Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 20, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 36
STENOGRAMA
2021 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame kovo 23 dienos plenarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, mes grįžome į gyvus posėdžius, tačiau aš noriu jus visus paskatinti ir paraginti būti atsargius, nesibūriuoti, pagal galimybę dirbti iš savo kabinetų, kad netektų vėl grįžti prie nuotolinio darbo režimo.
10.01 val.
Seimo 2021 m. kovo 23 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų labai malonu sugrįžti į salę ir, ko gero, daugiau mums neteks grįžti į nuotolinį posėdį, kad nekiltų nesusipratimų, ypač balsuojant ir įrašant į protokolą. Bet, gerbiama Pirmininke, aš pasigendu vieno pagrindinio šiandien Seimo nutarimo projekto.
Jūs prieš keletą mėnesių labai intensyviai ir entuziastingai kalbėjote, kad Lietuvoje turi būti atkurtas teisingumas, teismai turi dirbti visos sudėties ir negali nė vienas teisėjas dirbti ilgiau, jei yra jo kadencijos laikas pasibaigęs. Prieš keletą mėnesių Seimas tvirtino tris Konstitucinio Teismo teisėjus, iš trijų tik du patvirtinome. Jūs, praėjus keletui dienų, įvardinote, kad profesorius V. Mizaras, mano gerbiamas dėstytojas, yra kandidatas į Konstitucinį Teismą. Praėjo du mėnesiai ir nėra jūsų nutarimo.
Kaip jūs manote, ar tai nėra teismų savarankiškumo pažeidimas, ar tai nėra sąskaitų suvedimas ir ar ketvirtadienį aš pamatysiu Seimo nutarimo projektą, kuriame teikiamas šis iškilus teisininkas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nes yra nenormalu, kad šiuo metu eina D. Žalimas, Konstitucinio Teismo teisėjas… Klausimas, ar jis yra teisėtai šiandien einantis savo pareigas? Mano galva, kad ne, bet čia teisininkai dažniausiai ginčijasi. Kada galima sulaukti jūsų Seimo nutarimo projekto, kad profesorius V. Mizaras būtų kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus?
PIRMININKĖ. Mielas Remigijau, galbūt jūs nebuvote labai geras studentas. Aš šią kandidatūrą užregistravau vasario pradžioje. Tris mėnesius ši kandidatūra turi būti, kaip puikiai žinote, ir gegužės pradžioje įvyks pateikimas čia, Seime. Tokios yra Seimo procedūros. Mes jų, žinoma, laikomės.
Toliau – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad dirbame visu pajėgumu ir opozicija galės išreikšti savo teises normaliai. Mūsų pasiūlymas frakcijos vardu – išbraukti Želdynų įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383, nes šiandien įvyko esminis pakeitimas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje ir mes tikrai norime pasirengti šio įstatymo priėmimui, galbūt pateikti savo pasiūlymus, todėl siūlome išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad R. Žemaitaitis kalbėjo Mišrios Seimo narių frakcijos vardu. Žodžiu, išskyrus vieną, visi vienbalsiai priėmėme šį sprendimą ir suteikėme galią. Tik vienas V. Bakas vis daro destrukciją mūsų frakcijoje ir aš kreipiausi, kad jis pereitų į Konservatorių frakciją. O gal jūs, Pirmininke, priimsite į Liberalų frakciją?
O dėl D. Žalimo iš tikro yra problema. Metai laiko, kai baigėsi kadencija (to istorijoje dar nebuvo), o jis eina Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. Kaip taip gali būti? Pirmininke, visus kitus raginate laikytis įstatymų, Konstitucinio Teismo pirmininkas turi pavyzdį rodyti. O jis kaip elgiasi? Trypia Konstituciją savo kojomis. Aš kreipiausi į Prezidentą raštu, kad jis kaip Ukrainos prezidentas atstatydintų savo dekretu poną D. Žalimą. Man net kyla klausimas, ar yra tikra mūsų priesaika, kurią priėmė ponas D. Žalimas, kai baigėsi jo kadencija. Kodėl jūs tylite? Kodėl nesiaiškinate tų dalykų?
PIRMININKĖ. Mielas kolega, Seimas turės galimybę apsispręsti dėl mano siūlomo kandidato profesoriaus V. Mizaro jau gegužės mėnesį.
Daugiau dėl darbotvarkės siūlymų nėra. Taigi siūlau apsispręsti dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymo išbraukti iš šiandienos darbotvarkės klausimą – Želdyno įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383. Kas pritariate frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 44, prieš – 64, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Repliką po balsavimo Ieva… Ne. Gerai. Tada apsisprendžiame dėl visos darbotvarkės. Taip, prašau.
I. Kačinskaitė-Urbonienė (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašytume išbraukti iš darbotvarkės rezervinį klausimą dėl komitetų sudėčių, nes mes turime teikimą, yra pastabų, norime šiek tiek pakoreguoti jį. Tai kol kas, kol dar nėra suderinta iki pabaigos su frakcija, prašytume išbraukti arba nesvarstyti šiandienos darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
10.06 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-338(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Antras darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-338(2). Svarstymo tęsinys. Iš praėjusio posėdžio svarstymo stadijoje diskutuoti buvo užsirašę aštuoni Seimo nariai. Pirmasis kalba R. Žemaitaitis. Diskutuoti skirta 20 minučių.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tiesiog dar replika dėl pirmo balsavimo. Ten yra įstatyme aiškiai pasakyta, kad Konstitucinio Teismo kandidatūros teikiamos likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos, jeigu aš teisingai prisimenu įstatymą. Gerbiamo D. Žalimo kadencija jau yra metai pasibaigusi. Tai klausimas, kaip mes traktuosime, ar nuo laikinojo paskyrimo, ar nuo kadencijos pabaigos? Projektas galėtų būti teikiamas ir nereikėtų klausytis kai kurių teisininkų, kurie suinteresuoti, kad D. Žalimas toliau liktų Konstitucinio Teismo pirmininku.
Bet grįžkime prie Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos įstatymo. Praėjusią savaitę plenarinio posėdžio metu buvo paimta pertrauka ir pertraukos metu Sveikatos reikalų komitetas susirinko ir jį nagrinėjo vėl iš esmės. Keletas pataisų buvo priimta. Bet, mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį į tris tokius pagrindinius dalykus.
Dabartinė įstatymo redakcija, dėl kurios mes šiandien balsuosime priėmimo stadijoje, numato privalomumą ir priverstinumą žmonėms tikrintis. Ką tai suponuoja? Suponuoja tai, kad yra paliekama būtent Visuomenės sveikatos centrui ir Vyriausybei nustatyti, kokios veiklos šiandieną turėtų būti įtraukiamos į sąrašą ir kompensuojamos. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra aiškiai pasakyta, jeigu valstybė nusprendžia riboti tam tikrų veiklų sąrašą, jos turi būti perkeliamos į teisės aktą, vadinasi, į įstatymą. Šiandieną mes įstatyme nenumatydami, kokios tos veiklos bus, net nežinome, kokioms veikloms bus taikomas šis įstatymas. Vadinasi, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui paliekama teisė vienašališkai, vienasmeniškai priimti sprendimus, kokioms verslo interesų grupėms, kokioms įmonėms ir kokia veikla užsiimančioms organizacijoms bus priverstinis ir privalomas tikrinimas bei kompensavimo mechanizmas. Pavyzdžiui, dėl maisto prekių parduotuvės bus priimtas sprendimas, kad kompensuoja valstybė ir bus priverstinis tikrinimas, buitinių prekių parduotuvė bus netikrinama ir jai nekompensuojama, paliekama verslui.
Antra dalykas. Dabartinėje įstatymo redakcijoje yra numatytos trys alternatyvos. Tai yra jeigu žmogus nesutinka tikrintis, jis gali būti perkeltas dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu ir šito… jis gali dirbti ir kitą darbą arba tokiu atveju jam yra taikomos sankcijos. Nemenčinės plente esančiame prekybos centre dirbantis žmogus, pardavėja, kurios darbo sutartyje yra numatyta, kad dirba būtent pardavėja, tokiu atveju nuotoliniu būdu pardavėja pagal šį įstatymo projektą negalės dirbti, vadinasi, jai turi būti pasiūlytas kitas darbas. Kito darbo pasiūlyti darbdavys negali, nes pradeda galioti Darbo kodeksas, įspėjimo terminas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Ką tai reiškia? Mes žmogų automatiškai išmetame iš darbo, automatiškai, be teisės gauti kitą darbą ir kitą veiklą.
Dar įdomesnis dalykas. Įstatyme mes paliekame spragą, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gali bet kada ir bet kokiomis priemonėmis numatyti tikrinimą. Tai nepaisant to, kad mes šiandien turime kovido situaciją, nepaisant to, kad mes turime tokią situaciją, kokia yra Lietuvoje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kartu su Vyriausybe gali priimti įpareigojimą netgi skiepytis ir, jeigu žmogus bus nepasiskiepijęs, jis negalės dirbti tokio ir tokio darbo. Aš keliu klausimą, ką mes šiandien iš tikrųjų darome? Dabartiniai teisės aktai leidžia ir numato galimybę darbuotojams, einantiems ir atliekantiems tam tikrą darbą, atlikti sveikatos patikrinimą. Jeigu šiandien žmogus nori dirbti maisto pramonėje arba su maisto gamyba, jis turi gauti dokumentą, pažymą, kad neserga tokiomis ir tokiomis ligomis, atitinka visus reikalavimus ir gali dirbti. Man niekaip nesuvokiama ir kaip teisininkui, ir kaip Seimo nariui, kodėl mes būtent norime įteisinti priverstinį būdą? Išties galiu, taip sakant, pasidžiaugti ir Sveikatos reikalų komitetu, ir Vyriausybe, kuri surado jėgų ir galimybių, kad šitie tikrinimai bus kompensuojami iš valstybės lėšų, bet kartu, mieli kolegos, aš dar kartą noriu pabrėžti, aš tikrai net neabejoju, kad mes sulauksime gana daug ginčų žmogaus teisių srityje, ar taip nėra pažeidžiamos žmogaus teisės ir ar tai nėra apribojimas. Tiesiog prieš balsavimą aš vis dėlto kviečiu balsuoti prieš, nepritarti dėl priverstinio.
Mano pasiūlymai, kas skaitėte, yra mano keletas pasiūlymų, vienas iš mano pasiūlymų, kad tai yra galimybė, galimybė žmogui atlikti pasitikrinimą ir už tą galimybę verslo įmonė, organizacija gautų kompensaciją, už to žmogaus patikrinimą. Aš manau, kad tai būtų daugiau teisiškai sureguliuotas įstatymo projektas, atitinkantis mūsų Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimą, kuriame aiškiai pasakyta, kokios būtent veiklos turi būti teisės aktuose įrašytos imperatyviai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, šiandien mums iš tikrųjų yra istorinė diena, nes taip arti prie Konstitucijos peržengimo, Konstitucijos imperatyvių nurodymų, kaip gyventi, mes dar nebuvome niekada. Mes šiandien rengiamės pažeisti Lietuvos Konstituciją, nes ji sako, kad su žmogumi be jo žinios ir laisvo sutikimo negali būti atliekami mokslo ir medicininiai bandymai. Jau mums sako specialistai, kad dvejus metus tie bandymai bus atliekami ir toliau. Sutinku su kolega R. Žemaitaičiu, kuris sako, kad čia yra prievarta. Taip, be abejo, yra prievarta ir aš tą prievartą patirsiu vienas iš pirmųjų, nes aš nežadu nei „Pfizeriu“, nei kitomis vakcinomis… Nenoriu jų dabar reklamuoti, ką daro kolegos iš šito šono, vieną vakciną reklamuoja ištisai, aš jų nereklamuosiu, aš turiu kitą skiepą, kuriuo skiepijuosi kasdien, tai yra sveikas gyvenimas, tai yra natūralus imunitetas, apie kurį visą savo blaivų gyvenimą kalbėjo mūsų tautos genijus Vydūnas. Vakar įvyko dar viena mūsų garbaus V. Storostos-Vydūno išdavystė. Mūsų pirmieji asmenys pasityčiojo iš natūralaus imuniteto ir parodė tautai, kad vienintelis būdas yra „AstraZeneca“. Pareklamavo „AstraZeneca“ ir parodė, kad Vydūnas jiems yra niekas. Vydūną išdavė jo gimtadienio proga. Mes išduodame jau daug metų, kadangi per visą šitą psichodemiją, kuri dabar tęsiasi Lietuvoje, mes nė karto rimtai nekalbėjome apie natūralų imunitetą. Nė karto. Mes jį neigiame. Vienas po kito garsieji mūsų imunologai kasdien neigė ir sakė, kad tai yra vienintelis būdas. Jį reklamuoja kasdien, dabar tą būdą ypač.
Žiūrėkite, mes šiandien žadame pažeisti ne tik Konstituciją, mes šiandien žadame pažeisti ir Lietuvos civilinį kodeksą, kuris sako, kad su žmogumi negali būti atliekami jokie moksliniai, medicininiai bandymai ir tyrimai, šis sutikimas turi būti išreikštas raštu. Žmogus turi pasirašyti, kad jį pašalins iš darbo, nemokės atlyginimo. Koks kvailys tą padarys? Žinoma, kad nesirašys žmonės, kurie turi, gauna ir žino, kas yra natūralus imunitetas.
Ir trečią dokumentą mes žadame pažeisti, tai yra Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, ją Lietuva ratifikavo prieš 18 metų. Jinai sako, kad sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu grįstą sutikimą. Mes informuojame labai vienpusiškai ir paties svarbiausio žmogui nesakome, kad tu pats, žmogau, gali būti atsparus, ką ir parodo statistika.
Mūsų statistika šiandien yra gryniausia ekvilibristika – skaičiai nesutampa, per naktį pagyja po 50 tūkst. žmonių. Tai rodo, kad tai yra absoliutus pasityčiojimas iš mąstančių žmonių, ir mes šito leisti negalime. Ką mes dabar atliekame? Įstatymą rašo ministras A. Dulkys, bus atliekami sveikatos patikrinimai. Su sveikatos patikrinimu nieko bendro neturi testavimas, testavimas ieško ligos. Lietuvos istorijoje niekados niekas neieškojo nei gripo, nei kažko iš žmonių, kurie niekuo neserga. Dabar specialiai ieškome ligos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, suradę ligą mes jį guldysime ir gydysime.
Statistika yra labai iškalbinga, ją reikia skelbti. Jeigu norime įveikti tai, kas dabar vyksta, šitą psichodemiją, pirma, turime kategoriškai nesutikti su jokiu testavimu. Antra, nutraukti baimės aplinkos kūrimą. Kiekvieną dieną – kiek mirė, kiek susirgo. Sustabdykime! Ir aš jums garantuoju, šitos dvi priemonės išgelbės Lietuvą iš pragaišties. Ar mes eisime nacionaliniu, tautiniu keliu, ar globalistiniu, šitas klausimas yra pagrindinis. Aš žadu ir kviečiu eiti mūsų tautos sveikatinimo keliu ir baigti šitą globalistinę psichodemiją. Ačiū, mielieji. Sveikatos visiems. Sveikime uoliai!
PIRMININKĖ. Toliau kalbės M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turbūt šiandien niekas nesiginčysime, kad turime pagrindinį iššūkį, tikslą ir pareigą efektyviausiu būdu įveikti pandemiją ir tam turime realiai du veiksmingus ginklus. Pirmasis ginklas – vakcina, kuria skiepijama nemokamai, atveria galimybę po truputį atsiverti ir grįžti į normalų ritmą. Antrasis ginklas – testavimas, kurį taip pat galime gauti nemokamai, jeigu norime darbuotojus sugrąžinti į darbo rinką, greičiau atsiverti, saugiau atsiverti, taip pat gali būti testuojama nemokamai, jeigu šiandieną priimsime šias įstatymo pataisas.
Turėti šiuos du veiksmingus ginklus ir jais nesinaudoti yra neatsakinga ir savanaudiška. Šiandien tiek gyvybes, tiek ekonomiką efektyviausiai galima gelbėti kovojant šiais dviem ginklais. Tai yra veiksminga alternatyva šimtamilijoninėms subsidijoms, kompensacijų poreikiams, prastovoms ir įvairiems kitiems suvaržymams, dėl kurių didelė Lietuvos žmonių dalis dabar patiria didelius nepatogumus.
Dar neprasidėjus šio įstatymo svarstymui, dalis žmonių buvo suklaidinti dėl sąvokų. Tų sąvokų painiojimą girdime ir šiandieną, diskutuodami apie šį įstatymą: priverstinis ir privalomas. Deja, šis įstatymas nenumato nieko priverstinio. Galima rinktis. Jeigu nenorima testuotis, sudaroma galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu nenorima dirbti nuotoliniu būdu ar nėra tokių galimybių, galima sudaryti galimybę rinktis kitą darbą, arba iš viso galima rinktis nedirbti – laisva šalis.
Privalomai tikrintis sveikatą dėl galimos rizikos jau dabar numato įstatymas įvairiais atvejais, tik dabar apmokėjimas gula faktiškai vien ant darbdavių pečių. Vyriausybė atnešė įstatymą sakydama – apmokame sąskaitą, tik testuokitės. Todėl priešintis šiam įstatymui – tolygu priešintis sveikam protui.
Gerbiamieji Seimo nariai, nesistebiu, kad ateinant į darbą patikrina temperatūrą, ir, jeigu temperatūros yra, nesakoma, kad jūs turite galimybę neįeiti į Seimo salę arba į Seimo rūmus. Deja, įeiti negalima. Juk, norint vairuoti automobilį, neišduodamas pažymėjimas nepatikrinus sveikatos. Juk taip pat nesakome, na, sudarykime galimybę pasitikrinti sveikatą prieš išduodant teisę vairuoti. Ar vemiantį ir viduriuojantį vaiką galime laikyti darželyje kartu su kitais, sudaryti tokią galimybę būti kartu su kitais vaikais?
Visi suprantame, kad logikos dėsniai ir privalomumas šiuo atveju egzistuoja ir jisai negali būti kvestionuojamas. Tad kviečiu tikrai neplatinti nepagrįstų baimių, gąsdinimų, spekuliacijų ir balsuoti už šio įstatymo pakeitimus. Jokių indikacijų apie Konstitucijos pažeidimus neindikuoja nei Teisės departamentas, nei konstitucionalistai. Ir šiuo balsavimu, gerbiami Seimo nariai, šiandien testuojama mūsų pačių – Seimo narių – atsakomybė, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu prieš skiepus – taip, aš esu už skiepus, bet kalbėsiu apie patį teisės aktą. Labai ačiū, kad komitetas labai atsakingai įvertino ir priėmė pataisas, priėmė, kad patikrinimas būtų nemokamas, tačiau vis dėlto mane labiausiai jaudina 4 punktas, kuriame pažymėta, kad jeigu darbuotojas nepasitikrino ir, tarkime, neturi galimybės pasitikrinti, jis nušalinamas nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio, nes ne visais atvejais atsiras kita darbo vieta, kur jis galės dirbti. Čia yra aiškiai užprogramuota, kad jis prievarta privalo tikrintis.
Mane labiausiai jaudina, kodėl nesudarome galimybės pirmiausia dar patikrinti antikūnius? Kiek yra persirgusių asmenų! Galbūt net netikslinga jiems kas savaitę tikrintis ir žiūrėti, ar neserga COVID-19? Pirmiausia turėtume sudaryti galimybę ir apmokėti už antikūnius lygiai taip pat, nes antikūniai, jeigu aš nežinau, kad esu persirgęs, išsilaiko du tris mėnesius.
Galiu savo pavyzdį pasakyti: mano antikūnių skaičius ženkliai, stipriai išaugo. Tad tikrai reikėtų patvirtinti ir veiklų sąrašą, kaip Remigijus paminėjo, ir sudaryti galimybę nemokamai pasitikrinti antikūnius. Dabar, aišku, kai kurios mūsų gydymo įstaigos, pirminiai sveikatos priežiūros centrai kainas pateikia labai skirtingas.
Tikrai būtų didžiulė galimybė ir nebūtų prievartos, kad jis turėtų eiti ir pasitikrinti kas savaitę, nes dabar mes žinome, kad kai kurie mūsų specialistai gydymo įstaigose, slaugos įstaigose, tie, kurie dar buvo nepasiskiepiję, turėjo kas savaitę atlikti patikrinimą. Todėl aš kviečiu dar kol kas nepritarti šiam projektui, jį reikėtų dar taisyti ir tada mes galėtume spręsti klausimą.
Taip, mes sutinkame, kad vairuotojai, visi kiti, kurie eina į darbą, turi kas kažkiek laiko, kas dveji metai, pasitikrinti sveikatą. Tai mums, aišku, sudaro galimybę, bet šiuo atveju nesudaryta galimybė pilnai įvertinti kiekvieno darbuotojo sveikatą, ir jeigu nėra galimybės jam suteikti kitos darbo vietos, jis negali būti nušalinamas. Parašyta aiškiai įstatyme – „nemokant darbo užmokesčio“. Todėl ir nepritariu šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis diskusijoje kalbės A. Veryga. Pono A. Verygos salėje nematau, todėl kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas yra labai aktualus – visuomenė yra susipriešinusi. Kalbama, kad net ir vairuotojo pažymėjimui gauti reikalingas medicininis patikrinimas, einantys į mokyklą, į darželį vaikai turi būti sveiki, bet tai nėra intervencija į kūną. Tai du skirtingi dalykai. Kiek internete yra įvairiausių diskusijų šiuo klausimu, ir žmonės, be abejonės, žiūri ne tik vadinamąją sorošinę žiniasklaidą, užvaldytą, bet dabar yra tikrai daug socialinių tinklų, kur susirenka kitos informacijos.
Asmeniškai aš buvau visada už vakcinas, bet kai pamačiau, kad draudžiama ir neleidžiama diskusijose, ypač toje didžiojoje sorošinėje Lietuvos žiniasklaidoje… Visame pasaulyje yra medikų, specialistų, kurie turi kitą nuomonę, bet sugeba juos tik taip kritikuoti: jūs esate antivakseriai – viskas, valstybės priešai, reikia jus perduoti Saugumo departamentui. Jokių diskusijų nėra. Tai kodėl tie, kurie turi aiškią poziciją ir įsitikinę, kad jų argumentai yra tvirti, kad tik vakcina gali mus išgelbėti, bijo pasikviesti kitus specialistus, gydytojus į diskusijas. Ypač toje ekspertų grupėje visi ekspertai turi tik vieną nuomonę, o tie, kurie turi kitą nuomonę, tiesiog yra ignoruojami arba net ir persekiojami. Man taip pat teko kalbėti ne su vienu gydytoju, štai aš lankiausi privačioje klinikoje, man gydytoja į akis juokėsi iš šito vakcinavimo. Sakau, jūs pasakykite viešai, ką jūs mąstote. Sako, man kliniką uždarys klinikos savininkas, aš negaliu pasakyti, pas mus demokratija yra. Kai išgirsti tokius argumentus, tikrai susimąstai.
Pagal Konstitucijos 21 straipsnį žmogaus kūnas yra neliečiamas, negalima daryti jokių eksperimentų be žmogaus sutikimo. Kai jūs, ponai, nueinate, pone Linge, kai tu nueini pas gydytoją, 20 minučių rašai, padedi 18 ar 20 parašų net neskaitęs, o jeigu tu skaitytum, tai tu visą dieną turėtum parašus dėti. O paskui, kai jau pasirašai, patenki pas gydytoją, tau tepaliuku patepa pilvą tris minutes ir išeini. Tokia yra situacija. Kaip sakoma, vienu atveju yra perdėta demokratija, kad gydytojas tavęs klausia, ar tu sutinki, kad tokiu būdu mes tave gydysime, manęs, ne specialisto, gydytojas klausia ir aš turiu pasirašyti, nes aš ne specialistas, taip prisiimu atsakomybę, kad aš lyg ir turiu geriau žinoti už specialistą, už gydytoją, kaip aš turiu būti gydomas. O jeigu aš nepasirašau, manęs negydo. Tai kaip čia suprasti? Vienu atveju lyg ir per daug demokratijos. Aš manau, kad gydytojas tikrai turėtų pats prisiimti atsakomybę, jis yra specialistas, ir man pasakyti, kad taip ir taip aš tave gydysiu. O ne, dabar tu pasirašyk, o jeigu blogai gydysiu, tu pats būsi kaltas, nes tu pasirašei.
Taigi yra iškreipta veidrodžių karalystė. Kai manęs klausia, ar tu skiepysiesi, aš galiu taip pasakyti. Aš tikrai skiepyčiausi, bet dabar, kai yra tik viena tiesa, viena nuomonė, kai nėra žodžio laisvės, nėra diskusijų, aš nesiskiepysiu dėl protesto. Kai jūs visi pasiskiepysite, tai manęs niekas neužkrės ir aš jūsų neužkrėsiu.
PIRMININKĖ. Diskusijoje nuomonės išsakytos. Dabar norėčiau į tribūną pakviesti Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą, jis pristatys komiteto poziciją dėl gautų pataisų. Pirmiausia kreipiuosi į Seimą… Kolegos, dar primenu, kad mes, kaip ir iki tol gyvų posėdžių metu, dėl pataisų balsuosime iš karto, o dėl viso projekto balsuosime nustatytu laiku. Taigi tvarka nesikeičia, dirbsime taip pat, kaip ir dirbome iki tol.
Taigi visų pirma kreipiuosi į kolegę V. Giraitytę, ji turėtų pristatyti savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Tuomet komiteto pirmininkas, nes V. Giraitytės salėje nematau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties nežinau, ar Pirmininkė leis man pasakyti porą įžanginių žodžių. Vis dėlto, kolegos, mes turime stebėti situaciją, kokia yra Europos Sąjungoje, pasaulyje, Lietuvoje. Jau fiksuojami afrikietiški štamai Lietuvoje, kurie gali būti bus nelabai atsparūs vakcinoms, susirgimų skaičius auga, todėl aš labai prašau jūsų prisiimti atsakomybę ir neklaidinti žmonių. Jokios čia priverstinės ir privalomos vakcinacijos nėra, tiesiog yra dabar dvi galimybės – arba veiklai arba verslui būti uždarytiems, arba laukti, kol pagerės situacija taip, kad bus atidaryta viskas. Čia atsiranda trečia galimybė – pasitikrinus sveikatą, žmonėms atidaryti veiklas, verslus anksčiau. Tai yra teigiamas įstatymo projektas, kuris leistų verslus atidaryti nesulaukus tos vadinamosios žalios zonos.
Kaip sakė kolega R. Žemaitaitis, mes komitete kartu su Biudžeto ir finansų komitetu ir Žmogaus teisių komitetu sutarėme, kad vis dėlto tokiu atveju atlyginti išlaidas privalės valstybė. Labai prašau, kolegos, šį kartą atsakingai pasižiūrėti, nes jeigu, neduok Dieve, situacija Lietuvoje blogės, tada už savaitės gali būti kai kam labai nemalonu ir savo kolegų atžvilgiu, ir visuomenės atžvilgiu, kad prisidėjote prie to, nesuteikėme papildomų instrumentų žmonėms dirbti darbus saugiai. Kolegė V. Giraitytė pristatė, pateikė pasiūlymą, juo siūlo išbraukti „karantino metu“. Komitetas nepritarė. Jeigu mes išbrauktume, kad testuotis siūloma karantino metu, tai išeitų taip, kad netgi visais kitais atvejais, be karantino, bus iškelta sąlyga žmonėms testuotis. Tai ne visai logiškas pasiūlymas, komitetas jam nepritarė ir siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šios pataisos užsirašiusių nėra. Taigi turėtume apsispręsti. Kas pritariate V. Giraitytės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 97, balsavo 94: už – 30, prieš – 42, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa dėl 1 straipsnio. Ją pateikė kolega R. Žemaitaitis. Prašau pristatyti šią pataisą. R. Žemaitaičio nėra. Taigi kreipiuosi į gerbiamą komiteto pirmininką, kad pristatytų pataisą ir komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, kolega R. Žemaitaitis sako, kad negali būti kokių nors privalomų skiepijimų, patikrinimų ir taip toliau, bet žiūrėkite, jisai lyg ir norėjo kažką pataisyti, bet iš esmės, nežinau, situaciją ne pagerino, bet netgi pablogino darbuotojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, dabar tekste yra siūloma, kad darbuotojui leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Kolega R. Žemaitaitis sako, kad „darbuotojui gali būti leidžiama dirbti pasitikrinus“. Iš esmės jisai dar blogina situaciją. Galbūt ne taip pavyko jam realizuoti, ką jisai preambulėje rašo, bet komitetas irgi nepritarė šitam siūlymui ir labai prašyčiau nepritarti, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą nuomonę. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Seimas turi apsispręsti. Kas pritaria R. Žemaitaičio pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 93: už – 32, prieš – 48, susilaikė 13. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa taip pat kolegės V. Giraitytės. Kreipiuosi į komiteto pirmininką, ar tai yra susijusi pataisa su pirmąja?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, tai yra susijusi pataisa ir kolegė V. Giraitytė, kai komitete buvo nepritarta jos pirmai pataisai, kitas pataisas atsiėmė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas ką tik pakomentavo, taigi dėl šitos pataisos apsispręsti Seimui nebereikia.
Prašau pristatyti Teisės departamento pataisą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabų yra nemažai, visoms joms komitetas pritarė ir pateikė naują redakciją, todėl už jas balsuoti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Kolega, norėčiau atkreipti dėmesį, kad komiteto nuomonė yra nepritarti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa dėl 1 straipsnio yra pateikta kovo 18 dieną ir komiteto nuomonė yra nepritarti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, mes po to, kai jie registravo šitą pataisą, kalbėjome su Teisės departamento žmonėmis, kurie pateikė šitą pataisą. Jie pripažino, kad padarė klaidą, ir sutiko, kad komitetas nepritarė jų pasiūlymui. Tas buvo garsiai pasakyta komiteto vardu. Jie išties pripažino, kad jų pataisai nereikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kita pataisa taip pat dėl 1 straipsnio yra pateikta kolegės V. Giraitytės. Nematau jos salėje. Taigi vėl kreipiuosi į komiteto pirmininką, kad pristatytų pataisą ir komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegė V. Giraitytė irgi komiteto posėdžio metu atsiėmė tas likusias pataisas, neprašė už jas balsuoti. Dabar tiesiog nežinau, aš lygiai taip pat siūlyčiau, kadangi jos nėra, siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašytume balsuoti dėl pataisų, nes kolegė Vaida neminėjo, kad atsiėmė pataisas. Mes jas palaikome ir norime dėl jų balsuoti.
PIRMININKĖ. Žinoma, apsispręsime dėl kolegės pataisų čia, salėje. Taigi komiteto nuomonė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip sakiau, kolegė siūlo, vietoj „privalo“ rašyti „gali nušalinti“ ir panašiai, ir panašiai. Komitetas, kaip sakiau, nepritarė, nebalsavo už tą pataisą, nes pabalsavus komitetui prieš jos pirmą pataisą ji pasakė, kad sutinka, kad dėl kitų pataisų komitetas nebalsuotų. Aš siūlau tikrai nepritarti, nes tai yra tam tikros redakcinio pobūdžio pataisos, kurios iškraipo esmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto nuomonę. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi turime apsispręsti. Kas pritariate V. Giraitytės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 32, prieš – 49, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa taip pat kolegės V. Giraitytės. Ji yra penktame puslapyje. Prašau komiteto pirmininko pristatyti šią pataisą ir komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegė siūlo, kad būtų galima perkelti asmenį į kitą darbą, bet dabar įstatyme numatytos kelios aplinkybės, sąlygos. Primygtinai nurodyti, kad reikia perkelti į kitą darbą, jeigu bus kitos galimybės, nebus kitų galimybių, neįmanoma, todėl komitetas šiai pataisai nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl V. Giraitytės pataisos, jai komitetas nepritarė. Kas pritariate V. Giraitytės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 30, prieš – 49, susilaikė 18. Pataisai nepritarta.
Prašyčiau pristatyti dar vieną kolegės V. Giraitytės pataisą, ji yra šeštame puslapyje. Prašom pristatyti pataisą ir komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegė siūlo išbraukti, kad apmoka darbdaviai, ir vėlgi išbraukti karantiną. Dėl karantino mes jau apsisprendėme, dėl darbdavių yra sutarta, kad mokės valstybė tokiu atveju. Balsuojant šiai pataisai nepritarta, nes ji turi būti vertinama kompleksiškai. Kaip sakiau, būtų visiškai nelogiška išbraukti, kad tai daroma karantino metu. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto poziciją. Turime apsispręsti. Kas pritariate V. Giraitytės pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 27, prieš – 47, susilaikė 20. Pataisai nepritarta.
Ir paskutinė Seimo nario A. Matulo pataisa dėl 4 straipsnio. Prašom pristatyti pataisą bei komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlome, kad įsigaliotų įstatymas nuo kovo 26 dienos, o ne nuo balandžio 1 dienos. Atrodo, laiko liko nedaug, bet šiandien kalbėjau su premjere, sakė, dirbs dieną naktį, bet situacija išties yra labai įtempta, sudėtinga, todėl labai prašyčiau, kad šis įstatymas įsigaliotų kuo greičiau ir būtų sudaryta galimybė veikloms atsidaryti, gaunant valstybės finansavimą, padengiant tas išlaidas. Labai prašyčiau, nes, kaip mane užtikrino Vyriausybės vadovė, jie suspės įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, kuriai pritarė ir komitetas? Reikalaujate balsuoti. Taigi balsuojame dėl šios A. Matulo pataisos.
Balsavo 95: už – 72, prieš – 4, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Motyvai po svarstymo. Už norėtų kalbėti I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Daug čia buvo visokių labai labai keistų spekuliacijų apie tai, kad kažkas kažką prievarta ketina testuoti ir taip toliau, ir panašiai. Bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką, kad jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks. Šiandien turime pusdevinto šimto naujų atvejų. Rytų Lietuvoje jau agresyviai plinta vadinamoji britiškoji atmaina, kuri yra kur kas sparčiau plintanti ir kai kam galbūt gali reikšti gerokai sunkesnę ligos baigtį. Šįryt gavau informaciją apie tai, kad Lietuvoje nustatyti jau du ir Pietų Afrikos mutacijos atvejai ir jų gali būti dar daugiau. Šis dalykas jau kels tam tikrų iššūkių mūsų vakcinacijos programai. Todėl aš labai prašau suteikti teisę Vyriausybei taikyti agresyvų protrūkių valdymo mechanizmą, tai yra testuoti žmones, kurie dirba tose vietose, kur buvo nustatyti atvejai, ir efektyviai kontroliuoti viruso plitimą. Tiems žmonėms, kurie grįžta į kontaktinį darbą arba dirba nuolatinį kontaktinį darbą, kuris yra susijęs su didesne rizika, taip pat periodiškai testuotis tam, kad visa mūsų visuomenė būtų saugesnė. Labai prašau supratimo ir prašau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Girdėjome frazę „agresyvus protrūkių valdymas“. Štai žiūrėkite, jeigu nebūtų prievartinio testavimo ir jeigu nebūtų per mūsų masmediją kasdien propaguojama šita psichodemija, nereikėtų jokių agresyvių dalykų. Dar niekuomet mūsų Seimo istorijoje aš nebuvau tokiame propagandiniame renginyje, kuriame per prievartą vykdomas biznio planas, pagal kurį nėra išeities: arba tu skiepijiesi, arba tu testuojiesi, arba tu matuojiesi. Bet nėra tau jokio pasirinkimo, žmogau. Jeigu nedarysi, tu liksi bedarbis. Tai dar sykį sakau, kolegos, apgalvokime, ką darome. Kam mes tarnaujame ir kam mes atstovaujame? Tokio agresyvaus biznio plano vykdymo, kaip pasakė gerbiama premjerė, mes dar neturėjome. Galvokime, ką darome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už ir prieš išsakyti. Kviečiu apsispręsti dėl įstatymo projekto po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Ypatinga skuba mes negalime priėmimo stadijos turėti.
Balsavo 94: už – 70, prieš – 6, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, mūsų frakcijos vardu ir kitų opozicinių frakcijų vardu turbūt galiu kalbėti. Mes tikrai nesutinkame su tokiu vedimu. Jeigu yra svarstomas įstatymas ir dėl jo balsavimas yra numatytas tam tikru laiku, tai žmonės atitinkamai suplanavo, pavyzdžiui, skiepijimąsi šiandien ir šiuo metu negali būti salėje. Mes esame sutarę, kad balsuojame dėl pataisų, ir jeigu tave domina konkreti pataisa, tu dalyvauji posėdyje, bet bendri balsavimai šiandien yra arti pietų. Tai atitinkamai Seimo nariai planuoja savo laiką, atitinkamai jie nusiteikia nebūti nuolatos salėje. Tai mes nesuprantame, kas vyksta.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, dėl priėmimo apsispręsime numatytu laiku. Šis įstatymo projektas yra svarstomas ypatingos skubos tvarka ir kitaip suplanuoti nėra galimybės. Jūs tą puikiai suprantate.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, darbotvarkę tvirtinome ir balsavimo laikas yra labai aiškiai numatytas, tai nereikia Seimo narių apgaudinėti. Arba jūs turėjote įrašyti balsavimo laiką labai aiškiai, arba dabar vis dėlto po svarstymo balsavimas turėtų būti prieš pietus, o priėmimą niekas netrukdo padaryti po pietų. Kokia yra problema išlaikyti valandų pertrauką? Kas valstybėje atsitiks, jeigu mes balsuosime jums neapgaudinėjant Seimo narių?
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš matau, kad opozicijos atstovai kaip tik nori sukelti sumaištį. Tikrai po pietų to klausimo nėra įrašyta, po pateikimo pertrauka buvo didžiulė įregistruoti pataisoms. Prieš pietus yra balsavimų laikas, finalinių balsavimų. Šiuo atveju finalinis balsavimas yra dėl priėmimo. O dabar priėmimo stadija, mes dar turime pakalbėti dėl motyvų ir liks esminis balsavimas.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Aš labai dėkoju visiems Seimo nariams, kurie palaikė šitą įstatymo projektą. Na, būkime racionalūs, tikrai nėra tiek Seimo narių išėjusių skiepytis ar dar kažkur, kad jie galėtų nubalsuoti didesne balsų persvara negu tie žmonės, kurie balsavo už projektą. 70 Seimo narių balsavo už. Tikrai negaiškime Seimo laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, mūsų darbotvarkėje parašyta – balsavimai svarstymo ir priėmimo stadijoje. Tai vienas dalykas. O kitas dalykas, tai tikrai prašau suteikti galimybę visiems Seimo nariams išreikšti savo valią balsuojant, nes jūs iš tikrųjų duodate pagrindą skundui į Konstitucinį Teismą. Tai kam tą reikia daryti ir kam patiems klampintis tiesiog varžant Seimo narių teises pasisakyti, kai bus galima pabalsuoti po poros valandų ir neturėti kažkokių ginčų?
PIRMININKĖ. Miela kolege, dėl priėmimo Seimas apsispręs numatytu laiku. (Balsai salėje) Einame toliau.
Priėmimas pastraipsniui. Balsavimas dėl priėmimo – nuo 12 val. 20 min. iki 13 val. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Motyvai už, prieš. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti, pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Priėmimas. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš atkreipsiu dėmesį į finansinius aspektus. Kiekviena karantino diena mums kainuoja milžiniškus pinigus, dešimtis milijonų. Kiekvienas mėnesis uždaryto verslo, karantinuotos ūkinės veiklos mums kainuoja šimtus milijonų. Kiekvienas žmogus šiandien susiduria su realia rizika užsikrėsti, matomas ir tikrai didelis mirčių skaičius, todėl šiandien vienintelis kelias mums, kaip ekonomikai, grįžti į įprastas vėžias yra kaip įmanoma greičiau užtikrinti efektyvų vakcinavimą ir testavimą. Nė viena kita pasaulio šalis nėra išradusi kitos formulės, kaip kuo greičiau išeiti iš šio karantino, – tai yra vakcinavimas ir testavimas.
Dar visai neseniai, prieš kelias savaites, labai panašų įstatymą priėmė ir Čekijos Respublika, kur yra numatytas reikalavimas įmonėms ir tam tikriems sektoriams testuotis, jeigu nori atsidaryti ir veikti. Tokį sprendimą siūlo ir mūsų Vyriausybė ir, man atrodo, jis yra pagrįstas. Pagrįstas pandeminiu požiūriu, pagrįstas ir ekonominiu požiūriu – tam bus numatyta beveik 10 mln. eurų išlaidų kas mėnesį. Tokių resursų yra, tačiau ir šių resursų, ir šių išlaidų iš esmės yra reikšmingai mažiau, nei iš tikrųjų šiandien kiekvieną dieną mes išleidžiame subsidijuodami verslą. Taigi net ir ekonominiu požiūriu šis sprendimas yra prasmingas ir teisingas, todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, išgirdome įvairių interpretacijų, pasisakymų, vis dėlto vertinkime faktus. Sutikite, kad galimybė nušalinti atsisakiusį testuotis asmenį nuo darbo, o tai būtų numatyta įstatyme, yra rimtas iššūkis. Jei jau paliktume šią nuostatą, ji turėtų būti įvardinta kaip kraštutinė priemonė, nes iki tol turi būti siūlomos įvairios alternatyvios išeitys: perkėlimas į kitą darbo vietą, nuotolinis darbas ir taip toliau.
Vis dėlto atkreipčiau dėmesį į šio įstatymo įgyvenimą. Kiek teko diskutuoti tiek su sveikatos apsaugos ministru, tiek čia, Seime, kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingų atstovų girdime, kad priėmę šiuos pakeitimus techninių dalykų neišspręsime. Fiziškai atlikti tokį kiekį testų yra didžiulis iššūkis, todėl turėtume kalbėti apie išimtinius atvejus ypač jautrioms darbovietėms, bet ne masinį testavimą. Neatsakyti klausimai dėl finansavimo, kaip elgsis darbdaviai, ar jie galės skirti tiek lėšų, kad tas problemas išspręstų.
Kalbant apie didžiuosius miestus, mes turėsime ištestuoti tokį kiekį žmonių, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje iškils labai rimtų problemų testuojant tuos žmones, nes šiandien, kai daugiau žmonių testuojasi, vien mano gimtajame Kaune nutįsta didžiulė eilė Jonavos gatvėje.
Vis dėlto mano siūlymas dėl tokio konteksto projekto, kadangi buvo nepalaikyti mūsų siūlymai ir pataisos, kurie būtų suminkštinę šį projektą ir padarę jį realesnį ir labiau atitinkantį realią situaciją valstybėje, – kvietimas dėl šio projekto susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Už kalba A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, manau, kad tie, kurie nenori, jog žmonėms būtų kompensuojama už testavimą, tikrai šito projekto nepalaikys. Aš jį palaikysiu būtent todėl, kad yra sudaromos galimybės apmokėti už testavimą toms grupėms, tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų turi kontaktą, dirba gana rizikingomis sąlygomis. Nesant apmokėjimo tvarkos, ko dabar ir negalime padaryti, didžiulė dalis žmonių, kurie ir taip norėtų testuotis: kirpėjai, mokytojai ir visos kitos grupės, tiesiog neturi tokios galimybės. (Balsai salėje) Kai diskutuojame, turėkime ir tai omenyje – tai tikrai labai svarbus, jautrus dalykas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Aš jau minėjau, pakartosiu, vien svarstymas tokių įstatymo pataisų jau yra antikonstitucinis veiksmas, nes pažeidžiame sąvokas, kurios įrašytos į Konstituciją, į Žmogaus teisių konvenciją ir į mūsų Civilinį kodeksą. Akivaizdu, iš kur čia kyšo ausys. Visą laiką šnekame vien tik apie biznio planą, tik nesakome kainų, kiek kainuoja skiepas, kiek kainuoja testas, kiek kainuoja antikūnų testai, ir taip toliau, ir taip toliau. Mielieji, dar sykį sakau, susimąstykime, ką darome, nes tikrai duosime darbo ir prokuratūrai, ir VSD, ir FNTT – visoms struktūroms, kurioms rūpi, kad Lietuvoje būtų skaidru ir viskas tvarkinga, dabar darbo mes tikrai duosime. Aš manau, kad apie vieną dalyką mes šiandien turime pasakyti garsiai ir tiesiai šviesiai. Tai, kas čia dabar vyksta, žinokite, nevyksta be tam tikrų kūrėjo pastangų. Jis sako: atleisk jam, Viešpatie, nes jis nežino, ką daro. Mes sakome: jūs darote blogai, sustokite! Tie, kurie nesustoja, žino, ką daro, ir jiems tikrai nebus atleista. Aš raginu gerai pagalvoti, ką mes darome. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, trumpa replika. Galbūt sąmokslo teorijas jūs galėtumėte sakyti ne Seimo posėdžių salėje, o žiūrėdamas į akis ligoninėse besigydantiems COVID-19 pacientams, kurių šiandien, deja, vis dar turime žymiai per daug. (Plojimai)
Toliau už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt salėje yra žmonių, kurie ir šviečiant saulei sakys, kad labai tamsu. Čia nieko nepadarysi, kiekvienas turime savo matymą. Bet tikrai kalbėti apie prievartinį testavimą, na, yra keista. Yra teisė pasirinkti, bet mūsų teisė ir kiekvieno žmogaus teisė apsaugoti ne tik save, bet ir šalia esantį žmogų. Visi ekspertai jau daug mėnesių kalba apie tai, kad pagrindinis dalykas kovoje su pandemija yra testavimas, nustatyti, matyti, kiek, taikyti gydymo būdus. Ir kai ateina toks momentas, kad tai mes galime daryti, nes yra ir testų, ir galime susiplanuoti, tada surandame kažkokią kitą priežastį, kad tai privalomumas ar prievarta, invazija į žmogaus vidines ertmes.
Mieli kolegos, šiandien veikia tokios taisyklės. Jeigu jūs eitumėte į restoraną, kuriame pastebėtas salmoneliozės protrūkis, turbūt vengtumėte tokios maitinimo įstaigos. Yra privalomas tikrinimas ir maitinimo įstaigų, sveikatos darbuotojų privalomas testavimas dėl kitokių ligų. Tai kur čia mes matome problemą? Jeigu mes tikrai norime dirbti ne nuotoliniu būdu, jeigu norime bendrauti, jeigu norime važiuoti į svečius, matyti tėvus, vaikus ir kitus, tai mes turime ieškoti priemonių neužsidarę, mes pavargome nuo užsidarymo. Tai yra būdas išeiti iš šitos situacijos. Už.
PIRMININKĖ. Prieš kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kolegos, aš tikrai esu už testavimą, tai yra labai svarbu, suvaldant sunkią padėtį, į kurią esame pakliuvę. Noriu pasakyti, kad mano dvejų metų sūnus yra testuotas, priėmė tai kaip žaidimą, pažaidė su juo gydytoja ir jokių traumų nebuvo, tragedijų irgi. Mano 11 metų sūnus dabar neseniai buvo testuotas, irgi be ašarų ir be jokių problemų. Gal vertingiau yra skleisti šią žinią, kad tas testavimas neskauda, kad tas testavimas yra tikrai tik pažaidimas, aiškinti, kad tai neturi jokių padarinių, kad tai yra labai svarbu, o ne priiminėti įstatymus, kurie, na, būkime biedni, bet teisingi, jau nuvilnijo per visą Lietuvą, ką mes matome laiškuose, ateinančiuose į Seimo narių pašto dėžutes, kaip kažkoks baubas, paskui ir keliantis tą, kaip gerbiamas Algirdas minėjo, tamsos ieškojimą ten, kur iš tikrųjų yra šviesu. Mano supratimu, ką mes tikrai turime daryti, tai padėti Vyriausybei visomis išgalėmis daryti savo darbą ir vaduoti mus iš šitos krizės. Tik aš labai bijau, kad šitas įstatymas Vyriausybei šaus į kojas, nes, nors ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu. Todėl aš pasisakau už testavimą ir raginu žmones tą daryti, bet aš pasisakau prieš šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų būnant opozicijoje turbūt lengviau būtų šiandien kalbėti kitoje barikadų pusėje – prieš įstatymą. Gavus tiek daug laiškų iš visuomenės atstovų susidaro toks įspūdis, kad visuomenei tikrai šis klausimas yra aktualus, jautrus. Žinote, aš esu iš tų, kurie stengiasi perskaityti ir vienos pusės argumentus, ir kitos pusės argumentus.
Perskaičiau įstatymą, siūliau pakeitimus, kalbėjau komitete, uždaviau visus klausimus, pasistengiau įsigilinti į visus aspektus ir suprantu vieną dalyką, kad vis dėlto mes turime pandeminę situaciją ir mes su ta pandemija turime kovoti. Mes galime sudėję rankas laukti ir sakyti, kad galbūt persirgsime, galbūt vakcinavimas mums padės. Bet šiuo atveju tai yra kompleksinė kova ir aš manau, kad šiandien reikia suteikti įrankius. Galbūt ne tobuliausius įrankius, galbūt galima dar nugludinti, patobulinti, galbūt net ir tai padarysime ateityje, jeigu matysime, kad toks poreikis atsiranda. Bet aš manau, kad kuo daugiau įrankių turėsime savo arsenale, kuo labiau saugosime žmonių sveikatą, susibūrimuose ir kontaktiniame darbe leisime dalyvauti pasitikrinusiems žmonėms, tuo, aš manau, mes pasieksime geresnius rezultatus. Todėl tikrai pasirinkau kalbėti už siekdamas, kad pandemija greičiau būtų nugalėta. Aš manau, kad tai yra viena iš priemonių, kuri gali prie to prisidėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimas priėmimo stadijoje 12 val. 20 min., nuo 12 val. 20 min. iki 13 valandos.
11.02 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137(3)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137(3)ES. Kviečiu komiteto pirmininkę gerbiamą A. Gedvilienę pristatyti komiteto poziciją. Ketvirtadienio posėdžio metu mes jau pradėjome priėmimą, dabar tęsime priėmimą pastraipsniui. Jau apsvarstėme dėl 6 straipsnio gautą Seimo narės A. Gedvilienės pataisą, jai komitetas pritarė. Noriu atsiklausti Seimo, ar galime, balsuodami pastraipsniui, pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
7 straipsnis. Dėl jo nėra gauta pataisų ir pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Dėl jo taip pat pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 13 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra gauta pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Nėra gauta pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio yra gautos trys Seimo kanceliarijos pastabos. Prašau, komiteto pirmininke, jas pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gautos Teisės departamento pastabos yra redakcinio pobūdžio, į jas buvo atsižvelgta ir projekto atitinkami straipsniai pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų nėra užsirašiusiųjų. Ar galime pritarti bendru sutarimu 16 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio taip pat yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat tai yra redakcinio pobūdžio pataisa ir atsižvelgiant į tai buvo pataisytas įstatymo punktas – 17 straipsnio 5 punktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu 17 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 18 straipsnio yra gauta viena Seimo nario A. Gedvilo pataisa ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pirmiausia prašau kolegos A. Gedvilo pristatyti savo pataisą dėl 18 straipsnio.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Girdisi? Čia yra dėl termino – 14 dienų pakeisti į 30, nes visoje grandinėje terminas yra ilgesnis. Jeigu paliksime 14 dienų, tiesiog būtų problema administruoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šią pataisą, ar galbūt bendru sutarimu siūlote svarstyti? Nematau prieštaraujančių. Svarstome bendru sutarimu. Kreipiuosi į komiteto pirmininkę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes pritarti bendru sutarimu A. Gedvilo pataisai? Prieštaraujančių nematau, pritariame bendru sutarimu.
Taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kalbant trumpai, duomenų valdytojo teisė yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, teigiama, kad jos turinys, pavyzdžiui, duomenų teisingumo tikrinimas ar disponavimais jais, negali būti nustatytas poįstatyminiu teisės aktu. Šiai Teisės departamento pataisai buvo pritarta ir pasiūlyta papildyti projekto 18 straipsnį: „degalų iš atsinaujinančių energetikos išteklių apskaitos vienetų sistemoje pateikiant informacijos tvarkymo ir disponavimo ja tvarką“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl 18 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta bendru sutarimu. 19 straipsnis. Dėl jo pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Yra gauta Teisės departamento pastaba bei grupės Seimo narių. Visų pirma prašau pristatyti Teisės departamento pastabą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra redakcinio pobūdžio, jai buvo pritarta, į ją atsižvelgta ir pataisytas atitinkamas straipsnis pakeičiant formuluotę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra gauta Seimo narių V. Pranckiečio, K. Starkevičiaus, R. Vaitkaus ir L. Savicko pataisa. Kas ją norėtų pristatyti? V. Pranckietis pasiūlymą dėl 20 straipsnio – biodegalų naudojimui taikomi reikalavimai. Jūsų pataisa. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, turbūt nieko naujo nepasakysiu apie tai, kad biodegalai yra ir iš palmių aliejaus, ir iš rapsų aliejaus. Šiuo atveju mes esame pasiūlę tai, kas kainuotų mūsų žemdirbiams arba, kitaip sakant, mūsų žemdirbiams leistų uždirbti papildomai 70 mln. eurų kasmet. Ir neįsileistume, apribotume palmių plėtrą, džiunglių naikinimą. Manau, kad aplinkosaugos požiūriu tai būtų labai svarbu. Dar priminsiu truputį, kad Norvegija, Prancūzija, Austrija, Portugalija, Danija, Vokietija, Ispanija ir Italija jau atsisako tos praktikos, kurią mes bandome čia, tiksliau, atsisako palmių aliejaus, kaip ir mes bandome pasiūlyti Seimui sudaryti sąlygas mūsų Lietuvos gamintojams atsisakant džiunglių naikinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte pataisą. Ar yra 29 palaikantys šią pataisą? Balsuojame dėl šito, kad svarstytume.
Nėra. Taigi pataisos nesvarstome. Turime apsispręsti dėl 20 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 21 straipsnis. Dėl jo pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 22 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 23 straipsnis. Dėl jo yra gauna Seimo narės A. Gedvilienės pataisa. Prašau pristatyti ją.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Trumpa esmė. Elektromobilumo plėtra transporto sektoriuje palaipsniui lemia vis didėjantį elektromobilių įkrovimo infrastruktūros poreikį, tačiau iki šiol nėra parengta jokia elektromobilių plėtros strategija. Taigi siūlymas yra koreguoti projekto 23 straipsnį, įtraukiant atsakomybę dėl elektromobilumo plėtros veiksmų plano parengimo ir veiksmų plano struktūros, dėl elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąlygų nustatymo ir elektromobilių infrastruktūros plėtros masto įvertinimo. Tokiam pasiūlymui buvo pritarta ir pakoreguotas įstatymo 23 straipsnis.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume šią pataisą? Pritariame bendru sutarimu. Komiteto nuomonė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visai pataisai bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Taigi dėl 23 straipsnio turime apsispręsti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
24 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio nėra gauta pastabų, pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 28 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio pastabų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 30 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, dvi pastabos. Prašau jas pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas iškėlė klausimą, ar Darnaus judumo fondo tarybos kadencija neturėtų turėti kokių nors veikimo terminų? Į šią pastabą komitetas atsižvelgė ir numatė trejų metų terminą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl viso straipsnio. Ar galime pritarti 30 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes antros pastabos nepristatėme.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, atleiskite, grįžtame atgal. Antroji Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl 30 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas teigia, kad nėra aišku, kokia pavienių fondo narių kompetencija fondo nuostatuose galėtų būti nustatyta. Šita pastaba yra redakcinio pobūdžio ir į ją buvo atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar turime apsispręsti dėl 30 straipsnio, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
31 straipsnis. Pataisų ir pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. 32 straipsnis. Pastabų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio taip pat nėra gauta pastabų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 34 straipsnio taip pat nėra gauta pastabų. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 35 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti jas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Viena iš jų. Teisės departamentas teigia, kad nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris reglamentuoja paslaugų viešajame sektoriuje pirkimą, nuostatomis. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo papildyti projekto 35 straipsnį atitinkamai numatant, kad institucija, įstaiga ar įmonė būtų paskirta Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, kurioje bus įtvirtinti reikalingi atrankos kriterijai ir kuri bus derinama su suinteresuotomis institucijomis taip užtikrinant skaidrią atrankos procedūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau pristatyti antrąją Teisės departamento pastabą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Siūlymas pakeisti 35 straipsnio 12 dalį, tai yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas ir komitetas tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra gauta Seimo narės A. Gedvilienės pataisa. Prašom pristatyti ją.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mano nuomone, tikslinga numatyti, kad veiksmų planas būtų parengtas per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Komiteto nuomonė – pritarti ir pakeisti 35 straipsnį, pakeičiant jo išdėstymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstome šią pataisą? Pritariame bendru sutarimu. Turime apsispręsti dėl pataisos. Komiteto nuomonė. Pakartokite dar kartą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu Seimo narės A. Gedvilienės pataisai dėl 35 straipsnio? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti 35 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Balsuosime dėl šio projekto numatytu laiku.
Dabar dėl motyvų. Už norėtų kalbėti G. Paluckas. G. Palucko nėra. Prieš kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gyvenime teko ne vieną kartą matyti geras intencijas, ypač kai kalbame apie švarią aplinką ir tam tikrus sprendimus. Yra tam tikra informacija, kad šito įstatymo priėmimo išdava – vis dėlto brangs Lietuvoje degalai, nes šiuo metu Lietuvos biodegalų gamintojai tik 20 % pristato į rinką, visa kita yra importuojama ir Lietuvos kaina skiriasi nuo importuotojų, 30 % pigiau. Jeigu mes ir toliau įsivešime degalus iš kitų šalių arba dėsime tam tikrus priedus, natūralu, yra tendencija, kad degalai Lietuvoje vėl brangs. Todėl aš negaliu palaikyti šito įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už norėtų kalbėti V. Pranckietis. Motyvai už, priėmimo stadija.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Suprantu, ir labai gaila, kad priėmimo stadijoje turime kalbėti apie tai, kad mes nepriėmėme palankaus sprendimo mūsų žemdirbiams, mes priėmėme palankų sprendimą palmių augintojams, kurie iškirtę džiungles augina palmes. Manau, kad mes prie tos diskusijos anksčiau ar vėliau sugrįšime, suprasdami tai, kad ne tik mūsų interesas, bet ir aplinkosaugos interesas yra galimas ir turėtų būti čia, Lietuvoje, išspręstas mūsų sprendimais. O šiaip už projektą turime pasisakyti, jis yra teisingas ir eina į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai gaila, kad gerbiamas V. Pranckietis kalba už, o iš tikrųjų jo pataisai buvo nepritarta. Aš vis dėlto kalbu apie žaliąjį kursą. Mes miškus ir palmių miškus naikinsime, mes norime, kad pasaulyje tikrai būtų švaru, gamta švari, o ten miškai bus iškirsti. Jeigu būtume pritarę, kas yra tas alyvpalmių aliejus, ir skatintume, kad jis būtų atvežtas ir perdirbtas iš atliekų, tai tokiu atveju irgi kažkiek suponuotų ir ta kaina būtų tikrai mažesnė. Dabar mes atvešime aliejų, o kas tikrins kokybę? Kažin, ar mes tikrai turėsime tokią.
Kitas momentas, jeigu kitos Europos šalys jau atsisako, mes turėtume eiti žiūrėdami ne atgal, o turėtume žiūrėti į priekį ir turėtume priimti palankų mūsų žemdirbiams įstatymą. Nejaugi mes nenorime padėti savo žemdirbiams ir mokėti jiems lygiai taip pat, kaip moka atitinkamai paramą kitiems tiekėjams? Jeigu, kaip paminėjo Z. Balčytis, dar ir kuras brangsta, nes kaina ženkliai didesnė atvežtinio kuro, net 400 eurų, labai gaila, aš tikrai nesu už tai, kad pritartume šitam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės K. Adomaitis. Dabar pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Manau, kad galų gale sulaukėme fundamentalaus pokyčio Lietuvos transporto sektoriuje, pagaliau žengsime realius žingsnius žaliojo kurso link, pagaliau turėsime planą, kiek elektromobilių mums reikia Lietuvoje, pagaliau pradėsime galvoti apie pažangius biodegalus, pagaliau investuosime į biometaną, dujų gamybą. Labai džiaugiuosi šituo įstatymu ir kad mes pagaliau turėsime aiškią strategiją, žingsnių planą, ką turime padaryti.
Vienareikšmiškai už.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kolegos, visi norėjusieji dėl motyvų pasisakė. Dabar, kaip žinote, balsuosime pagal tą bloką, kuris numatytas darbotvarkėje posėdžio pabaigoje.
11.20 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 32, 35, 37, 51 straipsnių pakeitimo ir 8, 36, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5138(2) (priėmimas)
Pradedame svarstyti lydimąjį projektą – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 32, 35, 37, 51 straipsnių pakeitimo ir 8, 36, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-5138(2). Dabar svarstysime straipsnius paeiliui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis. Taip pat jokių pastabų nematau. Galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra pastabų. Pritariame bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. 6 straipsnis. (Triukšmas salėje) Triukšmas buvo girdėti, bet, matyt, nesusijęs su svarstomais dalykais. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra, prieštaravimų nėra, pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnį taip pat, manau, galime priimti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio taip pat negauta pastabų. Bendru sutarimu pritariame. Dėl 10 straipsnio nematau pastabų. Irgi pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis taip pat be pastabų. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis be pastabų. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis be pastabų, pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis be pastabų, pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis be pastabų, pritariame bendru sutarimu.
Galų gale prie 16 straipsnio galėsime stabtelėti. Tai yra straipsnis, kuris nusako įstatymų įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Manau, galime pritarti bendru sutarimu. Komiteto pirmininkė gali pakomentuoti, kaip atsižvelgta.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra redakcinio pobūdžio pastaba, į ją visiškai atsižvelgta. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Lygiai taip pat dėl antrosios Teisės departamento pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas prašo patikslinti, ar reglamentuoti kompensavimą tik tų gamintojų išmokų, kurios atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Komitetas tam pritarė ir atitinkamai pakoregavo straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Tuomet, manau, galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu, priimdami tas Teisės departamento pastabas, kurias komitetas priėmė. Pritarta.
Pritariame visiems straipsniams. Motyvai už, prieš dėl viso. Niekas neužsirašė. Galutinį balsavimą paliekame numatytam laikui.
11.24 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5139(2) (priėmimas)
Tada imame kitą lydimąjį įstatymo projektą – Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5139(2). Čia labai trumpas įstatymo projektas.
Dėl 1 straipsnio pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pastabų. Pritariame taip pat bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
Motyvai. Vėl nematau, kad būtų kas nors užsirašęs. Galutinis balsavimas keliamas į nustatytą laiką.
Taip mes įveikėme Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą ir lydimuosius.
11.25 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383(2) (priėmimas)
Dabar pradėsime nagrinėti ir priiminėti Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vėl į tribūną kviečiu A. Gedvilienę. Galite, pirmininke, apskritai pasakyti, kokia yra situacija dėl šio įstatymo svarstymo, ir tada pradėsime pastraipsniui.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Želdynų įstatymas yra ilgai lauktas įstatymas, jis suteikia daugiau galių visuomenei, taip pat užtikrina didesnį visuomenės įtraukimą ir informavimą, atsiranda želdynų projektavimas. Mano nuomone, tikrai geras įstatymo projektas, niekaip laurų prisiimti negalime, tai yra praeitos Vyriausybės parengtas dokumentas, tačiau, kaip ir patys matome, yra daug pasiūlymų, jie visi registruoti atsižvelgiant į visuomenės išsakytus lūkesčius ir norus. Šiandien turėjome paskutinį komiteto posėdį, svarstėme dar vieną Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymą. Toje vietoje turėsime sustoti ir balsuoti alternatyviai, nes nuomonės ir čia, salėje, jaučiu, skiriasi, ir komitete buvo pritarta praėjusį posėdį vienam siūlymui, šiandien – visai kitokiam. Teks apsispręsti salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pradedame priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Tai yra įstatymo išdėstymas nauja redakcija, bet mes neišvengiamai imame tuos straipsnius paeiliui jau to naujo išdėstymo. Tiesiog dabar būtų 1 straipsnis tos naujos redakcijos. Čia pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti.
2 straipsnis. Yra Seimo nario S. Gentvilo pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies. Klausiu autoriaus, ar toks pritarimas tenkina? Autoriaus nėra. Tokiu atveju mes esame keblioje padėtyje, nežinome, ar autorius reikalauja balsuoti, ar jį tenkina komiteto pritarimas iš dalies. Prašyčiau pakomentuoti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Na, kiek ministras dalyvauja posėdžiuose, jis tikrai aktyviai dalyvauja, kiek man yra žinoma, jį tenkina komiteto sprendimas. Ministras siūlė apibrėžti, kas yra arboristika, o komitetas, siekiant arboristikos kaip profesinės kvalifikacijos įtvirtinimo, pasiūlė papildyti 21 straipsnio 5 dalį.
PIRMININKAS. Formaliai nežinau, ar pataisos autorius su tuo sutinka. Tiesiog klausiu, ar bus 29 balsai, palaikantys S. Gentvilo pasiūlymą? Prašom parodyti, ar yra Seimo narių, kurie mano, kad reikia dar vis dėlto S. Gentvilo… (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Atsiprašau, neįjungėme dar mikrofono. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, kad įjungėte. Mes salėje iš viso turime gal tik tiek žmonių, kiek reikėtų tam liudyti, o klausiame, ar yra 29 palaikantys. Tai yra neteisinga. Ir S. Gentvilo atžvilgiu taip pat.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, man atrodo, visi žinome, kad gali toks klausimas iškilti, jeigu yra svarbių pataisų, turime rūpintis, kad būtų ir Seimo narių. Man atrodo, svarstydami Užkrečiamųjų ligų įstatymo projektą mes matėme, kad buvo tų Seimo narių.
Šiuo atveju aš gal tiesiog prašyčiau rankas pakelti, būtų greičiau, kas mano, kad reikia dar atskirą S. Gentvilo pataisą svarstyti ir už ją balsuoti. Trys, keturios rankos. Tikrai, jeigu kurios nors ir nepamačiau, tai yra gerokai mažiau negu 29 Seimo nariai. Aš manau, kad komiteto pirmininkė paaiškino, kad iš esmės siūlymas yra realizuotas kitame straipsnyje.
Toliau dėl šio straipsnio dar yra Seimo narių P. Saudargo ir J. Urbanavičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau, autoriai. Autoriai pripažįsta nepritarimą ir nepristato pataisos. Komiteto nuomonę galbūt pasakykite dar.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Buvo vėl pasiūlymas įrašyti keletą naujų sąvokų, tai yra „kraštovaizdis“, „kraštovaizdžio architektūra“ ir „kraštovaizdžio architektas“. Tačiau, įvertinus įstatymą, sąvoka „kraštovaizdžio architektas“ įstatymo projekte nėra vartojama, „kraštovaizdžio architektūra“ vartojama tik prie išsilavinimo reikalavimų, todėl nėra tikslinga numatyti papildomų sąvokų apibrėžimų. O kraštovaizdis yra apibrėžtas kaip sąvoka Saugomų teritorijų įstatyme.
PIRMININKAS. Autoriams neprašant balsuoti, tiesiog šiai pataisai nepritariame. Toliau Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė, ją integruojame į straipsnį. Pačios Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia ir pasiūlymo autorė, ir komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš trumpai pristatau. Tai yra techninis pasiūlymas, siūlymas suderinti keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalies formuluotę su Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 dalimi. Komitetas atsižvelgė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, kurį parėmė komitetas? Prieštaraujančių nematu.
Dar viena Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Ją priimame. Seimas, fiksuojame, taip pat pritaria. Gal galite pakomentuoti tą Teisės departamento pasiūlymą, kuriam pritarėte.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas tiesiog kelia klausimą dėl sąvokos tikslingumo. Į tai buvo atsižvelgta ir pakoreguota.
PIRMININKAS. Gerai, toliau vėl A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes labai gražiai bendraujame ir teikiame pasiūlymus kartu.
PIRMININKAS. Įdomi bendrystė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Siūloma kaip vieną iš želdinių ir želdinių apsaugos sąvokoje nurodytų tikslų įvardyti želdynų bioįvairovės išsaugojimą. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritariame.
Apsvarstėme visas pastabas ir pasiūlymus dėl 2 straipsnio. Dabar dėl viso straipsnio ar galime bendru sutarimu, ar būtų prieštaraujančių? Jeigu yra prieštaraujančių, kelkite rankas, organizuosime balsavimą. Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime ir mes bendru sutarimu tą pataisą priimti.
Toliau vėl A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Prašau pakomentuoti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes įvedame istorinių želdynų sąvoką, kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo vartojamas sąvokas tokia sąvoka yra. Tiesiog patiksliname. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu ir mes pritariame. Toliau Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra redakcinio pobūdžio pastaba, klausiama, ar įstatyme verta nurodyti tokią formuluotę „už jos ribų“. Komitetas atsižvelgė ir šią formuluotę iš straipsnio išbraukė.
PIRMININKAS. Baigiame nagrinėti pastabas. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritariame. 5 straipsnis. Čia taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra redakcinio pobūdžio pastaba, tikslinanti formuluotė, buvo visiškai atsižvelgta.
PIRMININKAS. Komitetas pagal tą pastabą įformino pasiūlymą ir redakcija jums yra pateikta. Pritariame Teisės departamento pasiūlymui ir šiai redakcijai.
Dar viena Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas sako, kad komisijos sudėties, komisijos narių atlyginimų už darbą sandara turi būti išdėstyta atskirame konkretaus įstatymo straipsnyje. Buvo pritarta tokiam pasiūlymui. Pasiūlymas atsiranda naujoje 25 straipsnio 2 dalyje pagal Teisės departamento pastabą ir viskas surašoma būtent ten.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes. L. Jonausko, G. Palucko, K. Vilkausko, O. Leiputės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš čia iš karto klausiu autorių atstovų, ar tenkina tas pritarimas, ar norite balsuoti už savo originalų pasiūlymą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Matau, yra O. Leiputė, tai gal galėtų pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ir K. Vilkauskas yra. Kaip čia jūs sutarę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, aš siūlyčiau visiškai pritarti, nes iš tikrųjų ši pataisa yra reikalinga, nes Aplinkos apsaugos departamento deleguotas specialistas toje komisijoje yra reikalingas.
PIRMININKAS. Tada pritariame šiam komiteto modifikuotam pasiūlymui. Toliau Teisės departamento dar viena pataisa, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas sako, kad iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie subjektai tvarkytų želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenis viešojoje informacinėje sistemoje. Komitetas pritarė. Siūloma 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos teikia ir tvarko želdynų ir želdinių erdvinius duomenis topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.
PIRMININKAS. Ir dar viena Teisės departamento pastaba dėl 8 dalies, jai komitetas taip pat pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai redakcinio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Pritariame toms dviem pastaboms, kurioms komitetas pritarė. Tada galime bendru sutarimu pritarti visam 5 straipsniui? Prieštaravimų nematau. Ačiū.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritariame straipsniui bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Joms komitetas pritarė. Gal iš karto abi pristatykite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vienoje iš pastabų nurodoma, kad atskirųjų želdinių norma – toks teiginys, šios formuluotės turinys nėra visiškai aiškus. Komitetas atsižvelgė ir paaiškino, kas tai per norma. Antroji pastaba – taip pat patikslintos formuluotės. Į ją buvo visiškai atsižvelgta, kadangi jos nebuvo tinkamai išdėstytos.
PIRMININKAS. Šioms pastaboms taip pat pritariame. Ir Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra techninis pasiūlymas, vėlgi nuostatos derinamos su Žemės įstatymu ir tiesiog patikslinama šio straipsnio 2 dalis, išdėstoma aiškiau. Į pastabas buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritariame. Dar viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra pastaba dėl to, kad kyla klausimas dėl termino, nuo kurio savivaldybės vykdomosios institucijos savivaldybės interneto svetainėje privalėtų paskelbti apie patikrinimo rezultatus. Taip, termino nebuvo numatyta. Dabar jis yra įrašomas.
PIRMININKAS. Pritariame ir šiai pastabai. Taigi siūlau pritarti straipsniui su visomis minėtomis pastabomis ir pasiūlymais. Pritariame bendru sutarimu.
9 straipsnis. Čia vėl pirmiausia A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas. Pristatykite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes siūlome įvertinti želdynų bioįvairovę ir ekosistemines paslaugas. Tam buvo pritarta ir tai yra įrašoma į įstatymą.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes bendru sutarimu. Dvi Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pirmoji pastaba yra redakcinio pobūdžio, buvo visiškai atsižvelgta. Antroji pastaba nurodo, kad iš sąvokų „užsakovas“ ir „viešojo atskirojo želdyno užsakovas“ nėra aišku, ar omenyje turimas tas pats subjektas, ar skirtingas. Tai buvo suvienodinta. Pagal šią Teisės departamento pastabą keičiami 9 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai, 20 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
PIRMININKAS. Pritariame ir čia, Seime, šioms pastaboms. Toliau Seimo narių pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, dar viena redakcinė Teisės departamento pastaba, jai buvo pritarta.
PIRMININKAS. Aš buvau prašęs abi, bet jeigu dar vienos nepristatėte, tai…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, yra dar viena techninė pastaba, redakcinė, jai buvo pritarta.
PIRMININKAS. Pritariame ir šiai pastabai. Jūsų pačių siūlymas. Ar jūs jį pristatėte?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, pristačiau.
PIRMININKAS. Ekologiniai. Tada viską mes paminėjome, atrodo. Galime tada bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui. Nematau prieštaraujančių, pritariame bendru sutarimu.
10 straipsnis. Pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
12 straipsnis. Seimo narių A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Želdiniai ir želdynai, kurie yra saugomi gamtos paveldo objektai, ar želdynai, kurie yra saugomi kultūros paveldo objektai, turėtų būti prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Želdynų įstatymu. Toks iš principo siūlymas. Į jį visiškai atsižvelgta.
PIRMININKAS. Mes taip pat tada pritariame bendru sutarimu. Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė, apie jas trumpai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra pirmoji pastaba – suvienodinamos sąvokos arba parašymas, tai redakcinio pobūdžio, visiškai atsižvelgta. Antroji pastaba – siūlymas numatyti terminą. Į jį visiškai atsižvelgta nurodant 20 dienų darbo terminą nuo savivaldybės atstovaujamos institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugomais želdiniais priėmimo paskelbimo.
PIRMININKAS. Pritariame šioms pastaboms, manau, bendru sutarimu. Ir pritariame 12 straipsniui bendru sutarimu.
13 straipsnis. Teisės departamento trys pastabos. Visoms komitetas pritarė. Prašom trumpai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Visos pastabos yra techninės. Pirmoji yra siūlymas išbraukti žodžius „telefonu ir elektroniniu paštu“, atsižvelgta. Antroji, susijusi su prieš tai buvusia pastaba. Trečioji taip pat yra techninė pastaba – suvienodinti tiesiog praleisti žodžiai ir įrašyti.
PIRMININKAS. Pritariame šioms trims pastaboms bendru sutarimu.
Toliau – Seimo narių A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas dėl 9 punkto.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Atvejų, kai želdinių atkuriamosios vertės kompensacija neskaičiuojama, yra netikslus… todėl siūlome patikslinti ir įrašyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytus apribojimus. Buvo visiškai atsižvelgta ir papildyta.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu. Ir toliau tų pačių autorių pasiūlymas įrašyti 15 punktą. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Papildyti sąrašą atvejais, kai saugotinų želdinių kirtimas ar kitoks pašalinimas iš augimo vietos būtinas krašto apsaugos tikslams ar valstybės sienos apsaugos tikslams įgyvendinti. Komitetas tam visiškai pritarė ir atsižvelgė.
PIRMININKAS. Pritariame taip pat bendru sutarimu. Teisės departamento pastabai komitetas pritarė ir pasiūlė savo redakciją tai pastabai įgyvendinti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodė, kad nuostatos, išdėstytos 13 straipsnio 8 dalyje, nėra aiškios, todėl komitetas atsižvelgė ir patikslino nuostatas.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu komiteto redakcijai. Toliau – A. Gedvilienės ir A. Gedvilo dar vienas pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Praktikoje gali susiklostyti situacija, kai nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos saugotiną želdinį paaiškėja, kad savivaldybės apskaičiuotas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis buvo per mažas, tačiau šiame projekte numatyta galimybė savivaldybei išsiaiškinti, tai yra perskaičiuoti ir atitinkamai padidinti artimiausios želdinių atkuriamosios vertės kompensavimo dydį. Į tai buvo atsižvelgta ir papildyta.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu. Vėl tų pačių autorių dar vienas pasiūlymas dėl 20 darbo dienų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Įstatymo projekte buvo nurodyta, kad yra skiriama 10 darbo dienų, tačiau, mūsų nuomone, tai yra nepakankamas terminas. Tam komitetas pritarė ir pakeitė į 20 darbo dienų. Dabar, atrodo, visi sutarėme.
PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. Ir tuomet, manau, galime visą 13 straipsnį priimti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių, priimta.
14 straipsnis. Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra techninė pastaba, buvo atsižvelgta ir sutvarkyta.
PIRMININKAS. Pritariame pastabai bendru sutarimu.
S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiimu, ačiū.
PIRMININKAS. Neprašo balsuoti, tai nesvarstome šio pasiūlymo.
A. Gedvilienė ir A. Gedvilas teikia pasiūlymą dėl 3 dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Numatytas terminas arba kriterijus „vis dar geros būklės“ yra vertinamojo pobūdžio, neatitinka teisiniam reguliavimui keliamo aiškumo reikalavimo, todėl siūloma atsisakyti jo, jis buvo išbrauktas iš projekto.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, pritariame ir mes bendru sutarimu. Pritarta.
Toliau – S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina autorių dalinis pritarimas, ar jis kažkaip nori dar?..
S. GENTVILAS (LSF). Tenkina, dėkui, balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju kviečiu fiksuoti, kad ir Seime pritariame bendru sutarimu tam daliniam pritarimui.
Dabar dėl viso 14 straipsnio. Prieštaraujančių nematau, fiksuokime, kad priimame bendru sutarimu.
15 straipsnis. Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai techninė pastaba, tiesiog reikėjo pakeisti dalis.
PIRMININKAS. Pritariame neabejotinai bendru sutarimu.
A. Gedvilienės, A. Gedvilo pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Želdynų inventorizacijos duomenys labai svarbūs planuojant želdinių apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą, tačiau įstatymo projekto 15 straipsnio dalyje tai nenurodyta. Pateikus pasiūlymą 15 straipsnio 1 dalis buvo papildyta.
PIRMININKAS. Toliau dvi Teisės departamento pastabos.
Tiesa, pritariame šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Fiksuojame. Toliau dvi Teisės departamento pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai visiškai techninės pastabos, į jas buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Taip pat pritariame. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam vėl pritarta tik iš dalies. Ar autorių tenkiną?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, tenkina. Balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad pritariame iš dalies ta apimtimi, kaip komitetas pritarė. Toliau dar viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodo, kad iš nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie subjektai tvarkytų želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenis viešojoje informacinėje sistemoje. Buvo pritarta šiai pastabai ir duota nuoroda į Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes bendru sutarimu. Seimo narių L. Jonausko, G. Palucko, K. Vilkausko ir O. Leiputės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? (Balsas salėje: „Tenkina. Ačiū.“)
PIRMININKAS. Gerai, tokiu atveju fiksuokime, kad ir Seimo posėdyje pritariama iš dalies, kaip suformulavo komitetas. Toliau. 15 straipsnis. Baigėme pasiūlymus. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu su pasiūlymais? Nematau prieštaraujančių. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio – S. Gentvilo pasiūlymas, jam vėl pritarta iš dalies.
S. GENTVILAS (LSF). Pritariu, galima nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, autoriui sutinkant su komiteto pozicija, fiksuojame, kad ir Seimo posėdyje pritariame iš dalies. Tokiu atveju galime bendru sutarimu pritarti visam straipsniui. Nematau prieštaraujančių. Priimame straipsnį.
Dėl 17 straipsnio yra A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Techninė pastaba. Nurodyta, kad istoriniai želdynai yra kuriami, siūloma išbraukti žodį „kuriami“, nes istorinis želdynas nėra kuriamas.
PIRMININKAS. Manau, kad pastaba labai aiški. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Dėl viso 17 straipsnio pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio – Teisės departamento pastaba. Pritarta komitete.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Sąvokos nėra suderintos tarp skirtingų straipsnių, todėl yra atsižvelgta į šią pastabą, tai techninio pobūdžio pastaba, sutvarkytas punktas.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad pastabą priimame ir priimame tą redakciją, kaip komitetas parengė pagal pastabą. Ir dar viena Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). 20 straipsnio 2 dalies nuostatos…
PIRMININKAS. Ne, ne, ne, 19 straipsnio 6 punktas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento išvadoje rašoma, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aiškios, yra diskutuotinos keliais aspektais. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, kartu būtų svarstytinas ir keičiamo straipsnio 6 punktas ir jo tikslingumas, todėl buvo išbrauktas 19 straipsnio 6 punktas.
PIRMININKAS. Pritariame Teisės departamento pastabai, kuri iš esmės susijusi su dviem straipsniais, bet dabar pritariame ta apimtimi, kiek tai susiję su 19 straipsniu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taigi aptarę šias pastabas galime priimti 19 straipsnį. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tokia pati pastaba, kaip ir ką tik buvusi, tik jau yra susijusi su šiuo straipsniu, todėl buvo išbrauktas 20 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys.
PIRMININKAS. Priimame šią pastabą dar kartą, galima taip sakyti. Toliau buvo Seimo narių L. Jonausko ir kolegų pasiūlymas, jį jie atsiėmė, pateikė net raštu.
Toliau dar viena Teisės departamento pastaba, jau 24-a pagal numeraciją, jai komitetas pritarė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš šio projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, nuo kurio sprendimo paskelbimo dienos būtų skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas. Įstatymas patikslintas, atsižvelgta į pastabą.
PIRMININKAS. Priimame šią pastabą, kaip komitetas ją išsprendė. Toliau dar viena Teisės departamento pastaba dėl 4 dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai techninio pobūdžio pastaba, į ją buvo atsižvelgta.
PIRMININKAS. Priimame šią pastabą bendru sutarimu. Dar viena Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Irgi visiškai techninio pobūdžio pastaba, patikslinta pagal šią pastabą.
PIRMININKAS. Priimame ir šią pastabą. Galiausiai priimame visą 20 straipsnį bendru sutarimu.
21 straipsnis. Vėl Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas svarsto, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą. Komitetas tam pritarė. Pagal šią departamento pastabą keičiami 21 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 3 dalis ir 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas, papildoma žodžiais „nurodytų krypčių“.
PIRMININKAS. Ir mes pastabą priimame bendru sutarimu su tuo realizavimu, kaip komitetas išsprendė.
Toliau P. Saudargo ir J. Urbanavičius pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar turime autorių? Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie palaiko šį pasiūlymą? Jeigu yra, prašom pakelti rankas. Pakilo viena ranka, tai gerokai mažiau negu 29. Pasiūlymo nesvarstome.
Toliau Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas vėl pritarė iš dalies. Autorius…
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, tenkina, nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Autorių tenkina. Siūloma ir mums pritarti ta apimtimi, kaip pritarė komitetas. Pritariame bendru sutarimu.
Dar viena S. Gentvilo pataisa, šį kartą jai yra pritarta komitete. Ar atstovė dar ką nors čia pasakys? Ar pats autorius nori ją pristatyti, ar taupome laiką?
S. GENTVILAS (LSF). Taupome laiką. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Pritariame pasiūlymui bendru sutarimu. Toliau dar Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai techninio pobūdžio pastaba, į ją buvo atsižvelgta, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu, kaip pritarė komitetas. Vėl P. Saudargo ir J. Urbanavičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Gal šį kartą autoriai bus atsiradę salėje?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad šis pasiūlymas susijęs su pirmuoju, kuriam mes nepritarėme dėl sąvokų.
PIRMININKAS. Tokiu atveju savaime aišku, kad šiam pasiūlymui taip pat nepritariame bendru sutarimu.
Toliau dar vienas tų pačių autorių pasiūlymas dėl 8 dalies, jam komitetas vėl nepritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai taip pat susiję su pirmuoju pasiūlymu dėl sąvokų.
PIRMININKAS. Nesvarstome. Bendru sutarimu pritariame, kad nepritariame pasiūlymui.
Paminėjome visus pasiūlymus dėl šio straipsnio. Galime priimti 21 straipsnį bendru sutarimu? Priimame.
22 straipsnis. P. Saudargo ir J. Urbanavičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vėlgi susiję su tuo, kad nebuvo pritarta pirmam pasiūlymui dėl sąvokų įtraukimo.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu nepritariame ir nesvarstome. Dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. 22 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimame.
23 straipsnis. Teisės departamento pastaba dėl 28 dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai techninio pobūdžio pastaba, į ją atsižvelgta, ištaisyta.
PIRMININKAS. Priimame pastabą bendru sutarimu.
O dabar čia yra skelbtoji alternatyva. Turbūt duosime žodį kiekvienos alternatyvos autoriams. Vieną alternatyvą teikia A. Gedvilienė, A. Gedvilas. Kitą alternatyvą teikia Seimo narys K. Adomaitis. Prašom, kaip parašyta, pirmiausia A. Gedvilienė ar A. Gedvilas. Kuris pristatote?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Aidai. Pristatysiu trumpai aš mūsų pasiūlymą. Yra trys variantai, kuomet galima daryti ekspertizę. Vienas iš jų. Mums diskutuojant su visuomene, buvo paaiškėję, kad nurodytas asmenų skaičius neturėtų būti vienodas tiek didžiajam miestui, tiek mažajam miesteliui, todėl mes pasiūlėme kitą alternatyvą ir parašėme, kad miestams reikia 100 parašų, jeigu pageidaujama ekspertizė, o mažesniuose miesteliuose reikėtų 40 asmenų parašų. Tai būtų susiję taip pat ir su kurortiniais miestais. Tokio pasiūlymo labai laukia visuomenė ir bendruomenė. Būtent dėl ekspertizių kyla labai daug diskusijų ir nepasitenkinimo. Labai prašau palaikyti būtent šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ir alternatyvus pasiūlymas. K. Adomaitis yra autorius.
K. ADOMAITIS (LF). Galiu pristatyti, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų labai gera nuostata yra mūsų įstatyme, kad bus nuo šiol reikalaujamos ekspertizės. Tik yra alternatyva, kad mes neturėtume labai detaliai to reglamentuoti. Iš tiesų kas atsitinka šiandien? Kažkada Briuselio biurokratai buvo nusprendę, kad ir bananų išlinkimą reikia reglamentuoti tiksliai, koks jis turi būti. O šiandien mes bandome labai tiksliai nustatyti ar gatvės ilgį, ar žmonių skaičių, kiek mes turime surinkti, kad būtų reikalinga želdynų ekspertizė.
Antras dalykas tai yra savivaldybių savarankiškumas. Mes nuolat kalbame, kad savivaldybės turi būti savarankiškos, turi būti įgalintos, turi galėti priimti sprendimus. Tikiu, kad būtent šiuo atveju tas subsidiarumo principas, kad geriausiai žino savo gyventojų poreikius savivaldybės, irgi galioja, ir mes turėtume, visa pasiūlymo esmė yra, kad savivaldybės galėtų nuspręsti, koks yra gyventojų ribinis parašų skaičius, kada želdynų ekspertizė yra privaloma.
Trečias dalykas, kad mes bandome, nors ir kaip būtų, tokiu detaliu įstatymo reglamentavimu nustatyti vieną kurpalį arba du kurpalius – 40 ir 100 parašų visoms savivaldybėms, kurių dydžiai labai skiriasi. Vienos yra labiau kaimiškos ir nuo 10 tūkst. gyventojų, kitos yra pusės milijono gyventojų. Tai dabar visas užmauti ant to paties kurpalio yra nelabai adekvatu. Kartais pasigirsta tokių nuogąstavimų, kad dabar lyg ir vietos savivalda pasidarys kokius nors neįmanomus kriterijus. Aš netikiu, kad mūsų valstybėje yra toks požiūris į 1 tūkst. 500 vietos politikų, kad jie nesugeba susitarti su savo gyventojais ir nusistatyti vis dėlto adekvataus to dydžio, koks jų gatvės ilgis ar kiek parašų reikia, kad želdynų ekspertizė būtų atlikta.
PIRMININKAS. Pristatyti abu alternatyvūs pasiūlymai. Dabar čia užsirašymai už, prieš. Tiesiog aš klausiu ir kilstelkite ranką, kas užsirašėte už A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymą. Matau, T. Tomilinas yra užsirašęs, tada jis pirmas. Viskas gerai. Suteikiu žodį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu pastebėjote, šiandien tikrai aktyvūs visuomenininkai, aplinkosaugininkai vis dar rašo ir kreipiasi dėl šio įstatymo. Todėl aš labai noriu padėkoti komitetui, kad padarė didžiulį darbą, tam tikri kompromisai yra surasti, ir labai raginu balsuoti už A. Gedvilienės pasiūlymą. Tikrai nesiblaškyti ir nepritarti paskutinę minutę kolegos pateiktam pasiūlymui, nes jis tikrai griauna paties įstatymo dvasią, kad yra suteikiama daugiau teisių bendruomenėms apsaugoti želdynus, medžius.
Kaip minėjau, ne visos problemos išspręstos ir plaukia pasiūlymai, dar tikrai reikės tą įstatymą taisyti, ypač tiesiant kelius labai daug kyla bendruomenėse iniciatyvų apsaugoti vertingus medžius ir vis dar nepakanka įrankių bendruomenėms tai padaryti, tik dėl ypatingo piliečių aktyvumo tas pavyksta, bet šiuo atveju mes turime pasirinkimą tarp tikrai gero kompromiso ir labai blogo pasiūlymo, kuris iš tiesų sumažins piliečių galią.
O kalbant apie subsidiarumą, aš tik primenu, kad subsidiarumo principas ir reiškia, kad tu suteiki galią dalyvauti priimant sprendimus kuo žemesniu lygmeniu. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie želdynų apsaugą, nereikia savivaldybės tarybos arba kokio nors biurokrato savivaldybėje, užtenka 100 gyventojų parašų, tai yra daug žemesnis lygmuo, tai yra net žemiau už seniūniją, tai yra tikras subsidiarumas. Todėl siūlau taip ir palikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas nori paremti K. Adomaičio pasiūlymą iš užsirašiusiųjų, nes buvo neaišku, kaip čia užsirašyti. Nematau tokių rėmėjų, bet kuriuo atveju mes privalome balsuoti alternatyviai. Alternatyvus balsavimas. Čia 29 Seimo narių neprašysime parodyti, manau, kad jų yra. Tie, kurie balsuos už, balsuos už A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymą, tie, kurie balsuos prieš, balsuos už Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymą.
Už – 55, prieš – 9. Pritarta A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymui.
Dėl vedimo tvarkos – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau pirmininko, bet ar aš gerai supratau, kad buvo alternatyvus balsavimas?
PIRMININKAS. Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O nuo kada mes alternatyvų balsavimą darome, nes paprastai dėl pataisų yra balsuojama – už vieną pataisą, po to už kitą pataisą, ir yra balsuojama jų registracijos laiku, tai yra pirmiausia pradedama nuo vėliausiai įregistruotos… nuo anksčiausiai įregistruotos pataisos. Aš pirmą kartą matau, kad Statutas leistų daryti alternatyvų balsavimą esant pataisoms.
PIRMININKAS. Komitetas čia mums sukūrė tą problemą, kadangi pritarė abiem pasiūlymams. Mes vėlgi galėtume atsidurti tokioje neapibrėžtoje padėtyje, jeigu ir Seime balsuodami atskirai staiga pritartume abiem pasiūlymams. Buvo logiškas sprendimas balsuoti alternatyviai ir taip Seime tikrai yra buvę. Išsprendėme tų pasiūlymų situaciją.
Dar Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio. Prašau. Komiteto pirmininkė. Komitetas pritarė.
Dar prašom, gerbiama Agne Širinskiene.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš dar dėl vedimo tvarkos. Jeigu komitetas pritarė dviem pasiūlymams, vadinasi, paskutinis pritarimas ankstesnį naikina, nes komitetas pakeitė savo nuomonę. Aš pirmą kartą matau, kad galėtų būti šitaip balsuojama komitete tokiu atveju ir šitaip vyktų posėdžių salėje.
PIRMININKAS. Komitetas pats, tiksliau, jo pirmininkė, įvardijo, kaip supranta savo sprendimą.
Aš nemanau, kad jūs turite galimybę geriau išaiškinti, kaip jie ten ką nusprendė ir kaip supranta savo sprendimą. Jau išsprendėme šį klausimą. Nebegrįžkime. Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Čia yra dėl 23 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodo, kad nėra aišku, kaip šio projekto nuostatos būtų įgyvendinamos. Komitetas sutinka, kad yra netikslumų, todėl buvo papildyta šio straipsnio 2 dalis.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes bendru sutarimu. Ar galime dėl šio straipsnio pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 24 straipsnio buvo gautas P. Saudargo, J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra susiję su pirmuoju P. Saudargo ir J. Urbanavičiaus pasiūlymu.
PIRMININKAS. Nesvarstome šio pasiūlymo. S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Autorius ar nori ką nors pasakyti, ar turi svarbesnių reikalų užkulisiuose? Pritariame bendru sutarimu pasiūlymui.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento dar viena pastaba. Komitetas jai pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad keičiamo įstatymo nuostatose vartojami skirtingi poįstatyminių teisės aktų pavadinimai. Buvo atsižvelgta į šią pastabą ir pagal tai pakeista 4 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostata ir nurodyti tvarkos aprašai.
PIRMININKAS. Taigi ir mes pritariame šiai Teisės departamento pastabai ir jos įgyvendinimui komiteto pasiūlytu būdu. Pritariame bendru sutarimu.
Dar viena Teisės departamento pastaba dėl 11 dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra visiškai techninio pobūdžio pastaba, jai pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta ir mes pritariame bendru sutarimu. Taigi galime bendru sutarimu pritarti visam 24 straipsniui? Pritariame. 25 straipsnis. Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra techninio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Pritariame pastabai ir mes bendru sutarimu. Dar viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas vėl pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra sąvokų tikslinimas. Pritarta ir atsižvelgta.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu. Čia buvo pasiūlymas Seimo narių L. Jonausko ir kitų. Jie atsiėmė pasiūlymą raštu.
Toliau Seimo narių A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia matau, kad prieš tai buvo pasibaigęs visas 25 straipsnis, tai visą 25 straipsnį priimame bendru sutarimu. Tada dėl 26 straipsnio yra minėtas A. Gedvilienės ir A. Gedvilo pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia vėl pastaba susijusi, pasiūlymas susijęs su istoriniais želdynais ir mes siūlome padaryti tam išimtį. Tai ir buvo padaryta.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu. Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, Teisės departamentas nurodo, kad savininkai ar valdytojai, jeigu jie nėra savivaldybės institucijos, gali skelbti savo priimtus sprendimus savivaldybės interneto svetainėje. Taip buvo patikslinta šita formuluotė, kad būtų viskas aišku.
PIRMININKAS. Pritariame toms dviem pastaboms ir pritariame visam 26 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 27 straipsnio pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
28 straipsnis. Pastabų nėra. Priimame bendru sutarimu. 29 straipsnis. Pastabų nėra. Priimame bendru sutarimu. 30 straipsnis. (Balsai salėje) Taip susegta, kad aš nematau straipsnių pavadinimų.
Toliau yra ne 30 straipsnis, o jau naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnis. Dėl šio 2 straipsnio, kuriame rašoma apie įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą, yra Teisės departamento keletas pastabų, kurioms komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Visos trys pastabos yra techninės, į jas visas buvo atsižvelgta ir pritarta.
PIRMININKAS. Toliau yra Seimo narių E. Sabučio, K. Vilkausko pasiūlymai, kuriems pritarta iš dalies. Klausiu autorių, ar tenkina dalinis pritarimas? Autorius nematome.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Autoriaus nematau, bet iš principo pakeitimas turėtų tenkinti, nes jisai susijęs su logišku įsigaliojimo datų perkėlimu.
PIRMININKAS. Pasikliauname komiteto pozicija, svarstydami pataisą galėjo matyti autorių nusistatymą. Pritariame daliniam pritarimui ir pritariame Teisės departamento pastaboms. Galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu.
Toliu būdu baigėme svarstyti šį projektą. Dėl viso už kalbėti užsirašė K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prisimenant praeitą kadenciją, kai buvo šio įstatymo projekto pateikimas, tikrai buvo diskutuojama apie tai, kad yra daug pastabų, tačiau rezultatas rodo, kad tikrai darbą galima atlikti. Noriu pasidžiaugti, kad, be tų bandymų diskredituoti ir palikti laisvę savivaldybėms spręsti dėl medžių, turbūt tie pavyzdžiai rodo, kaip buvo bandoma tvarkytis Sapiegų parke, Trakų Vokėje, kai iš tiesų projektai buvo orientuoti į Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgiama į medžius, į medžių būklę ir svarbiausia į vietinės bendruomenės poreikius, ką nori matyti žmonės parkuose. Natūralu, kad parkai asocijuojasi su medžiais, o ne su trinkelėmis.
Labai reikalingas ir lauktas šis įstatymo projektas, visas paketas. Tikiu, kad tų neaiškumų ir tų priešpriešų, piketų ir visų kitų prieš medžių kirtimą tikrai sumažės. Tikiu, kad miesto savivaldybės pagaliau išgirs bendruomenes ir bus tikrai daugiau tvarkos prižiūrint, inventorizuojant ir kitaip didinant parkų skaičių, želdynų skaičių, kurie tikrai teiks naudą tiek aplinkai, tiek žmonėms. Tikrai kviečiu palaikyti ir judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Puidokas taip pat nori agituoti už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kalbant apie Želdynų įstatymą, jisai buvo labai reikalingas, labai lauktas, kartu, kaip matome iš pataisų skaičiaus, labai sudėtingas projektas. Manau, kad ne tik sudėtingas, bet dar ir tobulintinas. Remdamosi įstatymo pakeitimu, savivaldybės vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą, veisimą ir kitas su tuo susijusias procedūras. Iš pirmo žvilgsnio įstatymu įtvirtinama teisė savivaldai laisviau veikti prisilaikant įstatymų, tačiau atsižvelgiant į savivaldos interesus, mes praktikoje matome, kad yra gerai, kai tie interesai sutampa su gyventojų interesais, su interesais visuomenių, kurios gyveno tose savivaldybėse. Tada ši nuostata iš tiesų veikia puikiai, tačiau kai viešoji nuomonė sprendimo nepalaiko, kyla dideli konfliktai. Kaip pavyzdį galiu paminėti situaciją Kaune, kai savivaldybė lyg ir teisėtai nusprendė unikalioje Europos požiūriu ąžuolų augimvietėje, mūsų istoriniame Kauno ąžuolyne, įrengti 2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Vieši Kauno gyventojų, visuomenės ir asocijuotų struktūrų, netgi Seimo narių kreipimaisi savivaldybės požiūrio nepakeitė, o Aplinkos ministerija jau dabar oficialiai atsakė, kad tai yra savivaldos klausimas.
Akivaizdu, kad tai yra rimtos problemos, kurias privalome spręsti, turime šį įstatymą tobulinti, kad neatsitiktų taip, kad tais atvejais, kai visuomenės nuomonė yra negirdima, savivaldybėse galėtų savivaliauti. Balsuosiu už šį įstatymo projektą, nes jis reikalingas, bet tai darau su neramia širdimi ir viliuosi, kad vis dėlto valdantieji jį toliau koreguos ir tokių atvejų kaip Kaune stengsimės išvengti, jų daugiau nebus.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi pasisakė. Balsavimą nukeliame.
12.21 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384(2) (priėmimas)
Toliau trumpi lydimieji, manau, juos labai greitai aptarsime. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384(2). Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio gautas Seimo narių E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Jis analogiškas dėl datų, kaip buvo dėl pagrindinio įstatymo projekto. Manau, galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui ir bendru sutarimu, manau, galime pritarti 2 straipsniui. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso užsirašiusių nėra. Balsavimas keliamas į atitinkamą laiką.
12.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155(2). Taip pat du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Pritariame dėl pastabos ir priimame 2 straipsnį bendru sutarimu. Priimta.
Dėl viso vėl užsirašiusių nėra. Balsavimą nukeliame.
12.22 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156(2). Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimame 1 straipsnį bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – E. Sabučio, K. Vilkausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Analogiškas pasiūlymas ir atitinkamas pritarimas kaip dėl pagrindinio projekto – dėl datų. Pritariame iš dalies ir priimame 2 straipsnį bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsavimas keliamas į posėdžio pabaigą.
12.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157(2) (priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157(2). Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario E. Sabučio pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Tačiau yra pastaba, kad pakeitimas nebūtų suderinamas su pagrindiniu įstatymo projektu. Galbūt autorius pats tai matydamas tiesiog gali pasakyti, kad atsiima? Nematome autoriaus, bet aš, kaip posėdžio pirmininkas, remiuosi komiteto pastaba, kad negalime svarstyti, kai jau esame pritarę pagrindiniam Želdynų įstatymo projektui, nes nebūtų suderinamumo. Bendru sutarimu nesvarstome šio pasiūlymo.
Ir bendru sutarimu priimame 1 straipsnį be pasiūlymų.
2 straipsnis. E. Sabučio ir K. Vilkausko pasiūlymas, jam pritarta iš dalies (dėl datų). Tokia pat situacija kaip ir dėl kitų šių autorių pasiūlymų. Pritariame iš dalies ir bendru sutarimu priimame 2 straipsnį su pritarimu iš dalies.
Dėl viso kalbančių nematau. Rytinėje darbotvarkėje liko paskutinis klausimas dėl sesijos darbų programos. Atsiprašau, aš jau labai noriu skubėti. Vis dėlto pastebėjau, kad jau praėjo laikas, kai buvo paskelbtas balsavimas, tada, aš tikiuosi, bendru sutarimu tuos du klausimus nukeliame į popietinį posėdį ir pradedame balsavimą dėl įstatymų priėmimo. Kviečiu visus užimti savo vietas, atlaisvinti užkulisius.
12.25 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-338(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. (Balsai salėje) Prašom. Ne visi išgirdo. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas. (Balsai salėje) Sistema vėlavo, bet, man atrodo, visi suprantame, už ką balsuojame. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 75, prieš – 14, susilaikė 28. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Ponas D. Kepenis dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo?
D. KEPENIS (LVŽSF). Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Sveikinu kolegas, kurie balsavo už tai, kad lietuviai būtų priverstiniu būdu testuojami. Jūs balsavote už vieną alternatyvą – už privalomą skiepą, kuris apsaugos nuo ligos, tai yra už vieną imunitetą. Už bendrąjį jūs ne tik nebalsuojate, jūs apie jį net nekalbate. Jūs paniekinote Vydūną ir visą lietuvių tradiciją dėl neutralaus imuniteto. Sėkmės jums. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas – replika.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasakyti, kad prieš tai kalbėjęs ponas riebiai riebiai pamelavo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Buvo įjungtas, nežinau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Girdite? Aš noriu pasakyti, kad prieš tai kalbėjęs ponas, asmuo, nežinau, kaip pasakyti, labai riebiai pamelavo. Tai fiksuokime. Apie privalomą skiepijimą, apie tai net kalbos nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Iš susijaudinimo kartais visaip atsitinka. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau D. Kepeniui nevaizduoti Vydūno žinovo. Gal valstiečiai galėtų apskritai atsiriboti nuo jo šnekų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, jūs prisiminkite, kaip jūs kritikavote buvusią valdančiąją daugumą, valstiečius. Draudimų partija, politinę valstybę kuria, prievartos aparatą stiprina. Dabar ką jūs darote? Kagėbistinę valstybę kuriate? Jie politinę, jūs kagėbistinę.
PIRMININKAS. Replikos išsakytos.
12.29 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5137(3)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 115, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 32, 35, 37, 51 straipsnių pakeitimo ir 8, 36, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5138(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 8, 36, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 120, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5139(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime už dar vieną lydimąjį – Gamtinių dujų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 120, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas) Taigi baigėme apsispręsti dėl šio paketo.
12.32 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4383(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime už Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 126, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4384(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 128, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 124, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis šio paketo projektas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 124, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, rytinis posėdis dar nesibaigė. Aš matau, kad mes turime galimybę priimti ir dar likusius rytinės darbotvarkės projektus.
12.36 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 28, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757(2) (priėmimas)
Pirmiausia – Notariato įstatymo projektas Nr. XIIIP-4757. Pranešėjas – S. Šedbaras. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, aš noriu tik pasakyti dėl protokolo, kad aš pirmuoju klausimu dėl užkrečiamųjų ligų nesusizgribau laiku paspausti visų mygtukų ir mano ten juodai atrodo. Aš – už, palaikau.
PIRMININKAS. Gerai, protokole įrašome, kad dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo projekto K. Masiulis balsavo už.
S. Šedbaras. Gal ir nekviesime į tribūną, nes dėl šio projekto jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat priimame bendru sutarimu.
Dėl viso. Du užsirašė kalbėti už. Nėra kalbančių prieš. Ar tikrai kolegos nori dar mus agituoti? Ar sutinka atsiimti žodį Z. Balčytis ir L. Nagienė? Ačiū, kad supratote tai.
Balsuojame, kadangi dabar priėmimo laikas, už visą projektą priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4459(2) (priėmimas)
Toliau Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4459(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja A. Širinskienė. Bet vėl taupydamas laiką gal nekviesiu į tribūną. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra pasiūlymas dėl datos, jam komitetas pritarė. Tai S. Šedbaro pasiūlymas, kad įsigaliojimo data būtų šių metų liepos 1 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu.
Balsuojame už visą projektą. Matau, užsirašė dėl motyvų G. Paluckas ir M. Majauskas. Norite kalbėti? G. Paluckas atsisako. M. Majauskas atsisako. Tada balsuojame dėl viso Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 129, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326(2) (svarstymas)
Lydimojo stadija yra šiek tiek atsilikusi, tai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra tik svarstymo stadijos. Kviečiu į tribūną komiteto pranešėją. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis. Tiesiog Civilinį kodeksą pakeitus svarstymo metu, kai svarstėme Civilinį kodeksą, pamatėme, kad reikia koreguoti ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymą. Komiteto vardu buvo pateikimas, registruotas projektas ir dabar svarstymo stadijoje apsvarstytas šių metų kovo 17 dieną. Visiems 8 balsavus už buvo pritarta visam įstatymo projektui ir buvo pasiūlyta suvienodinti įsigaliojimo datą, tai yra nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada siūlau pritarti bendru sutarimu po svarstymo su liepos 1 dienos data. Mes priėmimą numatysime kitą savaitę, nes teikimo ypatingos skubos nėra, ir tikrai čia negalėtų būti ypatingos skubos, nes įsigaliojimas tik liepos 1 dieną. Baigiame šį paketą.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-320(3) (priėmimas)
Liko paskutinis rytinės darbotvarkės projektas – tai yra Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimas. Dėl jo yra gauta trumpa Teisės departamento pastaba, kur siūloma tiesiog redaguoti tekstą, vietoj žodžio „pasiūlyti“ įrašyti žodį „siūlomi“. Manau, kad bendru sutarimu Teisės departamento pastabą priimame.
Dabar dėl viso projekto yra užsirašiusių kalbėti. Čia yra tik vienas straipsnis, todėl pastraipsniui mes nieko nepriimame. Prašom, dėl viso darbų programos projekto yra užsirašiusių kalbėti prieš. Pirmasis – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pavasario sesijos darbų programa, bent jau socialinė jos dalis, yra išskirtinai opozicinė. Dėkojame už tai ir tikimės, kad bus svarstomi šie klausimai Seime ir kad juos svarstysime labai labai rimtai, o ne taip, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas žadėjo pradėdamas šią sesiją. Tačiau tam, kad mūsų šalis tinkamai kovotų su šios dienos iššūkiais, vien opozicinės darbotvarkės nepakanka. Reikalingi staigūs ir aiškūs sprendimai dėl pasiūlymų verslui, darbuotojams ir bedarbiams išeinant iš karantino. Taip pat reikalingi skurdą ir nelygybę mažinantys projektai jau šioje sesijoje, kad 2022 metais nuo sausio mėnesio jie nepradėtų augti. Reikalingi ir aiškūs siūlymai dėl vienišo pensininko pensijos, kuri yra žmonėms pažadėta jau nuo šių metų liepos 1 dienos. Tai dėl to, kad šių projektų darbų programoje nematau, kviečiu balsuoti susilaikant. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, galima būtų nekalbėti, jei nebūtų prieš. Aš manau, kad programa tikrai tinkama ir ji šiek tiek trumpesnė, kaip ir buvo kalbėta, kad vis dėlto kiek įmanoma reikia daugiau žiūrėti į įstatymų projektų kokybę negu į kiekybę. Šį kartą tikrai mažiau priregistruota įstatymų. Džiaugiuosi, kad valdančioji dauguma daugiau darbuojasi su Vyriausybe, ir manau, kad Vyriausybė pateiks reikiamus teisės aktus. Galbūt šiek tiek yra mažiau užregistruota dabar, nes, kaip ir visi sako, yra pandemijos situacija, bet tikrai norėtųsi paprašyti, kad vis dėlto ir opozicija žiūrėtų į tuos svarstomus įstatymus kiek įmanoma rimčiau, nebalsuotų vien todėl, kad opozicija, o iš tikrųjų įsiklausytų į tuos pasiūlymus. Gaila, kad ir šiandien buvo, tarkim, norai blokuoti vieną įstatymą, kur žadama kiek galima greičiau grąžinti žmones į savo darbo vietas, į savo mokyklas, bet vis dėlto tos ambicijos balsuoti prieš nugali. Tikrai pritariu šiam nutarimo projektui ir siūlau pritarti bendru sutarimu Vyriausybės… tai yra Seimo darbų programai.
PIRMININKAS. Svarstome ne Vyriausybės, o Seimo sesijos darbų programą. A. Sysas kalba prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nebalsuosiu prieš, susilaikysiu, bet labai noriu palinkėti Seimo daugumai įvykdyti pavasario darbus, nors trūksta šiek tiek ambicijų. Bent jau iš pažadų prieš rinkimus, akivaizdu, tikėjausi ir laukiau gerokai veiksmingesnių darbų ir pavasario sesijoje. Labai gaila, kad ji apsiriboja tokiomis kuklesnėmis ambicijomis. Taigi, sėkmės vykdant bent tai, kas parašyta, na, ir tikiuosi, kad su pandemija, su karantinu susidorosite.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikro mane labai džiugina vienas dalykas, kad šioje kadencijoje Vyriausybė ir valdančioji dauguma stengiasi orientuotis į kokybiškus įstatymus, o ne verstis per galvą keičiant per kelias posėdžio dienas 60 įstatymų pavadinimus. Tikrai to nereikėtų kartoti, o reikėtų rimtus darbus dirbti atsakingai, lėtai, išdiskutuojant, padiskutuojant ir pasiginčijant, visiškai išsiginčijant su opozicija, su kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis, ekspertais ir tik tada priimti sprendimą, kuris galėtų galioti keliolika metų ar kelis dešimtmečius kaip rimtas įstatymas.
Tokiu įstatymu nebuvo ir gerais norais, nė kiek neabejoju, praeitą kadenciją priimtas įstatymas apie kompensuojamųjų vaistų skyrimą ir finansavimą. Šiandieną vienas pavyzdys tokio įstatymo, kuris bus pakeistas, būtent šis įstatymas, šita idėja, kad žmonės galėtų rinktis vaistus, kurie jiems labiau tinkami, kuriais jie pasitiki ir kuriuos rekomenduoja medikai. O valstybė kompensuos tik tą vaisto dalį, kuri yra pigiausia. Tai aš matau pirmąjį labai svarbų tokį žingsnį, lygiai taip pat, kaip svarbus žingsnis ir buvo šiandien pirmasis priimtas įstatymas dėl visuotinio testavimo, tai reikėtų irgi tą daryti. Tikrai manau, kad labai gera darbų programa. Pritarkime.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų šiandien turime pavasarį. Kaip ir praėjusį pavasarį žmonės buvo pavargę nuo draudimų ir įgrisusių suvaržymų, taip ir šį pavasarį žmonės nuo to paties pavargę, tik pasikeitė pusės. Praėjusį pavasarį dabartiniai valdantieji, dabartinė valdančioji koalicija garsiai sakė, kad reikia reformų pagrindinėse srityse – ekonomikos, švietimo, sveikatos.
Šiandien, žiūrint į dabartinę pavasarinę programą, tų reformų, deja, nematyti ir svarbiausi pasiūlymai, orientuoti į žmonių gerovę, yra atkeliavę iš opozicijos pusės. Dar daugiau, tam tikra prasme šioje pavasario sesijoje perkame katę maiše, nes dauguma svarbesnių Vyriausybės ir valdančiųjų projektų nėra įregistruoti, kai kurie surašyti taip abstrakčiai, kad neįmanoma suprasti, ko bus siekiama tais projektais. Deja, bet galima sakyti, kad nebuvo tinkamai pasiruošta šiai pavasario sesijai ir dėl to kyla abejonių, ar galėtume mes palaikyti.
Opozicija yra nemažai įregistravusi pasiūlymų, tačiau opozicinių darbotvarkių bus vos keletas, todėl vargu ar galėsime tuos projektus, kurie iš tiesų naudingi žmonėms, priimti ir tinkamai apsvarstyti. Žodžiai „laisvė“, „laisvės teisių“ šiuo atveju tam tikra prasme devalvuojami tikraisiais valdančiųjų veiksmais, o pasiruošimas, atsakomybė ir drąsa veikti nukeliami, kaip premjeras sakė, geresniems laikams.
Atsižvelgdama į tuos išsakytus argumentus Darbo partijos frakcija negalės palaikyti pavasarinės darbų programos ir simbolinių veiksmų. Balsuosime prieš atsakydami į tai, kad taip ir nesulaukėme žadėtų reformų svarbiausiose valstybės srityse.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis V. Bakas kalba prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, matant šią darbų programą susidaro įspūdis, kad Lietuvoje pandemijos kaip ir nėra, pavyzdžiui, pasižiūrėkite į Seimo komitetų pranešimus svarbiausiais valstybės, visuomenės klausimais. Mes nematome nieko, kas bylotų, jog Lietuvoje yra pandemija. Čia ir yra bėda, kad Seimo darbotvarkė prasilenkia su tikrove. Iš tikrųjų mes nematome pandemijos šešėlyje esančių žmonių gyvenimo, tai yra socialinių pasekmių, kad socialinės paslaugos nėra žmonėms prieinamos. Sveikatos priežiūros paslaugos nėra prieinamos žmonėms. Verslas skundžia sprendimus tarptautinėms organizacijoms. Mes turime šiek tiek atsibusti ir prisiminti, kad Seimas yra ta platforma, kur diskutuoti turime aktualiais klausimais.
Aš, aišku, susilaikysiu dėl šio sprendimo, dėl šios darbotvarkės ir kartu noriu pakviesti Seimą, galbūt daugumą, šiek tiek atsitokėti ir bent jau artimiausiu metu surengti klausymus apie tai, kokį poveikį pandemija sukėlė mūsų gyvenimui ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Tada mes galėsime pasižiūrėti, ką galime taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi pageidaujantys kalbėjo dėl šio projekto. Dabar balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto. Priėmimas. Replikų nėra.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 70, prieš – 13, susilaikė 41. Nutarimo projektas priimtas. (Gongas)
Taigi baigėme rytinį posėdį. Apsvarstėme visus darbotvarkėje numatytus klausimus. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.