtų būti poįstatyminio teisės akto dalimi.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją apie savo naudos gavėją. Nuostata perkelia Direktyvos 30 ir 31 straipsnius.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	25	2		12.   Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog „Asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui skyriuje (BK XXX skyrius) nėra įtvirtinta nė vienos sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo sudėties. Dėl to šių nusikaltimų vardinimas šioje nuostatoje neturi prasmės. Antra vertus, rekomenduotina suvienodinti 25 straipsnio 2 dalyje vardinamų rūšinių nusikaltimų pavadinimus su BK skyrių pavadinimais. Pavyzdžiui, po žodžių „turtinėms teisėms“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžių „elektroninių duomenų“ vietoje jungtuko „ar“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžio „ekonomikai“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „ir“; po žodžių „valstybės tarnybai“ vietoje jungtuko „arba“ rašytinas jungtukas „ir“. Pastebėtina, kad tam tikrais atvejais nusikaltimų rūšinis objektas yra integralus ir negali būti dalomas.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo negali būti patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento – juridinio asmens – naudos gavėjas, taip pat tokio juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	25	3		13.   Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog „Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija tikrinama teisės aktų  nustatyta tvarka  registruojant nurodytų veiklų rūšis.“ Visų pirma, manytina, kad ši nuostata yra perteklinė. Antra, nėra aiškus jos turinys. Trečia, terminas „nurodytų veiklų“ vartojamame kontekste nėra tikslus.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis perkelia Direktyvos 47 straipsnio 1 dalį, pagal kurią patikos, bendrovių paslaugų teikėjai turi būti licencijuojami ar registruojami. Taip pat keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad priežiūra dėl patikos ar bendrovių paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento teistumo, atliekama jų registracijos metu. Papildomai pažymėtina, kad Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. protokolu Nr. 19 pavedė Ūkio ministerijai parengti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	29	1		14.   Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai įpareigojami nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinamos šiuos nuostatos, susijusios su vidaus kontrolės procedūromis bei kaip būtų užtikrinama tinkama jų priežiūra.	Nepritarti	Nagrinėjama nuostata galioja ir šiuo metu,  subjektams neaiškumų nesukelia. Asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą, taip pat turi pareigą nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, kurių laikosi vykdydamas veiklą.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	30	1		15.   Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodomos institucijos, kurios atlieka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankas ir Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Teisingumo ministeriją bei Lietuvos prabavimo rūmus, kurios kartu toliau keičiamame įstatyme vadinamos „Priežiūros institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 31, 32, 33, 35 ir kt. straipsnių nuostatose, nustatant pagrindus pradėti patikrinimą dėl keičiamo įstatymo reikalavimų laikymosi, patikrinimų rengimo tvarką, teises ir pareigas, vartojama priežiūros institucijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šių straipsnių nuostatos taikomos taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Lietuvos bankui, ar tik keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintoms priežiūros institucijoms.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (toliau – priežiūra) atlieka: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų; 2) Lietuvos bankas – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų; 3) Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Teisingumo ministerija, Lietuvos prabavimo rūmai – pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų (toliau šioje dalyje išdėstytos institucijos visos kartu – Priežiūros institucijos).“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	32	1	5, 6	16.   Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodoma, kad gali būti paimami tikrinamų juridinių asmenų dokumentai arba užantspauduojamos juridinio asmens naudojamos patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, kitu įpareigotuoju subjektu taip pat gali būti ir fizinis asmuo, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5)  laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;“. Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6)  pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, užantspauduoti juridinio asmens finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 kalendorinėms dienoms;“.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	37	4, 5		17.   Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyti atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašai. Tačiau nepritartina, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra beveik tris kartus didesnis nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Toks reguliavimas suponuoja išankstinį pažeidėjo teisinės padėties pasunkinimą. Be to, svarstytina, ar tyčia šio įstatymo pažeidimų kontekste turėtų būti numatyta kaip atsakomybę sunkinanti, ar kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su Priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	39 39	1 2	2	18.   Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatoma baudos dydžio maksimali riba (iki 5 100 000 eurų) viršija BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims (iki 50 000 MGL, kas atitinka 1 883 000 eurų) ir taip pažeidžia baudžiamosios atsakomybės kaip griežčiausios ir kraštutinės priemonės principą.	Nepritarti	Įstatymo projektas perkelia Direktyvos 59 straipsnio 3 dalį, pagal kurią valstybės narės užtikrina, kad kai atitinkamas įpareigotasis subjektas yra kredito įstaiga arba finansų įstaiga, taip pat būtų galima taikyti šias sankcijas: a) juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba 10 % bendros metinės apyvartos pagal naujausias turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; b) fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01	40			19.   Keičiamo įstatymo 40 straipsnyje nustatomos baudos kitiems įpareigotiems subjektams. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi kitais įpareigotais subjektais pripažįstami ir tam tikri fiziniai asmenys. Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė fiziniams asmenims yra vientisai kodifikuota Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK).  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Pagal keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bauda kitiems įpareigotiems subjektams gali siekti net iki „sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei  1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti)“ (past. – šie dydžiai gerokai viršija ir BK numatytų baudų fiziniams asmenims dydžius). Antra vertus, fizinį asmenį patraukus atsakomybėn šio įstatymo pagrindu, jam nebus užtikrinamos ANK įtvirtintos procesinės garantijos. Konstatuotina, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti administracinės atsakomybės taikymo fiziniams asmenims sistemą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti projekto nuostatų dėl baudų taikymo fiziniams asmenims Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pagrindu.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnį, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. Pagal Direktyvos 59 straipsnio 2 dalies e punktą, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones maksimalias administracines pinigines baudas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu tokią naudą galima nustatyti, arba siektų bent 1 000 000 EUR. Pagal Direktyvos 58 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai juridiniams asmenims pažeidus nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, jiems yra taikomi įpareigojimai, o valdymo organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą, galėtų būti taikomos sankcijos ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas užtikrina tinkamą Direktyvos nuostatų perkėlimą, taip pat paliekama galimybė finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams taikyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą sankciją.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1. 1.	Lietuvos Advokatūra, 2017-05-25	13 23 36			DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 13, 23 ir 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR SU JUO SUSIJUSIO PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO PROJEKTŲ Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo NR. IX-2066 (toliau – Advokatūros įstatymas) 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, projekto Nr. 17-4742, bei jį lydinčiu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (toliau – PPTF prevencijos įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu, teikia šias pastabas: I. Dėl Advokatūros įstatymo 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2015/849 (toliau – direktyva 2015/849) buvo priimta vadovaujantis tuo, jog pinigų plovimas, terorizmo finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas yra Europos Sąjungos lygiu pasireiškiančios problemos. Lietuvos advokatūra, kaip institucija, pagal PPTF prevencijos įstatymo parengtą projektą atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją (įpareigotasis subjektas), neabejoja savo narių aktyvaus dalyvavimo būtinybe pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos programoje, įskaitant ir jų atžvilgiu poveikio priemonių taikymą už PPTF įstatymo reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę valstybių vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi itin svarbi tokių neteisėtų veiklų kontrolė ir užkardymas. Atsižvelgiant į tai, kad advokatų, taip pat ir advokatų padėjėjų, kaip įstatymo įpareigotų subjektų, vienas iš veiklos principų yra veiklos teisėtumas (Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p.), šių normų taikymas turės didelę svarbą minėtų subjektų veikloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant finansų sektoriaus vientisumo bei stabilumo pasirinkta sankcija – panaikinti išduotą licenciją ar leidimą vykdyti veiklą ar laikinai sustabdyti jo galiojimą asmenims, pažeidžiantiems įstatymų reikalavimus, skirtus minėtiems tikslams užtikrinti yra itin griežtas advokatų veiklos ribojimas, todėl, atsižvelgiant į direktyvoje 2015/849 nurodomas sankcijas, turėtų būti taikoma tik kaip griežčiausia priemonė, kai pritaikius kitas priemones (direktyvos 2015/849 59 str. 2 d.3 a-e p.) pasiekti numatyto tikslo nepavyksta, t.y., kai pažeidimai atliekami sistemingai nesivadovaujant įstatyme numatytomis teisės normomis ir nesilaikant nustatytų pareigų. Priešingu atveju iškyla grėsmė advokatų laisvės ir nepriklausomumo principo, įtvirtinto Advokatūros įstatymo 5 str. 1 d., pažeidimui. Lietuvos advokatūra nesutinka su siūlomais Advokatūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimais. Manome, jog Direktyvos 2015/849 ir PPTF prevencijos įstatymo numatytus tikslus galima pasiekti, išplečiant išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindus, papildžius Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, projekto Nr. 17-4742, siūlome pakeisti taip: 1.       Išbraukti 1 straipsnį dėl Advokatūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimų, kuriuo buvo papildyta 13 straipsnio 1 dalis 7 punktu; 2.       Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalį papildyti 6 punktu, išplečiant išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindus: „23 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo 1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu: 1) jis raštu prašo būti išbrauktas; 2) panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu; 3) paaiškėja, kad įrašant jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys; 4) advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla; 6) jeigu už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus Lietuvos advokatūra pritaiko to įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.“	Nesvarstyti	Žiūrėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą išvadą minimam įstatymo projektui.
2. 2.	Lietuvos Advokatūra, 2017-05-25	20	3		II. Dėl PPTF prevencijos įstatymo projekto Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš esminių advokato veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimo principas. Taip pat pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio, reglamentuojančio advokato veiklos garantijas, 3 ir 4 dalių nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies reglamentavimą, draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Advokatai veikia laikydamiesi valstybės nustatytų reikalavimų ir taip prisideda prie svarbiausių teisinės valstybės siekių – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo bei teisingumo įgyvendinimo. Advokato funkcijų svarba nulemia advokatų veiklos principų ir garantijų užtikrinimo imperatyvą. Pareigą užtikrinti advokato nepriklausomumą bei kitus advokatų veiklos principus bei draudimą bet kokiu būdu kištis į šio teisinės pagalbos teikėjo veiklą valstybei nurodo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šio Teismo išaiškinta, kad valstybė negali kontroliuoti ir reguliuoti advokato veiksmų, kadangi tai nesuderinama su advokato profesijos nepriklausomumu, be to, tokia kontrolė pažeistų bylos šalių lygybės principą (pvz., byloje Alvarez Sanchez prieš Ispaniją ir kt.), veiksmingos teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas galimas tik užtikrinus tinkamas šios pagalbos teikimui sąlygas (pvz., Goddi prieš Italiją; R.D. prieš Lenkiją ir kt.). Kliento santykių konfidencialumo pažeidimas Europos Žmogaus Teisių Teismo yra prilyginamas teisminės gynybos prieinamumo pažeidimui (pvz., Daud prieš Portugaliją, Magalhaes Pereira prieš Portugaliją ir kt.). Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į paminėtas teisės normas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, išanalizavusi PPTF prevencijos įstatymo projektą, taip pat įžvelgdama nesuderinamumą tarp PPTF prevencijos įstatymo projekte ir Advokatūros įstatyme numatytų teisės normų, teikia pastabas bei pasiūlymus dėl PPTF prevencijos įstatymo projekto nuostatų pakeitimo. Įvertinus tai, jog PPTF prevencijos įstatymo projekte esančios nuostatos prieštarauja Advokatūros įstatyme numatytiems advokato veiklos – kliento paslapties neatskleidimo – principui (5 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei advokato veiklos garantijoms (46 straipsnis), siūlytina: 1.        PPTF prevencijos įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“	Nepritarti	Nėra pagrindo advokatų ir advokatų padėjėjų atžvilgiu taikyti siūlomą išimtį, kadangi advokatai ir advokatų padėjėjai turi pareigą vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Pranešimus apie vienkartinius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, teikia be išimties visi subjektai – finansų įstaigos, visi kiti įpareigotieji subjektai.
3. 3.	Lietuvos Advokatūra, 2017-05-25	32	1	4, 5	2. PPTF prevencijos įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus išdėstyti taip: „4) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų, patalpas jų darbo metu, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus duomenis, įskaitant banko paslaptį ar bet kokią kitą konfidencialią informaciją, gauti dokumentų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas; 5) laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų, išskyrus Lietuvos advokatūrą ir advokatų profesines bendrijas, dokumentus, kurie gali būti naudojami, kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įstatymo projekte įpareigotaisiais subjektais laikomi advokatai ir advokatų padėjėjai, todėl siūloma 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotė, nustatanti išimtį Lietuvos advokatūrai ir advokatų profesinei bendrijai, neturi pagrindo. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5)  laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų, dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;“. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymus 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 dalims.
4. 4.	Lietuvos Advokatūra, 2017-05-25	20	8	1	2.       PPTF prevencijos įstatymo projekto 20 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „advokato praktika“.	Nepritarti	Įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalis nustato išimtį, kai finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pažymėtina, kad išimtis taikoma tik išskirtinai nerizikingiems sandoriams. Nėra pagrindo advokato praktikos atžvilgiu taikyti aukščiau nurodytą išimtį.
5. 5.	Lietuvos Advokatūra, 2017-05-25	32	1	8	4. PPTF prevencijos įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, išskyrus, jei jie yra advokatai ir advokatų padėjėjai, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugos teikėjų“.	Pritarti	Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, išskyrus, jeigu jie yra advokatai ir advokatų padėjėjai, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugos teikėjų“.
6. 6.	Lietuvos bankų asociacija, 2017-05-26	14 14	3 11	1	DĖL PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-732 Siekiant įgyvendinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas, ir teisingai perkelti į Lietuvos Respublikos teisę, mūsų nuomone,  tikslinga Lietuvoje įsteigti politikoje dalyvaujančių asmenų registrą.           Todėl, atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 12 dienos pasitarimo metu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje sutartas nuostatas, suderinus su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, bei susipažinus su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-732 (toliau - Projektas), siūlome patikslinti šiuos Projekto straipsnius ir juos išdėstyti taip:           1. 14 str. 3 d. 1 punktą.:           1) nustatyti ir įdiegti vidines procedūras, kreiptis ir gauti informaciją iš valstybės institucijų, tame tarpe naudotis valstybiniais registrais valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.           2. 14 str. 11 dalį.:           11. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami šio straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos susistemintus viešų ir turimus privačių interesų deklaracijų duomenis apie asmenis, kurie dalyvauja politikoje ir, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, ir jų artimuosius šeimos narius, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi prievolę privalo deklaruoti savo viešus ir privačius interesus ir kurių deklaracijų duomenys laikomi viešais yra vieši. Pridedama: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. balandžio 27 d. raštas Nr. S-879-(2.5)	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pasiūlymui gauti informaciją iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pritariame, tačiau pagal siūlomą 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems  subjektams nustatoma pareiga gauti informaciją iš registrų, ir žinybinių registrų, informacinių sistemų. Manytina, kad pakankamas 14 straipsnio papildymas siūloma 11 dalimi, kuri numato teisę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams gauti duomenis iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, o 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas nekeistinas. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami šio straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos turimus privačių interesų deklaracijų duomenis apie asmenis, kurie dalyvauja politikoje ir, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo deklaruoti privačius interesus ir kurių deklaracijų duomenys yra vieši.“
7. 7.	Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-06-05	14	7		Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo           Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 nauja redakcijos projektu XIIIP-732 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas ir siūlymus: 1. Dėl reikalavimų informuoti vyresnįjį vadovą ir spręsti dėl pranešimo FNTT kai išmoka išmokama politikui Projekte numatyta, kad finansų įstaigos privalo nustatyti, ar sandoryje dalyvauja politikoje dalyvaujantis asmuo ir taikyti jam sustiprintą tapatybės nustatymą, įskaitant vadovybės pritarimo gavimą bei dalykinių santykių stebėsenos taikymą. Be to, numatyta, kad gyvybės draudimo įmonės ir prieš išmokėdamos išmokas politikams, nepriklausomai nuo rizikos lygio ir išmokamos sumos, turi informuoti vyresnįjį vadovą, atlikti sandorių ir piniginių operacijų stebėseną ir spręsti dėl FNTT informavimo. Mūsų nuomone, ši nuostata yra griežtesnė nei numatyta Direktyvos 21 straipsnyje ir FATF standartų 12.4 punkte. Projekte nenumatyta išimtis, jei politikas jau buvo nustatytas ir jau atliekama jo operacijų stebėsena, pakartotinai neatlikti aukščiau paminėtų veiksmų. Dėl šio reikalavimo draudimo įmonėms reikėtų atlikti pakeitimus procesuose ir sistemose, padidėtų administracinė našta ir ilgėtų išmokos mokėjimo procesas politikams dėl reikalingų papildomų vertinimų. Mūsų nuomone, draudimo įmonės turėtų teisę savo vidaus procedūrose priklausomai nuo rizikos lygio nustatyti tvarką, kada taikyti šį reikalavimą. Siūlome projekto 14 straipsnio 7 dalį siūlome išdėstyti taip: „7. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką, privalo nustatyti, ar išmokos gavėjas atitinka sąlygas, kuriomis esant kyla didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Jei išmokos gavėjas yra juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas, prieš išmokant išmokas, privaloma nustatyti jo naudos gavėją vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu. Jei išmokos gavėjas – fizinis asmuo, arba išmokos gavėjo – juridinio asmens naudos gavėjas, yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo ir jeigu pagal draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, prieš išmokant išmokas, privalu informuoti vyresnįjį vadovą apie būsimą išmokos išmokėjimo faktą, vykdyti sustiprintą kliento ir išmokos gavėjo vykdomų piniginių operacijų ar sandorių stebėseną bei spręsti dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. Šiais atvejais išmokos gavėjo ir jo naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.“	Pritarti	Žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 daliai.
8. 8.	Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2017-06-05	2P			2.  Dėl Įstatymo įgyvendinimo datos. Nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija (toliau – Įstatymas) perkelia 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos nuostatas, todėl tinkamam Įstatymo įgyvendinimui būtinas pakankamas laikotarpis. Įstatymo reikalavimų įgyvendinimui reikės ne tik įvairių specialistų įvertinimų, vidinių tvarkų nustatymo, darbuotojų apmokymo, bet ir klientų pildomų dokumentų perspausdinimo bei operacinių sistemų pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo priėmimo tikimasi tik birželio mėn., siūlome Projektą papildyti nuostata, numatančia pasirengimo laikotarpį Įstatymo įgyvendinimui finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams, papildant Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2 straipsnį 6 punktu. „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. birželio 26 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos iki 2017 m. birželio 26 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 dienos. 5. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. 6. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pilnai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas nuo 2017 m. spalio 1 d.“	Nepritarti	Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2017 m. birželio 26 d., todėl Įstatymas turi įsigalioti nuosekliai po jo paskelbimo Teisės aktų registre.
9. 9.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-06	11	2	1	Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) projektu (toliau – Projektas) siekiama užkirsti kelią nusikalstamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veiklą vykdantiems asmenims pasinaudoti finansinių paslaugų teikimo laisve. Viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių yra PPTFPĮ nustatyta pareiga finansų įstaigoms nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę (toliau – Tapatybės nustatymas). Tradicinės bankininkystės paslaugos ir produktai vis didesne apimtimi perkeliami į elektroninę erdvę. Finansinių technologijų inovacijos tapo bene svarbiausiu proveržiu finansų sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-296 sudaryta darbo grupė finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti (toliau – Darbo grupė). Darbo grupės nariai, kartu su suinteresuotais asmenimis sutiko, kad Lietuva turi geras galimybes tapti viena iš finansinių technologijų industrijos centrų regione ir pritraukti investicijas į Lietuvą bei būti šalimi, patrauklia ne vienam besikuriančiam finansinių technologijų verslui. Griežtas nuotolinio Tapatybės nustatymo reguliavimas užkerta kelią sparčiam finansinių technologijų įmonių augimui ir efektyviam paslaugų teikimui. Be to, užkertamas kelias kitų finansinių technologijų bendrovių iš Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų valstybių pritraukimui ir (ar) persikėlimui į Lietuvą. Pažymėtina, jog Lietuvoje taikomas nuotolinio asmens tapatybės nustatymo reguliavimas yra bene griežčiausias Europos Sąjungoje[1]. Žemiau teikiamų siūlymų Projektui tikslas – sudaryti sąlygas konkurencijai bei vartotojų teisei rinktis įvairias finansų paslaugas ir jų teikėjus. Manome, kad numatytas itin griežtas Tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu reglamentavimas užkirs kelią investicijų pritraukimui, sparčiam vietinių finansinių technologijų augimui ir vystymui bei valstybės itin skatinamam finansinių operacijų atlikimui elektroninėmis priemonėmis. 1.   Dėl reikalavimo, kad kliento tapatybę trečioji šalis būtų nustačiusi jam fiziškai dalyvaujant Projekte numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami Tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. Tačiau galimų trečiųjų šalių sąrašas yra apribotas, nes trečioji šalis privalo būti pati nustačiusi kliento tapatybę jam dalyvaujant. Todėl praktiškai trečiąja šalimi Lietuvoje gali būti tik labai siauras ratas subjektų. Svarbu pažymėti, kad 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (toliau – Direktyva) nuotolinis kliento tapatybės nustatymas nelaikomas rizikingesniu nei fizinis kliento tapatybės nustatymas. Todėl turėtų būti laikytina, kad tinkamai nustačius kliento tapatybę nuotoliniu būdu, šia informacija gali naudotis ir kiti subjektai nustatydami to kliento tapatybę, atitinkamai – naudotis trečiosios šalies teikiamais duomenimis, kai trečioji šalis kliento tapatybę nustatė nuotoliniu būdu. Dabar siūlomas reguliavimas diskriminuoja Tapatybės nustatymą naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš nustatytų būdų ir suponuoja, kad tai mažiau saugus Tapatybės nustatymo būdas. Tapatybės nustatymo sąlygas, priemones ir būdus detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintos „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-314 „Dėl Techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“ (toliau kartu – Reikalavimai). Minėtuose Reikalavimuose yra itin detaliai nustatyti nuotolinio Tapatybės nustatymo priemonių naudojimo būdai, procesas, finansų įstaigų ir kitų subjektų teisės ir pareigos. Įvertinus šių reikalavimų detalumą bei kompleksiškumą neturėtų kilti abejonių, kad nuotolinis Tapatybės nustatymas yra mažiau saugus. Jei jau šiuo metu įtvirtinta ir veikianti nuotolinė Tapatybės nustatymo procedūra būtų mažiau saugi, tai apskritai neturėtų būti laikoma tinkama Tapatybės nustatymo priemone. Jei ši procedūra yra tinkama priemonė nustatyti Tapatybę vienai finansų įstaigai, tuomet ji turi būti tinkama ir kitoms finansų įstaigoms ir neturėtų būti dirbtinai ribojama. Siūlome: papildyti Projekto 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galima tik tada, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) prieš kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ar naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų nurodytų šios straipsnio 1 dalies 4 punkte, taip pat, kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą;	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant suderinti pateiktą pasiūlymą su nauju keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tikslinga keičiamame įstatyme nustatyti, kad tinkama trečioji šalis taip pat yra tokia, kuri kliento tapatybę nustatė keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu būdu. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu būdu, taip pat, kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą;“. Taip pat žiūrėti Seimo nario T.Langaičio pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
10. 10.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-06	11	1	4	2.   Dėl tapatybės nustatymo priemonių Siekiant sudaryti klientams galimybes paprastai ir lanksčiai naudotis finansų paslaugomis, teisinis reguliavimas neturėtų nustatyti nepagrįstai griežtų reikalavimų finansų įstaigoms ir turėtų įtvirtinti kuo daugiau priemonių, kurios yra saugios ir patikimos Tapatybei nustatyti. Elektroninės bankininkystės naudojimas Tapatybei nustatyti yra visuotinai pripažįstamas ir Lietuvoje. Kiekvienas gyventojas gali naudotis elektronine bankininkyste ir prisijungti prie e.valdžia ir kitų elektroninių paslaugų, kurias teikia Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prisijungiant prie Elektroninio deklaravimo sistemos, Lietuvos teismai. Svarbu pažymėti, jog mokėjimo pavedimą iš kliento banko sąskaitos, naudojantis elektronine bankininkyste, kaip nuotolinio Tapatybės nustatymo būdą sutartyse su vartojimo kredito davėjais dėl duomenų teikimo de facto pripažįsta ir laiko šį būdą patikimu taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Taigi asmeniui naudojantis valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis šis asmens tapatybės nustatymo būdas laikomas tinkamu ir saugiu Tapatybei nustatyti. Nėra objektyviai pagrįsta, kodėl gyventojas gali naudotis elektronine bankininkyste gaudamas daugelį valstybės paslaugų, įskaitant tokių, kurios gyventojui yra itin jautrios, pavyzdžiui, informacija apie asmens teistumą, tačiau negali gauti jam reikalingų finansinių paslaugų. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) savo iniciatyva įvertino Projektą. 2017 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (2.30-35) 6V-1174 (toliau – Konkurencijos tarybos raštas) Projekto rengėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai Konkurencijos taryba nurodė, kad Projekte nurodytas baigtinis Tapatybės nustatymo būdų sąrašas nepagrįstai apribotų finansų įstaigų galimybė teikti finansines paslaugas nuotoliniu būdu. Konkurencijos tarybos rašte taip pat pažymima, kad nustatant ūkinės veiklos ribojimus, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių: ar yra priežastinis ryšys tarp nustatomų ir siekiamų specialių, aiškiai nustatytų tikslų; ar apribojimai nėra didesni, negu būtina tikslams pasiekti. Tuo tarpu ribojant ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nebūtų nepagrįstai neproporcingai pažeistos konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos. Mokėjimo pavedimas, atliekamas naudojant elektroninę bankininkystę, užtikrintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei sudarytų sąlygas finansinių paslaugų plėtrai. Elektroninį parašą naudoja labai maža dalis Lietuvos gyventojų, o elektronine bankininkyste naudojasi  didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tiek atidarant asmens banko sąskaitą, tiek sudarant elektroninių paslaugų sutartį asmens tapatybė yra nustatoma fiziškai jam dalyvaujant. Ribojimas naudoti elektroninę bankininkystę Tapatybės nustatymui iškreiptų konkurenciją: gyventojas galėtų gauti vartojimo kreditą iš banko pasinaudodamas elektronine bankininkystę, tačiau naudodamasis tomis pačiomis priemonėmis negalėtų gauti kitų finansinių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų. Nuotolinis Tapatybės nustatymas naudojant elektroninę bankininkystę yra įprastas, praktikoje dažnai taikomas Tapatybės nustatymo būdas. Kaip, pavyzdžiui, nurodyta „Paypal“ internetiniame puslapyje^[2], kliento tapatybė yra nustatoma klientui patvirtinus banko sąskaitą bei susiekus su klientu telefonu ir jam uždavus atitinkamus klausimus, kuriais yra patvirtinama tam tikra informacija. Mokėjimo pavedimas iš kliento banko sąskaitos yra saugus ir patikimas būdas Tapatybei nustatyti ir turėtų būti įtvirtintas tapatybės nustatymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nes: 1.   asmeniui naudojantis elektronine bankininkyste, asmuo turi identifikuoti save tik jam skirtomis priemonėmis tiek jungdamasis prie elektroninės bankininkystės, tiek atlikdamas mokėjimo pavedimą; 2.   saugumo požiūriu elektroninės bankininkystės naudojimas gali būti prilyginamas saugiam elektroniniam parašui; 3.   elektroninės bankininkystės naudojimas Tapatybės nustatymui yra pripažįstamas ir naudojamas Lietuvoje. Nustatant tapatybę naudojantis elektronine bankininkyste ir darant mokėjimo pavedimą iš kliento banko sąskaitos, nepadidėja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė, nes: 1.   tiek atidarant sąskaitą banke, tiek sudarant elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį kliento tapatybė yra nustatoma fiziškai jam dalyvaujant. Vadinasi, mokėjimo pavedimą atlikti gali tik asmuo, kurio tapatybė jau buvo nustatyta; 2.   naudojant elektroninę bankininkystę yra taikomi keli apsaugos lygiai: prisijungimo kodas, tik klientui žinomas jo paties sugalvotas slaptažodis, kodų kortelė/kodų generatorius; atliekant pavedimą papildomai naudojama dar viena kodų kombinacija, naudojant kodų kortelę/generatorių. Tikimybė, kad kitas asmuo sužinos visus šiuos kodus ir galės jais pasinaudoti nusikalstamais tikslais yra nedidelė – nežinant bent vieno iš kodų/slaptažodžio neįmanoma pasinaudoti elektronine bankininkyste; 3.   mokėjimo pavedimas iš banko sąskaitos būtų naudojamas tik kaip viena iš priemonių, greta kitos informacijos ir dokumentų iš kliento. Elektroninės bankininkystės naudojimas Tapatybei nustatyti yra saugus ir patikimas Tapatybės nustatymo būdas, kuris nepadidina „tapatybės vagysčių“ ir rizikos dėl neteisėto asmens duomenų panaudojimo nusikalstamais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, jog tapatybės nustatymas klientui fiziškai dalyvaujant nėra visiškai saugus būdas, praktikoje pasitaiko „tapatybės vagysčių“ pasinaudojant suklastotais asmens dokumentais. Tuo tarpu tam, kad galėtų pasinaudoti kito asmens elektronine bankininkyste, asmuo turėtų turėti visus duomenis: kliento kodą, paties kliento sugalvotą ir periodiškai keičiamą slaptažodį, turėtų turėti kliento kodų kortelę/generatorių. Neturėdamas bent vienos informacijos dalies, kitas asmuo negalėtų pasinaudoti kliento elektronine bankininkyste. Mokėjimo pavedimas naudojantis elektronine bankininkyste atitinka visus saugaus elektroninio parašo kriterijus, todėl turėtų būti įtvirtintas kaip Tapatybės nustatymo priemonė: 1.   toks mokėjimo pavedimas yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu: elektroninės bankininkystės kodai ir kodų kortelės/kodų generatoriai yra išduodami tik sudarius sutartį su banku, jie yra individualūs ir kelių lygių: prisijungimo kodas, laikinas slaptažodis, kurį pats vartotojas vėliau pakeičia į nuolatinį ir privalo keisti periodiškai, kodas iš kodų kortelės/kodų generatoriaus. Mokėjimo pavedimas padidina saugumą, kadangi atliekant mokėjimo pavedimą yra papildomai prašoma įvesti dar vieną kodą; 2.   toks mokėjimo pavedimas leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį, nes gaunamas mokėjimo pavedimas iš asmens banko sąskaitos; 3.   elektroninės bankininkystės duomenis asmuo gali tvarkyti tik savo valia. Prisijungti prie elektroninės bankininkystės reikalingi ne tik banko suteikti kodai ir generatorius, tačiau ir paties asmens sugalvotas nuolatinis slaptažodis, kuris yra keičiamas periodiškai. Tai ypač sumažina tikimybę, kad kitas žmogus pasinaudotų elektronine bankininkyste ir Tapatybė būtų nustatyta netinkamai; 4.   elektroninė bankininkystė yra susijusi su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas pastebimas. Nežinant bent vieno iš prisijungimui ir pervedimui reikalingų kodų ir slaptažodžių, mokėjimo pavedimas nebūtų atliktas ir asmeniui nebūtų suteiktos paslaugos. Pažymėtina, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija įregistravo nutarimo projektą[3], kuriuo buvo numatyta pakeisti Taisykles numatant, jog nuotolinis Tapatybės nustatymas gali būti atliekamas taip pat ir tais atvejais, kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios tiesioginio vaizdo perdavimą ir pirmasis mokėjimas atliekamas iš kliento vardu atidarytos kredito įstaigoje turimos sąskaitos. Visgi minėtas nutarimo projektas priimtas nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad elektroninės bankininkystės naudojimas Tapatybei nustatyti yra naudojamas viešosioms paslaugoms gauti ir yra saugus bei patikimas dėl taikomų griežtų saugumo reikalavimų, nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių šis būdas neturėtų būti teisės aktuose įtvirtintas kaip vienas iš Tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu būdų. Juolab kad šis būdas yra patogus vartotojams – jiems nereikėtų papildomai šalia elektroninės bankininkystės įsigyti tokių priemonių kaip kvalifikuotas elektroninis parašas ar nuotoliniam vaizdo perdavimui reikalingų įrenginių. Siūlome: papildyti Projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktį ir šį punktą išdėstyti taip: „4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų: a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnio reikalavimus arba prieš pradedant naudotis finansų įstaigos paslaugomis į jos mokėjimo sąskaitą iš kliento mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimas. Mokėjimo sąskaitos turi būti atidarytos finansų įstaigoje arba įstaigose, kurios yra registruotos Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi; b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas;“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pavedimas iš banko sąskaitos gali būti naudojamas tik kompleksiškai su kitomis saugų tapatybės nustatymą užtikrinančiomis priemonėmis, todėl siūlytina numatyti papildomą kliento tapatybės nustatymo atvejį, jam fiziškai nedalyvaujant. Pasiūlymas: Žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 dalies 1 straipsniui.
11. 11.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-06	13	2		3.   Dėl trečiųjų šalių įpareigojimo suteikti informaciją apie Tapatybės nustatymą Projektu siūloma atsisakyti įpareigojimo trečiosioms šalims pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus Tapatybei nustatyti. Šiuo metu galiojančios PPTFPĮ redakcijos 13 str. yra numatyta pareiga trečiosioms šalims pateikti finansų įstaigoms Tapatybei nustatyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Nepaisant to, finansų rinkos dalyviams ir bankams iki šiol nėra pavykę susitarti dėl tokios informacijos keitimosi. Bankai nesutinka perduoti savo turimos informacijos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos bankas iki šiol nesiėmė veiksmų, kurie užtikrintų informacijos keitimąsi, nepriėmė teisės aktų, kuriose būtų reguliuojama informacijos keitimosi procedūra. Dvišaliai sutarimai su bankais yra mažai tikėtini, kadangi bankai konkuruoja su kitais finansų rinkos dalyviais. Siūlomas reglamentavimas, kai bankai informaciją ir dokumentus teiktų „savo valia“ praktiškai nepalieka galimybių pasinaudoti trečiųjų šalių informacija Tapatybei nustatyti. Siūlomu reglamentavimu nėra užtikrinama galimybė vartojimo kreditų davėjams gauti informaciją iš bankų ir vartojimo kredito davėjas yra priverstas dar kartą nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, nors bankas ją jau nustatė. Konkurencijos tarybos rašte nurodoma, jog dėl minėto siūlomo reglamentavimo būtų ribojama kitų finansų įstaigų galimybė nuotoliniu būdu nustatyti kliento tapatybę ir, atitinkamai, suteikti siūlomas finansines paslaugas. Todėl Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta prievolė pateikti informaciją apie klientą ir naudos gavėją gavus kitos finansų įstaigos ar įpareigotojo subjekto prašymą. Tokiu būdu būtų sumažinti Tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu kaštai, sudaromos sąlygos efektyviau ir operatyviau teikti paslaugas neatliekant pakartotinio tapatybės nustatymo, jei kita finansų įstaiga jį jau atliko. Todėl Įstatymo projekto 13 str. turėtų numatyti pareigą trečiosioms šalims teikti informaciją ir dokumentus kitoms finansų įstaigoms nepriklausomai nuo trečiosios šalies valios. Siekiant sudaryti realias sąlygas pasinaudoti trečiųjų šalių turima informacija Tapatybei nustatyti, Taisyklėse turi būti įtvirtintos sąlygos ir reikalavimai, kurių trečiosios šalys privalėtų laikytis. Siūlome: pakeisti Projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. jei turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas: 1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui; 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Trečiosios šalys, gavusios finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto prašymą, privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju. Vyriausybė nustato nurodytos informacijos, duomenų, dokumentų ir kopijų teikimo tvarką.“	Nepritarti	Pagal trečiosios šalies turimos informacijos naudojimui kliento tapatybės nustatymo procese FATF keliamus tarptautinius reikalavimus (žr. FATF 17 rekomendacija), kuriais grįstos ir Direktyvos nuostatos dėl trečiųjų šalių, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą tik tada, jei turi priemones, užtikrinančias informacijos iš trečiųjų šalių gavimą. FATF 17 rekomendacijos reikalavimus atkartoja Direktyvos 27 straipsnio nuostatos: „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją, susijusią su 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais deramo klientų tikrinimo reikalavimais.“, „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas“. Pagal Direktyvą, valstybės narės turi užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai, naudodamiesi trečiosios šalies informacija, turi priemones, kurios užtikrintų galimybę gauti reikiamą kliento tapatybės informaciją bei kliento tapatybės dokumentų kopijas. Kitoks Direktyvos nuostatų interpretavimas ne tik prieštarautų asmens duomenų apsaugos reikalavimams, bet ir iškraipytų FATF reikalavimų dėl naudojimosi trečiosios šalies informacija sąlygų esmę ir keliamą tikslą – kuo labiau sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai savo kliento tapatybę nustato savo tikslais ir tam naudoja savo finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Galimybė gauti tam tikrą informaciją apie kito įpareigotojo subjekto klientą iš trečiosios šalies (pvz., tam tikrus duomenis, matomus iš kliento atlikto mokėjimo pavedimo), neatleidžia finansų įstaigos ar kito subjekto nuo pareigos gauti ar turėti galimybę prikeikus gauti visus duomenis, reikalingus kliento tapatybei nustatyti. Būtent dėl to trečiąja šalimi besinaudodama finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi turėti teisinius įrankius (pvz., sutartį), kad būtų tikras, kad paprašęs gaus tikslius kliento tapatybės duomenis ir (arba) turės galimybę gauti dokumentų, kurių pagal teisės aktų reikalavimus reikia kliento tapatybei nustatyti, kopijas ir kitą informaciją. Finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui neturint tokios galimybės, negalima laikyti, kad bendrovė naudojasi trečiosios šalies informacija ir tinkamai nustato kliento tapatybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos 25 straipsniu bei FAFT 17 rekomendacija, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant klientų tapatybės nustatymo reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis, t. y. diskrecija, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai išvis turi teisę nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant naudojantis trečiųjų šalių informacija, priklauso valstybei narei. Papildomai pažymėtina, kad nesant finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto teisinių įrankių (pvz., sutarties) su trečiąja šalimi, nėra jokių garantijų, kad trečioji šalis turės kliento duomenis, pavyzdžiui, trečiosios šalies santykiai su klientu gali būti pasibaigę, trečioji šalis gali būti užsienio subjektas, kurio atžvilgiu Įstatymo projekto nuostatos netaikytinos. Asmens duomenų apsaugos prasme trečioji šalis turi būti įsitikinusi, kuriems subjektams perduoda savo kliento duomenis,  t.y. turėti susitarimą, kuriame apibrėžiamos šalių teisės, atsakomybės ribos.
12. 12.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-06	10	1	6	4.   Dėl duomenų, kurie privalo būti nurodyti asmens tapatybės dokumente Projekto 10 str. kaip vieną iš privalomų asmens tapatybės dokumento rekvizitų siūloma nustatyti pilietybės informacija. Tokio reikalavimo nėra Direktyvoje, taip pat nėra dabar galiojančiame Įstatyme ir nėra aišku kodėl Projektu yra siūloma nustatyti tokį reguliavimą. Kuriant naujas ir griežtesnes nei esamos teisės normos, institucijos turėtų įvertinti ar keliamų tikslų negali pasiekti kitomis priemonėmis. Pilietybės informacijos surinkimo tikslą neabejotinai galima pasiekti kitomis priemonėmis. Duomenis apie pilietybę kaupia LR Gyventojų registras, iš kurio duomenis galima gauti automatiniu būdu. Naujo asmens tapatybės dokumento duomens įtvirtinimas nėra būtinas ir yra perteklinis. Tokio reikalavimo įtvirtinimas praktiškai reiškia, kad asmens tapatybės dokumentais Lietuvoje būtų pripažinti tik LR piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė. Toks reikalavimas užkerta galimybes ateityje asmens tapatybės dokumentu pripažinti kitus saugius dokumentus, pavyzdžiui naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus. Siūlome: išbraukti Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę: 1) vardas (-ai); 2) pavardė (-ės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams)); 4) nuotrauka; 5) parašas (išskyrus atvejus, jei asmens tapatybės dokumente jis neprivalomas); 6) pilietybė (jei asmuo be pilietybės – valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“	Nepritarti	Aplinkybė, kad šiuo metu pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos finansų įstaigoms ir kitiems subjektams gauti duomenų apie kliento ir naudos gavėjo pilietybę, praktikoje laikytina pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos režimo efektyvumo trūkumu. Įstatymo projektu siūlomas įpareigojimas gauti informaciją apie naudos gavėjo pilietybę yra būtinas sėkmingam ir efektyviam galimų nusikaltimų užkardymui, bei nusikaltimų prevencijai vykdyti. Šiuo metu finansų įstaigų ir kitų subjektų pranešimuose nenurodoma juridinių asmenų užsienyje naudos gavėjų (tikrųjų juridinių asmenų savininkų – užsienio valstybių piliečių) pilietybė, todėl praktikoje nuolat susiduriama su tokio naudos gavėjo valstybės, kurios pilietybę jis turi, nustatymu. Naudos gavėjo pilietybės duomuo užtikrins tikslų savalaikį naudos gavėjų jurisdikcijų nustatymą nusikaltimų tyrimų ir jų prevencijos tikslais, sudarys galimybes nedelsiant susisiekti su reikiamų jurisdikcijų kompetentingomis institucijomis. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektas neįpareigoja kliento pateikti naudos gavėjo pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, taip pat nereikalauja paties naudos gavėjo dalyvavimo nustatant jo tapatybę. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto veiksmai apima ir prašymą klientui pačiam nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.  Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).
13. 13.	Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacija, 2017-06-06	9	1	3	DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO Gerbiamieji, Kreipiamės į Jus dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuris šiuo metu yra rengiamas, derinamas ir svarstomas. Kadangi šio Įstatymo projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nurodyta, jog jis buvo derinamas taip pat ir su Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacija, tai informuojame, jog šis veiksmas, deja, nebuvo atliktas ir asociacijai nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo pozicijos/nuomonės Įstatymo projekto nuostatų atžvilgiu. Kadangi kai kurios Įstatymo projekto nuostatos gali turėti itin didelės įtakos tolimesnės asociacijos narių veiklos vykdymui, tai šiuo raštu kreipiamės į visas institucijas, atsakingas už Įstatymo projekto rengimą, derinimą, svarstymą ir (ar) atitinkamai tvirtinimą, siekdami išreikšti savo poziciją/nuomonę šio Įstatymo projekto nuostatų atžvilgiu ir prašydami ją įtraukti į atitinkamus šio Įstatymo projekto lydinčiuosius dokumentus. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto Įstatymo projekto 9 straipsnio (Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas) 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 1 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu. Šioje Įstatymo projekto nuostatoje įtvirtintas itin mažas pinigų sumos limitas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui prieš atliekant valiutos keitimo operacijas grynaisiais pinigais kelia išties pagrįstų abejonių dėl žemiau išvardintų priežasčių: (1)     Visų pirma, Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva). Informuojame, jog Direktyvos 11 straipsnyje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų šiais atvejais: a) pradėdami verslo santykius; b) vykdydami nenuolatinį sandorį: i) kurio vertė – 15 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, arba ii) kuriuo pervedamos 1 000 EUR sumą viršijančios lėšos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 (1) 3 straipsnio 9 punkte; c) prekėmis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje; d) lošimo paslaugų teikėjams – laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais, kai vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje; e) kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar ribinės vertės; f) kai esama abejonių dėl anksčiau gautų kliento tapatybės duomenų teisingumo ar pakankamumo. Taip pat informuojame, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 (1) (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog lėšų pervedimas – operacija, kurią mokėtojo vardu bent iš dalies elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjas gautų lėšas per mokėjimo paslaugų teikėją, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra vienas ir tas pats, įskaitant: a) kredito pervedimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 1 punkte; b) tiesioginį debetą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 2 punkte; c) piniginę perlaidą, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 13 punkte, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra nacionalinė ar tarpvalstybinė; d) pervedimą, atliktą pasinaudojant mokėjimo kortele, elektroninių pinigų priemone, mobiliuoju telefonu arba bet kuriuo kitu panašių savybių skaitmeniniu ar IT prietaisu su išankstinio arba vėlesnio apmokėjimo funkcija. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų Direktyvos ir Reglamento nuostatų, nei Direktyva, nei Reglamentas nenurodo reikalavimo taikyti itin mažo 1000 eurų sumos limitą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais. Kaip minėta, Direktyvos 11 straipsnio (c) punktas numato, jog klientų tikrinimo priemonės privalo būti taikomos prekėmis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje. Į šio punkto apimtį patektų taip pat ir valiutos keitimo operacijos grynaisiais pinigais, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalį valiuta yra laikoma civilinių teisinių santykių objektu. Taigi pagal Direktyvos nuostatas kliento ir naudos gavėjo tapatybė prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais turėtų būti nustatoma, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu. (2)       Visų antra, puikiai suvokiame, jog Direktyva numato galimybę valstybėms narėms nacionaliniuose teisės aktuose numatyti griežtesnius nei Direktyvoje nurodyti reikalavimus, tačiau visgi manome, jog griežtesnių reikalavimų numatymas nacionaliniuose teisės aktuose, be kita ko, turi būti pagrįstas teisiškai reikšmingais argumentais, kurie, inter alia, turėtų ir praktinį pagrįstumą. Tačiau šiuo metu Įstatymo lydimuosiuose dokumentuose nematome nei vieno argumento, kuriuo būtų grindžiamas reikalavimas taikyti itin mažą 1000 eurų limitą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui prieš atliekant valiutos keitimo operacijas grynaisiais pinigais. Taigi toks reikalavimas ir atitinkamai jį įtvirtinanti Įstatymo projekto nuostata neturi jokio pagrįstumo ekonominio naudingumo, tikslingumo, teisingumo ir proporcingumo principų tinkamo įgyvendinimo atžvilgiu. (3)        Visų trečia, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog šio įstatymo vienas iš svarbiausių tikslų – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Direktyvos preambulės (6) punkte aiškiai nustatyta, jog pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė kyla atsiskaitant didelėmis grynųjų pinigų sumomis ir nurodyta, jog, siekiant didinti budrumą ir mažinti tokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais keliamą riziką, ši Direktyva turėtų būti taikoma prekėmis prekiaujantiems asmenims, jeigu atliekami arba gaunami mokėjimai grynaisiais pinigais, kurių vertė 10 000 EUR ar daugiau. Taigi net Direktyva numato aiškius rėmus, kas yra laikoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsme, kai atliekamos operacijos grynaisiais pinigais ir aiškiai apibrėžia didelė grynųjų pinigų sumą, nurodydama, jog tai yra 10 000 eurų ir daugiau. (4)        Pabrėžiame, jog šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta, o to paties straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šios įstatymo nuostatos ir jose įtvirtinti pinigų sumų limitai galioja jau beveik 20 metų, t. y. nuo 1997 m. birželio19 d., ir per visą šį laikotarpį iki dabar nebuvo pakeisti, kadangi tam net nebuvo jokio poreikio. Šį faktą patvirtina ir tai, jog iki šio rašto parengimo dienos Lietuvos Respublikos jurisprudencijoje nėra nei vienos bylos, kurioje būtų buvęs ar yra nagrinėjamas galimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejis, pažeidžiant minimą įstatymo nuostatą, įtvirtinančią 6 000 eurų sumos limitą. (5)        Be to, Įstatymo projekto lydimieji dokumentai taip pat nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl vienas iš aukščiau paminėtų šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų pinigų sumų limitų, t. y. 6 000 eurų limitas, yra mažinamas ir dar iki tokios ženkliai mažos sumos, t. y. iki 1 000 eurų sumos, o kitas – 15 000 eurų limitas – nėra mažinamas išvis. Tokia Įstatymo projekto rengėjų pozicija yra visiškai neaiški bei nepagrįsta jokiais argumentais. Tokių argumentų nematome ir Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose. Todėl naujo itin mažo 1 000 eurų limito įtvirtinimas Įstatymo projekte kelia išties pagrįstų abejonių praktinio įgyvendinamumo, tikslingumo bei ekonominio naudingumo atžvilgiu. (6)        Pažymime ir tai, jog užsienio valstybių, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybių narių, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinami taip pat ženkliai didesni nei 1 000 eurų pinigų sumų limitai kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti prieš atliekant valiutos keitimo operacijas grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, Estijoje toks limitas yra 6 400 eurų; Latvijoje – virš 7 000 eurų; Prancūzijoje – 8 000 eurų; Vokietijoje – 2 500 eurų; Graikijoje, Italijoje, Maltoje, Lenkijoje, Švedijoje, Kroatijoje ir Jungtinėje Karalystėje – net 15 000 eurų; ir kt. (7)        Galiausiai, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, įsigaliojus Įstatymo projektui su siūloma Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote, įpareigotieji subjektai prieš atlikdami valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 1 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, privalėtų nustatyti bei patikrinti ir kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Tai reiškia, jog šių asmenų tapatybę reikėtų nustatyti ir patikrinti remiantis dokumentais, duomenimis ir (ar) informacija, gauta iš patikimo bei nepriklausomo šaltinio. Taigi reikėtų patikrinti, ar atitinkamo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nėra padirbtas, ar atitinkamas asmuo nėra ieškomas ir pan. Remiantis praktine patirtimi, visos šios procedūros, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijavimą (skenavimą), kliento lėšų kilmės anketos pildymą (pildo ir pasirašo pats klientas), kliento asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir duomenų tikrinimą, pačios valiutos keitimo operacijos įforminimą, priimamų kliento pinigų patikrinimą ir suskaičiavimą, išmokamų pinigų suskaičiavimą bei išmokėjimą, užtrunka apie 15 minučių. Taigi, pavyzdžiui, per dieną atliekant 10-20 tokių operacijų, vien dokumentų forminimas užtruktų net 2-5 valandas. Be to, natūraliai kyla klausimai, koks klientas galėtų laukti net 15 minučių dėl vos 1 000 eurų operacijos, kas šiuo metu atitinka vidutinį mėnesinį atlyginimą, koks klientas lauks eilėje su, pavyzdžiui, maža 100 eurų suma, jei kasą yra tuo metu užėmęs klientas, keičiantis 1 000 eurų sumą ir atliekantis privalomas 15 minučių trunkančias procedūras. Taigi tokiai Įstatymo projekto nuostatai išties trūksta loginio pagrindimo praktinio pritaikomumo atžvilgiu. Atsižvelgdami į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, maloniai prašome dar kartą apsvarstyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos būtinumą ekonominio naudingumo, tikslingumo, teisingumo ir proporcingumo principų tinkamo įgyvendinimo atžvilgiu. Siūlome šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą palikti nepakeistą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), 5 straipsnyje nustatyta, kad siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, neviršydamos Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų. Pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė imasi tinkamų veiksmų jai kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai, taip pat bet kokioms su tuo susijusioms duomenų apsaugos problemoms nustatyti, įvertinti, suprasti bei mažinti. Ji tą rizikos vertinimą nuolat atnaujina. Poreikis griežtesniam grynųjų pinigų operacijų valiutos keitimo srityje reglamentavimui nustatytas įvertinus Lietuvoje kylančias didžiausias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos rūšis. 2015 m. atliktas Lietuvos Respublikos nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atskleidė, kad viena didžiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos rūšių Lietuvoje yra grynųjų pinigų operacijų skaičius. Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje pažymima, kad  grynųjų pinigų operacijų keliama rizika privalo būti mažinama. Peržiūrint galiojančio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas buvo sistemingai analizuojamos galimybės mažinti  Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nustatytas rizikas. Dabartinė 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos riba kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui yra per didelė – reikšminga sandorių dalis tampa nematoma ir nestebima priežiūros institucijų. Valiutų keityklose neretai fiksuojami atvejai, kai piniginės operacijos skaidomos (tyčia atliekama keletas operacijų, kurių suma tik šiek tiek mažesnė nei 6000 eurų), siekiant išvengti dideles pinigų sumas keičiančių asmenų tapatybės nustatymo procedūrų. Įstatymo projekte nustačius, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, valiutos keitimo sektoriuje atliekamų operacijų ir sandorių stebėsena taps efektyvesnė, pastebimai sumažins keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos lygį. Atkreipiame dėmesį, kad beveik visuose Lietuvos bankuose kliento tapatybė pagal vidines procedūras nustatoma visais atvejais – neatsižvelgiant į keičiamos valiutos sumos dydį. Pasiūlymas: Žiūrėti Seimo nario A.Palionio pasiūlymus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 9 straipsnio 11 dalies 5 punktui.
14. 14.	Advokatų kontora „Cobalt“, 2017-06-06	9	1		Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto teisinė analizė Gerbiamieji, Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacija (toliau – „Asociacija“) kreipėsi į mus, prašydama pateikti pastabas ir teisinę išvadą dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – „Įstatymo pakeitimo projektas“) pateikimo. Atsakydami į paklausimą, teikiame žemiau nurodytus teisinius komentarus dėl Įstatymo pakeitimo projekto Asociacijai bei visoms su Įstatymo pakeitimo projekto priėmimu suinteresuotoms institucijoms. A.        Aktualus numatomo reglamentavimo pakeitimas Įstatymo pakeitimo projektu yra siūloma keisti 9 straipsnyje „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas“ numatytą reglamentavimą nustatant, kad: „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento ir naudos gavėjo tapatybę: (1)     prieš pradėdami dalykinius santykius; (2)        prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta; (3)        prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 1 000 eurų [šiuo metu – 6000 eurų] sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu; (4)        vykdydami pinigų perlaidų grynaisiais pinigais paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;  (5)        vykdydami ir priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, nuostatomis; (6)        kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo; (7)     bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika“. Pažymėtina, kad nurodytu reglamentavimu ženkliai didinama tiesiogiai su Asociacijos nariais susijusi administracinė našta, mažinant šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje 9 str. 1 d. 3 p. nurodytą 6 000 eurų sumą iki 1000 eurų, t. y. net šešis kartus. Pažymėtina, kad ši papildoma didžiulė administracinė našta nėra pažymėta Įstatymo pakeitimo projekto rengėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rengtoje Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje (priedas Nr. 1 prie Įstatymo pakeitimo projekto), į ką neabejotinai būtina atsižvelgti (detalesnė teisinio reglamentavimo galimų padarinių apžvalga pateikiama šios teisinės išvados D dalyje). B.        Įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatinusios priežastys ir tikslai neatitinka parengto Įstatymo pakeitimo projekto Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai lydimuosiuose dokumentuose nurodo, kad Įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant užtikrinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – „Direktyva“), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyva iš esmės siekiama užtikrinti jos nuostatų atitiktį tarptautiniams reikalavimams, nustatytiems Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – „FATF“) priimtose tarptautinėse rekomendacijose. 1.         Direktyvos nuostatos turi būti taikomos pinigų pervedimo, bet ne grynųjų pinigų operacijoms Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje, kuri yra priedas Nr. 5 prie Įstatymo pakeitimo projekto, nurodoma, kad Direktyvos 11 straipsnio reglamentavimas yra perkeliamas ir įgyvendinamas visiškai. Šis Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų teiginys nėra teisingas dėl žemiau nurodomų priežasčių. Direktyvos 11 str. nustatyta, jog Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų šiais atvejais: (a)     pradėdami verslo santykius; (b)     vykdydami nenuolatinį sandorį: (i) kurio vertė – 15 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, arba (ii) kuriuo pervedamos 1 000 EUR sumą viršijančios lėšos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 (30) 3 straipsnio 9 punkte; <...>. Remiantis nurodytu Direktyvos reglamentavimu, asmuo įpareigojamas atlikti deramą kliento tikrinimą, jei: (a)     vykdomas nenuolatinis sandoris; ir (b)     pervedamos 1 000 EUR sumą viršijančios lėšos. Direktyva nenumato, kad klientų tikrinimą privalėtų atlikti nuolatiniu valiutos keitimu (grynųjų pinigų operacijomis) užsiimančios finansų įstaigos, tame tarpe ir valiutos keityklos operatoriai, kurie keičia (perka ir parduoda) grynuosius pinigus, o ne perveda lėšas, viršijančias 1 000 EUR sumą. Pažymėtina ir tai, kad Direktyvos 11 str. b(ii) p. nukreipia į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 3 str. 9 p., kaip nuostatą, reglamentuojančią atvejį, kuomet klientų tikrinimas privalomas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, yra taikomas lėšų pervedimams bet kuria valiuta, kuriuos siunčia arba gauna Sąjungoje įsisteigęs mokėjimo paslaugų teikėjas arba tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas. Nurodome, kad reglamentas nereglamentuoja teisinių santykių vykdant grynųjų pinigų keitimo operacijas. Dėl išvardytų priežasčių, Įstatymo pakeitimo projekte numatytas Direktyvos perkėlimas neatitinka Direktyvoje numatyto tikslo ir yra atliktas netinkamai. 2.         Pagal FATF rekomendacijas valiutos keityklų operacijoms nustatytas 15 000 EUR slenkstis Aiškinamajame Įstatymo pakeitimo projekto rašte nurodoma, kad Direktyva iš esmės siekiama užtikrinti jos nuostatų atitiktį tarptautiniams reikalavimams, nustatytiems Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – „FATF“) priimtose tarptautinėse rekomendacijose. FATF yra Didžiojo septyneto sprendimu 1989 m. Paryžiaus susitikime sudaryta organizacija, globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja pasaulyje. FATF metodologiją savo vertinimų metu naudoja Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos, stebinčios valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams pinigų plovimo ir teroristų finansavimo sityje. Europos Sąjunga FATF standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus. Kaip įgyvendina FATF rekomendacijas Lietuvos Respublika yra atskaitinga Europos Tarybos MONEYVAL komitetui. FATF rekomendacijas Lietuvos Respublika, o konkrečiai – įstatymų leidėjas – turėtų įgyvendinti atsižvelgdamas į konkrečias FATF rekomendacijų nuostatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis FATF Rekomendacijomis nustatyti slenksčiai sandoriams, kuriuos įgyvendinant subjektams yra reikalaujama atlikti klientų patikrą. Minėti slenksčiai yra šie: (a)       Finansų įstaigoms yra 15 000 USD/EUR; (b)       Kazino, įskaitant interneto kazino 3 000 USD/EUR; (c)        Tauriųjų metalų ir akmenų perpardavinėtojams, kai perkama ar parduodama grynaisiais 15 000 USD/EUR. Pažymėtina, kad finansų įstaigoms, kurioms, pagal FATF rekomendacijas yra taikomas 15 000 USD/EUR slenkstis, pagal FATF rekomendacijas yra laikomos valiutos keityklos. Akivaizdu, kad Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai klaidingai aiškina FATF Rekomendacijas, kurios pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę nustatyti de minimis slenkstį tarpvalstybiniams pinigų pervedimams, kuris negalėtų viršyti 1 000 USD/EUR. Ši nuostata nereiškia, kad grynųjų pinigų keitimo operacijoms taip pat turėtų būti taikomas 1 000 USD/EUR slenkstis. C.        Įstatymo pakeitimo projekto tikslai nepagrįstai taikomi grynųjų pinigų keitimui valiutos keityklose Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai nustato, kad Įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir FATF rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taip tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į B dalyje išdėstytus argumentus, Įstatymo pakeitimo projektu Direktyvos ir FATF rekomendacijos nėra įgyvendinamos tinkamai, todėl šis Įstatymo pakeitimo projekto tikslas nėra tinkamai įgyvendinamas. Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siekiama pakeisti ir papildyti įstatymo nuostatas. Pasak Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos nuostatas. Be to, nurodoma, kad priėmus Įstatymo pakeitimo projektą bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, atsiras prielaidos efektyvesniam šių nusikaltimų užkardymui. Nurodome, kad su aukščiau išdėstytais Įstatymo pakeitimo projekto priėmimo tikslais nesutinkame ir nemanome, kad būtent valiutų keityklos operatorių administracinės naštos didinimas gali pasiekti efektyvesnį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymą, ar, tuo labiau sudaryti prielaidas nusikaltimų užkardymui. Savo poziciją grindžiame žemiau nurodytais argumentais. 1.         Valiutos keityklos operatorių veikla keičiant grynuosius pinigus neatitinka pinigų plovimo sąvokos Pagal galiojančią Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatymo 2 str. 17 d. (ši nuostata nėra keičiama Įstatymo pakeitimo projektu) pinigų plovimas yra suprantamas kaip: (a)        turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; (b)        turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; (c)        turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; (d)       rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų. Visais aukščiau nurodytais atvejais siekiama paslėpti nusikalstamą kapitalo prigimtį, suteikiant jam teisėtą įvaizdį. Pateikiant pinigų plovimo sąvokas paprastai išskiriami du pinigų plovimo momentai: (a)        pinigų plovimui naudojamų pajamų šaltinis yra nusikaltimas, t. y. pajamos, gautos nusikalstamu būdu, ir (b)        šiomis pajamomis yra disponuojama arba su jomis atliekamos įvairios finansinės operacijos taip, kad teisiniu požiūriu jos būtų traktuojamos kaip teisėtos, t. y. gautos iš legalių šaltinių. Svarbu pabrėžti, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, privalo būti įrodyti ABU aukščiau paminėti pinigų plovimo momentai. Analizuojant pinigų plovimo sąvoką bei vertinant ją valiutos keityklos operatorių veiklos kontekste, turime pažymėti, kad grynųjų pinigų keitimą atliekantys subjektai neprivalo (neturi tam teisinio įpareigojimo) tikrinti jiems pateikiamų grynųjų pinigų kilmės. Pagal šiuo metu galiojantį tęsinį reglamentavimą kliento lėšų kilmės anketą tuo atveju, kai keičiama suma viršija nustatytą ribą pildo ir pasirašo pats klientas, o valiutos keityklos operatoriai neturi teisinių ir techninių galimybių patikrinti tokios informacijos tikrumą ir patikimumą. Net jei dabar galiojanti 6 000 EUR riba, nuo kurios valiutos keityklos operatoriai privalo tikrinti asmens tapatybę, sumažėtų iki 1 000 EUR, toks reglamentavimas nesumažintų pinigų plovimo veikos galimybių, nes nėra ir nebūtų atsekamas keičiamų pinigų šaltinis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikros ribos, nuo kurios yra tikrinama asmens tapatybė nustatymas (be pareigos pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms) savaime nesumažina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, kadangi asmuo gali keisti valiutą skirtingose skirtingų bankų ir kitų finansų įstaigų valiutos keityklose. Dėl nurodytų priežasčių, užkraunant perteklinę, nepagrįstą administracinę naštą keitykloms nebus užkardoma neteisėta veikla – pinigų plovimas. 2.         Grynųjų pinigų keitimo veikloje iki šiol nėra nustatyta nei vieno pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atvejo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos 2015 m. atliko nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą. Rizikos vertinimas buvo atliktas vykdant privalomus FATF reikalavimus – nustatyti ir suprasti valstybėse esančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas ir jas mažinti. Remiantis atlikto nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais nustatyta, kad finansų įstaigos (prie kurių yra priskiriamos ir valiutų keityklos operatoriai) pasižymi aukštu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų suvokimo lygiu, trūkumai yra nereikšmingi ir jie gali būti ištaisyti pasitelkus praktinių mokymų bei seminarų metodus^[4]. Pinigai Lietuvoje dažniausiai plaunami vertybinių popierių rinkoje, perkant akcinių bendrovių akcijas, nekilnojamąjį turtą mažesnėmis kainomis, atliekant eksporto ir importo operacijas. Viešai prieinamų šaltinių duomenimis, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atvejų keičiant grynuosius pinigus valiutos keityklose nebuvo nustatyta. Papildomai nurodome, kad atidžiai išanalizavus Liteko, Infolex ir InfoCuria sistemose skelbiamas tiek civilines, tiek baudžiamąsias bylas (iš viso peržiūrėta virš 300 bylų), susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, per visą teismų praktiką, susijusią su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, nenustatyta nei viena byla, kurioje būtų konstatuotas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atvejis keičiant grynuosius pinigus valiutos keityklose. Šis faktas neabejotinai suponuoja, kad dabartinis grynųjų pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas valiutos keitimui yra visiškai pakankamas ir užtikrina pinigų plovimo valiutų keityklose nebuvimą. Pažymėtina, kad Įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad kas 4 metus turi būti atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kuriuo vadovaujantis nustatomos priemonės šios rizikos valdymui ir mažinimui. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo pakeitimo projekte numatytos drastiškos rizikos valdymo ir mažinimo priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei ta rizika realiai egzistuoja ir jos negalima sumažinti taikant dabartinį teisinį reguliavimą bei kitus būdus (pvz. rengiant seminarus ir pan.). D.        Objektyvios aplinkybės suponuoja Įstatymo pakeitimo projekte reglamentuojamos sumos padidinimą iki 15 000 EUR Kaip minėta aukščiau, Įstatymo pakeitimo projektu sukuriama didžiulė administracinė našta valiutos keityklos operatoriams, kurių veiklą prižiūri Lietuvos Bankas ir reglamentuoja tik 2014 m. priimtas Valiutos keityklos operatorių įstatymas. Asociacijos žiniomis, nuo 2014 m. iki šiol nebuvo nustatyta grubių valiutos keityklos operatorių veiklos pažeidimų ar pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų keičiant grynuosius pinigus, todėl Asociacijai nėra suprantamas ir objektyviai pateisinamas didesnės jos narių veiklos ribojimas. Remiantis Įstatymo pakeitimo projektu, valiutos keityklos operatoriai būtų įpareigojami nustatyti ir patikrinti asmenų tapatybę remiantis dokumentais, duomenimis ir (ar) informacija, gauta iš patikimo nepriklausomo šaltinio. Tokio tikrinimo rezultatai turėtų būti fiksuojami tik valiutos keityklos operatorių registracijos žurnaluose, nesiunčiant atitinkamų duomenų valstybinėms institucijoms. Vadinasi, administracinė našta tenka keitykloms, o valstybinės institucijos, turinčios įgalinimus, žinių ir techninių galimybių užkardyti nusikalstamas veikas, prieigos prie informacijos apie grynųjų pinigų keitimo operacijas, viršijančias 1 000 EUR sumą, kaip nustatyta Įstatymo pakeitimo projekte, neturės. Atsižvelgiant į Asociacijos narių praktiką, asmens tikrinimo procedūros, kurių, jei bus priimtas Įstatymo pakeitimo projektas, padaugės šešis kartus, vidutiniškai užtrunka apie 15 minučių. Jei laikysime, kad per dieną bus atlikta 10-20 tokių operacijų, jų atlikimas užtruks apie 2-5 valandas. Pažymėtina, kad Įstatymo pakeitimo projekte nėra argumentuojama, kodėl yra reikalinga keisti dabartinę 6 000 EUR ribą, nuo kurios tikrinama asmens, keičiančio grynuosius pinigus, tapatybė. Jei įpareigojimo keisti reglamentavimą nenumato Direktyva, FATF, nėra nustatytų neteisėtos veikos atvejų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nenustatė padidėjusios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos keičiant grynuosius pinigus valiutos keityklos operatorių įstaigose, perteklinis reikalavimas turėtų tik neigiamos įtakos ekonominiams valiutos keityklos operatorių veiklos aspektams ir nepasiektų Įstatymo pakeitimo projekto tikslo – užkardyti nusikalstamas veikas. Nuo pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – „Įstatymas“) priėmimo 1997 m. iki 2015 m. galiojo 20 000 LTL riba, nuo kurios tikrinama asmens, keičiančio grynuosius pinigus, tapatybė. Vėliau, LR oficialia atsiskaitymo priemone tapus eurui, ši riba buvo pakeista į 6 000 EUR (konvertuojant litus į eurus), nekeičiant šios sumos dydžio. Vis tik per 20 metų įstatymo galiojimo laikotarpį žymiai pasikeitė ekonominė situacija: ryškus vartotojų kainų, atlyginimų, vidaus vartojimo pokytis. Remiantis LR statistikos departamento duomenimis, 1997 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo 167 EUR, o 2016 m. – 600,10 EUR, t. y. vidutinis atlyginimas Įstatymo galiojimo laikotarpiu padidėjo 3,59 karto, vadinasi šiuo metu Įstatyme nustatyta 6 000 EUR suma de fakto yra jau santykinai daugiau kaip 3 kartus ekonomiškai sumažėjusi. Kitais žodžiais sakant, 1997 m. buvusią 20 000 litų (6000 EUR) sumą šiuo metu ekonomiškai atitiktų 21 540 EUR suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikėtų labai atsakingai svarstyti efektyvesnį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kontrolės mechanizmą, nukreipiant atidų žvilgsnį į tikrąsias rizikas ir jų priežastis, kadangi mažinant ribą, nuo kurios valiutos keityklos operatoriai privalėtų tikrinti asmens tapatybę, atlikdami grynųjų pinigų keitimo operacijas, nėra ir negali būti užkardoma neteisėta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikla. IŠVADA: Atsižvelgiant į Įstatymo pakeitimo projekto teisinėje analizėje išvardintas objektyvias aplinkybes bei faktą, kad nei pačiai 6 000 EUR ribai, nuo kurios tikrinama asmens, keičiančio grynuosius pinigus, tapatybė, nei jos mažinimui nėra jokio teisinio pagrindo, šią ribą pagal Direktyvą ir FATF rekomendacijas nustatyti 15 000 EUR ir : 1.   Įstatymo pakeitimo projekto 9 str. 1 d. 2 p. išdėstyti taip: „prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas, įskaitant valiutos keitimo (pirkimo ir pardavimo) operacijas grynaisiais pinigais, arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta; 2.    Įstatymo pakeitimo projekto 9 str. 1 d. 3 p. panaikinti.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti argumentus, pateiktus Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacijos pasiūlymui.
15. 15.	Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacija, 2017-06-09				DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektO Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra svarstomas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgdami į tai, kad svarstomos Įstatymo projekto nuostatos turi tiesioginės įtakos Tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo asociacijos narių veiklai, teikiame savo poziciją dėl Įstatymo projekto. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakciją trečiosios šalys privalo pateikti informaciją jos prašančioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, o Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad trečiosios šalys gali pateikti tokią informaciją. Pažymėtina, jog tokiu būdu finansų įstaigoms (tame tarpe tarpusavio skolinimo platformoms bei sutelktinio finansavimo platformoms) būtų apribota galimybė gauti informaciją iš trečiųjų šalių. Be šios informacijos tarpusavio skolinimo platformos bei sutelktinio finansavimo platformos negalės nuotoliniu būdu nustatyti kliento ir naudos galėjo tapatybės. Tokiu būdu būtų apribotos galimybės teikti savo paslaugas. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) įvertinusi Įstatymo projektą 2017 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (2.30-35) 6V-1174 nurodė, kad nustatant ūkinės veiklos ribojimus, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių: ar yra priežastinis ryšys tarp nustatomų ir siekiamų specialių, aiškiai nustatytų tikslų; ar apribojimai nėra didesni, negu būtina tikslams pasiekti. Tuo tarpu ribojant ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad nebūtų nepagrįstai neproporcingai pažeistos konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu pagrindinis būdas, kuriuo tarpusavio skolinimo platformos bei sutelktinio finansavimo platformos nustato savo klientų tapatybes yra elektroninė bankininkystė. Su banko sąskaita susieta elektronine bankininkyste naudojasi didelis skaičius Lietuvos gyventojų. Asmenims atidarant savo sąskaitas bankuose jų asmens tapatybė yra tinkamai ir visapusiškai nustatoma Todėl mūsų vertinimu, pagal siūloma Įstatymo projektą, tarpusavio skolinimo platformoms bei sutelktinio finansavimo platformoms būtų užkirstas kelias paprasčiausiu ir vienu patikimiausiu būdu nustatyti kliento ir naudos gavėjų tapatybes nuotoliniu būdu. Pažymėtina, jog pagal siūlomą Įstatymo projektą konkurencija tarp finansų įstaigų, teikiančių finansavimą asmenims, būtų iškreipta, kadangi finansavimas bankuose būtų laisvai prieinamas, tuo tarpu finansavimas tarpusavio skolinimo platformose bei sutelktinio finansavimo platformose naudojant elektroninę bankininkystę iš esmės negalimas. Manome, jog Įstatymo projekto rengėjai turėtų geriau įvertinti būsimas siūlomų pakeitimų pasekmes, kurios turės didelės įtakos visai Lietuvos finansų sistemai. Kaip minėta, pagal siūlomą Įstatymo projektą yra apribojamos kai kurių finansų įstaigų (tame tarpe tarpusavio skolinimo platformų bei sutelktinio finansavimo platformų) veiklos galimybės, tuo tarpu kitoms finansų įstaigoms suteikimas nepagrįstas konkurencinis pranašumas (pavyzdžiui, bankams). Mūsų vertinimu, reikalingi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai turėtų būti apsvarstyti išsamiau ir detaliau, atsižvelgus į finansų rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII 275 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama įgyvendinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) Nr. 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/60/EB bei Komisijos direktyva Nr. 2006/70/EB (toliau – Direktyva). Pagrindinis Direktyvos nuostatų tikslas – įgyvendinti pasaulinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartų formuotojos – Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) reikalavimus. Įstatymo projekte yra nustatyti 4 būdai finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant: 1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją; 2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones; 3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu; 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali pasirinkti bet kurį iš šių būdų nuotoliniam kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Mokėjimo pavedimas atliktas iš sąskaitos kitoje finansų įstaigoje nėra pakankama priemonė kliento tapatybei nustatyti. Taip pat, reglamentavimas, kad trečioji šalis priverstinai turi pateikti prašomą kliento informaciją prieštarauja tarptautiniams reikalavimams. Pagal trečiosios šalies turimos informacijos naudojimui kliento tapatybės nustatymo procese FATF keliamus tarptautinius reikalavimus (žr. FATF 17 rekomendacija), kuriais grįstos ir Direktyvos nuostatos dėl trečiųjų šalių, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą tik tada, jei turi priemones, užtikrinančias informacijos iš trečiųjų šalių gavimą. FATF 17 rekomendacijos reikalavimus atkartoja Direktyvos 27 straipsnio nuostatos: „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją, susijusią su 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais deramo klientų tikrinimo reikalavimais.“, „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas“. Pagal Direktyvą, valstybės narės turi užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai, naudodamiesi trečiosios šalies informacija, turi priemones, kurios užtikrintų galimybę gauti reikiamą kliento tapatybės informaciją bei kliento tapatybės dokumentų kopijas. Kitoks Direktyvos nuostatų interpretavimas ne tik prieštarautų asmens duomenų apsaugos reikalavimams, bet ir iškraipytų FATF reikalavimų dėl naudojimosi trečiosios šalies informacija sąlygų esmę ir keliamą tikslą – kuo labiau sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai savo kliento tapatybę nustato savo tikslais ir tam naudoja savo finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Galimybė gauti tam tikrą informaciją apie kito įpareigotojo subjekto klientą iš trečiosios šalies (pvz., tam tikrus duomenis, matomus iš kliento atlikto mokėjimo pavedimo), neatleidžia finansų įstaigos ar kito subjekto nuo pareigos gauti visus duomenis, reikalingus kliento tapatybei nustatyti. Būtent dėl to trečiąja šalimi besinaudodama finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi turėti teisinius įrankius (pvz., sutartį), kad būtų tikras, kad paprašęs gaus tikslius kliento tapatybės duomenis ir (arba) turės galimybę gauti dokumentų, kurių pagal teisės aktų reikalavimus reikia kliento tapatybei nustatyti, kopijas ir kitą informaciją. Finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui neturint tokios galimybės, negalima laikyti, kad bendrovė naudojasi trečiosios šalies informacija ir tinkamai nustato kliento tapatybę. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaudamosi Direktyvos 25 straipsniu bei FAFT 17 rekomendacija, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdantiems klientų tapatybės nustatymo reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis, t. y. valstybėms narėms suteikta teisė savarankiškai spręsti, ar finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams išvis suteikti teisę nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, naudojantis trečiųjų šalių informacija. Įstatymo projekte yra nustatyti būdai, kurie sudaro galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kliento ir naudos gavėjo tapatybę nustatyti nuotoliniu būdu, tačiau taip pat užtikrinama, kad leidžiami būdai užtikrintų pakankamo saugumo kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komiteto nuomone, Įstatymo projektas tinkamai perkelia Direktyvos nuostatas, nustato ne vieną būdą, kuriais kliento ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta nuotoliniu būdu, taip pat užtikrina reikiamą tokio tapatybės nustatymo būdo apsaugos priemonių lygį, neriboja finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų ūkinės veiklos bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai.
16. 16.	Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2017-06-12	11	1		Dėl vartotojų interesų apsaugos atliekant nuotolinį identifikavimą Vidaus reikalų ministerija teikdama 2017 m. birželio 1 d. Seimui Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos  įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-732, eilinį kartą bando įteisinti geresnes sąlygas Lietuvoje dirbantiems bankams ir palikti jų nuožiūroje spręsti, kam teikti nuotolinio identifikavimo paslaugas, o kam – neteikti. Kreipiamės į jus siekdami apsaugoti vartotojų interesus, nes siūlomu įstatymo projektu ir vėl akivaizdžiai yra siekiama pataikauti rinkoje de facto monopolį sukūrusiems stambiems finansų rinkos žaidėjams,  o vartotojai ir jų interesai nustumiami į antrąjį planą. Todėl šiuo raštu norime atkreipti dėmesį į įstatymo ydingumą. Įstatymo projektu siekiama perkelti 2015 m. gegužės 20 d. direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Be visų kitų direktyvoje numatytų prevencinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių yra nurodoma ir pareiga finansų įstaigoms nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę. Direktyvoje išskiriami tapatybės nustatymo būdai yra fizinis ir nuotolinis identifikavimas. Atkreipiame dėmesį, kad minimoje direktyvoje neišskiriama, kuris iš būdų yra saugesnis ar labiau tinkamas. Lygiai taip pat nereikalaujama iš valstybių nurodyti baigtinį identifikavimo būdų sąrašą. Visgi Lietuva eilinį kartą elgiasi priešingai ir įstatymo teikiamais siūlymais ne tik įtvirtina bankų monopolį, bet ir palieka vartotojus priklausomus nuo bankų. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte minimos nuotolinio identifikavimo priemonės Lietuvoje nėra plačiai paplitusios. Europos Sąjungoje išduodamos elektroninės atpažinties priemonės Lietuvos net nėra naudojamos, taigi vartotojai net neturi galimybių rinktis tokios opcijos. Elektroninio parašo naudojimas tarp vartotojų yra itin mažas, taigi tai taip pat nėra ir greitu metu nebus dažniausiai vartojama nuotolinio identifikavimo priemonė, jei valstybė nesiims proaktyvių veiksmų skatindama elektroninio parašo skvarbą. Galimybė save identifikuoti naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą, taip pat nėra prieinamos didžiajai daliai vartotojų, nes tik mažiau nei pusė visų išmaniųjų telefonų vartotojų jungiasi prie mobiliojo interneto. Dauguma žmonių arba neturi išmaniųjų telefonų, arba nemoka naudotis programomis, kurios bus reikalingos siekiant save identifikuoti. Taigi ši priemonė užkirs kelią daugeliui vartotojų save identifikuoti. Belieka paskutinė galimybė vartotojui nuotoliniu būdu save identifikuoti – pasinaudoti trečiųjų šalių informacija. Dažniausias toks būdas – nuotoliniu būdu save identifikuoti pasinaudojant elektronine bankininkyste. Šis identifikavimo būdas yra ir pagrindinė priemonė jungtis prie VMI, e. valdžios ar Lietuvos teismų sistemos. Tačiau siūlomo įstatymo projekte trečiosios šalys, turinčios informaciją apie klientą ir jį anksčiau identifikavusios fiziškai (t.y. bankai) nėra įpareigotos dalintis šia turima informacija ir ją teikti gali savo valia. Tokiu būdu paliekama teisė trečiosioms šalims (t.y. bankams) spręsti, kam suteikti tokią informaciją, o kam jos nesuteikti. Taigi visiškai to neslepiant sukuriamas bankų monopolis ir dominuojanti padėtis rinkoje. Pagrįstą nerimą bei įtarimą kelia ir tai, kad ši priemonė yra laikoma saugia ir tinkama jungtis prie valstybinių institucijų ir jų teikiamų paslaugų, bet nėra vienodomis sąlygomis taikoma jungiantis prie kitų rinkos žaidėjų teikiamų paslaugų. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pakankama tapatybės identifikavimo priemone laikomas ir bankinis pavedimas iš savo sąskaitos į paslaugų teikėjo sąskaitą. Tokią priemonę naudoja netgi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri de facto pripažįsta ir laiko patikimu 0,01 euro pavedimą iš kliento banko sąskaitos, naudojantis elektronine bankininkyste, kaip asmens tapatybės nuotolinio nustatymo būdą sutartyse su vartojimo kredito davėjais dėl duomenų teikimo. Visgi toks būdas šiame įstatymo projekte nenumatomas. Kyla klausimas – kodėl? Jei juo gali naudotis valstybės institucijos, kodėl to daryti negali kiti rinkos žaidėjai? Kodėl vartotojas turi būti klaidinamas, kur vienas būdas yra patikimas, o kur – netaikomas? Pažymime, kad praktikoje egzistuoja daug įvairių kitų patikimų priemonių nustatyti kliento tapatybę nuotoliniu būdu. Kaip, pavyzdžiui, nurodyta „Paypal“ internetiniame puslapyje(https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=p/acc/seal-CA-unconfirmed-outside), kliento tapatybė yra nustatoma klientui patvirtinus banko sąskaitą bei susiekus su klientu telefonu ir jam uždavus atitinkamus klausimus, kuriais yra patvirtinama tam tikra informacija. „Revolut“ asmens tapatybė nustatoma tik pasiekus 1000 eurų apyvartą. Taigi tokios priemonės ir būdai taip pat turi būti įtraukiami į identifikavimo priemonių sąrašą kaip vienodai galimi ir leistini, nes būtent jie greičiausiai ir operatyviausiai leis naudotis naujomis finansinių tiekėjų paslaugomis, kurios į Lietuvos rinką skverbiasi itin sparčiu tempu. Itin griežtoms įstatymo nuostatoms nėra jokio pagrindo ir jų pagrįstumas kelia abejonių. Kyla klausimas, ar yra priežastinis ryšys tarp nustatomų ir siekiamų tikslų ir ar apribojimai nėra didesni nei būtina tikslams pasiekti. Seimui teikiamas įstatymo projektas nukrypsta nuo direktyvos nuostatų ir reglamentuoja ribojančias ir įpareigojančias priemones. Siūlomas sprendimas: 1.   Siūlome įtvirtinti nuostatą ir pripažinti bankinį pavedimą kaip kliento ar naudos gavėjo identifikavimo priemonę ir įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį papildyti punktu „kai informacija apie asmens tapatybę sužinoma klientui atliekant pirmą mokėjimą iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi“. 2.   Siekiant liberalizuoti rinką ir siekiant sudaryti kiek įmanoma laisvesnes priemones ir būdus vartotojams naudotis teikiamomis paslaugomis, siūlome papildomai įtraukti ir 11 straipsnio 1 dalį papildyti punktu „kai informacija apie asmens tapatybę sužinoma klientui patvirtinus banko sąskaitą – atliekant mokėjimą iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, bei susisiekus su klientu telefonu ir jam uždavus atitinkamus klausimus, kuriais yra patvirtinama tam tikra informacija“. 3.   Negana to, siekiant sudaryti visiems vienodas sąlygas, negalima palikti informacijos ir sprendimo monopolio – teikti ar neteikti informaciją apie klientus – bankų rankose, todėl siūlome įtvirtinti prievolę trečiosioms šalims pateikti informaciją jos prašančioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams, t.y. įpareigoti bankus teikti informaciją.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai.
17. 17.	Lietuvos bankų asociacija, 2017-06-12				DĖL 2017-06-06 FINANSINIŲ PASLAUGŲ ĮMONIŲ ASOCIACIJOS „FINCO“ PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-732ES           Šiuo raštu norime atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dėmesį į asociacijos “FINCO” teikiamus pasiūlymus dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto (toliau – Projektas): 1.   Pažymėtina, kad “FINCO” pasiūlymai dėl Projekto dar 2016 m. buvo apsvarstyti/išdiskutuoti dalyvaujant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Atsižvelgiant į nurodytas diskusijas buvo priimti teisės aktų pakeitimai (pakeistas “FINCO” pažymoje minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-24 nutarimas Nr. 942). 2.   “FINCO” siūlymas, kad kliento atliktas mokėjimas per banką ar kitą įstaigą būtų laikomas tinkamu tapatybės nustatymu, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 nuostatų, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, atliktas mokėjimo nurodymas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą nėra laikomas kliento tapatybės nustatymu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ir informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio (Bylos: 2AT-6-942/2015;  ATP-34-493/2014; 2AT-44-2014). 3.   “FINCO” siūlymas, kad finansų įstaigos teiktų informaciją apie kliento tapatybės nustatymą jau šiuo metu yra įtvirtintas galiojančiame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Pažymėtina, kad pagal ES valstybių narių gerąją patirtį, tapatybės nustatymas remiantis trečiųjų šalių informacija yra leidžiamas tik tada, kai yra sudaryta atitinkama sutartis tarp trečiosios šalies ir finansų įstaigos, kuria užtikrinama teikiamų duomenų kokybė, informacijos pateikimo savalaikiškumas ir saugumas.      Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, prašome atmesti “FINCO” siūlymus dėl Projekto.	Pritarti iš dalies	Komitetas iš dalies pritarė asociacijos „Finco“ pasiūlymams dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių (žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai ir Seimo nario T.Langaičio pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 daliai).
18. 18.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-13	11	1	5	Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos Teikiame papildomą siūlymą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) projektui (toliau – Projektas). 1. Dėl tapatybės nustatymo priemonių Siekiant sudaryti klientams galimybes paprastai ir lanksčiai naudotis finansų paslaugomis, teisinis reguliavimas neturėtų nustatyti nepagrįstai griežtų reikalavimų finansų įstaigoms ir turėtų įtvirtinti kuo daugiau priemonių, kurios yra saugios ir patikimos Tapatybei nustatyti. Matydami skubą LR Seime svartyti ir priimti Projektą susipažinome su besiformuojančia ES šalių praktika. Oficialioje ES informacijoje nurodoma, kad šiuo metu direktyvą yra perkėlusios trys šalys – Čekijos Respublika, Austrija ir Prancūzija. Bent vienoje iš jų – Austrijoje – fizinis dalyvavimas nustatant asmens tapatybę yra nebūtinas, tame tarpe ir tais atvejais, kuomet mokėjimas atliekamas iš finansų įstaigoje atidarytos sąskaitos ir tokia finansų įstaiga patvirtina, kad tapatybė buvo nustatyta tinkamai. Todėl atsižvelgdami į kitų ES narių praktiką siūlome analogišką priemonę įtvirtinti ir Lietuvoje. Siūlome: papildyti Projekto 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta, klientui fiziškai nedalyvaujant, tik šiais atvejais: 1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka; 2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – eIDAS reglamentas); 3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka eIDAS reglamento reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis eIDAS reglamento 14 straipsniu; 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų: a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnio reikalavimus; b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas;) 5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos paslaugomis į jos mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančioje kredito įstaigoje atidarytos mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama kliento tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopija. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos nereikia, jeigu pateikiamas kredito įstaigos patvirtinimas, kad kliento tapatybė buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pavedimas iš banko sąskaitos gali būti naudojamas tik kompleksiškai su kitomis saugų tapatybės nustatymą užtikrinančiomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomoje formuluotėje nėra nustatomi saugikliai, kuriais mažinama rizika, kad teikiama asmens dokumento kopija bus ne to asmens, netikra,  paliekama galimybė, kad kopiją teikiantis asmuo turi ne patį dokumentą, o tik jo kopiją. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 1 dalies 4 punkte nustatomi saugikiai, kad „tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas“,  klientas dokumentą turi pakreipti kelis kartus, kad būtų galima įsitikinti, kad rodomas dokumentas yra tikras ir originalus ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūloma tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu priemonė nėra pakankamo saugumo lygio ir neužtikrina tinkamo kliento identifikavimo. Būtina nustatyti, kad pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Pasiūlymas: Žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai.
19. 19.	Finansinių paslaugų įmonių asociacija „Finco“, 2017-06-13	13	2		2. Dėl trečiųjų šalių įpareigojimo suteikti informaciją apie Tapatybės nustatymą Projektu siūloma atsisakyti įpareigojimo trečiosioms šalims pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus Tapatybei nustatyti. Šiuo metu galiojančios PPTFPĮ redakcijos 13 str. yra numatyta pareiga trečiosioms šalims pateikti finansų įstaigoms Tapatybei nustatyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Nepaisant to, finansų rinkos dalyviams ir bankams iki šiol nėra pavykę susitarti dėl tokios informacijos keitimosi. Bankai nesutinka perduoti savo turimos informacijos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos bankas iki šiol nesiėmė veiksmų, kurie užtikrintų informacijos keitimąsi, nepriėmė teisės aktų, kuriose būtų reguliuojama informacijos keitimosi procedūra. Dvišaliai sutarimai su bankais yra mažai tikėtini, kadangi bankai konkuruoja su kitais finansų rinkos dalyviais. Todėl Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta galimybė gauti trūkstamą informaciją apie klientą ir naudos gavėją gavus kitos finansų įstaigos ar įpareigotojo subjekto prašymą. Tokiu būdu būtų sumažinti Tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu kaštai, sudaromos sąlygos efektyviau ir operatyviau teikti paslaugas neatliekant pakartotinio tapatybės nustatymo, jei kita finansų įstaiga jį jau atliko. Siūlome: pakeisti Projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, taip pat gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jei turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas abiejų šių sąlygų vykdymą: 1) paprašius trečioji šalis nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui; 2) paprašius trečioji šalis nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui.	Nepritarti	Pagal trečiosios šalies turimos informacijos naudojimui kliento tapatybės nustatymo procese FATF keliamus tarptautinius reikalavimus (žr. FATF 17 rekomendacija), kuriais grįstos ir Direktyvos nuostatos dėl trečiųjų šalių, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą tik tada, jei turi priemones, užtikrinančias informacijos iš trečiųjų šalių gavimą. FATF 17 rekomendacijos reikalavimus atkartoja Direktyvos 27 straipsnio nuostatos: „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją, susijusią su 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais deramo klientų tikrinimo reikalavimais.“, „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas“. Pagal Direktyvą, valstybės narės turi užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai, naudodamiesi trečiosios šalies informacija, turi priemones, kurios užtikrintų galimybę gauti reikiamą kliento tapatybės informaciją bei kliento tapatybės dokumentų kopijas. Kitoks Direktyvos nuostatų interpretavimas ne tik prieštarautų asmens duomenų apsaugos reikalavimams, bet ir iškraipytų FATF reikalavimų dėl naudojimosi trečiosios šalies informacija sąlygų esmę ir keliamą tikslą – kuo labiau sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai savo kliento tapatybę nustato savo tikslais ir tam naudoja savo finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Galimybė gauti tam tikrą informaciją apie kito įpareigotojo subjekto klientą iš trečiosios šalies (pvz., tam tikrus duomenis, matomus iš kliento atlikto mokėjimo pavedimo), neatleidžia finansų įstaigos ar kito subjekto nuo pareigos gauti ar turėti galimybę prikeikus gauti visus duomenis, reikalingus kliento tapatybei nustatyti. Būtent dėl to trečiąja šalimi besinaudodama finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi turėti teisinius įrankius (pvz., sutartį), kad būtų tikras, kad paprašęs gaus tikslius kliento tapatybės duomenis ir (arba) turės galimybę gauti dokumentų, kurių pagal teisės aktų reikalavimus reikia kliento tapatybei nustatyti, kopijas ir kitą informaciją. Finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui neturint tokios galimybės, negalima laikyti, kad bendrovė naudojasi trečiosios šalies informacija ir tinkamai nustato kliento tapatybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos 25 straipsniu bei FAFT 17 rekomendacija, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant klientų tapatybės nustatymo reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis, t. y. diskrecija, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai išvis turi teisę nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant naudojantis trečiųjų šalių informacija, priklauso valstybei narei. Papildomai pažymėtina, kad nesant finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto teisinių įrankių (pvz., sutarties) su trečiąja šalimi, nėra jokių garantijų, kad trečioji šalis turės kliento duomenis, pavyzdžiui, trečiosios šalies santykiai su klientu gali būti pasibaigę, trečioji šalis gali būti užsienio subjektas, kurio atžvilgiu Įstatymo projekto nuostatos netaikytinos. Asmens duomenų apsaugos prasme trečioji šalis turi būti įsitikinusi, kuriems subjektams perduoda savo kliento duomenis,  t.y. turėti susitarimą, kuriame apibrėžiamos šalių teisės, atsakomybės ribos.
20. 20.	Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, 2017-06-13				Dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos 2017 m. birželio 1 d. Seimui pateiktas Vidaus reikalų ministerijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos  įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-732. Šiuo siūlomu įstatymo projektu siekiama perkelti 2015 m. gegužės 20 d. direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Įstatymo projekte nurodoma, kad kaip viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių yra pareiga finansų įstaigoms nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę. Siekiamoje perkelti direktyvoje nurodoma pareiga finansinių paslaugų teikėjams žinoti savo klientus ir būti juos identifikavus – fiziškai ar nuotoliniu būdu. Tačiau pačioje direktyvoje nenurodomos ir neišskiriamos, kokios priemonės yra labiau tinkamos ar saugesnės. Direktyvoje taip pat nereikalaujama iš valstybių narių pasirinkti baigtinio identifikavimo priemonių sąrašo. Siūlomu įstatymo projektu dėl ne iki galo gerai paaiškinamų argumentų ir priežasčių elgiamasi griežtai ir norima numatyti ne tik baigtinį, bet ir ribojantį kliento ar naudos gavėjo identifikavimo priemonių sąrašą. Įstatymo projektas numato, kad asmuo gali būti identifikuojamas fiziškai arba nuotoliniu būdu: 1) naudojantis trečiųjų šalių informacija; 2) naudojant Europos Sąjungoje išduodamas elektroninės atpažinties priemones; 3) informaciją apie asmens tapatybę patvirtinant elektroniniu parašu; 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą. Tokiu būdu yra nustatomas baigtinis ir ribotas nuotolinio identifikavimo priemonių sąrašas, kuris vienu metu ir riboja konkurenciją, ir užkerta kelią galimiems paslaugos vartotojams rinktis jiems prieinamas, įprastas ar labiausiai šiuo metu paplitusias nuotolinio identifikavimo priemones Lietuvoje. Įstatymo projekto 11 str. 1 dalis nurodo, kad kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta, klientui fiziškai nedalyvaujant, naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. Visgi atkreipiame dėmesį, kad naudojimasis trečiųjų šalių informacija nėra įpareigojantis. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jei turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys atitinkamas sąlygas.^[5] Pagal šiuo metu galiojančios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo redakcijos 13 str., trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, reikalingus kliento tapatybės nustatymui. Siūlomas reglamentavimas, kai bankai informaciją ir dokumentus teiktų savo valia apsunkina galimybes pasinaudoti bankų turima informacija, nes bankai, tikėtina, nebus suinteresuoti bendradarbiauti ir dalintis informacija. Šiuo metu dažniausiai paplitęs nuotolinio identifikavimo būdas, kuriuo naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų, yra elektroninė bankininkystė. Būtent ja naudodamasis ir įvesdamas tik jam asmeniškai priskirtus prisijungimo kodus ir tik jam vienam žinomus slaptažodžius, vartotojas save identifikuoja. Jei bus įgyvendintos įstatymo projekte siūlomos nuostatos, tikėtina, kad bankai nebendradarbiaus su kitais finansinių paslaugų tiekėjais. O tai reiškia, kad vartotojui bus apsunkinamas kelias gauti paslaugas arba norėdamas tai padaryti jis turės save kelis kartus ar skirtingais būdais identifikuoti. Norime atkreipti dėmesį, kad priėmus dabartines siūlomas įstatymo nuostatas, dėl skirtingų vartotojų galimybių naudotis technologijomis, didės socialinė atskirtis. Dauguma vartotojų arba neturi išmaniųjų telefonų, arba nemoka naudotis mobiliųjų aplikacijų programomis, kurios taps būtinos norint identifikuoti save nuotoliniu būdu. 2016 m. rudenį naudodami išmaniuosius telefonus prie interneto jungėsi 46 proc. šalies gyventojų (KANTAR TNS duomenys). Tai reiškia, kad daugiau nei pusė išmaniųjų telefonų vartotojų neturės prieigos prie finansinių paslaugų institucijų nuotoliniu būdu, jei iš jų bus reikalaujama identifikuoti save elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą. Kiti gyventojai, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais, iš viso tokios galimybės net neturės. Elektroninio parašo skverbtis Lietuvoje yra maža. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, surinktais rengiant Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2016 metų ataskaitą, Lietuvoje jau yra trečdalis gyventojų (apie 1 mln. asmenų), turinčių elektroninio parašo formavimo priemones ir galinčių pasirašyti elektroniniu parašu elektroninius dokumentus. Visgi Infobalt skaičiavimais, elektroniniu parašu naudojasi tik kiek daugiau nei 15 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi galimybę save identifikuoti, naudodamiesi elektroniniu parašu, turi tik maža dalis Lietuvos gyventojų. 2015 m. pabaigos duomenimis, tik 114 tūkst. vartotojų turi mobilųjį parašą (RRT duomenys), o tai reiškia labai menką, tik kelis procentus siekiančią, mobiliojo parašo skverbtį. Negana to, būtina pažymėti, kad Europos Sąjungoje išduodamos elektroninės atpažinties priemonės (kurios įvardijamos kaip vienas iš būdų save identifikuoti) Lietuvoje absoliučiai nėra naudojamos. Valstybė pati naudojasi bankų nustatyta tapatybės identifikavimo per el. bankininkystę sistema (prisijungimas prie e. valdžios, VMI ir kt.). Taigi būtų keista, jei gyventojas galėtų save identifikuoti ir jungtis prie valstybinių sistemų per elektroninę bankininkystę, norėdamas deklaruoti pajamas, prisijungti prie teismų sistemos, tačiau negalėtų tokiu būdu pasinaudoti kitų finansinių paslaugų teikėjų paslaugoms gauti. Itin griežtoms įstatymo nuostatoms nėra jokio pagrindo ir jų pagrįstumas kelia abejonių. Seimui teikiamose įstatymo nuostatose iš esmės pripažįstama, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas fiziškai jam dalyvaujant yra saugesnis nei nuotolinis tapatybės identifikavimas. Tokiu būdu yra nukrypstama nuo pačios įgyvendinamos direktyvos nuostatų, kuri tokių priešpriešų ir saugesnio ar mažiau saugaus būdo nenurodo. Negana to, nėra aišku, kodėl Lietuva renkasi nustatyti baigtinį priemonių sąrašą, nors pati direktyva to nereikalauja. Taip pat susirūpinimą kelia ir tai, kad 3 iš 4 išvardintų nuotolinio identifikavimo priemonių (Europos Sąjungoje išduodamos elektroninės atpažinties priemonės; elektroninis parašas ir elektroninės priemonės, leidžiančios tiesioginį vaizdo perdavimą) nėra tos, kuriomis naudojasi dauguma gyventojų, o 4-oji priemonė – naudojimasis trečiųjų šalių informacija – nėra įpareigojanti ir privaloma. Tai vienareikšmiškai riboja vartotojo galimybes save identifikuoti, o sprendimas dėl informacijos perdavimo paliekamas bankų rankose, nes būtent nuo jų priklausys – teikti ar ne informaciją trečiosioms šalims. Siūlome įstatyme atsisakyti nuostatos, kad bankai savo valia teikia informaciją ir įtvirtinti įpareigojančią bankus nuostatą ir prievolę tokia informacija dalintis. Todėl siūlome įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostatą „finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą, jei turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys atitinkamas sąlygas“ keisti į „finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą, kurią trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar kitam subjektui“.	Nepritarti	Pagal trečiosios šalies turimos informacijos naudojimui kliento tapatybės nustatymo procese FATF keliamus tarptautinius reikalavimus (žr. FATF 17 rekomendacija), kuriais grįstos ir Direktyvos nuostatos dėl trečiųjų šalių, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą tik tada, jei turi priemones, užtikrinančias informacijos iš trečiųjų šalių gavimą. FATF 17 rekomendacijos reikalavimus atkartoja Direktyvos 27 straipsnio nuostatos: „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją, susijusią su 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais deramo klientų tikrinimo reikalavimais.“, „Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas“. Pagal Direktyvą, valstybės narės turi užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai, naudodamiesi trečiosios šalies informacija, turi priemones, kurios užtikrintų galimybę gauti reikiamą kliento tapatybės informaciją bei kliento tapatybės dokumentų kopijas. Kitoks Direktyvos nuostatų interpretavimas ne tik prieštarautų asmens duomenų apsaugos reikalavimams, bet ir iškraipytų FATF reikalavimų dėl naudojimosi trečiosios šalies informacija sąlygų esmę ir keliamą tikslą – kuo labiau sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai savo kliento tapatybę nustato savo tikslais ir tam naudoja savo finansinius bei žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Galimybė gauti tam tikrą informaciją apie kito įpareigotojo subjekto klientą iš trečiosios šalies (pvz., tam tikrus duomenis, matomus iš kliento atlikto mokėjimo pavedimo), neatleidžia finansų įstaigos ar kito subjekto nuo pareigos gauti ar turėti galimybę prikeikus gauti visus duomenis, reikalingus kliento tapatybei nustatyti. Būtent dėl to trečiąja šalimi besinaudodama finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi turėti teisinius įrankius (pvz., sutartį), kad būtų tikras, kad paprašęs gaus tikslius kliento tapatybės duomenis ir (arba) turės galimybę gauti dokumentų, kurių pagal teisės aktų reikalavimus reikia kliento tapatybei nustatyti, kopijas ir kitą informaciją. Finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui neturint tokios galimybės, negalima laikyti, kad bendrovė naudojasi trečiosios šalies informacija ir tinkamai nustato kliento tapatybę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Direktyvos 25 straipsniu bei FAFT 17 rekomendacija, valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant klientų tapatybės nustatymo reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis, t. y. diskrecija, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai išvis turi teisę nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant naudojantis trečiųjų šalių informacija, priklauso valstybei narei. Papildomai pažymėtina, kad nesant finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto teisinių įrankių (pvz., sutarties) su trečiąja šalimi, nėra jokių garantijų, kad trečioji šalis turės kliento duomenis, pavyzdžiui, trečiosios šalies santykiai su klientu gali būti pasibaigę, trečioji šalis gali būti užsienio subjektas, kurio atžvilgiu Įstatymo projekto nuostatos netaikytinos. Asmens duomenų apsaugos prasme trečioji šalis turi būti įsitikinusi, kuriems subjektams perduoda savo kliento duomenis,  t.y. turėti susitarimą, kuriame apibrėžiamos šalių teisės, atsakomybės ribos.
21. 21.	UAB „Moment Credit“, 2017-06-13	9 11 13			UAB „MOMENT CREDIT” PASTABOS DĖL PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Pastabos dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto (2017-05-23, XIIIP-732[6], toliau – Įstatymo projektas): 1.       Dėl Įstatymo projekto 13 straipsnio Įstatymo projekto 13 straipsnis dėl tapatybės nustatymo naudojantis trečiųjų šalių informacija numato: 13 straipsnis. Naudojimasis trečiųjų šalių informacija 1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus. 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jei turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas: 1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui; 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Tačiau nurodyta nuostata, o būtent – joje nurodytos sąlygos tapatybės nustatymui remiantis trečiųjų šalių informacija – stabdo elektroninės informacijos pažangą ir yra paremta per siauru Direktyvos Nr. 2015/849 (toliau – Direktyva) reikalavimų aiškinimu. Be to, nurodyta norma nesudaro prielaidų tinkamai (realiai) ir efektyviai ją įgyvendinti. Pirma, iš Direktyvos nuostatų seka, jog yra du asmens tapatybės nustatymo būdai: (i) tapatybės nustatymas iš dokumentų; ir (ii) tapatybės nustatymas iš duomenų: Direktyvos 13 straipsnis 1. Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro: a) kliento identifikavimas ir kliento tapatybės patikrinimas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija. Direktyvos 27 straipsnis 1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją, susijusią su 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatytais deramo klientų tikrinimo reikalavimais. 2. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigtotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas. Kaip matyti, Direktyva leidžia kliento tapatybę tikrinti iš dokumentų, taip pat kitu pagrindu – remiantis duomenimis ir informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Direktyva nurodytus būdus išskiria pagrįstai – kliento tapatybė iš dokumentų turi būti nustatoma tais atvejais, kada klientas fiziškai dalyvauja tapatybės nustatyme. O tais atvejais, kai kliento tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, ji turi būti nustatoma iš duomenų ir informacijos, nes būtent tai ir yra nuotolinės elektroninės atpažinties esmė. Atitinkamai Direktyva tiesiogiai nenumato, kad įpareigotasis subjektas, nustatant asmens tapatybę asmeniui nedalyvaujant, būtų visais atvejais įpareigotas gauti klientų tapatybės dokumentų kopijas. Priešingai, tapatybės nustatymo būdui – iš dokumentų – įpareigotieji subjektai gauna tapatybės nustatymo ir patikrinimo dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas. O tapatybę nustatant iš duomenų – gaunami duomenys (duomenų kopijos): tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas. Taigi, mūsų įsitikinimu, Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis per siauriai perkelia Direktyvą, nes visais atvejais įpareigoja įpareigotuosius asmenis gauti ir dokumentų, ir duomenų kopijas – nors šie turėtų būti taikomi skirtingai / alternatyviai, atsižvelgiant į taikomą tapatybės nuotoliniu būdu nustatymo būdą – iš dokumentų, ar iš duomenų ir informacijos. Antra, nors Direktyvos 27 str. 2 d. numato, jog valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas – Įstatymo projekto įgyvendinančios normos (13 straipsnio 2 dalis), nesudaro prielaidų tinkamai (realiai) ir efektyviai pasiekti tikrąjį normos tikslą. Priešingai, nurodytos nuostatos stabdo elektroninės atpažinties sklaidą, sudaro apsunkintas sąlygas įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, o trečiosioms šalims – visų pirma, bankams – palengvintas preferencines sąlygas. Siūlomo Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas praktikoje priklausys tik nuo to, kaip įpareigotasis subjektas sėkmingai derėsis, kaip jam pavyks įtikinti, pavyzdžiui, bankus jam pateikti tapatybės dokumentų kopijas. Be to, akivaizdu, jog bankai už nurodytą paslaugą taikys mokestį, o subjektams, kurių veiklai bankas nepritaria, apskritai atsisakys suteikti minėtas kopijas. Tokias reikšmingai neigiamas pasekmes rinkos dalyviams ir visai elektroninės atpažinties sklaidai taip pat patvirtina viešojoje erdvėje kilusios diskusijos ir atgarsiai. Be to, iki šiol, net galiojant dabartinei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatai, kuri įpareigoja trečiąsias šalis teikti dokumentų kopijas, Lietuvoje veikiantys bankai kategoriškai atsisako pasirašyti sutartis su įpareigotaisiais subjektais dėl dokumentų kopijų pateikimo (pagal kurias jie, būdami trečiąja šalimi, teiktų kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento kopijas). Juo labiau, bankai atsisako tai daryti be sutarties pagal pavienius prašymus, remdamiesi kliento duomenų apsauga. Taigi, Įstatymo projektas ne tik nesudaro prielaidų, kad jo nuostatos galėtų būti tinkamai ir realiai įgyvendintos praktikoje, tačiau akivaizdžiai iškreipia suinteresuotų šalių teisines padėtis – nustato tapatybę nuotoliniu būdu nustatantiems subjektams pareigą užtikrinti nuo jų valios tiesiogiai nepriklausančias sąlygas – t.y. kad trečiosios šalys suteiktų klientų tapatybės dokumentų kopijas. Tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiamas ir teisėkūros proporcingumo ir efektyvumo principai: Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 d. 2, 5 p.: Proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; Efektyvumo principas reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Trečia, komentuojama nuostata užkirstų kelią asmenų atpažinimo alternatyvai – remiantis duomenimis, gautais iš patikimo šaltinio, tačiau ne tapatybės dokumento kopijos forma. Pavyzdžiui, tapatybės dokumentas yra iš esmės daiktas, kuriame yra įrašyta ne kas kita, o duomenys, reikšmingi identifikuoti asmenį. Juo labiau, asmenų atpažinimo tikslas yra iš esmės identifikuoti asmenį, o ne turėti fizinę jo tapatybės dokumento kopiją. Taigi, pavyzdžiui, jeigu rinkoje toliau būtų tęsiami svarstymai dėl galimybių sudaryti sutartį su valstybinėmis institucijomis – (i) migracijos departamentu, kuris fiziškai surenka pirminius duomenis asmens tapatybės dokumentams ir (ii) asmens dokumentų išrašymo centru, kuris būtent ir gamina tapatybės nustatymo dokumentus, todėl duomenų pateikimo grandinėje turi netgi pirmesnius duomenis – Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis visiškai užkirstų kelią tokiai alternatyvai ir elektroninės atpažinties pažangai, nes būtų savitiksliai reikalaujama daikto – tapatybės dokumento kopijos. Nors, kaip minėta, yra galimybių ir alternatyvų, atpažinti iš pačių pirminių duomenų ir patikimo šaltinio. Ketvirta, aiškinant siūlomą Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatą, atskirai pažymėtina, jog Direktyva konkrečiai neįvardija, kas yra laikoma (i) dokumentais, susijusiais su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu (jų kopijomis) (Direktyvos 27 str. 2 d. naudojama sąvoka), taip pat neapibrėžta sąvoka – (ii) kiti dokumentai, susiję su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus (jų kopijos) (Direktyvos 27 str. 2 d. naudojama sąvoka). Kitaip tariant, Direktyva neprilygina nurodytų dokumentų būtent asmens tapatybės dokumentams (jų kopijoms), taigi, suteikia prielaidas, kad tapatybė nuotoliniu būdu galėtų būti nustatyta remiantis trečiųjų šalių pateiktais dokumentais, tačiau nebūtinai asmens tapatybės dokumento kopijomis (o, pavyzdžiui, išrašu iš sistemos (kurioje suvesti duomenys iš tapatybės dokumento) ar kitokio pobūdžio duomenis patvirtinančiu dokumentu, patvirtinimu). Remiantis išdėstytos aplinkybėmis, siūlytina atlikti šiuos Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies keitimus, nustatant, kad: 1)   Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos būtų ne kumuliatyvios, o alternatyvios – t.y. dalis “kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas” būtų pakeista į “kad trečioji šalis savo valia vykdys bent vieną iš šių sąlygų”; 2)   Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas būtų papildytas nuostata, jog dokumentų kopijų kaina bus nustatoma įstatymą lydinčiuoju teisės aktu, kas atitinkamai įpareigotų kompetentingas institucijas tokį teisės aktą priimti, t.y.: 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Tokių dokumentų kopijų pateikimo sąlygos ir įkainiai (jei taikomi) reglamentuojami teisės aktais. 3)   Pateikiant dokumentų (jų kopijų) sąvokos paaiškinimą, kuris leistų suprasti, jog tokių dokumentų kopijos nebūtinai reiškia tapatybės dokumento kopijas. 2.       Dėl Įstatymo projekto 9 ir 11 straipsnių praktinio įgyvendinimo aspektų Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnio 3 dalis numato: Įstatymo projekto 9 straipsnis <...> 5. Jeigu pagal finansų įstaigos nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos, atidarydamos sąskaitą, gali pradėti dalykinius santykius su klientu nepatikrinusios jo tapatybės, jei yra gavusios šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus duomenis ir jei užtikrina, kad tokioje sąskaitoje piniginės operacijos nebus vykdomos iki kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso pabaigos ir kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė galutinai bus nustatyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį po sąskaitos atidarymo. Visais atvejais kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma prieš piniginės operacijos atlikimą. Finansų įstaigos taip pat privalo nustatyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su rizikos, atsirandančios dėl sąskaitų atidarymo galutinai nenustačius kliento ir naudos gavėjo tapatybės, valdymu. 11 straipsnis <...> 3. Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10  ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Pirmiau cituoti straipsniai nustato, kokie duomenys turi būti surinkti, norint pradėti dalykinius santykius su klientu nepatikrinusios jo tapatybės, taip pat norint nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant – t.y. duomenys, nustatyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose: 1) vardas (-ai); 2) pavardė (-ės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams)); 4) nuotrauka; Tačiau sunku įvertinti, kaip nurodytais atvejais praktikoje bus įgyvendintas reikalavimas gauti 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytus duomenis (nuotrauka, parašas) – kaip numatyta Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje. 3.       Dėl per didelio kiekio procedūrinių nuostatų Įstatymo projekto 9 straipsnio 11 dalis (susijusios operacijos), 10 straipsnis (Reikalavimai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui, klientui dalyvaujant fiziškai, nustatant jo tapatybę), 14 straipsnio 10 dalis (Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas), taip pat 16 straipsnis (Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius), 25 straipsnio 1 dalis (Reikalavimai juridiniams asmenims), 29 straipsnis (Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų vidaus kontrolės procedūros) ir kiti procedūriniai, tvarką nustatantys straipsniai atrodo pernelyg detalūs ir neatitinkantys teisėkūros principo, jog įstatyme turėtų būti nustatytos bendrosios normos, o ne procedūrinės įgyvendinančios taisyklės. Nurodytą teiginį patvirtina ir tai, jog anksčiau nurodytos nuostatos – pavyzdžiui, 10 straipsnis, 14 straipsnio 10 dalis  – buvo įtvirtinti įstatymą lydinčiame teisės akte, LRV tvirtinamame „Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąraše”. 4.       Dėl nuostatų aiškumo Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalis (Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija  tikrinama teisės aktų  nustatyta tvarka registruojant nurodytų veiklų rūšis), viena vertus, reglamentuoja 25 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, kita vertus, kaip įgyvendinančioji nuostata, ši yra pernelyg abstrakti ir neaiški. 5.       Dėl baudų Įstatymo projekte numatytos baudos už įstatymo pažeidimą (39 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų) yra neproporcingai per didelės – juo labiau, numatytos baudos viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims (iki 50 000 MGL, t.y. iki 1 883 000 eurų) ir taip viršija baudžiamosios atsakomybės, kaip griežčiausios ir kraštutinės priemonės, tikslą ir paskirtį. 6.       Komentarai, susiję su gramatiniais netikslumais Įstatymo projekte Pirma, Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje: nustatyto taisytina į nustatymo. Antra, Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte: taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje taisytina į taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje.	Nepritarti	1. Kai finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ar naudos gavėjo tapatybę nustato naudodamasi trečiųjų šalių informacija, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi užtikrinti, kad trečioji šalis jiems pateiks vykdys abi šias sąlygas – pateiks tiek visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui, tiek dokumentų kopijas. Tik tokiu būdu gali būti užtikrintas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas pilna apimtimi, kaip reikalaujama pagal Direktyvos nuostatas. 2. Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis reglamentuoja verslo subjektų tarpusavio santykius, dokumentų kopijų ir informacijos pateikimo sąlygos ir įkainiai, kuriuos nusistato privatus sektorius, nėra valstybės reguliavimo dalykas.   Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai nustatoma, kad trečioji šalis prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui. T. y. keičiamas įstatymas aiškiai įvardija, kad pateikiami tie dokumentai (ar kopijos), kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio atžvilgiu nustatyti kitokios dokumentų ir informacijos apimties, nei nustatyta keičiamo įstatymo 9-12 straipsniuose. Pažymėtina, kad kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas kliento ir naudos gavėjo tapatybę nustato nuotoliniu būdu, t.y. klientui fiziškai nedalyvaujant, ši aplinkybė neatleidžia finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų nuo pareigos surinkti tapatybės nustatymo duomenis visa apimtimi, kaip nustatyta keičiamo įstatymo 9-12 straipsniuose. Duomenys dėl kliento nuotraukos ir parašo bus gaunami iš kliento asmens tapatybės dokumento (arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), kuriame nurodyta keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, t.y. finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gauto kliento dokumento kopijoje turi būti ši informacija: vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka, parašas (išskyrus atvejus, jei asmens tapatybės dokumente jis neprivalomas),  pilietybė. 3.Dėl 9-29 straipsniuose nustatytų normų žiūrėti Seimo Teisės departamentui pateiktus argumentus į analogiškas pastabas. 4. „Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje: nustatyto taisytina į nustatymo.“ Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje tokio žodžio nėra. 5. „Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte: taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje taisytina į taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje.“ Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokios formuluotės nėra.
22. 22.	UAB „INVL Asset Management“, 2017-06-14	15	1	4	DĖL PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO UAB „INVL Asset Management“ (toliau – Įmonė) yra licencijuota turto valdymo įmonė vykdanti kolektyvinio investavimo subjektų, II ir III pakopos pensijų fondų valdymo ir teikianti kitas veiklos licencijoje numatytas paslaugas. Įmonė, atsižvelgdama į jai tiesiogiai taikomo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektą ir atsiliepdama į LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, teikia savo pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymo. Siūlome Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, nustatančios atvejus, kada galėtų būti atliekamas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, 4 punktą papildyti, nurodant, kad jis taikomas ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo  (toliau – III pakopa) sutartims: „4) gyvybės draudimo sutarčių ar papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 1000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 2500 eurų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais.“ Norime pažymėti, kad III pakopos pensijų fondai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo prasme yra tapatūs investicinio gyvybės draudimo produktams. Kaip taisyklė, šiais produktais naudojasi Lietuvos rezidentai be investicijų prieaugio papildomai siekiantys pasinaudoti valstybės paskata (GPM lengvatomis) papildomai kaupti senatvei. Be to, šių produktų naudojimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais tikrai nebūtų pirmas pasirinkimas dėl valstybės ir pačių valdymo ar draudimo įmonių nustatytų išmokų apmokestinimo, klientui lėšas atsiėmus anksčiau nei likus 5 metams iki pensijinio amžiaus. III pakopos pensijų fondų, kaip ir gyvybės draudimo produktų, platinimui yra pasitelkiami tarpininkai, kuriems dėl techninių priežasčių yra sunku, o kartais ir neįmanoma pilnai įvykdyti visas Įstatyme nustatytas pareigas (pvz. prieš pradedant dalykinius santykius su klientu padaryti reikiamų dokumentų kopijas ir atlikti patikras). Įmonės siūlymas klientams, sudariusiems III pakopos pensijų kaupimo sutartis, kurių metinė įmoka neviršija 1000 eurų ribos, taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, nepadidintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, tačiau žymiai palengvintų tiek tarpininkų, tiek klientų naštą ir prisidėtų prie didesnės konkurencijos Lietuvoje veikiantiems bankams sudarymo.	Pritarti	Pakeisti  keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gyvybės draudimo sutarčių arba papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 2 500 eurų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;“. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
23. 23.	Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacija, 2017-06-15				DĖL    LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII 275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-732 Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacija (toliau – Asociacija) teikia tokias esmines pastabas dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-732 (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas): 1.         Siūlymas griežtinti vieną geriausiai Lietuvoje veikiančių, gal net geriausiai veikiantį, įstatymą yra nepagrįstas. 1.1.      Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) buvo priimtas dar 1997 metais ir iki šiol, t. y. per 20 metų nuo šio Įstatymo priėmimo, nebuvo nustatytas nei vienas pinigų plovimo atvejis valiutos keityklose. Tai reiškia, jog pinigų plovimo prevencija, kuriai ir skirtas šis Įstatymas, buvo ir yra visiškai šiuo Įstatymu užtikrinta. 1.2.      Įstatymo pakeitimo projekto rengėjas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), grįsdamas Įstatymo nuostatų griežtinimo tikslingumą, remiasi išimtinai tik 2015 m. atliktu Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu (toliau – Vertinimas), kuriame nėra nurodyta jokių duomenų apie faktiškai nustatytus pinigų plovimo atvejus valiutos keityklose, taip pat nesiremiama jokiais kitais objektyviais ir patikimais šaltiniais bei duomenimis, siekdamas pagrįsti savo poziciją, todėl FNTT reikalavimas griežtinti Įstatymą valiutos keitimo srityje, kurioje pinigų plovimo prevencija jau yra visiškai užtikrinta šiuo metu galiojančio Įstatymo, kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir nešališkumo. 1.3.      Remiantis išimtinai tik Vertinimu, nenurodant jokių faktinių duomenų bei nesiremiant kitų Europos Sąjungos šalių praktika, o remiantis daugiausia tik prielaidomis, nepagrįstai tvirtinama, jog dabartinė 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos riba kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui yra per didelė. Priešingai, ši suma yra daugiau kaip 2 kartus mažesnė nei ES Direktyvoje[7] nurodyta 15 000 eurų suma, kuri taikoma tokiose Europos Sąjungos šalyse kaip kaimyninė Lenkija, Graikija, Italija, Malta, Švedija, Kroatija bei Jungtinė Karalystė. 1.4.      Tai, kad pasak FNTT, „reikšminga sandorių dalis tampa nematoma ir nestebima priežiūros institucijų, o praktikoje pasitaiko piniginių operacijų skaidymo atvejų, kai atliekama keletas operacijų, kurių suma tik šiek tiek mažesnė nei 6 000 eurų, siekiant išvengti dideles pinigų sumas keičiančių asmenų tapatybės nustatymo procedūrų“, nereiškia, jog tai yra susiję su pinigų plovimu. To netvirtina ir FNTT. To nėra nurodyta ir Vertinime, kuriuo remiasi FNTT. 1.5.      FNTT nurodo, jog „Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, turinčiai sienas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis, itin svarbu tinkamai stebėti valiutos konvertavimo sandorius, todėl tinkamas kliento ir naudos gavėjo atskleidimas grynųjų pinigų keitimo sandoriuose užtikrins reikalingą skaidrumą valiutos keitimo srityje“. Tačiau šis deklaratyvus teiginys nesiejamas su pinigų plovimo prevencija ir siūlomu tapatybės nustatymo ribinės operacijos sumos mažinimu. 2.         Bus suduotas smūgis Lietuvoje vykdomai ekonominei veiklai bei konkurencingumui ir Lietuvos Respublikos biudžetui: ženkliai sumažės valiutos keitimo apyvartos ir valiutos keityklos operatorių pajamos, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos biudžeto pajamos iš valiutos keitimo veiklos pelno mokesčio, kadangi valiutą didesnėmis sumomis grynaisiais pinigais norintys pasikeisti, tačiau savo tapatybės dėl įvairių grynai žmogiškų priežasčių nenorintys atskleisti klientai, vyks valiutos keistis į artimąjį užsienį, kur valiutos keitimas nėra varžomas, ypač kaimyninę Lenkiją, kur kliento ir naudos gavėjo tapatybę reikalaujama atskleisti tik atliekant valiutos keitimo operacijas, kurių suma yra 15 000 eurų arba didesnė. 3.         Nebus pasiektas Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų siekiamas tikslas – stebėsena, kadangi subjektai nėra ir po Įstatymo pakeitimo projekto priėmimo nebus įpareigoti informuoti FNTT apie asmenis, kurie keitėsi sumas, neviršijančias 15 000 EUR sumos. Pareigos informuoti FNTT apie asmenis, kurie keitėsi sumas, neviršijančias 15 000 EUR, nenumato ir šiuo metu galiojantis Įstatymas, to nereikalauja ir FNTT. 4.         Bus netinkamai įgyvendintas Įstatymo pakeitimo projektu numatytas tikslas – perkelti ES Direktyvos nuostatas į Lietuvos teisinę sistemą, kadangi ES Direktyva perkeliama netiksliai, pažeidžiant ES Direktyvos nuostatų prasmę ir neturint objektyvaus teisinio pagrindo nukrypti nuo ES Direktyvoje numatyto reglamentavimo. 5.         Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų pakeistos ES Direktyvos nuostatos iškreipia ES Direktyvoje nustatytą reikalavimų ir sankcijų už jų nesilaikymą pusiausvyrą, akivaizdžiai pažeidžia jų proporcingumo principą. 5.1.      Įstatymo pakeitimo projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų nesilaikymas (šio Įstatymo pakeitimo projekto 9 – 15 straipsniai) laikomas šiurkščiu šio Įstatymo pakeitimo projekto pažeidimu. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjui nusprendus iki 1000 eurų sumos, t. y. net 15 kartų sumažinti ES Direktyvoje nustatytą grynųjų pinigų sumą, kurią perkant arba parduodant prieš valiutos keitimo operaciją finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams būtina imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, tokio reikalavimo nesilaikymas arba netinkamas laikymasis būtų traktuojamas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas, ko pasėkoje įpareigotiems subjektams galėtų būti taikomos itin griežtos sankcijos, įskaitant, bet neapsiribojant: ·    laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai (Įstatymo pakeitimo projekto 36 str. 1 d. 3 p.); ·    laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas) (Įstatymo pakeitimo projekto 36 str. 1 d. 4 p.); ·    laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas (Įstatymo pakeitimo projekto 36 str. 1 d. 5 p.); ·    baudos paskyrimas finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra daugiau nei 5 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra mažiau nei 5 100 000 eurų) (Įstatymo pakeitimo projekto 39 str. 1 d. 2 p.); ·    baudos paskyrimas finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (Įstatymo pakeitimo projekto 39 str. 2 d.). 5.2.      ES Direktyvoje, kurios įgyvendinimui ir skirtas Įstatymo pakeitimo projektas, numatytos šios nuostatos: · ES Direktyvos 58 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog taikomos sankcijos arba priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; · ES Direktyvos 59 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, jog juridinio asmens atžvilgiu esant pažeidimui galima taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba 10 % bendros metinės apyvartos pagal naujausias turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; · ES Direktyvos 59 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, jog fizinio asmens atžvilgiu esant pažeidimui galima taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR. 5.3.      ES Direktyva yra vientisas dokumentas, kuris privalo būti į nacionalinę teisę perkeliamas ir taikomas bei įgyvendinamas vientisai, sistemiškai bei kompleksiškai. Be to, svarbu, kad valstybės narės perkeltų ES Direktyvos nuostatas neiškreipiant tikrojo ES Direktyvoje numatyto reglamentavimo tikslo. 5.4.      Tiek pagal ES Direktyvą, tiek ir pagal FATF Rekomendacijas klientų ir naudos gavėjų tapatybė turi būti nustatoma tik prieš atliekant bet kokias ūkines operacijas grynaisiais pinigais, atskirai neišskiriant valiutos keitimo, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu. Už šio reikalavimo nesilaikymą ES Direktyva nustato aukščiau minėtus minimalius maksimalių baudų dydžius. Taigi Įstatymo pakeitimo projekto rengėjams siekiant, iš vienos pusės, net 15 kartų sumažinti ES Direktyvoje nurodytą sumą, kurią keičiant privaloma nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, o iš kitos pusės, paliekant ES Direktyvoje nustatytus itin didelius maksimalių baudų dydžius už tokio reikalavimo nesilaikymą, bus iškreipta ES Direktyvoje nustatyta reikalavimų ir sankcijų pusiausvyra ir tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiamas vienas esminių teisėje taikomų bei ES Direktyvoje nustatytų sankcijų skyrimo principų – proporcingumo principas. 5.5.      Net 15 kartų, nei reikalauja ES direktyva sumažintos sumos, nuo kurios asmenys būtų įpareigojami tikrinti asmens duomenis, nustatymas nebūtų veiksmingas ir tik sukeltų didžiulę administracinę naštą. Bet kuriuo atveju, abiejų šių priemonių taikymas (tiek griežtesnių sankcijų įvedimas, tiek slenksčio mažinimas 15 kartų nuo ES Direktyvoje numatytos sumos) yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui 6.         Įstatymo pakeitimo projekte siūlomas sankcijų taikymas finansų įstaigų dalyviams, įskaitant ir akcininkus, nėra numatytas ES Direktyvoje ir iš esmės prieštarauja pamatinei privataus juridinio asmens ribotos atsakomybės doktrinai bei esminiams verslo vykdymo principams. 6.1.      Įstatymo pakeitimo projekto 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų. 6.2.      Tokia Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų pozicija yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta nei teisės doktrinos, nei norminiu požiūriu: ·                 Visų pirma, tai prieštarauja privataus juridinio asmens ribotos atsakomybės doktrinai, pagal kurią juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles; ·                 Visų antra, nei vienoje ES Direktyvos nuostatoje nėra nurodyta, kad už joje numatytų reikalavimų nesilaikymą turėtų atsakyti taip pat ir finansų įstaigos dalyvis. Todėl nesuvokiama, kokia ES Direktyvos nuostata yra įgyvendinama siūloma Įstatymo pakeitimo projekto nuostata, kurioje kaip vienas iš atsakomybės subjektų nurodomas finansų įstaigos dalyvis, tame tarpe ir akcininkas. Kodėl pasirinktas būtent toks reglamentavimo modelis ir kaip jo taikymas padės pasiekti Įstatymo tikslą – nėra objektyviai pagrindžiama. Perteklinis sankcijų skyrimas, kuris, be kita ko, yra ir neproporcingas bei teisiškai nepagrįstas, žlugdo smulkųjį verslą. Dėl siūlomo reglamentavimo vykdyti valiutos keitimo veiklą taps ekonomiškai nenaudinga, o valstybė pasieks priešingą tikslą – surinks mažiau mokesčių, kurie galėtų būti skirti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kitomis priemonėmis. 6.3.      Labai svarbu yra tai, kad pagal galiojančius įstatymus finansų įstaigos dalyviai, tame tarpe ir akcininkai, nedalyvauja, neturi galimybės ir neprivalo dalyvauti finansų įtaigos kasdieninėje veikloje, nekontroliuoja ir net neturi galimybių kontroliuoti finansų įstaigos vykdomų operacijų, tame tarpe ir klientų bei naudos gavėjų tapatybės nustatymo veiksmų, todėl siūloma Įstatymo pakeitimo projekto nuostata prieštarauja galiojantiems įstatymams bei taikomai verslo praktikai ir yra visiškai nesuvokiama, kodėl finansų įstaigų dalyviai, tame tarpe ir akcininkai, turėtų atsakyti už tai, ko jie visiškai nekontroliuoja ir net neturi galimybės to padaryti. 7.         ES Direktyvoje valiutos keitimo grynaisiais pinigais sandoriai, kaip atskira sandorių rūšis, neišskiriama iš visų nenuolatinių sandorių, kuriems nustatyta 15 000 EUR suma, nuo kurios reikia nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Valiutos keityklose tiesiog atliekami valiutos pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie savo esme niekuo nesiskiria ir yra analogiški bet kokios kitos prekybos sandoriams bei nėra neteisėti. Todėl nesuvokiama, dėl kokių priežasčių įstatyme siekiama šiuos sandorius išskirti iš kitų sandorių rūšių, nors ES Direktyva šių sandorių neišskiria iš kitų sandorių rūšių. 7.1.      ES Direktyvos 11 straipsnio b punkte nurodoma, jog Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų vykdydami nenuolatinį sandorį: 1) kurio vertė – 15 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje, arba 2) kuriuo pervedamos 1 000 EUR sumą viršijančios lėšos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 (1) 3 straipsnio 9 punkte. 7.2.      Taigi ES Direktyvoje tas pats reikalavimas taikomas visiems nenuolatiniams sandoriams, neišskiriant bei nesureikšminant nei vieno iš jų atskirai. Atskirai išskiriami tik pinigų pervedimai, kuriems nustatoma 1 000 EUR suma. Pažymime, kad valiutos keityklos operatoriai pinigų pervedimo veikla neužsiima, todėl, atsižvelgiant į valiutos keityklos operatorių vykdomą veiklą ir ES Direktyvos reikalavimus, turėtų būti paliekama ES Direktyvoje numatyta 15 000 EUR suma. 7.3.      Tuo tarpu Įstatymo pakeitimo projekte iš visų nenuolatinių sandorių išskiriami valiutos keitimo sandoriai ir jiems nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems nenuolatiniams sandoriams. Tokia pozicija nėra pagrįsta jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, ypač turint omenyje tai, kad: ·          Per 20 pastarųjų metų valiutos keityklose nenustatyta nei vieno pinigų plovimo atvejo, tad visiškai neaišku, kodėl šiuos sandorius reikia išskirti, o reikalavimus valiutos keitimo sandorių atžvilgiu reikia nustatyti griežtesnius, negu kitų sandorių rūšims, juos griežtinti tokia didele apimtimi; ·          Kas šiandien Lietuvoje yra teisėta bei vyko 20 pastarųjų metų, po Įstatymo pakeitimo projekto priėmimo atsidurs „už įstatymo ribų“. ·          Nėra jokių patikimų duomenų, kad Lietuvoje pinigų plovimo situacija valiutos keityklose yra blogesnė nei kitose ES šalyse, kuriose nustatyti ES Direktyvą atitinkantys žymiai švelnesni reikalavimai klientų ir naudos gavėjų asmens tapatybės patikrinimo srityje prieš atliekant nenuolatinius sandorius, pavyzdžiui, nėra patikimų duomenų, jog Lietuvoje šioje srityje situacija yra net 15 kartų blogesnė nei kaimyninėje Lenkijoje, kur nustatyta ES Direktyvą atitinkanti 15 000 EUR suma, nuo kurios turi būti tikrinama kliento tapatybė. 8.         Valiutos keitimas nėra ir negali būti prilyginamas atsiskaitymui už prekes (mokėjimui) grynaisiais pinigais, todėl šių dviejų skirtingų veiklų sieti negalima. 8.1.      Šį teiginį pagrindžia ir užsienio valstybių taikoma praktika, pavyzdžiui, Graikijoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais ribojamas 500 eurų suma, o valiutos keitimas grynaisiais pinigais – ES Direktyvą atitinkančia 15 000 EUR suma, nuo kurios tikrinama klientų tapatybė. 8.2.      Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad ES Direktyva nustato, kad pervedant pinigus, kurių suma 1 000 EUR ar daugiau, yra reikalaujama tikrinti asmens tapatybę. Įstatymo pakeitimo projektu ši riba mažinama iki 600 EUR. Vadinasi, Įstatymo pakeitimo projekto rengėjas mažina pervedamų pinigų sumą 40%. Vadovaujantis šia logika bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pakeitimo projekto rengėjas nepateikia jokių objektyvių jo poziciją pagrindžiančių argumentų, valiutos keityklos operatoriams, keičiantiems grynuosius pinigus, įpareigojimas tikrinti asmens tapatybę turėtų būti nustatomas nuo ne žemesnės kaip 9 000 EUR sumos (nuo ES Direktyvos reikalaujamos 15 000 EUR sumos mažinant ribą 40%), kai tuo tarpu ES Direktyvoje nustatytą 15 000 EUR sumą Įstatymo pakeitimo projekte valiutos keitimui siūloma mažinti daugiau kaip 90%! 8.3.      Pažymime, kad bet kokia Įstatymo leidėjo valia didinti administracinę naštą verslui privalo būti pagrįsta ir pateisinama siekiamam tikslui. Nesant objektyvių tyrimų, mokslinių traktatų, kitų valstybių gerosios praktikos, kuri pateisintų siūlymą mažinti dabartinę Įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios valiutų keityklos operatoriai (išskiriant juos iš kitų verslo subjektų) privalėtų tikrinti tapatybę, svarstytina nepritarti siūlomam dabartinį reglamentavimą griežtinimui. Be to, privalu atsižvelgti, kad įsigaliojus siūlomiems Įstatymo pakeitimams, valiutų keityklos operatorių verslui gali kilti grėsmė, kadangi: ·          Dar labiau sugriežtinus valiutos keityklos operatorių veiklos reikalavimus padidės administraciniai kaštai ir subjektai, ypač esantys regionuose ir turintys iki 10 darbuotojų, nesugebės išsilaikyti; ·          Valiutos keityklos operatorių klientai, siekdami išvengti tapatybės tikrinimo, didins keičiamų grynųjų pinigų sumą užsienyje, taip mažindami keičiamos valiutos Lietuvos Respublikos teritorijoje apimtis. 8.4.      Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Įstatymo pakeitimo projekto rengėjų argumentai dėl Įstatymo pakeitimo projekto nuostatų tikslingumo rizikų, besiremiantys grynųjų pinigų operacijų rizikomis ir jų suvaldymu, yra mažų mažiausiai nepagrįsti. 9.         Pasinaudojant pinigų plovimo prevencijai skirto Įstatymo pakeitimo projektu kartu siekiama pažaboti šešėlinę veiklą, nors šešėlinės veiklos apmokestinimas ir mokesčių surinkimas yra visiškai kitų norminių teisės aktų ir priimamų bei taikytinų priemonių objektas. 10.       Įstatymo pakeitimo projektu siekiama savotiškai kriminalizuoti paprasčiausią ūkinę veiklą – prekybą (pirkimą-pardavimą). 10.1.    Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalį valiuta yra laikoma teisėtų civilinių teisinių santykių objektu. 10.2.    Valiutos keityklose tiesiog atliekami valiutos pirkimo-pardavimo sandoriai, kurie savo esme niekuo nesiskiria ir yra analogiški bet kokios kitos prekybos sandoriams. Todėl nesuvokiama, dėl kokių priežasčių įstatyme siekiama šiuos sandorius išskirti iš kitų sandorių rūšių, nors ES Direktyva šių sandorių neišskiria iš kitų sandorių rūšių. 11.       Apibendrindami savo pasiūlymus, kviečiame įsiklausyti į Lietuvos Respublikos prezidentės JE Dalios Grybauskaitės mintis, išsakytas metiniame pranešime Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. birželio 8 d.:  „NELEISTI, UŽDRAUSTI, ATIMTI, APTVERTI, APMOKESTINTI – TAI PRIMITYVUS IR PAPRASTAS KELIAS, TAČIAU JIS VEDA TIK Į ŠEŠĖLĮ IR POGRINDĮ“. Ar to siekiame?	Pritarti iš dalies	Žiūrėti argumentus analogiškiems LVKOA ir COBALT pasiūlymams, taip pat BFK pasiūlymus dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio. Nepritariame argumentams dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio. Įstatymo projektas perkelia Direktyvos 59 straipsnio 3 dalį, pagal kurią valstybės narės užtikrina, kad kai atitinkamas įpareigotasis subjektas yra kredito įstaiga arba finansų įstaiga, taip pat būtų galima taikyti šias sankcijas: a) juridinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR arba 10 % bendros metinės apyvartos pagal naujausias turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; b) fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 5 000 000 EUR. Pažymėtina, kad Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgiama į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę. Praktikoje galimi atvejai, kai už konkretų pažeidimą atsakingas  juridinio asmens dalyvis, pavyzdžiui, turintis kontrolinį akcijų paketą. Todėl keičiamame įstatyme turi būti nustatyta galimybė poveikio priemonę taikyti juridinio asmens dalyviui.
24. 24.	Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija LIPFA, 2017-06-14	15	1	4	DĖL PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (toliau - Asociacija) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Šiuo metu LIPFA jungia 6 narius, kurie aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje. Asociacija, atsižvelgdama į jos nariams tiesiogiai taikomo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimo projektą ir atsiliepdama į LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, teikia savo pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymo. Siūlome Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, nustatančios atvejus, kada galėtų būti atliekamas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, 4 punktą papildyti, nurodant, kad jis taikomas ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo (toliau - III pakopa) sutartims: „4) gyvybės draudimo sutarčių ar papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 1000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 2500 eurų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais.“ Asociacijos nuomone, III pakopos pensijų fondai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo prasme yra tapatūs investicinio gyvybės draudimo produktams. Kaip taisyklė, šiais produktais naudojasi Lietuvos rezidentai be investicijų prieaugio papildomai siekiantys pasinaudoti valstybės paskata (GPM lengvatomis) papildomai kaupti senatvei. Be to, šių produktų naudojimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais tikrai nebūtų pirmas pasirinkimas dėl valstybės ir pačių valdymo ar draudimo įmonių nustatytų išmokų apmokestinimo, klientui lėšas atsiėmus anksčiau nei likus 5 metams iki pensijinio amžiaus.	Pritarti	Žiūrėti analogišką INVL pasiūlymą (aukščiau šioje lentelėje), taip pat BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
25. 25.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	30	4		DĖL PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO IR NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ Atsižvelgiant į tai, kad Notarų rūmų pastabos, kurios buvo pateiktos Teisingumo ministerijai 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-210, nebuvo įtrauktos į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) projekto svarstymą, pakartotinai siūlome PPTFPĮ projekto 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte notarų priežiūros institucija numatyti Notarų rūmus. Atitinkamai siūlome pakeisti šias PPTFPĮ projekto nuostatas: 1. PPTFPĮ projekto 30 straipsnio 4 dalį išdėstant taip: „Notarų rūmai prižiūri, ar notarai: 1) tvarko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; 2) paskyrė šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojus; 3) laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 4) nustatė šio straipsnio 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras.“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 daliai.
26.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	4	9		2. PPTFPĮ projekto 4 straipsnio 9 dalyje išbraukti žodžius „notarų, notaro atstovų“.	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 daliai.
27.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	32	1,2		3. PPTFPĮ projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalis papildyti įrašant žodžius „Notarų rūmų“ ir išdėstyti taip:  „1.       Atlikdami patikrinimą, Priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos advokatūros, Notarų rūmų ir Teisingumo ministerijos, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę:“ „2. Lietuvos advokatūros, Teisingumo ministerijos įgalioti darbuotojai, Notarų rūmų organai, komisijos ar jų įgalioti asmenys, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalims.
28.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	36	5		4. Papildyti PPTFPĮ projekto 36 straipsnio 5 dalį, įrašant žodžius „Notarų rūmai“ ir „jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka“ ir išdėstyti taip: „5. Lietuvos advokatūra ir Notarų rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Keičiamo įstatymo penktasis skirsnis sistemiškai keičiamas Antstolių rūmams ir Notarų rūmams nustatant analogiškas funkcijas, pagal kurias tiek Notarų rūmai, tiek Antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis  perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, Notarų rūmai, nustatę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimus,  šią informaciją dėl 36 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymo perduos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 daliai.
29.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	36	7		5. Papildyti PPTFPĮ projekto 36 straipsnio 7 dalį, įrašant žodžius „Notarų rūmai“ ir išdėstyti taip: „7. Lietuvos advokatūra ir Notarų rūmai, įvertinę, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą.“	Nepritarti	Keičiamo įstatymo penktasis skirsnis sistemiškai keičiamas Antstolių rūmams ir Notarų rūmams nustatant analogiškas funkcijas, pagal kurias tiek Notarų rūmai, tiek Antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis  perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, Notarų rūmai, nustatę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimus,  šią informaciją dėl 36 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymo perduos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 daliai.
30.	Lietuvos notarų rūmai, 2017-06-19	40	1,2		6. Pakeisti PPTFPĮ projekto 40 straipsnį, 1 ir 2 dalyse įrašant žodžius „Notarų rūmai“ ir išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Notarų rūmus ir Teisingumo ministeriją, pagal kompetenciją turi teisę  kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“. „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Notarų rūmus ir Teisingumo ministeriją, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotas subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei  1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalims.
31. 26.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	30	4		DĖL PASTABŲ PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO IR ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTAMS Susipažinome su Pinigų plovimo ir teroristų finasavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos projektu  Nr. VIII-275 (toliau – PPTFPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Antstolių įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad šių Projektų nuostatos teisės aktų projektų derinimo oficialia tvarka nebuvo derinamos su Antstolių rūmais, pastabas ir siūlymus teikiame šiuo raštu. I. DĖL PPTFPĮ ĮSTATYMO PROJEKTO PAKEITIMO Pagal PPTFPĮ projekto 4 straipsnio 7 dalį Antstolių rūmai patvirtina antstoliams ir antstolio atstovams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius ir antstolio atstovus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais. Šiuo metu pagal galiojančią PPTFPĮ redakciją Antstolių rūmai teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo veiksmų planą, atlieka antstolių patikrinimus ir kitus veiksmus. Tikslinga PPTFPĮ projekto 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte antstolių priežiūros institucija paskirti ir Antstolių rūmus. Siūlome pakeisti šias PPTFPĮ projekto nuostatas: 1) Papildyti PPTFPĮ projekto 30 straipsnio “Priežiūros institucijos” 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisingumo ministerija prižiūri, ar notarai, notaro atstovai, Antstolių rūmai prižiūri, ar antstoliai, antstolio atstovai: 1) tvarko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; 2) paskyrė šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojus; 3) laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 4) nustatė šio straipsnio 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras.“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 daliai.
32.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	4	9		2) PPTFPĮ projekto 4 straipsnio 9 dalyje išbraukti žodžius „antstolių, antstolio atstovų“ ir 9 dalį išdėstyti taip: „9. Teisingumo ministerija prižiūri notarų, notaro atstovų ir antstolių, antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 daliai.
33.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	32	1,2		3) PPTFPĮ projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalis papildyti įrašant žodžiais „Antstolių rūmai“ ir jas išdėstyti taip: „1.Atlikdami patikrinimą, Priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos advokatūros ir Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę: <....>“ „2. Lietuvos advokatūros, ir Teisingumo ministerijos ir Antstolių rūmų įgalioti darbuotojai, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.“	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalims.
34.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	36	6		4) Jeigu būtų apsispręsta ir pritarta, jog tiek Lietuvos antstolių rūmai, tiek Lietuvos notarų rūmai vykdytų ne tik prevenciją, bet ir priežiūros funkcijas, tada pildytina PPTFPĮ projekto 36 straipsnio 6 dalis ją išdėstat taip: “6. Antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą.”	Pritarti	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 daliai.
35.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	40	1, 2,3		5) Pakeisti PPTFPĮ projekto 40 straipsnį, 1, 2 ir 3 dalyse įrašant žodžius „Antstolių rūmai“ ir išdėstyti taip:  „1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją, pagal kompetenciją turi teisę  kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“ „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotas subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei  1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).	Pritarti iš dalies	Žiūrėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalims. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje priežiūros institucijos nevardijamos, ši dalis nekeistina.
36.	Lietuvos antstolių rūmai, 2017-06-19	46	3,4		6) PPTFPĮ projekto 46 straipsnio 3 ir 4 dalis siūlome išdėstyti taip: „3.  Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 36 straipsnį turinti teisę taikyti poveikio priemones, Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos atnaujinimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 4.  Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 36 straipsnį turinti teisę taikyti poveikio priemones, Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Įsiteisėjus sprendimui panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, Priežiūros institucija kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos pasibaigimo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 46 straipsnis reglamentuoja licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimą ar sustabdymą, todėl papildoma nuoroda į keičiamo įstatymo 36 straipsnį yra perteklinė.
37.	Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, 2017-06-20	11	1	5	Argumentai: Siauras ir ribotas nuotolinio identifikavimo priemonių sąrašas yra naudingas rinkoje įsitvirtinusiems finansinių paslaugų teikėjams ir varžo vartotojų galimybes. Be to, valstybė pati naudojasi bankų sukurta ir šalyje įtvirtinta tapatybės identifikavimo per el. bankininkystę sistema (prisijungimas prie e. valdžios, VMI ir kt.) ir nesiima jokių veiksmų realios alternatyvoms atsirasti. El. parašas vis dar yra naudojamas nedaugelio piliečių, o ES pripažintų elektroninės atpažinties priemonių Lietuvoje nėra apskritai. Siekiant sudaryti vartotojams galimybes paprastai ir lanksčiai naudotis finansų paslaugomis siūlome išplėsti nuotolinio identifikavimo priemonių sąrašą papildoma priemone. Pasiūlymas: Siūlome: papildyti Projekto 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta, klientui fiziškai nedalyvaujant, tik šiais atvejais: 1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka; 2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – eIDAS reglamentas); 3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka eIDAS reglamento reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis eIDAS reglamento 14 straipsniu; 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų: a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnio reikalavimus; b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas;) 5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos paslaugomis į jos mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančioje kredito įstaigoje atidarytos mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama kliento tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopija. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos nereikia, jeigu pateikiamas kredito įstaigos patvirtinimas, kad kliento tapatybė buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų toje kredito įstaigoje, iš kurios mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas.“	Pritarti iš dalies	Žiūrėti BFK pasiūlymą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 daliai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.   1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-27 Nutarimas Nr. 369					Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 102 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2017 m. birželio 26 d., prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. 3. Įgalioti vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, o jam negalint dalyvauti – vidaus reikalų viceministrą Česlovą Mulmą atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.	Pritarti
2.   2.	Seimo nariai Andrius Palionis ir Mykolas Majauskas, 2017-06-08	2	7			Argumentai: Sąvoka „<...> elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.“	Pritarti
3.	Seimo nariai Andrius Palionis ir Mykolas Majauskas, 2017-06-08	4	1			Argumentai: Sąvoka „<...> elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių minėtų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“	Pritarti
4.	Seimo nariai Andrius Palionis ir Mykolas Majauskas, 2017-06-08	15	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII‑275 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyvos 15 ir 16 straipsniai įgalina valstybes nares leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo kliento tikrinimo priemones, kai nustatomos mažesnės rizikos sritys. Vykdant Direktyvos 15 ir 16 straipsnio reikalavimus, leidžiama vertinant riziką remtis Direktyvos II priede išvardintais mažesnės rizikos situacijų veiksniais, susijusiais su  klientų tipais, geografinėmis sritimis ir tam tikrais produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais. Įgyvendinant šiuos Direktyvos straipsnius, pagal Projekto 15 straipsnio 1 dalį, supaprastintas tapatybės nustatymas leidžiamas dėl tam tikrų finansinių produktų, kaip gyvybės draudimo sutarčių, pensijų programų draudimo liudijimų, elektroninių pinigų atvejais, ir kita. Pagal Projekto 15 straipsnio 2 dalį, taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų, ir privalo tik: 1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis; 2) užtikrinti, kad pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi. Direktyvos II priedo mažesnės rizikos veiksnių sąrašo 2 dalies e punkte nurodomi mažesni rizikos veiksniai, susiję su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu, t.y. produktai, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą. Manytina, kad pritaikius šiuos Direktyvoje išvardintus kriterijus, supaprastintas tapatybės nustatymas yra galimas, indėlių, priimamų iš fizinių asmenų atvejais, kai sudaroma indėlio sutartis, t.y. kai viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.892 straipsnio 1 dalis). Būtent atvejai, kai indėlis pervedamas iš kliento kredito įstaigoje turimos sąskaitos ir grąžinamas į tą pačią sąskaitą, taip pat, kai indėlio suminės vertės ribai yra nustatomas limitas – atitinka Direktyvos II priede 2 dalies e punkte įtvirtintus kriterijus. Nustatant indėlio suminės vertės ribą, siūlytina atsižvelgti į vidutinio  darbingo asmens lėšų šaltinį -  vidutines metines pajamas. Vadovaujantis Eurostat duomenimis metinės algos (bruto) vidurkis ES ir Eurozonos šalyse skirtingais pjūviais varijuoja 20-30 tūkst. EUR ribose (http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=earn_nt_net&lang=en). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas priežastis, tikslinga Projekte numatyti, kad supaprastintas tapatybės nustatymas taikytinas indėlių, priimamų iš fizinių asmenų, atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus priimamų indėlių vertei taikoma 30000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir sukaupta indėlio, palūkanų ar kita mokėtina suma yra grąžinama tik į kliento kredito įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos indėliui laikyti, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tuo atveju, jeigu klientas pageidauja, kad indėlis būtų grąžintas į kitą nei keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąskaitą ar kitais būdais (pvz., išmokant grynais pinigais), kliento tapatybė turėtų būti nustatoma taikant įprastas tapatybės nustatymo procedūras, kaip aprašyta keičiamo įstatymo 10 ir 12 straipsniuose. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų skatinamas indėlio produkto naudojimasis ir konkurencija tarp kredito įstaigų teikiant indėlio priėmimo paslaugas, taip pat supaprastintų klientų galimybes pasirinkti jam ekonomiškai priimtiniausią kredito įstaigą, kurioje patogiu būdu būtų padedamas ir grąžinamas indėlis. Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) indėlių, priimamų iš fizinių asmenų, atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus priimamų indėlių vertei taikoma 30000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir sukaupta indėlio,  palūkanų ar kita mokėtina suma yra grąžinama tik į kliento kredito įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos indėliui laikyti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.“	Pritarti
5.	Seimo nariai Andrius Palionis ir Mykolas Majauskas, 2017-06-08	22	5			Argumentai: Sąvoka „Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, kuris vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, palaiko ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos prašymu teikia dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“	Pritarti
6.	Seimo nariai Andrius Palionis ir Mykolas Majauskas, 2017-06-08	36	8			Argumentai: Sąvoka „<...> Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) tik elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį. Taigi, ši nuostata taikytina ne visoms valstybėse narėse licencijuotoms finansų įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje, o tik elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje. Kitos šių finansų rinkos dalyvių, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, finansinių paslaugų teikimo galimybės Lietuvos Respublikoje yra įsteigus filialą arba neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jei Priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija nustato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba per tarpininką, elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso ši finansų įstaiga, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.“	Pritarti
7.	Seimo narys Andrius Palionis, 2017-06-09	9	1	3		Argumentai: Pritartina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išsakytiems argumentams dėl poreikio griežtesniam grynųjų pinigų operacijų valiutos keitimo srityje reglamentavimui, atsižvelgiant į  2015 m. atlikto Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, pagal kuriuos viena didžiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos rūšių Lietuvoje yra grynųjų pinigų operacijų skaičius. Dabartinė 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos riba kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui yra per didelė – reikšminga sandorių dalis tampa nematoma ir nestebima priežiūros institucijų, o praktikoje pasitaiko piniginių operacijų skaidymo atvejų, kai atliekama keletas operacijų, kurių suma tik šiek tiek mažesnė nei 6000 eurų, siekiant išvengti dideles pinigų sumas keičiančių asmenų tapatybės nustatymo procedūrų. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, turinčiai sienas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis, itin svarbu tinkamai stebėti valiutos konvertavimo sandorius, todėl tinkamas kliento ir naudos gavėjo atskleidimas grynųjų pinigų keitimo sandoriuose užtikrins reikalingą skaidrumą valiutos keitimo srityje. Tačiau manytina, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti 1 000 eurų suma, nuo kurios valiutos keityklos turės pareigą atlikti kliento tapatybės nustatymo procedūras, yra per žema. Siūlytina Įstatymo projekte įtvirtinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, taip dvigubai sumažinant šiuo metu taikomą 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos ribą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “3) prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma viršija 1 000 3 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;”.	Pritarti
8.	Seimo narys Andrius Palionis, 2017-06-09	9	11	5		Argumentai: Pritartina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išsakytiems argumentams dėl poreikio griežtesniam grynųjų pinigų operacijų valiutos keitimo srityje reglamentavimui, atsižvelgiant į  2015 m. atlikto Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, pagal kuriuos viena didžiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos rūšių Lietuvoje yra grynųjų pinigų operacijų skaičius. Dabartinė 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos riba kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui yra per didelė – reikšminga sandorių dalis tampa nematoma ir nestebima priežiūros institucijų, o praktikoje pasitaiko piniginių operacijų skaidymo atvejų, kai atliekama keletas operacijų, kurių suma tik šiek tiek mažesnė nei 6000 eurų, siekiant išvengti dideles pinigų sumas keičiančių asmenų tapatybės nustatymo procedūrų. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, turinčiai sienas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis, itin svarbu tinkamai stebėti valiutos konvertavimo sandorius, todėl tinkamas kliento ir naudos gavėjo atskleidimas grynųjų pinigų keitimo sandoriuose užtikrins reikalingą skaidrumą valiutos keitimo srityje. Tačiau manytina, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti 1 000 eurų suma, nuo kurios valiutos keityklos turės pareigą atlikti kliento tapatybės nustatymo procedūras, yra per žema. Siūlytina Įstatymo projekte įtvirtinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, taip dvigubai sumažinant šiuo metu taikomą 6 000 eurų keičiamų grynųjų pinigų sumos ribą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) per parą atlieka kelias valiutos keitimo (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais operacijas, kurių suma viršija 1 000 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“.	Pritarti
9.	Seimo narys Tadas Langaitis, 2017-06-12	10	1	6		Argumentai: Projekto 10 str. kaip vieną iš privalomų asmens tapatybės dokumento rekvizitų siūloma nustatyti pilietybės informacija. Tokio reikalavimo nėra 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų, taip pat nėra dabar galiojančiame Įstatyme ir nėra aišku kodėl Projektu yra siūloma nustatyti tokį reguliavimą. Kuriant naujas ir griežtesnes nei esamos teisės normos, institucijos turėtų įvertinti ar keliamų tikslų negali pasiekti kitomis priemonėmis. Pilietybės informacijos surinkimo tikslą neabejotinai galima pasiekti kitomis priemonėmis. Duomenis apie pilietybę kaupia LR Gyventojų registras, iš kurio duomenis galima gauti automatiniu būdu. Naujo asmens tapatybės dokumento duomens įtvirtinimas nėra būtinas ir yra perteklinis. Tokio reikalavimo įtvirtinimas praktiškai reiškia, kad asmens tapatybės dokumentais Lietuvoje būtų pripažinti tik LR piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė. Toks reikalavimas užkerta galimybes ateityje asmens tapatybės dokumentu pripažinti kitus saugius dokumentus, pavyzdžiui naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę: 1) vardas (-ai); 2) pavardė (-ės); 3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams)); 4) nuotrauka; 5) parašas (išskyrus atvejus, jei asmens tapatybės dokumente jis neprivalomas); 6) pilietybė (jei asmuo be pilietybės – valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“	Nepritarti	Aplinkybė, kad šiuo metu pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos finansų įstaigoms ir kitiems subjektams gauti duomenų apie kliento ir naudos gavėjo pilietybę, praktikoje laikytina pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos režimo efektyvumo trūkumu. Įstatymo projektu siūlomas įpareigojimas gauti informaciją apie naudos gavėjo pilietybę yra būtinas sėkmingam ir efektyviam galimų nusikaltimų užkardymui, bei nusikaltimų prevencijai vykdyti. Šiuo metu finansų įstaigų ir kitų subjektų pranešimuose nenurodoma juridinių asmenų užsienyje naudos gavėjų (tikrųjų juridinių asmenų savininkų – užsienio valstybių piliečių) pilietybė, todėl praktikoje nuolat susiduriama su tokio naudos gavėjo valstybės, kurios pilietybę jis turi, nustatymu. Naudos gavėjo pilietybės duomuo užtikrins tikslų savalaikį naudos gavėjų jurisdikcijų nustatymą nusikaltimų tyrimų ir jų prevencijos tikslais, sudarys galimybes nedelsiant susisiekti su reikiamų jurisdikcijų kompetentingomis institucijomis. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektas neįpareigoja kliento pateikti naudos gavėjo pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, taip pat nereikalauja paties naudos gavėjo dalyvavimo nustatant jo tapatybę. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto veiksmai apima ir prašymą klientui pačiam nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.  Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).
10.	Seimo narys Tadas Langaitis, 2017-06-12	11	2	1		Argumentai: Projekte numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vykdydami tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. Tačiau galimų trečiųjų šalių sąrašas yra apribotas, nes trečioji šalis privalo būti pati nustačiusi kliento tapatybę jam dalyvaujant. Svarbu pažymėti, kad 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvoje (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui  nuotolinis kliento tapatybės nustatymas nelaikomas rizikingesniu nei fizinis kliento tapatybės nustatymas. Todėl turėtų būti laikytina, kad tinkamai nustačius kliento tapatybę nuotoliniu būdu, šia informacija gali naudotis ir kiti subjektai nustatydami to kliento tapatybę, atitinkamai – naudotis trečiosios šalies teikiamais duomenimis, kai trečioji šalis kliento tapatybę nustatė nuotoliniu būdu. Dabar siūlomas reguliavimas diskriminuoja tapatybės nustatymą naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš nustatytų būdų ir suponuoja, kad tai mažiau saugus tapatybės nustatymo būdas. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais galima tik tada, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) prieš kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ar naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų nurodytų šios straipsnio 1 dalies 4 punkte, taip pat, kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą;“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant suderinti pateiktą pasiūlymą su nauju keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tikslinga keičiamame įstatyme nustatyti, kad tinkama trečioji šalis taip pat yra tokia, kuri kliento tapatybę nustatė keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu būdu. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu būdu, taip pat, kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą, ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą;“.
11.	Seimo narys Tadas Langaitis, 2017-06-20	11	1	5		Argumentai: Siekiant sudaryti klientams galimybes paprastai ir lanksčiai naudotis finansų paslaugomis, teisinis reguliavimas neturėtų nustatyti nepagrįstai griežtų reikalavimų finansų įstaigoms ir turėtų įtvirtinti kuo daugiau priemonių, kurios yra saugios ir patikimos Tapatybei nustatyti. Elektroninės bankininkystės naudojimas Tapatybei nustatyti yra visuotinai pripažįstamas ir Lietuvoje. Kiekvienas gyventojas gali naudotis elektronine bankininkyste ir prisijungti prie e.valdžia ir kitų elektroninių paslaugų, kurias teikia Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prisijungiant prie Elektroninio deklaravimo sistemos, Lietuvos teismai. Svarbu pažymėti, jog mokėjimo pavedimą iš kliento banko sąskaitos, naudojantis elektronine bankininkyste, kaip nuotolinio Tapatybės nustatymo būdą sutartyse su vartojimo kredito davėjais dėl duomenų teikimo de facto pripažįsta ir laiko šį būdą patikimu taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Taigi asmeniui naudojantis valstybės institucijų teikiamomis paslaugomis šis asmens tapatybės nustatymo būdas laikomas tinkamu ir saugiu Tapatybei nustatyti. Elektroninį parašą naudoja labai maža dalis Lietuvos gyventojų, o elektronine bankininkyste naudojasi  didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tiek atidarant asmens banko sąskaitą, tiek sudarant elektroninių paslaugų sutartį asmens tapatybė yra nustatoma fiziškai jam dalyvaujant. Ribojimas naudoti elektroninę bankininkystę Tapatybės nustatymui iškreiptų konkurenciją: gyventojas galėtų gauti vartojimo kreditą iš banko pasinaudodamas elektronine bankininkyste, tačiau naudodamasis tomis pačiomis priemonėmis negalėtų gauti kitų finansinių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta, klientui fiziškai nedalyvaujant, tik šiais atvejais: 1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka; 2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – eIDAS reglamentas); 3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka eIDAS reglamento reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis eIDAS reglamento 14 straipsniu; 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų: a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnio reikalavimus; b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas;) 5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos paslaugomis į jos mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančioje kredito įstaigoje atidarytos mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama kliento tapatybę patvirtinančio asmens dokumento kopija. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos nereikia, jeigu pateikiamas kredito įstaigos patvirtinimas, kad kliento tapatybė buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų toje kredito įstaigoje, iš kurios mokėjimo sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pavedimas iš banko sąskaitos gali būti naudojamas tik kompleksiškai su kitomis saugų tapatybės nustatymą užtikrinančiomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomoje formuluotėje nėra nustatomi saugikliai, kuriais mažinama rizika, kad teikiama asmens dokumento kopija bus ne to asmens, netikra,  paliekama galimybė, kad kopiją teikiantis asmuo turi ne patį dokumentą, o tik jo kopiją. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 1 dalies 4 punkte nustatomi saugikiai, kad „tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje originalas“,  klientas dokumentą turi pakreipti kelis kartus, kad būtų galima įsitikinti, kad rodomas dokumentas yra tikras ir originalus ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūloma tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu priemonė nėra pakankamo saugumo lygio ir neužtikrina tinkamo kliento identifikavimo. Būtina nustatyti, kad pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė asmens tapatybės dokumento kopija. Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1. 1.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 2	10	1		Argumentai: Iki 2017 m. vasario 28 d. galiojęs Lietuvos Respublikos audito įstatymas reglamentavo atestuoto auditoriaus vardo suteikimo ir jo įrašymo į atestuotų auditorių sąrašą ir kt. Tačiau 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojo Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nėra formuluotės „atestuotas“, o apibrėžiama auditoriaus sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-732 (toliau – Projektas) keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 1 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atestuoti auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);“	Pritarti
2. 2.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 2	10	3		Argumentai: Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vardijama, kas įstatyme yra laikoma kitais įpareigotaisiais subjektais.  Šios dalies 3 punktas numato, kad kiti įpareigotieji subjektai yra ir „3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame punkte nekonkreti ir netiksli „asmenų“ sąvoka, o Projektu keičiamo įstatymo 16 ir 23 straipsniuose yra minimos buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);“	Pritarti
3. 3.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 2	19	5		Argumentai: Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra apibrėžiamos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose. Šios dalies 5 punktas numato, kad „auditorių rūmų valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys“ yra laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis, tačiau tai nėra tikslus Direktyvos vertinimas, nes „members of courts of auditors <...>“ laikytini ne audito rūmais, o aukščiausiąja audito institucija; Lietuvoje  – Valstybės kontrolė. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) auditorių rūmų aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys;“	Pritarti
4. 4.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 2	19	7		Argumentai: Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, apibrėžiant svarbias viešąsias pareigas, 7 punkte numatyta, kad „valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys;“ yra laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis. Pažymėtina, kad formuluotė „valstybės valdomos įmonės“ nėra tiksli, todėl siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) valstybės valdomos įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys;“	Pritarti
5. 5.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 2	19	8	N	Argumentai: Kaip jau minėta, Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, apibrėžiant svarbias viešąsias pareigas, 7 punkte numatyta, kad „valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys;“ yra laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis. Nors Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) užima reikšmingą šalies ūkio dalį, yra svarbios ekonominiu, strateginiu ir socialiniu požiūriu, tačiau savivaldybių kontroliuojamų įmonių (SKĮ) steigimas yra viena savivaldybių funkcijų, kuria užtikrinama, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat. Manytina, kad Direktyvos 3 str. 9 dalies g punkto nuostatos „(g) members of the administrative, management or supervisory bodies of State-owned enterprises;“ turėtų būti traktuojamos ir verčiamos kaip visos valstybės įmonės plačiąją prasme, įskaitant ir savivaldybių kontroliuojamas įmones. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina naujas 2 straipsnio 19 dalį papildyti nauju 8 punktu, o buvusius 8-9 punktus atitinkamai laikytini 9-10 punktais. Pasiūlymas: 1. Papildyti Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;“ 2. Buvusius Projekto 2 straipsnio 19 dalies 8-9 punktus atitinkamai laikytini 9-10 punktais.	Pritarti
6. 6.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 9	19			Argumentai: 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojo Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nėra formuluotės „atestuotas“, o apibrėžiama auditoriaus sąvoka. Taip pat Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 1 punkte įvedamas trumpinys, kuris numato, kad auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės, toliau kartu yra vadinami „auditoriais“, todėl šis trumpinys turi būti nuosekliai vartojamas visame tekste. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Projektu  keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“	Pritarti
7. 7.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 16	10			Argumentai: 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojo Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nėra formuluotės „atestuotas“, o apibrėžiama auditoriaus sąvoka. Taip pat Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 1 punkte įvedamas trumpinys, kuris numato, kad auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės, toliau kartu yra vadinami „auditoriais“, todėl šis trumpinys turi būti nuosekliai vartojamas visame tekste. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Projektu  keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“	Pritarti
8. 8.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 20	8	6		Argumentai: Auditas, kaip veikla, yra klasifikuojamas pagal atitinkamus požymius, skiriamos jo rūšys, apimtis (pvz . vidaus auditas, tam tikros reguliuojamos veiklos auditas, medicinos auditas ir kt.). Manytina, kad Projekto nuostatos yra labiausiai susijusios su finansinių ataskaitų auditu, o taip pat siekiant suderinti teikiamas įstatymo projekto nuostatas su 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Finansinių ataskaitų audito įstatymo nuostatomis, tikslintinas Projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 6 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) finansinių ataskaitų audito veikla; “	Pritarti
9. 9.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 32	1			Kartu su Projektu iniciatoriai pateikė ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-733 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-733), kuriuo siūloma Lietuvos auditorių rūmams suteikti įgaliojimus surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Lietuvos auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo. Įvertinus tai, kad šiai  asociacija nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, manytina, kad tokios teisės suteikimas išbalansuotų sukurtą nuoseklią administracinės teisenos sistemą, todėl Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstydamas Projektą Nr. XIIIP-733 pasiūlė šios nuostatos atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai.                                       Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.  Atlikdami patikrinimą, Priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūros ir Teisingumo ministerijos, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę:“.	Pritarti
10. 10.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 32	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos advokatūros ir Teisingumo ministerijos įgalioti darbuotojai, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.“	Pritarti
11. 11.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 36	4			Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“	Pritarti
12. 12.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 36	5		N	Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: 1.  Papildyti Projektu 36 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos auditorių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.“ 2.  Buvusias Projektu keičiamo įstatymo  36 straipsnio 5-7 dalis atitinkamai laikyti 6-8 dalimis.	Pritarti
13. 13.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 36	8		N	Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: 1.  Papildyti Projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Lietuvos auditorių rūmai, įvertinę, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6  punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai),  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą.“ 2.  Buvusias Projekto 36 straipsnio 8-10 dalis atitinkamai laikyti 10-12 dalimis.	Pritarti
14. 14.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 39	3			Argumentai: Įvertinus tai, kad šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas ir siekiant teisinio aiškumo, tikslintina Projektu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojanti įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“	Pritarti
15. 15.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 40	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą ir Teisingumo ministeriją, pagal kompetenciją turi teisę  kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“.	Pritarti
16. 16.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 40	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 9 pasiūlymo argumentus, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus Lietuvos advokatūrą ir Teisingumo ministeriją, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotas subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei  1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“	Pritarti
17. 17.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 40	3			Argumentai: Įvertinus tai, kad šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas ir siekiant teisinio aiškumo, tikslintina Projektu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu kiti įpareigotieji subjektai  yra patronuojantičioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.“	Pritarti
18. 18.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 45	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 12 pasiūlymu siūlo papildyti projekto 36 straipsnį nauja 5 dalimi, o buvusias dalis pernumeravo, tikslintina Projekto 45 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 56 punkte nurodytą poveikio priemonę, finansų įstaiga laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu, kurie nurodyti Priežiūros institucijos sprendime.“	Pritarti
19. 19.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(1) 48	5	8		Argumentai: 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojo Finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nėra formuluotės „atestuotas“, o apibrėžiama auditoriaus sąvoka. Taip pat Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 1 punkte įvedamas trumpinys, kuris numato, kad auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės, toliau kartu yra vadinami „auditoriais“, todėl šis trumpinys turi būti nuosekliai vartojamas visame tekste. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Projektu  keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 8 punktas. Pasiūlymas: Patikslinti Projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, įmonių auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;“.	Pritarti
20. 20.	Seimo Audito komitetas, 2017-06-14	(2)	1 2			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu įstatymo Projektu Nr. XIIIP-732 yra tiesiogiai susiję jo lydintieji Seime registruoti projektai Nr. XIIIP-733 – XIIIP-738, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Siūlytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Projekto straipsniai įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pasiūlymas: Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-732 - Nr. XIIIP-738 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti Projekto  Nr. XIIIP-732  2 straipsnio 1–2 dalyse numatytus terminus.	Pritarti
21. 21.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-14	5	2		N	Argumentai: Vertinant teroristų finansavimo ir pinigų plovimo prevencijos veiklos svarbą tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu mastu, siekiant visuomenės nepakantumo pinigų plovimo procesams augimo, taip pat stiprinant parlamentinę prevencijos veiklos kontrolę įtvirtinti periodinį apibendrintos informacijos teikimą Seimo komitetams pagal kompetenciją apie pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, jų veiksmingumą, taip pat minėtos veiklos tendencijas. Atitinkamai papildyti Projektą tai reglamentuojančiomis nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir 5 straipsnį išdėstyti taip: „1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba: 1) renka ir registruoja informaciją, kurią šio įstatymo pagrindu privalo teikti finansų įstaigos, kiti įpareigotieji subjektai ir valstybės institucijos, tokia duomenų apimtimi, kuri nurodyta šiame įstatyme; 2) kaupia, analizuoja ir skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus; 3) analizuoja pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo tendencijas ir modelius; 4) perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, teikia mokesčių administravimo, teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius; 5) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo; 6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones; 7) tvirtina galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus; 8) teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo; 9) informuoja finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus; 10) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su Europos priežiūros institucijomis ir teikia joms visą jų užduotims atlikti būtiną informaciją. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją periodiškai  teikiama Seimo komitetams atsižvelgiant į jų kompetenciją.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siūlytina keičiamame įstatyme tiksliai nustatyti, kokiems Seimo komitetams teikiama 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija parlamentinės kontrolės tikslais. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija pagal poreikį teikiama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams vykdant parlamentinę kontrolę.“
22. 22.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-06-14	6				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės saugumo departamentui yra nustatomos funkcijos vykdant teroristų finansavimo prevencijos veiklą, būtina numatyti ir tam tikras teises, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos minėtas funkcijas įgyvendinti. Atitinkamai papildyti Projektą. Pasiūlymas: Projektu siūlomos Įstatymo naujos redakcijos 6 straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: “6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos ir teisės įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones 1. Valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją: 1) renka ir analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu; 2) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą; 32) šio įstatymo 4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus. 2. Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja ir keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones. 3. Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę: 1) neatlygintinai gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų, finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ar kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti;  2) gauti iš institucijų, finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų informaciją, susijusią su teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.“	Pritarti
23. 1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 3				Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.“	Pritarti
24. 2.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 4	9			Argumentai: Atsižvelgiant į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732  4 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai atitinkamai tvirtins notarams ir antstoliams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų, antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus antstolius ir antstolio atstovus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais, pritarta siūlymui PPTFPĮ projekto 30 straipsnio 4 dalyje nustatyti notarų priežiūros instituciją Lietuvos notarų rūmus, o antstolių priežiūros instituciją ‑ Lietuvos antstolių rūmus. Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Pasiūlymas: Atsisakyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732  projekto 4 straipsnio 9 dalies kaip perteklinės ir patikslinti šio straipsnio paskui einančių dalių numeraciją bei nuorodas: „9. Teisingumo ministerija prižiūri notarų, notaro atstovų ir antstolių, antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.“	Pritarti
25. 3.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 4	11			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos, taip pat tikslintina straipsnio dalies numeracija. Pasiūlymas: „11. Šio straipsnio 1–9 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“	Pritarti
26. 4.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 4	13			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos, taip pat tikslintina straipsnio dalies numeracija. Pasiūlymas: „13. Šio straipsnio 1–9 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.“	Pritarti
27. 5.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 7		1		Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti;	Pritarti
28. 6.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 8	2			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.“	Pritarti
29. 7.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 16	9			Argumentai: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas 3 darbo valandų terminas perduoti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra nepagrįstai trumpas, siūlytina PPTF įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: “9. Lietuvos advokatūra nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.”	Pritarti
30. 8.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 16	10			Argumentai: PPTF prevencijos įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Atsižvelgiant į Direktyvos 2015/849 34 straipsnio reglamentavimą, siūlytina papildyti PPTF prevencijos įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: “10. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.“	Pritarti
31. 9.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 16	13			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, pritarta siūlymui suderinti keičiamo įstatymo XIIIP-732 nuostatas su Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: „13. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus. Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion Teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų įpareigotųjų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, taip pat dėl šių veiksmų jiems negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.“	Pritarti
32. 10.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 20	3			Argumentai: Advokatai ir advokatų padėjėjai turi pareigą vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Pranešimus apie vienkartinius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, teikia be išimties visi subjektai – finansų įstaigos, visi kiti įpareigotieji subjektai. Tačiau atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų metu išsakytas pastabas dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reglamentavimo nenuoseklumo, pritarta Įstatymo projekto 20 straipsnio 3 ir 5 dalių siūlomam patobulinimui. Pasiūlymas: „3. Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai, kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“	Pritarti
33. 11.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 20	5			Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: „5. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“	Pritarti
34. 12.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 23	3			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems įpareigotiesiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. Šioje dalyje nustatytas draudimas netaikomas notarams, notaro atstovams ar asmenis, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatams ir advokatų padėjėjams ir antstoliams ar antstolio atstovams, kai jie siekia įtikinti klientą neužsiimti neteisėta veikla.“	Pritarti
35. 13.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 26	3			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „3. Į Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus privalo atsižvelgti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 ir 10 1–9 dalyse nurodytos institucijos, rengdamos finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.“	Pritarti
36. 14.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 29	3	2		Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „2) šio įstatymo 4 straipsnio 1–10 1–9 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus;“	Pritarti
37. 15.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 29	6			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–4, 6 ir 8-10 1–9 dalyse nurodytos institucijos bei finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai periodiškai ar įvykus svarbiems finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų valdymo ir veiklos įvykiams ar pokyčiams vykdo vidaus kontrolės procedūrų įgyvendinimo bei pakankamumo stebėseną ir prireikus nurodo griežtinti, griežtina finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų taikomas vidaus kontrolės procedūras.“	Pritarti
38. 16.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 30	1			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Taip pat siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, kurios institucijos atlieka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą, atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siūloma patikslinti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pasiūlymas: 1. Šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (toliau – priežiūra) atlieka: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų; 2) Lietuvos bankas – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų; 3) Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmaiTeisingumo ministerija, Lietuvos prabavimo rūmai – pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų (toliau šioje dalyje išdėstytos institucijos visos kartu – Priežiūros institucijos).	Pritarti
39. 17.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 30	4			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Su šiais pakeitimais derintinos ir kitos susijusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto XIIIP-732 nuostatos. Pasiūlymas: „4. Teisingumo ministerija Lietuvos notarų rūmai prižiūri, ar notarai, notaro atstovai, Lietuvos antstolių rūmai prižiūri, ar antstoliai, antstolio atstovai: 1) tvarko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; 2) paskyrė šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojus; 3) laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 4) nustatė šio straipsnio 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras.“	Pritarti
40. 18.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 31	2			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Pasiūlymas: „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Teisingumo ministeriją, taip pat gali pradėti patikrinimus dėl galimų šio įstatymo pažeidimų gavusios pranešimą ar kitokius duomenis, kuriais užfiksuotos galimų šio įstatymo pažeidimų aplinkybės.“	Pritarti
41. 19.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 32	1 2			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo. Kartu su Projektu iniciatoriai pateikė ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-733 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-733), kuriuo siūloma Lietuvos auditorių rūmams suteikti įgaliojimus surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Lietuvos auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo. Įvertinus tai, kad šiai asociacija nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, manytina, kad tokios teisės suteikimas išbalansuotų sukurtą nuoseklią administracinės teisenos sistemą, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas Projektą Nr. XIIIP-733 pasiūlė šios nuostatos atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekte tikslinti atitinkamas nuostatas, susijusias su Lietuvos auditorių rūmų teisėmis ir pareigomis, numatant jas analogiškas kaip ir Lietuvos advokatūrai. Pasiūlymas: „1. Atlikdami patikrinimą, Priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę: <....>“ „2. Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų įgalioti darbuotojai, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.“	Pritarti
42. 20.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 36	4 5 6 7 8 9 10 11	N N		Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo, taip pat žiūrint argumentus dėl Lietuvos auditorių rūmų, tikslinti PPTFPĮ projekto 36 straipsnio 4‑11 dalis ir jas išdėstant taip: Pasiūlymas: „4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones. 5. Lietuvos auditorių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose nurodytas poveikio priemones. 56. Lietuvos advokatūra taiko šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones. 67. Teisingumo ministerija Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 8. Lietuvos auditorių rūmai, įvertinę, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3–6  punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai),  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 7 9. Lietuvos advokatūra, įvertinusi, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai),  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą. 8 10. Jei Priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija nustato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba per tarpininką, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso ši finansų įstaiga, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti. 911. Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. 1012. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.“	Pritarti
43. 21.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-06-21	(1) 40	1 2			Argumentai: Pritarus siūlymui, kad Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taps priežiūros institucijomis ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, pritarta siūlymui išbraukti Teisingumo ministeriją iš priežiūros institucijų sąrašo, taip pat žiūrint argumentus dėl Lietuvos auditorių rūmų, tikslinti PPTFPĮ projekto 40 straipsnio 1, 2 ir jas išdėstyti taip: Pasiūlymas: „1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją, pagal kompetenciją turi teisę  kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:“ „2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus ir Teisingumo ministeriją, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotas subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė nei 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė nei 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“	Pritarti
44. 22.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-06-21	(2)	1 2			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu įstatymo Projektu Nr. XIIIP-732 yra tiesiogiai susiję jį lydintieji projektai registruoti Seime Nr. XIIIP-733 – XIIIP-738, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas: Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-732 - Nr. XIIIP-738 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti Projekto  Nr. XIIIP-732  2 straipsnio 1–2 dalyse numatytus terminus.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

Pritarti Komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-732, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, Seimo narių A.Palionio, M.Majausko ir T.Langaičio pasiūlymus, Seimo Audito komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1. 1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	9	9			Argumentai: Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme Nr. IX-325 ir Loterijų taisyklėse (Lošimų priežiūros tarnybos 2012-03-12 įsakymas Nr. DI-3) jau yra nustatyta 1 000 Eur ar ją atitinkanti užsienio valiutos suma klientams, kurie keičia grynuosius. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų ir kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, šiose srityse įvertina, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus, siūlytina keičiamame įstatyme palikti jau esamą 1 000 Eur  ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma yra lygi arba viršija 2 000 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“	Pritarti
2. 2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	9	10			Argumentai: Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme Nr. IX-325 ir Loterijų taisyklėse (Lošimų priežiūros tarnybos 2012-03-12 įsakymas Nr. DI-3) jau yra nustatyta 1 000 Eur ar ją atitinkanti užsienio valiutos suma klientams, kurie keičia grynuosius. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų ir kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, šiose srityse įvertina, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus, siūlytina keičiamame įstatyme palikti jau esamą 1 000 Eur  ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Loterijas organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė lygi arba viršija 2 000 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“	Pritarti
3. 3.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	9	11	6		Argumentai: Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme Nr. IX-325 ir Loterijų taisyklėse (Lošimų priežiūros tarnybos 2012-03-12 įsakymas Nr. DI-3) jau yra nustatyta 1 000 Eur ar ją atitinkanti užsienio valiutos suma klientams, kurie keičia grynuosius. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų ir kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, šiose srityse įvertina, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus, siūlytina keičiamame įstatyme palikti jau esamą 1 000 Eur  ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) per parą atlieka grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus operacijas, kurių suma yra lygi arba viršija 2 000 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“.	Pritarti
4. 4.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	9	11	7		Argumentai: Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme Nr. IX-325 ir Loterijų taisyklėse (Lošimų priežiūros tarnybos 2012-03-12 įsakymas Nr. DI-3) jau yra nustatyta 1 000 Eur ar ją atitinkanti užsienio valiutos suma klientams, kurie keičia grynuosius. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų ir kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, šiose srityse įvertina, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus, siūlytina keičiamame įstatyme palikti jau esamą 1 000 Eur  ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma lygi arba viršija 2 000 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“.	Pritarti
5. 5.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	9	11	8		Argumentai: Galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme Nr. IX-325 ir Loterijų taisyklėse (Lošimų priežiūros tarnybos 2012-03-12 įsakymas Nr. DI-3) jau yra nustatyta 1 000 Eur ar ją atitinkanti užsienio valiutos suma klientams, kurie keičia grynuosius. Atsižvelgiant į tai, kad azartinių lošimų organizavimo reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų ir kadangi nėra suderintų Europos Sąjungos (Europos Bendrijos) nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, šiose srityse įvertina, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus, siūlytina keičiamame įstatyme palikti jau esamą 1 000 Eur  ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) šio straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais vienu metu atsiima kelis laimėjimus, kurių suma lygi arba viršija 2 000 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“	Pritarti
6. 6.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	11	1	5	N	Argumentai: Pavedimas iš banko sąskaitos gali būti naudojamas tik kompleksiškai su kitomis saugų tapatybės nustatymą užtikrinančiomis priemonėmis, todėl siūlytina numatyti papildomą kliento tapatybės nustatymo atvejį, jam fiziškai nedalyvaujant. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė asmens tapatybės dokumento kopija. Asmens tapatybės dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“	Pritarti
7. 7.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	14	7			Argumentai: Projekte numatyta, kad finansų įstaigos privalo nustatyti, ar sandoryje dalyvauja politikoje dalyvaujantis asmuo ir taikyti jam sustiprintą tapatybės nustatymą, įskaitant vadovybės pritarimo gavimą bei dalykinių santykių stebėsenos taikymą. Be to, numatyta, kad gyvybės draudimo įmonės ir prieš išmokėdamos išmokas politikams, nepriklausomai nuo rizikos lygio ir išmokamos sumos, turi informuoti vyresnįjį vadovą, atlikti sandorių ir piniginių operacijų stebėseną ir spręsti dėl FNTT informavimo. Projekte nenumatyta išimtis, jei politikas jau buvo nustatytas ir jau atliekama jo operacijų stebėsena, pakartotinai neatlikti aukščiau paminėtų veiksmų. Dėl šio reikalavimo draudimo įmonėms reikėtų atlikti pakeitimus procesuose ir sistemose, padidėtų administracinė našta ir ilgėtų išmokos mokėjimo procesas politikams dėl reikalingų papildomų vertinimų. Draudimo įmonės turi turėti teisę savo vidaus procedūrose priklausomai nuo rizikos lygio nustatyti tvarką, kada taikyti šį reikalavimą. Siūlytina patikslinti projekto 14 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką, privalo nustatyti, ar išmokos gavėjas atitinka sąlygas, kuriomis esant kyla didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Jei išmokos gavėjas yra juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas, prieš išmokant išmokas, privaloma nustatyti jo naudos gavėją vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu. Jei išmokos gavėjas – fizinis asmuo, arba išmokos gavėjo – juridinio asmens naudos gavėjas, yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo ir jeigu pagal draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, prieš išmokant išmokas, privalu informuoti vyresnįjį vadovą apie būsimą išmokos išmokėjimo faktą, vykdyti sustiprintą kliento ir išmokos gavėjo vykdomų piniginių operacijų ar sandorių stebėseną bei spręsti dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. Šiais atvejais išmokos gavėjo ir jo naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.“	Pritarti
8. 8.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	14	11		N	Argumentai: Pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems  subjektams nustatoma pareiga gauti informaciją iš registrų, ir žinybinių registrų, informacinių sistemų. Manytina, kad tikslinga 14 straipsnį papildyti siūloma 11 dalimi, kuri numatytų teisę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams gauti duomenis iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami šio straipsnio reikalavimus, turi teisę gauti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos turimus privačių interesų deklaracijų duomenis apie asmenis, kurie dalyvauja politikoje ir, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo deklaruoti privačius interesus ir kurių deklaracijų duomenys yra vieši.“	Pritarti
9. 9.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	15	1	4		Argumentai: III pakopos pensijų fondai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo prasme yra tapatūs investicinio gyvybės draudimo produktams. Pasiūlymas: Pakeisti  keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gyvybės draudimo sutarčių ar papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka ar įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 2 500 eurų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;“.	Pritarti
10.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	16	10			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir šio straipsnio 2 dalis (Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius) perkelia tą patį Direktyvos straipsnį ir yra neatsiejamai susijusios su kliento paslapties apsauga tais atvejais, kai vertinama kliento teisinė padėtis, atstovaujama jam teisminių procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, todėl šio straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies išimtis apima atvejus, numatytus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 2 ir 1–3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams  ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, atestuotiems auditoriams ir audito įmonėms, antstoliams ir antstolio atstovams, advokatams ir advokatų padėjėjams, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio procesų metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 2 ir 3 1 - 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.“	Pritarti
11. 10.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	32	1	4		Argumentai: Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš esminių advokato veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimo principas, todėl siūlytina įstatymo projekte nustatyti išimtį Lietuvos advokatūrai ir advokatų profesinei bendrijai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4)  pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų, patalpas jų darbo metu, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus duomenis, įskaitant banko paslaptį ar bet kokią kitą konfidencialią informaciją, gauti dokumentų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų arba ekspertų gauti išvadas;“.	Pritarti
12. 11.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	32	1	5		Argumentai: Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš esminių advokato veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimo principas, todėl siūlytina įstatymo projekte nustatyti išimtį Lietuvos advokatūrai ir advokatų profesinei bendrijai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5)  laikinai paimti tikrinamų juridinių asmenų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų, dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;“.	Pritarti
13. 12.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	32	1	8		Argumentai: Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš esminių advokato veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimo principas, todėl siūlytina įstatymo projekte nustatyti išimtį Lietuvos advokatūrai ir advokatų profesinei bendrijai. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, išskyrus, jeigu jie yra advokatai ir advokatų padėjėjai, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugos teikėjų“.	Pritarti
14. 13.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2017-06-21	2			P	Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, siūlytina, kad keičiamas įstatymas įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. birželio 26 d. 21. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos iki 2017 m. birželio 26 d.šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 32. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. 43. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 dienos. įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 5.4. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – 0; susilaikė - 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Palionis, M.Majauskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija).

Komiteto  pirmininkas                                                                                                                        Stasys Jakeliūnas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė

---

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 16-9379(2) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ pakeitimo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma.

[2] https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=p/acc/seal-CA-unconfirmed-outside.

[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas Nr. 16-9379(2) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ pakeitimo.

[4] http://www.fntt.lt/data/public/uploads/2016/10/d2_nrv2015.pdf.

[5] 1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui; 2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymui.

[6] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b35af4303f7711e7b8e5a254f4e1c3a7

[7] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau tekste – ES Direktyva).